Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996,

Nr. 69-1665

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1423

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartos organizavimo pagrindus,

nustato ginklų ir šaudmenų valstybinės priežiūros institucijų veiklos teisinius

pagrindus ir reikalavimus subjektams, kurių veikla susijusi su ginklais ir

šaudmenimis.

2

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės teisinio reguliavimo ribos

Šis

įstatymas netaikomas:

1)

daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra pritaikyta naudoti

juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;

2)

šaunamiesiems ir svaidomiesiems ginklams, pagamintiems iki 1870 metų;

3)

ginklams, kurie visiškai netinkami naudoti;

4)

kovinei technikai ir jos įrangai;

5)

pirotechnikos įtaisams ir įrenginiams;

6)

sprogmenims.

3

straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

1.

Ginklai - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti gyvųjų ir kitų

taikinių naikinimui ar kitokiam žalojančiam juos poveikiui, taip pat

pagrindinės ginklų dalys, atliekančios jų funkcijas.

2.

Šaunamieji ginklai - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti

mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą

nukaunamąją galią padaryti pavojingus gyvybei kūno sužalojimus; sviedinio

nukreipiantysis judėjimas atsiranda naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso

degimo energiją.

3.

Automatiniai šaunamieji ginklai - šaunamieji ginklai, kuriais, vieną kartą

nuspaudus nuleistuką, galima iššauti sviedinių seriją (prapliūpą).

4.

Pusiau automatiniai (automatiškai užsitaisantys) šaunamieji ginklai -

šaunamieji ginklai, kai kiekvienam kitam šūviui reikia nuspausti nuleistuką.

5.

Pneumatiniai ginklai - ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip

mechaniškai paveikti taikinį sviediniu (kulka ar kt.), kurio kryptingas

judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar kitų dujų jėgą.

6.

Dujiniai ginklai - ginklai, skirti laikinai paveikti gyvąjį taikinį naudojant

dujines medžiagas.

7.

Nešaunamieji ginklai - ginklai, skirti sunaikinti ar kitaip mechaniškai

paveikti taikinį, naudojant žmogaus raumenų jėgą ir turint tiesioginį kontaktą

su taikiniu.

8.

Nešaunamieji svaidomieji ginklai - ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar

kitaip mechaniškai paveikti taikinį užtaisu (strėle ir kt.) bei kitomis

konstrukcijos dalimis naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.

9.

Šaudmenys - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti šaudyti iš tam tikro modelio

šaunamųjų ginklų.

10.

Ginklų ar šaudmenų apyvarta - ginklų ar šaudmenų gaminimas, taisymas,

pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas,

nešiojimas, naudojimas, paėmimas, realizavimas bei sunaikinimas, taip pat

eksportas, importas, vienetinių ginklų įvežimas į Lietuvos Respublikos

teritoriją ar išvežimas iš jos.

11.

Ginklų ar šaudmenų žymėjimas - ginklų ar šaudmenų ženklinimas tam tikrais

atpažinimo ženklais, išskiriant juos iš kitų ginklų, ginklų dalių ar šaudmenų.

12.

Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija - ginklų, šaudmenų, tūtelių ar

kulkų, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę,

rinkinys, naudojamas ekspozicijai ar tyrinėjimams.

4

straipsnis. Šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys

1.

Šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys yra vamzdis, uoksas, spyna (užraktas),

smogiamasis - paleidžiamasis mechanizmas bei jų ruošiniai.

2.

Kitų rūšių ginklų pagrindines dalis nustato Vyriausybė.

3.

Ginklų pagrindinių dalių apyvarta, žymėjimas ir apskaita atliekama ta pačia

tvarka, kurią šis įstatymas nustatė atitinkamos rūšies ginklams.

5

straipsnis. Šaunamųjų ginklų priedėliai

1.

Šaunamųjų ginklų priedėliai yra:

1)

optiniai, lazeriniai ir šiluminiai taikikliai;

2)

naktinio matymo taikikliai;

3)

duslintuvai (slopintuvai).

2.

Šaunamųjų ginklų optinius ir lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti,

nešioti ir naudoti asmenys, turintys leidimus nešioti šaunamuosius ginklus, išskyrus

šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

ANTRASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SKIRSTYMAS

6

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų skirstymas

1.

Šis įstatymas skirsto ginklus pagal jų pagrindinę naudojimo sritį ir pagal

patekimo į civilinę apyvartą tvarką.

2.

Pagal pagrindinę naudojimo sritį ginklai skirstomi į:

1)

kovinius;

2)

tarnybinius;

3)

vardinius;

4)

civilinius.

3.

Pagal patekimo į civilinę apyvartą tvarką ginklai skirstomi į:

1)

neribotos civilinės apyvartos;

2)

ribotos civilinės apyvartos.

4.

Ginklų skirstymą pagal kitus kriterijus nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai

nenumato ko kita.

5.

Kitų rūšių ginklų, pagal šį įstatymą nepriskirtinų koviniams, tarnybiniams,

vardiniams ar civiliniams ginklams, apyvarta leidžiama tik ginklų

kolekcionavimui, jų panaudojimo imitavimui arba eksperimentiniam tyrimui

Vyriausybės nustatyta tvarka.

6.

Šaudmenys skirstomi pagal jų pagrindinę naudojimo sritį ir ta pačia tvarka kaip

ir ginklai.

7

straipsnis. Koviniai ginklai

panaudojami krašto apsaugos, vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,

valstybės saugumo, prokuratūros sistemoje, kitose valstybės institucijose bei

Šaulių sąjungoje jų uždaviniams įgyvendinti.

2.

Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinėms tarnybinėms užduotims atlikti tam

tikri koviniai ginklai gali būti panaudojami tarnybos reikalams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19), įsigalioja 2000.06.01

8

straipsnis. Tarnybiniai ginklai

1.

Tarnybiniai ginklai - tai ginklai, kurie gali būti panaudojami juridinių asmenų

funkcijoms užtikrinti.

2.

Tarnybinių ginklų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenumato

ko kita.

9

straipsnis. Vardiniai ginklai

įteikiami krašto apsaugos, vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,

valstybės saugumo, prokuratūros, kitų valstybės institucijų pareigūnams ir

tarnautojams bei Šaulių sąjungos nariams už tarnybos nuopelnus.

2.

Vardiniai ginklai taip pat gali būti įteikti asmenims už drąsą ir pasiaukojimą

ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

3.

Vardiniais ginklais gali būti ne didesnio kaip 9 mm kalibro pistoletai

(revolveriai), taip pat nešaunamieji ginklai: kardai, kalavijai, durklai.

Vardiniu ginklu negali būti automatinis šaunamasis ginklas.

4.

Vardinį ginklą turi teisę įteikti Respublikos Prezidentas, taip pat Ministras

Pirmininkas.

reikalų ministras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Valstybės

saugumo departamento generalinis direktorius, generalinis prokuroras turi teisę

įteikti vardinius ginklus tik sau pavaldiems pareigūnams ir tarnautojams, o

Šaulių sąjungos vadas - tik Šaulių sąjungos nariams.

6.

Vardinį ginklą gali turėti tik asmuo, turintis teisę laikyti ir nešioti

atitinkamą ginklą.

7.

Vardinių ginklų įteikimo ir jų laikymo, nešiojimo, naudojimo tvarką nustato

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19), įsigalioja 2000.06.01

10

straipsnis. Civiliniai ginklai

1.

Civiliniai ginklai - tai ginklai, skirti medžioklei, sportui, taip pat fizinių

asmenų apsaugai ar savigynai.

2.

Civiliniai ginklai skirstomi į:

1)

medžioklinius ginklus (lygiavamzdžius, graižtvinius ar kombinuotuosius

šaunamuosius ir nešaunamuosius);

2)

sportinius ginklus (pneumatinius, nešaunamuosius ir šaunamuosius);

3)

savigynos ginklus (dujinius pistoletus (revolverius), mechaninius purkštuvus ar

aerozolinius įrenginius ir šaunamuosius ginklus: pistoletus (revolverius),

lygiavamzdžius šautuvus).

11

straipsnis. Neribotos civilinės apyvartos ginklai

1.

Neribotos civilinės apyvartos ginklai yra:

1)

dujiniai ginklai;

2)

pneumatiniai ginklai iki 4,5 mm kalibro;

3)

kiti civiliniai ginklai, kuriuos Vyriausybė pripažino neribotos civilinės

apyvartos ginklais.

2.

Neribotos civilinės apyvartos ginklai įsigyjami be leidimo šio įstatymo

ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jų nereikia registruoti.

12

straipsnis. Ribotos civilinės apyvartos ginklai

1.

Ribotos civilinės apyvartos ginklai yra:

1)

koviniai;

2)

tarnybiniai;

3)

vardiniai;

4)

civiliniai ginklai, neišvardyti šio įstatymo 11 straipsnyje.

2.

Ribotos civilinės apyvartos ginklai įsigyjami tik gavus leidimą šio įstatymo

ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jie turi būti užregistruoti savininko

ar valdytojo vardu.

13

straipsnis. Draudžiami ginklai ir šaudmenys

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti branduolinių, radioaktyviųjų,

cheminių, biologinių ar kitokių masinio naikinimo ginklų. Šių ginklų komponentų

apyvarta vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama kaip tarnybinius, vardinius ir

civilinius ginklus įgyti, laikyti, nešioti, naudoti ir realizuoti:

1)

ginklus ir šaudmenis, uždraustus Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis;

2)

šaunamuosius, nešaunamuosius, dujinius ir kitokių rūšių ginklus bei šaudmenis,

kurie imituoja kitus daiktus, bet gali atimti gyvybę ar padaryti kūno

sužalojimą;

3)

lygiavamzdžius šautuvus, kurių vamzdžio (vamzdžių) ilgis mažesnis kaip 450 mm,

taip pat medžioklinius ar sportinius šaunamuosius ginklus, kurių konstrukcija

leidžia panaudoti juos išrinktus;

4)

bet kokius pačių pasigamintus šaunamuosius ginklus;

5)

nešaunamuosius, svaidomuosius, kitokius smogiamojo- trupinamojo, mušamojo

poveikio nešaunamuosius nesportinės paskirties ginklus (kastetus, blakštus ir

pan.);

6)

šaudmenis su šarvamušėmis, padegamosiomis, sprogstamosiomis kulkomis, taip pat

šovinius pistoletams (revolveriams) su šratų užtaisu;

7)

ginklus ar kitokio puolamojo pobūdžio įrenginius, kuriuose kaip taikinį

naikinanti ar kitaip jį veikianti priemonė naudojamas radioaktyvusis

spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, elektros energija, pavojingos

gyvybei dujos ar kitokios medžiagos;

8)

dujinius ginklus ar jų šaudmenis su nervus paralyžiuojančiomis, kitomis

nuodingosiomis bei stipriai veikiančiomis uždraustomis medžiagomis, taip pat

galinčius padaryti sunkų kūno sužalojimą ar sukelti mirtį panaudojus juos prieš

žmogų didesniu kaip 0,5 m nuotoliu;

9)

peilius su užsifiksuojančia, veikiant spyruoklei iššokančia geležte, kuri

ilgesnė nei 8,5 cm ir siauresnė nei 14 procentų jos ilgio, arba peilius, kurių

geležtės užaštrintos iš abiejų pusių.

3.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama:

1)

didesnio nei 4,5 mm kalibro pneumatinių ginklų ar kitų pneumatinių ginklų,

kurių sviedinių pradinis greitis didesnis nei 175 m/s, civilinė apyvarta

nesportiniuose objektuose;

2)

pridėti tarnybiniams, vardiniams ar civiliniams ginklams naktinio matymo,

šiluminius taikiklius, duslintuvus (slopintuvus) ar naudoti begarsius

šaudmenis;

3)

siųsti ginklus paštu (išskyrus specialųjį);

4)

turėti civiliui ginklą susirinkimuose, mitinguose, demonstracijose, piketuose

ir kitų masinių viešųjų renginių metu;

5)

naudoti medžioklėje lazerinius taikiklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KADASTRAS,

GINKLŲ REGISTRAI, GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SERTIFIKAVIMAS

14

straipsnis. Valstybinis ginklų ir šaudmenų kadastras

1.

Valstybinis ginklų ir šaudmenų kadastras (toliau - kadastras) yra oficialus

rinkinys, kuriame susisteminti duomenys apie tarnybinius, vardinius ir

civilinius ginklus bei jų šaudmenis, neuždraustus Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

2.

Kadastrą sudaro, tvirtina ir “Valstybės žiniose” skelbia, taip pat keičia ir

papildo Lietuvos Respublikos ginklų fondas.

3.

Duomenys apie tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus bei jų šaudmenis

įtraukiami į kadastrą atsižvelgiant į konkretaus ginklo modelio sertifikavimo

rezultatus.

4.

Kadastro sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

15

straipsnis. Ginklų registrai

1.

Ginklų registras - tai duomenų apie ribotos civilinės apyvartos ginklus,

registruotus savininkų ar valdytojų vardu, oficialus rinkinys.

2.

Ginklų registravimo, perregistravimo tvarką nustato Vyriausybė.

3.

Ginklų registrą Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro, keičia ir papildo Lietuvos

Respublikos ginklų fondas.

16

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų sertifikavimas

1.

Visi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kadastre įregistruoti ginklai ir

šaudmenys privalomai sertifikuojami, išskyrus atvejį, kai valstybės institucija

tarptautinių sutarčių pagrindu priima sprendimą pripažinti kitoje valstybėje

išduotą sertifikatą. Sertifikavimą organizuoja Lietuvos Respublikos ginklų

fondas. Ginklų ir šaudmenų sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Sertifikuojant nustatomi ginklų ir šaudmenų parametrai, jų atitikimas kokybės

ir saugumo reikalavimams, taip pat jų priklausomybė tam tikrai rūšiai.

3.

Ginklai, kurie pagal savo techninius duomenis gali būti naudojami kaip

koviniai, tarnybiniai ar civiliniai, atsižvelgiant į sertifikavimo rezultatus,

priskiriami tik vienai iš šių rūšių:

1)

civiliniams ginklams, jei jie gali būti naudojami kaip koviniai, tarnybiniai ar

civiliniai;

2)

tarnybiniams ginklams, jei jie gali būti naudojami kaip koviniai ar tarnybiniai;

3)

koviniams ginklams, jei jie negali būti naudojami kaip civiliniai ar

tarnybiniai ginklai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ ĮGIJIMAS

17

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės ir valdymo teisės subjektai

Ginklų

ir šaudmenų nuosavybės ir valdymo teisės subjektais gali būti Lietuvos

Respublikos piliečiai, kiti fiziniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje

įregistruoti juridiniai asmenys.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja ginklų ir

šaudmenų apyvartos organizavimo pagrindus, nustato ginklų ir šaudmenų

valstybinės priežiūros  institucijų  veiklos teisinius  pagrindus  ir

reikalavimus subjektams, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis.

2 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

kontrolės teisinio reguliavimo

ribos

Šis įstatymas netaikomas:

1) daiktams ir įrenginiams, kurių

konstrukcija ar įranga nėra pritaikyta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali

būti naudojami kaip ginklai;

2) šaunamiesiems ir svaidomiesiems

ginklams, pagamintiems iki 1870 metų;

3) ginklams, kurie visiškai netinkami

naudoti;

4) kovinei technikai ir jos įrangai;

5) pirotechnikos įtaisams ir

įrenginiams;

6) sprogmenims.

3 straipsnis. Įstatyme vartojamos

pagrindinės sąvokos

sukonstruoti ar pritaikyti gyvųjų ir kitų taikinių naikinimui ar kitokiam

žalojančiam juos poveikiui, taip pat pagrindinės ginklų dalys, atliekančios jų

funkcijas.

ar  daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per

nuotolį  sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją  galią padaryti  pavojingus

gyvybei kūno sužalojimus;  sviedinio nukreipiantysis judėjimas atsiranda

naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energiją.

šaunamieji ginklai, kuriais, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti

sviedinių seriją (prapliūpą).

užsitaisantys) šaunamieji ginklai - šaunamieji ginklai, kai kiekvienam kitam

šūviui reikia nuspausti nuleistuką.

skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį sviediniu

(kulka ar kt.), kurio kryptingas judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar

kitų dujų jėgą.

laikinai paveikti gyvąjį taikinį naudojant dujines medžiagas.

skirti sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį, naudojant žmogaus raumenų

jėgą ir turint tiesioginį kontaktą su taikiniu.

ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį

užtaisu (strėle ir kt.) bei kitomis konstrukcijos dalimis naudojant žmogaus

raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.

sukonstruoti paudyti iš tam tikro modelio šaunamųjų ginklų.

ginklų ar šaudmenų gaminimas,  taisymas,  pardavimas,  perdavimas,  įgijimas,

dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas,  nešiojimas, naudojimas,

paėmimas, realizavimas bei sunaikinimas, taip pat eksportas, importas,

vienetinių ginklų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvežimas iš

jos.

ginklų ar šaudmenų ženklinimas tam tikrais atpažinimo ženklais, išskiriant juos

iš kitų ginklų, ginklų dalių ar šaudmenų.

kolekcija - ginklų,  šaudmenų, tūtelių ar kulkų, turinčių  istorinę,

kultūrinę,  kriminalistinę ar  kitokią  pažintinę  vertę, rinkinys, naudojamas

ekspozicijai ar tyrinėjimams.

4 straipsnis. Šaunamųjų ginklų

pagrindinės dalys

yra vamzdis, uoksas,  spyna  (užraktas), smogiamasis -  paleidžiamasis

mechanizmas bei jų ruošiniai.

dalis  nustato Vyriausybė.

žymėjimas ir apskaita atliekama ta pačia tvarka, kurią šis įstatymas nustatė

atitinkamos rūšies ginklams.

5 straipsnis. Šaunamųjų ginklų

priedėliai

1) optiniai, lazeriniai ir šiluminiai

taikikliai;

2) naktinio matymo taikikliai;

3) duslintuvai (slopintuvai).

lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti, nešioti ir naudoti asmenys,

turintys leidimus nešioti šaunamuosius ginklus, išskyrus šio įstatymo 13

straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

ANTRASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SKIRSTYMAS

6 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

skirstymas

jų pagrindinę naudojimo sritį ir pagal patekimo į civilinę apyvartą tvarką.

ginklai skirstomi į:

1) kovinius;

2) tarnybinius;

3) vardinius;

4) civilinius.

ginklai skirstomi į:

1) neribotos civilinės apyvartos;

2) ribotos civilinės apyvartos.

kriterijus nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

nepriskirtinų koviniams, tarnybiniams, vardiniams ar civiliniams ginklams,

apyvarta leidžiama tik ginklų kolekcionavimui, jų panaudojimo imitavimui arba

eksperimentiniam tyrimui Vyriausybės nustatyta tvarka.

pagrindinę naudojimo sritį ir ta pačia tvarka kaip ir ginklai.

7 straipsnis. Koviniai ginklai

ginklai, kurie gali būti panaudojami krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės

saugumo, prokuratūros sistemoje, kitose valstybės institucijose bei

Šaulių sąjungoje jų uždaviniams įgyvendinti.

operatyvinėms tarnybinėms užduotims atlikti tam tikri koviniai ginklai gali

būti panaudojami tarnybos reikalams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215, 99.06.08, Žin., 1999,

Nr.55-1768 (99.06.23)

8 straipsnis. Tarnybiniai ginklai

kurie gali būti panaudojami juridinių asmenų funkcijoms užtikrinti.

nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

9 straipsnis. Vardiniai ginklai

ginklai, nustatyta tvarka įteikiami krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės

saugumo, prokuratūros, kitų valstybės institucijų pareigūnams ir tarnautojams

bei Šaulių sąjungos nariams už tarnybos nuopelnus.

įteikti asmenims už  drąsą  ir  pasiaukojimą ginant Lietuvos  Respublikos

nepriklausomybę.

didesnio kaip 9 mm kalibro  pistoletai (revolveriai), taip pat  nešaunamieji

ginklai: kardai, kalavijai, durklai. Vardiniu ginklu negali būti automatinis

šaunamasis ginklas.

Respublikos Prezidentas, taip pat Ministras Pirmininkas.

ministras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento generalinis

direktorius, generalinis prokuroras turi teisę įteikti vardinius ginklus tik

sau pavaldiems pareigūnams ir tarnautojams, o Šaulių sąjungos vadas - tik

Šaulių sąjungos nariams.

asmuo, turintis teisę laikyti ir nešioti atitinkamą ginklą.

laikymo, nešiojimo, naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215, 99.06.08, Žin., 1999,

Nr.55-1768 (99.06.23)

10 straipsnis. Civiliniai ginklai

skirti medžioklei, sportui, taip pat fizinių asmenų apsaugai ar savigynai.

1) medžioklinius ginklus

(lygiavamzdžius, graižtvinius ar kombinuotuosius šaunamuosius ir

nešaunamuosius);

2) sportinius ginklus (pneumatinius,

nešaunamuosius ir šaunamuosius);

3) savigynos ginklus (dujinius

pistoletus (revolverius), mechaninius  purkštuvus  ar  aerozolinius

įrenginius  ir šaunamuosius ginklus: pistoletus (revolverius), lygiavamzdžius

šautuvus).

11 straipsnis. Neribotos civilinės

apyvartos ginklai

ginklai yra:

1) dujiniai ginklai;

2) pneumatiniai ginklai iki 4,5 mm

kalibro;

3) kiti civiliniai ginklai, kuriuos

Vyriausybė pripažino neribotos civilinės apyvartos ginklais.

ginklai įsigyjami be leidimo šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta

tvarka. Jų nereikia registruoti.

12 straipsnis. Ribotos civilinės

apyvartos ginklai

yra:

1) koviniai;

2) tarnybiniai;

3) vardiniai;

4)  civiliniai ginklai, neišvardyti šio

įstatymo 11 straipsnyje.

įsigyjami tik gavus leidimą šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje nustatyta

tvarka. Jie turi būti užregistruoti savininko ar valdytojo vardu.

13 straipsnis. Draudžiami ginklai ir

šaudmenys

negali  būti branduolinių, radioaktyviųjų, cheminių, biologinių ar kitokių

masinio naikinimo ginklų. Šių ginklų komponentų apyvarta vykdoma įstatymų

nustatyta tvarka.

draudžiama kaip tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus įgyti, laikyti,

nešioti, naudoti ir realizuoti:

1) ginklus ir šaudmenis, uždraustus

Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis;

2) šaunamuosius, nešaunamuosius,

dujinius ir kitokių rūšių ginklus bei šaudmenis, kurie imituoja kitus daiktus,

bet gali atimti gyvybę ar padaryti kūno sužalojimą;

3) lygiavamzdžius šautuvus, kurių

vamzdžio (vamzdžių) ilgis mažesnis kaip 450 mm, taip pat medžioklinius  ar

sportinius šaunamuosius ginklus, kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos

išrinktus;

4) bet kokius pačių pasigamintus

šaunamuosius ginklus;

5) nešaunamuosius, svaidomuosius,

kitokius smogiamojo- trupinamojo, mušamojo poveikio nešaunamuosius  nesportinės

paskirties ginklus (kastetus, blakštus ir pan.);

6)    šaudmenis   su    šarvamušėmis,     padegamosiomis,

sprogstamosiomis kulkomis, taip pat šovinius  pistoletams (revolveriams) su

šratų užtaisu;

7) ginklus ar kitokio puolamojo pobūdžio

įrenginius, kuriuose kaip taikinį naikinanti ar kitaip jį veikianti priemonė

naudojamas radioaktyvusis spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis,

elektros energija, pavojingos gyvybei dujos ar kitokios medžiagos;

8)  dujinius  ginklus  ar jų šaudmenis

su  nervus paralyžiuojančiomis, kitomis nuodingosiomis  bei  stipriai

veikiančiomis uždraustomis medžiagomis, taip pat galinčius padaryti sunkų kūno

sužalojimą ar sukelti mirtį panaudojus juos prieš žmogų didesniu kaip 0,5 m

nuotoliu;

9)  peilius su užsifiksuojančia,

veikiant spyruoklei iššokančia geležte, kuri ilgesnė nei 8,5 cm ir siauresnė

nei 14  procentų  jos ilgio, arba peilius,  kurių  geležtės užaštrintos iš

abiejų pusių.

draudžiama:

1) didesnio nei 4,5 mm kalibro

pneumatinių ginklų ar kitų pneumatinių ginklų, kurių sviedinių pradinis greitis

didesnis nei 175 m/s, civilinė apyvarta nesportiniuose objektuose;

2)  pridėti  tarnybiniams, vardiniams

ar civiliniams ginklams naktinio matymo, šiluminius taikiklius, duslintuvus

(slopintuvus) ar naudoti begarsius šaudmenis;

3) siųsti ginklus paštu (išskyrus

specialųjį);

4) turėti civiliui ginklą

susirinkimuose, mitinguose, demonstracijose, piketuose ir kitų masinių viešųjų

renginių metu;

5) naudoti medžioklėje lazerinius

taikiklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KADASTRAS,

GINKLŲ REGISTRAI, GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ

SERTIFIKAVIMAS

14 straipsnis. Valstybinis ginklų ir

šaudmenų kadastras

kadastras (toliau - kadastras)  yra oficialus rinkinys, kuriame  susisteminti

duomenys apie tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus bei jų šaudmenis,

neuždraustus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

“Valstybės žiniose” skelbia, taip pat keičia ir papildo Lietuvos Respublikos

ginklų fondas.

ir civilinius ginklus bei jų šaudmenis įtraukiami į kadastrą atsižvelgiant į

konkretaus ginklo modelio sertifikavimo rezultatus.

Vyriausybė.

15 straipsnis. Ginklų registrai

ribotos civilinės apyvartos ginklus, registruotus savininkų ar valdytojų vardu,

oficialus rinkinys.

tvarką nustato Vyriausybė.

nustatyta tvarka sudaro, keičia ir papildo Lietuvos Respublikos ginklų fondas.

16 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

sertifikavimas

šaudmenų kadastre įregistruoti ginklai ir šaudmenys privalomai sertifikuojami,

išskyrus  atvejį, kai valstybės institucija  tarptautinių sutarčių  pagrindu

priima  sprendimą  pripažinti  kitoje valstybėje  išduotą sertifikatą.

Sertifikavimą organizuoja Lietuvos  Respublikos ginklų fondas. Ginklų ir

šaudmenų sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybė.

ginklų  ir  šaudmenų parametrai, jų atitikimas kokybės ir saugumo

reikalavimams, taip pat jų priklausomybė tam tikrai rūšiai.

duomenis gali būti naudojami kaip koviniai, tarnybiniai ar civiliniai,

atsižvelgiant į sertifikavimo rezultatus, priskiriami tik vienai iš šių rūšių:

1) civiliniams ginklams, jei jie gali

būti naudojami kaip koviniai, tarnybiniai ar civiliniai;

2) tarnybiniams ginklams, jei jie gali

būti naudojami kaip koviniai ar tarnybiniai;

3) koviniams ginklams, jei jie negali

būti naudojami kaip civiliniai ar tarnybiniai ginklai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ ĮGIJIMAS

17 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės

ir valdymo teisės

subjektai

Ginklų  ir  šaudmenų nuosavybės ir

valdymo  teisės subjektais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti

fiziniai  asmenys  ir Lietuvos Respublikoje  įregistruoti juridiniai asmenys.

18 straipsnis. Teisė įsigyti, turėti ir

valdyti neribotos civilinės apyvartos

ginklus ir šaudmenis

Neribotos

civilinės apyvartos ginklus ir jų šaudmenis gali laisvai įsigyti, valdyti,

naudoti ir jais disponuoti:

1)

ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai;

2)

ne jaunesni kaip 18 metų teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsienio

valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės (toliau - užsieniečiai);

3)

Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys.

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos

piliečių teisė įsigyti ribotos civilinės

apyvartos ginklus

1.

Lietuvos Respublikos piliečiai gali įsigyti, laikyti ir nešioti ribotos

civilinės apyvartos civilinius ginklus, turėdami Vyriausybės nustatyta tvarka

išduotą leidimą įsigyti, laikyti bei nešioti ribotos civilinės apyvartos

ginklą:

1)

medžioklei;

2)

sportui;

3)

saugumui užtikrinti (savigynai ir turto apsaugai);

4)

profesinei veiklai;

5)

tinkamų naudoti ginklų kolekcijai sudaryti, saugoti ir pildyti;

6)

kitiems tikslams, jei tai neprieštarauja įstatymams.

2.

Medžioklinius lygiavamzdžius ir nešaunamuosius svaidomuosius (arbaletus) ginklus

turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų,

turintys teisę medžioti, gavę teritorinio policijos komisariato leidimą.

3.

Šaunamuosius graižtvinius medžioklinius ginklus turi teisę įsigyti Lietuvos

Respublikos piliečiai, besiverčiantys profesionalia veikla, susijusia su

medžiokle, arba turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, nepadarę

teisėtvarkos pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarkos

pažeidimais, ir gavę Vidaus reikalų ministerijos leidimą.

4.

Nešaunamuosius medžioklinius ginklus (peilius ar pan.) gali įsigyti asmenys,

turintys teisę medžioti.

5.

Lygiavamzdžius šautuvus savigynai turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos

piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų ir gavę teritorinio policijos komisariato

leidimą.

6.

Vieną ne didesnio kaip 9 mm kalibro pusiau automatinį pistoletą (revolverį)

savigynai gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 25 metų

ir gavę Vidaus reikalų ministerijos leidimą.

7.

Ginklus sportui gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai šaudymo klubų

nariai, turintys šaudymo klubo rekomendaciją ir gavę Vidaus reikalų

ministerijos leidimą. Kalibrą sportiniams ginklams reglamentuoja tarptautinių

šaudymo federacijų taisyklės.

8.

Leidimas įsigyti civilinį ginklą neišduodamas asmenims:

1)

jaunesniems nei nustatyto amžiaus;

2)

esantiems sveikatos priežiūros įstaigos įskaitoje dėl alkoholizmo, narkomanijos

ar psichinės ligos;

3)

sergantiems kai kuriomis ligomis ar turintiems fizinių trūkumų, trukdančių

teisingai elgtis su ginklu. Ligų ir fizinių trūkumų, trukdančių teisingai

elgtis su ginklu, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;

4)

teistiems už tyčinius nusikaltimus, kuriems teistumas neišnykęs arba

nepanaikintas;

5)

atliekantiems bausmę;

6)

padariusiems pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą -

nusižengimą viešajai ar valdymo tvarkai;

7)

neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos;

8)

nepateikusiems leidimui įsigyti ginklą reikalingų dokumentų;

9)

esantiems profilaktinėje ar operatyvinėje policijos įskaitoje;

10)

neišlaikiusiems atitinkamo egzamino (įskaitos);

11)

neturintiems tinkamų sąlygų laikyti ginklą;

12)

gyvenantiems kartu su kitais asmenimis, kuriems leidimas pagal šio straipsnio 8

dalies

2, 4, 5, 6, 9 punktų nuostatas neišduodamas.

9.

Asmuo, galintis gauti leidimą įsigyti civilinį ginklą, motyvuotą prašymą

pateikia teritoriniam policijos komisariatui. Šio leidimo išdavimo tvarką

nustato Vyriausybė.

10.

Leidimas įsigyti civilinius ginklus neišduodamas nepaprastosios padėties metu,

kitais įstatymų numatytais atvejais.

11.

Lietuvos Respublikos piliečių, norinčių gauti leidimą įsigyti civilinį ginklą,

medicininio patikrinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

20

straipsnis. Užsieniečių teisė įsigyti, įvežti ir išvežti civilinius ginklus

1.

Ne jaunesni kaip 18 metų, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

užsieniečiai turi teisę įsigyti lygiavamzdžius šautuvus.

2.

Ne jaunesni kaip 18 metų ir teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje,

tarpininkaujant valstybės, kurios piliečiai jie yra, atstovybei, užsieniečiai

gali įsigyti lygiavamzdžius ir medžioklinius graižtvinius šautuvus, gavę Vidaus

reikalų ministerijos leidimą, ir esant būtinai sąlygai, kad jie išveš ginklus

iš Lietuvos Respublikos ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įsigijimo.

3.

Medžioklinius ir sportinius ginklus užsieniečiai gali įvežti į Lietuvos

Respublikos teritoriją turėdami Vidaus reikalų ministerijos leidimą. Šie

ginklai privalo būti išvežti iš Lietuvos Respublikos per leidime nurodytą laiką.

Leidimas išduodamas Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Užsieniečiai, be pateisinamų priežasčių laiku neišvežę iš Lietuvos Respublikos

ginklų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5.

Civilinių ginklų įsigijimo, įvežimo ir išvežimo tvarką užsieniečiams nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

21

straipsnis. Lietuvos Respublikoje akredituotų ir reziduojančių užsienio

valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių

organizacijų

atstovybių

diplomatinio, administracinio techninio ir aptarnaujančiojo personalo teisė

įsivežti, įsigyti, laikyti, išsivežti ir nešioti ginklą

1.

Lietuvos Respublikoje akredituotas ir reziduojantis užsienio valstybių

diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir           tarptautinių

organizacijų atstovybių diplomatinis, administracinis techninis ir

aptarnaujantysis personalas (toliau - diplomatinės atstovybės darbuotojai) turi

teisę įsivežti, įsigyti, laikyti, nešioti ir išsivežti vieną ne didesnio kaip 9

milimetrų kalibro pusiau automatinį šaunamąjį ginklą savigynai ir ne daugiau

kaip 50 šovinių šiam ginklui, jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinės

atstovybės darbuotojams valstybės, kurioje yra ši atstovybė, įstatymai taip pat

suteikia teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą savigynai.

2.

Diplomatinių atstovybių darbuotojams pistoletų (revolverių) savigynai

įsivežimo, įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir išsivežimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

22

straipsnis. Juridinių asmenų teisė įsigyti ir valdyti ribotos civilinės

apyvartos ginklus

1.

Juridiniai asmenys turi teisę įsigyti ir valdyti ribotos civilinės apyvartos

ginklus šiems tikslams:

1)

apsaugai;

2)

sportui ar medžioklei;

3)

mokymui;

4)

tarnybinių funkcijų vykdymui užtikrinti;

5)

ginklų nuomai organizuojant pratybas, treniruotes ar varžybas šaudyklose;

6)

kolekcijoms sudaryti, saugoti ir papildyti;

7)

kitai veiklai, susijusiai su ginklais ir šaudmenimis, jei ji neprieštarauja

įstatymams.

2.

Ribotos civilinės apyvartos ginklų rūšis ir jų kiekį pagal rūšis, kurį įsigyti

ir valdyti gali juridiniai asmenys, nustato Vyriausybė.

PENKTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ GAMYBA, TAISYMAS, PERDIRBIMAS,

PARDAVINĖJIMAS, EKSPORTAS, IMPORTAS IR KITA VEIKLA,

SUSIJUSI SU GINKLAIS IR ŠAUDMENIMIS

20 straipsnis. Užsieniečių teisė

įsigyti, įvežti ir išvežti

civilinius ginklus

leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiai turi teisę įsigyti

lygiavamzdžius šautuvus.

esantys Lietuvos Respublikoje, tarpininkaujant valstybės, kurios piliečiai jie

yra, atstovybei, užsieniečiai gali įsigyti lygiavamzdžius ir medžioklinius

graižtvinius šautuvus, gavę Vidaus  reikalų ministerijos leidimą, ir esant

būtinai sąlygai, kad jie išveš ginklus iš Lietuvos Respublikos ne vėliau kaip

per 5 dienas nuo įsigijimo.

užsieniečiai gali įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami Vidaus

reikalų ministerijos leidimą. Šie ginklai privalo būti išvežti iš Lietuvos

Respublikos per leidime nurodytą laiką. Leidimas išduodamas Vidaus reikalų

ministerijos nustatyta tvarka.

priežasčių laiku neišvežę iš Lietuvos Respublikos ginklų, atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

ir išvežimo tvarką užsieniečiams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

21  straipsnis. Lietuvos Respublikoje

akredituotų ir reziduojančių

užsienio  valstybių diplomatinių

atstovybių, konsulinių įstaigų    ir tarptautinių      organizacijų

atstovybių diplomatinio,

administracinio techninio ir

aptarnaujančiojo personalo teisė

įsivežti, įsigyti, laikyti, išsivežti ir

nešioti ginklą

ir reziduojantis užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų

ir   tarptautinių  organizacijų  atstovybių  diplomatinis, administracinis

techninis ir aptarnaujantysis  personalas (toliau - diplomatinės atstovybės

darbuotojai) turi teisę įsivežti, įsigyti, laikyti, nešioti ir išsivežti vieną

ne didesnio kaip 9 milimetrų kalibro pusiau automatinį šaunamąjį ginklą

savigynai ir ne daugiau kaip 50 šovinių šiam ginklui, jeigu   Lietuvos    Respublikos diplomatinės      atstovybės

darbuotojams valstybės, kurioje yra ši atstovybė, įstatymai taip pat suteikia

teisę laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą savigynai.

darbuotojams  pistoletų (revolverių)  savigynai  įsivežimo,  įsigijimo,  laikymo,

nešiojimo ir išsivežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

22 straipsnis. Juridinių asmenų teisė

įsigyti ir valdyti ribotos

civilinės apyvartos

ginklus

įsigyti ir valdyti ribotos civilinės apyvartos ginklus šiems tikslams:

1) apsaugai;

2) sportui ar medžioklei;

3) mokymui;

4) tarnybinių funkcijų vykdymui

užtikrinti;

5) ginklų nuomai organizuojant

pratybas, treniruotes ar varžybas šaudyklose;

6) kolekcijoms sudaryti, saugoti ir

papildyti;

7) kitai veiklai, susijusiai su

ginklais ir šaudmenimis, jei ji neprieštarauja įstatymams.

rūšis ir jų kiekį pagal rūšis, kurį įsigyti ir valdyti gali juridiniai asmenys,

nustato Vyriausybė.

PENKTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ GAMYBA, TAISYMAS,

PERDIRBIMAS,

PARDAVINĖJIMAS, EKSPORTAS, IMPORTAS IR KITA

VEIKLA,

SUSIJUSI SU GINKLAIS IR ŠAUDMENIMIS

23 straipsnis. Bendrieji ginklų ir

šaudmenų gamybos, taisymo, pardavimo ir

licencijavimo reikalavimai

Gaminti, taisyti ir

pardavinėti ginklus, taip pat gaminti ir pardavinėti šaudmenis Lietuvos

Respublikos teritorijoje leidžiama tik turint Vyriausybės nustatyta tvarka

išduotą licenciją. Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija,

Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Generalinė

prokuratūra, Šaulių sąjunga, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos ginklų fondas, Lietuvos muitinės

įstaiga, vykdanti operatyvinę veiklą, turi teisę taisyti savo ginklus be

licencijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

Nr. VIII-1633, 00.04.18, Žin., 2000,

Nr.39-1089 (00.05.12), įsigalioja nuo 2000.09.01

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

Nr. VIII-1850, 00.07.13, Žin., 2000,

Nr.64-1922 (00.07.31)

Nr. IX-612,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3655 (2001-12-07)

24

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų gamyba

1.

Ginklų ir šaudmenų gamyba - tai įstatymų neuždraustų įvairių rūšių ginklų,

pagrindinių jų dalių, priedėlių, taip pat jų šaudmenų gaminimas ar dalių

surinkimas į visumą turint licenciją.

2.

Koviniai ginklai, išskyrus pavyzdžius, gaminami tiktai valstybės institucijų

užsakymu ir jame nurodytais kiekiais.

3.

Visos įmonės, gaminančios ginklus, privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę

bei gaminių kokybę.

4.

Pagaminti ginklai ir šaudmenys turi atitikti standartizacijos norminio

dokumento reikalavimus. Kiekvienas pagamintų ginklų vienetas turi savo numerį

ir žymenį (markiruotę).

5.

Lygiavamzdžių šaunamųjų ginklų savininkai ar valdytojai gali šaudmenis gamintis

patys.

25

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų gamintojų pareigos ir teisės

1.

Ginklų ir šaudmenų gamintojas privalo:

1)

išbandyti pagamintus ginklus ar šaudmenis ir nustatyti bei užtikrinti jų

atitikimą standartams;

2)

žymėti šaudmenis žymenimis (markiruotėmis), o ginklus - apskaitos numeriais ir

žymenimis (markiruotėmis);

3)

laikyti produkcijos gamybai naudojamas žaliavas ir medžiagas, nebaigtą ir

pagamintą produkciją nustatytose vietose ir nustatytomis sąlygomis, užtikrinti

jų saugumą ir nekenksmingumą aplinkai.

2.

Ginklų gamintojas privalo užtikrinti:

1)

pagamintų ginklų ir šaudmenų apskaitą;

2)

pagamintų ginklų, atsarginių dalių ir šaudmenų apsaugą;

3)

pagamintų ginklų, atsarginių dalių ir šaudmenų realizavimą įstatymų nustatyta

tvarka;

4)

reikiamą produkcijos kokybę ir saugumą.

3.

Ginklų ir šaudmenų gamintojas turi teisę nustatyta tvarka:

1)

taisyti paties pasigamintus ginklus bei šaudmenis ir juos realizuoti;

2)

atlikti ginklų bei šovinių konstravimo darbus ir pagamintų ginklų bei šaudmenų

bandymus.

26

straipsnis. Ginklų taisymas ir perdirbimas

1.

Ginklų taisymas - tai ginklų defektų pašalinimas.

2.

Ginklų perdirbimas - tai ginklų kokybinių savybių pakeitimas.

3.

Perdirbti ginklai nustatyta tvarka sertifikuojami.

4.

Ginklo savininkas gali ginklą pateikti perdirbti tik turėdamas leidimą. Leidimą

perdirbti ginklą      išduoda institucija, kurioje registruotas šis ginklas,

pagal ginklo savininko ar teisėto valdytojo motyvuotą prašymą.

5.

Gali būti atsisakoma išduoti leidimą ginklui perdirbti, jeigu prašymas

nemotyvuotas arba pateiktas dėl perdirbimo, kuris pakeistų ginklo pirminius

rūšies požymius.

6.

Išduodant leidimą ginklui perdirbti, nustatomos ribos, kiek leidžiama perdirbti

ginklą.

27

straipsnis. Ginklų ar šaudmenų eksportas, importas ir tranzitas, vienetinių

ginklų egzempliorių įvežimas ir išvežimas

1.

Ribotos civilinės apyvartos ginklų ar šaudmenų eksportas, importas ir tranzitas

vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Sportinių ginklų, lygiavamzdžių ir graižtvinių medžioklinių šautuvų ar jų

šaudmenų importui įmonė privalo turėti licenciją. Šią licenciją išduoda Vidaus

reikalų ministerija, prieš tai atlikusi ginklų sertifikavimą ir įtraukusi

duomenis apie juos į ginklų registrą. Importuojami ginklai ir jų šaudmenys

privalo turėti atitikimo standartams žymenį (markiruotę). Licencija importui

išduodama suderinus su Lietuvos Respublikos ginklų fondu ir suteikia teisę

įmonei verstis ginklų bei šaudmenų pardavinėjimu.

3.

Vienetiniai tarnybinių, vardinių ir civilinių ginklų egzemplioriai įvežami į

Lietuvos Respubliką ar išvežami iš jos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4.

Ginklų ir šaudmenų įvežimo, išvežimo ir tranzito tvarką užsienio valstybių

diplomatinių ar konsulinių atstovybių darbuotojams bei kitiems užsienio

valstybių atstovams ir juos lydintiems asmenims nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

28

straipsnis. Subjektai, turintys teisę pardavinėti ginklus ir šaudmenis

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje ginklus ir šaudmenis pardavinėti turi teisę

Lietuvos Respublikos ginklų fondas ir įmonės, turinčios licenciją gaminti,

parduoti arba importuoti ginklus.

2.

Lietuvos Respublikos teritorijoje kovinius, tarnybinius ginklus ir pistoletus

(revolverius) savigynai bei jų šaudmenis turi teisę pardavinėti tik Lietuvos

Respublikos ginklų fondas.

29

straipsnis. Subjektų, parduodančių ginklus ir šaudmenis, pareigos

1.

Subjektai, parduodantys ginklus ir šaudmenis, privalo:

1)

turėti parduodamų ginklų ir šaudmenų sertifikatus;

2)

reikalauti iš pirkėjo pateikti leidimą įsigyti perkamos rūšies ginklą ir

šaudmenis, išskyrus atvejus, kai toks leidimas nereikalingas;

3)

užtikrinti įsigyjamų ir parduodamų ginklų bei šaudmenų apskaitą, saugoti

apskaitos dokumentaciją;

4)

registruoti dujinių savigynos ginklų, išskyrus aerozolinių įrenginių, pirkėjus

specialiame žurnale;

5)

pateikti teritoriniam policijos komisariatui vieną kartą per ketvirtį žinias

apie visus parduotus ginklus ir šaudmenis pagal Vidaus reikalų ministerijos

nustatytą formą;

6)

pateikti Vidaus reikalų ministerijos tūtelių ir kulkų kolekcijai kulkas ir

tūteles, iššautas iš parduodamų ginklų Vidaus reikalų ministerijos nustatyta

tvarka.

2.

Draudžiama parduoti ginklus ir šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims,

nepateikusiems leidimo įsigyti perkamos rūšies ginklus, taip pat ginklus be

numerio ir ženklo arba šaudmenis be standarto atitikimo žymens (markiruotės).

30

straipsnis. Teisė parduoti ginklą

1.

Asmuo gali parduoti teisėtai jam priklausantį ginklą per subjektą, turintį

teisę pardavinėti tokios rūšies ginklus, prieš tai pranešęs institucijai,

išdavusiai jam leidimą nešioti, laikyti ginklą, ir gavęs jos sutikimą.

2.

Techniškai sugedusių ginklų pardavimo tvarką nustato Vidaus reikalų

ministerija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ LAIKYMAS,

SAUGOJIMAS, PANAUDOJIMAS IR KOLEKCIONAVIMAS

31

straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas ir saugojimas

1.

Šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikyti leidžiama fiziniams ir juridiniams

asmenims, turintiems licencijas gaminti, taisyti, pardavinėti ir importuoti

ginklus arba leidimus jiems laikyti ir(ar) nešioti. Leidimas ginklui laikyti

ir(ar) nešioti išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui, turinčiam

leidimą įsigyti ginklą.

2.

Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo sąlygos privalo užtikrinti jų saugumą.

tarnybos, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemoje, Lietuvos Respublikos

ginklų fonde ginklai bei šaudmenys saugomi ir laikomi šių institucijų nustatyta

tvarka. Šaulių sąjunga šaunamuosius ginklus ir šaudmenis saugo ir laiko

Vyriausybės nustatyta tvarka. Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ginklai bei šaudmenys

saugomi ir laikomi Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos muitinės

įstaigoje, vykdančioje operatyvinę veiklą, ginklai bei šaudmenys laikomi

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta

tvarka. Kitais atvejais ginklų saugojimo ir laikymo tvarką nustato Vidaus

reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

Nr. VIII-1633, 00.04.18, Žin., 2000,

Nr.39-1089 (00.05.12), įsigalioja nuo 2000.09.01

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

Nr. VIII-1850, 00.07.13, Žin., 2000,

Nr.64-1922 (00.07.31)

Nr. IX-612,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3655 (2001-12-07)

32

straipsnis. Ginklų panaudojimas

1.

Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus prieš moteris, asmenis su aiškiais

invalidumo požymiais, nepilnamečius, jei jų amžius aiškiai matomas arba

žinomas, išskyrus ginkluoto ar grupinio užpuolimo atvejus. Apie kiekvieną

ginklo panaudojimo atvejį, dėl kurio buvo padaryti kūno sužalojimai, jo

savininkas ne vėliau kaip per parą privalo pranešti ginklo panaudojimo vietos

teritoriniam policijos komisariatui ar prokuratūrai.

2.

Prieš panaudojant ginklą, jei yra galimybė, būtina įspėti asmenį, prieš kurį

naudojamas ginklas. Ginklo panaudojimas neturi padaryti žalos tretiesiems

asmenims.

3.

Ginklų panaudojimo medžioklei, sportui ar mokslui taisykles nustato Vyriausybė.

4.

Kovinių, tarnybinių ginklų panaudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės

aktai, reguliuojantys juridinių asmenų, kur naudojami šie ginklai, darbo

tvarką.

5.

Ginklai savigynai ar vardiniai ginklai panaudojami, kai yra būtinoji gintis

arba kai to būtinai reikia.

33

straipsnis. Ginklų naudotojų pareigos ir teisės

1.

Ginklų naudotojai privalo:

1)

užtikrinti įgytų ginklų bei šaudmenų reikiamą apskaitą bei apsaugą;

2)

užtikrinti nustatytų ginklų saugaus nešiojimo, gabenimo tvarką;

3)

laiku ir tiksliai teikti reikiamą informaciją ginklų kontrolės klausimais

institucijoms, kontroliuojančioms ginklų apyvartą.

2.

Ginklų naudotojai turi teisę:

1)

nustatyta tvarka laikyti ir nešioti įgytus ar valdomus ginklus ir šaudmenis;

2)

panaudoti ginklus ir šaudmenis pagal jų paskirtį įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Kriminalistinė ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų kolekcija

1.

Sudaromos šios ginklų ir šaudmenų kriminalistinės kolekcijos:

1)

teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų šautų tūtelių ir iššautų kulkų kolekcija;

2)

ginklų ir šaudmenų pavyzdžių kolekcija.

2.

Ginklų, šaudmenų, tūtelių ir kulkų įtraukimo į kriminalistinę kolekciją tvarką

nustato Vidaus reikalų ministerija.

35

straipsnis. Ginklų kolekcionavimas

1.

Kolekciniais ginklais laikomi ginklai, turintys istorinę, kultūrinę,

kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę. Kolekcinių ginklų vertės ekspertinio

įvertinimo ir jų registracijos tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Ginklai, taip pat ir ginklai, kuriems netaikomas šis įstatymas, kolekcionuojami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Ginklus kolekcionuoti galima muziejuje, kitoje tam pritaikytoje patalpoje,

atitinkančioje Vidaus   reikalų ministerijos nustatytus reikalavimus.

4.

Kolekcionuoti galima tik ginklus, iš kurių neįmanoma iššauti (išskyrus

kolekcionuojamus kriminalistiniais ir moksliniais tikslais).

5.

Ginklų kolekcijos turi būti registruojamos policijos komisariatuose.

6.

Pergabenti kolekcinius ginklus Lietuvos Respublikoje galima tik turint

policijos komisariato leidimą.

7.

Pažeidus šio straipsnio reikalavimus, policijos komisariatai turi teisę

reikalauti, kad ginklų kolekcionavimas ir eksponavimas būtų sustabdytas, arba

laikinai paimti kolekcinius ginklus.

36

straipsnis. Šaudymo tiras, šaudykla ir medžioklinio šaudymo stendas

1.

Šaudymo tiras - tai statinys, specialiai įrengtas saugiam šaudymui iš šaunamųjų

ginklų. Tiras turi neperšaunamas sienas ir lubas ar skersines pertvaras.

2.

Šaudykla - tai šaudymui iš šaunamųjų ginklų pritaikyta vietovė.

3.

Medžioklinis šaudymo stendas - tai atitinkama įranga aprūpinta šaudykla,

pritaikyta šaudyti iš medžioklinio šaunamojo ginklo.

4.

Komercinei ir ūkinei veiklai, susijusiai su šaudymo tirų, šaudyklų,

medžioklinių šaudymo stendų steigimu bei eksploatavimu, įmonės privalo gauti

licenciją. Ši licencija nesuteikia teisės pardavinėti šaudmenis.

5.

Šaudymo tiras, šaudykla ar medžioklinio šaudymo stendas turi būti išdėstyti,

pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas,

higienos ir aplinkos apsaugos normų reikalavimai.

6.

Šaudymo tirų, šaudyklų ir medžioklinio šaudymo stendų bei jų teritorijoje

atliekamų šaudymų reikalavimus nustato Vyriausybė.

7.

Ginklo panaudojimo ir nuomojimo šaudymo tire, šaudykloje ar medžioklinio

šaudymo stende tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

8.

Šis straipsnis netaikomas šaudymui iš pneumatinio ginklo.

37

straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip radiniai

1.

Asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas pranešti policijai.

2.

Tinkami naudoti ginklai ir šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, realizuojami

įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS, DOVANOJIMAS IR

ŠAUDMENŲ PAĖMIMAS BEI PAVELDĖJIMAS

38

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų paėmimas ar paveldėjimas

1.

Policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus ar

šaudmenis gali paimti:

1)

kai ginklai ir šaudmenys gaminami, pardavinėjami, importuojami, eksportuojami,

gabenami, laikomi ar nešiojami pasibaigus atitinkamo leidimo ar licencijos

galiojimo laikui;

2)

panaikinus licencijos gaminti, taisyti, pardavinėti, importuoti ginklus,

leidimo juos laikyti ir nešioti galiojimą;

3)

pažeidus nustatytą ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarką;

4)

mirus civilinio ginklo savininkui, kol bus išspręstas turto paveldėjimo

klausimas;

5) kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka kaltinamas

padaręs tyčinį nusikaltimą ar jam paskirta kardomoji priemonė - kardomasis

kalinimas (suėmimas).

numatytais atvejais paimti ginklai, techniškai tinkami eksploatuoti,

vadovaujantis įstatymais, realizuojami per Lietuvos Respublikos ginklų fondą

arba įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus. Šio straipsnio 1

dalies 5 punkte numatytais atvejais ginklas paimamas iki įstatymų nustatyta

tvarka kaltinimų ar kardomosios priemonės asmeniui panaikinimo.

3.

Civilinio ginklo savininko mirties atveju ginklas ir šaudmenys perduodami į

teritorinį policijos komisariatą laikinai saugoti, kol bus išspręstas turto

paveldėjimo klausimas.

4.

Mirus asmeniui, kuriam buvo įteiktas vardinis ginklas, arba atsiradus

aplinkybių, dėl kurių leidimo laikyti ir nešioti ginklą galiojimas

panaikinamas, teritorinis policijos komisariatas paima ginklą ir šaudmenis ir

perduoda Vidaus reikalų ministerijai, o ši grąžina ginklą ir šaudmenis jį

įteikusiai institucijai.

5.

Ginklų paėmimo ir tolesnio panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

39

straipsnis. Ginklai ir šaudmenys kaip paveldėto turto dalis ar dovana

1.

Civiliniai ginklai dovanojami ir paveldimi įstatymų nustatyta tvarka, jei

ginklo paveldėtojas ar asmuo, kuriam ginklas dovanojamas, turi leidimą įsigyti

tokios rūšies ginklą.

2.

Paveldėtojas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi teisę per mėnesį

pateikti prašymą teritoriniam policijos komisariatui išduoti leidimą įsigyti

ginklą.

3.

Jei paveldėtojui neišduodamas leidimas įsigyti ginklą, teritorinis policijos komisariatas

perduoda ginklą realizuoti per vieną mėnesį nuo sprendimo neišduoti leidimo

įsigyti ginklą priėmimo dienos. Per 14 dienų nuo paveldėto ginklo realizavimo

paveldėtojui turi būti išmokėta ginklo vertė. Perduoto realizuoti ginklo vertė

nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolė

1.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ginklų fondas ir pagal savo

kompetenciją kitos valstybės institucijos.

2.

Pareigūnai, įgalioti kontroliuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę:

1)

apžiūrėti ginklus ir jų gamybos, taisymo, pardavinėjimo, laikymo bei saugojimo

vietas;

2)

reikalauti, kad juridiniai ir fiziniai asmenys pateiktų dokumentus ir

informaciją raštu bei žodžiu, reikalingą kontrolei atlikti;

3)

nustatę pažeidimus, duoti privalomus nurodymus juridiniams ir fiziniams

asmenims šiuos trūkumus pašalinti;

4)

imtis kitų priemonių, numatytų įstatymų bei kitų teisės aktų.

41

straipsnis. Atsakomybė už ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus

Asmenys,

pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

42

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jeigu

tarptautinė sutartis, kurios šalis yra Lietuvos Respublika, nustato kitokius

negu šiame įstatyme reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

43

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Pripažinti netekusiu galios įstatymą '“Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešiotis

šaunamuosius ginklus savigynai bei dėl neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų

ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo” (Žin., 1994,

Nr.5-66).

2.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. kovo 31 d.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS

ĮSTATYMO 7, 9, 23, 31, 38 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1633, 00.04.18, Žin., 2000,

Nr.39-1089 (00.05.12)

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 23 IR 31 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000

m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimas neteko galios nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.:

Nr. VIII-1850, 00.07.13, Žin., 2000, Nr.64-1922 (00.07.31)

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 23 IR 31

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19)

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 7, 9, 23, 31 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000

m. birželio 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-612,

2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3655 (2001-12-07)

GINKLŲ

IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 23 IR 31 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-12-10)

autrap@lrs.lt

24 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

gamyba

įstatymų neuždraustų įvairių rūšių ginklų, pagrindinių jų dalių, priedėlių,

taip pat jų šaudmenų gaminimas ar dalių surinkimas į visumą turint licenciją.

pavyzdžius, gaminami tiktai valstybės institucijų užsakymu ir jame nurodytais

kiekiais.

privalo užtikrinti gamybos saugumą, kontrolę bei gaminių kokybę.

turi  atitikti standartizacijos norminio dokumento reikalavimus. Kiekvienas

pagamintų  ginklų vienetas turi savo numerį  ir  žymenį (markiruotę).

savininkai  ar valdytojai gali šaudmenis gamintis patys.

25 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

gamintojų pareigos ir teisės

privalo:

1) išbandyti pagamintus ginklus ar

šaudmenis ir nustatyti bei užtikrinti jų atitikimą standartams;

2) žymėti šaudmenis žymenimis

(markiruotėmis), o ginklus - apskaitos numeriais ir žymenimis (markiruotėmis);

3) laikyti produkcijos gamybai

naudojamas žaliavas ir medžiagas,  nebaigtą ir pagamintą produkciją

nustatytose vietose ir nustatytomis sąlygomis, užtikrinti jų saugumą ir

nekenksmingumą aplinkai.

užtikrinti:

1) pagamintų ginklų ir šaudmenų

apskaitą;

2)  pagamintų ginklų, atsarginių dalių

ir  šaudmenų apsaugą;

3)  pagamintų ginklų, atsarginių dalių

ir  šaudmenų realizavimą įstatymų nustatyta tvarka;

4) reikiamą produkcijos kokybę ir

saugumą.

teisę nustatyta tvarka:

1) taisyti paties pasigamintus ginklus

bei šaudmenis ir juos realizuoti;

2) atlikti ginklų bei šovinių

konstravimo darbus ir pagamintų ginklų bei šaudmenų bandymus.

26 straipsnis. Ginklų taisymas ir

perdirbimas

pašalinimas.

kokybinių savybių pakeitimas.

sertifikuojami.

pateikti perdirbti tik turėdamas  leidimą.  Leidimą  perdirbti  ginklą išduoda

institucija, kurioje registruotas šis ginklas, pagal ginklo savininko ar

teisėto valdytojo motyvuotą prašymą.

leidimą  ginklui perdirbti, jeigu prašymas nemotyvuotas arba pateiktas dėl

perdirbimo, kuris pakeistų ginklo pirminius rūšies požymius.

nustatomos ribos, kiek leidžiama perdirbti ginklą.

27 straipsnis. Ginklų ar šaudmenų

eksportas, importas ir tranzitas,

vienetinių ginklų

egzempliorių įvežimas ir išvežimas

ar  šaudmenų eksportas,  importas  ir tranzitas  vykdomas  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

ir  graižtvinių medžioklinių šautuvų ar jų šaudmenų importui įmonė privalo turėti

licenciją. Šią licenciją išduoda Vidaus  reikalų ministerija, prieš tai

atlikusi ginklų sertifikavimą  ir įtraukusi duomenis apie juos į ginklų

registrą. Importuojami ginklai ir jų šaudmenys privalo turėti atitikimo

standartams žymenį (markiruotę). Licencija importui išduodama suderinus su

Lietuvos Respublikos ginklų fondu ir suteikia teisę įmonei verstis ginklų bei

šaudmenų pardavinėjimu.

civilinių ginklų egzemplioriai įvežami į Lietuvos Respubliką ar išvežami iš jos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

ir tranzito tvarką  užsienio  valstybių  diplomatinių  ar  konsulinių

atstovybių  darbuotojams bei kitiems  užsienio  valstybių atstovams  ir juos

lydintiems asmenims nustato  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

28 straipsnis. Subjektai, turintys

teisę pardavinėti ginklus ir

šaudmenis

ginklus ir šaudmenis pardavinėti turi teisę Lietuvos Respublikos ginklų fondas

ir įmonės, turinčios licenciją gaminti, parduoti arba importuoti ginklus.

teritorijoje     kovinius, tarnybinius ginklus ir pistoletus (revolverius)

savigynai bei jų šaudmenis turi teisę pardavinėti tik Lietuvos Respublikos

ginklų fondas.

29  straipsnis.  Subjektų,

parduodančių  ginklus  ir šaudmenis,

pareigos

šaudmenis, privalo:

1) turėti parduodamų ginklų ir šaudmenų

sertifikatus;

2)  reikalauti iš pirkėjo pateikti

leidimą  įsigyti perkamos rūšies ginklą ir šaudmenis, išskyrus atvejus, kai

toks leidimas nereikalingas;

3) užtikrinti įsigyjamų ir parduodamų

ginklų bei šaudmenų apskaitą, saugoti apskaitos dokumentaciją;

4)  registruoti  dujinių savigynos

ginklų,  išskyrus aerozolinių įrenginių, pirkėjus specialiame žurnale;

5) pateikti teritoriniam policijos

komisariatui vieną kartą per ketvirtį žinias apie visus parduotus ginklus ir

šaudmenis pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytą formą;

6) pateikti Vidaus reikalų ministerijos

tūtelių ir kulkų kolekcijai kulkas ir tūteles, iššautas iš parduodamų ginklų

Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims, nepateikusiems leidimo įsigyti

perkamos rūšies ginklus, taip pat ginklus be numerio ir ženklo arba šaudmenis

be standarto atitikimo žymens (markiruotės).

30 straipsnis. Teisė parduoti ginklą

priklausantį ginklą per subjektą, turintį teisę pardavinėti tokios rūšies

ginklus, prieš  tai pranešęs institucijai, išdavusiai jam leidimą nešioti,

laikyti ginklą, ir gavęs jos sutikimą.

pardavimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ LAIKYMAS,

SAUGOJIMAS, PANAUDOJIMAS IR KOLEKCIONAVIMAS

31 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir

šaudmenų laikymas ir saugojimas

laikyti leidžiama fiziniams  ir juridiniams asmenims, turintiems licencijas

gaminti, taisyti, pardavinėti ir importuoti ginklus arba leidimus jiems laikyti

ir(ar) nešioti. Leidimas  ginklui laikyti ir(ar) nešioti išduodamas Vyriausybės

nustatyta tvarka asmeniui, turinčiam leidimą įsigyti ginklą.

sąlygos privalo užtikrinti jų saugumą.

reikalų, valstybės saugumo ir prokuratūros sistemoje, Lietuvos Respublikos

ginklų fonde ginklai bei šaudmenys saugomi ir laikomi šių institucijų nustatyta

tvarka. Šaulių sąjunga šaunamuosius ginklus ir šaudmenis saugo ir laiko

Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitais atvejais ginklų saugojimo ir laikymo

tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215, 99.06.08, Žin., 1999,

Nr.55-1768 (99.06.23)

32 straipsnis. Ginklų panaudojimas

ginklus prieš moteris, asmenis su aiškiais invalidumo požymiais, nepilnamečius,

jei jų amžius aiškiai matomas arba žinomas, išskyrus ginkluoto ar grupinio

užpuolimo atvejus. Apie kiekvieną ginklo panaudojimo atvejį,  dėl  kurio buvo

padaryti kūno sužalojimai,  jo savininkas ne vėliau kaip per parą privalo

pranešti ginklo panaudojimo vietos teritoriniam policijos komisariatui ar

prokuratūrai.

galimybė, būtina įspėti  asmenį,  prieš kurį naudojamas  ginklas.  Ginklo

panaudojimas neturi padaryti žalos tretiesiems asmenims.

sportui ar mokslui taisykles nustato Vyriausybė.

panaudojimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai, reguliuojantys

juridinių asmenų, kur naudojami šie ginklai, darbo tvarką.

ginklai panaudojami, kai yra būtinoji gintis arba kai to būtinai reikia.

33 straipsnis. Ginklų naudotojų

pareigos ir teisės

1) užtikrinti įgytų ginklų bei šaudmenų

reikiamą apskaitą bei apsaugą;

2)  užtikrinti  nustatytų ginklų

saugaus  nešiojimo, gabenimo tvarką;

3) laiku ir tiksliai teikti reikiamą

informaciją ginklų kontrolės klausimais institucijoms, kontroliuojančioms

ginklų apyvartą.

1) nustatyta tvarka laikyti ir nešioti

įgytus ar valdomus ginklus ir šaudmenis;

2) panaudoti ginklus ir šaudmenis pagal

jų paskirtį įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Kriminalistinė ginklų,

šaudmenų, tūtelių ir kulkų

kolekcija

kriminalistinės kolekcijos:

1) teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų

šautų tūtelių ir iššautų kulkų kolekcija;

2) ginklų ir šaudmenų pavyzdžių

kolekcija.

įtraukimo  į kriminalistinę  kolekciją tvarką nustato  Vidaus  reikalų

ministerija.

35 straipsnis. Ginklų kolekcionavimas

ginklai,  turintys istorinę,  kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę

vertę. Kolekcinių ginklų vertės ekspertinio įvertinimo ir jų registracijos

tvarką nustato Vyriausybė.

kuriems netaikomas šis įstatymas, kolekcionuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

kitoje tam pritaikytoje  patalpoje,  atitinkančioje  Vidaus  reikalų

ministerijos nustatytus reikalavimus.

kurių neįmanoma iššauti  (išskyrus  kolekcionuojamus kriminalistiniais  ir

moksliniais tikslais).

registruojamos policijos komisariatuose.

Lietuvos Respublikoje galima tik turint policijos komisariato leidimą.

reikalavimus,  policijos komisariatai turi teisę reikalauti, kad ginklų

kolekcionavimas ir  eksponavimas būtų sustabdytas, arba laikinai  paimti

kolekcinius ginklus.

36 straipsnis. Šaudymo tiras, šaudykla

ir medžioklinio šaudymo

stendas

specialiai įrengtas saugiam šaudymui iš šaunamųjų ginklų. Tiras turi

neperšaunamas sienas ir lubas ar skersines pertvaras.

ginklų pritaikyta vietovė.

atitinkama įranga aprūpinta  šaudykla, pritaikyta šaudyti  iš  medžioklinio

šaunamojo ginklo.

susijusiai su šaudymo tirų, šaudyklų, medžioklinių šaudymo stendų steigimu bei

eksploatavimu, įmonės privalo gauti licenciją. Ši licencija nesuteikia teisės

pardavinėti šaudmenis.

medžioklinio šaudymo stendas turi būti išdėstyti, pastatyti ir įrengti taip,

kad būtų užtikrintas jų eksploatavimo saugumas, higienos  ir aplinkos apsaugos

normų reikalavimai.

medžioklinio šaudymo stendų bei jų teritorijoje atliekamų šaudymų reikalavimus

nustato Vyriausybė.

šaudymo  tire, šaudykloje ar medžioklinio šaudymo stende tvarką nustato Vidaus

reikalų ministerija.

iš pneumatinio ginklo.

37 straipsnis. Ginklai ir šaudmenys

kaip radiniai

privalo nedelsdamas pranešti policijai.

šaudmenys, kurių savininkas nežinomas, realizuojami įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ PAĖMIMAS, PAVELDĖJIMAS, DOVANOJIMAS IR

ŠAUDMENŲ PAĖMIMAS BEI PAVELDĖJIMAS

38  straipsnis.  Ginklų  ir  šaudmenų

paėmimas  ar paveldėjimas

įgaliotos  valstybės institucijos ginklus ar šaudmenis gali paimti:

1) kai ginklai ir šaudmenys gaminami,

pardavinėjami, importuojami, eksportuojami, gabenami, laikomi ar nešiojami

pasibaigus atitinkamo leidimo ar licencijos galiojimo laikui;

2) panaikinus licencijos gaminti,

taisyti, pardavinėti, importuoti ginklus, leidimo juos laikyti ir nešioti

galiojimą;

3)  pažeidus nustatytą ginklų ir

šaudmenų apyvartos tvarką;

4) mirus civilinio ginklo savininkui,

kol bus išspręstas turto paveldėjimo klausimas;

5) kai asmuo įstatymų nustatyta

tvarka kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą ar jam paskirta kardomoji priemonė

• kardomasis kalinimas (suėmimas).

1-3 punktuose numatytais atvejais paimti ginklai, techniškai tinkami

eksploatuoti, vadovaujantis įstatymais, realizuojami per Lietuvos Respublikos

ginklų fondą arba įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus. Šio

straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais atvejais ginklas paimamas iki įstatymų

nustatyta tvarka kaltinimų ar kardomosios priemonės asmeniui panaikinimo.

atveju ginklas ir šaudmenys  perduodami į teritorinį policijos  komisariatą

laikinai  saugoti, kol bus išspręstas turto  paveldėjimo klausimas.

vardinis ginklas, arba atsiradus aplinkybių, dėl kurių leidimo laikyti ir

nešioti ginklą galiojimas panaikinamas, teritorinis policijos komisariatas

paima ginklą ir šaudmenis ir perduoda Vidaus reikalų ministerijai, o ši grąžina

ginklą ir šaudmenis jį įteikusiai institucijai.

panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215, 99.06.08, Žin., 1999,

Nr.55-1768 (99.06.23)

39 straipsnis. Ginklai ir šaudmenys

kaip paveldėto turto dalis ar

dovana

paveldimi įstatymų nustatyta tvarka, jei ginklo paveldėtojas ar asmuo, kuriam

ginklas dovanojamas, turi leidimą įsigyti tokios  rūšies ginklą.

teisės liudijimą, turi teisę per mėnesį pateikti prašymą teritoriniam policijos

komisariatui išduoti leidimą įsigyti ginklą.

leidimas įsigyti ginklą, teritorinis policijos komisariatas perduoda ginklą

realizuoti per vieną mėnesį nuo sprendimo neišduoti leidimo įsigyti ginklą

priėmimo dienos. Per 14 dienų nuo paveldėto ginklo realizavimo paveldėtojui

turi būti išmokėta ginklo vertė. Perduoto  realizuoti  ginklo vertė nustatoma

Vyriausybės nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų apyvartos

kontrolė

Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos

Respublikos ginklų fondas ir pagal savo kompetenciją kitos valstybės

institucijos.

ginklų ir šaudmenų apyvartą, turi teisę:

1)    apžiūrėti  ginklus  ir  jų

gamybos,  taisymo, pardavinėjimo, laikymo bei saugojimo vietas;

2)  reikalauti, kad juridiniai ir

fiziniai  asmenys pateiktų  dokumentus ir informaciją  raštu  bei  žodžiu,

reikalingą kontrolei atlikti;

3)  nustatę  pažeidimus, duoti

privalomus  nurodymus juridiniams ir fiziniams asmenims šiuos trūkumus

pašalinti;

4) imtis kitų priemonių, numatytų

įstatymų bei kitų teisės aktų.

41 straipsnis. Atsakomybė už ginklų ir

šaudmenų apyvartos pažeidimus

Asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų

apyvartos,  jos kontrolės tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

kontrolės įstatymas ir tarptautinės

sutartys

Jeigu tarptautinė sutartis, kurios

šalis yra Lietuvos Respublika, nustato kitokius negu šiame įstatyme

reikalavimus, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos.

43 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

'“Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus savigynai bei

dėl neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų

medžiagų savanoriško atidavimo” (Žin., 1994, Nr.5-66).

kovo 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS      ALGIRDAS

BRAZAUSKAS