Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-07-15
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 87-3662, i. k. 1091010ISTA00XI-329
Nauja redakcija nuo 2024-07-15:
Nr. XIV-2783, 2024-06-20, paskelbta TAR 2024-06-30, i. k. 2024-12129
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KLIMATO KAITOS VALDYMO
ĮSTATYMAS
2009 m. liepos 7 d. Nr. XI-329 Vilniu
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo teisinius pagrindus, asmenų, vykdančių šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytą veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (toliau – ŠESD), teises, pareigas ir atsakomybę, valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, taip pat fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – F-dujos) ir jų turinčios įrangos naudojimo ribojimus, draudimus ir kontrolę, fizinių asmenų, dirbančių su F-dujų, ozoną ardančiomis medžiagomis (toliau – OAM) ir jų turinčia įranga, pažymėjimų ir juridinių asmenų, tvarkančių F-dujų turinčią įrangą, atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir šių atestatų galiojimo panaikinimo reikalavimus.
Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo 3 priede.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Anglies dioksido ekvivalentas – metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF6), azoto trifluorido (NF3) dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido (CO2).
Absorbavimo vienetas – absorbavimo priemonėmis (procesu, veikla ar mechanizmu) iš atmosferos pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, aerozolio arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų pirmtako kiekio apskaitos vienetas, lygus anglies dioksido ekvivalentui pagal Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimus.
Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas iš šaltinių, esančių įrenginyje, kuriame vykdomos šio įstatymo 1 priede nurodytos veiklos, arba dėl kitų šio įstatymo 1 priede nurodytų orlaivių naudotojų ar laivybos bendrovių vykdomų veiklų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, arba dėl šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veikloms skirto reguliuojamųjų subjektų išleidžiamo vartoti kuro išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Klimato kaita – klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, keičiančios Žemės atmosferos sudėtį, ir kurie netelpa į natūralių klimato svyravimų, stebimų reguliariais laiko tarpais, ribas.
Kuras – energinis produktas, nurodytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo I priede, naudojamas reguliuojamųjų subjektų veiklose, išvardytose šio įstatymo 2 priede, taip pat kitas produktas, skirtas naudoti, siūlomas parduoti arba naudojamas kaip variklių degalai arba šildymui skirtas kuras, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, įskaitant ir elektros energijos gamybai naudojamą kurą, išskyrus durpes.
Kuro išleidimas vartoti – šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veikloms skirto kuro išleidimas vartoti, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8 punktuose ir 9 straipsnio 2 dalyje.
Laivybos bendrovė – laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo (tarp jų valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas), perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir sutikęs perimti visas pareigas pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą, išdėstytą 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 su visais pakeitimais I priede.
Leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė išmesti į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotos vienetas – Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimų vykdymą Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, nustatomo per metus leidžiamo išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vienetas, lygus anglies dioksido tonai ar anglies dioksido ekvivalentui.
Naujas šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys – šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys, kurio valdytojas vykdo vieną arba daugiau veiklų, nurodytų šio įstatymo 1 priede, ir su kuriuo susietas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas buvo išduotas pirmą kartą per Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos laikotarpį, kuris prasideda likus trims mėnesiams iki naujo laikotarpio Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo pateikimo dienos ir baigiasi likus trims mėnesiams iki kito laikotarpio sąrašo pateikimo dienos.
Nustatytoji šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvota – 1992 m. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos I priede nurodytai valstybei pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą tam tikru laikotarpiu priskirtas ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančioje sąskaitoje užregistruotas tonomis išreiškiamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti išmestas į atmosferą per laikotarpį, nustatytą pagal tarptautinius įsipareigojimus, ir lygus to laikotarpio metinių Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotų sumai, nustatomai Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos valstybių narių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimų vykdymą Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose.
Orlaivio naudotojas – asmuo, naudojantis orlaivį šio įstatymo 1 priede nurodytai aviacijos veiklai vykdyti, arba orlaivio savininkas, jei orlaivį naudojančio asmens tapatybė nežinoma arba orlaivio savininkas jos nenurodo.
Reguliuojamasis subjektas – asmuo, išskyrus galutinį kuro naudotoją, tiekiantis kurą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams pagal vykdomų veiklų sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC), sieros heksafluoridas (SF6) ir azoto trifluoridas (NF3).
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinis taršos leidimas – leidimas per nustatytą laikotarpį vykdant šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytas veiklas išmesti į atmosferą vieną toną anglies dioksido ekvivalento.
Šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantis įrenginys – stacionarus techninis objektas arba grupė stacionarių techninių tarpusavyje technologiškai susijusių objektų, kuriuose vykdoma viena arba kelios šio įstatymo 1 priede išvardytos veiklos, kurių metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančio įrenginio valdytojas – asmuo, kuris valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetantį įrenginį ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi lemiamų ekonominių svertų priimti sprendimus dėl įrenginio techninio funkcionavimo.
Tikrintojas – nacionalinio akreditacijos biuro akredituota įstaiga ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingosios institucijos akredituota įstaiga, turinti teisę tikrinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ataskaitas.
Veiklos vykdytojas – asmuo, kuris pagal šį įstatymą yra arba šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančio įrenginio valdytojas, arba orlaivio naudotojas, arba laivybos bendrovė, kurių veikla patenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, arba (ir) reguliuojamasis subjektas.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos šio įstatymo 3 priede nurodytuose Europos Sąjungos reglamentuose ir Akcizų įstatyme.
ANTRASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖS KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKOS FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
3 straipsnis. Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimas ir įgyvendinimas apima šias tarptautiniuose klimato kaitos susitarimuose (1992 m. Jungtinių Tautų Bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (toliau – Klimato kaitos konvencija), 2015 m. Paryžiaus susitarime) nurodomas sritis:
1) aplinkos apsaugos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo;
2) energetikos;
3) mokesčių ir finansų;
4) mokslo;
5) pramonės;
6) socialinės apsaugos ir užimtumo;
7) sveikatos apsaugos;
8) švietimo ir visuomenės informavimo;
9) tarptautinio bendradarbiavimo;
10) transporto;
11) teritorijų planavimo ir regioninės plėtros;
12) vidaus reikalų;
13) žemės ūkio;
14) žmogaus teisių ir lyčių lygybės.
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika, atsižvelgiant į valstybės strateginius tikslus ir (ar) tarptautinius įsipareigojimus, gali apimti ir kitas sritis, susijusias su prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos švelninimu.
Nacionalinė klimato kaitos valdymo politika formuojama ir įgyvendinama rengiant šiuos planavimo dokumentus:
1) Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamą Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (toliau – Darbotvarkė), kurioje apibrėžiama Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos vizija, nustatomi 10 metų trukmės trumpalaikiai, 20 metų vidutinės trukmės ir 30 metų trukmės ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi ilgalaikiai strateginiai tikslai, 10 metų trukmės pažangos uždaviniai ir pagrindiniai siekiami poveikio rodikliai, susieti su klimato kaitos valdymo politika;
3) Vyriausybės tvirtinamus 10 metų trukmės Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (toliau – NEKS veiksmų planas), nacionalines plėtros programas, kuriose planuojamos priemonės, būtinos Nacionaliniame pažangos plane ir Darbotvarkėje numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Šių priemonių įgyvendinimas detalizuojamas rengiant plėtros programų pažangos priemonių aprašus, vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamos Strateginio valdymo metodikos reikalavimais;
4) Vyriausybės tvirtinamą 4 metų Klimato kaitos programos investicijų planą klimato kaitos valdymo priemonėms finansuoti ir kitas klimato kaitos valdymo tikslams įgyvendinti planuojamas investicijų programas.
