Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas

Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, Reglamento (ES) 2022/1925 ar Reglamento (ES) 2022/2560 nuostatas atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.

Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje, Reglamento (ES) 2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje ar Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.

Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju.

Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba.

Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.

Fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką.

Vienkartinės piniginės išmokos dydis sudaro 1 procentą Konkurencijos tarybos visų už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, apie kurį įrodymus pateikė fizinis asmuo, paskirtų baudų sumos, tačiau ne mažiau kaip tūkstantį eurų ir ne daugiau kaip šimtą tūkstančių eurų.

Vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama, jeigu yra visos šios sąlygos:

Konkurencijos taryba, tik priėmusi šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nutarimą pripažinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima fiziniam asmeniui skirti vienkartinę piniginę išmoką. Konkurencijos taryba nustato vienkartinės piniginės išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką.

Jeigu sumokėjus vienkartinę piniginę išmoką paaiškėja, kad įrodymai buvo gauti dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, vienkartinė piniginė išmoka turi būti grąžinta.

Fizinio asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų susitarimų įrodymus, prašymu Konkurencijos taryba užtikrina jo konfidencialumą. Šio asmens tapatybė neatskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais pažeidime, dėl kurio fizinis asmuo pateikė įrodymus, nebent netiesioginio asmens tapatybės atskleidimo neįmanoma išvengti šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tikslais ir apimtimi. Asmens tapatybė gali būti atskleidžiama teismui, kai reikia patikrinti to asmens pateiktus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamų susitarimų įrodymus. Teismas jokiais atvejais neatskleidžia kitiems asmenims šio fizinio asmens tapatybės.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų susitarimų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, profesinės paslapties, banko paslapties, įstaigos konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu ir fiziniam asmeniui dėl tokios informacijos pateikimo neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė.

Vienkartinės piniginės išmokos fiziniams asmenims mokamos iš Konkurencijos tarybai šiam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Jeigu ūkio subjektų junginys, kuriam Konkurencijos taryba baudą skyrė pagal šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, negali sumokėti paskirtos baudos, ūkio subjektų junginys privalo pareikalauti iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų įnašų baudos dydžiui padengti. Įnašus ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai sumoka per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą.

Jeigu ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą nesumoka įnašų baudos dydžiui padengti pagal šio straipsnio 1 dalį, Konkurencijos taryba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektų junginiui paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, kurio atstovai buvo ūkio subjektų junginio sprendimus priimančių organų nariai.

Jeigu yra būtina užtikrinti visos baudos sumokėjimą, Konkurencijos taryba, pareikalavusi sumokėti baudą pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat turi teisę reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, išskyrus ūkio subjektų junginiui priklausančius ūkio subjektus, kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos.

Konkurencijos taryba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymu šios institucijos vardu informuoja atitinkamus asmenis apie jos tyrimo išvadas, sprendimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas.

Konkurencijos taryba, gavusi šio straipsnio 11 dalyje Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridedamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kuris nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta bauda (toliau – sprendimas, kuriuo paskirta bauda), pateikia atitinkamą kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijos sprendimą, kuriuo paskirta bauda, vykdyti antstoliui šios institucijos vardu.

Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gauti prašymai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis Konkurencijos tarybai yra privalomi.

Konkurencijos taryba turi teisę antstoliui pateikti vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, atvejais, įskaitant atvejus, kai ūkio subjektas, iš kurio bauda ir palūkanos turi būti priverstinai išieškotos, nėra įsisteigęs prašymą Konkurencijos tarybai pateikusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos valstybės teritorijoje.

Konkurencijos taryba ar antstolis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis gautų prašymų gali netenkinti ar sprendimų, kuriais paskirtos baudos, gali nevykdyti tik tokiais atvejais, jeigu:

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda ir kuris turi būti vykdomas pagal šio straipsnio 2 ar 4 dalį, yra vykdomasis dokumentas. Konkurencijos taryba šiame vykdymo procese turi Civilinio proceso kodekse numatytas išieškotojo teises ir pareigas, išskyrus teisę atsisakyti išieškojimo ir teisę sudaryti taikos sutartį.

Baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminus, per kuriuos paskirta bauda gali būti priverstinai išieškota pagal Konkurencijos tarybos gautą prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, taip pat terminus, per kuriuos turi būti kreipiamasi į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė, kurios konkurencijos institucija pateikė prašymą Konkurencijos tarybai.

Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašyti Konkurencijos tarybos vardu informuoti atitinkamus asmenis apie tyrimo išvadas, Konkurencijos tarybos nutarimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, ar prašyti priverstinai išieškoti tyrimo metu Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje, 28 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų Konkurencijos tarybos reikalavimų ir priimtų sprendimų pažeidimą.

Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos instituciją su prašymu atlyginti Konkurencijos tarybos išlaidas, patirtas atliekant šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, šio įstatymo 25 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus. Vykdymo išlaidų, patiriamų priverstinai išieškant kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos paskirtą baudą ir palūkanas, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas ir kiti antstolių veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašymu Konkurencijos taryba atlygina kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos išlaidas, patirtas šioms institucijoms atliekant veiksmus pagal šio straipsnio 8 dalį ir pagal šio įstatymo 25 straipsnio 11 dalį.

Reikalavimus, keliamus šiame straipsnyje numatytiems prašymams, jų įgyvendinimo, su bendradarbiavimu susijusių Konkurencijos tarybos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar kitų kompetentingų institucijų patirtų išlaidų, įskaitant išlaidas, patirtas atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nurodytus veiksmus, atlyginimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

Regionų administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl informavimo, kylančius tarp Konkurencijos tarybos, įgyvendinančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos Konkurencijos tarybai pateiktą prašymą pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, ir informuojamo asmens. Ginčai sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčus dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, antstoliui vykdant iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Regionų administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 8 dalį pateikto prašymo ar kartu su šiuo prašymu pateiktų dokumentų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie kuriuos atitinkami asmenys turi būti informuojami, arba dėl dokumentų, susijusių su Konkurencijos tarybos paskirtų baudų ir palūkanų išieškojimu, teisėtumo.

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.

2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo.

2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija).

2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1151.

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.

2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas).

2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų.

Jeigu pagalbos teikėjas nustato, kad teikdamas pagalbą pažeidė Europos Sąjungos pagalbos taisykles ir suteikė neteisėtą pagalbą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės nustatymo dienos jis priima sprendimą, kuriuo pripažįsta tokią pagalbą suteikta neteisėtai ir grąžintina į valstybės biudžetą (toliau – sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo), bei kreipdamasis į pagalbos gavėją informuoja, kad neteisėtos pagalbos grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka, ir siūlo, kad pagalbos gavėjas neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą savanoriškai sumokėtų į valstybės biudžetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas grąžintinos sumos nesumoka per 10 darbo dienų, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško neteisėtos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kad ji šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradėtų neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, ir pateikia reikiamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda minėtą pagalbos teikėjo sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Europos Komisijai pripažinus pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą nesuderinama pagalba, ją suteikęs pagalbos teikėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos priima sprendimą, kuriuo pripažįsta pagalbą grąžintina į valstybės biudžetą (toliau – sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo), bei kreipdamasis į pagalbos gavėją informuoja, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka, ir siūlo, kad pagalbos gavėjas grąžintiną nesuderinamos pagalbos sumą savanoriškai sumokėtų į valstybės biudžetą per 10 darbo dienų nuo sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas grąžintinos sumos nesumoka per 10 darbo dienų, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško nesuderinamos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į VMI, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kad ji šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradėtų nesuderinamos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, ir pateikia reikiamą Europos Komisijos sprendimą bei sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo. VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda minėtą pagalbos teikėjo sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, pagalbos teikėjas, šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties pagalbos gavėjui iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos perleidžia VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžintiną sumą.

Jeigu pagalbos teikėja yra VMI, ji, šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatyta tvarka priėmusi sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, nedelsdama kreipiasi į pagalbos gavėją ir informuoja, kad neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžinimas vykdomas ne ginčo tvarka, bei siūlo grąžintiną neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos sumą savanoriškai sumokėti į valstybės biudžetą per 10 darbo dienų nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 10 darbo dienų, VMI šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradeda neteisėtos pagalbos arba nesuderinamos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo savanoriško neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos perduoda atitinkamą sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagalbos teikėjo sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo yra vykdomasis dokumentas. Jis vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pagalbos teikėjo sprendime dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendime dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo nurodoma pagalbos išmokėjimo data (datos) ir kiekvieno pagalbos gavėjo grąžintina suma, įskaitant palūkanas, kurios apskaičiuojamos Reglamento (ES) 2015/1589 ir jo įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė patvirtina sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo bei sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo standartines formas ir pagalbos grąžinimo procedūros aprašą.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu neteisėta pagalba ar nesuderinama pagalba buvo suteikta iš Europos Sąjungos fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų. Tokia privaloma grąžinti pagalba grąžinama Vyriausybės nustatyta tvarka.