LegalizeLietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2, 3, 4 straipsnių ir priedėlio 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 25 skyrių pakeitimo bei papildymo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 25 SKYRIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
2003 m. balandžio 22 d. Nr. IX-1524
Vilnius
(Žin., 1997, Nr. 2-16; 1998, Nr. 55-1520; 1999, Nr. 11-245; 2000, Nr. 58-1710, Nr. 92-2849; 2003, Nr. 32-1309)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas
2 straipsnyje po žodžio „kariuomenė“ įrašyti žodį „policija“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai
Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija, kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje.“
2 straipsnis. 3 straipsnio papildymas 2 dalimi
Papildyti 3 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Nacionalinio saugumo sistemos plėtra
Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą vadovaudamiesi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais.
Vadovaudamasi šio įstatymo nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti. Strategija gali būti pagal poreikį tikslinama atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius.“
3 straipsnis. 4 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas ir 5 dalies pripažinimas netekusia galios
4 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „nacionalinio saugumo plėtrai reikalingų“, po žodžio „pagrindų“ įrašyti žodžius „įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis ir teikia Seimui.“
4 straipsnio 4 dalyje po žodžio „pagrindų“ įrašyti žodžius „įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas.“
4 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.
4 straipsnis. Priedėlio 2 skyriaus trečiojo skirsnio 1 dalies pakeitimas
2 skyriaus trečiojo skirsnio 1 dalies a punkto 6 pastraipoje vietoj žodžio „aktyvųjį“ įrašyti žodį „mobilizacinį“, po žodžio „rezervą“ įrašyti žodžius „pagal nacionalinius ir NATO kolektyvinės gynybos planus“ ir šią pastraipą išdėstyti taip:
„– rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą pagal nacionalinius ir NATO kolektyvinės gynybos planus;“.
2 skyriaus trečiojo skirsnio 1 dalies a punkto 8 pastraipoje vietoj žodžių „Vakarų Europos Sąjungą (WEU)“ įrašyti žodį „ir“, vietoj žodžių „ir siekdama visateisės narystės“ įrašyti žodžius „bei kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama“ ir šią pastraipą išdėstyti taip:
„– integruodamasi į Europos Sąjungą (EU) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) bei kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama šiose organizacijose;“.
5 straipsnis. Priedėlio 3 skyriaus pakeitimas
Pakeisti 3 skyrių ir jį išdėstyti taip:
„3 SKYRIUS
TEISINIAI NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI
Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis bei kiti įstatymai ir tarptautinės sutartys.
Kertinės Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojančios nacionalinio saugumo klausimus, yra:
– Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika;
– Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių teisių;
– Konstitucijos 8 straipsnis, nustatantis, kad valstybės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais;
– Konstitucijos 94 straipsnis, įpareigojantis Vyriausybę saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
– Konstitucijos 135 straipsnis, įpareigojantis Lietuvos Respubliką įgyvendinant užsienio politiką vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekti užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo;
– Konstitucijos 142 straipsnis, įpareigojantis Seimą ir Respublikos Prezidentą priimti sprendimus panaudoti ginkluotąsias pajėgas bei imtis kitų veiksmų, būtinų Tėvynei apginti ar valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;
– Konstitucijos 144 straipsnis, suteikiantis galią Seimui ir Respublikos Prezidentui įvesti nepaprastąją padėtį, jei iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai; ir
– Konstitucijos sudedamosios dalies – 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto – reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.
Nacionalinis saugumas taip pat grindžiamas Jungtinių Tautų Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentais, Šiaurės Atlanto sutartimi, žmogaus teisių apsaugos ir kitomis daugiašalėmis ir dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis, įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikai, taip pat visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis.“
6 straipsnis. Priedėlio 4 skyriaus pakeitimas
4 skyriaus skirsnio „Saugumo užtikrinimo politika“ 3 dalyje vietoj žodžio „sienų“ įrašyti žodį „sienos“, vietoj žodžių „Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities)“ įrašyti žodžius „Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities“, vietoj žodžių „jūrų sienų“ įrašyti žodžius „valstybės sienos jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Pirmaeilis valstybės uždavinys – užtikrinti patikimą valstybės sausumos sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities teritorija bei valstybės sienos jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse kontrolę, taip pat Lietuvos oro erdvės kontrolę.“
Pakeisti 4 skyriaus skirsnio „Saugumo užtikrinimo politika“ 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Valstybės valdžia privalo apsaugoti Lietuvą nuo užsienio valstybių slaptųjų tarnybų, jų priedangos struktūrų ir teroristinių organizacijų ardomosios veiklos, diversijų bei teroro aktų ir neleisti tokioms organizacijoms pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorija arba tranzito keliu ardomajai veiklai ar teroro išpuoliams prieš kitas valstybes.“
4 skyriuje po skirsnio „Ekonominė politika“ įrašyti skirsnį „Viešojo saugumo politika“:
„VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKA
Kova su nusikalstamumu, viešosios tvarkos bei asmens saugumo valstybėje užtikrinimas yra vienas didžiausių prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Valstybė privalo sutelkti jėgas ryžtingai ir veiksmingai kovai su nusikalstamumu, ypač su organizuotu nusikalstamumu, šešėliniu verslu, korupcija bei narkomanija, ir tuo užtikrinti tinkamą šalies vidaus saugumą. Būtina stiprinti teisėsaugos institucijų veiklą atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus; kurti naujus nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelius.
