Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas

Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du, įrašyti į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodami rinkimų biuleteniai – vienas vienmandatės rinkimų apygardos ir vienas daugiamandatės rinkimų apygardos. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.

Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.

Gavęs rinkimų biuletenius, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenius užpildo. Pildyti biuletenius ne balsavimo kabinoje draudžiama.

Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Seimo narius pavardę, už kurį jis balsuoja“už“. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“.

Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas gali padaryti atitinkamas žymas kandidatų reitingo lentelėje – pareikšti apie kandidatą (kandidatus), įrašytą į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsavo, teigiamą nuomonę arba neigiamą – išbraukti kandidato pavardę ar jo eilės numerį sąraše, ir tai reikš balsavimą, kad būtų nustatyta kita šio kandidatų sąrašo eilė. Rinkėjas gali nepareikšti vertinimo ir tai reikš, kad šio kandidatų sąrašo eilė nebūtų keičiama. Jeigu rinkėjas tą patį kandidatą (kandidatus) įvertino teigiamai ir išbraukė arba pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo.

Užpildytus rinkimų biuletenius rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.

Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo pasirašė.

Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus.

Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 12 diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki rinkimų, jei rinkėjas yra įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas nėra įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.

Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.

Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas – rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų.

Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slapta užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.

Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu. Išorinį voką balsavimui paštu pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.

Rinkėjas balsuoja slaptai:

Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus raštu. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti išorinių vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą.

Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiais biuleteniais) rinkėjas gali:

Pašto darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali priimti tik kitą dieną. Draudžiama priimti iš rinkėjo išorinį neužklijuotą voką.

Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.

Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui).

Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.

Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.

Sąrašą laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos narių - rinkėjų, su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys ir kuriuose vykdomas balsavimas, taip pat balsavimo kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija Susisiekimo ministerijos teikimu taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis. Laive dėl kandidatų sąrašo reitingo nėra balsuojama.

Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.

Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų: gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą; pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.

Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pas negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus ar globotinius atvyksta specialaus pašto skyriaus pareigūnai.

Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, pagalba.

Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams yra privalomas.

Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 70 straipsnyje.

Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 70 straipsnyje.

Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apygardose.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.

Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

Balsų skaičiavimo darbą komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų šioje patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą tvarką ir turi teisę pareikšti bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui įspėjimą, jeigu jis trukdo komisijos darbui ar netinkamai atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą, jį pasirašo komisijos pirmininkas. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o esant reikalui, rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.

Visi į protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys balsų skaičiavimo darbe asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas jį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, pateikia po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.

Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija: viešai suskaičiuoja; anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą; sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šios balsadėžės balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija.

Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija pradeda skaičiuoti balsus. Biuleteniai surūšiuojami pagal rinkimų apygardas, po to – į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai.

Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas balsavimo biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.

Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.

Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti rinkimų biuleteniai:

Jei rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.

Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi du balsų skaičiavimo protokolai: vienmandatės rinkimų apygardos ir daugiamandatės rinkimų apygardos.

Vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole įrašoma:

Daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole įrašoma:

Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

Tuomet, kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą yra įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolus pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolus pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolų ir yra neatskiriama jų dalis.

Negaliojančiais biuleteniais laikomi:

Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.

Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus, juos aprašo ir užantspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašas, apylinkės rinkimų komisijos protokolai ir finansinė dokumentacija už visą jos darbo laikotarpį apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.

Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:

Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, jos nustatyta tvarka, balsų skaičiavimo protokolo duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.

Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu.

Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.

Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.

Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą apylinkės rinkimų komisijai, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.

Išankstinius rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų išankstinius duomenis visose rinkimų apylinkėse, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausiai perduodamas Lietuvos telegramų agentūrai.

Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

Partijos, politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.

Apygardos rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo.

Apygardų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.

Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.

Partijos, politinės organizacijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:

Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai apygardos rinkimų komisijos protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.

Rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose.

Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus.

Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo rinkimų rezultatų paskelbimo rengia pakartotinį balsavimą, kuriame dalyvauja du kandidatai, pirmajame balsavime gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, už kurį pirmajame rinkimų ture balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu ir pirmajame rinkimų ture abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa vyresnio amžiaus kandidatas.

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau, iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.

Pirmiausiai apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai yra surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusių dalijimo liekanų didumą pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti, dalijant kvotų metodu, mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

Jei kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.

Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi kandidatų reitingą. Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.

Jeigu partija, politinė organizacija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

Kandidatų į Seimo narius reitingą skaičiuoja ir sąrašų galutinę eilę nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Pirmiausiai suskaičiuojama, kiek rinkėjų pareiškė teigiamą nuomonę apie kandidatą, kiek jį išbraukė ir kiek nepareiškė nuomonės apie kandidatą reitingų lentelėje. Žymos prie kandidatų pavardžių iš kitų sąrašų, už kuriuos rinkėjas nebalsavo, neskaičiuojamos.

Po to suskaičiuojami kiekvieno kandidato į Seimo narius surinkti reitingo balai, kurie yra lygūs dviejų skaičių – pirmojo daugiklio (rinkiminio reitingo) ir antrojo daugiklio (partinio reitingo) sandaugai. Pirmasis daugiklis (rinkiminis reitingas) gaunamas prie rinkėjų, balsavusių už tą sąrašą, kuriame yra įrašytas šis kandidatas, skaičiaus pridėjus rinkėjų, kurie šį kandidatą įvertino teigiamai, skaičių ir atėmus rinkėjų, kurie šį kandidatą išbraukė, skaičių. Antrasis daugiklis (partinis reitingas) gaunamas prie kandidatų skaičiaus tame sąraše, kuriame yra įrašytas šis kandidatas, pridėjus vienetą ir atėmus šio kandidato eilės numerį šiame sąraše.

Galutinė kandidatų į Seimo narius eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju eilėje įrašomas kandidatas, surinkęs daugiau reitingo balų. Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo balų, tuomet pirmesniuoju įrašomas tas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidatų ir rinkiminiai reitingai lygūs, tuomet pirmesniuoju įrašomas tas, kurio didesnis partinis reitingas.

Galutinę kandidatų į Seimo narius sąrašų eilę skelbia Vyriausioji rinkimų komisija tą pačią dieną kaip pakartotinio balsavimo rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose.

Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų šių esminių rezultatų:

Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

Pakartotiniai rinkimai vyksta:

Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.

Konkrečią pakartotinių rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus rengti Seimo rinkimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, ir iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) – nerengiamas.

Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų.

Galutinius rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose.

Galutinius rinkimų rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje – nuo pakartotinio balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai praneša Lietuvos telegramų agentūrai ir paskelbia artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.

Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per tris mėnesius po galutinio rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to ji gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus.

Visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį -Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo.

Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.

Tokį paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.

Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:

Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.

Jeigu Konstitucinis Teismas priėmė išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba jos veika neatitinka šio įstatymo, tai Seimas kartu priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių ir jos pirmininko įgaliojimus prieš terminą ir ne vėliau kaip per 7 dienas suformuoja naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

Jei kandidatas to nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su KGB ar kitomis užsienio specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja, o jeigu buvo jį įregistravusi kandidatu į Seimo narius, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Seimo narius. Jei kandidatas to nenurodė ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su KGB ar kitomis užsienio specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo Seimo nario įgaliojimai.“