← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos notariato įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1998-05-14

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.09)

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1998.06.02)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1992, Nr.28-810

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1

straipsnis. Notariato samprata

Notariatas

yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai

įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų  subjektines teises  ir

juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

2

straipsnis. Notaras

Notaras

yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme numatytas funkcijas,

užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų

sandorių ir dokumentų.

Notariniams

veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą. Keli notarai gali steigti vieną

biurą, sudarydami bendros veiklos sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės

veiklos subjektas.

Notarus

skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

[3

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

3

straipsnis. Teisė užimti notaro pareigas

Notaro

pareigos užimamos konkurso būdu.

Notaru

gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį

išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus buvęs kandidatu į notarus

(asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Lietuvos  Respublikos

pilietis, kuris turi mokslo laipsnį arba ne mažesnį kaip dešimties metų

teisininko darbo stažą, gali būti notaru, atlikęs ne trumpesnę kaip trijų

mėnesių notaro praktiką ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Konkurso

nuostatus Lietuvos Respublikos notarų rūmų teikimu tvirtina Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

Notarų

kvalifikacija  ir tinkamumas pareigoms tikrinami atestacija. Notarai

atestuojami pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

[3

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

1 straipsnis.

Notariato samprata

Notariatas yra

visuma notarų,  kuriems  pagal  šį  įstatymą

suteikiama teisė

juridiškai įtvirtinti  neginčijamas fizinių  ir

juridinių  asmenų

subjektines  teises   ir  juridinius  faktus,

užtikrinti šių

asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

2 straipsnis.

Notaras

Notaras yra

valstybės įgaliotas  asmuo,  atliekantis  šiame

įstatyme numatytas

funkcijas, užtikrinančias,  kad  civiliniuose

teisiniuose

santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notariniams

veiksmams  atlikti notaras  steigia savo  biurą.

Keli notarai gali

steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos

sutartį. Notarų

biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas.

Notarus skiria

ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

3 straipsnis. Teisė užimti notaro pareigas

Notaro pareigos užimamos viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti Lietuvos Respublikos

pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ne mažiau kaip vienerius

metus buvęs kandidatu į notarus (asesoriumi) ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro nustatyta tvarka išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Lietuvos

Respublikos pilietis, apgynęs socialinių mokslų teisės krypties daktaro

ar habilituoto daktaro disertaciją ir turintis ne mažesnį kaip penkerių metų

pedagoginio darbo stažą, taip pat Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne

mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, gali būti skiriamas notaru,

jei išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir laimėjo viešą konkursą bei atliko

ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, kurios atlikimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše.

Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko

kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Viešo konkurso notaro pareigoms nuostatus

Notarų rūmų prezidiumo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

atsisako tvirtinti trijų mėnesių notaro praktikos atlikimo tvarką ar Viešo

konkurso notaro pareigoms nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo motyvai, į

kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[4

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

4

straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatus

į  notarus (asesorius)  priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Kandidatų

į  notarus (asesorių) priėmimo ir atleidimo tvarką, mokymosi sąlygas ir

apmokėjimą nustato Notarų rūmų prezidiumas.

[4

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

4 straipsnis. Notarų kvalifikacijos kėlimas

ir atestavimas

Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją.

Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai, o koordinuoja Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija. Notarų kvalifikacijos kėlimo nuostatus

tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

Notarai yra periodiškai atestuojami. Notarų

atestavimą vykdo Notarų rūmai.

Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

atsisako tvirtinti Notarų atestavimo nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo

motyvai, į kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

5

straipsnis. Notaro priesaika

Asmuo,

paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos

Respublikos teisingumo ministrui.

Prisiekiama

šiais žodžiais:

"Aš,

notaras  (ė)  ..................,  prisiekiu  būti ištikimas (a) Lietuvos

Respublikai,

(vardas, pavardė) laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti

sąžiningas (a) ir dorai vykdyti    notaro (ės) pareigas. Tepadeda man

Dievas."

Prisiekti

galima ir be paskutiniojo sakinio.

Notaras

pasirašo  priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas saugomas notaro asmens

byloje.

Asmuo,

paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro pareigų.

[6

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

6

straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų

skaičius  nustatomas atsižvelgiant į gyventojams teikiamų teisinių paslaugų

poreikius.

Notarų

skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija.

Atlikti

notarinius veiksmus už aptarnaujamos teritorijos ribų notaras gali, tik kai

suinteresuotas asmuo iškviečia jį į namus ar medicinos pagalbos įstaigą.

Notaro

biuro  patalpose turi  būti  sudarytos  sąlygos kultūringai aptarnauti

gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.

Notaras

turi per tris mėnesius nuo priesaikos priėmimo dienos atidaryti savo biurą arba

sudaryti bendros veiklos sutartį su kitais notarais ir apsidrausti dėl galimo

ieškinio, jei notariniais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims būtų

padaryta žala.

[6 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1

d.]

5 straipsnis.

Notaro priesaika

Asmuo,

paskirtas  notaru, prieš  pradėdamas  eiti  pareigas,

prisiekia Lietuvos

Respublikos teisingumo ministrui.

Prisiekiama

šiais žodžiais:

"Aš,

notaras   (ė)   ..................,   prisiekiu   būti

ištikimas (a)

Lietuvos Respublikai,

(vardas, pavardė)

laikytis jos

Konstitucijos ir  įstatymų, visada  būti sąžiningas

(a) ir  dorai

vykdyti        notaro (ės)  pareigas. Tepadeda  man

Dievas."

Prisiekti

galima ir be paskutiniojo sakinio.

Notaras

pasirašo   priesaikos  tekstą.  Šis  jo  priesaikos

tekstas saugomas

notaro asmens byloje.

Asmuo,

paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro

pareigų.

6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir

veiklos teritorija

Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos

teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo

patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo

metodiką.

Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras

privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo tarnybinio

antspaudo ir parašo pavyzdį bei civilinės atsakomybės dėl galimo ieškinio už

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus

draudimo dokumentą (toliau - draudimo dokumentas). Notaras privalo Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai pateikti pasikeitusio tarnybinio antspaudo

ar parašo pavyzdį bei naujai sudarytus draudimo dokumentus.

Notaras per tris mėnesius nuo paskyrimo

dienos turi įsteigti savo biurą arba sudaryti bendros veiklos sutartį su kitais

notarais.

Prieš pradėdamas vykdyti savo funkcijas,

notaras privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę. Minimali draudimo suma yra

50000 litų. Draudimo dokumentas turi būti iškabintas notaro klientui matomoje

vietoje.

Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir

notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas

į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai

aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[7

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

7

straipsnis. Notarų veiklos priežiūra

Notarų

veiklos  priežiūrą  vykdo  Lietuvos  Respublikos teisingumo ministerija.

Lietuvos

Respublikos  teisingumo  ministerija  tikrina notarinių veiksmų  teisėtumą,

įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių

veiksmų statistiką.

[7

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

7 straipsnis. Notarų veiklos priežiūra

Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklą

prižiūri apygardų teismų pirmininkai bei kiti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro paskirti asmenys.

Notarinių veiksmų teisėtumą, išskyrus šio

įstatymo 41 straipsnyje nurodytus atvejus, tikrina tik apygardų teismų pirmininkai,

kurie tai daro patys arba per savo paskirtus teisėjus.

Notarų veikla prižiūrima Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įgyvendina priemones notarinei

praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už

atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka kitokią notarų biurų darbo

kontrolę, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus atvejus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[7-1

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

8 straipsnis.

Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie

yra Lietuvos

Respublikos sostinėje Vilniuje.

Notarų rūmai

yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų

statutą  priima  Notarų  rūmų  susirinkimas  ir

tvirtina Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

9 straipsnis.

Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti

notarų veiklą;

2) rūpintis

notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir

atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios

ir valdymo

institucijose;

4) rengti

norminių aktų  projektus notariato  klausimais ir

teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

5)

įgyvendinti   kitus  Notarų   rūmų   statute   numatytus

uždavinius.

10 straipsnis.

Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai,

vykdydami savo uždavinius:

1)

kontroliuoja,   kad  notarai   sąžiningai  atliktų  savo

pareigas;

2) organizuoja

kursus ir  seminarus  notarų  kvalifikacijai

kelti;

3) teikia

pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos

klausimais;

4) skiria lėšų

notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5) nustatyta

tvarka sudaro  notarų  draudimo  sutartis  dėl

galimo ieškinio  už

fiziniams  ar juridiniams  asmenims  padarytą

žalą atliekant

notarinius veiksmus;

6) gali

reikalauti iš  notarų  informacijos  apie  atliktus

notarinius veiksmus;

7) atlieka

kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų rūmų

funkcijoms atlikti  iš notarų  imamas mokestis,

kurio dydį nustato

Notarų rūmų susirinkimas.

11 straipsnis. Notarų rūmų

ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai

Notarų rūmai kasmet iki vasario 15 dienos

pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos

ataskaitą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras,

manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos

įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar

sprendimų panaikinimo. Šis skundas turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo

skundžiamo nutarimo ar sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

12

straipsnis. Notarų nepriklausomumas

Notarai

savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei  valdymo

institucijų  įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.

13

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai

Notarai

savo  veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo  įstatymu ir

kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos  Respublikos Vyriausybės

nutarimais bei potvarkiais,  Lietuvos  Respublikos  teisingumo  ministerijos

norminiais aktais ir Notarų rūmų nutarimais.

[14 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

14

straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai

privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos

apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų

įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius

veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir

civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais.

Seimo

sudarytų komisijų reikalavimu pažymos apie atliktus notarinius  veiksmus  ir

dokumentai išduodami tik įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymos

apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti  notaru,

taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines

pareigas.

Sandorio

šalis,  jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas atstovas gali atleisti notarą nuo

pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai

nuo paslapties saugojimo  gali  atleisti  Lietuvos  Respublikos  teisingumo

ministerija.

[14 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

14

straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai

privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos

apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų

įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius

veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir

civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais.

Pažymos

apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti  notaru,

taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines

pareigas.

Sandorio

šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo

pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai

nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

Nr.

VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

15

straipsnis. Notaro raštvedybos kalba

Notaro

raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais

ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina

kalba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

[16 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

16

straipsnis. Notaro atsakomybė

Notaras,

atlikdamas  šiame įstatyme numatytas funkcijas pažeidęs įstatymų bei kitų

norminių aktų reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka kaip valstybės

pareigūnas.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas gali iškelti

notarui drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Garbės teismui prie Lietuvos

Respublikos notarų rūmų, kuris  vadovaujasi  Notarų  rūmų  susirinkimo

patvirtintais nuostatais.

[16 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

12 straipsnis.

Notarų nepriklausomumas

Notarai  savo

įgaliojimus  vykdo,  nepaisydami  valstybinės

valdžios  bei

valdymo  institucijų   įtakos,  ir  paklūsta  tik

įstatymams.

13 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai

pagrindai

Notarai  savo

veikloje  vadovaujasi  Lietuvos  Respublikos

Konstitucija,

šiuo   įstatymu  ir  kitais  Lietuvos  Respublikos

įstatymais,

Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės  nutarimais  bei

potvarkiais,

Lietuvos   Respublikos   teisingumo   ministerijos

norminiais aktais ir

Notarų rūmų nutarimais.

14 straipsnis.

Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai privalo

užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos apie

notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik

juridiniams ir

fiziniams asmenims,  kurių pavedimu  arba kuriems

buvo atliekami

notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros,  tardymo ir  kvotos organų reikalavimu

pažymos apie

notarinius veiksmus  ir  dokumentai  išduodami  dėl

jiems priklausančių

baudžiamųjų ir civilinių bylų.

Seimo

sudarytų  komisijų reikalavimu pažymos apie atliktus

notarinius

veiksmus   ir   dokumentai  išduodami  tik  įstatymų

nustatytais

atvejais.

Pažymos apie

testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų  slaptumo taisyklės  taikomos ir asmenims,

nustojusiems

dirbti   notaru,  taip  pat  asmenims,  kurie  apie

notarinius veiksmus

sužinojo, eidami tarnybines pareigas.

Sandorio

šalis,   jos  teisių  perėmėjas  ir  jos  teisėtas

atstovas gali

atleisti notarą  nuo  pareigos  saugoti  notarinių

veiksmų paslaptį.

Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo paslapties

saugojimo   gali

atleisti   Lietuvos   Respublikos   teisingumo

ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960711AA1470 ;}

Nr. 1-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

15 straipsnis.

Notaro raštvedybos kalba

Notaro

raštvedyba  tvarkoma valstybine  kalba. Sandoriai  su

užsienio valstybių

fiziniais ir  juridiniais asmenimis  sudaromi

valstybine ir kita

abiems šalims priimtina kalba.

Straipsnio

pakeitimai:

{#95ESAA0960 ;} Nr.

1-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

16 straipsnis. Notaro atsakomybė

Už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais,

notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notaras

turi atlyginti visą savo ar jo biuro darbuotojų, atliekančių darbines pareigas,

padarytą žalą. Fiziniams ir juridiniams asmenims visą žalą turi atlyginti ir

notaras, kurio įgaliojimai pasibaigę, jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo

pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais terminais. Šioje

dalyje nurodytais atvejais ieškinys pareiškiamas notarui.

Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,

padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar

administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

17

straipsnis. Notaro antspaudas

Notaras

turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo pavarde ir buveinės

pavadinimu.

18

straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas

Notaras

turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą.

[19 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

19

straipsnis. Notaro pajamos

notarinio veiksmo atlikimą ir teisines bei technines paslaugas notaras ima

atlyginimą, kurio dydį nustato Lietuvos Respublikos teisingumo  ministerija,

suderinusi  su Lietuvos Respublikos finansų  ministerija.

Atlyginimo

dydis nurodomas notariniame registre ir notaro patvirtintame dokumente.

Notaro

gaunamos pajamos apmokestinamos įstatymų nustatyta tvarka.

[19 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

17 straipsnis.

Notaro antspaudas

Notaras turi

antspaudą su  Lietuvos valstybės  herbu,  savo

pavarde ir buveinės

pavadinimu.

18 straipsnis.

Valstybės simbolių naudojimas

Notaras  turi

teisę  savo  blankuose  ir  iškabose  naudoti

Lietuvos valstybės

herbą.

19 straipsnis. Notaro pajamos

Už notarinio veiksmo atlikimą, sandorių

projektų parengimą, konsultacijas bei technines paslaugas notaras ima

atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Atlyginimo dydis turi

garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomu,

sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus

ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą.

Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį,

notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.

Atlyginimo dydis nurodomas notariniame

registre ir notaro patvirtintame dokumente.

Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Ūkio subjektams notaro

atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami specialiuose apskaitos

dokumentuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

20

straipsnis. Notaro veiklos apribojimas

Notarui

neleidžiama dirbti kito darbo, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tyrimo darbą.

Notaras

neturi teisės su kitų profesijų darbuotojais jungtis į bendrą komercinę ūkinę

veiklą.

[20-1 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

20 straipsnis.

Notaro veiklos apribojimas

Notarui

neleidžiama  dirbti kito  darbo, išskyrus pedagoginį

ir mokslinį tyrimo

darbą.

Notaras neturi

teisės su kitų profesijų darbuotojais jungtis

į bendrą komercinę

ūkinę veiklą.

21 straipsnis.

Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras

dirba    savarankiškai    ir    yra    ekonomiškai

nepriklausomas.

Notaras savo

nuožiūra priima  į darbą jam reikalingus biuro

darbuotojus, moka

jiems atlyginimą.

Notaras

įsigyja   biuro  patalpas  ar  jas  nuomoja,  perka

reikiamą inventorių

ir kitus reikmenis.

22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir

pavadavimas

Jeigu notaras negali eiti savo pareigų

(atostogos, liga ar kitos priežastys), apie tai jis turi pranešti Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai, kuri prireikus laikinai nesantį notarą

paveda pavaduoti kitam notarui arba, suderinusi su atstovaujamu notaru, o jei

šio nėra - su Notarų rūmais, paskiria notaro atstovą. Pavaduojamas arba

atstovaujamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų.

Notaro atstovu gali būti paskirtas Lietuvos

Respublikos pilietis, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus

(asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, arba Lietuvos

Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus,

penkerių metų teisinio darbo stažą ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Asmuo, paskirtas notaro atstovu, prieš

pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.

Notaro atstovui atstovaujamas notaras pagal susitarimą moka atlyginimą.

Už notaro atstovo, einančio notaro pareigas,

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, atsako atstovaujamas notaras.

Atlyginęs žalą notaras turi atgręžtinio reikalavimo teisę į notaro atstovą.

Jei notaras perėjo dirbti į renkamas pareigas, Lietuvos Respublikos teisingumo

ministro įsakymu jo įgaliojimai sustabdomi. Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras taip pat turi teisę sustabdyti notaro, kuriam iškelta baudžiamoji arba

drausmės byla, įgaliojimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[23 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

23

straipsnis. Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro

įgaliojimai pasibaigia:

1)

notarui mirus;

2)

notarui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

3)

notaro pareiškimu;

4)

nuteisus  jį už  tyčinį nusikaltimą arba neatsargų nusikaltimą tarnyboje ar

teismo nuosprendžiu uždraudus eiti notaro pareigas;

5)

atestacinei komisijai pripažinus, kad notaras neatitinka einamų pareigų;

6)

Garbės teismo prie Lietuvos Respublikos notarų rūmų sprendimu;

7)

notarui sulaukus 65 metų;

8)

neįvykdžius šio įstatymo 6 straipsnio penktojoje dalyje nurodytų reikalavimų.

Notaro

įgaliojimų  pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

[23 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

23 straipsnis. Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro įgaliojimai pasibaigia:

1) notarui mirus;

2) notarui netekus Lietuvos Respublikos

pilietybės;

3) notaro pareiškimu;

4) kai jis dėl sveikatos būklės pagal

medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali dirbti notaru;

5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo

notaras nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba notarui paskiriama bausmė, dėl

kurios jis negali dirbti notaru, arba atimama teisė dirbti notaru;

6) Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui

pritarus Notarų garbės teismo siūlymui atleisti notarą iš pareigų;

7) kai jis netinka eiti pareigas pagal

atestavimo rezultatus;

8) notarui sulaukus 65 metų;

9) neįvykdžius šio įstatymo 6 straipsnio

ketvirtojoje dalyje nurodytų reikalavimų;

10) jei notaras pažeidė šio įstatymo 20

straipsnio reikalavimus;

11) jei notaras sistemingai daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių

Notarų rūmams.

Notaro

įgaliojimų  pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

24

straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus

notaro  įgaliojimams,  Lietuvos  Respublikos teisingumo ministerija  priima

sprendimą dėl tolesnės biuro veiklos, neatliktų  notarinių veiksmų  tęsimo ir

dokumentų perdavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

25

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio

įstatymo  numatytus  notarinius  veiksmus  Lietuvos Respublikos piliečiams,

esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos.

II SKYRIUS

NOTARŲ IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI

[26 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

26

straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai

atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1)

tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir kt.);

2)

imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3)

išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4)

išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

5)

liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6)

liudija parašo dokumentuose tikrumą;

7)

liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

8)

tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

9)

priima saugoti dokumentus;

10)

tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11)

perduoda vienų juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ir

fiziniams asmenims;

12)

priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

13)

daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus skolos dokumentus;

14)

priima jūrinius protestus;

15)

protestuoja vekselius ir čekius;

16)

atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

[26 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

24 straipsnis.

Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus

notaro   įgaliojimams,   Lietuvos   Respublikos

teisingumo

ministerija   priima  sprendimą  dėl  tolesnės  biuro

veiklos,

neatliktų   notarinių  veiksmų   tęsimo  ir   dokumentų

perdavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

25 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio  įstatymo

numatytus   notarinius   veiksmus   Lietuvos

Respublikos

piliečiams,  esantiems  užsienyje,  atlieka  Lietuvos

Respublikos

konsulinės įstaigos.

II SKYRIUS

NOTARŲ

IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ ATLIEKAMI

NOTARINIAI VEIKSMAI

26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius (sutartis, testamentus,

įgaliojimus ir kt.);

2) imasi priemonių paveldimam turtui

apsaugoti;

3) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda nuosavybės teisės į dalį

sutuoktinių bendro turto liudijimus;

5) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų

tikrumą;

6) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

7) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos

į kitą tikrumą;

8) tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir

yra tam tikroje vietovėje;

9) priima saugoti dokumentus;

10) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11) perduoda vienų juridinių ir fizinių

asmenų pareiškimus kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

12) priima kaip depozitą pinigus ir

vertybinius popierius;

13) priima jūrinius protestus;

14) protestuoja vekselius ir čekius;

15) atlieka kitus įstatymų numatytus

notarinius veiksmus.

Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra

nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta

tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

27

straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų atliekami

notariniai veiksmai

Lietuvos

Respublikos  konsulinės įstaigos atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1)

tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir kt.), išskyrus

sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, perleidimo ir

įkeitimo;

2)

imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3)

išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4)

išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

5)

liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6)

liudija parašo dokumentuose tikrumą

7)

liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos ir kitą tikrumą;

8)

tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

9)

priima saugoti dokumentus;

10)

tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11)

priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

12)

daro vykdomuosius įrašus pagal konsulinių įstaigų patvirtintus skolos

dokumentus;

13)

priima jūrinius protestus;

14)

protestuoja vekselius ir čekius;

15)

atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO

TAISYKLĖS

[28 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

28

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai

veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo

atvejus.

Notariniai

veiksmai  atliekami notaro biure. Notariniai veiksmai gali būti atliekami

kitose patalpose, jeigu piliečiai, kuriems jie  atliekami,  dėl  svarbios

priežasties  (liga, invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą.

Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato teisės

aktai, reguliuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą.

[28 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų

atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos

Respublikos   konsulinės  įstaigos  atlieka  šiuos

notarinius veiksmus:

1) tvirtina

sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir

kt.), išskyrus

sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos

Respublikoje,

perleidimo ir įkeitimo;

2) imasi

priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3) išduoda

paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda

nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto

liudijimus;

5) liudija

dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6) liudija

parašo dokumentuose tikrumą

7) liudija

dokumentų  vertimo  iš  vienos  kalbos  ir  kitą

tikrumą;

8) tvirtina

faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje

vietovėje;

9) priima

saugoti dokumentus;

10) tvirtina

dokumentų pateikimo laiką;

11) priima kaip

depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

12)  daro

vykdomuosius  įrašus  pagal  konsulinių  įstaigų

patvirtintus skolos

dokumentus;

13) priima

jūrinius protestus;

14) protestuoja

vekselius ir čekius;

15) atlieka

kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS

NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo

vieta

Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas

bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją

šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notariniai veiksmai atliekami notaro biure.

Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai

suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti

atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos

pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei

dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų

atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato teisės aktai, reguliuojantys Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

29

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai

veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas

nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas,

jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių

dienų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

30

straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas

Notarai

privalo  išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims,

kurie nori juos atlikti.

Jei

sandoris  sudėtingas, gali  būti  rašomas sandorio sudarymo (derybų)

protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

[31 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

31

straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus,

asmenybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas

Atlikdamas

notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių

asmenų atstovų asmenybę.

Tvirtinant

sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas ir patikrinamas juridinių

asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas  testamentą,

notaras  privalo  jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu.

Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.

Tvirtinant

sandorius  ir atliekant  kai kuriuos  kitus notarinius veiksmus, Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų

asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

Asmenybės

nustatymo  būdą  notaras  nurodo  sudaromame dokumente.

[31 straipsnio redakcija nuo

1998 m. liepos 1 d.]

29 straipsnis.

Notarinių  veiksmų atlikimo terminai

Notariniai

veiksmai  atliekami  iš  karto,  kai  pateikiami

reikiami dokumentai

ir paimamas  nustatyto  dydžio  atlyginimas.

Notarinių veiksmų

atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga

papildoma

informacija,  tačiau  ne  ilgiau  dešimt  kalendorinių

dienų.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

30 straipsnis.

Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių

išaiškinimas

Notarai

privalo   išaiškinti  atliekamų  notarinių  veiksmų

prasmę ir pasekmes

asmenims, kurie nori juos atlikti.

Jei  sandoris

sudėtingas,  gali   būti   rašomas  sandorio

sudarymo (derybų)

protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir

notaras.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

31 straipsnis. Asmenų, kurie

prašo atlikti notarinius veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų

tikrumo patikrinimas

Atlikdamas notarinius veiksmus, notaras

nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę pagal

pateiktą pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra

asmens kodas.

Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių

asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose,

teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis

įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo

įgaliojimai.

Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos

kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais

patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius

veiksmus, parašų tikrumas.

Asmenybės nustatymo būdą notaras nurodo

sudaromame dokumente.

Lietuvos Respublikos teismai ne vėliau kaip

per 3 dienas nuo sprendimo, apribojančio fizinio asmens veiksnumą ar

panaikinančio veiksnumo apribojimus, įsiteisėjimo privalo sprendimo nuorašą

nusiųsti Notarų rūmams, kurie praneša notarams apie ribotai veiksnius bei

neveiksnius asmenis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

32

straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro

tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi

dalyvaujant notarui.  Jeigu sandoris, pareiškimas arba  kitoks dokumentas

pasirašytas ne  notaro akivaizdoje,  pasirašęs asmuo turi asmeniškai

patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu

pilietis dėl fizinių trūkumų ar dėl kitų priežasčių pats negali  sandorio,

pareiškimo  arba  kitokio  dokumento pasirašyti, jo prašymu sandorį, pareiškimą

arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas pilietis, nurodydamas priežastį,

dėl kurios pirmasis negalįs pasirašyti.

33

straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas

Notaras

neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams

ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams priskiriami tėvai,

įtėviai, vaikai,  įvaikiai,  vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys.

Notariniai

veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles,

negalioja.

34

straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas

Notaro

dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su dokumento turiniu susiję

terminai, datos ir skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Juridinių

asmenų pavadinimai turi būti ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir

nurodyti jų adresai.

Notaras

turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias  ir

dokumentus,  reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Atitinkamos žinios ir

dokumentai turi būti pateikti notaro nurodytu terminu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

35

straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentai

Negali

būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų,

užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti

dokumentai.

[35 straipsnio 2 dalies

redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas

parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

36

straipsnis. Tvirtinamasis įrašas

Notaro

tvirtinamuose  dokumentuose  notaras  parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir

uždeda savo antspaudą.

[37 straipsnio redakcija iki

1998 m. liepos 1 d.]

37

straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi

notariniai veiksmai registruojami notariniame registre.

Registre

turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys:

1)

notarinio veiksmo numeris;

2)

notarinio veiksmo atlikimo data;

3)

fizinio ar juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas, gyvenamoji vieta ar

buveinė;

4)

notarinio veiksmo turinys;

5)

atlyginimo dydis;

6)

dokumento gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo  numeris įrašomas  notaro išduodamame dokumente.

Įrašas

registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.

[37 straipsnio redakcija nuo

1998 m. liepos 1 d.]

37

straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi

notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre.

Registre turi būti nurodomi šie registruojamo

notarinio veiksmo duomenys:

1) notarinio veiksmo numeris;

2) notarinio veiksmo atlikimo data;

3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens

kodas, juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių,

pavadinimas, įmonės kodas ir jų įgaliotinių vardai, pavardės, asmens kodai;

4) dokumentas, patvirtinantis fizinių asmenų

arba fizinių ar juridinių asmenų atstovų asmenybę;

5) notarinio veiksmo turinys;

6) atlyginimo dydis;

7) dokumento gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo  numeris įrašomas  notaro išduodamame dokumente.

Įrašas

registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

38

straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras

notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų,  kuriems

arba  kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

39

straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu

dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento

dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

Testamento

dublikatas  gali  būti  išduotas  testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie

pateikia testatoriaus mirties liudijimą.

40

straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras

privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas

prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Asmens,

kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis

išdėstoma raštu  ir  išaiškinama  jo apskundimo tvarka.

Teisės

aktai, reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitokius

pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms atsisakyti  atlikti

notarinius veiksmus, taip pat nustatyti tokio atsisakymo tvarką.

41

straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti

apskundimas

Suinteresuotas

asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba  atsisakymas  atlikti

notarinį  veiksmą  yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro

biuro buvimo vietą.

Skundai

dėl  konsulinės įstaigos  pareigūno neteisingai atlikto notarinio veiksmo arba

atsisakymo jį atlikti nagrinėjami teisės aktų,  reguliuojančių Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.

42

straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių

veiksmų atlikimu

Skundus

dėl  notaro veiksmų,  nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme,

nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos pavedimu Notarų

rūmai.

43

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo metodinės taisyklės

Notarinių

veiksmų atlikimo metodines taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija, suderinusi su Notarų rūmais.

44

straipsnis. Notarinių registrų, liudijimų ir tvirtinamųjų įrašų

formos

Registrų

notariniams  veiksmams  registruoti,  notarinių liudijimų, tvirtinamųjų įrašų

sandoriuose ir liudijamuosiuose dokumentuose formas  nustato Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija.

IV SKYRIUS  SANDORIŲ TVIRTINIMO IR NUOSAVYBĖS LIUDIJIMŲ

IŠDAVIMO YPATUMAI

45

straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriai

Notaras

tvirtina  sandorius,  kuriems  pagal  įstatymus privaloma  notarinė  sudarymo

forma.  Šalims  pageidaujant, tvirtinami ir kiti sandoriai, kurie pagal

įstatymus neprivalo būti notaro tvirtinami.

[45 straipsnio 2 dalis netenka

galios nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Notaro

patvirtinti  sandoriai,kuriuose  šalys  nurodė neteisingą sandorio kainą, yra

negaliojantys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

46

straipsnis. Sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam

būtina valstybinė registracija, perleidimo arba įkeitimo

sutarčių tvirtinimas

Tvirtindami

sandorius dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam  būtina  valstybinė

registracija,  perleidimo  arba įkeitimo,  notarai  patikrina,  ar  turtas

priklauso  jį perleidžiančiam arba įkeičiančiam asmeniui, taip pat ar yra

sutuoktinio rašytinis sutikimas,  jeigu turtas yra  bendra sutuoktinių

nuosavybė.

Šiuose

sandoriuose nurodoma jų registracijos atitinkamose institucijose terminas  ir

teisinės sandorių neįregistravimo pasekmės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

47

straipsnis. Sandorio liudininkai

Sandorio

šalims  ar testatoriui  pageidaujant atliekant notarinius veiksmus gali

dalyvauti liudininkai, kurie taip pat pasirašo dokumente.

Liudininkais

negali būti asmenys, kurių naudai atliekamas notarinis veiksmas.

48

straipsnis. Testamentų tvirtinimas

Notaras

tvirtina veiksnių piliečių testamentus, sudarytus pagal Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso reikalavimus.

[48 straipsnio 2 dalies

redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

Pilietis,

kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti sudarant testamentą, jeigu to

pageidauja testatorius. Notaro nepatvirtintą testamentą po testatoriaus mirties

gali patvirtinti teismas pagal įpėdinių ieškinį.

[48 straipsnio 2 dalies

redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

Pilietis, kuriam paliekamas turtas, turi

teisę dalyvauti sudarant testamentą, jeigu to pageidauja testatorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

49

straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras

gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduodamą vienam

asmeniui arba keliems asmenims.

50

straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių turinys,

egzempliorių skaičius

Notarui

pateikiama  ne mažiau  kaip  du  egzemplioriai tvirtinamų sutarčių, testamentų,

įgaliojimų ir kitų dokumentų, kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas

iš jų lieka notaro biuro bylose.

51

straipsnis. Liudijimų išdavimas pagal bendrą sutuoktinių pareiškimą

Notaras

pagal bendrą rašytinį sutuoktinių pareiškimą vienam iš jų arba abiems

sutuoktiniams išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro turto, sutuoktinių įgyto

santuokos metu, liudijimus.

52

straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus

Nuosavybės

teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal

rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto

santuokos metu.

Jeigu

turtas,  kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas

likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali  būti išduotas  mirusiojo

sutuoktinio  dalį nustatantis liudijimas.

Nuosavybės

teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos

notaras.

V SKYRIUS

NOTARIATO ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

53

straipsnis. Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio įmonėms ir

organizacijoms

Užsieniečiai

turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą kreiptis į notarą ar Lietuvos

Respublikos konsulinę įstaigą tokia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos

piliečiai.

Užsienio

įmonės ir organizacijos turi teisę kreiptis į notarą ir Lietuvos Respublikos

konsulines įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

54

straipsnis. Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas Lietuvos

Respublikos notarų biuruose

Dokumentus,

sudarytus  užsienyje  dalyvaujant  užsienio valstybės valdžiai, Lietuvos

Respublikos notarai priima, jei juos legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijos įstaigos.

Nelegalizuotus

dokumentus  Lietuvos Respublikos  notarai priima, jei  tai nustatyta  Lietuvos

Respublikos  įstatymų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja

Lietuvos Respublika.

55

straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu

tarptautinė  sutartis arba  susitarimas,  kuriame dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra

Lietuvos Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos

tarptautinės sutarties arba susitarimo taisyklės.

Įstatymas

papildytas VI skyriumi nuo 1998 m. liepos 1 d.:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

VI SKYRIUS

KANDIDATAI Į NOTARUS (ASESORIAI)

32 straipsnis.

Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro

tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie

dokumentai

pasirašomi   dalyvaujant  notarui.   Jeigu  sandoris,

pareiškimas  arba

kitoks  dokumentas   pasirašytas  ne   notaro

akivaizdoje,

pasirašęs asmuo  turi asmeniškai  patvirtinti, kad

sandorį, pareiškimą

arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu pilietis

dėl fizinių  trūkumų ar  dėl kitų priežasčių

pats  negali

sandorio,  pareiškimo   arba   kitokio   dokumento

pasirašyti, jo

prašymu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą

gali pasirašyti

kitas pilietis, nurodydamas priežastį, dėl kurios

pirmasis negalįs

pasirašyti.

33 straipsnis.

Teisės atlikti notarinius veiksmus

apribojimas

Notaras neturi

teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo

vardu, savo

sutuoktiniams  ir  jų  vardu,  sutuoktinių  ir  savo

giminaičiams.

Šio straipsnio

pirmojoje  dalyje  nurodytiems  giminaičiams

priskiriami

tėvai,   įtėviai,  vaikai,   įvaikiai,   vaikaičiai,

seneliai, broliai,

seserys.

Notariniai

veiksmai,  atlikti pažeidžiant  šiame straipsnyje

nustatytas

taisykles, negalioja.

34 straipsnis.

Notaro dokumentų sudarymas

Notaro

dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su

dokumento turiniu

susiję terminai,  datos ir  skaičiai  parašyti

nors vieną kartą

žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti

ne mažiau  kaip

kartą  parašyti  nesutrumpinti  ir  nurodyti  jų

adresai.

Notaras  turi

teisę  išreikalauti  iš  įstaigų,  įmonių  ir

organizacijų

žinias   ir  dokumentus,   reikalingus  notariniams

veiksmams atlikti.

Atitinkamos žinios  ir dokumentai  turi  būti

pateikti notaro

nurodytu terminu.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

35 straipsnis.

Notaro netvirtinami dokumentai

Negali būti

patvirtinti ir  paliudyti dokumentai,  kuriuose

yra ištaisymų,

prirašymų, užbrauktų  žodžių  ir  kitų  neaptartų

taisymų, taip pat

pieštuku parašyti dokumentai.

36 straipsnis.

Tvirtinamasis įrašas

Notaro

tvirtinamuose    dokumentuose    notaras    parašo

tvirtinamąjį įrašą,

pasirašo ir uždeda savo antspaudą.

37 straipsnis.

Notarinių veiksmų registravimas

Visi notariniai

veiksmai registruojami notariniame registre.

Registre turi

būti  nurodomi  šie  registruojamo  notarinio

veiksmo duomenys:

1) notarinio

veiksmo numeris;

2) notarinio

veiksmo atlikimo data;

3) fizinio  ar

juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas,

gyvenamoji vieta ar

buveinė;

4) notarinio

veiksmo turinys;

5) atlyginimo

dydis;

6) dokumento

gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo   numeris  įrašomas   notaro  išduodamame

dokumente.

Įrašas

registre  yra įrodymas,  kad notarinis  veiksmas buvo

atliktas.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

38 straipsnis.

Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras

notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir

fizinių  asmenų,

kuriems  arba   kurių  pavedimu  buvo  atlikti

notariniai veiksmai,

rašytinį pareiškimą.

39 straipsnis.

Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu dingsta

notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas,

dingusio dokumento

dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio

dalyvių pareiškimą.

Testamento

dublikatas   gali   būti   išduotas   testamente

nurodytiems

įpėdiniams,  kai jie  pateikia  testatoriaus  mirties

liudijimą.

40 straipsnis.

Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras

privalo  atsisakyti atlikti  notarinį veiksmą, jeigu

tokio veiksmo

atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų

reikalavimų.

Asmens, kuriam

atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu

atsisakymo

priežastis   išdėstoma  raštu   ir   išaiškinama   jo

apskundimo tvarka.

Teisės aktai,

reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali

nustatyti ir

kitokius pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms

įstaigoms

atsisakyti   atlikti  notarinius  veiksmus,  taip  pat

nustatyti tokio

atsisakymo tvarką.

41 straipsnis.

Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos

atlikti

apskundimas

Suinteresuotas

asmuo,  kuris mano,  kad  atliktas  notarinis

veiksmas  arba

atsisakymas   atlikti   notarinį   veiksmą   yra

neteisingas, turi

teisę jį  apskųsti teismui  pagal notaro biuro

buvimo vietą.

Skundai  dėl   konsulinės

įstaigos   pareigūno  neteisingai

atlikto notarinio

veiksmo arba atsisakymo jį atlikti nagrinėjami

teisės  aktų,

reguliuojančių  Lietuvos  Respublikos  konsulinių

įstaigų veiklą,

nustatyta tvarka.

42 straipsnis.

Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su

notarinių veiksmų atlikimu

Skundus  dėl

notaro  veiksmų,   nesusijusių  su  atliekamų

notarinių veiksmų

esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija arba jos

pavedimu Notarų rūmai.

43 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo metodinės

taisyklės

Notarinių

veiksmų  atlikimo  metodines  taisykles  tvirtina

Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija, suderinusi su Notarų

rūmais.

44 straipsnis.

Notarinių registrų, liudijimų ir

tvirtinamųjų įrašų formos

Registrų

notariniams   veiksmams   registruoti,   notarinių

liudijimų,

tvirtinamųjų  įrašų  sandoriuose  ir  liudijamuosiuose

dokumentuose

formas   nustato  Lietuvos  Respublikos  teisingumo

ministerija.

IV SKYRIUS

SANDORIŲ

TVIRTINIMO IR NUOSAVYBĖS LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO YPATUMAI

45 straipsnis.

Notaro tvirtinami sandoriai

Notaras

tvirtina   sandorius,   kuriems   pagal   įstatymus

privaloma   notarinė

sudarymo   forma.   Šalims   pageidaujant,

tvirtinami ir  kiti

sandoriai,  kurie pagal  įstatymus  neprivalo

būti notaro

tvirtinami.

Notaro

patvirtinti    sandoriai,kuriuose   šalys    nurodė

neteisingą sandorio

kainą, yra negaliojantys.

46 straipsnis.

Sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto,

kuriam būtina valstybinė registracija,

perleidimo arba įkeitimo sutarčių

tvirtinimas

Tvirtindami

sandorius dėl  nekilnojamojo ir kitokio  turto,

kuriam   būtina

valstybinė   registracija,   perleidimo   arba

įkeitimo,

notarai   patikrina,   ar   turtas   priklauso    jį

perleidžiančiam

arba  įkeičiančiam  asmeniui,  taip  pat ar yra

sutuoktinio

rašytinis  sutikimas,   jeigu  turtas  yra   bendra

sutuoktinių

nuosavybė.

Šiuose

sandoriuose  nurodoma jų  registracijos atitinkamose

institucijose

terminas   ir  teisinės  sandorių  neįregistravimo

pasekmės.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

47 straipsnis.

Sandorio liudininkai

Sandorio

šalims   ar  testatoriui   pageidaujant  atliekant

notarinius veiksmus

gali dalyvauti  liudininkai, kurie  taip pat

pasirašo dokumente.

Liudininkais

negali  būti asmenys,  kurių naudai  atliekamas

notarinis veiksmas.

48 straipsnis.

Testamentų tvirtinimas

Notaras

tvirtina  veiksnių piliečių  testamentus,  sudarytus

pagal Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.

Pilietis,

kuriam  paliekamas turtas,  turi  teisę  dalyvauti

sudarant

testamentą,  jeigu  to  pageidauja  testatorius.  Notaro

nepatvirtintą

testamentą po testatoriaus mirties gali patvirtinti

teismas pagal

įpėdinių ieškinį.

49 straipsnis.

Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras gali

patvirtinti įgaliojimą  vieno ar  kelių asmenų

vardu, išduodamą

vienam asmeniui arba keliems asmenims.

50 straipsnis.

Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių

turinys, egzempliorių skaičius

Notarui

pateikiama   ne  mažiau   kaip   du   egzemplioriai

tvirtinamų

sutarčių,  testamentų, įgaliojimų  ir kitų  dokumentų,

kuriuose išdėstytas

sandorių turinys,  ir  vienas  iš  jų  lieka

notaro biuro bylose.

51 straipsnis.

Liudijimų išdavimas pagal bendrą sutuoktinių

pareiškimą

Notaras pagal

bendrą rašytinį sutuoktinių pareiškimą vienam

iš jų  arba abiems

sutuoktiniams išduoda nuosavybės teisės į dalį

bendro turto,

sutuoktinių įgyto santuokos metu, liudijimus.

52 straipsnis.

Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui

mirus

Nuosavybės

teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas

gali būti  išduotas

pagal  rašytinį  pareiškimą  pergyvenusiajam

sutuoktiniui dėl

pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu  turtas,

kuris  yra  bendroji  jungtinė  sutuoktinių

nuosavybė,

įregistruotas  likusio gyvo  sutuoktinio  vardu,  šiam

sutinkant  gali

būti  išduotas   mirusiojo   sutuoktinio   dalį

nustatantis

liudijimas.

Nuosavybės

teisės  liudijimą,  mirus  vienam  sutuoktiniui,

išduoda palikimo

atsiradimo vietos notaras.

V SKYRIUS

NOTARIATO

ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

53 straipsnis.

Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio

įmonėms ir organizacijoms

Užsieniečiai

turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą

kreiptis į notarą ar

Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą tokia

tvarka kaip ir

Lietuvos Respublikos piliečiai.

Užsienio

įmonės  ir  organizacijos  turi  teisę  kreiptis  į

notarą ir Lietuvos

Respublikos konsulines įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

54 straipsnis.

Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas

Lietuvos

Respublikos notarų biuruose

Dokumentus,

sudarytus   užsienyje   dalyvaujant   užsienio

valstybės valdžiai,

Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos

legalizuoja

Lietuvos  Respublikos užsienio  reikalų  ministerijos

įstaigos.

Nelegalizuotus

dokumentus   Lietuvos  Respublikos   notarai

priima,  jei   tai

nustatyta   Lietuvos  Respublikos   įstatymų,

tarptautinių

sutarčių  ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos

Respublika.

55 straipsnis.

Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu

tarptautinė   sutartis  arba   susitarimas,   kuriame

dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų

taisykles negu  tos,

kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose,

atliekant

notarinius  veiksmus  taikomos  tarptautinės  sutarties

arba susitarimo

taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m.

rugsėjo 15 d.

Nr.I-2882

_

71 straipsnis. Notarų veiklą

prižiūrinčių institucijų teisės

Tikrindami notarinių veiksmų atlikimo

teisėtumą, 7 straipsnio antrojoje dalyje įvardyti asmenys turi teisę revizuoti

atliktus notarinius veiksmus, tikrinti notaro turimus notarinius dokumentus,

registrus. Šie asmenys turi teisę reikalauti iš notaro pasiaiškinti dėl

pažeidimų ir trūkumų, susijusių su notarų profesine veikla, bei juos pašalinti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras bei

Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

8

straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

[8 straipsnio 2 dalies redakcija nuo  1998 m. liepos 1 d.]

Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų

rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

9

straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

1)

koordinuoti notarų veiklą;

2)

rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

3)

ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo

institucijose;

4)

rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

5)

įgyvendinti  kitus Notarų  rūmų  statute  numatytus uždavinius.

10

straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų

rūmai, vykdydami savo uždavinius:

1)

kontroliuoja,  kad notarai  sąžiningai atliktų savo pareigas;

2)

organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

3)

teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

4)

skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5)

nustatyta tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl galimo ieškinio už

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus;

6)

gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

7)

atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų

rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų

rūmų susirinkimas.

[10-1

straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

101 straipsnis. Notarų garbės

teismas

Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų

garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas.

Notarų garbės teismą sudaro 5 notarai, iš

kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras, vieną - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka

trejus metus.

Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį

yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[10-2 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

102 straipsnis. Nuobaudos skyrimas

notarui

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro

drausmės bylą, gali:

1) jį išteisinti;

2) pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;

3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas

šios bylos iškėlimo terminas;

4) įpareigoti viešai atsiprašyti

nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą;

5) pareikšti jam pastabą;

6) pareikšti jam papeikimą;

7) pareikšti jam griežtą papeikimą;

8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;

9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministrui atleisti jį iš pareigų.

Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų

nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

[11

straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

11

straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos santykiai

Notarų

rūmai,  vykdydami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija, kasmet pateikia jai savo veiklos ataskaitą.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija svarbiausiais notarų veiklos klausimais

išklauso Notarų rūmų nuomonę, gali panaikinti Notarų rūmų nutarimus ar

sprendimus, neatitinkančius Lietuvos Respublikos įstatymų.

[11 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

201 straipsnis. Reklamos draudimas

Notarui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai

reklamuoti savo profesinę veiklą.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas

draudimas netaikomas, kai duomenys apie notarą, jo biurą nurodomi

informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, įmonių kataloguose),

oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras

nustato vienodą visiems notarų biurams iškabų formą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

21

straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras

dirba  savarankiškai  ir  yra  ekonomiškai nepriklausomas.

Notaras

savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems

atlyginimą.

Notaras

įsigyja  biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus

reikmenis.

[22 straipsnio redakcija iki 1998 m. liepos 1 d.]

22

straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu

notaras negali eiti savo pareigų (atostogos, liga ar kitos priežastys),  apie

tai  jis turi  pranešti  Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuri paskiria

notaro atstovą arba paveda pavaduoti kitam notarui.

Notaro

atstovu gali būti paskirtas tik toks asmuo, kuris yra išlaikęs notaro

kvalifikacinį egzaminą.

Notaro

atstovui atstovaujamasis notaras pagal susitarimą moka atlyginimą.

[22 straipsnio redakcija nuo 1998 m. liepos 1 d.]

56 straipsnis. Kandidatai į notarus

(asesoriai)

Kandidatas į notarus (asesorius) yra asmuo,

kuris šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka yra įrašytas į kandidatų į

notarus (asesorių) sąrašą, sudarė šiame įstatyme numatytą kandidato į notarus

(asesoriaus) sutartį ir rengiasi profesinei notaro veiklai.

Kandidatais į notarus (asesoriais) gali būti

Lietuvos Respublikos piliečiai, atitinkantys šio įstatymo 3 straipsnio

antrosios dalies reikalavimus.

57 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu

su Notarų rūmų prezidiumu kasmet nustato kandidatų į notarus (asesorių)

skaičių.

Asmenis į kandidatų į notarus (asesorių)

sąrašą įrašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu. Notarų rūmų prezidiumas kandidatūras teikia remdamasis viešo konkurso

rezultatais.

58 straipsnis. Kandidato į notarus

(asesoriaus) sutartis

Asmuo, įrašytas į kandidatų į notarus

(asesorių) sąrašą, sudaro sutartį su Notarų rūmų prezidiumu ir notaru, pas kurį

kandidatas atlieka praktiką. Teorinį kandidatų į notarus (asesorių) mokymą

organizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su Notarų rūmais.

59 straipsnis. Kandidato į notarus

(asesoriaus) teisės ir pareigos

Kandidatas į notarus (asesorius) susipažįsta

su notariniais veiksmais dalyvaudamas rengiant šių veiksmų dokumentus, su

organizacine notaro biuro veikla bei kitais klausimais pagal kandidatų į

notarus (asesorių) rengimo programą, kurią tvirtina Notarų rūmų prezidiumas.

Kandidatas į notarus (asesorius) neturi

teisės savarankiškai atlikti notarinius veiksmus.

Kandidatas į notarus (asesorius) privalo

saugoti notaro paslaptį.

Kandidatas į notarus (asesorius) privalo

laikytis notaro biure nustatytos darbo tvarkos, nepriekaištingai vykdyti

notaro, kuris vadovauja jo praktikai, pavedimus, elgtis taip, kad nepakenktų

Lietuvos Respublikos notariato autoritetui.

60 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

atsakomybė

Kandidatai į notarus (asesoriai) už notarui,

kuris vadovauja jų praktikai, padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos

civilinį kodeksą.

Kandidatams į notarus (asesoriams),

pažeidusiems jiems nustatytas taisykles, notaras, vadovaujantis praktikai, gali

pareikšti pastabą bei pareikalauti nutraukti kandidato į notarus (asesoriaus)

sutartį.

61 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

socialinės garantijos

Notarų rūmai kandidatams į notarus

(asesoriams) moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją.

Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius)

draudžia privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos

valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet

suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Už atostogų laiką mokama

stipendija.

62 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

veiklos apribojimai

Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama

dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus

mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą). Kandidatas į notarus (asesorius)

gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką.

63 straipsnis. Kandidato į notarus

(asesoriaus) sutarties pasibaigimas

Kandidato į notarus (asesoriaus) sutartis

pasibaigia:

1) suėjus sutarties terminui;

2) kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu;

3) jei atsirado aplinkybių, kurios pagal šio

įstatymo 23 straipsnį pašalina galimybę dirbti notaro darbą;

4) jei kandidatas į notarus (asesorius)

pakartotinai neišlaiko notaro kvalifikacinio egzamino;

5) jei Notarų rūmų prezidiumo nutarimu

patenkinamas šio įstatymo 60 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas notaro

reikalavimas.

Kandidato į notarus (asesoriaus) sutartis

nutraukiama Notarų rūmų prezidiumo nutarimu. Notarų rūmų prezidiumas savo

nutarimą per 5 dienas pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, kuris

asmenį išbraukia iš kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo.

64 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

nuostatai

Kandidatų

į notarus (asesorių) konkurso ir mokymosi sąlygas, kurios neaptartos šiame

įstatyme, nustato Kandidatų į notarus (asesorių) nuostatai, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKAS               VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius,

1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr.I-2882