Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Įstatymas skelbtas: Žin., 1991,

Nr. 7-191

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

nuo 2002 m. spalio 1 d.:

Nr. IX-945, 2002-06-11,

Žin., 2002, Nr. 68-2758 (2002-07-03)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato:

1) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą;

2) mokslo ir studijų institucijų

steigimo, pertvarkymo ir pabaigos teisinius pagrindus;

3) mokslo ir studijų institucijų veiklos

valstybinio reglamentavimo ribas;

4) mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų

įgijimo principus;

5) studijų, mokslinių tyrimų,

eksperimentinės plėtros bei mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo principus;

6) mokslininkų ir tyrėjų organizacijų veiklos

teisinius pagrindus;

7) mokslininkų ir tyrėjų profesinės veiklos teises

ir pareigas.

2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo

sąvokos

– mokslinis darbas) – tyrimai, skirstomi į fundamentinius ir

taikomuosius mokslinius tyrimus.

– eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami pirmiausia reiškinių

esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai

panaudoti gautus rezultatus.

tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai,

pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams

spręsti.

(kitaip – taikomoji mokslinė veikla) – mokslinių tyrimų ir praktinės

patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti

naujas medžiagas, technologijas, produktus ir įrenginius, diegti naujus

procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar

įdiegtus.

atliekantis mokslinius tyrimus ir turintis mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį

vardą.

institucija – įstaiga ar organizacija, suteikianti studijuojantiesiems

aukštąjį išsilavinimą ir (arba) rengianti mokslininkus, ir (arba) atliekanti

mokslinius tyrimus, ir (arba) atliekanti eksperimentinės plėtros darbus.

įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (arba)

eksperimentinė plėtra.

išsilavinimą turintis asmuo, atliekantis mokslinius tyrimus ir (arba)

eksperimentinės plėtros darbus.

3 straipsnis. Mokslo ir studijų

sistema

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą sudaro:

1) mokslo ir studijų

institucijos: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų įstaigos;

2) Lietuvos valstybinis mokslo ir

studijų fondas;

3) Lietuvos mokslo taryba;

4) Lietuvos mokslų akademija;

5) Lietuvių katalikų mokslo

akademija;

6) Lietuvos universitetų rektorių

konferencija;

7) Lietuvos mokslo institutų direktorių

konferencija;

8) mokslo ir studijų institucijų asociacijos;

9) mokslo ir technologijų parkai;

10) mokslininkų ir tyrėjų organizacijos,

sąjungos, studentų atstovybės;

11) kitos institucijos, įstaigos ar

organizacijos, kurių veikla susijusi su mokslo ir studijų veiklos vertinimu ar

organizavimu.

4 straipsnis. Aukštosios mokyklos

Aukštųjų mokyklų steigimą, veiklą, pabaigą ir

pertvarkymą bei studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

5 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigos

kurių steigėja yra Vyriausybė, šiame Įstatyme vadinamos valstybės mokslinių

tyrimų įstaigomis. Kitos mokslinių tyrimų įstaigos šiame Įstatyme vadinamos

privačiomis mokslinių tyrimų įstaigomis.

įstaigos gali būti biudžetinės įstaigos arba viešosios įstaigos. Biudžetinės mokslinių

tyrimų įstaigos savo veiklą grindžia šiuo įstatymu,

kitais teisės aktais, taip pat savo statutais ar įstatais. Viešosios mokslinių

tyrimų įstaigos savo veiklą grindžia šiuo įstatymu,

Viešųjų įstaigų įstatymu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip, kitais teisės

aktais, taip pat savo statutais ar įstatais.

įstaigos steigėjas gali pasirinkti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą

įstaigos teisinę formą. Savo veiklą šios įstaigos grindžia įstatymais, kitais

teisės aktais, taip pat savo įstatais.

atlieka mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus, kaupia

mokslo žinias, skatina visuomenės imlumą mokslui ir kultūrai, jos gebėjimus

konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių bei paslaugų rinkoje, skatina

regionų bei visos šalies plėtrą, plėtoja šalies humanitarinę, informacinę ir

technologinę kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.

6 straipsnis.

Mokslinių tyrimų įstaigų veiklos teisiniai pagrindai

yra šios:

1) valstybės mokslo institutai;

2) universitetų mokslo institutai;

3) valstybės mokslo įstaigos.

mokslinių tyrimų įstaiga, steigiama, kad atliktų Lietuvos ūkiui ir kultūrai bei

tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio

mokslinius tyrimus, kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių, duomenų

sankaupų bei specializuotos eksperimentinės įrangos. Kartu su aukštosiomis

mokyklomis valstybės mokslo institutas rengia mokslininkus, padeda rengti

specialistus. Valstybės mokslo institutų mokslinių tyrimų kryptis tvirtina

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, parengtu išnagrinėjus

Lietuvos mokslo tarybos bei suinteresuotų valstybės institucijų pasiūlymus.

mokslinių tyrimų įstaiga, pagal sutartis su universitetu suteikianti mokslinę

bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje,

taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Universitetų mokslo

institutai steigiami tarptautinio lygio

atskirų mokslo krypčių ar šakų moksliniams tyrimams atlikti. Universiteto mokslo institutas savo veikloje vadovaujasi šiuo Įstatymu, Aukštojo

mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais.

pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai. Valstybės mokslo įstaigos steigiamos,

kad atliktų ūkio ir kultūros plėtrai svarbius taikomuosius tyrimus ir

eksperimentinės plėtros darbus ir (ar) plėtotų eksperimentinę gamybą, rengtų

moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas įmonėms, valstybės ir kitoms

institucijoms.

įstaigos steigiamos jų steigėjų moksliniams uždaviniams spręsti.

7 straipsnis.

Mokslinių tyrimų įstaigų steigimo sąlygos

Vyriausybės įgaliota mokslinių tyrimų įstaigų ir jų veiklos vertinimo

institucija nustato, kad tam yra būtina materialinė bazė ir yra įvykdyti kiti

steigiamoms įstaigoms keliami reikalavimai, yra Vyriausybės įgaliotų institucijų

išvados, patvirtinančios, kad steigiamos įstaigos materialinė bazė atitinka

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

steigiamoms mokslinių tyrimų įstaigoms, šių įstaigų veiklos kvalifikacinius

reikalavimus ir jų veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama

į Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos siūlymus.

asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų steigimas

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia Vyriausybė.

bendru universiteto bei Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia

Vyriausybė, išnagrinėjusi Lietuvos mokslo tarybos išvadas ir rekomendacijas.

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu steigia Vyriausybė, atsižvelgdama į

suinteresuotų valstybės institucijų siūlymus. Vyriausybė gali pavesti valstybės

mokslo įstaigos steigėjo funkcijas, nesusijusias su jos steigimu, pabaiga ir

pertvarkymu, atlikti su įstaigos veikla susijusiai valstybės institucijai ar

įstaigai.

Lietuvos Respublikos bei užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys.

įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.

9 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų pabaiga ir pertvarkymas

reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos Civilinio kodekso ir šio

Įstatymo nustatytais pagrindais bei tvarka.

tyrimų įstaigų ir jų veiklos vertinimo institucija ar įstaigos steigėjo

funkcijas atliekanti institucija pakartotinai nustato, kad valstybės mokslinių

tyrimų įstaigos veikla neatitinka Vyriausybės nustatytų šios įstaigos veiklos

kvalifikacinių reikalavimų, Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos ar

įstaigos steigėjo funkcijas atliekančios institucijos teikimu (valstybės

universiteto mokslo instituto atveju – bendru Švietimo ir mokslo ministerijos bei

universiteto teikimu), parengtu įvertinus Lietuvos mokslo tarybos ir

suinteresuotų valstybės institucijų išvadas, sprendžia dėl mokslinių tyrimų

įstaigos pabaigos ar pertvarkymo.

ir jų veiklos vertinimo institucija pakartotinai nustato, kad privačios

mokslinių tyrimų įstaigos veikla neatitinka Vyriausybės nustatytų

kvalifikacinių reikalavimų, ji netenka mokslinių tyrimų įstaigos statuso.

10 straipsnis. Lietuvos valstybinis

mokslo ir studijų fondas

studijų fondas yra biudžetinė įstaiga. Jį steigia, jo nuostatus ir valdybą

tvirtina Vyriausybė.

studijų fondas, vykdydamas specialiąsias programas, Vyriausybės nustatyta

tvarka teikia studentams valstybės paskolas, doktorantams bei mokslininkams

finansinę paramą ir vykdo konkursus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei

plėtrai finansuoti tam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.

11 straipsnis. Lietuvos mokslo taryba

įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia ir jos nuostatus tvirtina Seimas.

mokslininkų, ūkio bei verslo interesams atstovaujančių organizacijų ir

valstybės institucijų atstovai. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės

patarėja mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

12 straipsnis. Lietuvos mokslų

akademija

biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius

užsienio mokslininkus.

mokslinis ekspertas mokslo ir studijų, technikos, ūkio, kultūros, socialinės

raidos, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais.

veikia pagal savo statutą. Jį priima ir keičia akademijos narių visuotinis

susirinkimas. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.

nariams gali būti mokamos mėnesinės išmokos. Išmokų dydį ir mokėjimo tvarką

nustato Vyriausybė.

13 straipsnis. Lietuvių katalikų

mokslo akademija

Lietuvių katalikų mokslo

akademija yra visuomeninė organizacija, jungianti katalikiškos orientacijos

Lietuvos ir užsienio lietuvius mokslininkus. Jos veiklą gali remti valstybė.

14 straipsnis.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija

universitetų rektorių konferencija yra visuomeninė organizacija, kurią sudaro

universitetinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Jos veiklą gali remti valstybė.

konferencija koordinuoja universitetų tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su

valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas studijų,

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

15 straipsnis. Lietuvos mokslo

institutų direktorių konferencija

konferencija yra visuomeninė organizacija, kurią sudaro valstybės mokslo

institutų ir universitetų mokslo institutų direktoriai. Jos veiklą gali remti

valstybė.

direktorių konferencija koordinuoja institutų tarpusavio ryšius, taip

pat ryšius su valstybės bei savivaldybių institucijomis ir yra ekspertas

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.

16 straipsnis. Mokslo ir studijų

įstaigų asociacijos

bendriems mokslo ir studijų bei ūkiniams ar socialiniams uždaviniams spręsti

gali jungtis tarpusavyje arba su kitomis įstaigomis ar įmonėmis nuolatiniais

arba laikinais asociaciniais ryšiais. Sprendimus dėl asociacijų steigimo ir

(ar) įstaigos įstojimo į asociaciją priima įstaigų senatai (tarybos).

Asociacijų tikslai, valdymo organai, jų sudarymo tvarka ir kompetencija,

asociacijų pabaigos ir pertvarkymo tvarka nustatoma asociacijų įstatuose,

sudaromuose pagal Asociacijų įstatymą. Asociacijos įstatams ir jų pakeitimams

turi pritarti įstaigų – asociacijos narių senatai (tarybos).

registruojamos juridinių asmenų registre Juridinių asmenų registro nuostatų

nustatyta tvarka. Jos gali būti remiamos valstybės.

17 straipsnis. Mokslo ir technologijų

parkai

– parkai) steigiami įmonėms, veikiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros srityje, remti, taip pat mokslo ir studijų įstaigų

atliekamų mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimui bei mokslinių tyrimų ir

ūkio ryšiams skatinti.

pabaigos ir pertvarkymo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir Viešųjų įstaigų

įstatymas. Vyriausybė tvirtina pavyzdinius mokslo ir technologijų parkų įstatus.

Savo veiklai parkai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, kai bent

vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija, gali naudoti

panaudos pagrindais jiems perduotą valstybės ir savivaldybių turtą. Parkai gali

vykdyti valstybės institucijų ar įstaigų patvirtintas programas.

santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.

18 straipsnis. Mokslininkų ir tyrėjų

organizacijos, sąjungos, studentų atstovybės

organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja Visuomeninių organizacijų

įstatymas.

mokslininkų ir tyrėjų organizacijų asociacijos, veikiančios pagal Asociacijų

įstatymą. Vyriausybės nustatyta tvarka sąjungos registruojamos juridinių asmenų

registre.

ir funkcijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

19 straipsnis. Mokslo ir studijų

institucijų turtas

sudaro daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės

teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų

rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Šį turtą mokslo ir

studijų institucijos naudoja, valdo ir juo disponuoja įstatymų nustatyta

tvarka.

institucijos (išskyrus viešąsias įstaigas) joms perduotu valstybės turtu

naudojasi neatlygintinai patikėjimo teise.

kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar

įgytas kitu teisėtu būdu, mokslo ir studijų institucijos valdo, naudoja ir juo

disponuoja nuosavybės teise pagal Civilinio kodekso normas.

20 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų statutai ir įstatai

veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti statutai ar įstatai. Vyriausybė

gali pavesti patvirtinti valstybės mokslo įstaigos įstatus institucijai, kuri

jos pavedimu atlieka steigėjo funkcijas.

(įstatuose) turi būti nurodyta:

1) įstaigos pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) buveinė;

4) veiklos tikslai;

5) mokslo darbuotojų ir tyrėjų

susirinkimo šaukimo tvarka ir kompetencija;

6) tarybos ir kitų valdymo organų

sudarymo tvarka ir kompetencija;

7) darbuotojų teisės, pareigos ir

atsakomybė;

8) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų

naudojimo tvarka;

9) statuto (įstatų) keitimo tvarka;

10) kiti veiklos klausimai.

21 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų savivalda ir valdymas

mokslo institutai ir universitetų mokslo institutai turi savivaldą, apibrėžtą

šiame ir kituose įstatymuose bei jų statutuose. Institutai turi teisę:

1) pasirinkti

mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai;

2) nustatyti savo

struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, taip

pat, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip, darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas;

3) statuto

nustatyta tvarka sudaryti savivaldos organus;

4) nustatyti

bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir

organizacijomis formas;

5) leisti mokslo

ir kitą literatūrą, taip pat pasirinkti mokslinius leidinius savo tyrimų

rezultatams skelbti ir jų skelbimo būdus;

6) įstatymų

nustatyta tvarka įgyti kitų teisių ir pareigų.

valstybės mokslo instituto savivaldos organas yra taryba. Du trečdalius tarybos

narių renka instituto mokslininkai ir trečdalį narių deleguoja steigėjas arba

jo įgaliota institucija. Vyriausybė

gali nustatyti ir kitokį instituto mokslininkų išrinktų ir steigėjo paskirtų

tarybos narių santykį, be to, ji gali nustatyti, kad į instituto tarybą

įtraukiami ir suinteresuotų institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovai. Mokslo

instituto direktorius pagal pareigas yra tarybos narys, bet negali būti jos

pirmininku.

taryba:

1) nustato

pagrindines instituto mokslinės veiklos kryptis, tvirtina perspektyvinį

instituto veiklos planą;

2) viešo konkurso

būdu slaptu balsavimu renka instituto direktorių;

3) tvirtina

instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

4) tvirtina

instituto metines veiklos ataskaitas, organizuoja veiklos nuolatinę

kvalifikacinę analizę ir vertina, kaip institutas vykdo savo tikslus,

uždavinius ir paskirtį valstybėje;

5) tvirtina

mokslininkų rengimą doktorantūroje reglamentuojančius dokumentus ir

kontroliuoja mokslininkų rengimo kokybę;

6) nustato

instituto mokslo darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir

konkursų į pareigas organizavimo tvarką;

7) svarsto

instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą, kitus mokslinę

veiklą ir vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus;

8) atlieka kitas

statute nustatytas funkcijas.

mokslo instituto tarybos išrinktą direktorių tvirtina švietimo ir mokslo

ministras.

mokslo instituto direktorius yra instituto vadovas, veikia instituto vardu ir

jam atstovauja. Direktorius atlieka statuto ir teisės aktų įstaigos vadovui

nustatytas funkcijas ir atsako už tai, kad instituto veikla nepažeistų

įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų.

mokslo instituto valdymą reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

mokslo įstaigos savivaldos ir valdymo organus, jų formavimo tvarką nustato

Vyriausybės patvirtinti pavyzdiniai valstybinių mokslo įstaigų įstatai.

mokslinių tyrimų įstaigos direktorius turi būti mokslininkas. Tas pats asmuo mokslo

instituto ar universiteto mokslo instituto direktoriaus pareigas gali eiti ne

ilgiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

valdymą reglamentuoja jų įstatai.

22 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų veiklos priežiūra

pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas taisykles pateikia Švietimo ir

mokslo ministerijai mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitą.

atlieka savo veiklos kvalifikacinę analizę. Ją papildo reguliarus Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuojamas ekspertinis mokslinės

veiklos vertinimas. Ne rečiau kaip kas penkeri metai atliekama mokslinių tyrimų

įstaigos atestacija. Jos rezultatai gali būti pagrindas keisti mokslinės

įstaigos teisinį statusą, ją pabaigti ar pertvarkyti.

nustatyta tvarka vykdo visų Lietuvos Respublikoje valstybės biudžeto lėšomis

atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų stebėseną.

Ministerijos ir kitos įstaigos privalo teikti Švietimo ir mokslo ministerijai

informaciją apie tokius jų užsakymu atliekamus darbus.

23 straipsnis.

Mokslo ir studijų institucijų veiklos finansavimo šaltiniai

Mokslo ir studijų institucijų veikla

gali būti finansuojama valstybės biudžeto asignavimais, Lietuvos valstybinio

mokslo ir studijų fondo bei kitų fondų lėšomis, taip pat kitomis teisėtai

įgytomis lėšomis. Mokslo ir studijų institucijos taip pat gali vykdyti

valstybines mokslo bei kitas programas, užsakymus pagal sutartis su Lietuvos

Respublikos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis, dalyvauti

tarptautinėse mokslo ar studijų programose.

24 straipsnis. Valstybės lėšos

mokslui ir studijoms bei eksperimentinei plėtrai

eksperimentinė plėtra finansuojami valstybės lėšomis. Valstybė pripažįsta

lituanistikos tyrimų prioritetą.

nustato asignavimų mokslui ir studijoms bendrą sumą: paprastosioms išlaidoms

(neišskiriant lėšų darbo užmokesčiui) ir Valstybės investicijų programoje

numatytus valstybės biudžeto asignavimus nepaprastosioms išlaidoms. Kartu iš

asignavimų mokslui ir studijoms nurodomi asignavimai kiekvienai valstybės

aukštajai mokyklai.

mokykloms nepriskirtus biudžeto asignavimus Vyriausybė paskirsto studijų,

mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programoms, jas vykdančioms

mokslinių tyrimų įstaigoms, Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui bei

kitiems tikslams. Mokslo ir studijų infrastruktūros ir jos objektų, ekspertinių

ir kitų mokslo ir studijų sistemos veiklą aprūpinančių institucijų veikla,

bendrieji mokslo ir studijų sistemos poreikiai, vykdomų programų

administravimas finansuojami iš studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros programoms skirtų asignavimų.

pritaikymo ūkinėje veikloje darbus atliekantys ūkio subjektai gali gauti

valstybės pagalbą, jei tai neprieštarauja valstybės pagalbą nustatančioms

Europos Sąjungos teisės normoms. Tokią pagalbą Vyriausybės nustatyta tvarka

teikia ministerijos ir Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

sveikatos, krašto ir gamtos apsaugos bei kitų sričių programoms reikalingi

moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir specialistų rengimas finansuojami

iš tvirtinant šias programas joms numatomų lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2487,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5756 (2004-10-30)

25

straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas aukštosioms mokykloms

Valstybės biudžeto lėšos aukštosioms

mokykloms skiriamos vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo nuostatomis.

26 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų nebiudžetinės lėšos

Lėšos, kurias valstybės mokslinių tyrimų

įstaigos gauna vykdydamos sutartinius įsipareigojimus, tarptautines programas

ar teikdamos paslaugas, yra įstaigų nuosavybė. Vyriausybės nustatyta tvarka jos

įtraukiamos į apskaitą valstybės biudžete, tačiau įstaigos statutuose

nurodytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti valdo ir naudoja šias lėšas bei

jomis disponuoja savarankiškai.

27 straipsnis. Valstybės biudžeto

lėšų skyrimas valstybės mokslinių tyrimų įstaigoms

asignavimai skiriami valstybės mokslo institutams ir universitetų mokslo

institutams (toliau šiame straipsnyje – įstaigoms) jų mokslinių tyrimų ir

eksperimentinės plėtros programoms įgyvendinti. Įstaigų atsiskaitymo ir

atskaitomybės už valstybės biudžeto lėšas tvarką nustato Finansų ministerija.

biudžeto tikslinių asignavimų dydis yra siejamas su jos veiklos rezultatais ir

nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, kuria remiantis

apskaičiuojamos šios įstaigos išlaidos:

1) moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai;

2) doktorantūrai;

3) įstaigos administravimo, pastatų

išlaikymo, šildymo ir kitos ūkio išlaidos;

4) išlaidos, susijusios su objektų,

įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir Lietuvos kultūros

vertybių sąrašus, priežiūra;

5) kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos.

biudžeto asignavimai:

1) valstybės investicijų ir kitoms

programoms vykdyti;

2) tarptautiniams mainams plėtoti;

3) ilgalaikiam turtui (mokslinių tyrimų

ir eksperimentinės plėtros įrangai, leidybos bei kompiuterių įrangai ir kt.)

įsigyti ir pastatams atnaujinti.

finansuojamos pagal sutartis su steigėju ar jo funkcijas atliekančia

institucija.

28 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų finansinė atskaitomybė

išlaidas mokslinių tyrimų įstaiga tvarko Buhalterinės apskaitos įstatymo

nustatyta tvarka. Iš valstybės biudžeto gaunamiems tiksliniams asignavimams

panaudoti sudaroma išlaidų sąmata.

vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų

ataskaitą.

apyskaitas įstatymų nustatyta tvarka pateikia institucijoms, iš kurių gavo

finansavimą. Valstybės biudžeto lėšų panaudojimo tikslingumą kontroliuoja Valstybės

kontrolė.

ministerija gali inicijuoti įstaigos finansinės atskaitomybės auditą.

29 straipsnis. Mokslo laipsniai

daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai.

asmenims, įvykdžiusiems doktorantūros reikalavimus ir apgynusiems daktaro

disertaciją. Doktorantūros nuostatus, reglamentuojančius ir mokslo laipsnio

teikimo tvarką, tvirtina Vyriausybė. Mokslinių tyrimų įstaigų doktorantai turi Aukštojo

mokslo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas studentų teises.

Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų

rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių

konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus.

30 straipsnis. Pedagoginiai vardai

profesoriaus pedagoginiai vardai.

dėstytojams pedagoginius vardus teikia aukštųjų mokyklų senatai Vyriausybės

nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Mokslo laipsnius ir

pedagoginius vardus patvirtinantys dokumentai

patvirtinančių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registravimo ir išdavimo

tvarką nustato Vyriausybė.

diplomai pripažįstami (nostrifikuojami) Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

32 straipsnis. Mokslo ir studijų

institucijų personalas

dėstytojai, mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, administracijos ir kiti

tarnautojai.

Aukštojo mokslo įstatymas.

33 straipsnis. Mokslinių tyrimų

įstaigų tyrėjai

[1 dalies sena redakcija iki 2005-07-31]

reikalavimus, konkursų į šias pareigas organizavimo, tyrėjų atestavimo tvarką

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

[1 dalies nauja redakcija nuo 2005-08-01]

tyrėjų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybių reikalavimus, konkursų į

šias pareigas organizavimo, tyrėjų, išskyrus mokslininkus stažuotojus,

atestavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

mokslinių tyrimų įstaigoje kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu

priimti dirbti tyrėju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą)

pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

[Papildyti 3

dalimi nuo 2005-08-01]

stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką bei

mokslininkų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-292,

2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3136 (2005-07-14)

34 straipsnis. Administracijos ir

kiti tarnautojai

administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms

atlikti, taip pat kitų tarnautojų, reikalingų įstaigos mokslinių tyrimų,

eksperimentinės plėtros bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

mokslinių tyrimų įstaigų ir jų padalinių vadovai, vadovų pavaduotojai bei

įstaigų moksliniai sekretoriai, jei kitaip nenustato įstaigos statutas (įstatai).

mokslinių tyrimų įstaigos tarnautojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato

pati įstaiga.

35 straipsnis. Skyrimo į pareigas

mokslinių tyrimų įstaigose tvarka

[1 dalies sena redakcija iki 2005-07-31]

kitų tyrėjų pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip

penkerių metų laikotarpiui.

[1 dalies nauja redakcija nuo 2005-08-01]

išskyrus mokslininkus stažuotojus, ir kitų tyrėjų pareigas asmenys

skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Į mokslininkų

stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgesniam

kaip 2 metų laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar vieniems

metams.

mokslinių tyrimų įstaigos mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo darbo sutarties

termino pabaigos skelbiamas viešas konkursas į šias pareigas. Jame gali

dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

gali būti rengiama mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo atestacija. Neatestuotas

asmuo atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

penkerių metų mokslo darbuotojai ar kiti tyrėjai gali dirbti mokslinių tyrimų

įstaigoje, jei įstaigos taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota

darbo sutartis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Tokia sutartis

tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

[5 dalies sena redakcija iki 2005-07-31]

taip pat jų padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami

(skiriami) ne vyresni kaip šešiasdešimt penkerių metų asmenys. Vyresniems kaip

šešiasdešimt penkerių metų asmenims, kurie eina mokslinių tyrimų

įstaigų, jų padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų bei įstaigų mokslinių

sekretorių pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio 4

dalies reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.

[5 dalies nauja redakcija nuo 2005-08-01]

vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip

65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į

mokslinių tyrimų įstaigos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų

pareigas, jei tam pritaria mokslinių tyrimų įstaigos taryba. Vyresniems kaip 65

metų asmenims, kurie eina mokslinių tyrimų įstaigų, jų padalinių vadovų ar šių

vadovų pavaduotojų bei įstaigų mokslinių sekretorių pareigas ir kurių kadencija

dar nėra pasibaigusi, šio straipsnio 4 dalies reikalavimai netaikomi iki

kadencijos pabaigos.

kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo

darbuotojus ar kitus tyrėjus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims

taikomi atitinkamoms pareigoms nustatyti reikalavimai. Tolesniam darbui

įstaigoje toks darbuotojas gali būti priimtas tik viešo konkurso būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-292,

2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 85-3136 (2005-07-14)

36 straipsnis. Asocijuoti

mokslininkai

statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijos senato (tarybos) sprendimu

gali būti suteikiamas toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam

su ja mokslinius ryšius, bet laikinai (trumpiau negu iki kadencijos pabaigos)

išvykusiam dirbti į užsienio mokslo ir (ar) studijų įstaigą.

dirbti į valstybės aukštąją mokyklą ar mokslinių tyrimų įstaigą, gali be

konkurso susigrąžinti ankstesnes pareigas ir jas eiti iki kadencijos pabaigos,

jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas ar mokslinių tyrimų įstaigos

taryba.

37 straipsnis. Kviestiniai

dėstytojai, mokslo darbuotojai ir tyrėjai

ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus, mokslo

darbuotojus ir kitus tyrėjus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo

sutartį. Kviestiniams dėstytojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams netaikoma

šiame Įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.

pagal sutartis su ūkio subjektais sudaryti galimybes jų tarnautojams atlikti

įstaigoje mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus.

38 straipsnis. Profesoriai emeritai

penkerių metų profesoriams ar vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems

profesoriaus pedagoginį vardą, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą

universitete, valstybės ar universiteto mokslo institute, už ypatingus

nuopelnus mokslui ar menui įstaigos senatas (taryba) gali suteikti profesoriaus

emerito vardą.

nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti įstaigos mokslinėje ir kitoje

veikloje. Kiekvieno universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas

universiteto sutartyje su Švietimo ir mokslo ministerija. Valstybės ar

universiteto mokslo instituto profesorių emeritų skaičius turi būti suderintas

su Švietimo ir mokslo ministerija.

profesoriaus emerito valstybinę mokslininko pensiją.

39 straipsnis. Mokslininkų ir kitų

tyrėjų teisės ir pareigos

lygias teises, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius įsitikinimus,

pažiūras, tikėjimą, kilmę, socialinę padėtį, tautybę ir kalbą, taip pat

pilietybę, dalyvauti konkursuose į pareigas įstaigose.

teisę:

1) dalyvauti konkursuose mokslo

programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti

skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose stažuotėms

Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų

moksliniam darbui reikalingą informaciją. Jeigu tokia informacija yra valstybės

ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

4) dalyvauti priimant sprendimus dėl

savo įstaigos statuto (įstatų) turinio ir veiklos plano;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse

sąjungose bei visuomeninėse organizacijose, tarp jų ir esančiose užsienyje.

dalyje išvardytų teisių, taip pat turi teisę:

1) dirbti savarankiškai arba jungtis į

kūrybines grupes;

2) savarankiškai skelbti savo mokslinius

darbus.

garantuojama:

1) kūrybos ir intelektualaus darbo

autorinės teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose bei tarptautinėse

sutartyse;

2) nepriklausomybė nuo ideologijos ir

politinių institucijų;

3) apsauga nuo varžymų ir sankcijų už

savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama

informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis.

privalo:

1) laikytis mokslinės ir profesinės

etikos normų;

2) vykdyti savo įstaigos statute (įstatuose)

nustatytas pareigas bei funkcijas.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. vasario 12 d.

Nr. I-1052

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-945,

2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 68-2758 (2002-07-03)

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja nuo

2002 m. spalio 1 d.

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2487,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5756 (2004-10-30)

MOKSLO

IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-292, 2005-06-30,

Žin., 2005, Nr. 85-3136 (2005-07-14)

AUKŠTOJO

MOKSLO ĮSTATYMO IR MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Angonita Rupšytė (2005-07-15)

anrups@lrs.lt