Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymas

Aktyviojo rezervo karys – pagal kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba.

Baziniai kariniai mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Karinė įskaita – elektroninė karo prievolininkų apskaita.

Karys savanoris – aktyviojo rezervo karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.

Kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo prievolininkus.

Karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

Karo prievolininko kodas – unikali skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie jį kaupti.

Karo prievolininkų šaukimas (toliau – šaukimas) – procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.

Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.

Pagrindinis karinis parengtumas – Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.

Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.

Parengtojo rezervo karys – pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo rezervo karinį vienetą.

Privalomoji karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.

Privalomoji pradinė karo tarnyba – karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.

Tarnyba rezerve – parengtajam kariuomenės personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba kariniuose vienetuose.

Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų:

Privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma:

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

Karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys karo prievolininkai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.

Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.

Šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones (toliau – krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemonės) ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Paprastai šaukimas vykdomas pirmąjį kalendorinių metų pusmetį.

Karo prievolininkas nuo 18 metų iki paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.

Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai.

Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.

Karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Karo prievolininkai, norintys atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į poreikį.

Karo prievolininkų, nepareiškusių noro atlikti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Atlikę šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai:

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, yra atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį arba pašaukiamas atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame rezerve ir sudaro kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį. Tokiu atveju paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos diena laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties įsigaliojimo dieną.

Paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Baziniai kariniai mokymai vykdomi mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

Į bazinius karinius mokymus iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į bazinius karinius mokymus šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

Bazinių karinių mokymų trukmė – nuo 70 iki 90 dienų.

Baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys karo prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.