4 straipsnis. Nacionalinę klimato kaitos valdymo politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos
Nacionalinę klimato kaitos valdymo politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir ministerijos.
Nacionalinę klimato kaitos valdymo politiką įgyvendina ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją ir savivaldybių institucijos.
5 straipsnis. Nacionalinis klimato kaitos komitetas
Nepriklausomai nuomonei ir mokslinėms konsultacijoms nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais teikti sudaromas Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kurio sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina aplinkos ministras. Nacionalinis klimato kaitos komitetas yra patariamoji Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos institucija, neturinti juridinio asmens statuso, sudaryta iš mokslo ir studijų institucijų deleguotų atstovų.
TREČIASIS SKIRSNIS
APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMOS REIKALAVIMAI
6 straipsnis. Veiklos vykdytojų ir kitų asmenų teisės ir pareigos
Veiklos vykdytojai pagal šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo gauti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Veiklos vykdytojai, vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais, nustatančiais ŠESD stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo vykdyti ŠESD išmetimo stebėseną, apskaitą ir teikti ataskaitas.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą gavusieji veiklos vykdytojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka atsidaryti sąskaitą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre, įsigyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – apyvartinis taršos leidimas) ir kiekvienais kalendoriniais metais iki aplinkos ministro, remiantis Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu, nustatančiu Sąjungos registro veikimo taisykles, nustatyto termino pabaigos privalo atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygiavertis per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis anglies dioksido ekvivalento, kurį turi deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Aplinkos ministro nustatyta tvarka orlaivių naudotojai atsiskaitydami už per praėjusius kalendorinius metus į atmosferą išmesto ŠESD kiekį gali naudoti pagal Europos Komisijos įgyvendinamuoju teisės aktu nustatytą metodiką patvirtintus tarptautinius kreditus.
ŠESD išmetančių įrenginių valdytojai (toliau – įrenginio valdytojas), kuriems taikomi reikalavimai atlikti jų valdomų įrenginių energijos vartojimo auditą arba įgyvendinti sertifikuotą energijos vartojimo vadybos sistemą pagal Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, privalo įgyvendinti energijos vartojimo audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos vartojimo vadybos sistemoje pateiktas rekomendacijas. Neįgyvendinus nurodytų rekomendacijų, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 20 procentų. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nemažinamas, kai energijos vartojimo efektyvumo didinimo investicijų atsipirkimo laikotarpis viršija trejus metus arba kai tų investicijų sąnaudos yra neproporcingos, arba įrenginio valdytojas įrodo, kad įgyvendino kitas priemones, kuriomis išmetamas ŠESD kiekis sumažintas tiek, kiek rekomenduojama atitinkamo įrenginio audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos vartojimo vadybos sistemoje.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti įrenginių valdytojai aplinkos ministro nustatytu terminu ir tvarka privalo parengti kiekvieno įrenginio, kurio išmetamas ŠESD dujų kiekis, palyginti su atitinkamais Europos Komisijos nustatytais produktų santykiniais taršos rodikliais, yra didesnis už 80 procentilių išmetamo ŠESD kiekio lygį, neutralaus poveikio klimatui planą. Neparengus šio plano iki nustatyto termino pabaigos, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 20 procentų.
Kiti asmenys, norintys įsigyti apyvartinių taršos leidimų ir jais naudotis ar disponuoti, privalo vadovaudamiesi Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro naudojimo taisyklėmis atsidaryti sąskaitą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre.
Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys, turintys apyvartinių taršos leidimų, gali juos perleisti kitiems asmenims, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse, jeigu tie apyvartiniai taršos leidimai yra pripažinti abiejų pusių. Veiklos vykdytojai ir (ar) kiti asmenys apie apyvartinių taršos leidimų perleidimą nedelsdami praneša Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro nacionaliniam administratoriui.
7 straipsnis. Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų, kuriems suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, sąrašo rengimas ir tvirtinimas
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.