← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos notariato įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1994-09-22

Redaguota: 1994 10 10

Redaguota: 1994 10

***Redagavusio

šį įstatymą pastaba: 1994 m. kovo 24 d.

įstatymu Nr. 1-409

pratęstas 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos

Respublikos

valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio

ketvirtosios ir

penktosios dalies, 14 ir 16-1 straipsnių

galiojimas iki

vietos savivaldybių reformos pabaigos.

Už

savivaldybėse atliekamus notarinius veiksmus imama

rinkliava į

savivaldybės biudžetą pagal 1992 m. rugsėjo 15 d.

priimto Lietuvos

Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnį

(Žin., 1992,

Nr.28-810).

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1991 07 29

įstatymas

Nr.1-1620;

Žin., 1991, Nr.

23-595.

Dėl Lietuvos

Respublikos valstybinio

notariato

įstatymo papildymo

***2. Lietuvos

Respublikos1994 03 24

įstatymas Nr. 1-409

Žin., 1994, Nr.

25-397

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS 1974 M.

VALSTYBINIO

NOTARIATO

ĮSTATYMO KAI KURIŲ

STRAIPSNIŲ

GALIOJIMO PRATĘSIMO

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr.

78-1463.

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO

ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Notariato samprata

Notariatas yra

visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą

suteikiama teisė

juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir

juridinių asmenų

subjektines teises ir juridinius faktus,

užtikrinti šių

asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

2 straipsnis.

Notaras

Notaras yra

valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame

įstatyme numatytas

funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose

teisiniuose

santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notariniams

veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą.

Keli notarai gali

steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos

sutartį. Notarų

biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas.

Notarus skiria

ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

3 straipsnis.

Teisė užimti notaro pareigas

Notaro pareigos

užimamos konkurso būdu.

Notaru gali

būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis

aukštąjį teisinį

išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus buvęs

kandidatu į notarus

(asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį

egzaminą.

Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi mokslo

laipsnį arba ne

mažesnį kaip dešimties metų teisininko darbo

stažą, gali būti

notaru, atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių

notaro praktiką ir

išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Konkurso

nuostatus Lietuvos Respublikos notarų rūmų teikimu

tvirtina Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

Notarų

kvalifikacija ir tinkamumas pareigoms tikrinami

atestacija. Notarai

atestuojami pagal nuostatus, kuriuos tvirtina

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

***Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos1994 03 24

įstatymas

Nr. 1-409

Žin.,

1994, Nr. 25-397

2.Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr.

78-1463.

4 straipsnis.

Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatus į

notarus (asesorius) priima ir atleidžia

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

Kandidatų į

notarus (asesorių) priėmimo ir atleidimo

tvarką, mokymosi

sąlygas ir apmokėjimą nustato Notarų rūmų

prezidiumas.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

5 straipsnis.

Notaro priesaika

Asmuo,

paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas,

prisiekia Lietuvos

Respublikos teisingumo ministrui.

Prisiekiama

šiais žodžiais:

"Aš,

notaras (ė) .................., prisiekiu būti

(vardas, pavardė)

ištikimas (a)

Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos

ir įstatymų, visada

būti sąžiningas (a) ir dorai vykdyti notaro

(ės) pareigas.

Tepadeda man Dievas."

Prisiekti

galima ir be paskutiniojo sakinio.

Notaras

pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos

tekstas saugomas

notaro asmens byloje.

Asmuo,

paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro

pareigų.

6 straipsnis.

Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos

teritorija

Notarų

skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojams

teikiamų teisinių

paslaugų poreikius.

Notarų

skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija.

Atlikti

notarinius veiksmus už aptarnaujamos teritorijos

ribų notaras gali,

tik kai suinteresuotas asmuo iškviečia jį į

namus ar medicinos

pagalbos įstaigą.

Notaro biuro

patalpose turi būti sudarytos sąlygos

kultūringai

aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų

paslapties

išsaugojimą.

Notaras turi

per tris mėnesius nuo priesaikos priėmimo

dienos atidaryti

savo biurą arba sudaryti bendros veiklos sutartį

su kitais notarais

ir apsidrausti dėl galimo ieškinio, jei

notariniais

veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims būtų

padaryta žala.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

7 straipsnis.

Notarų veiklos priežiūra

Notarų

veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos

teisingumo

ministerija.

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija tikrina

notarinių veiksmų

teisėtumą, įgyvendina priemones notarinei

praktikai

suvienodinti, analizuoja notarinių veiksmų statistiką.

8 straipsnis.

Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie

yra Lietuvos

Respublikos sostinėje Vilniuje.

Notarų rūmai

yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų

statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir

tvirtina Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

9 straipsnis.

Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti

notarų veiklą;

2) rūpintis

notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir

atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios

ir valdymo institucijose;

4) rengti

norminių aktų projektus notariato klausimais ir

teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus

uždavinius.

10 straipsnis.

Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai,

vykdydami savo uždavinius:

kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo

pareigas;

2) organizuoja

kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai

kelti;

3) teikia

pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos

klausimais;

4) skiria lėšų

notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5) nustatyta

tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl

galimo ieškinio už

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą

žalą atliekant

notarinius veiksmus;

6) gali reikalauti

iš notarų informacijos apie atliktus

notarinius veiksmus;

7) atlieka

kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų rūmų

funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis,

kurio dydį nustato

Notarų rūmų susirinkimas.

11 straipsnis.

Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos santykiai

Notarų

rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas,

bendradarbiauja su

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

kasmet pateikia jai

savo veiklos ataskaitą.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija svarbiausiais

notarų veiklos

klausimais išklauso Notarų rūmų nuomonę, gali

panaikinti Notarų

rūmų nutarimus ar sprendimus, neatitinkančius

Lietuvos Respublikos

įstatymų.

12 straipsnis.

Notarų nepriklausomumas

Notarai savo

įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės

valdžios bei

valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik

įstatymams.

13 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai

pagrindai

Notarai savo

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija,

šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos

įstatymais,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei

potvarkiais,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

norminiais aktais ir

Notarų rūmų nutarimais.

14 straipsnis.

Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai privalo

užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos apie

notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik

juridiniams ir

fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems

buvo atliekami

notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu

pažymos apie

notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl

jiems priklausančių

baudžiamųjų ir civilinių bylų.

Pažymos apie

testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims,

nustojusiems

dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie

notarinius veiksmus

sužinojo, eidami tarnybines pareigas.

Sandorio

šalis, jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas

atstovas gali

atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių

veiksmų paslaptį.

Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo paslapties

saugojimo gali atleisti

Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija.

***Pastaba:

Nustatyti, kad iki savivaldybių reformos

merai ir viršaičiai

atlieka šiuos 1974 m. Valstybinio

notariato įstatymo

14 straipsnyje nurodytus notarinius veiksmus:

1) tvirtina

testamentus;

2) tvirtina

kitokius sandorius (sutartis, įgaliojimus ir

kt.), išskyrus

sutartis dėl nekilnojamojo turto;

3) imasi

priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

4) liudija

dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

5) liudija

parašo dokumentuose tikrumą;

6) perduoda

pareiškimus.

***Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos1994 03 24

įstatymas Nr. 1-409

Žin., 1994, Nr.

25-397

15 straipsnis.

Notaro raštvedybos kalba

Notaro

raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba.

Jeigu asmuo,

kuris kreipėsi prašydamas atlikti notarinį

veiksmą, nemoka

valstybinės kalbos, įforminamų dokumentų tekstus

turi išversti

notaras arba vertėjas.

Jeigu notaras

moka užsienio kalbą, piliečių pageidavimu

notaro dokumentai

gali būti surašyti ir užsienio kalba.

16 straipsnis.

Notaro atsakomybė

Notaras,

atlikdamas šiame įstatyme numatytas funkcijas

pažeidęs įstatymų

bei kitų norminių aktų reikalavimus, atsako

įstatymų nustatyta

tvarka kaip valstybės pareigūnas.

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras arba Notarų rūmų

prezidiumas gali

iškelti notarui drausmės bylą ir perduoti ją

nagrinėti Garbės

teismui prie Lietuvos Respublikos notarų rūmų,

kuris vadovaujasi

Notarų rūmų susirinkimo patvirtintais

nuostatais.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

16-1

straipsnis. Valstybės vienkartinių išmokų, tiks-

linių

kompensacijų ir piniginių lėšų,

esančių investicinėse sąskaitose,

perleidimo bei šeimos narių susi-

tarimu dėl gyvenamojo namo (buto)

pirkimo ir valstybinio turto pirminio

privatizavimo dalyvių grupės steigimo

sutarčių supaprastintas tvirtinimas

Valstybės

vienkartinių išmokų, tikslinių kompensacijų ir

piniginių lėšų,

esančių investicinėse sąskaitose, perleidimą gali

patvirtinti taip

pat valstybinė įstaiga, įmonė, organizacija,

kurioje perleidėjas

dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi,

perleidėjo

gyvenamosios vietos butų ūkio tarnyba (seniūnija),

stacionarinė

gydymo įstaiga, kurioje perleidėjas gydomas,

atitinkamo karinio

dalinio vadovybė, jeigu perleidėjas yra karys,

arba jūrų laivo,

esančio tolimajame plaukiojime, kapitonas.

Kalinamo asmens

valstybės vienkartinių išmokų, tikslinių

kompensacijų ir

piniginių lėšų, esančių investicinėje sąskaitoje,

perleidimą

patvirtinta atitinkamos kalinimo vietos

administracija.

Šio straipsnio

pirmojoje dalyje išvardintos įmonės, įstaigos

ir organizacijos,

ir laivo, esančio tolimajame plaukiojime,

kapitonas gali

patvirtinti ir buto nuomininko bei jo šeimos narių

susitarimus dėl

gyvenamojo namo (buto) pirkimo bei valstybinio

turto pirminio

privatizavimo dalyvių grupės steigimo sutartį.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1991 07 29

įstatymas

Nr.1-1620;

Žin.,

1991, Nr. 23-595.

17 straipsnis.

Notaro antspaudas

Notaras turi

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo

pavarde ir buveinės

pavadinimu.

18 straipsnis.

Valstybės simbolių naudojimas

Notaras turi

teisę savo blankuose ir iškabose naudoti

Lietuvos valstybės

herbą.

19 straipsnis.

Notaro pajamos

Už notarinio

veiksmo atlikimą ir teisines bei technines

paslaugas notaras

ima atlyginimą, kurio dydį nustato Lietuvos

Respublikos

teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos

Respublikos

finansų ministerija ir su Valstybine kainų ir

konkurencijos

tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Atlyginimo

dydis nurodomas notariniame registre ir notaro

patvirtintame

dokumente.

Notaro

gaunamos pajamos apmokestinamos įstatymų nustatyta

tvarka.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

20 straipsnis.

Notaro veiklos apribojimas

Notarui

neleidžiama dirbti kito darbo, išskyrus pedagoginį

ir mokslinį tyrimo

darbą.

Notaras neturi

teisės su kitų profesijų darbuotojais jungtis

į bendrą komercinę

ūkinę veiklą.

21 straipsnis.

Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras

dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai

nepriklausomas.

Notaras savo

nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro

darbuotojus, moka

jiems atlyginimą.

Notaras

įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka

reikiamą inventorių

ir kitus reikmenis.

22 straipsnis.

Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras

negali eiti savo pareigų (atostogos, liga ar

kitos

priežastys), apie tai jis turi pranešti Lietuvos

Respublikos

teisingumo ministerijai, kuri paskiria notaro atstovą

arba paveda

pavaduoti kitam notarui.

Notaro atstovu

gali būti paskirtas tik toks asmuo, kuris yra

išlaikęs notaro

kvalifikacinį egzaminą.

Notaro

atstovui atstovaujamasis notaras pagal susitarimą

moka atlyginimą.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

23 straipsnis.

Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro

įgaliojimai pasibaigia:

1) notarui

mirus;

2) notarui

netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) notaro

pareiškimu;

4) nuteisus

jį už tyčinį nusikaltimą arba neatsargų

nusikaltimą

tarnyboje ar teismo nuosprendžiu uždraudus eiti

notaro pareigas;

5) atestacinei

komisijai pripažinus, kad notaras neatitinka

einamų pareigų;

6) Garbės

teismo prie Lietuvos Respublikos notarų rūmų

sprendimu;

7) notarui sulaukus

65 metų;

8) neįvykdžius

šio įstatymo 6 straipsnio penktojoje dalyje

nurodytų

reikalavimų.

Notaro

įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų)

įforminamas Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

24 straipsnis.

Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus

notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos

teisingumo

ministerija priima sprendimą dėl tolesnės biuro

veiklos,

neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir dokumentų

perdavimo.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

25 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio įstatymo

numatytus notarinius veiksmus Lietuvos

Respublikos

piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos

Respublikos

konsulinės įstaigos.

II SKYRIUS

NOTARŲ

IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ ATLIEKAMI

NOTARINIAI VEIKSMAI

26 straipsnis.

Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai atlieka

šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina

sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir

kt.);

2) imasi

priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3) išduoda

paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda

nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto

liudijimus;

5) liudija

dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6) liudija

parašo dokumentuose tikrumą;

7) liudija

dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą

tikrumą;

8) tvirtina

faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje

vietovėje;

9) priima

saugoti dokumentus;

10) tvirtina

dokumentų pateikimo laiką;

11) perduoda

vienų juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus

kitiems juridiniams

ir fiziniams asmenims;

12) priima kaip

depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

13) daro

vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus

skolos dokumentus;

14) priima

jūrinius protestus.

