Lietuvos Respublikos bankų įstatymas

Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš banko pelno atskaitymų. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas banko eilinio arba neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik banko veiklos nuostoliams padengti.

Kiti banko rezervai – rezervai, kurių sudarymas numatytas banko įstatuose ir kurie gali būti naudojami banko įstatuose ir (arba) Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka.

Banko pelnas ir jo paskirstymas tvarkomas vadovaujantis Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

Banko pelnas, likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir atskaitymų į atsargos bei kitus banko įstatuose nustatytus rezervus ir kapitalus, negali būti skiriamas dividendams išmokėti ir kitiems tikslams, jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo kapitalo pakankamumas ar minimalus banko kapitalas tampa mažesnis už šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dydžius.

Banko veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato Finansų įstaigų įstatymas.

Bankas privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasis priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdamas į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos banko turto vertei.

Bankų veiklos riziką ribojantys reikalavimai nustatomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013.

Bankai apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:

Bankų veiklos riziką ribojančių reikalavimų ir kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti bankui individualius bankų veiklos riziką ribojančių reikalavimų dydžius.

Neteko galios nuo 2022-01-01.

Šio Įstatymo 52–54 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla banko piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas banko piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

Taikomi šie banko skolinimo apribojimai:

Skolinimas banko vadovams, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susijusiems asmenims ir juridiniams asmenims, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi banko vadovai, su jais artimos giminystės, svainystės ryšiais susiję asmenys arba kuriuose šie asmenys yra vyresnioji vadovybė ar vadovai, negali viršyti banko stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio skolinimo sąlygas ir tvarką nustato banko stebėtojų taryba.

Skolinimo sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės, negu kitiems banko klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

Su banku susijusiais asmenimis laikomi:

(neteko galios)

(neteko galios)

Skolinimo su banku susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti banko stebėtojų taryba.

Banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie:

Bankas, banko darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino banko paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims, išskyrus šio straipsnio 3–7 dalyse, šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, mokėjimo ir kitų finansinių paslaugų teikimą reguliuojančiuose įstatymuose, nustatytus atvejus.

Banko paslaptį sudaranti informacija gali būti teikiama tik banko klientui, su kuriuo yra susijusi banko paslaptį sudaranti informacija, arba kitiems asmenims kliento rašytiniu prašymu ar rašytiniu sutikimu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija gali būti teikiama.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą informaciją bankas įstatymų nustatyta tvarka teikia valstybės institucijoms ir kitiems asmenims, jeigu teisė gauti tokią informaciją numatyta įstatymuose.

Bankas savo iniciatyva turi teisę teikti banko paslaptį sudarančią informaciją teismui, arbitražui ar kitiems asmenims, jeigu tai būtina ginant banko teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai būtina banko interesams ginti, taip pat valstybės institucijoms nusikaltimų prevencijos tikslais.

Bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją:

Kitais atvejais, negu nustatyta šio straipsnio 2–6 dalyse, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia teismas arba banko paslaptį sudarančios informacijos prašantis asmuo, ir banko kliento interesai nėra svarbesni.

Jeigu įstatymuose arba su banku sudarytoje duomenų teikimo sutartyje nenustatyta kitaip, pagal šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalis informacija gali būti teikiama tik remiantis bankui pateiktu rašytiniu dokumentu, kuriame nurodyta:

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą rašytinį dokumentą pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, jos turi būti suderintos su banku.

Bankas turi pateikti prašomą informaciją ne vėliau kaip per 20 dienų arba motyvuotai atsisakyti ją pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitą informacijos pateikimo terminą.

Pagal šio straipsnio 4–7 dalis gauta banko paslaptį sudaranti informacija gali būti naudojama tik toms funkcijoms, kurioms atlikti gali būti gaunama banko paslaptį sudaranti informacija pagal šį straipsnį, atlikti, negali būti tvarkoma ilgiau negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių ši informacija buvo surinkta ir tvarkoma, pasiekti, o tokios informacijos saugojimo laikotarpiu turi būti užtikrinamos tinkamos informacijos saugumo priemonės.

Šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja institucijų, kurios atlieka šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas funkcijas, veiklą reglamentuojančių įstatymų normoms. Kitų įstatymų normos, reglamentuojančios banko paslaptį sudarančios informacijos teikimą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.

Vietose, kuriose bankas teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas banko pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti bankas, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

Prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Kiekvienam esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, bankas privalo pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą, kuriuos pagal teisės aktus bankas turi pateikti visuomenei.

Bankas privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti klientų skundus (prašymus), susijusius su banko teikiamomis finansinėmis paslaugomis (toliau – skundas). Bankas privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė klientas ir bankas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių bankas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Bankas klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.

Jungtinė (konsoliduota) priežiūra taikoma finansinei grupei, kurią sudaro globojantis (patronuojantis) bankas ar globojanti (patronuojanti) finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė (toliau šiame skirsnyje – globojanti grupės įstaiga) ir finansų įstaigos, kurias kontroliuoja globojanti grupės įstaiga arba kuriose globojanti grupės įstaiga dalyvauja valdant kapitalą.

Priežiūros institucijos teisės aktai nustato detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tvarką ir sąlygas, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, įtraukimo į jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atvejus, taip pat atvejus, kada finansinei grupei priklausančioms finansų įstaigoms jungtinė (konsoliduota) priežiūra netaikoma, ir atvejus, kada į finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą įtraukiamos ir finansinei grupei nepriklausančios įmonės.

Šio Įstatymo 64 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija atlieka visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, išskyrus šio straipsnio 2–5 dalyse nustatytus atvejus.

Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, į kurią įeina bent vienas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas užsienio bankas, visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti institucija nustatoma su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis sudarytų susitarimų pagrindu arba vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais kriterijais.

Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, kurioje globojanti grupės įstaiga priklauso valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, jurisdikcijai, šio Įstatymo 64 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu prižiūri tik tą dalį finansinės grupės, kurioje išduotą licenciją turintis bankas yra globojanti grupės įstaiga.

Jeigu konsolidavimą reikia atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3 ar 6 dalį, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka banko, kurio bendras balansas yra didžiausias, priežiūros institucija.

Jeigu finansinei grupei priklauso daugiau negu vienas Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotas bankas, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucija yra ta Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau finansinės grupės bankų, kurių bendras balansas yra didesnis už bankų, kuriuos individualiai prižiūri kita priežiūros institucija, bendrą balansą.

Finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje, kreipdamasi tiesiogiai ar per prižiūrimą banką, reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šie privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu pateikiamos finansinės ataskaitos privalo būti patvirtintos auditoriaus. Tokią pačią teisę gauti informaciją priežiūros institucija turi ir tuo atveju, jeigu ji pati neatlieka finansinės grupės jungtinės (konsoliduotos) priežiūros, tačiau informacijos prašo finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija. Šioje dalyje nustatyta teisė gauti informaciją nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, kurie nėra bankai, veiklos priežiūrą.

Bankui pagal šio Įstatymo 48 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatyti rizikos apribojimai jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu taikomi visai finansinei grupei.

Finansinėje grupėje, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, turi būti tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas apskaitos tvarkymo ir ataskaitų rengimo procedūras, kuri užtikrintų prieigą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingų sudarant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius ir atliekant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

Jeigu banko patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, priežiūros institucija turi teisę atlikti tarp banko ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės bei kitų šios įmonės patronuojamųjų įmonių sudaromų sandorių priežiūrą, įvertindama jų rizikos valdymą ir vidaus kontrolę.

Jeigu priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas priklauso finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priežiūros institucija turi glaudžiai bendradarbiauti ir keistis priežiūros funkcijai atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atliekančiomis įmonių, kurioms taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, veiklos priežiūrą. Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos, o prireikus ir tarp kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų. Be to, Lietuvos Respublikoje susidarius kritinei situacijai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje nurodytą atvejį arba neigiamus pokyčius finansų rinkose, kuri kelia galimą grėsmę rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra licencijuoti finansinei grupei priklausantys subjektai arba kurioje yra įsteigti pagal šio Įstatymo 701 straipsnį svarbiais paskelbti filialai, priežiūros institucija, jeigu ji atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, iš karto, kai tik praktiškai įmanoma tai padaryti, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatas, įspėja Europos bankininkystės instituciją, Europos sisteminės rizikos valdybą, Europos centrinių bankų sistemos centrinius bankus, Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės centrinės valdžios institucijas, dalyvaujančias rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, ir pateikia visą informaciją, kuri yra esminė jų funkcijoms atlikti. Bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, priežiūros institucijų kolegijų sudarymą ir veiklą bei kitas papildomas užduotis nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

Jeigu priežiūros institucija yra atsakinga už kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotos banko patronuojančiosios įmonės, finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę, kaip ji apibrėžta Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, patronuojančiosios įmonės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, kai visų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės yra užsienio valstybėse ir užsienio valstybių jungtinės (konsoliduotos) priežiūros institucijoms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame Įstatyme, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija.

Valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigta patronuojamoji įmonė gali būti atleista nuo šiame Įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu atsirandančių riziką ribojančių reikalavimų laikymosi, jeigu patronuojančioji įmonė priežiūros institucijai įrodo, kad šių reikalavimų laikymasis pažeistų tos valstybės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, teisinį reguliavimą arba šių reikalavimų laikytis neįmanoma dėl kitų priežasčių.

Jeigu grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti Lietuvos Respublikos priežiūros institucija nėra koordinatorė, nustatyta pagal Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 13 straipsnį, Lietuvos Respublikos priežiūros institucija bendradarbiauja su koordinatoriumi ir prireikus su juo privalo sudaryti ir įgyvendinti susitarimus dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo.

Bankas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat banko pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.

Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas banko apskaitai tvarkyti ir finansinių ataskaitų rinkiniams sudaryti bei pateikti. Jei atliekama jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra, bankas privalo užtikrinti, kad būtų suformuota bendra finansinės grupės apskaitos politika.

Banko veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Bankas ir finansinė grupė sudaro tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktai.

Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

Pasibaigus finansiniams metams, bankas privalo:

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.

Užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialai teikia priežiūros institucijai šiame straipsnyje nustatytus ataskaitų rinkinius ir juos viešai skelbia tokia pačia tvarka kaip ir bankai, turintys šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją. Užsienio banko, licencijuoto ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialai taip pat teikia priežiūros institucijai ir viešai skelbia filialą įsteigusio užsienio banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko filialas privalo viešai skelbti filialą įsteigusio banko metinių finansinių ataskaitų rinkinį, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą.

Šiame straipsnyje nurodytų finansinių ataskaitų rinkinių, teikiamų užsienio bankų filialų, sudėtis, pateikimo periodiškumas ir kiti reikalavimai jiems gali būti nustatomi Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos teisės aktuose.

Audito įmonė turi atlikti banko metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą (jei jos privalo būti sudarytos) ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar bankas ir finansinė grupė:

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas renka audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti.

Bankas iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su banko visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinių finansinių ataskaitų audito.

Priežiūros institucija yra Europos centrinis bankas arba Lietuvos bankas, atitinkamai pagal Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatytą funkcijų paskirstymą. Lietuvos bankas šio Įstatymo priežiūros institucijai nustatytas funkcijas atlieka, suteiktomis teisėmis naudojasi tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui.

Priežiūros institucija atlieka šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių bankų, įskaitant jų padalinius Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse, bei šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių užsienio bankų filialų priežiūrą. Jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra kontroliuojamas Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko, priežiūros institucija dvišalio susitarimo pagrindu, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 28 straipsnį, turi teisę perduoti įgaliojimus atlikti tokio banko priežiūrą Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai, kuri globojančiam (patronuojančiam) užsienio bankui yra išdavusi licenciją ir kuri atlieka globojančio (patronuojančio) užsienio banko priežiūrą tokiu būdu, kad yra prisiimama atsakomybė už šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą.

Bankų filialų užsienio valstybėse ir užsienių bankų, licencijuotų ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, filialų Lietuvos Respublikoje priežiūra atliekama atsižvelgiant į sutartis, sudarytas su atitinkamos užsienio valstybės priežiūros institucija.

Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, bei Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio Įstatymo 70 straipsnio nuostatas.

Atlikdama priežiūros funkcijas, priežiūros institucija:

Priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos banko įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, šiuo Įstatymu ir kitais finansų rinką reglamentuojančiais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Priežiūros institucija nevykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos užtikrinimo reikalavimų laikymosi priežiūros.

Priežiūros institucija turi teisę:

Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda bankui šiuos privalomus nurodymus:

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad bankas pažeidžia šio Įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 84), 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsnių reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės bankas juos pažeis, turi teisę bankui duoti šio straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktuose nustatytus ir šiuos privalomus nurodymus:

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu taikant ir poveikio priemones. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nurodymais ir (arba) taikant ir poveikio priemones.

Bankas privalo įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus nustatant tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, banko valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.

Šio straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas privalomas nurodymas gali būti duodamas, jeigu bankas tos pačios prašomos informacijos priežiūros institucijai nėra pateikęs ar neteikia kitais būdais ar forma.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad bankas atitinka šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija). Tokiu atveju priežiūros institucija (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka patikrinimus pagal Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnį) turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam banko pertvarkymui pasirengti ir banko turtui bei įsipareigojimams įvertinti. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai.

Priežiūros institucija nuomonę dėl indėlių draudžiamojo įvykio, kaip jis apibrėžtas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, patvirtinimo raštu pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas ar užsienio banko filialas dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.

Priežiūros institucijos nustatyta tvarka jos tarnautojai turi teisę dalyvauti banko organų ir banko komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti banko organų, banko komitetų ir banko vadovų veiklą.

Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie bankų skolininkus. Bankai priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie banko skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu pagal šį Įstatymą pritaikomos banko veiklą ribojančios priemonės arba iškeliama banko likvidavimo byla, kaip jos suprantamos pagal Finansinio tvarumo įstatymo 121 straipsnį, priežiūros institucija mutatis mutandis turi Finansinio tvarumo įstatymo VII skyriuje pertvarkymo institucijai nustatytas teises ir pareigas.

Šiame straipsnyje nustatytas teises priežiūros institucija turi ir dėl šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio užsienio banko filialo.

Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 4 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.

Priežiūros institucija pertvarkymo instituciją informuoja apie pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus papildomo kapitalo reikalavimo dydžius.

Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad jai visą informaciją, reikalingą priežiūros funkcijai vykdyti, teiktų:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo teikti priežiūros institucijos reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, kai tokia informacija sudaro banko paslaptį, komercinę paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių.

Priežiūros institucija turi teisę atlikti bet kokius priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis susijusius patikrinimus.

Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame Įstatyme nustatytas teises.

Šiame straipsnyje ir savo teisės aktuose nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę patikrinti ir užsienio bankų padalinius, įsteigtus Lietuvos Respublikoje, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytus asmenis, o jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais – ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis. Jeigu jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, kurie priklauso kitos Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, priežiūros institucija prašo, kad patikrinimą atliktų šios Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, arba, jeigu ši priežiūros institucija leidžia, patikrinimą atlieka pati Lietuvos priežiūros institucija ar tuo tikslu jos pasitelkti asmenys, vadovaudamiesi tos Europos Sąjungos valstybės narės teise.

Užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija pati arba jos nurodyti auditoriai ar ekspertai, prieš tai informavę Lietuvos priežiūros instituciją, turi teisę patikrinti tos valstybės jurisdikcijai priklausančio užsienio banko padalinį Lietuvos Respublikoje. Jeigu jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslais kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijai reikia patikrinti šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jos prašymu tokį patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija arba Lietuvos priežiūros institucijos leidimu pati prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija arba jos nurodyti auditoriai ar ekspertai. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos prašymu patikrinimą atlieka Lietuvos priežiūros institucija, prašančioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant tokį patikrinimą.

Užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucija turi teisę patikrinti užsienio banko padalinius Lietuvos Respublikoje ir šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ir jos kontroliuojamas įmones, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu tarp jos ir Lietuvos priežiūros institucijos yra sudaryta sutartis, numatanti tokią teisę ir reglamentuojanti patikrinimo organizavimo tvarką.

Priežiūros institucija taiko asmenims šias poveikio priemones:

Priežiūros institucija užsienio banko atstovybei taiko šias poveikio priemones:

Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo ar per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nurodytas poveikio priemones Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam užsienio bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigus filialo, per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, savo iniciatyva ir jeigu to prašo tos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija.

Priežiūros institucija finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms ir (arba) jų vadovams už šio Įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių ir kitų finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą turi teisę taikyti šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Bylose, kuriose nagrinėjami skundai (prašymai) dėl Lietuvos banko sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 8–11 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose.

Teismas, išnagrinėjęs skundą (prašymą) dėl Lietuvos banko sprendimo taikyti šio straipsnio 1 dalies 8–11 punktuose ir 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas poveikio priemones, turi teisę priteisti atlyginti žalą, tačiau neturi teisės tenkindamas skundą (prašymą) panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti Lietuvos banką atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių būtų sustabdomas ar panaikinamas skundžiamo sprendimo galiojimas arba kitaip atkuriama buvusi iki sprendimo priėmimo padėtis.

Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos. Priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo finansų rinką reglamentuojančio teisės akto pažeidimo ir apie tai raštu pranešus asmeniui, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, nuo tokio pranešimo įteikimo dienos šioje dalyje nustatytas senaties terminas nutraukiamas, tačiau ir tokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimtas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigimo) dienos.

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Neteko galios nuo 2021-01-01

Priežiūros institucija skiria baudas:

Už Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 pažeidimus priežiūros institucija skiria baudas, kurių maksimalus dydis yra toks, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 24 straipsnyje.

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų padarymo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1, 2, 5 arba 6 dalyje nurodytą baudos dydį, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 5 milijonų eurų.

Kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos skiria juridiniam asmeniui baudą iki 100 000 eurų.

Šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) ar asmenis, priklausančius banko vyresniajai vadovybei, pateikimo bankui dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai yra negaliojantys.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių banko vyresniajai vadovybei, ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai banko organas, kuriam suteikta tokia teisė, ar filialą įsteigęs užsienio bankas privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

Apie priimtą sprendimą nušalinti banko stebėtojų tarybos narį (narius), banko valdybos narį (narius), banko administracijos vadovą (vadovus), užsienio banko filialo vadovą (vadovus) arba vieno ar daugiau asmenų, priklausančių banko vyresniajai vadovybei, pranešama bankui ir juridinių asmenų registrui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) yra banko ar licenciją turinčio užsienio banko filialo veiklos laikinas dalinis apribojimas. Banko veiklos apribojimus nustato šis Įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl banko veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo.

Banko veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad veiklos apribojimo (moratoriumo) skelbimo pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, veiklos apribojimo (moratoriumo) terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas.

Apie priimtą sprendimą skelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama bankui ir juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Nuo sprendimo paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) pateikimo bankui momento:

Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, bei kiti įstatymai nustato, kad bankas privalo vykdyti prievoles ir jo veiklą apribojus.

Priežiūros institucijai pritaikius šio Įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 10 punkte ar 3 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, asmuo, kuriam pritaikyta poveikio priemonė, neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis jo sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu priežiūros institucijos sprendime nurodytu turtu.

Priežiūros institucija gali laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito turto dalimi.

Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu. Jis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, kurių reikia priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti Turto arešto aktų registre įregistruotas laikinai.

Reorganizuojant banką jungimo būdu, kitas reorganizavime dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik bankas ar kita finansų įstaiga.

Reorganizuojant banką skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos banko teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti bankas.

Jei reorganizuojant banką įsteigiamas naujas bankas, jis šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją, licencijai išduoti reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti banką. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti banką išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.

Reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą sudaryti sandorį, galintį daryti įtaką sisteminei rizikai, ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti banką.

Banko reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti banką.

Leidimą reorganizuoti banką išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Priėmus sprendimą dėl banko reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujantys ir reorganizuojami bankai, norėdami gauti leidimą reorganizuoti banką, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų:

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti banką išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą reorganizuoti banką, jei:

Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą reorganizuoti banką ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

Bankas gali būti likviduojamas akcininkų sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Banko visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti banko veiklą ir jį likviduoti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą likviduoti banką.

Leidimą likviduoti banką išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Bankas, norėdamas gauti leidimą likviduoti banką, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, taip pat banko valdybos parengtą ir su banko stebėtojų taryba suderintą banko likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl banko turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti banką išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Bankas gali būti likviduojamas banko visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu jis pajėgus visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą likviduoti banką, jeigu:

Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą likviduoti banką ar jo neišduoti priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

Apie banko visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą likviduoti banką ir paskirti banko likvidatorių bankas per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.

Jeigu priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, banko visuotinis akcininkų susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti banko veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.

Bankas likviduojamas teismo sprendimu, jeigu banko licencija atšaukta ir jo visuotinis akcininkų susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti banko veiklą. Kreiptis į teismą dėl banko likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, banko stebėtojų taryba, valdyba arba bent vienas akcininkas. Teismas sprendimą dėl banko likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo.

Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl banko likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos išvadą dėl banko likvidavimo.

Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti banką, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai.

Bankas gali būti pripažintas nemokiu, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Banko bankroto bylą teismas iškelia tik pertvarkymo institucijos iniciatyva arba jeigu į teismą kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys ir yra įvykdytos Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu pertvarkymo institucija Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka teismui nepateikia informacijos apie ketinimus imtis pertvarkymo veiksmų, teismas dėl bankroto bylos bankui iškėlimo sprendžia tik gavęs priežiūros institucijos išvadą dėl banko nemokumo. Teismas atsisako iškelti bankui bankroto bylą, jeigu pertvarkymo institucija informuoja teismą, kad ji ketina bankui taikyti Finansinio tvarumo įstatymo VIII skyriuje nurodytą turto, teisių ir įsipareigojimų perleidimą.

Priėmus nutartį iškelti banko bankroto bylą, banko kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris, bankrutuojančio banko rekvizitai bei terminai, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti banko administratoriui.

Teismo nustatytas terminas, iki kada banko kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Teismui priėmus nutartį iškelti bankui bankroto bylą:

Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad bankas privalo vykdyti prievoles po bankroto bylos iškėlimo.

Neteko galios 2020-01-01.

Jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje.

Banko administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie banko bankroto proceso eigą.

Iškėlus banko bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

Neteko galios nuo 2015-12-03