Kitas prioritetas – patikima, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti valstybės sienos kontrolė ir apsauga. Įstatymu nustatomi valstybės sienos ir pasienio teisiniai režimai, reglamentuojamas valstybės sienos apsaugos organizavimas.“
7 straipsnis. Priedėlio 5 skyriaus 2 ir 4 dalių pakeitimas
5 skyriaus 2 dalyje vietoj žodžio „plėtoti“ įrašyti žodį „stiprinti“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Svarbiausias Lietuvos užsienio politikos tikslas – stiprinti Lietuvos integraciją į europines bei transatlantinę institucijas ir užsitikrinti tarptautines saugumo garantijas.“
Pakeisti 5 skyriaus 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Pagrindiniai ilgalaikiai Lietuvos užsienio politikos uždaviniai:
– esant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos nare, užtikrinti šalies saugumą, tinkamai vykdyti narystės šiose organizacijose įsipareigojimus;
– skatinti geros kaimynystės, tarpusavio pasitikėjimo, ekonominės partnerystės, prekybos, kultūros ir abipusiškai naudingo lygiateisio bendradarbiavimo ryšius su visomis savo ir kaimyninių regionų valstybėmis tiek dvišaliais pagrindais, tiek daugiašaliuose forumuose;
– aktyviai prisidėti prie tarptautine teise ir teisingumu grindžiamos tarptautinės tvarkos kūrimo bei tarptautinės bendrijos pastangų įtvirtinti demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus;
– aktyviai prisidėti prie tarptautinės bendrijos pastangų užkirsti kelią konfliktams, įvesti, atkurti ir palaikyti taiką krizių paveiktuose regionuose.“
8 straipsnis. Priedėlio 7 skyriaus pakeitimas
7 skyriaus pirmojo skirsnio 1 dalyje po žodžio „besąlyginis“ įrašyti žodžius „taip pat derinamas su NATO kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimu“, 2 dalyje po žodžių „gina valstybės“ įrašyti žodžius „ir NATO sąjungininkų“, vietoj žodžio „įmanomais“ įrašyti žodžius „pagal tarptautinę teisę leistinais“, 3 dalyje po žodžio „Siekdama“ įrašyti žodžius „NATO sąjungininkų ir kitokios“ ir visą skirsnį išdėstyti taip:
„PIRMASIS SKIRSNIS
VISUOTINĖS IR BESĄLYGINĖS GYNYBOS PRINCIPAS
Lietuvos gynimas yra visuotinis ir besąlyginis, taip pat derinamas su NATO kolektyvinės gynybos principų įgyvendinimu.
Gynybos visuotinumas reiškia, kad Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, kad gynybai panaudojami valstybės ištekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinais būdais.
Gynybos besąlyginumas reiškia, kad Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų ir kad niekas negali varžyti Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Siekdama NATO sąjungininkų ir kitokios tarptautinės pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir priešinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta.“
Pakeisti 7 skyriaus antrojo skirsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos gynybinė galia grindžiama:
– Tautos apsisprendimu ir pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui;
– NATO sąjungininkų teikiama pagalba ir solidarumu;
– įstatymo nustatyta visuotine privalomąja karo tarnyba;
– kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo parengtimi ir apginklavimu;
– piliečių pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei pilietinei gynybai;
– geru kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu;
– valstybės atsargomis ir kitais mobilizacinio rezervo ištekliais.“
7 skyriaus antrojo skirsnio 3 dalyje po žodžio „pajėgoms“ įrašyti žodžius „taip pat“, išbraukti žodžius „Karo akademija“, vietoj žodžių „savanorių piliečių ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) būriai“ įrašyti žodžius „bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) būriai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Valstybės ginkluotąsias pajėgas taikos metu sudaro visos kariuomenės rūšys ir jos aktyvusis rezervas. Įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotosioms pajėgoms taip pat priskiriama: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, koviniai Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) būriai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei.“
7 skyriaus antrojo skirsnio 4 dalyje po žodžių „besąlyginės gynybos principas“ įrašyti žodžius „įgyvendinamas atsižvelgiant į NATO kolektyvinės gynybos principą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Lietuvos gynybos sistemos pagrindas – visuotinės ir besąlyginės gynybos principas, įgyvendinamas atsižvelgiant į NATO kolektyvinės gynybos principą. Šis principas įtvirtinamas įstatymuose, kituose gynybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kariuomenės bei jos aktyviojo rezervo parengimo gynybai planuose ir kituose dokumentuose. Šiuo principu taip pat grindžiamas piliečių mokymas ir rengimasis gynybai bei pasipriešinimui.“
7 skyriaus antrojo skirsnio 5 dalyje po žodžio „agresijos“ įrašyti žodžius „įgyvendinamai individualiai ir kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Visuotiniu piliečių pasirengimu pasipriešinimui ir ginkluotųjų pajėgų pasirengimu besąlygiškai gynybai nuo agresijos, įgyvendinamai individualiai ir kartu su NATO sąjungininkų pajėgomis, Lietuva siekia atgrasinti kiekvieną potencialų užpuoliką.“
Pakeisti 7 skyriaus antrojo skirsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuva neatidėliodama prašo NATO konsultacijų, kai jaučia tiesioginę grėsmę savo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Būdama Šiaurės Atlanto sutarties ir kitų Europos valstybių kolektyvinės gynybos sutarčių dalyvė, Lietuva ginkluoto užpuolimo atveju nedelsdama kreipiasi šių sutarčių šalių ginkluotos pagalbos užpuolimui atremti.“
7 skyriaus trečiojo skirsnio 1 dalyje po žodžio „pergrupavimui“ įrašyti žodžius „taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Karinei valstybės gynybai naudojamos visos ginkluotosios pajėgos. Jos privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Ypatinga reikšmė teikiama žvalgybai, informacijos analizei ir veiksmingam operatyviniam vadovavimui ginkluotosioms pajėgoms.“
Pakeisti 7 skyriaus trečiojo skirsnio 4 dalies antrą sakinį ir visą dalį išdėstyti taip:
„Pagrindinis kariuomenės uždavinys - naikinti priešą ir palaužti jo norą kovoti prieš Lietuvą. Konkrečius kariuomenės pajėgų, junginių ir dalinių uždavinius pagal savo kompetenciją nustato kariuomenės vadas bei lauko pajėgų vadas.“
9 straipsnis. Priedėlio 8 skyriaus papildymas ir pakeitimas
8 skyriaus 2 dalį papildyti sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„Sprendimus dėl ginkluotųjų pajėgų išdėstymo taikos metu priima Respublikos Prezidentas. Jis savo dekretu patvirtina visų kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietas ir teritorines manevravimo ribas. Taikos metu tik Respublikos Prezidentas savo dekretu gali duoti įsakymus dėl ginkluotųjų pajėgų dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą. Jis taip pat turi būti informuojamas apie ne mažesnio kaip dalinio dydžio ginkluotųjų pajėgų vienetų judėjimą už jo manevravimo teritorinių ribų.“
Pakeisti 8 skyriaus 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Gynybos veiksmų civilinę vadovybę sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras. Operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems ginkluotųjų pajėgų veiksmams grandinę nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.“
Pakeisti 8 skyriaus 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties įvedimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir gynybos nuo ginkluoto užpuolimo, taip pat sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse karinėse operacijose priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. Priedėlio 10 skyriaus pakeitimas
10 skyriaus pirmojo skirsnio 1 dalies 3 pastraipoje išbraukti žodžius „Vakarų Europos Sąjungoje“ ir šią pastraipą išdėstyti taip:
„– narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir Europos Sąjungoje;“.
Pakeisti 10 skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„ANTRASIS SKIRSNIS
DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE
Lietuvos saugumas yra Europos ir transatlantinio saugumo dalis. Lietuva pasirengusi dalyvauti stiprinant tarptautinį saugumą ir prisiimti savąją dalį įsipareigojimų. Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų (JT/UN), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO/OSCE), Euroatlanto partnerystės tarybos (EAPT/EAPC), NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA), Europos Tarybos (ET/CE) ir kitų tarptautinių institucijų bei organizacijų, kurių paskirtis – užtikrinti taiką, stiprinti saugumą ir stabilumą Europoje bei transatlantinėje erdvėje, veikloje, taip pat dalyvauja tarptautinėse humanitarinėse, reagavimo į krizes bei taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose.“
Pakeisti 10 skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS
NARYSTĖ EUROPOS SĄJUNGOJE IR ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES
ORGANIZACIJOJE
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje remiasi idealų ir vertybių bendrumu.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.