Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 39-1088

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631

Vilnius

1

straipsnis.

Įstatymo patvirtinimas

Patvirtinti

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos statutą (pridedamas).

2

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu Nr.VIII-1631

Nauja statuto redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:

Nr. X-1791,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5230 (2008-11-25)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

S T A T U T A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Statuto paskirtis

Tarnybos

Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas

(toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių

įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę,

pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos

atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.

2

straipsnis. Šiame statute vartojamos sąvokos

departamentui pavaldžios įstaigos – probacijos tarnybos, areštinės, pataisos

namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir

pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, tardymo izoliatoriai ir

Kalėjimų departamento Mokymo centras.

atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai,

kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų

ligoninės ir tardymo izoliatoriai.

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnas (toliau – pareigūnas)

– asmuo, priimtas į valstybės tarnybą šio statuto nustatyta tvarka ir (ar)

turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims.

pareigūnas – pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų

pareigūną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1864,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-111 (2012-01-06)

3 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų statusas ir uždaviniai

departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Teisingumo

ministerijos. Kalėjimų departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turi

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos atlieka uždavinius, kurie joms yra

nustatyti Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose

įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose.

Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga turi antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir savo pavadinimu ir yra viešasis juridinis asmuo.

4

straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos principai

Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo,

žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo

ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo,

progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais.

4 straipsnis.

Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos

principai

Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veikla grindžiama

teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, kalinamųjų bei

nuteistųjų lygybės prieš kardomojo kalinimo ir bausmių vykdymo įstatymus,

humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir progresyvaus bausmių atlikimo

bei viešumo principais.

5 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų veiklos teisiniai pagrindai

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu,

Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo

statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės

aktais.

tarnybos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai,

atviros kolonijos, tardymo izoliatoriai ir Kalėjimų departamento Mokymo centras

veikia pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, gydymo ir pataisos namai ir laisvės

atėmimo vietų ligoninės – pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir sveikatos

priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus.

6

straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ryšiai

Kalėjimų

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, įgyvendindami pavestus uždavinius,

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis, įmonėmis, kuriose dirba nuteistieji, kitais

juridiniais ir fiziniais asmenimis, kitų valstybių kompetentingomis

institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

6 straipsnis.

Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių ryšiai

Kalėjimų

departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės, įgyvendindami

pavestus uždavinius, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės, vietos

savivaldos institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis, kitais juridiniais

ir fiziniais asmenimis, kitų valstybių kompetentingomis institucijomis bei

tarptautinėmis organizacijomis.

7 straipsnis. Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžių įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas

ir likvidavimas

departamentą, probacijos tarnybas, Kalėjimų departamento Mokymo centrą,

areštines, pataisos namus, nepilnamečių pataisos namus, kalėjimus, atviras

kolonijas, gydymo ir pataisos namus, laisvės atėmimo vietų ligonines ir tardymo

izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė

Teisingumo ministerijos teikimu.

departamento, probacijos tarnybų, areštinių, pataisos namų, nepilnamečių

pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, gydymo ir pataisos namų, laisvės

atėmimo vietų ligoninių, tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamento Mokymo

centro nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1864,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-111 (2012-01-06)

ANTRASIS

SKIRSNIS

KALĖJIMŲ

DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ

STRUKTŪRA,

PAREIGŪNAI, KITI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR

DARBUOTOJAI, DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS IR

GAUNANTYS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ

9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir

jam pavaldžių įstaigų struktūra

departamento struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus,

vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, tvirtina šio departamento

direktorius, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo

ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų

pareigybių skaičiaus.

departamentui pavaldžios įstaigos struktūrą tvirtina šios įstaigos direktorius,

suderinęs su Kalėjimų departamento direktoriumi.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus,

neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto

didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus,

tvirtina šio departamento direktorius.

departamentui pavaldžios įstaigos direktorius, neviršydamas darbo užmokesčiui

nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino

valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių

skaičiaus, tvirtina šios įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių

sąrašus.

Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos konkretų valstybės tarnautojų ir

darbuotojų pareigybių skaičių tvirtina šio departamento direktorius,

neviršydamas Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai teisingumo ministro patvirtinto

didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus.

6.

Kalėjimų departamento pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina šio departamento

direktorius, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų pareigybių

aprašymus tvirtina šios įstaigos direktorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1837, 2011-12-21,

Žin., 2011, Nr. 163-7748 (2011-12-31)

TREČIASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PRIĖMIMAS, RENGIMAS IR ATESTACIJA

10

straipsnis. Pareigūnų atranka

įstaigose savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų

valstybinę kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal

išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą, sveikatos

būklę tinka eiti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų

pareigas.

departamento direktoriumi, jo pavaduotojais, administracijos padalinių vadovais

ir jų pavaduotojais, šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriais ir jų

pavaduotojais gali būti tik aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą

išsilavinimą turintys asmenys.

priimami į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, yra

tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų žinybinius

registrus. Šio specialaus tikrinimo taisykles nustato teisingumo ministras ir

vidaus reikalų ministras bendru įsakymu.

priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir

pareigūnų tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos siuntimu, atlieka Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos

centras).

pavaldžiose įstaigose, pareigūnų tinkamumo tarnybai sveikatos būklės

reikalavimus, taip pat privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų

taisykles tvirtina teisingumo ministras, sveikatos apsaugos ministras ir vidaus

reikalų ministras bendru įsakymu.

11 straipsnis. Pareigūnų priėmimo į

tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose apribojimai

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas

asmuo:

1) pagal

Medicinos centro sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti

pareigūnu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose;

2) jeigu jis

buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės)

nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

3) jeigu

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje eina pareigas jo

sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su

kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

4) jeigu jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

5) įstatymų

nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepaisant

teistumo išnykimo ar panaikinimo, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos

veikos padarymą, jeigu nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio (nutarties)

įsiteisėjimo dienos arba jis turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;

6) jeigu jo

sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai gali sukelti

viešųjų ir privačių interesų konfliktą;

7) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju – pagal

įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje metu

apie priimamą asmenį paaiškėjo duomenų, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų

departamento pareigūno vardui, pareigūnus į pareigas skiriantis vadovas

savarankiškai sprendžia apie asmens tinkamumą tarnybai. Atsisakius asmenį

priimti į tarnybą, pareigūną į pareigas skiriantis vadovas privalo šį asmenį

informuoti apie turimus duomenis.

dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

12

straipsnis. Pareigūnų skyrimas į pareigas

tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, pareigūną į

pareigas skiriantis vadovas pareigūnui, išskyrus teisingumo ministro skiriamus

pareigūnus, nuo skyrimo į pareigas dienos nustato nuo 1 iki 6 mėnesių išbandymo

terminą. Jeigu išbandymo terminas yra pasibaigęs, o pareigūnas iš pareigų

neatleistas, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai ir tęsiasi. Įvadinio

mokymo, atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą

neįskaitomas.

tarnybą asmuo priėmimo dieną turi būti pasirašytinai supažindintas su pareigybės,

į kurią priimtas, aprašymu.

pareigas paskyręs pareigūną vadovas pripažįsta, kad išbandymo rezultatai yra

nepatenkinami, pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš

tarnybos vadovaujantis šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima

išbandymo terminui nepasibaigus. Šioje dalyje numatytais atvejais pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos raštu įspėjus apie atleidimą ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas asmenis skiria ir iš jų atleidžia

teisingumo ministras.

straipsnio 4 dalyje nenurodytas pareigūnų pareigas asmenis skiria ir iš jų

atleidžia Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžių

įstaigų direktoriai. Pareigūnų pareigybių, į kurias skiria ir iš kurių

atleidžia Kalėjimų departamento direktorius, ir pareigybių, į kurias skiria ir

iš kurių atleidžia šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai, sąrašus

tvirtina teisingumo ministras.

departamento direktorius, direktoriaus pavaduotojai, šio departamento

administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos

padalinių vadovai ir jų pavaduotojai į pareigas skiriami objektyviai įvertinus

jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso būdu. Skyrimo į

pareigūnų pareigas konkurso būdu taisykles tvirtina teisingumo ministras.

pareigūnais asmenys skiriami į laikinai negalinčių eiti pareigų pareigūnų

pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų pareigūnas, bet

ne ilgiau kaip 3 metus. Be to, pakaitinis pareigūnas pareigas gali eiti ne

ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatytas senatvės pensijos amžius.

straipsnio 6 dalyje nenurodytas pareigūnų pareigas ir pakaitinių pareigūnų

pareigas skiriama atrankos būdu. Skyrimo į šias pareigūnų pareigas atrankos

būdu taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

paskirtas į pareigūno pareigas, su įsakymu dėl paskyrimo į pareigūno pareigas

supažindinamas jo paskyrimo į pareigūno pareigas dieną.

tarnybą pareigūnui pradedama pildyti asmens byla. Pareigūno asmens bylos turinį

ir jos pildymo taisykles nustato teisingumo ministras.

tarnybinių pažymėjimų formą, jų išdavimo, keitimo ir paėmimo iš pareigūnų

taisykles nustato teisingumo ministras.

13

straipsnis. Pareigūnų priesaika

paskirtas į pareigūno pareigas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia

tarnauti Lietuvos valstybei pasirinkdamas vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas

ir pavardė),

prisiekiu būti

ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją

ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės

interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas

pareigas ir visada saugoti gerą Kalėjimų departamento pareigūno (pareigūnės)

vardą.

Tepadeda man

Dievas.“;

2) „Aš, (vardas

ir pavardė),

prisiekiu būti

ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją

ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės

interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas

pareigas ir visada saugoti gerą Kalėjimų departamento pareigūno (pareigūnės)

vardą.“

pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas šio pareigūno asmens

byloje.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų prisaikdinimo taisykles nustato

teisingumo ministras.

14

straipsnis. Pareigūnų rengimas

įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją

tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Įvadinis mokymas

trunka iki 6 mėnesių.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams įvadinio mokymo, taip pat

kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir

mokamas nustatytas darbo užmokestis.

įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento Mokymo

centre taisykles nustato šio departamento direktorius.

15

straipsnis. Pareigūnų atestacija

profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti šias pareigas,

įvertinami atestacijos metu.

pirmą kartą atestuojami po priėmimo į tarnybą praėjus ne mažiau kaip 6

mėnesiams, neįskaitant išbandymo termino. Vėliau jie atestuojami kas 4 metai.

pareigūną į aukštesnes pareigas arba kvalifikacijos vertinimo komisijos siūlymu

pareigūno neeilinę atestaciją inicijuoja:

1) Kalėjimų

departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriaus – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnų – Kalėjimų departamento

direktorius;

3) Kalėjimų

departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų – šios įstaigos direktorius.

atestaciją atlieka atestacijos komisija. Atestacijos komisija sudaroma iš ne

mažiau kaip 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje

veikia profesinė sąjunga, vienas

atestacijos komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų

departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į

atestacijos komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro

atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atestacijos komisijos narius

neskiriamas. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius ir

jam pavaldžių įstaigų direktoriai negali būti atestacijos komisijų pirmininkai

ir nariai.

krūtimi maitinančios pareigūnės ir pareigūnai, išėję vaiko priežiūros atostogų,

iki vaikui sueis 3 metai, atestuojami tik jų prašymu.

atestavimo taisykles nustato teisingumo ministras.

turi teisę atestacijos komisijos išvadą per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su

šia išvada dienos apskųsti. Atestacijos komisijos išvada skundžiama:

1) Teisingumo

ministerijoje sudarytos atestacijos komisijos išvada – teisingumo ministrui;

2) Kalėjimų

departamente sudarytos atestacijos komisijos išvada – Kalėjimų departamento

direktoriui;

3) Kalėjimų

departamentui pavaldžioje įstaigoje sudarytos atestacijos komisijos išvada –

šios įstaigos direktoriui.

skundas dėl atestacijos komisijos išvados turi būti išnagrinėtas ir sprendimas

dėl šios išvados priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo

dienos. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų vadovų įsakymais gali būti panaikintos

atitinkamų atestacijos komisijų išvados.

šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sprendimus gali apskųsti teismui Administracinių

bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

TARNYBINIAI RANGAI IR

TARNYBINĖ

UNIFORMA

16

straipsnis. Pareigūnų

tarnybiniai rangai

jų tarnybos patirčiai nustatyti suteikiami bausmių vykdymo sistemos pareigūnų

tarnybiniai rangai (toliau – rangai).

pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos

jaunesniojo pareigūno I rangas.

grandies rangai yra:

1) pataisos

pareigūno III rangas;

2) pataisos

pareigūno II rangas;

3) pataisos

pareigūno I rangas.

pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos

vyresniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos

vyresniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos

vyresniojo pareigūno I rangas.

pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos

vyriausiasis pareigūnas;

2) pataisos

generalinis pareigūnas.

17

straipsnis. Pareigūnų

rangų suteikimas

nustatytam išbandymo terminui, pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar

jam pavaldžioje įstaigoje:

1) eiti

jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo

pareigūno III rangas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangas;

2) eiti

pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o

pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, –

pataisos pareigūno II rangas;

3) eiti

vyresniųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno

III rangas;

4) eiti

vyriausiųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo

pareigūno rangas.

jaunesniųjų pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas

pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 3 metus;

2) pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 3 metus.

pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas pareigūnui,

turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos

pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 2 metus;

2) pataisos

pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 2 metus.

vyresniųjų pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas

pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos

vyresniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 4 metus;

2) pataisos

vyresniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 4 metus.

generalinio pareigūno rangas suteikiamas turinčiam pataisos vyriausiojo

pareigūno rangą pareigūnui, kuris paskirtas Kalėjimų departamento direktoriumi

ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

pareigūnui, paskirtam į pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje

įstaigoje, rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

rangus suteikia pareigūną į pareigas skiriantis vadovas.

turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis rangas

nesuteikiamas.

priskyrimą pareigūnų grandims, rangų priskyrimą pareigybėms ir rangų suteikimo

taisykles nustato teisingumo ministras.

Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno turėtas rangas,

pareigūnui grįžus į tarnybą, suteikiamas pareigūno paskyrimo į pareigas dieną.

18

straipsnis. Pareigūnų tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto

pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

PENKTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

TEISINĖ PADĖTIS

19

straipsnis. Pareigūnų teisinė padėtis

gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos

įstatymai.

atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar

nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie

neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento direktoriui.

Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės.

pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų

pasekmes.

teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi

visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus ir padarytas nusikalstamas veikas

pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

20

straipsnis. Pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimas

įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų

profesinius interesus, ir į jas stoti.

dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje

neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.

21

straipsnis. Draudimai pareigūnams

Pareigūnams

draudžiama:

1) būti

renkamiems (skiriamiems) įmonės organo nariais, išskyrus atvejus, kai šiais

nariais jie yra išrinkti ar paskirti Kalėjimų departamentui įgaliojus, taip pat

gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės

organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedamos į

valstybės biudžetą, išskyrus šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę

komandiruotę, mokamus dienpinigius ir kompensuojamas su komandiruote susijusias

išlaidas;

2) įstaigų,

kuriose jie eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis

įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar

komanditoriai yra jie patys arba jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar

asmenys, su pareigūnais susiję svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat

sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys arba jų

sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar asmenys, susiję su pareigūnais

svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą

daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) būti

politinių partijų nariais. Pareigūnas, pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente

arba jam pavaldžioje įstaigoje, nutraukia narystę politinėje partijoje;

4) streikuoti;

5) naudotis ne

tarnybos reikalams darbovietės turtu;

6) gauti dovanų,

išskyrus vardines dovanas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 3

punkte, kai tai susiję su pareigūno tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis

pareigomis;

7) turėti

alkoholinių gėrimų, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų

(prekursorių), stipriai veikiančių medikamentų ir daiktų (reikmenų), kurių

sąrašą nustato Kalėjimų departamento direktorius, Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta

kardomoji priemonė – suėmimas, bei atliekantys arešto, terminuoto laisvės

atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuteistieji, taip pat

įmonių teritorijose, kuriose dirba nuteistieji;

8) būti

tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar

kitokių medžiagų.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SPECIALIOSIOS TEISĖS

22

straipsnis. Pareigūnų specialiosios teisės

turi šias specialiąsias teises:

1) atlikti

asmenų, įeinančių (išeinančių) į (iš) laisvės atėmimo vietas (vietų) ir įmones

(įmonių), kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės

atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, apžiūrą ir daiktų

patikrinimą;

2) teisės aktų

nustatyta tvarka naudotis Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų

duomenų bankais;

3)

bendradarbiauti su policija organizuojant asmenų, pabėgusių iš laisvės atėmimo

vietų, paiešką;

4)

bendradarbiauti su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais perduodant kitoms

valstybėms nuteistus laisvės atėmimu asmenis, kurie yra tų valstybių piliečiai,

grąžinant iš kitų valstybių į Lietuvą nuteistus Lietuvos Respublikos piliečius

laisvės atėmimo bausmei atlikti;

5) kartu su

vidaus tarnybos sistemos pareigūnais rengti specialiosios taktikos pratybas,

kuriose pareigūnai išmokomi veikti, jeigu susidarytų ypatinga situacija laisvės

atėmimo vietose ir kitose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, taip

pat įmonėse, kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės

atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes;

6) turėti ir

saugoti tarnybai naudojamus ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Kalėjimų departamento direktoriaus

nustatyta tvarka. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai turi teisę Valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta tvarka dirbti kitą darbą ir gauti už tai atlyginimą.

įstatymų, kitų teisės aktų nustatytų teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1864,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-111 (2012-01-06)

23

straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas

Pareigūnai

Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose įstatymuose

numatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir

specialiąsias priemones. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SKATINIMAS IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ

24

straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir tarnybinė atsakomybė

gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine

pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) vardine

dovana;

4) papildomomis

mokamomis atostogomis;

5) žinybiniu

ženklu.

už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) atleidimas iš

tarnybos.

nuobaudos galioja vienus metus nuo jų paskyrimo dienos.

nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama tik šio statuto 31

straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 3, 4 ir 7 punktus, nurodytais

pagrindais.

padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami

neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.

turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, neskatinami.

šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas turi teisę

skirti pareigūną į pareigas paskyręs vadovas.

nuobauda ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta

anksčiau, negu sueina šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, arba kai

pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą.

įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo

su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles nustato teisingumo

ministras.

25

straipsnis. Pareigūnų papildomos mokamos atostogos

Pareigūnams papildomas

mokamas atostogas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte, iki

10 kalendorinių dienų turi teisę įsakymais suteikti teisingumo ministras ir

Kalėjimų departamento direktorius, iki 5 kalendorinių dienų – šiam

departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai.

26

straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios

įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti

tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir

sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų

nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį

pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo,

taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas,

neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo

tyrimui atlikti. Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo

tyrimą pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo

terminą dar iki 30 kalendorinių dienų.

nusižengimo tyrimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi

nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tyrimas

sustabdomas ir jo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tarnybinio

nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos

yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės

pažeidimo teisena. Šiais atvejais tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas

iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės

pažeidimo teiseną arba iki baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio

teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas

atnaujinamas nuo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių,

neatitinkančių nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo

požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo

proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

nusižengimo tyrimo metu, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti raštu

pareikalauta, kad pareigūnas per 3 darbo dienas raštu pasiaiškintų dėl

tarnybinio nusižengimo. Jeigu per šį nustatytą terminą pareigūnas nepateikia

pasiaiškinimo, tarnybinę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, išskyrus

atvejus, kai pareigūnas praneša apie svarbias priežastis, dėl kurių jis negali

pasiaiškinimo pateikti. Pasiaiškinimo nepateikimo faktas įforminamas rašytiniu

aktu.

skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo

padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas

sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis

nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių

inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą

patikrinimą. Šiais atvejais

tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo

nusižengimo padarymo dienos.

tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas supažindinamas

pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įsakymo pasirašymo. Į šį

terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl pateisinamų

priežasčių.

nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras.

sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą

iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų

departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl

veiklos profesinėse sąjungose.

27

straipsnis. Pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią

eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

28

straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų atvejai, terminai ir tvarka

pareigų įsakymu turi teisę :

1) Kalėjimų

departamento direktorių, direktoriaus pavaduotojus ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktorių – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnus – Kalėjimų departamento

direktorius;

3) Kalėjimų

departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnus – šios įstaigos direktorius.

gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar kitokių medžiagų, – tą dieną (pamainą);

2) jei jis

įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinio

nusižengimo tyrimas;

3) jei jis

atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, – kol bus priimtas

sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

4) jei jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo

proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

turi būti nušalintas nuo pareigų remiantis pagal įstatymus turinčių teisę

nušalinti pareigūnų arba institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu.

Reikalavime nušalinti nuo pareigų turi būti nurodyta, kuriam laikui pareigūnas

nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.

turi būti nušalintas nuo pareigų ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais

atvejais.

29

straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų pasekmės

Pareigūnas,

nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinę uniformą, privalo

grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį

ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas

tarnybines pareigas.

23 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir

specialiųjų priemonių panaudojimas

Pareigūnai

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme,

kituose įstatymuose numatytais atvejais bei tvarka turi teisę panaudoti

šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones. Šią teisę turi tik įvadinį

mokymą išėję pareigūnai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SKATINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

24

straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir drausminė atsakomybė

gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine (iki penkių

minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;

3) vardine

dovana;

4) papildomomis

mokamomis atostogomis;

5) žinybiniu

ženklu.

už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas

žodžiu;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) nušalinimas

nuo pareigų nuo 1 iki 6 mėnesių;

5)

kvalifikacinės kategorijos pažeminimas arba žemiausios kvalifikacinės

kategorijos atėmimas;

6) pareiginės

algos sumažinimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mėnesių;

7) pareigų

pažeminimas;

8) atleidimas iš

tarnybos.

nuobauda - įspėjimas žodžiu - galioja tris mėnesius nuo jos paskyrimo dienos.

Kitos tarnybinės nuobaudos galioja vienerius metus nuo jų paskyrimo dienos.

padarytus tarnybinius nusižengimus drausmine tvarka atsako neatsižvelgiant į

tai, ar baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma, ar ne.

turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, taip pat perkelti į žemesnes pareigas

atestavimo tvarka, neskatinami vienerius metus.

straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti

turi teisę įsakymais teisingumo ministras.

departamento direktorius turi teisę įsakymais skirti pareigūnams visus šiame

straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, išskyrus pažeminti

pareigas bei atleisti iš tarnybos Kalėjimų departamento direktoriaus

pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių

vadovus.

departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų įgaliojimus skiriant

paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo

bei paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo prieš terminą tvarką nustato

Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

25

straipsnis. Pareigūnų papildomos mokamos atostogos

Pareigūnams

papildomas mokamas atostogas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 4

punkte, iki 10 kalendorinių dienų turi teisę įsakymais suteikti teisingumo

ministras ir Kalėjimų departamento direktorius, iki 5 kalendorinių dienų - šiam

departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai.

26

straipsnis. Reikalavimai skiriant tarnybines nuobaudas

skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad pareigūnas pasiaiškintų raštu.

darbo dienas pareigūnas atsisako pasiaiškinti, tarnybinę nuobaudą galima skirti

be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas protokolu.

nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus tarnybiniam nusižengimui, bet ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai turintis teisę skirti nuobaudą

vadovas sužinojo apie tarnybinį nusižengimą, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas

nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogavo arba buvo atliekamas tarnybinis tyrimas.

skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai

tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Tyrimo laikas neįskaitomas į vienerių

metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas

ar valstybės institucija per 10 darbo dienų privalo tarnybinę nuobaudą

skiriančiam pareigūnui pateikti siūlymus ją skirti. Tarnybinė nuobauda turi

būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai gautas

įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą.

tarnybinį nusižengimą skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.

nesutinkantis su paskirta tarnybine nuobauda, ją gali skųsti Kalėjimų

departamento direktoriui, Teisingumo ministerijos vadovybei bei teismui.

27

straipsnis. Pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią

eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar

neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

28 straipsnis.

Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų atvejai, terminai ir tvarka

1.

Kalėjimų departamento direktorius bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių vadovai įsakymais turi teisę nušalinti nuo pareigų sau

pavaldžius pareigūnus.

gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus arba apsvaigęs nuo toksinių,

psichotropinių ar narkotinių medžiagų, - tą dieną (pamainą);

2) jei jis

įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, - kol bus atliktas tarnybinis tyrimas;

3) jei jis atestavimo

komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą, - kol bus priimtas

sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

4) jeigu jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo

proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

29

straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų pasekmės

Pareigūnas,

nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinės uniformos, privalo

grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį

ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas

tarnybines pareigas.

30

straipsnis. Tarnybinis tyrimas nušalinus pareigūną nuo pareigų

Nušalinus

pareigūną nuo pareigų pagal šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jį

nušalinusio vadovo pavedimu atliekamas tarnybinis tyrimas.

31 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas pareigūnams,

nušalintiems nuo pareigų

nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose

numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.

nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas,

išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

32

straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

gali būti atleistas iš tarnybos:

1)

kai jam sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam

pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse nebuvo pratęsta šio statuto 33

straipsnyje nustatyta tvarka;

2) jei savo

poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą;

3) jei

neteisėtai perdavė asmenims, laikomiems Kalėjimų departamentui pavaldžiose

įstaigose, arba neteisėtai gavo iš šių asmenų medžiagų, dirbinių ar daiktų;

4) kai

sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų;

5) kai

pareigūnas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą

dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt

kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

6) kai

pareigūnas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę,

jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirtos

tarnybinės nuobaudos;

7) kai

pareigūnas tyčine neteisėta veika Kalėjimų departamentui arba jam pavaldžiai

įstaigai ar valstybės įmonei padarė turtinės žalos;

8) jei įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas;

9) kai jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo toksinių, psichotropinių ar

narkotinių medžiagų;

10) kai jis

neatvyksta į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

11) kai jis

pažeidė draudimą streikuoti bei piketuoti;

12) kai jis

pažeidžia draudimą dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų

veikloje;

13) kai jis

atskleidė tarnybos paslaptį;

14) kai jis

įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja turto ir pajamų.

atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties

prašymu;

2) jei netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jei atsisako

prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai jis pagal

sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali

tęsti tarnybos;

5) kai

įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą

nusikalstamą veiką;

6) kai išbandymo

rezultatai įvertinami nepatenkinamai;

7) jei

atestavimo komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą;

8) jei

pareigūnas negali tarnauti dėl nustatytos priklausomybės nuo alkoholio,

toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

9) jei pereina į renkamas pareigas arba

pareigas, į kurias skiriama konkurso tvarka;

10) jei

paaiškėjo šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių

asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu

nebuvo žinomos;

11) kai

paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

12) kai

paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys

tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

13) kai

pareigūnas pašaukiamas į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą;

14) kai jam

sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės

pensijos amžius;

15) jeigu jam

paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

16) jeigu

nesutinka sudaryti darbo sutarties, kai jo pareigybė nepriskiriama pareigūnų

pareigybėms.

tarnybos tvarką nustato Teisingumo ministerija.

nesutinkantis su atleidimo iš tarnybos motyvais ar taikytais atleidimo

pagrindais, turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių ir Teisingumo

ministerijos vadovybę.

atleidimo iš tarnybos sprendžiami teismine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

33

straipsnis. Pareigūnų tarnybos pratęsimo tvarka

Iki tol, kol

pareigūnui sukaks šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti metai,

jis turi teisę pateikti šio statuto 12 straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytiems

vadovams prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymais pareigūno

tarnybą pratęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip trejiems metams, tačiau ne

ilgiau nei sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas

senatvės pensijos amžius.

34

straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūnui prašant

nutraukti tarnybą, rašo prašymą vadovui, turinčiam įgaliojimus prašantį

pareigūną atleisti iš tarnybos.

prašymas atleisti jį iš tarnybos turi būti patenkintas ne vėliau kaip per du

mėnesius nuo prašymo padavimo dienos.

padavęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę atšaukti savo prašymą ir

tęsti tarnybą, jeigu iki atšaukimo nepasirašytas įsakymas dėl jo atleidimo.

35 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant pareigūną iš

tarnybos atskirais atvejais

1.

Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu

arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies

5 punktą ir 2 dalies 1, 4 punktus). Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos

pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita

po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir

5 punktus galima tik įspėjus jį raštu prieš du mėnesius. Pareigūnui, kuriam iki

teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai,

invalidui, moteriai, turinčiai vaiką iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam

vaiką iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti

pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus

terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo

nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos

nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada

turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

3.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 8

punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną jo

sutikimu į tolygias arba žemesnes pareigas.

4.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 7

punktą galima per 10 kalendorinių dienų nuo atestavimo komisijos sprendimo

pripažinti jį netinkamu tęsti tarnybą priėmimo dienos. Pareigūnas, kurį

atestavimo komisija pripažino netinkamu tęsti tarnybą, turi teisę per 5 darbo

dienas nuo atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos paduoti skundą

Kalėjimų departamento direktoriui, jeigu atestavimo komisijos pirmininku buvo

šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovas, arba

teisingumo ministrui, jeigu atestavimo komisijos pirmininku buvo Kalėjimų

departamento direktorius. Skundas paduodamas per atestavimo komisijos

pirmininką. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2

dalies 7 punktą galima per 10 kalendorinių dienų nuo skundo atmetimo dienos.

36

straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui

Kai pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8

punktus ir 2 dalies 4 ir 16 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama

jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į

nepertraukiamąjį to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje

įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų

inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente

(Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam

pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos

darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat

įskaitomas laikas, kurį pareigūnas šio statuto 35 straipsnio 3

dalyje ir 39 straipsnyje nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas,

taip pat laikas, kurį pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskirtas į

kitas pareigas konkurso tvarka (būdu):

1) iki 5 metų –

2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10

metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3)

daugiau kaip 10 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

37

straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

Su atleidžiamu

iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

38

straipsnis. Išbraukimas iš pareigūnų sąrašų

Mirę, žuvę,

dingę be žinios pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Kalėjimų

departamento direktoriaus ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar

valstybės įmonės vadovo įsakymu.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

39

straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

gali būti perkeltas:

1) į aukštesnes

pareigas (jo sutikimu);

2) į tolygias

pareigas (jo sutikimu, atsižvelgiant į bendrus tarnybos interesus, pareigūno

dalykines ir asmenines savybes, sveikatos būklę (pagal sveikatos būklės

patikrinimo komisijos išvadą), amžių);

3) į žemesnes

pareigas (jo sutikimu, dėl pareigūnų skaičiaus mažinimo, dėl sveikatos būklės

(pagal sveikatos būklės patikrinimo komisijos išvadą), atestavimo tvarka,

paskyrus tarnybinę nuobaudą).

pareigūno perkėlimo į žemesnes pareigas nurodoma perkėlimo priežastis.

perkelti į aukštesnes pareigas pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę

nuobaudą.

tarnybiniam būtinumui, Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios

įstaigos ar valstybės įmonės vadovas gali, neperkeldamas į kitas pareigas,

laikinai pavesti sau pavaldžiam pareigūnui be jo sutikimo atlikti tolygias,

žemesnes arba aukštesnes pareigas tame pačiame departamente ar jam pavaldžioje

toje pačioje įstaigoje ar valstybės įmonėje. Tokiu atveju pareigūnui mokamas

darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

5.

Nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atveju Kalėjimų

departamento direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti

pareigūnui be jo sutikimo atlikti tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas

kitoje šiam departamentui pavaldžioje įstaigoje arba valstybės įmonėje. Tokiu

atveju pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti pavedimai įforminami tam įgaliotų pareigūnų

motyvuotais įsakymais.

straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas laikinas pavedimas pareigūnui atlikti

tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas per penkerius jo tarnybos metus

negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.

straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos nėščioms moterims, taip pat

moterims, turinčioms vaiką iki 7 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems tokio

pat amžiaus vaiką.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

GRĄŽINIMAS Į TARNYBĄ IR ANKSTESNES PAREIGAS

40

straipsnis. Pareigūnų grąžinimas į tarnybą ir ankstesnes pareigas

1.

Pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, nušalinimu nuo pareigų ar

perkėlimu į kitas pareigas, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio

atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo turi teisę kreiptis į teismą.

grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į ankstesnes

pareigas, išieško atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką arba

atlyginimo skirtumą, kai pareigūnas ėjo mažiau apmokamas pareigas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO

UŽMOKESTIS

41 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų

departamentui pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse priskyrimas

pavojingiems darbams

Pareigybių,

kurias einantiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių

pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą

tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

42

straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei

stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo,

o Kalėjimų departamentui pavaldžios valstybės įmonės pareigūno – Vyriausybės nustatyta

tvarka.

priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos

už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali

viršyti 30 procentų pareiginės algos.

departamentui pavaldžios valstybės įmonės pareigūno tarnybos Lietuvos valstybei

stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 4

straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės

tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), taip pat einant

pareigūno pareigas Kalėjimų departamentui (Pataisos reikalų departamentui prie

Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioje valstybės įmonėje) pavaldžioje

valstybės įmonėje metų skaičius. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas

skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo)

į pareigas valstybės tarnyboje, taip pat nuo asmens paskyrimo į pareigūno

pareigas Kalėjimų departamentui (Pataisos reikalų departamentui prie Vidaus

reikalų ministerijos pavaldžiose valstybės įmonėse) pavaldžiose valstybės

įmonėse Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.

Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat pareigūno

pareigas Kalėjimų departamentui (Pataisos reikalų departamentui prie Vidaus

reikalų ministerijos pavaldžiose valstybės įmonėse) pavaldžiose valstybės

įmonėse stažas sudedamas. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat

įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti ir

nemokamų atostogų laikas bei pašalpų dėl ligos ar dėl traumos gavimo

laikotarpis. Į šį stažą taip pat įskaitomas ir pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 38 straipsnį suteiktų valstybės tarnautojui atostogų laikas.

nustatomi tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal

pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) prižiūrėtojui

– 0,1 bazinio dydžio;

2) vyresniajam

prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio;

3) viršilai –

0,25 bazinio dydžio;

4) jaunesniajam

inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio;

5) inspektoriui

– 0,35 bazinio dydžio;

6) vyresniajam

inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio;

7) tarnybos

viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio;

8) tarnybos

viršininkui – 0,5 bazinio dydžio;

9) direktoriaus

pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio;

10) direktoriui

– 0,6 bazinio dydžio;

11) generalinio

direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;

12) generaliniam

direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.

6.

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines

kategorijas:

1)

už 3 kategoriją – 10 procentų pareiginės algos;

2)

už 2 kategoriją – 20 procentų pareiginės algos;

3)

už 1 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų

pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

Nr.

X-661, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)

Nr.

X-793, 2006-07-19,

Žin., 2006, Nr. 87-3404 (2006-08-08)

Nr.

XI-369,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3923 (2009-07-31)

42(1)

straipsnis. Priemokos

mokamos šios priemokos:

1) už darbą

poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbą

kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

3) už įprastą

darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant

nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti

suformuluotos raštu.

1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius

metus nuo jos paskyrimo. Jeigu pareigūnui ilgiau negu vienerius metus tenka

dirbti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos

įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl pareigūno pareigybės

aprašymo papildymo.

straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 60

procentų pareiginės algos.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

42(2) straipsnis. Pavėluotas darbo

užmokesčio

ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Kai dėl Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės kaltės pavėluotai

išmokamas darbo užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais

susijusios išmokos, kartu su jomis pareigūnui išmokami įstatymų nustatyto

dydžio delspinigiai.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

43

straipsnis. Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

44

straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes,

profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos

kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra 3: aukščiausia yra 1

kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.

2.

Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos

siūlymą, gali suteikti:

1) Kalėjimų

departamento direktoriui – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų

departamento pareigūnams, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės

įmonių direktoriams, jų pavaduotojams ir tarnybų vadovams – Kalėjimų

departamento direktorius;

3) kitiems

Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams –

atitinkamai šių įstaigų ir valstybės įmonių direktoriai.

pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija,

atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir darbo patirtį.

priėmimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo

suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą

reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė

kategorija, jos, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir

darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba

jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms

kategorijoms.

straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę

kategoriją gali suteikti šį pareigūną į pareigas priimantis asmuo.

6.

Kalėjimų departamento direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus

vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija.

Kalėjimų departamento pareigūnų, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių direktorių, jų pavaduotojų ir tarnybų vadovų tarnybinę veiklą

per kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu

sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinę veiklą per

kalendorinius metus vertina šių įstaigų ir valstybės įmonių direktorių įsakymais

sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos.

7.

Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams. Kvalifikacijos

vertinimo komisija susideda iš 5 asmenų.

tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente,

šiam departamentui pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje ne vėliau kaip

prieš 20 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios pranešama

pareigūnui.

9.

Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti

arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai.

10.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai

gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui, šiam

departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;

2) suteikti

pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) palikti tą

pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir gaunamą priedą už kvalifikacinę

kategoriją.

kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai,

paliekama ta pati kvalifikacinė kategorija.

12.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą

nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui, šiam

departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės direktoriui siūlo:

1) tobulinti

pareigūno kvalifikaciją;

2) suteikti

pareigūnui žemesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) tuo atveju,

jeigu pareigūnas turi 3 kvalifikacinę kategoriją, ją panaikinti.

kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką, taip pat konkrečius reikalavimus

kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo

komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

45

straipsnis.

Neteko galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

46

straipsnis. Pareigūnų pensijos

Pareigūnų

aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas

ir kiti įstatymai.

47

straipsnis. Pareigūnų atostogos

tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno

tarnybos stažą:

1) 30

kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35

kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40

kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45

kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

dirbantiems gydymo-pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka asmenys, nuteisti

laisvės atėmimu ir sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė,

nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų. Šia

atostogų lengvata taip pat naudojasi Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų specialių skyrių, kuriuose laikomi infekcinėmis ligomis

sergantys asmenys, pareigūnai.

3.

Kitas atostogų rūšis ir trukmę bei jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis

statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

47(1)

straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas

tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą

datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius

iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį

tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros

sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse

bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario

statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose

bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas, būdamas

įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų

rezervą, Valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų

tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;

3) nuteisto

pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį

tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus

reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir

batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo

policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,

valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų

departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos

bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) bei jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu

vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką,

dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku,

gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis

darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną tarnybos

ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento

struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – įskaitant kaip 3 tarnybos dienas;

8) asmeniui,

pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,

ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos

nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose

vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose

laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į

tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose,

aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę

asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir

gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo

kariniuose mokymuose trukmės;

10) vieną

tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos

įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir

patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

11) pareigūno

laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo,

tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi ir nemokamų atostogų laiką, taip pat

buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

12) tarnybos

stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės

tarnautojo pareigas.

stažas, kai ne vienu metu pareigūnas eina pareigas, sudedamas.

3.

Atsižvelgiant į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 47 straipsnyje

nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

Nr.

X-661, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)

48

straipsnis. Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

49

straipsnis. Pareigūnų kompensacijos

žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, šeimai

išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo

užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama

kiekvienam žuvusiojo pareigūno šeimos nariui. Žuvusysis laidojamas valstybės

lėšomis.

žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, šeimos

nariais laikomi sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), žuvusiojo

vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties.

sužeistam einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, atsižvelgiant

į kūno sužalojimo sunkumą, kurį nustato atitinkama medicininės ekspertizės

komisija, išmokama kompensacija:

1) dėl sužalojimo

tapusiam I grupės invalidu - 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sužeidimo

tapusiam II grupės invalidu - 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

3) dėl sužeidimo

tapusiam III grupės invalidu - 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

4) sunkaus ar

apysunkio kūno sužalojimo atveju - 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

5) lengvo kūno

sužalojimo atveju - 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

žuvimo arba sužeidimo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse,

kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.

kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė ryšium su tarnyba ir

kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši

kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

50

straipsnis. Draudimo išmokų ir kompensacijos nemokėjimas

Draudimo išmokos

ir kompensacijos pareigūnams nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas

žuvo arba susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) pareigūnas

žuvo arba susižalojo dėl apsvaigimo nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar

narkotinių medžiagų;

3) pareigūnas

nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;

4) pareigūnas

žuvo arba susižalojo dėl autoavarijos, vairuodamas transporto priemonę, kai

neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam

nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, arba

neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pareigūno

sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų

atlikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

51

straipsnis. Pareigūnų sveikatos priežiūra

Pareigūnai

draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu Sveikatos draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29, Žin.,

2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

52 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis

patalpomis ir perkėlimo išlaidų atlyginimas

paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymų nustatyta tvarka

gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

pareigūnui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins

gyvenamąja patalpa, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka gali būti kompensuojama dalis gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų.

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.)

ir jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginamos perkėlimo

tarnauti į kitą vietovę išlaidos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

53

straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laikas

pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu

Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovybė

paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau negu nustatyta darbo savaitės valandų

norma. Už tai jiems papildomai mokama Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

Kalėjimų departamento direktoriaus arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos

ar valstybės įmonės vadovo iš anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo

budėti, kad esant būtinumui juos būtų galima iškviesti neatidėliotiniems

veiksmams atlikti. Budėjimo metu pareigūnas turi būti namuose arba kitoje iš

anksto aptartoje vietoje ne darbo laiku. Budėjimo laikas prilyginamas ne mažiau

kaip trečdaliui darbo laiko. Už budėjimą per artimiausias 10 dienų suteikiamas

poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo

laikas.

režimą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

56 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų veiklos kontrolė

Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos

įstatymuose numatytos valstybės institucijos ir pareigūnai.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 21, 22, 23, 24, 28, 32, 36, 37, 41, 42, 44, 47,

50, 51, 52, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 42(1),

42(2), 47(1) STRAIPSNIAIS IR 43, 45, 48 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS ĮSTATYMAS

57 straipsnis. Kalėjimų departamento bei jam

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos kontrolė

Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą kontroliuoja

Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos valstybės institucijos bei

pareigūnai.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 21, 22, 23, 24, 28, 32, 36, 37, 41, 42, 44, 47,

50, 51, 52, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 42(1),

42(2), 47(1) STRAIPSNIAIS IR 43, 45, 48 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnis

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu

(Žin., 2002, Nr. 13-467), t. y. nuo 2003 m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-124,

2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-876 (2005-02-26)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.

Jeigu pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam

sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70

procentų vidutinio jų darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei mokėta iki šio

įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-419,

2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5181 (2005-12-08)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-661, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

42, 471 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams,

esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose,

apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir

mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-793, 2006-07-19,

Žin., 2006, Nr. 87-3404 (2006-08-08)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1341,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5349 (2007-12-15)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui,

pareigūnams iki tol mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Lietuvos

Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos statuto 54 straipsnį, vadovaujantis šio įstatymo

nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamas, padidinamas ir (ar) pratęsiamas jo

mokėjimo laikotarpis.

Pareigūnams, esantiems

vaiko priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos

tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo

laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1623,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2869 (2008-06-30)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

Pareigūnams,

kuriems išmokų mokėjimas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu buvo nutrauktas

dėl to, kad jiems buvo paskirta tokia išmoka už kitą vaiką, šių išmokų

mokėjimas tęsiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Šiuo atveju išmokų dydžiai iš

naujo neperskaičiuojami.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-369,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3923 (2009-07-31)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1791, 2008-11-06,

Žin., 2008, Nr. 135-5230 (2008-11-25)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja Statuto redakcija

Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. (įstatymo įsigaliojimas keistas)

Šio Įstatymo pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-123,

2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6043 (2008-12-30)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2)

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-370,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 2

straipsnis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

Įstatymo

įsigaliojimas keistas:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-947,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4301 (2010-07-13)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1725,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7040 (2011-12-08)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 1 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-117,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7995 (2012-12-31)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-535,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1

ir 3 straipsniai įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2012 m.

gruodžio 31 d.

Šio įstatymo 2

ir 4 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Įstatymo

įsigaliojimas keistas:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-948,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1724,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7039 (2011-12-08)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO 1 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-987,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4538 (2010-07-20)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos dėl nėštumo ir

gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais

pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo nuostatos dėl laikinojo

nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2010 m. rugpjūčio

1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio

įstatymo įsigaliojimo skiriamoms išmokoms.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1837,

2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7748 (2011-12-31)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1857,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7755 (2011-12-31)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos taikomos

apskaičiuojant ligos išmokas nuo 2012 m. sausio 1 d.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1864,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-111 (2012-01-06)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

2, 7 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2013-01-09)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

54 straipsnis.

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų finansavimas

Kalėjimų

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, veikiančios pagal Biudžetinių įstaigų

įstatymą, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

30 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas

pareigūnams, nušalintiems nuo pareigų

nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose, 3

ir 4 dalyse numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.

nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas,

išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

31

straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

gali būti atleistas iš tarnybos:

1) kai savo

poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą;

2) kai

neteisėtai perdavė suimtiesiems ar nuteistiesiems arba neteisėtai gavo iš šių

asmenų daiktų ar paslaugų;

3) kai

panaikinama pareigybė;

4) kai dėl

laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,

jeigu šis neatvykimas nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybos

pareigas arba įstatymuose nėra nustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos

paliekamos ilgesnį laiką;

5) kai

nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai

jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;

6) kai tyčine

neteisėta veika Kalėjimų departamentui arba jam pavaldžiai įstaigai padarė

turtinės žalos;

7) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas;

8) kai jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių

ar kitokių medžiagų;

9) kai jis

neatvyko į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

10) kai jis

pažeidė draudimą streikuoti;

11) kai jis

pažeidė draudimą dalyvauti politinių partijų veikloje;

12) kai jis

pažeidė Viešųjų ir privačių

interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties

prašymu;

2) kai netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) kai atsisako

prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai negali

eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose

įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o

perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir

kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės;

5) kai

įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo;

6) kai išbandymo

rezultatai įvertinami nepatenkinamai;

7) kai

atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje;

8) kai pereina į

renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu;

9) kai paaiškėjo

šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į

tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti

priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) kai

paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

11) kai

paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys

tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

12) kai po

atleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą

negrįžta į eitas pareigas;

13) kai jam

sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės

pensijos amžius;

14) kai jam

paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

15) jo paties

prašymu dėl išėjimo į pensiją;

16) kai jam

sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje

įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

17) kai baigėsi

šio statuto 32 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo

terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam

pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnyje nustatyta

tvarka;

18) kai

likviduojamas Kalėjimų departamentas arba jam pavaldi įstaiga;

19) kai

pasibaigė pakaitinio pareigūno paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų

pareigūno pareigas laikas.

atleidimo iš tarnybos tvarką nustato teisingumo ministras.

32

straipsnis. Pareigūnų tarnybos pratęsimo tvarka

pareigūnui sukaks šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytas

amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos

pratęsimo terminas, pareigūnas turi teisę ne vėliau kaip prieš 3 tris mėnesius

pateikti šio statuto 12 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytiems vadovams

rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymais pareigūno

tarnybą pratęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 metams, tačiau ne ilgiau,

negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas

senatvės pensijos amžius.

pareigūno pareigas skiriamas vyresnis kaip 50 metų asmuo, jo tarnybos laikas skiriant

į pareigas nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metai, tačiau šio pareigūno tarnybos

laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius. Iki tol, kol

pareigūnui baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas tarnybos laikas arba

kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo

terminas, tarnybos laikas gali būti pratęsiamas

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pakaitiniams pareigūnams.

33

straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūno prašymu

kuris nori nutraukti tarnybą šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 1 arba 15

punktuose nurodytais atleidimo iš tarnybos pagrindais, rašo prašymą vadovui,

turinčiam įgaliojimus atleisti iš tarnybos to prašantį pareigūną.

prašymas atleisti jį iš tarnybos turi būti patenkintas ne vėliau kaip per 14

kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

padavęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę atšaukti savo prašymą ir

tęsti tarnybą, jeigu iki prašymo atšaukimo nepasirašytas įsakymas dėl jo

atleidimo.

34

straipsnis. Reikalavimai atleidžiant pareigūną iš tarnybos atskirais atvejais

atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba

atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 4

punktą ir 2 dalies 1, 4 ir 15 punktus). Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš

tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų

ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus

ir 2 dalies 16, 17 ir 18 punktus galima tik įspėjus jį raštu ne vėliau kaip

prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą

senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nėščiai pareigūnei, pareigūnui,

vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš

tarnybos turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo

dienos. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus įspėjimo terminui praeina

daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir

atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo

terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti

įspėjimo terminas.

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus

galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės šio statuto 38 straipsnyje

nustatyta tvarka perkelti pareigūną kitas pareigas.

pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 2 dalies

16 punkte nurodytais pagrindais.

pareigūnė negali būti atleista iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 1 dalies

3, 4 ir 7 punktuose ir 2 dalies 4, 6, 14, 16 ir 17 punktuose nurodytais

pagrindais.

kuris augina vaiką (vaikus) iki 3 metų, negali būti atleistas iš tarnybos šio

statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktuose ir 2 dalies 6, 7, 14, 16 ir

17 punktuose nurodytais pagrindais.

35

straipsnis. Išeitinė išmoka

Kai pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7

punktus ir 2 dalies 4 ir 18 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama

jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į

nepertraukiamąjį to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje

įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų

inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į

nepertraukiamąjį pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje

įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų

inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat

įskaitomas laikas, kurį pareigūnas šio statuto 34 straipsnio 3 dalyje ir 38

straipsnyje nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, ir laikas,

kurį pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskirtas į kitas pareigas

konkurso (atrankos) tvarka (būdu):

1) iki 5 metų –

2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10

metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo 10 iki 20

metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) daugiau kaip

20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

36

straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

Su atleidžiamu

iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

37 straipsnis. Kalėjimų departamento ir

jam pavaldžių įstaigų pareigūnų žinybinis registras

Kalėjimų

departamentas steigia ir tvarko Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų

pareigūnų žinybinį registrą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

38

straipsnis. Pareigūnų

perkėlimas ir laikinas perkėlimas į kitas pareigas

gali būti perkeltas į kitas pareigas teisingumo ministro, Kalėjimų departamento

direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus (direktorių) įsakymu.

aukštesnes pareigas gali būti perkeltas jo sutikimu ar prašymu ir kai yra

atestacijos komisijos rekomendacija.

lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu

ar prašymu;

2) kai

panaikinama pareigybė;

3) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas.

žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu

ar prašymu;

2) kai

panaikinama pareigybė dėl darbo organizavimo pakeitimo ir nėra galimybės

perkelti į lygiavertes pareigas;

3) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas ir nėra

galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;

4) pagal

atestacijos komisijos rekomendaciją.

gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka pareigybės aprašyme

nustatytus specialiuosius reikalavimus.

būtinumo atvejais pareigūnus laikinai perkelti iš vienų pareigų į kitas

aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos pačios grandies pareigūnų pareigas toje

pačioje ar kitoje įstaigoje savo įsakymais gali teisingumo ministras ar

Kalėjimų departamento direktorius.

būtinumo atvejais Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnus laikinai

perkelti iš vienų pareigų į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos

pačios grandies pareigūnų pareigas toje pačioje įstaigoje savo įsakymais gali

šių įstaigų direktoriai, kurie turi teisę skirti šiuos pareigūnus į pareigas.

laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti

ilgiau negu vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas darbo

užmokestis, gautas iki laikino perkėlimo, o kai perkeliama į aukštesnes

pareigas, – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias pareigūnas

perkeltas.

pareigūną perkelti ar laikinai perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į

kurią perkeliamas pareigūnas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis

giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, jei tarp jų būtų tiesioginio

pavaldumo ryšys.

perkėlimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas taisykles nustato teisingumo

ministras.

įsakymą dėl jo perkėlimo ar laikino perkėlimo į kitas pareigas per vieną mėnesį

nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

39

straipsnis. Pavedimas

pareigūnui laikinai eiti kitas pareigas

Kalėjimų departamento direktorius ar Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos

direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, įsakymu pavesti pareigūnui be

jo sutikimo laikinai eiti ir kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas toje

pačioje įstaigoje.

kuriam laikinai pavesta eiti ir kitas pareigas, mokama priemoka už įprastą

darbo krūvį viršijančią veiklą.

pareigūnui laikinai eiti ir kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali

trukti ilgiau negu vienus metus.

straipsnis netaikomas nėščioms pareigūnėms, taip pat pareigūnams, vieniems

auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų.

įsakymą dėl pavedimo jam laikinai eiti ir kitas pareigas per vieną mėnesį nuo

supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO

UŽMOKESTIS

40 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų departamentui

pavaldžiose įstaigose  priskyrimas pavojingiems darbams

Pareigybių, į

kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams mokamos

priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų

departamento direktorius.

41

straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei

stažą, turimą rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir

švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat

pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga, priedai ir

priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei

viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio

statuto nustatyta tvarka.

1 ir 2 dalių redakcija galioja iki 2012

m. gruodžio 31 d.

nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal

pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio;

2) už pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio;

3) už pataisos

jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio;

4) už pataisos

pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio;

5) už pataisos

pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio;

6) už pataisos

pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio;

7) už pataisos

vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio;

8) už pataisos

vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio;

9) už pataisos

vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio;

10) už pataisos

vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio;

11) už pataisos

generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio.“

3 dalies redakcija nuo 2013 m. sausio 1

d.:

nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal

pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos

jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos

pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos

pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos

pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos

vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos

vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos

vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos

vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos

generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.

4.

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines

kategorijas:

1)

už 3 kategoriją – 10 procentų pareiginės algos;

2)

už 2 kategoriją – 20 procentų pareiginės algos;

3)

už 1 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

4 dalies redakcija nuo 2014 m. sausio 1

d.:

4.

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines

kategorijas:

1)

už 3 kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2)

už 2 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;

3)

už 1 kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-370,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)

Nr.

XI-947,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4301 (2010-07-13)

Nr. XI-1725,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7040 (2011-12-08)

Nr. XII-117,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7995 (2012-12-31)

Nr. XI-535,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)

Nr.

XI-948,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)

Nr. XI-1724,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7039 (2011-12-08)

42

straipsnis. Priemokos

Pareigūnams,

kurių tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu,

gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.

43 straipsnis. Pavėluotas darbo

užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Kai dėl Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos kaltės pavėluotai išmokamas darbo

užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu pareigūnui

išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

44

straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes,

profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos

kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia

yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.

2.

Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos

siūlymą, gali suteikti:

1) Kalėjimų

departamento direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriui – teisingumo ministras;

2) kitiems Kalėjimų departamento pareigūnams, šiam

departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojams ir administracijos

padalinių vadovams – Kalėjimų departamento direktorius;

3) kitiems

Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams – šių įstaigų direktoriai.

pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija,

atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį.

skyrimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo

suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą

reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė

kategorija, jos, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir

darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba

jam pavaldžios įstaigos pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms,

jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki skyrimo į Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareigas dienos nepraėjo

daugiau kaip 2 mėnesiai.

straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę

kategoriją gali suteikti (palikti) šį pareigūną į pareigas skiriantis (perkeliantis)

vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną.

departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus

vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija.

Kitų Kalėjimų departamento pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų

direktorių pavaduotojų ir administracijos padalinių vadovų tarnybinę veiklą per

kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta

kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių

įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina šių įstaigų

direktorių įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Jeigu

pareigūno tarnybinę veiklą jo tiesioginis vadovas 2 metus iš eilės įvertina

gerai arba labai gerai, kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno veiklą gali

vertinti, jeigu pats pareigūnas nepateikia rašytinio prašymo, ir kartą per

trejus metus.

7.

Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Kvalifikacijos vertinimo

komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje

įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų

departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į

komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo

paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas.

veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam

pavaldžioje įstaigoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės

veiklos vertinimo pradžios pranešama pareigūnui.

9.

Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti

labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

10.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai

gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam

pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;

2) suteikti

pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) palikti tą

pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos

dydžio vienkartinį priedą.

kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai, iki

vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

12.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą

patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam

pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo

turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pareigūno kvalifikaciją;

2) tobulinti

pareigūno kvalifikaciją.

13.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą

nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam

departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) panaikinti

pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;

2) tobulinti

pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;

3) atlikti

pareigūno neeilinę atestaciją.

14.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pareigūno tarnybinę

veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar

jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;

2) palikti

pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos

dydžio vienkartinį priedą.

15.

Kvalifikacijos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pareigūnių ir

pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai,

tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu.

sprendimus, priimtus pagal kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir

sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje,

per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali apskųsti

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus

kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo

komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

45

straipsnis. Pareigūnų pensijos

Pareigūnų

aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

46 straipsnis.

Pareigūnų atostogos

tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno

tarnybos stažą:

1) 30

kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35

kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40

kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45

kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

iki 10 metų pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba

neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių

dienų atostogos.

kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais

kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai

išdirbtam laikui.

dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys,

sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų.

atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti

suteikiamos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pareigūno susitarimu.

atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar

savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

pagal šio statuto 38 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje

vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pareigūno perkėlimo į kitas

pareigas. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pareigūnas

perkeltas.

atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis statutas

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

47

straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas

tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia

laikant jo priėmimo į tarnybą datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp

jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį

tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros

sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse

ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso

įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu

pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų

ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo

departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

(personalo) rezervą;

3) nuteisto

pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį

tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus

reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir

batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo

policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,

valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų

departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir

jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu

vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką,

dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku,

gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas

buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną

tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento

struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;

8) asmeniui,

pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,

ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos

nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose

vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių

mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta

tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose,

aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę

asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir

gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo

kariniuose mokymuose trukmės;

10) vieną

tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos

įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir

patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

11) pareigūno

laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų

ministerijos personalo žinioje laiką;

12) tarnybos

stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės

tarnautojo pareigas.

stažas, kai pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.

į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 46 straipsnyje nurodytų

kasmetinių atostogų trukmė.

48 straipsnis. Kompensacijos pareigūno

mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10

metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši

kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos

nariui. Žuvusysis laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40

minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžių, arba jį laidojančiam asmeniui

išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti.

Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

šeimos nariais laikomi vaikas (vaikai), įskaitant gimusius po jo žūties arba

mirties, ir įvaikis (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji

nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ir bendrojo

lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat

sutuoktinis, tėvai (įtėviai).

kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai

susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose,

atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį,

išmokama kompensacija:

1) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro

išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pareigūno pareigų

Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus

sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

5) apysunkio

sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

6) lengvo

sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio.

kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6

punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir

darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4,

5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3

punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį,

skirtumas.

žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3

dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo

užmokestį.

žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų

departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato

Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri

yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši

kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

49 straipsnis.

Kompensacijų nemokėjimas

Šio statuto 48

straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas

žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) pareigūnas

žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių,

psichotropinių ar kitokių medžiagų;

3) pareigūnas

nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

4) pareigūnas

žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto

priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui,

apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba

neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pareigūno

sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų

ėjimu.

50

straipsnis.

Kitos kompensacijos

kuris paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas kitoje

gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

Pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pareigas kitoje

gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos

kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūnui gyvenamosios patalpos

nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžinamą Vyriausybės nustatytos

minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią

jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas.

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar

mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA

dydžio pašalpa. Pašalpą skiria įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja,

direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš

jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu

tarnybos tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi.

Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo

išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3 dalies redakcija nuo 2013 m. sausio 1

d.:

kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu

tarnybos tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos

važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pareigūnų važiavimo išlaidų

kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į

tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-535,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)

Nr.

XI-948,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)

Nr. XI-1724,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7039 (2011-12-08)

51 straipsnis.

Pareigūnų sveikatos priežiūra

sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams teikiamos asmens sveikatos

priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat

valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir teisės aktų

nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės

ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų

papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš

valstybės biudžeto.

darbo aplinkos visuomenės sveikatos priežiūra ir valstybinė visuomenės

sveikatos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

52

straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laiko ypatumai

pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu

Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos direktorius

paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės valandų

norma. Už tai jiems papildomai mokama kaip už viršvalandinį darbą.

funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems

pareigūnams, dirbantiems pamainomis, įvedus suminę darbo laiko apskaitą gali

būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, kuri viršija šio

straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo

laiko normą, bet negali viršyti 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį)

darbo laiko normos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas

pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis

laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje

nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento

direktorius.

Kalėjimų departamento direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš

anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar

jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo

dienai (pamainai) arba poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus juos būtų

galima iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Direktorius gali pavesti

pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš

anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) arba poilsio ir

švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pareigūno sutikimu – ne

dažniau kaip kartą per savaitę. Budėjimo trukmė iš anksto aptartoje vietoje negali

viršyti 64 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam

pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto

aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą

Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta

darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 10 dienų

privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas

Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba darbo laikui

prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba

pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių

atostogų, arba už tai apmokama kaip už užduočių, atliekamų viršijant nustatytą

darbo trukmę, atlikimą.

pareigūnė, pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, ir pareigūnas,

vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18

metų, pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali

būti skiriami tik jų sutikimu.

departamento pareigūnų darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato šio

departamento direktorius, o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų

– šių įstaigų direktoriai.

pareigūnų darbo ir poilsio laiko klausimus, kurių nereglamentuoja šis

straipsnis, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

53 straipsnis.

Kitos pareigūnų socialinės garantijos

taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės

garantijos.

nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo

darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip

pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės

ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos

vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros

atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis arba

jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio arba jo dalies dydis, maksimalus

kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo

nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje),

nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo

atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos

sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju

pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant

maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

Pastaba. 2

dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ligos išmokas nuo 2012 m. sausio 1 d.

nuo 2011 m. liepos 1 d.

nuo 2011 m. liepos 1 d.

nuo 2011 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-987,

2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4538 (2010-07-20)

Nr. XI-1857,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7755 (2011-12-31)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ

DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ

ĮSTAIGŲ

FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS

55 straipsnis. Kalėjimų departamento ir

jam pavaldžių įstaigų aprūpinimas šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis

priemonėmis

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir

specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos ir išduodamos Kalėjimų

departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus

nustatyta tvarka.

KETURIOLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

8 straipsnis. Pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai

ir darbuotojai,

dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės

biudžeto ir valstybės pinigų fondų

departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pareigūnai, kiti valstybės

tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo

užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau –

darbuotojai).

tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama

statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir

kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų

pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų

statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines

garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų

statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės

tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų

darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir šis

statutas.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybą

reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems valstybės tarnautojams

taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalių

nuostatos.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja

darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos

įstaigų darbuotojams, kurių pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento

direktorius, taip pat taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11

straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.