LegalizeLietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-07-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 60-1944, i. k. 0991010ISTAIII-1226
Nauja redakcija nuo 2021-05-01:
Nr. XIII-3296, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21145
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LAUKINIŲ AUGALŲ IR GRYBŲ
ĮSTATYMAS
1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1226
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato su laukinių augalų ir grybų apsauga, atkūrimu ir naudojimu susijusius visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir Baltijos jūros ekonominėje zonoje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija).
Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.
Šis įstatymas nereglamentuoja apsaugos, atkūrimo ir naudojimo tų laukinių augalų ir grybų, kurių apsaugą, naudojimą, atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Augalų bendrija – augalų ir grybų rūšių populiacijų sambūvis tam tikroje erdvėje tam tikru laiku.
Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtą sąvoką „ekosistemų funkcijos“.
Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.
Laukinis augalas – natūraliai augantis ar pasodintas laukinių augalų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Laukiniais augalais pagal šį įstatymą taip pat laikomos augalų sėklos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę augalų egzemplioriai.
Laukinis grybas – natūraliai augantis ar pasodintas laukinių grybų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas. Grybais pagal šį įstatymą taip pat laikomos grybų sporos, dalys ar gaminiai iš jų, taip pat sunykę grybų egzemplioriai.
Laukinių augalų ar grybų perkėlimas – laukinių augalų ar grybų individų paėmimas iš vienos vietos ir įkurdinimas gamtoje kitoje jų rūšies natūralaus arealo vietoje.
Laukinių augalų ar grybų rūšies introdukcija (toliau – introdukcija) – laukinių augalų ar grybų rūšies individų apgalvotas perkėlimas už natūralaus arealo ribų ir įkurdinimas gamtoje.
Laukinių augalų ar grybų rūšies populiacija – vienos laukinių augalų ar grybų rūšies individų visuma tam tikrame plote.
Laukinių augalų ar grybų rūšies reintrodukcija (toliau – reintrodukcija) – laukinių augalų ar grybų rūšies individų pakartotinis įkurdinimas areale, kuriame ta rūšis gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta.
Laukinių augalų ar grybų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ypatybėmis pasižyminčių augalų ir grybų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir daugintis. Pagal šį įstatymą rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus.
Laukinių augalų ir grybų ištekliai – gyvi ar negyvi laukiniai augalai ir grybai, jų dalys, augalų ir grybų gyvybinės veiklos produktai.
Prekyba laukiniais augalais ir grybais – laukinių augalų ir grybų, jų dalių ar gaminių iš jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems, įskaitant reklamavimą arba parduoti skatinančio veiksmo skelbimą ir kvietimą tartis, laikymas prekybai, vežimas komerciniais tikslais, įvežimas į Lietuvos Respubliką (įskaitant įvežimą iš jūros) iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimas iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų, viešų vietų puošimas laukiniais augalais ar grybais, jų dalimis ar gaminiais iš jų.
Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis (toliau – svetimžemė rūšis) – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatyme, Miškų įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Želdynų įstatyme, 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/2117, ir Reglamente (ES) Nr. 1143/2014.
3 straipsnis. Nuosavybės teisė į laukinius augalus ir grybus
Laukinių augalų ir grybų ištekliai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų naudojimą, reikalavimais, buvo paimti iš aplinkos ar kitaip teisėtai įgyti, tampa juos iš aplinkos paėmusio ar teisėtai įgijusio asmens nuosavybe.
4 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija
Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir savivaldybių vykdomosios institucijos.
Aplinkos ministerija:
1) rengia ir tvirtina laukinių augalų ir grybų apsaugos, laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimo programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) nustato laukinių augalų ir grybų išteklių, laukinių augalų rūšių augaviečių apsaugos, atkūrimo ir tvarkymo reikalavimus;
3) tvirtina laukinių augalų ir grybų apsaugos ir veiksmų planų rengimo ir šių planų tvirtinimo tvarkos aprašą, laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimo veiksmų planų tvirtinimo tvarkos aprašą, programas, metodikas ir nustato invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemones;
4) suderinusi su Muitinės departamentu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles;
5) tvirtina Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą;
6) tvirtina Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašą;
7) tvirtina Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą;
8) tvirtina Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą;
9) tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatus;
10) tvirtina Laukiniams augalams ir grybams padarytos žalos apskaičiavimo tvarkos aprašą.
Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina laukinių augalų ir grybų apsaugos, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas, metodikas; invazinių rūšių valdymo, veiksmų planų, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2353, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25324
Savivaldybių vykdomosios institucijos Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
LAUKINIŲ AUGALŲ IR GRYBŲ IR JŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA
5 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių apsaugos priemonės
Laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių apsauga užtikrinama:
1) steigiant Lietuvos Respublikos saugomas teritorijas Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir jose įgyvendinant laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugos priemones;
2) rengiant invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas ir metodikas ir įgyvendinant invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;
3) reguliuojant ir kontroliuojant laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimą, ribojant sunkiai atsikuriančių ir didelę paklausą turinčių atskirų laukinių augalų ir grybų rūšių naudojimą;
4) atliekant laukinių augalų ir grybų rūšių buveinių priežiūrą ir tvarkymą, atkuriant sunaikintas buveines, augavietes ir augalų bendrijas, kuriant biotopus ir išsaugant visai Lietuvos gamtai būdingų augalų, grybų rūšių ir bendrijų įvairovę;
5) atliekant laukinių augalų ir grybų rūšių būklės tyrimus ir stebėseną, rūšių tiriamuosius ir kitus darbus, reikalingus laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugai organizuoti ir naudojimui reguliuoti;
6) organizuojant duomenų apie laukinių augalų ir grybų rūšių augavietes kaupimą;
7) vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, atliekant planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir šių vertinimų pagrindu ribojant ar draudžiant ūkinę ar kitokią veiklą, kuri gali daryti neigiamą poveikį laukiniams augalams ir grybams;
8) taikant teisinę atsakomybę ir nustatant padarytos žalos atlyginimą už laukiniams augalams ir grybams padarytą žalą;
9) ugdant, šviečiant ir informuojant visuomenę apie laukinių augalų ir grybų rūšių išsaugojimo ir jų išteklių tausaus naudojimo svarbą;
10) prisijungiant prie tarptautinių susitarimų dėl laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugos ir įgyvendinant jų reikalavimus;
11) taikant kitas laukinių augalų ir grybų rūšių apsaugą palankiai veikiančias ir jų išsaugojimą užtikrinančias priemones.
6 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teisės ir pareigos
Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys).
Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai turi teisę:
1) naudoti laukinių augalų ir grybų išteklius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje neuždraustas ar neapribotas lankymasis vadovaujantis Miškų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais žmonių lankymąsi tam tikrose teritorijose;
2) introdukuoti ir reintrodukuoti laukinius augalus ir grybus, laikydamiesi šio įstatymo reikalavimų ir turėdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą leidimą;
3) vykdyti laukinių augalų ir grybų perkėlimą, laikydamiesi šio įstatymo reikalavimų;
4) naudoti invazines rūšis, kurios įtrauktos į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas), turėdami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą leidimą;
5) prekiauti teisėtai įgytais laukiniais augalais ir grybais;
6) Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę pagalbą laukinių augalų ir grybų ištekliams apsaugoti ir atkurti, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti.
Laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojai privalo:
1) nepažeisti žemės, miško, vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;
2) rinkdami, pjaudami ar kitaip imdami iš aplinkos laukinius augalus, grybus ar jų dalis, laikytis Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų;
3) savo lėšomis vykdyti introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies išgyvenimo ir sveikatingumo stebėseną ir teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitas apie rūšies įveisimo rezultatus, vadovaudamiesi Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu;
4) užtikrinti priemones, kuriomis galima greitai ir veiksmingai sunaikinti ar kontroliuoti augalų ir grybų plitimą, jeigu introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies augalai ar grybai pradeda kenkti ekosistemai;
5) vykdyti laukinių augalų ar grybų perkėlimą tik įsitikinę, kad laukinių augalų ir grybų perkėlimas nekels grėsmės ekosistemų stabilumui, buveinių pakitimui, nedarys neigiamo poveikio vietinių rūšių populiacijoms ir nekels grėsmės žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei;
6) neplatinti, neperkelti, neintrodukuoti invazinių rūšių;
7) naudodami invazines rūšis, įtrauktas į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, laikytis šio reglamento, šio įstatymo reikalavimų ir leidime, nurodytame šio įstatymo 10 straipsnyje, nustatytų sąlygų;
8) skubiai sunaikinti uždaroje valdoje augintas (laikytas) ir paplitusias aplinkoje invazines rūšis savo lėšomis;
9) atlyginti žalą, padarytą laukiniams augalams ir grybams.
7 straipsnis. Laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimas
Laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimo būdai:
1) laukinių augalų, jų dalių, sėklų, sporų, žiedų, lapų, vaisių ir šaknų rinkimas (kasimas, rovimas, pjovimas, kirtimas);
2) grybų rinkimas;
3) sulos leidimas;
4) žievės lupimas;
5) kita su laukinių augalų ir grybų išteklių ėmimu iš gamtinės aplinkos susijusi veikla;
6) laukinių augalų ir grybų naudojimas švietimo, mokslo ir kitais tikslais bei botaninėms ir mikologinėms kolekcijoms sudaryti;
7) laukinių augalų ir grybų dauginimas ir auginimas;
8) invazinių rūšių dauginimas, laikymas, auginimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimas rinkai, mainymas ir kitoks naudojimas;
9) laukinių augalų, grybų ir jų hibridų perkėlimas, introdukcija, reintrodukcija;
10) laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas;
11) prekyba laukiniais augalais ir grybais.
Naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo negu savininkas – žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais:
1) kertant krūmus ir medžius;
2) pjaunant ir kertant medžių ir krūmų šakas ar jų dalis (išskyrus atvejus, kai medžių ir krūmų šakos ar jų dalys pjaunamos ir kertamos asmeniniams dekoratyviniams tikslams valstybinėje žemėje);
3) išsikasant krūmų ir medžių sodinukus;
4) raunant medžių ir krūmų šaknis;
5) leidžiant sulą (išskyrus atvejus, kai sula leidžiama valstybiniuose miškuose asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija);
6) šienaujant, išskyrus atvejus, kai šienaujama valstybiniame miške esančiose aikštėse, pelkėse, kvartalinėse linijose, kitoje ne miško auginimui skirtoje miško žemėje, taip pat retuose medynuose, kuriuose nėra galimybių miškui atželti;
7) lupant žievę nuo gyvų medžių ir krūmų;
8) imant miško paklotę;
9) naudojant nendrių išteklius ūkiniams tikslams ar poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija;
10) renkant riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininkų sodybų.
Kai kurių laukinių augalų ir grybų rūšių išteklių naudojimas ir (ar) naudojimo būdai, siekiant apsaugoti rūšių buveines, laukinius augalus ir grybus, miško išteklius ir želdinius, kad nebūtų daroma žala laukinių augalų ir grybų ištekliams, kad nebūtų žalojami medžiai ir krūmai, atsižvelgiant į rūšių ekologinę būklę, populiacijų dinamiką, buveinių būklę ir apsaugą, rūšių reprodukcijos galimybes ir (ar) jų svarbą tarptautiniu mastu, gali būti uždraudžiamas (uždraudžiami) arba ribojamas (ribojami) nustatant leidžiamus laukinių augalų ir grybų paėmimo būdus, priemones, terminus, vietas, kiekį ar dydį. Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų rūšys, leidžiamų paimti laukinių augalų ir grybų kiekis, dydis, paėmimo būdai, terminai ir vietos nurodomi Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos apraše.
Atsižvelgiant į laukinių augalų ir grybų apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant, kad kuo mažiau laukinių augalų ir grybų būtų paimta iš jų buveinių, arba tais atvejais, kada kai kurių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai, kitiems augalams ar grybams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais augalais ir grybais ir jų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Ribojamų ir draudžiamų prekiauti ir (ar) įvežti į Lietuvos Respubliką, ir (ar) išvežti iš Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų rūšys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.