Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.05.10)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1997, Nr.67-1659

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-650, 98.03.03,

Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO 23 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-719, 98.04.28,

Žin., 1998, Nr.44-1199 (98.05.13)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1148, 99.04.20, Čin., 1999, Nr.39-1198 (99.05.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

pABAIGA ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMAS

1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir uždaviniai

Šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje

tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus,

užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems

interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią rastis

ir plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

tarnyboje, - politikai, visų lygių valdininkai pagal Valdininkų įstatymą bei

kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės valdžios, valdymo, savivaldos,

teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms

prilygintose institucijose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi

administracinius įgalinimus.

paskirtas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų pareigas ar tarnybas

arba joms patvirtintas.

siekiančio dirbti valstybės ar  savivaldybės tarnyboje, (ar jo artimojo

giminaičio) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis

turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

kad asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės tarnyboje, visus sprendimus

priimtų nešališkai ir teisingai.

valstybės ar savivaldybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar

vykdydamas pavedimą, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, ar

įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 305 straipsnyje.

savivaldybės tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų

palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams  ir šeimos nariams ar kitiems su juo

susijusiems asmenims.

kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos,

susivienijimai ir organizacijos.

3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybės ar

savivaldybės tarnyboje,

prievolės

dirbantys valstybės ar savivaldybės tarnyboje, privalo:

1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti

tarnybines pareigas;

2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti

interesų konflikto;

3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir

visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar

kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato

įstatymai;

6) tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir

neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama

nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.

savivaldybės tarnyboje, negali naudotis savo darbo toje tarnyboje privalumais.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMAS

4 straipsnis. Privačių interesų deklaracijos

Privačių interesų vienodos formos

deklaraciją  privalo pildyti:

1) valstybės ar savivaldybės tarnyboje nuolat

dirbantys asmenys - metinę  praėjusių kalendorinių metų deklaraciją, o

paaiškėjus naujoms aplinkybėms, - papildomą deklaraciją;

2) kandidatai - laikotarpio nuo kalendorinių metų

pradžios iki rinkimo, skyrimo į atitinkamas pareigas valstybės ar savivaldybės

tarnyboje ar tvirtinimo šioms pareigoms dienos deklaraciją arba praėjusių

kalendorinių metų deklaraciją, jei nuo kalendorinių metų pradžios nepraėjo

vienas mėnuo.

5 straipsnis. Deklaracijų pateikimas

tarnyboje, metinė privačių interesų deklaracija pateikiama kiekvienais metais

iki kovo 1 d.

likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimo, skyrimo į atitinkamas pareigas

valstybės ar savivaldybės tarnyboje ar tvirtinimo joms dienos.

pateikiama nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.

pateikiamos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba arba nori

dirbti asmuo, vadovui ar jo įgaliotam atstovui.

gali būti pateikiamos ir kitoms struktūroms, jeigu tai numato tokios

institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

tarnybinės etikos komisijos nurodytų valstybės ar savivaldybės institucijų

vadovai metinę ir kitas  privačių interesų deklaracijas pateikia

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

6 straipsnis. Privačių interesų deklaracijų turinys

tarnyboje, ir kandidato metinėse privačių interesų deklaracijose turi būti

nurodyta deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio:

1) pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo

įstatymą  mokesčių inspekcijai deklaruoto turto, piniginių lėšų, vertybinių

popierių, turtinių įsipareigojimų, pajamų ir mokesčių suvestiniai duomenys;

2) mokesčių inspekcijai pateiktos turto ir pajamų

deklaracijos detalizuoti duomenys:

įstaigose bei pas kitus asmenis, nurodant bankų, kredito įstaigų, juridinių

asmenų pavadinimą, buveinės adresą, taip pat fizinių asmenų vardus, pavardes ir

gyvenamąją vietą;

popierių skaičius ir vertė, nurodant, kokios įmonės yra turimos akcijos, įnašai

ar pajai ir kokios rūšies yra turimi vertybiniai popieriai;

įsipareigojimai, užtikrinantys prievolių įvykdymą, ir pan.);

metus, jeigu jų vertė yra didesnė negu 100 Lt, išskyrus dovanas, gautas iš

artimųjų giminaičių;

ar juridinių asmenų surengtos ir apmokėtos kelionės, jeigu jų vertė yra didesnė

nei 1000 Lt, taip pat surengtos pramogos ar suteiktos paslaugos, jeigu jų vertė

yra didesnė nei 100 Lt, išskyrus atvejus, kai keliones, pramogas ar paslaugas

surengia, apmoka, suteikia ar organizuoja artimieji giminaičiai;

3) įmonės pavadinimas, buveinės adresas, veiklos

pobūdis, jeigu deklaruojantysis ar jo sutuoktinis yra personalinės įmonės

savininkas;

4) pareigos ir ryšiai su įmonėmis ar tarptautinėmis

organizacijomis, narystė ir pareigos visuomeniniuose judėjimuose ar

organizacijose, išskyrus narystę politinėse partijose;

5) artimieji giminaičiai ir šeimos nariai, kiti

deklaruojančiajam žinomi asmenys, dėl kurių, jo nuomone, tarnyboje gali kilti

interesų konfliktas, nurodant galimo interesų konflikto pagrindus.

buvo užpildyta deklaracija, asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tokių duomenų pasikeitimo dienos

privalo  juos deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės

deklaracijos ir yra jos priedas.

sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir dėl to šie

duomenys deklaruojančiajam nėra žinomi.

7 straipsnis. Deklaracija paaiškėjus naujoms

aplinkybėms

Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo

nurodytos pateiktoje deklaracijoje, valstybės ar savivaldybės tarnyboje

dirbantis asmuo, įsitikinęs, kad jis, jo artimieji giminaičiai ar kiti su juo

susiję asmenys svarstomu klausimu yra suinteresuoti ir tai gali sukelti

interesų konfliktą, privalo apie tai nedelsdamas raštu informuoti savo

tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir pateikti atskirą

deklaraciją.

8 straipsnis. Deklaracijų formos ir saugojimas

formą ir pildymo taisykles, vienodas visoms valstybės ar savivaldybių

institucijoms, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

pateiktos.

9 straipsnis. Deklaracijų duomenų tikrinimas

Jeigu reikia patikrinti, ar deklaracijoje pateikti

duomenys atitinka tikrovę, tikrina:

1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 - 3

punktuose nurodytus duomenis - institucijos vadovo ar Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija;

2) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose

nurodytus duomenis - institucijos vadovas, jo įgaliotas atstovas arba

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

10 straipsnis. Metinių privačių interesų deklaracijų

viešumas

Pirmininko, ministrų, viceministrų, ministerijų sekretorių, Konstitucinio

Teismo pirmininko ir teisėjų, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir

apygardų teismų pirmininkų, skyrių pirmininkų ir teisėjų, Ūkinio teismo ir

apylinkių teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų ir teisėjų,

generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės

prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų

vadovų, Valstybės kontrolės vadovaujančių pareigūnų, apskričių viršininkų,

apskričių viršininkų pavaduotojų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, agentūrų,

tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų,

inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių,

direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos

pirmininko ir valdybos pirmininko pavaduotojų, Muitinės departamento prie

Finansų ministerijos ir teritorinių muitinių vadovaujančių pareigūnų,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir teritorinių

mokesčių inspekcijų vadovaujančių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerijos

Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir miestų bei rajonų komisariatų

ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (poskyrių) vadovaujančių pareigūnų,

policijos generalinio komisaro, vyriausiųjų komisarų, vyresniųjų komisarų,

savivaldybių merų, vicemerų, administratorių, savivaldybių tarybų komitetų

pirmininkų, Seimo kontrolierių metinės privačių interesų deklaracijos

kiekvienais metais ne vėliau kaip gegužės 1 d. valstybės lėšomis yra skelbiamos

“Valstybės žiniose”. Šių deklaracijų patvirtintus nuorašus “Valstybės žinių”

redakcijai kasmet iki kovo 31 d. perduoda institucijų vadovai, jų įgalioti

atstovai ar kiti asmenys, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka deklaracijos

buvo pateiktos. Vardinį šioje dalyje išvardytų pareigų sąrašą kiekvienais

metais iki sausio 31 d. nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

nustatyta tvarka su šio straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų metinėmis ir

kitomis privačių interesų deklaracijomis, saugomomis šio įstatymo 8 straipsnio

nustatyta tvarka, gali susipažinti bet kuris asmuo, pateikęs asmens tapatybę

liudijantį dokumentą.

tarnyboje, privačių interesų deklaracijos gali būti skelbiamos Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos motyvuotu sprendimu.

TREČIASIS

SKIRSNIS

REIKALAVIMAI

ASMENIMS, DIRBANTIEMS

VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBĖS TARNYBOJE

11 straipsnis. Pareiga nusišalinti

tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba

kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis

valstybės ar savivaldybės tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą

ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja

sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų

konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos

vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir

įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo

rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar

priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos remiantis metinėmis

deklaracijomis arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai.

Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.

tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio

pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.

gali nušalinti valstybės ar savivaldybės tarnyboje dirbantį asmenį nuo

konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra

pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų

konfliktą.

Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, tardytojams, kvotėjams ir

kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai

nustatomi jų veiklą reguliuojančių įstatymų.

12 straipsnis. Teisės atstovauti apribojimai

tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės,

savivaldybės institucijoms:

1) jeigu dėl to kyla interesų konfliktas;

2) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais

asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai, kiti su juo susiję asmenys

gauna bet kokios rūšies pajamas;

3) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis,

kuriose jis, jo artimieji giminaičiai, kiti su juo susiję asmenys turi daugiau

kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų

interesų valstybės ar savivaldybės institucijose, išskyrus atvejus, kai jie

veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas

ir svarstymas nelaikomas privačių grupių ar asmenų atstovavimu.

išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo

įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai

paskelbtas.

13 straipsnis. Tarnybinių teisių apribojimas

tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų

asmenų sprendimą, kuris tiesiogiai ir netiesiogiai sukeltų interesų konfliktą.

tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių ar kitų su juo susijusių

asmenų privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią

jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.

14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų priėmimo

apribojimai

tarnyboje, negali tiesiogiai ar netiesiogiai priimti dovanų ar paslaugų, jeigu

jų teikimas buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su jo pareigų ėjimu.

paslaugoms, gaunamoms pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios

įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės tarnyboje,

pareigomis.

paslaugų vertė viršija 100 Lt arba dovanų ar paslaugų, gautų per metus iš vieno

šaltinio, vertė viršija 500 Lt, asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, privalo tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti.  Ši deklaracija

pridedama prie metinės  deklaracijos ir yra jos priedas.

vertė viršija 500 Lt, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės

nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios tarnybinės etikos

komisijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Kiti apribojimai ir draudimai

Asmenims, dirbantiems valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, taikomi Valdininkų įstatyme nustatyti apribojimai ir draudimai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEVOLĖS  IEŠKANT KITO

DARBO

16 straipsnis. Prievolė

pranešti apie pasiūlymus

Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie

visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam

asmeniui sukelti interesų konfliktą.

17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti apie

susitarimą

Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo

įgaliotą atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą.

Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad toks asmuo yra

artimai tarnybiškai susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis

priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

PENKTASIS

SKIRSNIS

APRIBOJIMAI

PASIBAIGUS TARNYBAI

18 straipsnis. Apribojimai sudaryti darbo sutartį

Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, vienerius metus neturi teisės įsidarbinti įmonių

valdymo ar revizijos struktūrose, jeigu per paskutiniuosius darbo metus jo

tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra arba kontrole.

19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar

naudotis

individualiomis lengvatomis

savivaldybės tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar

šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio

įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos struktūrose, vienerius metus neturi

teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje

paskutiniuosius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

netaikomi, jeigu sandoris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti

pareigas valstybės ar savivaldybės tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat

sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per

metus neviršija 10 000 Lt.

20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai

savivaldybės tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar

juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutiniuosius metus

dirbo, taip pat negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose

valstybės ar savivaldybės institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti

jo tarnybinėms funkcijoms. Ši nuostata netaikoma advokatams.

savivaldybės tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybės

ar savivaldybės tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1

dalies apribojimai. Asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės tarnyboje, apie

tokius tarnybinius santykius  privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos

vadovą ar jo įgaliotą atstovą.

21 straipsnis. Apribojimų netaikymas

18-20 straipsniuose išvardytų apribojimų taikymo

išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės

ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSTATYMO

VYKDYMO KONTROLĖ

22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir pareigūnai

tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:

1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų

vadovai ar jų įgalioti atstovai;

2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija;

3) kitos struktūros, jeigu tai numato institucijos

veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis įstatymas:

1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų

deklaracijas;

2) remdamiesi metinėmis privačių interesų

deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės tarnyboje,

prašymu parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, nurodančias, kokių

priemonių asmuo turi imtis, kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo

reikalavimais;

3) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos

komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors asmuo, dirbantis jiems

pavaldžioje valstybės ar savivaldybės tarnyboje, savo tarnybinėje veikloje

nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės veiklos

patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės etikos

komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs asmuo,

asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su visais

gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio įstatymo

pažeidimus.

23

straipsnis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma iš  5 asmenų.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nepriekaištingos reputacijos narį

siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisininkų draugija.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos narių kadencijos laikas - 4 metai. Patvirtinti

asmenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais gali būti ne ilgiau

kaip dvi kadencijas iš eilės.

3.

Komisijos pirmininką iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių Seimo

Pirmininko teikimu tvirtina  Seimas.

4.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatus tvirtina Seimas, o

jos darbo organizavimo tvarką nustato Komisijos  patvirtintas darbo

reglamentas.

juridinis asmuo. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Komisija

atskaitinga Seimui. Komisiją techniškai aptarnauja Komisijos sekretoriatas,

kurio struktūrą, etatų sąrašus ir atlyginimus, neviršydama Vyriausybės

nustatytų atlyginimų dydžių, nustato Komisija.

6.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:

1)

analizuoja šio įstatymo taikymo problemas;

2) teikia

ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant šio

įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais;

3)

atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams ar jų įgaliotiems

atstovams teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos;

4) gali

pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui arba pati atlikti tyrimą,

jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, nesilaiko šio įstatymo reikalavimų;

5)

valstybės ar savivaldybės tarnyboje dirbančio asmens raštišku prašymu gali

atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas tinkamai taiko pareiškėjui šio įstatymo

nuostatas.

7.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami

teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

Nr.

VIII-719, 98.04.28, Žin., 1998, Nr.44-1199 (98.05.13)

Nr. VIII-1148, 99.04.20, Čin., 1999, Nr.39-1198 (99.05.05)

23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija

komisija yra sudaroma iš 3 asmenų.

mažiau kaip 10 metų profesinio darbo stažą turintį Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos narį 4 metams skiria Respublikos Prezidentas, Seimo

Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Šie asmenys Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

komisijos narių paskiria komisijos pirmininką.

organizavimo tvarką nustato jos patvirtintas darbo reglamentas.

juridinis asmuo. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais ir yra atskaitinga

Seimui. Komisiją techniškai aptarnauja Komisijos sekretoriatas, kurio nuostatus

tvirtina Komisija. Šio sekretoriato struktūrą, etatų sąrašus ir atlyginimus,

neviršydama Vyriausybės nustatytų atlyginimų dydžių, nustato Komisija savo

sprendimu.

1) analizuoja šio įstatymo taikymo problemas;

2) teikia ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir

sandorių, sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar

pripažinimo negaliojančiais;

3) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų

vadovams ar jų įgaliotiems atstovams teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo

įgyvendinimo tvarkos;

4) gali pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam

atstovui arba savo jėgomis gali atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta

informacija, kad asmuo, dirbantis valstybės ar savivaldybės tarnyboje, nevykdo

šio įstatymo reikalavimų;

5) asmens, dirbančio valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, raštišku prašymu gali atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas

teisingai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas.

sprendimai gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

Nr.

VIII-719, 98.04.28, Žin., 1998, Nr.44-1199 (98.05.13)

24 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, dirbantys valstybės ar savivaldybės

tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

iki 1998 m. gegužės 1 d.

nurodyti kandidatai privalo pildyti privačių interesų deklaracijas.

ir pateikia Seimui įstatymų, nustatančių asmenų, dirbančių valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, projektus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS