← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos notariato įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2003-01-23

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.09)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1992, Nr. 28-810

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

I. BENDRIEJI

NUOSTATAI

straipsnis. Notariato samprata

Notariatas

yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai

įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir

juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

1 straipsnis.

Notariato samprata

Notariatas yra

visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą

suteikiama teisė

juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir

juridinių asmenų

subjektines teises ir juridinius faktus,

užtikrinti šių

asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

2 straipsnis.

Notaras

Notaras yra

valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas,

užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų

sandorių ir dokumentų.

Notarus skiria

ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Šio įstatymo

nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus

notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai

pareigūnai ir savivaldybių seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnai).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

*3 straipsnis.

Teisė eiti notaro pareigas

Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.

*Notaru gali

būti fizinis asmuo, jeigu jis:

1) yra Lietuvos

Respublikos pilietis;

2) turi aukštąjį

universitetinį teisinį išsilavinimą;

3) ne mažiau kaip

vienerius metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro

kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar

habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar

mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką

arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro

kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro

praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas

skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo

dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro

praktikos atlikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

4) yra

nepriekaištingos reputacijos;

5) yra ne

vyresnis kaip 65 metų;

6) laimėjo viešą konkursą

eiti notaro pareigas. Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę

dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Viešo konkurso eiti notaro pareigas

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

*7) neturi sveikatos

sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Sveikatos tikrinimas,

einant notaro pareigas, taip pat privalomas kas penkeri metai. Notarų sveikatos

reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Notaru negali

būti asmuo, buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)

kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo

komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių

darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.

Asmuo negali būti

laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu jis:

teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas,

ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;

2) pašalintas ar

atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, notaro atstovo, teismo

antstolio ar antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus

arba iš pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už

nusikaltimą valstybės tarnybai, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar

alkoholiu;

4) neatitinka

Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų.

*Pastaba. Pagal 3 straipsnio 2 dalies 7

punktą notarai privalo pirmą kartą pasitikrinti sveikatą iki

2004 m. balandžio 1 d. Po šios datos verstis notaro veikla turi teisę tik

sveikatą pasitikrinę notarai. (Tai nusako Įstatymas Nr. IX-1311)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14,

Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. VIII-1045,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)

Nr. VIII-1225,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

4 straipsnis.

Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas

Notaras privalo

nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja

Notarų rūmai, o koordinuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Notarų

kvalifikacijos kėlimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Notarai yra

periodiškai atestuojami. Notarų atestavimą vykdo Notarų rūmai.

Notarų

atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų

rūmų prezidiumo teikimu. Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras atsisako

tvirtinti Notarų atestavimo nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo motyvai,

į kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notaro priesaika

Asmuo,

paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos

Respublikos teisingumo ministrui.

Prisiekiama

šiais žodžiais:

„Aš, notaras (ė)

……………….................., prisiekiu būti ištikimas (a) Lietuvos Respublikai,

(vardas,

pavardė)

laikytis jos

Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (a) ir dorai vykdyti

notaro (ės)

pareigas. Tepadeda man Dievas.”

Prisiekti

galima ir be paskutiniojo sakinio.

Notaras

pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas saugomas notaro asmens

byloje.

Asmuo,

paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro pareigų.

Įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja nuo

2003 m. liepos 1 d.

Šio

Įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 6(2) straipsnio

5 dalis galioja iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą.

Pagal šio Įstatymo 2 straipsnyje

išdėstyto Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą notarai privalo

pirmą kartą pasitikrinti sveikatą iki 2004 m. balandžio 1 d. Po šios datos

verstis notaro veikla turi teisę tik sveikatą pasitikrinę notarai.

Šio

Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti notaro antspaudo reikalavimai netaikomi

notarų, kurie notaro antspaudus naudojo iki šio Įstatymo įsigaliojimo,

naudojamiems antspaudams.

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-02-13)

autrap@lrs.lt

6 straipsnis.

Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų skaičių,

jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų

poreikių vertinimo metodiką.

Notaro darbo vieta

yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant

komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du

ir daugiau notarų, einančių pareigas toje pačioje savivaldybėje, gali turėti

vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir

veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų

biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo

pareigų atlikimą.

Reikalavimus,

keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi

būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti

notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

6(1) straipsnis. Notaro

skyrimas, perkėlimas, notaro pareigų atlikimo pradžia

Asmuo, laimėjęs

viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus

nuo viešo konkurso eiti notaro pareigas pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro

pareigų atlikimo pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje.

Notaras gali būti Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu perkeliamas iš vienos savivaldybės į

kitą, jei jis laimėjo šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą viešą konkursą eiti

notaro pareigas. Atvejus ir tvarką, kai notaras perkeliamas ne konkurso tvarka,

nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų

prezidiumo nuomonę. Notaras perkeliamas eiti notaro pareigas iš vienos

savivaldybės į kitą, kai yra užtikrinamas notaro paslaugų teikimas toje

savivaldybėje, iš kurios notaras perkeliamas.

Notaras turi

pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl

notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo

paskyrimo notaru.

Atlikti notarinius

veiksmus gali tik notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu

apdraustas notaras. Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras privalo pateikti

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo antspaudo ir parašo

pavyzdžius. Pasikeitus notaro antspaudui ar parašui, notaras nedelsdamas

privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasikeitusio

antspaudo ar parašo pavyzdį.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Įstatymas

papildomas 6(2) straipsniu nuo 2003 m. liepos 1

d.:

**6(2) straipsnis.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar

juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti

1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Notarų

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų

civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais

veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Notarai profesinės

civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami, sudarant notarų

profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000

litų vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui. Draudikui draudiminio

įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai

draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.

Notaras gali pats

papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju

draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro

profesinę veiklą.

**Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams

ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą,

privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

Notarų rūmai privalo

pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai notarų profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo

draudimo sutarties sudarymo dienos.

Draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros

tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą vykdyti

notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti

notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Notarų

rūmais, jiems pateikus prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokias

sutartis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Notarų, jų

atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant

notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką,

neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai

atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos

dydžio skirtumą.

**Pastaba. 6(2) straipsnio 5 dalis galioja iki

Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą. (Tai nusako Įstatymas Nr.

IX-1311)

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

7 straipsnis. Notarų ir jų savivaldos

institucijų veiklos tarnybinė priežiūra

Notarų ir jų

savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro paskirti asmenys.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų

pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje

numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų

biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų

priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų

formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje

sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų

notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys, atlikdami notarų veiklos

tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų

ir trūkumų, susijusių su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta notaro profesine

veikla.

Notarų

savivaldos institucijų priežiūra atliekama šio įstatymo 11 straipsnyje

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr.

IX-778,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

7(1)

straipsnis. Drausmės bylos notarui iškėlimas

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę

iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos

Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr.

IX-778,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)

straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

Kiekvienas

notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra

juridinis asmuo.

Notarų

rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

koordinuoti notarų veiklą;

rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo

institucijose;

rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

suvienodinti notarinę praktiką;

6) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas,

laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) užtikrinti

notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą;

8) užtikrinti

notaro praktikos atlikimą;

9) įgyvendinti

kitus Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

8 straipsnis.

Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie

yra Lietuvos

Respublikos sostinėje Vilniuje.

Notarų rūmai

yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų

statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir

tvirtina Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras.

9 straipsnis.

Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti

notarų veiklą;

2) rūpintis

notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir

atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios

ir valdymo

institucijose;

4) rengti

norminių aktų projektus notariato klausimais ir

teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus

uždavinius.

10 straipsnis.

Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai,

vykdydami savo uždavinius:

1) kontroliuoja,

kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;

2) organizuoja

kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

3) teikia

pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

4) skiria

lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

dalies 5 punkto redakcija iki 2003 m. liepos 1 d.:

5) nustatyta

tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl galimo ieškinio už fiziniams ar

juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus;

dalies 5 punkto redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

5) nustatyta

tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims

padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką

sudaro draudžiamų notarų įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio

antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;

6) gali

reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

7) imasi

priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

8) kontroliuoja,

kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos

reikalavimų;

9) kontroliuoja,

kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus;

10) organizuoja

notaro praktikos atlikimą;

11) atlieka

kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų rūmų

funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų

susirinkimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos santykiai

Notarų rūmai kasmet

iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

detalią savo veiklos metinę ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas

ir kryptis einamiesiems metams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

turi teisę reikalauti, kad Notarų rūmai pateiktų notariato veiklos perspektyvas

ir kryptis trejiems arba daugiau metų.

Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų

rūmų prezidiumo nuomonę.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras, manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar

sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą

Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar sprendimų panaikinimo. Šis

skundas turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo skundžiamo nutarimo ar sprendimo

gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarų nepriklausomumas

Notarai

savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo

institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.

12 straipsnis.

Notarų nepriklausomumas

Notarai savo

įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės

valdžios bei

valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik

įstatymams.

13 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai

Notarai savo

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais

Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų

nutarimais bei kitais teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai

privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos

apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams

asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų

įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu pažymos apie notarinius

veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jiems priklausančių baudžiamųjų ir

civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais.

Pažymos

apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru,

taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines

pareigas.

Sandorio

šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo

pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai

nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1470,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

Nr.

VIII-302,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notaro raštvedybos kalba

Notaro

raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais

ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina

kalba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-960, 95.06.20,

Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

15(1)

straipsnis. Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas

Notaro profesinės

veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas yra Lietuvos archyvų fondo dalis.

Notaro profesinės

veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas saugomas notaro biuro patalpose, jeigu

jis nėra perduotas šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytam archyvui. Notaras

atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą.

Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo

veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai.

Notaro profesinės

veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas gali būti saugomas Notarų rūmų

archyve.

Notaro

profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos

archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

14 straipsnis.

Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai privalo

užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos apie

notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik

juridiniams ir

fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems

buvo atliekami

notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.

Teismo,

prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu

pažymos apie

notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl

jiems priklausančių

baudžiamųjų ir civilinių bylų.

Seimo

sudarytų komisijų reikalavimu pažymos apie atliktus

notarinius

veiksmus ir dokumentai išduodami tik įstatymų

nustatytais

atvejais.

Pažymos apie

testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių

veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims,

nustojusiems

dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie

notarinius veiksmus

sužinojo, eidami tarnybines pareigas.

Sandorio

šalis, jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas

atstovas gali

atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių

veiksmų paslaptį.

Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo paslapties

saugojimo gali

atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

{#19960711AA1470 ;}

Nr. 1-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

15 straipsnis.

Notaro raštvedybos kalba

Notaro

raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su

užsienio valstybių

fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi

valstybine ir kita

abiems šalims priimtina kalba.

Straipsnio

pakeitimai:

{#95ESAA0960 ;} Nr.

1-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

16 straipsnis.

Notaro atsakomybė

dalies redakcija iki 2003 m. liepos 1 d.:

Už žalą,

padarytą kaltais notariniais veiksmais, notaras atsako Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso nustatyta tvarka. Notaras turi atlyginti visą savo ar jo

biuro darbuotojų, atliekančių darbines pareigas, padarytą žalą. Fiziniams ir

juridiniams asmenims visą žalą turi atlyginti ir notaras, kurio įgaliojimai

pasibaigę, jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso nustatytais terminais. Šioje dalyje nurodytais atvejais

ieškinys pareiškiamas notarui.

dalies redakcija nuo 2003 m. liepos 1 d.:

Notaras

atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka

už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar

juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Už įstatymų ar

kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už

kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip

valstybės pareigūnas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

17 straipsnis.

Notaro antspaudas

Notaras turi

antspaudą su Lietuvos valstybės pavadinimu ir herbu, savo pavarde. Notaro

antspaudo saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas

Notaras

turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą.

18 straipsnis.

Valstybės simbolių naudojimas

Notaras turi

teisę savo blankuose ir iškabose naudoti

Lietuvos valstybės

herbą.

19 straipsnis.

Notaro pajamos

Už notarinio

veiksmo atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas bei technines

paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų

ministerija. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam

būti ekonomiškai nepriklausomu, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas,

įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą.

Atsižvelgdamas į

kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo

atlyginimo mokėjimo.

Atlyginimo dydis

nurodomas notariniame registre ir notaro patvirtintame dokumente.

Notarų

finansinių operacijų įforminimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų

ministerija. Ūkio subjektams notaro atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka

įforminami specialiuose apskaitos dokumentuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

I-960, 95.06.20,

Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

20 straipsnis.

Notaro veiklos apribojimai

Notaras

nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje.

Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų

savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose

institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 22(1)

straipsnio nustatyta tvarka.

Notaras negali

gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, kompensaciją už darbą

Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata

netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

21 straipsnis.

Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras dirba

savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.

Notaras savo

nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems

atlyginimą.

Notaras įsigyja

biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.

22 straipsnis.

Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras

dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas

notaro atstovas arba pavaduojantis notaras šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Notaras,

negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo pareigų dėl ligos, atostogų

ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali eiti savo pareigų dėl iš

anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos

teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių

nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas

ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų

rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie

priežastis, dėl kurių jis negalėjo eiti savo pareigų.

Notaro atstovu

gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2,

3, 4 ir 5 punktų reikalavimus. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas

buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio

pirmosios dalies 8 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro

atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam

atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo

skirti notaro atstovo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras,

atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro

atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro

pareigų notaro biuro veiklą.

Notaro atstovo

skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nurodant

laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas arba nurodant

aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo

atveju notaro atstovas skiriamas vienerių metų terminui.

Asmuo gali būti

skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo,

paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta

tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką

šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis

notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų.

Atstovaujamasis

notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro

sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo

organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų

atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.

Notaro atstovas

iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu:

1) pasibaigus

atstovavimo terminui;

2) kai notaro

atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme

nenurodytais atvejais;

atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio

įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Notaro atstovas

turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas

išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos

apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro

vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir

atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka

atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus

atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose.

Už notaro

atstovo padarytą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdant notaro

profesinę veiklą, atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė

notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims

atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu gali būti skiriamas pavaduojantis

notaras ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų terminui. Jei, pasibaigus šiam

terminui, pavaduojamasis notaras ir toliau negalės eiti savo pareigų, skiriamas

notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai

negalinčio eiti notaro pareigas, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio

įstatymo 6 straipsnį. Notaro pavadavimas įforminamas Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro įsakymu. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą.

Pavadavimo metu pavaduojamasis notaras negali atlikti notarinių veiksmų.

Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius

veiksmus, susijusius su pavaduojamojo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu

palikimu, taip pat su pavaduojamojo notaro sudarytų dokumentų, saugomų

pavaduojamojo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose

nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus

atlieka savo notaro biure. Pavaduojamasis notaras ir pavaduojantis notaras

raštu susitaria dėl pavaduojamojo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų

naudojimo pavadavimo metu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

22(1)

straipsnis. Notaro įgaliojimų sustabdymas

Notaro

įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu

notaras eina renkamas pareigas, išskyrus notarų savivaldos institucijose.

Notaro įgaliojimai gali

būti sustabdomi šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, notarui

iškėlus drausmės bylą, taip pat jeigu notaras įtariamas ar kaltinamas padaręs

nusikalstamą veiką.

Šio straipsnio pirmojoje

ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol

išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai.

Notaro

įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei

pagrindais.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

23 straipsnis.

Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro

įgaliojimai pasibaigia:

1) notarui

mirus;

2) notarui

netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) notaro

pareiškimu;

4) kai jis

neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 7 punkto reikalavimų;

5) įsiteisėjus

teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už sunkų ar labai sunkų

nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą

veiką, jeigu neišnyko teistumas;

6) Lietuvos

Respublikos teisingumo ministrui pritarus Notarų garbės teismo siūlymui

atleisti notarą iš pareigų;

7) kai jis

netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus;

8) notarui

sulaukus 65 metų;

jeigu notaras daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka;

10) jei notaras

pažeidė šio įstatymo 20 straipsnio reikalavimus;

11) jei notaras

sistemingai daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių Notarų

rūmams;

12)

jei notaras buvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)

kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios

organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos” numatyti apribojimai.

Notaro

įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Notaro

įgaliojimai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu

Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks 70 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. VIII-1225,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus

notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priima

sprendimą dėl tolesnės biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir

dokumentų perdavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

24 straipsnis.

Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus

notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos

teisingumo

ministerija priima sprendimą dėl tolesnės biuro

veiklos,

neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir dokumentų

perdavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

25 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio įstatymo

numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems

užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

II SKYRIUS

NOTARŲ, LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ IR SENIŪNŲ ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI

Skyriaus

pavadinimas keistas:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

26 straipsnis.

Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai atlieka

šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina

sandorius;

2) išduoda

paveldėjimo teisės liudijimus;

3) išduoda

nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

4) liudija

dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

5) liudija

parašo dokumentuose tikrumą;

6) liudija

dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

7) tvirtina

faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

8) priima

saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius

testamentus;

9) tvirtina

dokumentų pateikimo laiką;

10) perduoda

vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams

asmenims;

11) priima į

depozitinę sąskaitą pinigines sumas;

12) priima

jūrinius protestus;

13) protestuoja

vekselius ir čekius;

14) daro

vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir

čekiuose;

15) surašo ar

tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo

ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar

steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose

ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės;

16) tvirtina

juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams;

17) atlieka

kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Pripažįstama,

kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir

neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti

negaliojančiais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. VIII-1097,

99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

27 straipsnis.

Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos

Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių

nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių

teisių ar jų suvaržymo;

liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

liudija parašo dokumentuose tikrumą;

liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

priima saugoti asmeninius testamentus;

tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

priima jūrinius protestus;

atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

27(1)

straipsnis. Seniūnų atliekami notariniai veiksmai

Seniūnai

neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos

notarinius veiksmus:

1) tvirtina

įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai –

siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir

kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms,

stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;

2) liudija

dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

3) liudija

parašo dokumentuose tikrumą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS

NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

28 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai

veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo

atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras.

Notariniai

veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro

patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties

(liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia

notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį

veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas

iškilmingoje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos

konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos

Respublikos konsulinis statutas.

Seniūnų

atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos vietos

savivaldos įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai

veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas

nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas,

jeigu reikalinga papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių

dienų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas

Notarai

privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims,

kurie nori juos atlikti.

Jei

sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų) protokolas,

kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

29 straipsnis.

Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai

veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami

reikiami dokumentai

ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas.

Notarinių veiksmų

atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga

papildoma

informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių

dienų.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

30 straipsnis.

Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių

išaiškinimas

Notarai

privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų

prasmę ir pasekmes

asmenims, kurie nori juos atlikti.

Jei sandoris

sudėtingas, gali būti rašomas sandorio

sudarymo (derybų)

protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir

notaras.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius

veiksmus, asmens tapatybės

nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo

patikrinimas

Notaras,

atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba

juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens

tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę

patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Užsieniečių,

kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, asmens tapatybė

nustatoma pagal toje valstybėje išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį

kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos

Respublikoje. Užsieniečių, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos

Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą leidimą laikinai

apsigyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje. Užsieniečių, kurie pateikė prašymą suteikti pabėgėlio Lietuvos

Respublikoje statusą ir kuriems suteikta teisė naudotis laikinu teritoriniu

prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą

užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Tvirtinant

sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių

asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras

privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį

sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.

Tvirtinant

sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų

asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

Asmens tapatybės

nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.

Lietuvos

Respublikos teismai ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo, apribojančio

fizinio asmens veiksnumą ar panaikinančio veiksnumo apribojimus, įsiteisėjimo

privalo sprendimo nuorašą nusiųsti Notarų rūmams, kurie praneša notarams apie

ribotai veiksnius bei neveiksnius asmenis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro

tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi

dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas

pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti,

kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu fizinis

asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio,

pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą

arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas

priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis

asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas

Notaras

neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams

ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams.

Šio

straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams priskiriami tėvai,

įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys.

Notariniai

veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, negalioja.

straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas

Notaro

dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su dokumento turiniu susiję

terminai, datos ir skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Juridinių

asmenų pavadinimai turi būti ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir

nurodyti jų adresai.

Notaras

turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir

dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Atitinkamos žinios ir

dokumentai turi būti pateikti notaro nurodytu terminu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentai

Negali

būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų,

užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti

dokumentai.

Taisymai turi

būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima

perskaityti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

32 straipsnis.

Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro

tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie

dokumentai

pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris,

pareiškimas arba

kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro

akivaizdoje,

pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad

sandorį, pareiškimą

arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu pilietis

dėl fizinių trūkumų ar dėl kitų priežasčių

pats negali

sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento

pasirašyti, jo

prašymu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą

gali pasirašyti

kitas pilietis, nurodydamas priežastį, dėl kurios

pirmasis negalįs

pasirašyti.

33 straipsnis.

Teisės atlikti notarinius veiksmus

apribojimas

Notaras neturi

teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo

vardu, savo

sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo

giminaičiams.

Šio straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams

priskiriami

tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai,

seneliai, broliai,

seserys.

Notariniai

veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje

nustatytas

taisykles, negalioja.

34 straipsnis.

Notaro dokumentų sudarymas

Notaro

dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su

dokumento turiniu

susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti

nors vieną kartą

žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti

ne mažiau kaip

kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų

adresai.

Notaras turi

teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir

organizacijų

žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams

veiksmams atlikti.

Atitinkamos žinios ir dokumentai turi būti

pateikti notaro

nurodytu terminu.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

35 straipsnis.

Notaro netvirtinami dokumentai

Negali būti

patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose

yra ištaisymų,

prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų

taisymų, taip pat

pieštuku parašyti dokumentai.

36 straipsnis.

Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas

Notaro

tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir

uždeda savo antspaudą.

Notaro liudijamuose

dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo

antspaudą.

Notaro

išduodamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir

uždeda savo antspaudą. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai

nurodo paveldėjimo bylos numerį.

Liudydamas

užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą

parašo valstybine kalba.

Jeigu

tvirtinamasis įrašas ar notarinis liudijimas netelpa sudaromame notariniame

dokumente, jis gali būti surašytas pridedamame prie dokumento popieriaus lape.

Šiuo atveju lapai su dokumento tekstu ir lapas su tvirtinamuoju įrašu ar

notariniu liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius

patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu.

Notaro bylose saugomų dokumentų, kuriais remiantis

atlikti notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal bendrąsias

dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, nustatytas Lietuvos archyvų

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi

notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre.

Notariniame registre

turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys:

1) notarinio

veiksmo registracijos numeris;

2) notarinio

veiksmo atlikimo data;

3) fizinio

asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas,

kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data;

4) dokumentas,

patvirtinantis asmens tapatybę;

5) notarinio

veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys;

6) notaro

atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą;

7) notaro

atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę

paslaugą;

8) asmens,

kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų

notarinio veiksmo dalyvių parašai.

Notarinio

veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar

išduodamame dokumente.

Įrašas registre

yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras

notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems

arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu

dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento

dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

Testamento

dublikatas gali būti išduotas testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie

pateikia testatoriaus mirties liudijimą.

straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą,

jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų

reikalavimų.

Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą,

prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo

tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti

nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas,

asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys

duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį

veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir

terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina

savo antspaudu.

Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos

konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitus Lietuvos Respublikos

konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindus ir

tvarką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti apskundimas

Suinteresuotas

asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti

notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro

biuro buvimo vietą.

Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atliktas notarinis veiksmas

arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą skundžiami teismui pagal Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų

atlikimu

Skundus

dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme, nagrinėja

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos pavedimu Notarų rūmai.

37 straipsnis.

Notarinių veiksmų registravimas

Visi notariniai

veiksmai registruojami notariniame registre.

Registre turi

būti nurodomi šie registruojamo notarinio

veiksmo duomenys:

1) notarinio

veiksmo numeris;

2) notarinio

veiksmo atlikimo data;

3) fizinio ar

juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas,

gyvenamoji vieta ar

buveinė;

4) notarinio

veiksmo turinys;

5) atlyginimo

dydis;

6) dokumento

gavėjo parašas.

Notarinio

veiksmo numeris įrašomas notaro išduodamame

dokumente.

Įrašas

registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo

atliktas.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

38 straipsnis.

Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras

notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir

fizinių asmenų,

kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti

notariniai veiksmai,

rašytinį pareiškimą.

39 straipsnis.

Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu dingsta

notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas,

dingusio dokumento

dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio

dalyvių pareiškimą.

Testamento

dublikatas gali būti išduotas testamente

nurodytiems

įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties

liudijimą.

40 straipsnis.

Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras

privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu

tokio veiksmo

atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų

reikalavimų.

Asmens, kuriam

atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu

atsisakymo

priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo

apskundimo tvarka.

Teisės aktai,

reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali

nustatyti ir

kitokius pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms

įstaigoms

atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, taip pat

nustatyti tokio

atsisakymo tvarką.

41 straipsnis.

Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos

atlikti

apskundimas

Suinteresuotas

asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis

veiksmas arba

atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra

neteisingas, turi

teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro

buvimo vietą.

Skundai dėl konsulinės

įstaigos pareigūno neteisingai

atlikto notarinio

veiksmo arba atsisakymo jį atlikti nagrinėjami

teisės aktų,

reguliuojančių Lietuvos Respublikos konsulinių

įstaigų veiklą,

nustatyta tvarka.

42 straipsnis.

Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su

notarinių veiksmų atlikimu

Skundus dėl

notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų

notarinių veiksmų

esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija arba jos

pavedimu Notarų rūmai.

43 straipsnis.

Notarų vykdomųjų įrašų pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus

vekselius ar

čekius vykdymas

Notaro

vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar

čekius yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

44 straipsnis.

Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formos

Notarinio

registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas ir jų pildymo

taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

IV SKYRIUS

NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO YPATUMAI

Skyriaus

pavadinimo pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

45 straipsnis.

Notaro tvirtinami sandoriai

Notaras tvirtina

sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais

kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Notaras gali tvirtinti ir tuos

sandorius, kuriuos įstatymai leidžia sudaryti žodžiu arba kuriems sudaryti

įstatymai nustato paprastą rašytinę formą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

46 straipsnis.

Sandorių tvirtinimas ir registravimas

Nekilnojamųjų ar

kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija,

perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu,

įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina

tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.

Notaras tvirtina

sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio

kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš

sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra

kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.

Sandorį dėl

nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas

daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį

suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis

sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo

daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo

leidimas.

Sandorius,

susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, Civilinio kodekso nustatytais atvejais

notaras tvirtina tik tada, kai yra išankstinis teismo leidimas.

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo

sutartyse notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Šiose

sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą

įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš

trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį

gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto

priėmimo-perdavimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka

įregistruotas viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras

perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo

momento teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr.

VIII-1108,

99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

47 straipsnis.

Sandorio liudytojai

Civilinio

kodekso 5.29 straipsnio nustatytu atveju notaras privalo tvirtinti testamentus,

kai dalyvauja ne mažiau kaip du liudytojai.

Notaras gali tvirtinti testamentus ir kitus sandorius dalyvaujant

liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo testatorius arba sandorio šalis.

Notaras nustato

liudytojų, kurie dalyvauja tvirtinant sandorį, asmens tapatybę. Liudytojai

pasirašo notaro tvirtinamame dokumente.

Liudytojais

negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

48 straipsnis.

Testamentų tvirtinimas ir saugojimas

Notaras tvirtina

veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio

kodekso reikalavimus.

Testamentai gali

būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių

asmenų dalyvavimo prašo testatorius.

Notaras

oficialiuosius, oficialiesiems testamentams prilyginamus ir asmeninius

testamentus saugo seife.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras

gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduodamą vienam

asmeniui arba keliems asmenims.

straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių turinys, egzempliorių

skaičius

Notarui

pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai tvirtinamų sutarčių, testamentų,

įgaliojimų ir kitų dokumentų, kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas

iš jų lieka notaro biuro bylose.

49 straipsnis.

Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras gali

patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų

vardu, išduodamą

vienam asmeniui arba keliems asmenims.

50 straipsnis.

Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių

turinys, egzempliorių skaičius

Notarui

pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai

tvirtinamų

sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų,

kuriuose išdėstytas

sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka

notaro biuro bylose.

51 straipsnis.

Notarų ryšys su valstybės registrais

Notaras,

tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose

duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio

veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Notaras teisės

aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis

apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus.

Notarai duomenis

iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal

keitimosi duomenimis sutartis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus

Nuosavybės

teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį

pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos

metu.

Jeigu

turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas

likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo

sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Nuosavybės

teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos

notaras.

V SKYRIUS

NOTARIATO

ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS

SUTARTYS

straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsieniečiams ir užsienio juridiniams

asmenims

Notariniai

veiksmai užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims atliekami šio įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

straipsnis. Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos

notarų

biuruose

Dokumentus,

sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio valstybės valdžiai, Lietuvos

Respublikos notarai priima, jei juos legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio

reikalų ministerijos įstaigos.

Nelegalizuotus

dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tai nustatyta Lietuvos

Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja

Lietuvos Respublika.

straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu

tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika,

nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos

Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės

sutarties arba susitarimo taisyklės.

Įstatymas

papildytas VI skyriumi nuo 1998 m. liepos 1 d.:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

VI SKYRIUS

KANDIDATAI Į

NOTARUS (ASESORIAI)

52 straipsnis.

Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui

mirus

Nuosavybės

teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas

gali būti išduotas

pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam

sutuoktiniui dėl

pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas,

kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė,

įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam

sutinkant gali

būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį

nustatantis

liudijimas.

Nuosavybės

teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui,

išduoda palikimo

atsiradimo vietos notaras.

V SKYRIUS

NOTARIATO

ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

53 straipsnis.

Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio

įmonėms ir organizacijoms

Užsieniečiai

turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą

kreiptis į notarą ar

Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą tokia

tvarka kaip ir

Lietuvos Respublikos piliečiai.

Užsienio

įmonės ir organizacijos turi teisę kreiptis į

notarą ir Lietuvos

Respublikos konsulines įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

{#94HUAA0597 ;} Nr.

1-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

54 straipsnis.

Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas

Lietuvos

Respublikos notarų biuruose

Dokumentus,

sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio

valstybės valdžiai,

Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos

legalizuoja

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos

įstaigos.

Nelegalizuotus

dokumentus Lietuvos Respublikos notarai

priima, jei tai

nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų,

tarptautinių

sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos

Respublika.

55 straipsnis.

Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu

tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame

dalyvauja Lietuvos

Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų

taisykles negu tos,

kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose,

atliekant

notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties

arba susitarimo

taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m.

rugsėjo 15 d.

Nr.I-2882

71 straipsnis.

Notarų veiklą prižiūrinčių institucijų teisės

Tikrindami

notarinių veiksmų atlikimo teisėtumą, 7 straipsnio antrojoje dalyje įvardyti

asmenys turi teisę revizuoti atliktus notarinius veiksmus, tikrinti notaro

turimus notarinius dokumentus, registrus. Šie asmenys turi teisę reikalauti iš

notaro pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su notarų profesine veikla,

bei juos pašalinti.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras bei Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti

notarui drausmės bylą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos

Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

Kiekvienas

notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra

juridinis asmuo.

Notarų

rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos

teisingumo ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji

Notarų rūmų uždaviniai yra:

koordinuoti notarų veiklą;

rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo

institucijose;

rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai;

įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.

straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų

rūmai, vykdydami savo uždavinius:

kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;

organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

nustatyta tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl galimo ieškinio už

fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant notarinius veiksmus;

gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų

rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų

rūmų susirinkimas.

101 straipsnis.

Notarų garbės teismas

Notarų garbės

teismas, vadovaudamasis Notarų garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos

ir tarnybinių nusižengimų bylas.

Notarų garbės

teismą sudaro 5 notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną - Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

Notarų garbės

teismo įgaliojimai trunka trejus metus.

Notarų garbės

teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė

narių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

102

straipsnis. Nuobaudos skyrimas notarui

Notarų garbės

teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali:

1) jį

išteisinti;

2) pasitenkinti

drausmės bylos svarstymu;

3) nutraukti

drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

4) įpareigoti

viešai atsiprašyti nukentėjusįjį arba notaro biuro kolektyvą;

5) pareikšti jam

pastabą;

6) pareikšti jam

papeikimą;

7) pareikšti jam

griežtą papeikimą;

8) uždrausti

profesinę veiklą iki trijų mėnesių;

9) pasiūlyti

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų.

Notarų garbės

teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas

apygardos teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

102 straipsnis. Nuobaudos skyrimas

notarui

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro

drausmės bylą, gali:

1) jį išteisinti;

2) pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;

3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas

šios bylos iškėlimo terminas;

4) įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusįjį

arba notaro biuro kolektyvą;

5) pareikšti jam pastabą;

6) pareikšti jam papeikimą;

7) pareikšti jam griežtą papeikimą;

8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;

9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministrui atleisti jį iš pareigų.

Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų

nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

201 straipsnis.

Reklamos draudimas

Notarui

draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.

Šio straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytas draudimas netaikomas, kai duomenys apie notarą, jo

biurą nurodomi informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, įmonių

kataloguose), oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras nustato vienodą visiems notarų biurams iškabų

formą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-737,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

56 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatas

į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka

rengiasi notaro profesinei veiklai.

Kandidatų

į notarus (asesorių) skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras,

atsižvelgdamas į Notarų rūmų parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis,

pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio įstatymo 11

straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

Kandidatu

į notarus (asesoriumi) gali būti fizinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3

straipsnio antrosios dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimus ir laimėjęs kandidatų į

notarus (asesorių) viešą konkursą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

57 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių)

priėmimas ir atleidimas

Kandidatus

į notarus (asesorius) skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Asmuo,

laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą, prašymą dėl jo skyrimo

kandidatu į notarus (asesoriumi) turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministrui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo laimėto konkurso pabaigos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl kandidato į notarus

(asesoriaus) paskyrimo nustatoma kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos

atlikimo pradžia.

Kandidatas

į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio

kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų

prezidiumas.

Kandidato

į notarus (asesoriaus) praktika baigiasi:

kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru;

kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus (asesorius) dėl kvalifikacijos ar

etikos negalės eiti notaro pareigų;

kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Išlaikytas

notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia kandidato į notarus (asesoriaus)

atliekamos notaro praktikos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

58 straipsnis. Neteko galios

nuo 2003 m. vasario 12 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

59 straipsnis. Kandidato į notarus (asesoriaus)

notaro praktika

Kandidato

į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmų prezidiumu.

Kandidato

į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos programą sudaro Notarų rūmų

prezidiumas. Kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimą organizuoja ir

prižiūri Notarų rūmai.

Kandidatas į

notarus (asesorius) turi teisę atlikti notarinius veiksmus atstovavimo notarui

metu, jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip vienerių metų notaro praktiką,

yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, yra prisiekęs šio įstatymo 5

straipsnio nustatyta tvarka ir šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka yra

paskirtas notaro atstovu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

60 straipsnis.

Kandidatų į notarus (asesorių) atsakomybė

Kandidatai į

notarus (asesoriai) už notarui, kuris vadovauja jų praktikai, padarytą žalą

atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

61 straipsnis.

Kandidatų į notarus (asesorių) socialinės garantijos

Notarų rūmai

kandidatams į notarus (asesoriams) moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio

stipendiją.

Notarų rūmai

kandidatus į notarus (asesorius) draudžia privalomuoju valstybiniu socialiniu

draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

Kandidatams į

notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos. Už

atostogų laiką mokama stipendija.

62 straipsnis.

Kandidatų į notarus (asesorių) veiklos apribojimai

Kandidatui į

notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors

kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą).

Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure,

kuriame jis atlieka praktiką.

63 straipsnis. Neteko galios

nuo 2003 m. vasario 12 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

64 straipsnis. Neteko galios

nuo 2003 m. vasario 12 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr. I-2882

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-597, 94.09.22,

Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-960, 95.06.20,

Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1470,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-302,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-737, 98.05.14,

Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1045,

99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR NOTARIATO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR 3

STRAIPSNIO 2 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1097,

99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1108,

99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1225,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1943 (2001-06-27)

NOTARIATO ĮSTATYMO 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51

STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir

16 punktus, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo,

t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktai įsigalioja

nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.64 straipsnio įsigaliojimo.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-778,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)

NOTARIATO

ĮSTATYMO 7 IR 7(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1311,

2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

NOTARIATO

ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36,

37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1), 6(2), 15(1), 22(1), 27(1)

STRAIPSNIAIS IR 58, 63, 64 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio