Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996,

Nr. 69-1665

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1423

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartos organizavimo pagrindus,

nustato ginklų ir šaudmenų valstybinės priežiūros institucijų veiklos teisinius

pagrindus ir reikalavimus subjektams, kurių veikla susijusi su ginklais ir

šaudmenimis.

2

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų kontrolės teisinio reguliavimo ribos

Šis

įstatymas netaikomas:

1)

daiktams ir įrenginiams, kurių konstrukcija ar įranga nėra pritaikyta naudoti

juos kaip ginklus, bet jie gali būti naudojami kaip ginklai;

2)

šaunamiesiems ir svaidomiesiems ginklams, pagamintiems iki 1870 metų;

3)

ginklams, kurie visiškai netinkami naudoti;

4)

kovinei technikai ir jos įrangai;

5)

pirotechnikos įtaisams ir įrenginiams;

6)

sprogmenims.

3

straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

1.

Ginklai - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti gyvųjų ir kitų

taikinių naikinimui ar kitokiam žalojančiam juos poveikiui, taip pat

pagrindinės ginklų dalys, atliekančios jų funkcijas.

2.

Šaunamieji ginklai - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti

mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą

nukaunamąją galią padaryti pavojingus gyvybei kūno sužalojimus; sviedinio

nukreipiantysis judėjimas atsiranda naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso

degimo energiją.

3.

Automatiniai šaunamieji ginklai - šaunamieji ginklai, kuriais, vieną kartą

nuspaudus nuleistuką, galima iššauti sviedinių seriją (prapliūpą).

4.

Pusiau automatiniai (automatiškai užsitaisantys) šaunamieji ginklai -

šaunamieji ginklai, kai kiekvienam kitam šūviui reikia nuspausti nuleistuką.

5.

Pneumatiniai ginklai - ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip

mechaniškai paveikti taikinį sviediniu (kulka ar kt.), kurio kryptingas

judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar kitų dujų jėgą.

6.

Dujiniai ginklai - ginklai, skirti laikinai paveikti gyvąjį taikinį naudojant

dujines medžiagas.

7.

Nešaunamieji ginklai - ginklai, skirti sunaikinti ar kitaip mechaniškai

paveikti taikinį, naudojant žmogaus raumenų jėgą ir turint tiesioginį kontaktą

su taikiniu.

8.

Nešaunamieji svaidomieji ginklai - ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar

kitaip mechaniškai paveikti taikinį užtaisu (strėle ir kt.) bei kitomis

konstrukcijos dalimis naudojant žmogaus raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.

9.

Šaudmenys - įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti šaudyti iš tam tikro modelio

šaunamųjų ginklų.

10.

Ginklų ar šaudmenų apyvarta - ginklų ar šaudmenų gaminimas, taisymas,

pardavimas, perdavimas, įgijimas, dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas,

nešiojimas, naudojimas, paėmimas, realizavimas bei sunaikinimas, taip pat

eksportas, importas, vienetinių ginklų įvežimas į Lietuvos Respublikos

teritoriją ar išvežimas iš jos.

11.

Ginklų ar šaudmenų žymėjimas - ginklų ar šaudmenų ženklinimas tam tikrais

atpažinimo ženklais, išskiriant juos iš kitų ginklų, ginklų dalių ar šaudmenų.

12.

Ginklų, šaudmenų, tūtelių ar kulkų kolekcija - ginklų, šaudmenų, tūtelių ar

kulkų, turinčių istorinę, kultūrinę, kriminalistinę ar kitokią pažintinę vertę,

rinkinys, naudojamas ekspozicijai ar tyrinėjimams.

4

straipsnis. Šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys

1.

Šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys yra vamzdis, uoksas, spyna (užraktas),

smogiamasis - paleidžiamasis mechanizmas bei jų ruošiniai.

2.

Kitų rūšių ginklų pagrindines dalis nustato Vyriausybė.

3.

Ginklų pagrindinių dalių apyvarta, žymėjimas ir apskaita atliekama ta pačia

tvarka, kurią šis įstatymas nustatė atitinkamos rūšies ginklams.

5

straipsnis. Šaunamųjų ginklų priedėliai

1.

Šaunamųjų ginklų priedėliai yra:

1)

optiniai, lazeriniai ir šiluminiai taikikliai;

2)

naktinio matymo taikikliai;

3)

duslintuvai (slopintuvai).

2.

Šaunamųjų ginklų optinius ir lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti,

nešioti ir naudoti asmenys, turintys leidimus nešioti šaunamuosius ginklus, išskyrus

šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.

ANTRASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SKIRSTYMAS

6

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų skirstymas

1.

Šis įstatymas skirsto ginklus pagal jų pagrindinę naudojimo sritį ir pagal

patekimo į civilinę apyvartą tvarką.

2.

Pagal pagrindinę naudojimo sritį ginklai skirstomi į:

1)

kovinius;

2)

tarnybinius;

3)

vardinius;

4)

civilinius.

3.

Pagal patekimo į civilinę apyvartą tvarką ginklai skirstomi į:

1)

neribotos civilinės apyvartos;

2)

ribotos civilinės apyvartos.

4.

Ginklų skirstymą pagal kitus kriterijus nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai

nenumato ko kita.

5.

Kitų rūšių ginklų, pagal šį įstatymą nepriskirtinų koviniams, tarnybiniams,

vardiniams ar civiliniams ginklams, apyvarta leidžiama tik ginklų

kolekcionavimui, jų panaudojimo imitavimui arba eksperimentiniam tyrimui

Vyriausybės nustatyta tvarka.

6.

Šaudmenys skirstomi pagal jų pagrindinę naudojimo sritį ir ta pačia tvarka kaip

ir ginklai.

7

straipsnis. Koviniai ginklai

panaudojami krašto apsaugos, vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,

valstybės saugumo, prokuratūros sistemoje, kitose valstybės institucijose bei

Šaulių sąjungoje jų uždaviniams įgyvendinti.

2.

Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinėms tarnybinėms užduotims atlikti tam

tikri koviniai ginklai gali būti panaudojami tarnybos reikalams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19), įsigalioja 2000.06.01

8

straipsnis. Tarnybiniai ginklai

1.

Tarnybiniai ginklai - tai ginklai, kurie gali būti panaudojami juridinių asmenų

funkcijoms užtikrinti.

2.

Tarnybinių ginklų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenumato

ko kita.

9

straipsnis. Vardiniai ginklai

įteikiami krašto apsaugos, vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos,

valstybės saugumo, prokuratūros, kitų valstybės institucijų pareigūnams ir

tarnautojams bei Šaulių sąjungos nariams už tarnybos nuopelnus.

2.

Vardiniai ginklai taip pat gali būti įteikti asmenims už drąsą ir pasiaukojimą

ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

3.

Vardiniais ginklais gali būti ne didesnio kaip 9 mm kalibro pistoletai

(revolveriai), taip pat nešaunamieji ginklai: kardai, kalavijai, durklai.

Vardiniu ginklu negali būti automatinis šaunamasis ginklas.

4.

Vardinį ginklą turi teisę įteikti Respublikos Prezidentas, taip pat Ministras

Pirmininkas.

reikalų ministras, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Valstybės

saugumo departamento generalinis direktorius, generalinis prokuroras turi teisę

įteikti vardinius ginklus tik sau pavaldiems pareigūnams ir tarnautojams, o

Šaulių sąjungos vadas - tik Šaulių sąjungos nariams.

6.

Vardinį ginklą gali turėti tik asmuo, turintis teisę laikyti ir nešioti

atitinkamą ginklą.

7.

Vardinių ginklų įteikimo ir jų laikymo, nešiojimo, naudojimo tvarką nustato

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1215,

99.06.08, Žin., 1999, Nr.55-1768 (99.06.23)

Nr. VIII-1653, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1166 (00.05.19), įsigalioja 2000.06.01

10

straipsnis. Civiliniai ginklai

1.

Civiliniai ginklai - tai ginklai, skirti medžioklei, sportui, taip pat fizinių

asmenų apsaugai ar savigynai.

2.

Civiliniai ginklai skirstomi į:

1)

medžioklinius ginklus (lygiavamzdžius, graižtvinius ar kombinuotuosius

šaunamuosius ir nešaunamuosius);

2)

sportinius ginklus (pneumatinius, nešaunamuosius ir šaunamuosius);

3)

savigynos ginklus (dujinius pistoletus (revolverius), mechaninius purkštuvus ar

aerozolinius įrenginius ir šaunamuosius ginklus: pistoletus (revolverius),

lygiavamzdžius šautuvus).

11

straipsnis. Neribotos civilinės apyvartos ginklai

1.

Neribotos civilinės apyvartos ginklai yra:

1)

dujiniai ginklai;

2)

pneumatiniai ginklai iki 4,5 mm kalibro;

3)

kiti civiliniai ginklai, kuriuos Vyriausybė pripažino neribotos civilinės

apyvartos ginklais.

2.

Neribotos civilinės apyvartos ginklai įsigyjami be leidimo šio įstatymo

ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jų nereikia registruoti.

12

straipsnis. Ribotos civilinės apyvartos ginklai

1.

Ribotos civilinės apyvartos ginklai yra:

1)

koviniai;

2)

tarnybiniai;

3)

vardiniai;

4)

civiliniai ginklai, neišvardyti šio įstatymo 11 straipsnyje.

2.

Ribotos civilinės apyvartos ginklai įsigyjami tik gavus leidimą šio įstatymo

ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Jie turi būti užregistruoti savininko

ar valdytojo vardu.

13

straipsnis. Draudžiami ginklai ir šaudmenys

1.

Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti branduolinių, radioaktyviųjų,

cheminių, biologinių ar kitokių masinio naikinimo ginklų. Šių ginklų komponentų

apyvarta vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama kaip tarnybinius, vardinius ir

civilinius ginklus įgyti, laikyti, nešioti, naudoti ir realizuoti:

1)

ginklus ir šaudmenis, uždraustus Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis;

2)

šaunamuosius, nešaunamuosius, dujinius ir kitokių rūšių ginklus bei šaudmenis,

kurie imituoja kitus daiktus, bet gali atimti gyvybę ar padaryti kūno

sužalojimą;

3)

lygiavamzdžius šautuvus, kurių vamzdžio (vamzdžių) ilgis mažesnis kaip 450 mm,

taip pat medžioklinius ar sportinius šaunamuosius ginklus, kurių konstrukcija

leidžia panaudoti juos išrinktus;

4)

bet kokius pačių pasigamintus šaunamuosius ginklus;

5)

nešaunamuosius, svaidomuosius, kitokius smogiamojo- trupinamojo, mušamojo

poveikio nešaunamuosius nesportinės paskirties ginklus (kastetus, blakštus ir

pan.);

6)

šaudmenis su šarvamušėmis, padegamosiomis, sprogstamosiomis kulkomis, taip pat

šovinius pistoletams (revolveriams) su šratų užtaisu;

7)

ginklus ar kitokio puolamojo pobūdžio įrenginius, kuriuose kaip taikinį

naikinanti ar kitaip jį veikianti priemonė naudojamas radioaktyvusis

spinduliavimas, pavojingas biologinis poveikis, elektros energija, pavojingos

gyvybei dujos ar kitokios medžiagos;

8)

dujinius ginklus ar jų šaudmenis su nervus paralyžiuojančiomis, kitomis

nuodingosiomis bei stipriai veikiančiomis uždraustomis medžiagomis, taip pat

galinčius padaryti sunkų kūno sužalojimą ar sukelti mirtį panaudojus juos prieš

žmogų didesniu kaip 0,5 m nuotoliu;

9)

peilius su užsifiksuojančia, veikiant spyruoklei iššokančia geležte, kuri

ilgesnė nei 8,5 cm ir siauresnė nei 14 procentų jos ilgio, arba peilius, kurių

geležtės užaštrintos iš abiejų pusių.

3.

Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama:

1)

didesnio nei 4,5 mm kalibro pneumatinių ginklų ar kitų pneumatinių ginklų,

kurių sviedinių pradinis greitis didesnis nei 175 m/s, civilinė apyvarta

nesportiniuose objektuose;

2)

pridėti tarnybiniams, vardiniams ar civiliniams ginklams naktinio matymo,

šiluminius taikiklius, duslintuvus (slopintuvus) ar naudoti begarsius

šaudmenis;

3)

siųsti ginklus paštu (išskyrus specialųjį);

4)

turėti civiliui ginklą susirinkimuose, mitinguose, demonstracijose, piketuose

ir kitų masinių viešųjų renginių metu;

5)

naudoti medžioklėje lazerinius taikiklius.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KADASTRAS,

GINKLŲ REGISTRAI, GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ SERTIFIKAVIMAS

14

straipsnis. Valstybinis ginklų ir šaudmenų kadastras

1.

Valstybinis ginklų ir šaudmenų kadastras (toliau - kadastras) yra oficialus

rinkinys, kuriame susisteminti duomenys apie tarnybinius, vardinius ir

civilinius ginklus bei jų šaudmenis, neuždraustus Lietuvos Respublikos

teritorijoje.

2.

Kadastrą sudaro, tvirtina ir “Valstybės žiniose” skelbia, taip pat keičia ir

papildo Lietuvos Respublikos ginklų fondas.

3.

Duomenys apie tarnybinius, vardinius ir civilinius ginklus bei jų šaudmenis

įtraukiami į kadastrą atsižvelgiant į konkretaus ginklo modelio sertifikavimo

rezultatus.

4.

Kadastro sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

15

straipsnis. Ginklų registrai

1.

Ginklų registras - tai duomenų apie ribotos civilinės apyvartos ginklus,

registruotus savininkų ar valdytojų vardu, oficialus rinkinys.

2.

Ginklų registravimo, perregistravimo tvarką nustato Vyriausybė.

3.

Ginklų registrą Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro, keičia ir papildo Lietuvos

Respublikos ginklų fondas.

16

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų sertifikavimas

1.

Visi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kadastre įregistruoti ginklai ir

šaudmenys privalomai sertifikuojami, išskyrus atvejį, kai valstybės institucija

tarptautinių sutarčių pagrindu priima sprendimą pripažinti kitoje valstybėje

išduotą sertifikatą. Sertifikavimą organizuoja Lietuvos Respublikos ginklų

fondas. Ginklų ir šaudmenų sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Sertifikuojant nustatomi ginklų ir šaudmenų parametrai, jų atitikimas kokybės

ir saugumo reikalavimams, taip pat jų priklausomybė tam tikrai rūšiai.

3.

Ginklai, kurie pagal savo techninius duomenis gali būti naudojami kaip

koviniai, tarnybiniai ar civiliniai, atsižvelgiant į sertifikavimo rezultatus,

priskiriami tik vienai iš šių rūšių:

1)

civiliniams ginklams, jei jie gali būti naudojami kaip koviniai, tarnybiniai ar

civiliniai;

2)

tarnybiniams ginklams, jei jie gali būti naudojami kaip koviniai ar tarnybiniai;

3)

koviniams ginklams, jei jie negali būti naudojami kaip civiliniai ar

tarnybiniai ginklai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ ĮGIJIMAS

17

straipsnis. Ginklų ir šaudmenų nuosavybės ir valdymo teisės subjektai

Ginklų

ir šaudmenų nuosavybės ir valdymo teisės subjektais gali būti Lietuvos

Respublikos piliečiai, kiti fiziniai asmenys ir Lietuvos Respublikoje

įregistruoti juridiniai asmenys.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja ginklų ir

šaudmenų apyvartos organizavimo pagrindus, nustato ginklų ir šaudmenų

valstybinės priežiūros  institucijų  veiklos teisinius  pagrindus  ir

reikalavimus subjektams, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis.

2 straipsnis. Ginklų ir šaudmenų

kontrolės teisinio reguliavimo

ribos

Šis įstatymas netaikomas:

1) daiktams ir įrenginiams, kurių

konstrukcija ar įranga nėra pritaikyta naudoti juos kaip ginklus, bet jie gali

būti naudojami kaip ginklai;

2) šaunamiesiems ir svaidomiesiems

ginklams, pagamintiems iki 1870 metų;

3) ginklams, kurie visiškai netinkami

naudoti;

4) kovinei technikai ir jos įrangai;

5) pirotechnikos įtaisams ir

įrenginiams;

6) sprogmenims.

3 straipsnis. Įstatyme vartojamos

pagrindinės sąvokos

sukonstruoti ar pritaikyti gyvųjų ir kitų taikinių naikinimui ar kitokiam

žalojančiam juos poveikiui, taip pat pagrindinės ginklų dalys, atliekančios jų

funkcijas.

ar  daiktai, sukonstruoti ar pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per

nuotolį  sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją  galią padaryti  pavojingus

gyvybei kūno sužalojimus;  sviedinio nukreipiantysis judėjimas atsiranda

naudojant parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energiją.

šaunamieji ginklai, kuriais, vieną kartą nuspaudus nuleistuką, galima iššauti

sviedinių seriją (prapliūpą).

užsitaisantys) šaunamieji ginklai - šaunamieji ginklai, kai kiekvienam kitam

šūviui reikia nuspausti nuleistuką.

skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį sviediniu

(kulka ar kt.), kurio kryptingas judėjimas atsiranda naudojant suspausto oro ar

kitų dujų jėgą.

laikinai paveikti gyvąjį taikinį naudojant dujines medžiagas.

skirti sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį, naudojant žmogaus raumenų

jėgą ir turint tiesioginį kontaktą su taikiniu.

ginklai, skirti per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį

užtaisu (strėle ir kt.) bei kitomis konstrukcijos dalimis naudojant žmogaus

raumenų jėgą ar mechaninius įrenginius.

sukonstruoti paudyti iš tam tikro modelio šaunamųjų ginklų.

ginklų ar šaudmenų gaminimas,  taisymas,  pardavimas,  perdavimas,  įgijimas,

dovanojimas, laikymas, saugojimas, gabenimas,  nešiojimas, naudojimas,

paėmimas, realizavimas bei sunaikinimas, taip pat eksportas, importas,