Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.03.25)
Įstatymas paskelbtas: Žin.,
1997, Nr.67-1659
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO
VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 23 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** pABAIGA ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMAS
1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir uždaviniai
Šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje
tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus,
užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems
interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią rastis
ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, - politikai, visų lygių valdininkai pagal Valdininkų įstatymą bei
kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės valdžios, valdymo, savivaldos,
teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms
prilygintose institucijose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi
administracinius įgalinimus.
Kandidatas - asmuo, siekiantis būti išrinktas,
paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų pareigas ar tarnybas
arba joms patvirtintas.
Privatūs interesai - asmens, dirbančio ar
siekiančio dirbti valstybės ar savivaldybės tarnyboje, (ar jo artimojo
giminaičio) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis
turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Viešieji interesai - visuomenės suinteresuotumas,
kad asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės tarnyboje, visus sprendimus
priimtų nešališkai ir teisingai.
Interesų konfliktas - situacija, kai
valstybės ar savivaldybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar
vykdydamas pavedimą, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, ar
įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Artimieji giminaičiai ir šeimos nariai -
asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 305 straipsnyje.
Asmeninis suinteresuotumas - valstybės ar
savivaldybės tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų
palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams ar kitiems su juo
susijusiems asmenims.
Įmonė - visų rūšių ūkinės, komercinės,
kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos,
susivienijimai ir organizacijos.
3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybės ar
savivaldybės tarnyboje,
prievolės
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys,
dirbantys valstybės ar savivaldybės tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti
tarnybines pareigas;
2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti
interesų konflikto;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir
visų asmenų lygybės principu;
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar
kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato
įstatymai;
6) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir
neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama
nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.
Asmenys, nustoję eiti pareigas valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, negali naudotis savo darbo toje tarnyboje privalumais.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVAČIŲ INTERESŲ
DEKLARAVIMAS
4 straipsnis. Privačių interesų deklaracijos
Privačių interesų vienodos formos
deklaraciją privalo pildyti:
1) valstybės ar savivaldybės tarnyboje nuolat
dirbantys asmenys - metinę praėjusių kalendorinių metų deklaraciją, o
paaiškėjus naujoms aplinkybėms, - papildomą deklaraciją;
2) kandidatai - laikotarpio nuo kalendorinių metų
pradžios iki rinkimo, skyrimo į atitinkamas pareigas valstybės ar savivaldybės
tarnyboje ar tvirtinimo šioms pareigoms dienos deklaraciją arba praėjusių
kalendorinių metų deklaraciją, jei nuo kalendorinių metų pradžios nepraėjo
vienas mėnuo.
5 straipsnis. Deklaracijų pateikimas
Asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, metinė privačių interesų deklaracija pateikiama kiekvienais metais
iki kovo 1 d.
Kandidato privačių interesų deklaracija pateikiama
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimo, skyrimo į atitinkamas pareigas
valstybės ar savivaldybės tarnyboje ar tvirtinimo joms dienos.
Deklaracija paaiškėjus naujoms aplinkybėms
pateikiama nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.
Šio straipsnio 1-3 dalyse nurodytos deklaracijos
pateikiamos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba arba nori
dirbti asmuo, vadovui ar jo įgaliotam atstovui.
Nurodytos deklaracijos atskirose institucijose
gali būti pateikiamos ir kitoms struktūroms, jeigu tai numato tokios
institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.
Respublikos Prezidentas ir Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos nurodytų valstybės ar savivaldybės institucijų
vadovai metinę ir kitas privačių interesų deklaracijas pateikia
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
6 straipsnis. Privačių interesų deklaracijų turinys
Asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, ir kandidato metinėse privačių interesų deklaracijose turi būti
nurodyta deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio:
1) pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo
įstatymą mokesčių inspekcijai deklaruoto turto, piniginių lėšų, vertybinių
popierių, turtinių įsipareigojimų, pajamų ir mokesčių suvestiniai duomenys;
2) mokesčių inspekcijai pateiktos turto ir pajamų
deklaracijos detalizuoti duomenys:
lėšos, esančios bankuose, kitose kredito
įstaigose bei pas kitus asmenis, nurodant bankų, kredito įstaigų, juridinių asmenų
pavadinimą, buveinės adresą, taip pat fizinių asmenų vardus, pavardes ir
gyvenamąją vietą;
turimų akcijų, įnašų, pajų bei vertybinių
popierių skaičius ir vertė, nurodant, kokios įmonės yra turimos akcijos, įnašai
ar pajai ir kokios rūšies yra turimi vertybiniai popieriai;
turtiniai įsipareigojimai (gautos paskolos,
įsipareigojimai, užtikrinantys prievolių įvykdymą, ir pan.);
dovanos, gautos per paskutinius kalendorinius
metus, jeigu jų vertė yra didesnė negu 100 Lt, išskyrus dovanas, gautas iš
artimųjų giminaičių;
per paskutinius kalendorinius metus kitų fizinių
ar juridinių asmenų surengtos ir apmokėtos kelionės, jeigu jų vertė yra didesnė
nei 1000 Lt, taip pat surengtos pramogos ar suteiktos paslaugos, jeigu jų vertė
yra didesnė nei 100 Lt, išskyrus atvejus, kai keliones, pramogas ar paslaugas
surengia, apmoka, suteikia ar organizuoja artimieji giminaičiai;
3) įmonės pavadinimas, buveinės adresas, veiklos
pobūdis, jeigu deklaruojantysis ar jo sutuoktinis yra personalinės įmonės
savininkas;
4) pareigos ir ryšiai su įmonėmis ar tarptautinėmis
organizacijomis, narystė ir pareigos visuomeniniuose judėjimuose ar
organizacijose, išskyrus narystę politinėse partijose;
5) artimieji giminaičiai ir šeimos nariai, kiti
deklaruojančiajam žinomi asmenys, dėl kurių, jo nuomone, tarnyboje gali kilti
interesų konfliktas, nurodant galimo interesų konflikto pagrindus.
Pasikeitus deklaruojamiems duomenims po to, kai
buvo užpildyta deklaracija, asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokių duomenų pasikeitimo dienos
privalo juos deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės
deklaracijos ir yra jos priedas.
Deklaruojantysis gali nenurodyti duomenų apie
sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir dėl to šie
duomenys deklaruojančiajam nėra žinomi.
7 straipsnis. Deklaracija paaiškėjus naujoms
aplinkybėms
Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo
nurodytos pateiktoje deklaracijoje, valstybės ar savivaldybės tarnyboje
dirbantis asmuo, įsitikinęs, kad jis, jo artimieji giminaičiai ar kiti su juo
susiję asmenys svarstomu klausimu yra suinteresuoti ir tai gali sukelti
interesų konfliktą, privalo apie tai nedelsdamas raštu informuoti savo
tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir pateikti atskirą
deklaraciją.
8 straipsnis. Deklaracijų formos ir saugojimas
Šio įstatymo 4 straipsnyje išvardytų deklaracijų
formą ir pildymo taisykles, vienodas visoms valstybės ar savivaldybių
institucijoms, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Deklaracijas saugo pareigūnai, kuriems jos yra
pateiktos.
9 straipsnis. Deklaracijų duomenų tikrinimas
Jeigu reikia patikrinti, ar deklaracijoje pateikti
duomenys atitinka tikrovę, tikrina:
1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 - 3
punktuose nurodytus duomenis - institucijos vadovo ar Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija;
2) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose
nurodytus duomenis - institucijos vadovas, jo įgaliotas atstovas arba
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
10 straipsnis. Metinių privačių interesų deklaracijų
viešumas
Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro
Pirmininko, ministrų, viceministrų, ministerijų sekretorių, Konstitucinio
Teismo pirmininko ir teisėjų, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir
apygardų teismų pirmininkų, skyrių pirmininkų ir teisėjų, Ūkinio teismo ir
apylinkių teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų ir teisėjų,
generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės
prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų
vadovų, Valstybės kontrolės vadovaujančių pareigūnų, apskričių viršininkų,
apskričių viršininkų pavaduotojų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, agentūrų,
tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų,
inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių,
direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos
pirmininko ir valdybos pirmininko pavaduotojų, Muitinės departamento prie
Finansų ministerijos ir teritorinių muitinių vadovaujančių pareigūnų,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir teritorinių
mokesčių inspekcijų vadovaujančių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių
nusikaltimų tyrimo valdybos ir miestų bei rajonų komisariatų ekonominių
nusikaltimų tyrimo skyrių (poskyrių) vadovaujančių pareigūnų, policijos
generalinio komisaro, vyriausiųjų komisarų, vyresniųjų komisarų, savivaldybių
merų, vicemerų, administratorių, savivaldybių tarybų komitetų pirmininkų, Seimo
kontrolierių metinės privačių interesų deklaracijos kiekvienais metais ne
vėliau kaip gegužės 1 d. valstybės lėšomis yra skelbiamos “Valstybės žiniose”.
Šių deklaracijų patvirtintus nuorašus “Valstybės žinių” redakcijai kasmet iki
kovo 31 d. perduoda institucijų vadovai, jų įgalioti atstovai ar kiti asmenys,
kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka deklaracijos buvo pateiktos. Vardinį
šioje dalyje išvardytų pareigų sąrašą kiekvienais metais iki sausio 31 d.
nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
nustatyta tvarka su šio straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų metinėmis ir
kitomis privačių interesų deklaracijomis, saugomomis šio įstatymo 8 straipsnio
nustatyta tvarka, gali susipažinti bet kuris asmuo, pateikęs asmens tapatybę
liudijantį dokumentą.
Kitų asmenų, dirbančių valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, privačių interesų deklaracijos gali būti skelbiamos Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos motyvuotu sprendimu.
TREČIASIS
SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
ASMENIMS, DIRBANTIEMS
VALSTYBĖS
IR SAVIVALDYBĖS TARNYBOJE
11 straipsnis. Pareiga nusišalinti
Asmeniui, dirbančiam valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba
kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo,
svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis
valstybės ar savivaldybės tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą
ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja
sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų
konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos
vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir
įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo
rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar
priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos remiantis metinėmis
deklaracijomis arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai.
Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio
pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas
gali nušalinti valstybės ar savivaldybės tarnyboje dirbantį asmenį nuo
konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra
pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos
Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, tardytojams, kvotėjams ir
kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai
nustatomi jų veiklą reguliuojančių įstatymų.
12 straipsnis. Teisės atstovauti apribojimai
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės,
savivaldybės institucijoms:
1) jeigu dėl to kyla interesų konfliktas;
2) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais
asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai, kiti su juo susiję asmenys
gauna bet kokios rūšies pajamas;
3) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis,
kuriose jis, jo artimieji giminaičiai, kiti su juo susiję asmenys turi daugiau
kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų
interesų valstybės ar savivaldybės institucijose, išskyrus atvejus, kai jie
veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas
ir svarstymas nelaikomas privačių grupių ar asmenų atstovavimu.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų
išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo
įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai
paskelbtas.
13 straipsnis. Tarnybinių teisių apribojimas
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų
asmenų sprendimą, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai sukeltų interesų konfliktą.
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių ar kitų su juo susijusių
asmenų privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią
jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.
14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų priėmimo
apribojimai
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, negali tiesiogiai ar netiesiogiai priimti dovanų ar paslaugų, jeigu
jų teikimas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su jo pareigų ėjimu.
Šis draudimas nėra taikomas dovanoms ar
paslaugoms, gaunamoms pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios
įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, pareigomis.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dovanų ar
paslaugų vertė viršija 100 Lt arba dovanų ar paslaugų, gautų per metus iš vieno
šaltinio, vertė viršija 500 Lt, asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, privalo tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti. Ši deklaracija
pridedama prie metinės deklaracijos ir yra jos priedas.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dovanos
vertė viršija 500 Lt, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės
nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Kiti apribojimai ir draudimai
Asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, taikomi Valdininkų įstatyme nustatyti apribojimai ir draudimai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PRIEVOLĖS IEŠKANT KITO
DARBO
16 straipsnis. Prievolė
pranešti apie pasiūlymus
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie
visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam
asmeniui sukelti interesų konfliktą.
17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti apie
susitarimą
Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo
įgaliotą atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą.
Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad toks asmuo yra
artimai tarnybiškai susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis
priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.
PENKTASIS
SKIRSNIS
APRIBOJIMAI
PASIBAIGUS TARNYBAI
18 straipsnis. Apribojimai sudaryti darbo sutartį
Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, vienerius metus neturi teisės įsidarbinti įmonių
valdymo ar revizijos struktūrose, jeigu per paskutiniuosius darbo metus jo
tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra arba kontrole.
19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar
naudotis
individualiomis lengvatomis
Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar
šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio
įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos struktūrose, vienerius metus neturi
teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje
paskutiniuosius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.
Apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje,
netaikomi, jeigu sandoris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti
pareigas valstybės ar savivaldybės tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat
sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per
metus neviršija 10 000 Lt.
20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai
Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar
juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutiniuosius metus
dirbo, taip pat negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose
valstybės ar savivaldybės institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti
jo tarnybinėms funkcijoms. Ši nuostata netaikoma advokatams.
Asmeniui, dirbančiam valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau
valstybės ar savivaldybės tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio
straipsnio 1 dalies apribojimai. Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo nedelsdamas informuoti
savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.
21 straipsnis. Apribojimų netaikymas
18-20 straipsniuose išvardytų apribojimų taikymo
išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės
ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
ĮSTATYMO
VYKDYMO KONTROLĖ
22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir pareigūnai
Kaip asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:
1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų
vadovai ar jų įgalioti atstovai;
2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija;
3) kitos struktūros, jeigu tai numato institucijos
veiklos tvarką nustatantis įstatymas.
Atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų
vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis įstatymas:
1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų
deklaracijas;
2) remdamiesi metinėmis privačių interesų
deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės tarnyboje,
prašymu parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, nurodančias, kokių
priemonių asmuo turi imtis, kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo
reikalavimais;
3) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors asmuo, dirbantis jiems
pavaldžioje valstybės ar savivaldybės tarnyboje, savo tarnybinėje veikloje
nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės veiklos
patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės etikos
komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs asmuo,
asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su visais
gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio įstatymo
pažeidimus.
23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija
Nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija yra sudaroma iš 3 asmenų.
Po vieną nepriekaištingos reputacijos ir ne
mažiau kaip 10 metų profesinio darbo stažą turintį Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos narį 4 metams skiria Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas
ir Ministras Pirmininkas. Šie asmenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Seimas iš Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos narių paskiria komisijos pirmininką.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo
organizavimo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija veikia
visuomeniniais pagrindais ir yra atskaitinga Seimui. Komisijos sprendimus
įgyvendina ir ją techniškai aptarnauja Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų
ministerija.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:
1) analizuoja šio įstatymo taikymo problemas;
2) teikia ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir
sandorių, sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar
pripažinimo negaliojančiais;
3) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų
vadovams ar jų įgaliotiems atstovams teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo
įgyvendinimo tvarkos;
4) gali pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam
atstovui arba savo jėgomis gali atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta
informacija, kad asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės tarnyboje, nevykdo
šio įstatymo reikalavimų;
5) asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, raštišku prašymu gali atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas
teisingai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
sprendimai gali būti skundžiami teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)
24 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės
tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma
iki 1998 m. gegužės 1 d.
Nuo 1998 birželio 1 d. šio įstatymo 2 straipsnyje
nurodyti kandidatai privalo pildyti privačių interesų deklaracijas.
Iki 1998 m. balandžio 20 d. Vyriausybė parengia
ir pateikia Seimui įstatymų, nustatančių asmenų, dirbančių valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, projektus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS