Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 1997-06-24

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

1997 m. birželio 24 d. Nr. VIII-288

Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 66-1572)

1 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti ir papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMAS

I dalis

Bendrosios nuostatos

I skyrius

Įstatymo paskirtis ir pagrindinės sąvokos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sveikatos priežiūros įstaigose tvarką, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos ir santrumpos

Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – įstaiga):

1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau – paslaugos);

2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

LNSS – Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema, reglamentuota Sveikatos sistemos įstatymo.

LNSS veiklos užsakovai – valstybės valdymo ir savivaldos vykdomosios institucijos, taip pat teritorinės ligonių kasos.

Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms.

Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – paslaugos) – įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovai gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Akreditavimas – įstaigos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams nustatymas, teisės teikti paslaugas įstaigai pripažinimas ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas.

Valstybinis medicininis auditas – oficiali visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo kontrolė ir ekspertizė.

Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis.

Nemokamos paslaugos – paslaugos, apmokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, ar privalomojo sveikatos draudimo fondo, ar valstybinio ir savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Šias paslaugas įstaigoms užsako ir už jas apmoka LNSS veiklos užsakovai.

II skyrius

Įstaigų rūšys, jų akreditavimo, registravimo ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindai

Pirmasis skirsnis

Įstaigų klasifikavimas

3straipsnis. Įstaigų klasifikavimas

LNSS įstaigos yra šių klasių:

1) valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos). Šių įstaigų pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro privalomojo sveikatos draudimo lėšos, gaunamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui;

2) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos), kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės biudžeto tiksliniai asignavimai;

3) valstybės ir savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms vykdyti;

4) valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kurių pagrindinį finansavimo šaltinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimai;

5) įmonės, kuriose visos akcijos priklauso valstybei ar savivaldybei.

Įstaigos, nepriklausančios LNSS, yra šių klasių:

1) įmonės, išskyrus įmones, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 5 punkte;

2) viešosios įstaigos, išskyrus valstybės ir savivaldybių viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas.

Pagal sveikatos priežiūros paslaugų rūšis yra šios įstaigų grupės:

1) asmens sveikatos priežiūros;

2) visuomenės sveikatos priežiūros;

3) mišrios.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal paslaugų teikimo laiką ir vietą yra šių pogrupių:

1) ambulatorinės;

2) stacionarinės;

3) mišrios.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:

1) medicinos pagalbos;

2) slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos);

3) medicininės reabilitacijos;

4) medicininės ekspertizės;

5) mišrios.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą yra:

1) visuomenės sveikatos monitoringo ir visuomenės sveikatos ekspertizės;

2) visuomenės sveikatos saugos (maisto ir ne maisto produktų saugos, radiacinės saugos, aplinkos higienos, darbo medicinos);

3) neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės;

4) užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės;

5) visuomenės sveikatos ugdymo;

6) mišrios.

Įstaigų suskirstymą pagal klasifikavimo požymius nustato šių įstaigų akreditavimą sveikatos priežiūrai reglamentuojantys teisės aktai bei šių įstaigų nuostatai (įstatai).

4 straipsnis. Įstaigų pavadinimo naudojimas

Įstaigos ženklas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Įstaigų pavadinimai ar jų junginiai privalo atitikti jų klasifikavimo pažymius.

Antrasis skirsnis

Įstaigų akreditavimas sveikatos priežiūrai

5 straipsnis. Įstaigos akreditavimas paslaugoms teikti

Paslaugas Lietuvos Respublikoje teikti gali tik įstaigos, akredituotos asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūrai ir gavusios Valstybinės akreditavimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) akreditavimą liudijantį dokumentą (licenciją, akreditavimo pažymėjimą). Šiam dokumentui gauti Akreditavimo tarnybai pateikiama paraiška ir įstaigos pasirengimą vykdyti sveikatos priežiūrą įrodantys dokumentai. Akredituotos įstaigos turi teisę pradėti vykdyti sveikatos priežiūrą nuo jų įregistravimo Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre (toliau – Įstaigų registras) dienos. Įstaigos gali būti registruojamos ir kituose įstatymų numatytuose registruose.

Įstaigų akreditavimo, jį liudijančių licencijų ir akreditavimo pažymėjimų išdavimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės patvirtinti Akreditavimo sveikatos priežiūrai ir farmacijos veiklai nuostatai.

Akredituota įstaiga turi teisę teikti tik licencijoje ar akreditavimo pažymėjime nurodytas paslaugas. Įstaiga negali perduoti licencijos ar akreditavimo pažymėjimo kitiems asmenims. Už licencijos ar akreditavimo pažymėjimo išdavimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio mokestis. Apie licencijos ir (ar) akreditavimo pažymėjimo išdavimą skelbiama „Valstybės žiniose“.

Steigiamoms įstaigoms išduodama licencija ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, per kurį įstaiga privalo kreiptis dėl akreditavimo pažymėjimo išdavimo. Akreditavimo pažymėjimas visoms įstaigoms išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka akreditavimo pažymėjimo galiojimo terminas gali būti pratęsiamas arba išduodamas naujas pažymėjimas.

Bendruosius ir specialiuosius įstaigų akreditavimo reikalavimus rengia ir tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, o įstaigų, kurių steigėjai yra Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, – Sveikatos apsaugos ministerija kartu su steigėjais.

6 straipsnis. Akreditavimo tarnybos sprendimai dėl įstaigų akreditavimo

Sveikatos priežiūros veiklai įstaigas akredituoja Akreditavimo tarnyba, kuri privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl įstaigos akreditavimo per 2 mėnesius nuo paraiškos ir kitų dokumentų gavimo.

Akreditavimo tarnyba per 30 darbo dienų nuo paraiškos ir kitų dokumentų gavimo išnagrinėja pateiktus duomenis ir nustato, ar jie atitinka patvirtintus reikalavimus. Nustačiusi, kad pateikti duomenys atitinka patvirtintus reikalavimus, Akreditavimo tarnyba paveda ekspertams patikrinti įstaigos veiklą vietoje.

Akreditavimo tarnyba priima sprendimą:

1) akredituoti įstaigą ar jos padalinį (padalinius) sveikatos priežiūros veiklai;

2) akredituoti įstaigą ar jos padalinį (padalinius) sveikatos priežiūros veiklai su išlygomis;

3) atidėti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai;

4) neakredituoti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) sveikatos priežiūros veiklai;

5) panaikinti įstaigos ar jos padalinio(padalinių) akreditavimą visoms paslaugoms ar jų daliai, jei jos neatitinka teisės aktų ir (ar) normatyvinių dokumentų reikalavimų ir dėl to yra realus pavojus pacientų sveikatai arba padaroma žalos žmonių sveikatai, nuostolių juridiniams ir fiziniams asmenims.

Akreditavimo tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sprendimo priėmimo privalo pranešti įstaigos steigėjui (savininkui) apie priimtą sprendimą ir, jeigu nusprendė įstaigą akredituoti sveikatos priežiūros veiklai, išduoti nustatytos formos akreditavimo pažymėjimą.

Pasibaigus akreditavimo galiojimo terminui, įstaiga arba jos padalinys (padaliniai) be naujo akreditavimo gali tęsti darbą ne ilgiau kaip 90 darbo dienų.

Akreditavimo su išlygomis pagrindus nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Akreditavimo tarnyba turi teisę atidėti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai. Šiuo atveju ji privalo raštu nurodyti įstaigos steigėjui (savininkui) konkrečius pateiktų dokumentų ar įstaigos arba jos padalinio (padalinių) paslaugų teikimo trūkumus ir jų pašalinimo terminus. Įvykdžius šias sąlygas, įstaiga ar jos padalinys (padaliniai) akredituojami.

Neakredituoti įstaigos ar jos struktūrinio padalinio (padalinių) sveikatos priežiūros veiklai ar akreditavimą panaikinti Akreditavimo tarnyba gali tik savo įgaliotų ekspertų, Valstybinės medicininio audito inspekcijos, Valstybinės higienos inspekcijos ar Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos motyvuotu teikimu, priimdama sprendimą.

Akreditavimo tarnyba įstaigos steigėjus (savininkus) apie akreditavimo medžiagos svarstymą turi raštu informuoti ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki svarstymo, o įstaigos administraciją – apie svarstymo turinį ir datą. Įstaigos steigėjai (savininkai) bei jų atstovai turi teisę dalyvauti svarstant klausimą.

10.

Akreditavimo tarnyba apie savo sprendimą neakredituoti ar panaikinti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo turi raštu pranešti įstaigos steigėjams (savininkams), įstaigos administracijai ir įstaigų registro tvarkytojui.

11.

Akreditavimo tarnybos sprendimas nutraukti įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akredituotą veiklą turi būti patvirtintas sveikatos apsaugos ministro per 3 darbo dienas nuo Akreditavimo tarnybos sprendimo priėmimo.

12.

Akreditavimo tarnybos sprendimai dėl įstaigos ar jos padalinio (padalinių) akreditavimo per 30 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Apskundimas nesustabdo Akreditavimo tarnybos sprendimų vykdymo.

Trečiasis skirsnis

Akredituotų įstaigų registravimas

7 straipsnis. Akredituotų įstaigų registravimas

Akredituotos įstaigos turi būti įregistruotos Įstaigų registre.

Įstaigų registrą steigia, įstaigas jame registruoja bei jį tvarko Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija gali įgalioti tvarkyti Įstaigų registrą kitą valstybės instituciją.

Įregistruotai įstaigai suteikiamo identifikacinio kodo nustatymo taisykles tvirtina Įstaigų registro tvarkytojas.

Įstaigų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

8 straipsnis. Akredituotų įstaigų įregistravimo Įstaigų registre ir išregistravimo iš jo tvarka

Akreditavus įstaigą, akreditavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo akredituoti įstaigą priėmimo dienos turi pateikti registravimo duomenis Įstaigų registro tvarkytojui.

Įstaigų registro tvarkytojas turi įregistruoti akredituotą įstaigą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo registravimo duomenų pateikimo Įstaigų registro tvarkytojui. Jei registravimo duomenys nurodomi ne visi arba netikslūs, Įstaigų registro tvarkytojas gali iš pareiškėjo pareikalauti per 10 darbo dienų juos patikslinti.

Įregistruotai Įstaigų registre įstaigai išduodamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos registravimo liudijimas.

Pasikeitus registravimo duomenims ir kitais įstatymo nustatytais atvejais įstaigos vadovai per 10 darbo dienų privalo pranešti Įstaigų registro tvarkytojui naujausius duomenis.

Įstaigos išregistruojamos iš Įstaigų registro šiais atvejais:

1) Akreditavimo tarnybai panaikinus įstaigos akreditavimą sveikatos priežiūros veiklai;

2) pasibaigus įstatuose nurodytam jos veiklos terminui;

3) įstaigai pakeitus veiklos pobūdį (nutraukus paslaugų teikimą);

4) įstaigos steigėjo (steigėjų) arba savininko (savininkų) sprendimu reorganizavus ar likvidavus įstaigą;

5) baigus įmonės, akredituotos sveikatos priežiūros veiklai, bankroto procedūrą;

6) teismui priėmus sprendimą likviduoti įstaigą už įstatymų numatytus teisės pažeidimus;

7) jei paaiškėja, kad pateikti akreditavimo dokumentai, registravimo duomenys neatitinka tikrovės arba jie įregistruoti pažeidžiant šį ir kitus įstatymus.

Jeigu yra šio straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, Akreditavimo tarnyba, įstaigos steigėjas (steigėjai) arba savininkai, įstaigos administracijos vadovas ar įstaigos likvidatorius per 7 darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo ir dokumentų įforminimo turi pateikti registro tvarkytojui steigėjo (steigėjų) arba savininkų sprendimą reorganizuoti ar likviduoti įstaigą, įstaigos likvidavimo akto, teismo sprendimo likviduoti įstaigą ar kitų dokumentų, susijusių su įstaigos išregistravimo iš Įstaigų registro procedūra, kopijas.

Išregistravus įstaigą, jos registravimo liudijimą įstaigų registro tvarkytojas per 3 darbo dienas turi pripažinti negaliojančiu ir paskelbti tai „Valstybės žiniose“. Įstaigų registro tvarkytojas per 3 dienas nuo šio sprendimo priėmimo turi pranešti apie tai raštu įstaigos administracijai. Išregistravus įstaigą, duomenys apie įstaigą registre saugomi ne mažiau kaip 2 metus, o vėliau teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į archyvą.

Įstaigos už įregistravimą moka Vyriausybės nustatyto dydžio žyminį mokestį.

9 straipsnis. Įstaigų registro duomenų naudojimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys Įstaigų registro duomenimis turi teisę naudotis šio registro nuostatų nustatyta tvarka.

⋯

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.