Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2012-09-18
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMAS

Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5564, i. k. 1121010ISTA0XI-2220

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISĖKŪROS PAGRINDŲ Į S T A T Y M A S

2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-2220

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.

2.

Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ir Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromiems susitarimams, kurie nėra tarptautinės sutartys, išskyrus šių sutarčių ir susitarimų registravimą ir skelbimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628

3.

Šis įstatymas netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo.

4.

Kai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės, taip pat referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas ar referendumui siūlomas teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Įgyvendinant Konstitucijoje laiduojamą peticijos teisę, šis įstatymas netaikomas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628

5.

Teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, projektai rengiami, derinami, šie teisės aktai priimami, registruojami, skelbiami ir įsigalioja juos priimančių subjektų nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

2.

Įstaiga – iš valstybės ar savivaldybės biudžeto arba valstybės pinigų fondo išlaikoma įstaiga, turinti teisės aktuose nustatytus įgaliojimus rengti teisės aktų projektus, taip pat Lietuvos bankas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

3.

Konsultavimasis su visuomene – teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą. Apie konsultavimosi pradžią visuomenei yra paskelbiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

4.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – numatomo teisinio reguliavimo teigiamų ir neigiamų pasekmių nustatymas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

5.

Suvestinė teisės akto redakcija – tam tikru metu galiojusio, galiojančio ar priimto, atitinkamo subjekto pasirašyto ir paskelbto, bet dar neįsigaliojusio teisės akto tekstas, parengtas remiantis oficialiu pirminio teisės akto tekstu ir tą teisės aktą keičiančių ar papildančių teisės aktų oficialiais tekstais ir apimantis visus tame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

6.

Teisėkūra – procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

7.

Teisėkūros iniciatyva – pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

8.

Teisės akto projekto lydimieji dokumentai – šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatyti privalomi parengti ir kartu su teisės akto projektu teisės aktą priimančiam subjektui privalomi pateikti dokumentai, taip pat kiti su teisės akto projektu susiję dokumentai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

9.

Teisės aktų registras – pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami šiame įstatyme nurodyti registro objektai, teisės aktų nustatyta tvarka renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami registro duomenys, atliekami kiti teisės aktuose nustatyti registro duomenų tvarkymo veiksmai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

10.

Neteko galios 2020-04-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

3 straipsnis. Teisėkūros principai

1.

Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.

2.

Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;

2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;

3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų;

4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731

5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

4 straipsnis. Teisėkūros stadijos

1.

Teisėkūros stadijos:

1) teisėkūros iniciatyvos pareiškimas;

2) teisės akto projekto rengimas;

3) teisės akto priėmimas;

4) teisės akto pasirašymas ir paskelbimas.

2.

Respublikos Prezidentui, Seimo nariams ir savivaldybių tarybų nariams šio straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikomas.

5 straipsnis. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai

1.

Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama Teisės aktų informacinė sistema.

2.

Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama:

1) teisėkūros iniciatyvos;

2) teisės aktų projektai;

3) teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai);

4) informacija apie konsultavimąsi su visuomene, įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus;

5) informacija, susijusi su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, ir šio vertinimo ataskaita;

6) numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos;

7) kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai, taip pat su teisėkūra susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai ir informacija, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai.

3.

Jeigu pirminis teisės akto projekto rengėjas yra lobistas, apie tai paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje. Kai lobistas yra juridinis asmuo, nurodoma juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir to juridinio asmens darbuotojo, kuris vykdo lobistinę veiklą, vardas ir pavardė; kai lobistas yra fizinis asmuo, nurodoma jo vardas ir pavardė, taip pat lobistinės veiklos užsakovo, kurio interesais lobistas rengė teisės akto projektą ir daro įtaką teisės akto projekto rengimui, vardas, pavardė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra juridinis asmuo).

4.

Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas.

5.

Teisės aktų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Ji yra ir Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Seimo kanceliarija tvarko tokius duomenis, kokius pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktų projektus ir kitus dokumentus bei informaciją teikiantys subjektai (toliau – Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai). Teisės aktų informacinės sistemos tvarkytojas, taip pat Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, tvarkytojai yra Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai. Jų teisės ir pareigos apibrėžiamos Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacinių sistemų veiklą.

6.

Tvarkydami šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančius asmens duomenis, Seimo kanceliarija ir kiti Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai yra bendri duomenų valdytojai. Jie yra atsakingi už 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal šį įstatymą. Seimo kanceliarija atsako už jai pateiktuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančių asmens duomenų skelbimą ir saugojimą, o kiti Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai – už šių asmens duomenų tikslumą, vertinimą, ar šie asmens duomenys turi būti skelbiami, ir pateikimą Teisės aktų informacinei sistemai. Kitos Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintos duomenų valdytojų pareigos įgyvendinamos Seimo kanceliarijai ir kitiems Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjams bendradarbiaujant. Bendrų duomenų valdytojų funkcijos ir santykiai duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiami Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose.

7.

Siekiant užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą, šiame įstatyme nustatyti Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai bei informacija Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka šioje informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų reikalavimų.

8.

Šiame įstatyme nustatytų Teisės aktų informacinės sistemos duomenų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, šis įstatymas, Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo priimti teisės aktai. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarką, suderinęs su Teisės aktų informacinės sistemos valdytoju, Lietuvos banku ir Lietuvos savivaldybių asociacija, nustato teisingumo ministras. Teisės aktų informacinėje sistemoje asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą.

9.

Teisės aktų informacine sistema teisėkūrai naudojasi ir įgaliotos atlikti viešąjį administravimą valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-3109, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20357

6 straipsnis. Teisės aktų registras

1.

Teisės aktų registras skirtas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisės aktų registro objektų registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui.

2.

Teisės aktų registro objektai yra:

1) Konstitucija;

2) konstituciniai įstatymai;

3) kiti įstatymai;

4) Seimo statutas;

5) Seimo nutarimai;

6) kiti Seimo priimti teisės aktai;

7) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis, kurios lietuvių kalba skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromi susitarimai, kurie nėra tarptautinės sutartys ir kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikiami pranešimai dėl visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, galiojimo, pakeitimo, laikino taikymo, sustabdymo, nutraukimo, prieštaravimo sutarties pakeitimui ar išlygoms;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1411, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20435

Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628

8) Respublikos Prezidento dekretai ir potvarkiai;

9) Vyriausybės nutarimai, sprendimai ir rezoliucijos;

10) Konstitucinio Teismo reglamentas;

11) ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai;

12) Ministro Pirmininko potvarkiai;

13) Seimo Pirmininko potvarkiai;

14) Seimo valdybos sprendimai;

15) Lietuvos banko norminiai teisės aktai;

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.