Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas

Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės sutartį, įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali teikti želdynų ir želdinių būklės ekspertizės paslaugas, jeigu želdynų ir želdinių būklės ekspertizės paslaugas teiks jų darbuotojas (fizinis asmuo), turintis nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą arba kitą šio straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą.

Šiame straipsnyje nepriklausomiems želdynų ir želdinių ekspertams nustatyti reikalavimai netaikomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, jeigu jie turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie kilmės valstybėje turi teisę verstis želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimą atitinkančia veikla.

Ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamai pateiktų dokumentų nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatui gauti gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą ir išduoda nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį. Jeigu pareiškėjas pateikia netinkamai įformintą prašymą arba ne visus dokumentus, kurių reikia atestatui išduoti, per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos jis turi patikslinti prašymą ar pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriima sprendimo dėl nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato išdavimo arba motyvuotai neatsisako išduoti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato, laikoma, kad nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas išduotas. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai. Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, siekdama informuoti visuomenę apie atestuotus asmenis, jų atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą.

Nepriklausomi želdynų ir želdinių ekspertai privalo savo lėšomis reguliariai tobulinti kvalifikaciją, ne rečiau kaip kas 5 metus išklausyti švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kito švietimo teikėjo vykdomus mokymus, organizuojamus pagal programą, sudarytą pagal Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus, ir pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai jos nustatyta tvarka.

Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi informacija, gauta iš institucijų, atsakingų už aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, istorinių želdynų, kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo objektų teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje esančių želdynų ir želdinių – jų vertingųjų savybių tvarkybą ir priežiūrą, nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte, reikalavimus, arba nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė šio straipsnio 6 dalyje nurodytus kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija raštu įspėja nepriklausomą želdynų ir želdinių ekspertą apie galimą nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiems pažeidimams pašalinti.

Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių terminas pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato galiojimas, pašalinti šiais atvejais:

Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimas nesustabdomas, jeigu vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto padarytas pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu.

Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 7 dalyje nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimas, ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą panaikina per 5 darbo dienas nuo dokumentų, įrodančių, kad pažeidimai pašalinti, pateikimo dienos.

Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša nepriklausomam želdynų ir želdinių ekspertui apie nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Kai nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, dėl naujo kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytą atvejį – vienų metų terminas tokiu atveju skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos ar teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas, vykdydamas eksperto veiklą, šiurkščiai pažeidė šio įstatymo, Želdynų ir želdinių būklės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių želdynų kūrimą, želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą, tvarkymą, reikalavimus, įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar nepriklausomas želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatas buvo panaikintas šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, ar ne.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija – savivaldybės atstovaujamosios institucijos sudarytas kolegialus organas, kuris šio įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės vykdomajai institucijai teikia išvadas dėl būtinybės kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius. Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu ir komisijos nuostatais, kuriuos tvirtina savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, atstovai, savivaldybės gyventojai. Į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį privaloma įtraukti bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, raštu pareiškusių iniciatyvą dalyvauti komisijos veikloje, atstovus. Bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę komisijos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai šie asmenys raštu neišreiškė iniciatyvos dalyvauti komisijos veikloje. Į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžius privalo būti kviečiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas nuomonei pateikti, kai komisija rengia išvadą dėl ketinimo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 20 ar daugiau saugotinų želdinių arba kai viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose ketinama kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariams už darbo laiką atliekant komisijos nario pareigas mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžiai yra vieši. Asmenų dalyvavimo želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdžiuose tvarką nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija.

Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos išvados, pateiktos savivaldybės vykdomajai institucijai, viešai skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

Asmenys turi teisę:

Bendruomeninės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys turi teisę neatlygintinai vykdyti viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbus ar dalį jų ir (ar) neatlygintinai perduoti savivaldybių nuosavybėn želdinius, sudarę sutartį su savivaldybėmis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Bendruomeninės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, vykdydami bendradarbiavimo sutartyse nustatytus sutartinius įsipareigojimus, privalo užtikrinti šio įstatymo VII skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi. Bendruomeninių organizacijų, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų, sodininkų bendrijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų juridinių asmenų savivaldybių nuosavybėn perduodami želdiniai turi atitikti aplinkos ministro nustatytus sodmenų kokybės reikalavimus viešųjų želdynų įrengimui ir želdinių viešosiose erdvėse sodinimui.

Asmenys, lankydamiesi viešuosiuose želdynuose, privalo saugoti želdynus ir želdinius.

Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo:

Želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę nustatyti želdynų lankymo sąlygas (laiką, renginių organizavimo tvarką, lankytojų teises ir pareigas).

Viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai turi teisę apriboti ar uždrausti lankymąsi šiuose želdynuose, kai juose vykdomi priežiūros ir tvarkymo darbai. Apie priimtą sprendimą apriboti ar uždrausti viešojo želdyno lankymą viešųjų želdynų savininkai ir (ar) valdytojai privalo paskelbti savivaldybės interneto svetainėje (kai viešojo želdyno savininkas ir (ar) valdytojas yra savivaldybės institucija) ir želdynų informaciniuose stenduose, jeigu tokie įrengti, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatytų apribojimų pradžios.

Viešųjų atskirųjų želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo darbus ar dalį jų ir savivaldybių vykdomosios institucijos gali suteikti teisę atlikti gyvenamosios vietos bendruomenėms, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, sodininkų bendrijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar kitiems juridiniams asmenims, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos turi teisę iš šių asmenų priimti savo nuosavybėn neatlygintinai perduodamus sodmenų kokybės reikalavimus viešųjų želdynų įrengimui ir želdinių viešosiose erdvėse sodinimui atitinkančius želdinius, sudarydamos sutartis dėl bendradarbiavimo želdynų kūrimo, želdinių sodinimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo srityje. Savivaldybių vykdomosios institucijos, prieš sudarydamos bendradarbiavimo sutartį, privalo įsitikinti, kad gyvenamosios vietos bendruomenės, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys galės užtikrinti šio įstatymo VII skyriuje nustatytų reikalavimų laikymąsi.

Viešųjų želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, būklės stebėsenos, viešųjų želdinių veisimo, privalomos viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimo ir apskaitos darbai finansuojami iš:

Viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo finansavimas planuojamas vadovaujantis savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, želdynų projektais, savivaldybės strateginiu plėtros planu ir (ar) savivaldybės strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais.

Kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbus finansuoja jų savininkai ir (ar) valdytojai.

Želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų kūrimą, želdinių veisimą, želdynų ir želdinių inventorizavimą kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Želdynų, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugą kontroliuoja Kultūros ministerija ar jos įgaliota institucija.

Istorinių želdynų – kultūros paveldo objektų – konservavimą, restauravimą, atkūrimą, vientisos kultūrinių ansamblių architektūrinės kompozicijos laikymąsi kontroliuoja Kultūros ministerijos įgaliota institucija.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai sunaikinę želdinius ir (ar) padarę žalą želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Pareikšti ieškinius dėl neteisėto želdinių naikinimo ir (ar) neteisėta veikla padarytos žalos želdynams ir želdiniams kaip aplinkos objektams atlyginimo turi teisę Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, taip pat savivaldybių vykdomosios institucijos.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos, apskaičiuodamos želdynams ir želdiniams padarytą žalą, vadovaujasi Aplinkos apsaugos įstatymu, aplinkos ministro tvirtinamais Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kai žala padaryta Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantiems saugotiniems želdiniams, arba savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai žala padaryta jos sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.