15) protestuoja

vekselius ir čekius;

16) atlieka

kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų

atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos

Respublikos konsulinės įstaigos atlieka šiuos

notarinius veiksmus:

1) tvirtina

sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir

kt.), išskyrus

sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos

Respublikoje,

perleidimo ir įkeitimo;

2) imasi

priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3) išduoda

paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda

nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto

liudijimus;

5) liudija

dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6) liudija

parašo dokumentuose tikrumą;

7) liudija

dokumentų vertimo iš vienos kalbos ir kitą

tikrumą;

8) tvirtina

faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje

vietovėje;

9) priima

saugoti dokumentus;

10) tvirtina

dokumentų pateikimo laiką;

11) priima kaip

depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

12) daro

vykdomuosius įrašus pagal konsulinių įstaigų

patvirtintus skolos

dokumentus;

13) priima

jūrinius protestus.

14) protestuoja

vekselius ir čekius;

15) atlieka

kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS

NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

28 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai

veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą,

išskyrus turto

paveldėjimo atvejus.

Notariniai

veiksmai atliekami notaro biure. Notariniai

veiksmai gali būti

atliekami kitose patalpose, jeigu piliečiai,

kuriems jie

atliekami, dėl svarbios priežasties (liga,

invalidumas ir pan.)

negali atvykti į notaro biurą.

Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų atliekamų notarinių

veiksmų vietą

nustato teisės aktai, reguliuojantys Lietuvos

Respublikos

konsulinių įstaigų veiklą.

29 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai

veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami

reikiami dokumentai

ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas.

Notarinių veiksmų

atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga

papildoma

informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių

dienų.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

30 straipsnis.

Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių

išaiškinimas

Notarai

privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų

prasmę ir pasekmes

asmenims, kurie nori juos atlikti.

Jei sandoris

sudėtingas, gali būti rašomas sandorio

sudarymo (derybų)

protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir

notaras.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

31 straipsnis.

Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius

veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo

ir jų

parašų tikrumo patikrinimas

Atlikdamas

notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių

asmenų, jų atstovų

arba juridinių asmenų atstovų asmenybę.

Tvirtinant

sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas

ir patikrinamas

juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose,

teisnumas.

Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame

nurodyti, kad jis

įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį

sudaro atstovas,

patikrinami jo įgaliojimai.

Tvirtinant

sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus

notarinius veiksmus,

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais

patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie

prašo atlikti

notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

Asmenybės

nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame

dokumente.

32 straipsnis.

Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro

tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie

dokumentai

pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris,

pareiškimas arba

kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro

akivaizdoje,

pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad

sandorį, pareiškimą

arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu pilietis

dėl fizinių trūkumų ar dėl kitų priežasčių

pats negali

sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento

pasirašyti, jo

prašymu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą

gali pasirašyti

kitas pilietis, nurodydamas priežastį, dėl kurios

pirmasis negalįs

pasirašyti.

33 straipsnis.

Teisės atlikti notarinius veiksmus

apribojimas

Notaras neturi teisės

atlikti notarinių veiksmų sau ir savo

vardu, savo

sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo

giminaičiams.

Šio straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams

priskiriami

tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai,

seneliai, broliai,

seserys.

Notariniai

veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje

nustatytas

taisykles, negalioja.

34 straipsnis.

Notaro dokumentų sudarymas

Notaro

dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su

dokumento turiniu

susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti

nors vieną kartą

žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti

ne mažiau kaip

kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų

adresai.

Notaras turi

teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir

organizacijų

žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams

veiksmams atlikti.

Atitinkamos žinios ir dokumentai turi būti

pateikti notaro

nurodytu terminu.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

35 straipsnis.

Notaro netvirtinami dokumentai

Negali būti

patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose

yra ištaisymų,

prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų

taisymų, taip pat

pieštuku parašyti dokumentai.

36 straipsnis.

Tvirtinamasis įrašas

Notaro

tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo

tvirtinamąjį įrašą,

pasirašo ir uždeda savo antspaudą.

37 straipsnis.

Notarinių veiksmų registravimas

Visi notariniai

veiksmai registruojami notariniame registre.

Registre turi

būti nurodomi šie registruojamo notarinio

veiksmo duomenys:

1) notarinio

veiksmo numeris;

2) notarinio

veiksmo atlikimo data;

3) fizinio ar

juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas,

gyvenamoji vieta ar

buveinė;

4) notarinio

veiksmo turinys;

5) atlyginimo

dydis;

6) dokumento

gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo numeris įrašomas notaro išduodamame

dokumente.

Įrašas

registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo

atliktas.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

38 straipsnis.

Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras

notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir

fizinių asmenų,

kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti

notariniai veiksmai,

rašytinį pareiškimą.

39 straipsnis.

Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu dingsta

notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas,

dingusio dokumento

dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio

dalyvių pareiškimą.

Testamento

dublikatas gali būti išduotas testamente

nurodytiems

įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties

liudijimą.

40 straipsnis.

Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras

privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu

tokio veiksmo

atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų

reikalavimų.

Asmens, kuriam

atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu

atsisakymo priežastis

išdėstoma raštu ir išaiškinama jo

apskundimo tvarka.

Teisės aktai,

reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali

nustatyti ir

kitokius pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms

įstaigoms

atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, taip pat

nustatyti tokio

atsisakymo tvarką.

41 straipsnis.

Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos

atlikti apskundimas

Suinteresuotas

asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis

veiksmas arba

atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra

neteisingas, turi

teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro

buvimo vietą.

Skundai dėl

konsulinės įstaigos pareigūno neteisingai

atlikto notarinio

veiksmo arba atsisakymo jį atlikti nagrinėjami

teisės aktų,

reguliuojančių Lietuvos Respublikos konsulinių

įstaigų veiklą,

nustatyta tvarka.

42 straipsnis.

Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su

notarinių veiksmų atlikimu

Skundus dėl

notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų

notarinių veiksmų

esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija arba jos

pavedimu Notarų rūmai.

43 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo metodinės

taisyklės

Notarinių

veiksmų atlikimo metodines taisykles tvirtina

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija, suderinusi su Notarų

rūmais.

44 straipsnis.

Notarinių registrų, liudijimų ir

tvirtinamųjų įrašų formos

Registrų

notariniams veiksmams registruoti, notarinių

liudijimų,

tvirtinamųjų įrašų sandoriuose ir liudijamuosiuose

dokumentuose

formas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija.

IV SKYRIUS

SANDORIŲ

TVIRTINIMO IR NUOSAVYBĖS LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO YPATUMAI

45 straipsnis.

Notaro tvirtinami sandoriai

Notaras

tvirtina sandorius, kuriems pagal įstatymus

privaloma

notarinė sudarymo forma. Šalims pageidaujant,

tvirtinami ir kiti

sandoriai, kurie pagal įstatymus neprivalo

būti notaro

tvirtinami.

Notaro patvirtinti

sandoriai,kuriuose šalys nurodė

neteisingą sandorio

kainą, yra negaliojantys.

46 straipsnis.

Sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto,

kuriam būtina valstybinė registracija,

perleidimo arba įkeitimo sutarčių

tvirtinimas

Tvirtindami

sandorius dėl nekilnojamojo ir kitokio turto,

kuriam būtina

valstybinė registracija, perleidimo arba

įkeitimo, notarai

patikrina, ar turtas priklauso jį

perleidžiančiam

arba įkeičiančiam asmeniui, taip pat ar yra

sutuoktinio

rašytinis sutikimas, jeigu turtas yra bendra

sutuoktinių

nuosavybė.

Šiuose

sandoriuose nurodoma jų registracijos atitinkamose

institucijose

terminas ir teisinės sandorių neįregistravimo

pasekmės.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

47 straipsnis.

Sandorio liudininkai

Sandorio

šalims ar testatoriui pageidaujant atliekant

notarinius veiksmus

gali dalyvauti liudininkai, kurie taip pat

pasirašo dokumente.

Liudininkais

negali būti asmenys, kurių naudai atliekamas

notarinis veiksmas.

48 straipsnis.

Testamentų tvirtinimas

Notaras

tvirtina veiksnių piliečių testamentus, sudarytus

pagal Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.

Pilietis,

kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti

sudarant

testamentą, jeigu to pageidauja testatorius. Notaro

nepatvirtintą

testamentą po testatoriaus mirties gali patvirtinti

teismas pagal

įpėdinių ieškinį.

49 straipsnis.

Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras gali

patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų

vardu, išduodamą

vienam asmeniui arba keliems asmenims.

50 straipsnis.

Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių

turinys, egzempliorių skaičius

Notarui

pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai

tvirtinamų

sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų,

kuriuose išdėstytas

sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka

notaro biuro bylose.

51 straipsnis.

Liudijimų išdavimas pagal bendrą sutuoktinių

pareiškimą

Notaras pagal

bendrą rašytinį sutuoktinių pareiškimą vienam

iš jų arba abiems

sutuoktiniams išduoda nuosavybės teisės į dalį

bendro turto,

sutuoktinių įgyto santuokos metu, liudijimus.

52 straipsnis.

Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui

mirus

Nuosavybės

teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas

gali būti išduotas

pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam

sutuoktiniui dėl

pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu

turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė,

įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam

sutinkant gali

būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį

nustatantis

liudijimas.

Nuosavybės

teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui,

išduoda palikimo

atsiradimo vietos notaras.

V SKYRIUS

NOTARIATO

ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

53 straipsnis.

Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio

įmonėms ir organizacijoms

Užsieniečiai

turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą

kreiptis į notarą ar

Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą tokia

tvarka kaip ir

Lietuvos Respublikos piliečiai.

Užsienio

įmonės ir organizacijos turi teisę kreiptis į

notarą ir Lietuvos

Respublikos konsulines įstaigas.

Pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos 1994 09 22

įstatymas

Nr.1-597;

Žin.,

1994, Nr. 78-1463.

54 straipsnis.

Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas

Lietuvos Respublikos notarų biuruose

Dokumentus,

sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio

valstybės valdžiai,

Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos

legalizuoja

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos

įstaigos.

Nelegalizuotus

dokumentus Lietuvos Respublikos notarai

priima, jei tai

nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų,

tarptautinių

sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos

Respublika.

55 straipsnis.

Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu

tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame

dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų

taisykles negu tos,

kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose,

atliekant

notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties

arba susitarimo

taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m.

rugsėjo 15 d.

Nr.I-2882_

71 straipsnis. Notarų veiklą

prižiūrinčių institucijų teisės

Tikrindami notarinių veiksmų atlikimo

teisėtumą, 7 straipsnio antrojoje dalyje įvardyti asmenys turi teisę revizuoti

atliktus notarinius veiksmus, tikrinti notaro turimus notarinius dokumentus,

registrus. Šie asmenys turi teisę reikalauti iš notaro pasiaiškinti dėl

pažeidimų ir trūkumų, susijusių su notarų profesine veikla, bei juos pašalinti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras bei

Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

[8 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų

rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

koordinuoti notarų veiklą;

rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo

institucijose;

rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.

straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų

rūmai, vykdydami savo uždavinius:

kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;

organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

nustatyta tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl galimo ieškinio už

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus;

gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų

rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų

rūmų susirinkimas.

[10-1

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

101 straipsnis. Notarų garbės

teismas

Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų

garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas.

Notarų garbės teismą sudaro 5 notarai, iš

kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras, vieną - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka

trejus metus.

Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį

yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[10-2 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

102 straipsnis. Nuobaudos skyrimas

notarui

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro

drausmės bylą, gali:

1) jį išteisinti;

2) pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;

3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas

šios bylos iškėlimo terminas;

4) įpareigoti viešai atsiprašyti

nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą;

5) pareikšti jam pastabą;

6) pareikšti jam papeikimą;

7) pareikšti jam griežtą papeikimą;

8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;

9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministrui atleisti jį iš pareigų.

Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų

nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[11

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos santykiai

Notarų

rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija, kasmet pateikia jai savo veiklos ataskaitą.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija svarbiausiais notarų veiklos klausimais

išklauso Notarų rūmų nuomonę, gali panaikinti Notarų rūmų nutarimus ar

sprendimus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymų.

[11 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

201 straipsnis. Reklamos draudimas

Notarui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai

reklamuoti savo profesinę veiklą.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas

draudimas netaikomas, kai duomenys apie notarą, jo biurą nurodomi

informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, įmonių kataloguose),

oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

nustato vienodą visiems notarų biurams iškabų formą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras

dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.

Notaras

savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems

atlyginimą.

Notaras

įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus

reikmenis.

[22 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu

notaras negali eiti savo pareigų (atostogos, liga ar kitos priežastys), apie

tai jis turi pranešti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri paskiria

notaro atstovą arba paveda pavaduoti kitam notarui.

Notaro

atstovu gali būti paskirtas tik toks asmuo, kuris yra išlaikęs notaro

kvalifikacinį egzaminą.

Notaro

atstovui atstovaujamasis notaras pagal susitarimą moka atlyginimą.

[22 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

56 straipsnis. Kandidatai į notarus

(asesoriai)

Kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo,

kuris šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka yra įrašytas į kandidatų į

notarus (asesorių) sąrašą, sudarė šiame įstatyme numatytą kandidato į notarus

(asesoriaus) sutartį ir rengiasi profesinei notaro veiklai.

Kandidatais į notarus (asesoriais) gali būti

Lietuvos Respublikos piliečiai, atitinkantys šio įstatymo 3 straipsnio

antrosios dalies reikalavimus.

57 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu

su Notarų rūmų prezidiumu kasmet nustato kandidatų į notarus (asesorių)

skaičių.

Asmenis į kandidatų į notarus (asesorių)

sąrašą įrašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu. Notarų rūmų prezidiumas kandidatūras teikia remdamasis viešo konkurso

rezultatais.

58 straipsnis. Kandidato į notarus

(asesoriaus) sutartis

Asmuo, įrašytas į kandidatų į notarus

(asesorių) sąrašą, sudaro sutartį su Notarų rūmų prezidiumu ir notaru, pas kurį

kandidatas atlieka praktiką. Teorinį kandidatų į notarus (asesorių) mokymą

organizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Notarų rūmais.

59 straipsnis. Kandidato į notarus

(asesoriaus) teisės ir pareigos

Kandidatas į notarus (asesorius) susipažįsta

su notariniais veiksmais dalyvaudamas rengiant šių veiksmų dokumentus, su

organizacine notaro biuro veikla bei kitais klausimais pagal kandidatų į

notarus (asesorių) rengimo programą, kurią tvirtina Notarų rūmų prezidiumas.

Kandidatas į notarus (asesorius) neturi

teisės savarankiškai atlikti notarinius veiksmus.

Kandidatas į notarus (asesorius) privalo

saugoti notaro paslaptį.

Kandidatas į notarus (asesorius) privalo

laikytis notaro biure nustatytos darbo tvarkos, nepriekaištingai vykdyti

notaro, kuris vadovauja jo praktikai, pavedimus, elgtis taip, kad nepakenktų

Lietuvos Respublikos notariato autoritetui.

60 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

atsakomybė

Kandidatai į notarus (asesoriai) už notarui,

kuris vadovauja jų praktikai, padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos

civilinį kodeksą.

Kandidatams į notarus (asesoriams),

pažeidusiems jiems nustatytas taisykles, notaras, vadovaujantis praktikai, gali

pareikšti pastabą bei pareikalauti nutraukti kandidato į notarus (asesoriaus)

sutartį.

61 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

socialinės garantijos

Notarų rūmai kandidatams į notarus

(asesoriams) moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją.

Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius)

draudžia privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet

suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Už atostogų laiką mokama

stipendija.

62 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

veiklos apribojimai

Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama

dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus

mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą). Kandidatas į notarus (asesorius)

gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką.

63 straipsnis. Kandidato į notarus

(asesoriaus) sutarties pasibaigimas

Kandidato į notarus (asesoriaus) sutartis

pasibaigia:

1) suėjus sutarties terminui;

2) kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu;

3) jei atsirado aplinkybių, kurios pagal šio

įstatymo 23 straipsnį pašalina galimybę dirbti notaro darbą;

4) jei kandidatas į notarus (asesorius)

pakartotinai neišlaiko notaro kvalifikacinio egzamino;

5) jei Notarų rūmų prezidiumo nutarimu

patenkinamas šio įstatymo 60 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas notaro

reikalavimas.

Kandidato į notarus (asesoriaus) sutartis

nutraukiama Notarų rūmų prezidiumo nutarimu. Notarų rūmų prezidiumas savo

nutarimą per 5 dienas pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris

asmenį išbraukia iš kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo.

64 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

nuostatai

Kandidatų

į notarus (asesorių) konkurso ir mokymosi sąlygas, kurios neaptartos šiame

įstatyme, nustato Kandidatų į notarus (asesorių) nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius,

1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr.I-2882

491 straipsnis. Vykdomųjų įrašų dėl

priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą

atlikimo ir apskundimo tvarka

Notaras, gavęs

hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo,

patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos

(įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo)

kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo

atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar

pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo

atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu)

užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti

įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį

įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos

(įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per

dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti

kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba

pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo

nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko

pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį

atlikti. Notaras turi teisę įstatymų numatytais atvejais panaikinti vykdomąjį

įrašą.

Notaras

netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, duomenų atitikties ir

neatsako už juos.

Notaro

vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1

dalyje numatytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511

straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo

kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę

kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1848,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)

191 straipsnis. Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijai

Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

1) tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę;

2) atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį;

3) notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą;

4) notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką;

5) kryžminį subsidijavimą;

6) sąnaudas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

202 straipsnis. Notarų teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos

Notarai teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugas.

Taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras privalo teikti pirmenybę įstatymų nustatytų funkcijų atlikimui. Teikdamas taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas.

Atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas ir teikdamas taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, notaras turi atriboti savo funkcijų atlikimą nuo taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo. Notaras negali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų.

Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas.

Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.

Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas

Notarų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Notarui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.

Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.

Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

203 straipsnis. Notarų teikiamos aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugos

Notarai Civilinio kodekso, šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turtą, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notaras būti negali.

Aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo teikti pirmenybę notarinių veiksmų atlikimui.

Aukcionai organizuojami ir vykdomi informacinių technologijų priemonėmis.

Organizuojant ir vykdant aukcionus imamasi priemonių, kad būtų užtikrinama patikimas asmens tapatybės nustatymas, konfidencialumas, tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas ir naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.

Aukciono dalyvio mokestis mokamas į notaro depozitinę sąskaitą.

Aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka nustatyta Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklėse. Šiose taisyklėse nurodomos aukciono organizatoriaus teisės ir pareigos, aukciono objekto įsigijimo ir apmokėjimo tvarka, aukciono dalyvio mokesčio mokėjimo, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka, aptariamos kitos organizuojant ir vykdant aukcioną reikšmingos aplinkybės. Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243

281 straipsnis. Notarų nuotoliniu būdu atliekami notariniai veiksmai

Notarai nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus.

Notarai nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus vadovaudamiesi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir juos atlikdami šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Šiuo atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas.

Notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Notarai imasi priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548

282 straipsnis. Notarų mišriuoju būdu atliekami notariniai veiksmai

Tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 281 straipsnyje nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje ir sudaryti galimybes notarinio veiksmo dalyviams pasirašyti dokumentus per kuo trumpesnį laiką.

Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro dokumentų pasirašymo, tvirtinimo ir liudijimo vieta ir laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti.

Tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą, nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas išduodamas elektroninės formos. Notaras taip pat gali išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinį nuorašą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559

65 straipsnis. Notarų rūmai. Notarų rūmų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus. Notarų rūmai yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų narių susirinkimas (toliau – Notarų rūmų susirinkimas) ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

66 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) įgyvendinti notarų savivaldą ir atstovauti notarų interesams;

2) koordinuoti ir prižiūrėti notarų veiklą;

3) rūpintis notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu;

4) vienodinti notarinę praktiką;

5) įgyvendinti kitus šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.

67 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja notarų interesams ir juos gina Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;

2) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis;

3) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo;

4) teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skyrimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;

5) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

6) kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) organizuoja notarų, kandidatų į notarus (asesorių) kvalifikacijos kėlimą;

8) vykdo notarų atestavimą;

9) imasi notarinės praktikos vienodinimo priemonių;

10) organizuoja ir kontroliuoja notaro profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą, užtikrina jų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;

11) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

12) įgyvendina bendros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teises ir atlieka šios platformos savininko pareigas;

13) išduoda notaro pažymėjimus;

14) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.

68 straipsnis. Notarų rūmų organai

Pagrindiniai Notarų rūmų organai yra:

1) Notarų rūmų susirinkimas;

2) Notarų rūmų prezidiumas;

3) Notarų rūmų prezidentas;

4) Notarų garbės teismas;

5) Notarų atestacijos komisija.

Notarų rūmai gali turėti ir kitų organų, nurodytų Notarų rūmų statute.

Notarų rūmų valdymo organai yra Notarų rūmų prezidiumas ir Notarų rūmų prezidentas.

69 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas

Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių.

Notarų rūmų susirinkimas:

1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia;

2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos perspektyvas ir kryptis;

3) Notarų rūmų statute nustatyta tvarka skiria (renka) ir atšaukia Notarų rūmų organus;

4) tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksą;

5) sprendžia kitus Notarų rūmų statute numatytus klausimus.

Notarų rūmų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Notarų rūmų narių.

70 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas

Notarų rūmų prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos iš notarų ketveriems metams renka (skiria) Notarų rūmų susirinkimas.

Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente.

Notarų rūmų prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Notarų atestacijos komisijos, o Notarų rūmų statute nustatytais atvejais – ir kitų Notarų rūmų organų nariais.

Notarų rūmų prezidiumas, atlikdamas Notarų rūmams priskirtas funkcijas:

1) užtikrina tinkamą Notarų rūmų funkcijų atlikimą;

2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų vykdymą;

3) valdo, naudoja Notarų rūmų turtą ir disponuoja juo neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;

4) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;

5) atlieka kitas Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas.

Atlikdamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidiumas priima nutarimus.

72 straipsnis. Notarų garbės teismas

Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš notarų;

2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius.

Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką.

Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus.

Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas.

Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.

73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija

Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr. I-2882

Pakeitimai: