Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė

(2000.03.06)

Įstatymas paskelbtas: Žin.,

1997, Nr.67-1659

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-650,

98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO 23 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-719,

98.04.28, Žin., 1998, Nr.44-1199 (98.05.13)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1148,

99.04.20, Žin., 1999, Nr.39-1198 (99.05.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO

23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1562, 00.02.17, Žin., 2000, Nr.18-431 (00.02.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE

TARNYBOJE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

---

pABAIGA ***

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1562, 00.02.17, Žin., 2000, Nr.18-431 (00.02.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir

uždaviniai

Šiuo įstatymu siekiama suderinti

valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius

interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama

viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti

kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

tarnyboje, - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai

pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės

valdžios, valdymo, vietos savivaldos, teisminėse, teisėsaugos, valstybės

kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdo valdžios

atstovo funkcijas arba turi administracinius įgalinimus.

išrinktas, paskirtas į šio straipsnio

1 dalyje nurodytų kategorijų pareigas ar tarnybas arba joms patvirtintas.

asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos

nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti

įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

interesai - visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje

tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas

pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti

pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

nariai - asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 305 straipsnyje.

valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų

palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.

komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos,

asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.

3 straipsnis. Asmenų, dirbančių

valstybinėje tarnyboje, prievolės

Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti

asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:

1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai

atlikti tarnybines pareigas;

2) įstatymų nustatyta tvarka ir

priemonėmis vengti interesų konflikto;

3) nesinaudoti pareigomis asmeninei

naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis

įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti ir neleisti naudotis

tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu,

nei nustato įstatymai;

6) nesinaudoti ir neleisti naudotis

jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai

nei tarnybinei veiklai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVAČIŲ

INTERESŲ DEKLARAVIMAS

4 straipsnis. Privačių interesų

deklaracijos

Valstybinėje tarnyboje nuolat dirbantys

asmenys bei kandidatai privalo pildyti vienodos formos privačių interesų metinę

(praėjusių kalendorinių metų) deklaraciją, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, -

papildomą deklaraciją.

5 straipsnis. Deklaracijų pateikimas

tarnyboje, metinė privačių interesų deklaracija pateikiama kiekvienais metais

iki gegužės 15 d.

deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimo, skyrimo į

atitinkamas pareigas valstybinėje tarnyboje ar tvirtinimo joms dienos.

deklaracija pateikiama nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.

deklaracijos pateikiamos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba

arba nori dirbti asmuo, vadovui ar jo įgaliotam atstovui.

pateikiamos ne tik atitinkamoms institucijoms, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams,

jeigu tai numato tokios institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

Prezidentas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodytų valstybės ar

savivaldybės institucijų vadovai metinę ir kitas privačių interesų deklaracijas

pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

6 straipsnis. Privačių interesų

deklaracijų turinys

tarnyboje, ir kandidato metinėse privačių interesų deklaracijose turi būti

nurodyta deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio:

1) pagal Gyventojų turto ir pajamų

deklaravimo įstatymą mokesčių inspekcijai privalomo deklaruoti turto, piniginių

lėšų, vertybinių popierių, turtinių įsipareigojimų, pajamų ir mokesčių

duomenys. Šis reikalavimas netaikomas tuo atveju, jei asmuo yra pildęs Lietuvos

Respublikos turto ir pajamų deklaraciją už paskutinius kalendorinius metus.

Tuomet pateikiamas šios deklaracijos nuorašas (kopija);

2) kiti turtiniai įsipareigojimai,

užtikrinantys prievolių įvykdymą, nenurodyti turto ir pajamų deklaracijoje;

3) įmonės pavadinimas, buveinės adresas,

veiklos pobūdis, jeigu deklaruojantysis ar jo sutuoktinis yra personalinės

įmonės savininkas;

4) dovanos, gautos per paskutinius

kalendorinius metus, jeigu jų vertė yra didesnė negu 1 MGL, išskyrus dovanas,

gautas iš artimųjų giminaičių ir šeimos narių;

5) per paskutinius kalendorinius metus

kitų fizinių ar juridinių asmenų suteiktos paslaugos, jeigu jų vertė yra

didesnė nei 5 MGL, išskyrus atvejus, kai paslaugas apmoka ar suteikia artimieji

giminaičiai ar šeimos nariai;

6) pareigos ir ryšiai su įmonėmis ar

tarptautinėmis organizacijomis, narystė ir pareigos visuomeniniuose judėjimuose

ar organizacijose, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų

konfliktą, išskyrus narystę politinėse partijose;

7) artimieji giminaičiai ir šeimos

nariai, kiti deklaruojančiajam žinomi asmenys, dėl kurių, jo nuomone, tarnyboje

gali kilti interesų konfliktas, galimo interesų konflikto pagrindai.

po to, kai buvo užpildyta deklaracija, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,

ne vėliau kaip per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo dienos privalo juos

deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės deklaracijos ir yra jos

priedas.

nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neturi

bendro ūkio ir dėl to šie duomenys deklaruojančiajam nėra žinomi.

7 straipsnis. Deklaracija paaiškėjus

naujoms aplinkybėms

Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės,

kurios nebuvo nurodytos pateiktoje deklaracijoje, valstybinėje tarnyboje

dirbantis asmuo, įsitikinęs, kad jis, jo artimieji giminaičiai, šeimos nariai

svarstomu klausimu yra suinteresuoti ir tai gali sukelti interesų konfliktą,

privalo nedelsdamas raštu apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ar

institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir pateikti papildomą deklaraciją.

8 straipsnis. Deklaracijų formos ir

saugojimas

ir pildymo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

kuriems jos yra pateiktos.

9 straipsnis. Deklaracijų duomenų

tikrinimas

Jeigu reikia patikrinti, ar

deklaracijoje pateikti duomenys atitinka tikrovę, tikrina:

1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies

1-5 punktuose nurodytus duomenis - institucijos vadovo ar Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija;

2) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6,

7 punktuose nurodytus duomenis - institucijos vadovas, jo įgaliotas atstovas

arba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

10 straipsnis. Metinių privačių interesų

deklaracijų viešumas

Ministro Pirmininko, ministrų, viceministrų, ministerijų sekretorių,

Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio

teismo ir apygardų teismų pirmininkų, skyrių pirmininkų ir teisėjų,

Aukštesniojo administracinio teismo , apygardų administracinių teismų ir

apylinkių teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų ir teisėjų,

generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės

prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų

vadovų, Valstybės kontrolės vadovaujančių pareigūnų, apskričių viršininkų,

apskričių viršininkų pavaduotojų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, agentūrų,

tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų,

inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių,

direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos

pirmininko ir valdybos pirmininko pavaduotojų, Muitinės departamento prie

Finansų ministerijos ir teritorinių muitinių vadovaujančių pareigūnų,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir teritorinių

mokesčių inspekcijų vadovaujančių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerijos

Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir miestų bei rajonų komisariatų

ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (poskyrių) vadovaujančių pareigūnų,

policijos generalinio komisaro, vyriausiųjų komisarų, vyresniųjų komisarų,

savivaldybių merų, vicemerų, administratorių, savivaldybių tarybų komitetų

pirmininkų, Seimo kontrolierių metinių privačių interesų deklaracijų

suvestiniai duomenys kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d.

valstybės lėšomis yra skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos

nustatyta tvarka. Vardinį šioje dalyje išvardytų pareigų sąrašą kiekvienais

metais iki kovo 31 d. nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

komisijos nustatyta tvarka su šio straipsnio

1 dalyje išvardytų asmenų metinių privačių interesų deklaracijų suvestiniais

duomenimis, saugomais šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, gali

susipažinti Lietuvos Respublikos pilietis, pateikęs asmens tapatybę liudijantį

dokumentą.

metinės privačių interesų deklaracijos gali būti skelbiamos Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos motyvuotu sprendimu.

TREČIASIS

SKIRSNIS

REIKALAVIMAI

ASMENIMS, DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE

TARNYBOJE

11 straipsnis. Pareiga nusišalinti

tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba

kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo,

dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar

institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja

sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą

ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo

įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį

dalyvauti tolesnėje procedūroje.

tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo

rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar

priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis

deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai.

Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali

viešinti savo nuožiūra.

tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio

pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.

įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo

konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra

pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų

konfliktą.

Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, tardytojams,

kvotėjams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės

užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.

12 straipsnis. Teisės atstovauti

apribojimai

tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės,

savivaldybės institucijoms:

1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar

juridiniais asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai

gauna bet kurios rūšies pajamų;

2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių

įmonėmis, kuriose jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau

kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) jeigu dėl to kyla interesų

konfliktas.

tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų

interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie

veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas

ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.

išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos

vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti

viešai paskelbtas.

13 straipsnis. Tarnybinių teisių

apribojimas

tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų

asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių, šeimos narių privačių

interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo

eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.

14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų

priėmimo ir teikimo apribojimai

tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali

sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų

konfliktą.

apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį

protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio

valstybinėje tarnyboje, pareigomis.

nurodytų dovanų vertė viršija 1 minimalų gyvenimo lygį (toliau - MGL), o

paslaugų vertė viršija 5 MGL, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo

tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės

privačių interesų deklaracijos ir yra jos priedas.

nurodytos dovanos vertė viršija 5 MGL, ši dovana yra laikoma valstybės ar

savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Kiti apribojimai ir

draudimai

Asmenims, dirbantiems valstybinėje

tarnyboje, taikomi Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyti

apribojimai ir draudimai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PRIEVOLĖS

IEŠKANT KITO DARBO

16 straipsnis. Prievolė pranešti apie

pasiūlymus

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,

privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus

pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam

asmeniui sukelti interesų konfliktą.

17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti

apie susitarimą

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,

privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą

atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos

vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos

santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių,

kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

PENKTASIS

SKIRSNIS

APRIBOJIMAI

PASIBAIGUS TARNYBAI

18 straipsnis. Apribojimai sudaryti

darbo sutartį

Asmuo, nustojęs eiti pareigas

valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės įsidarbinti įmonių

valdymo ar revizijos institucijose, jeigu per paskutinius darbo metus jo

tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra arba kontrole.

19

straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis

lengvatomis

tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai

turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo arba dirba

vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi teisės sudaryti

sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus

asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

1 dalyje, netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo

pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat

sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per

metus neviršija 10 000 Lt.

19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar

naudotis

individualiomis lengvatomis

savivaldybės tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar

šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio

įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos struktūrose, vienerius metus neturi

teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje

paskutiniuosius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

netaikomi, jeigu sandoris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti

pareigas valstybės ar savivaldybės tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat

sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per

metus neviršija 10 000 Lt.

20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai

valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar

juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo,

taip pat negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose valstybės

ar savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo

tarnybinėms funkcijoms. Ši nuostata netaikoma advokatams.

tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje

tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius

privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.

21 straipsnis. Apribojimų netaikymas

Šio įstatymo 18-20 straipsniuose

išvardytų apribojimų taikymo išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų

taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ

22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir

pareigūnai

tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:

1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių

institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai;

2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija;

3) kitos institucijos, jeigu tai numato

institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis

įstatymas:

1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje

tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas;

2) remdamiesi metinėmis privačių

interesų deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prašymu

parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių asmuo turi imtis,

kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo reikalavimais;

3) savo iniciatyva, Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors

asmuo, dirbantis jiems pavaldžioje valstybinėje tarnyboje, savo tarnybinėje

veikloje nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės

veiklos patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės

etikos komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs

asmuo, asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su

visais gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio

įstatymo pažeidimus.

23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija

komisija sudaroma iš 5 asmenų.

etikos komisijos nepriekaištingos reputacijos narį siūlo Respublikos

Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisininkų draugija. Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Vyriausiosios tarnybinės etikos

komisijos narių kadencijos laikas - 4 metai. Patvirtinti asmenys Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš

eilės.

komisijos pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu tvirtina

Seimas.

komisijos nuostatus tvirtina Seimas, o jos darbo organizavimo tvarką nustato

šios komisijos patvirtintas darbo reglamentas.

komisija yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Ši

komisija atskaitinga Seimui. Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją aptarnauja

šios komisijos sekretoriatas, kurio sudėtį, etatų sąrašus ir atlyginimus,

neviršydama Vyriausybės nustatytų atlyginimų dydžių, nustato Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija.

komisija:

1) analizuoja šio įstatymo taikymo

problemas;

2) teikia ieškinius teismui dėl darbo

sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus,

nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais;

3) atitinkamų valstybės ar savivaldybių

institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams teikia rekomendacijas dėl šio

įstatymo įgyvendinimo tvarkos;

4) gali pavesti institucijos vadovui ar

jo įgaliotam atstovui atlikti arba pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta

pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko

šio įstatymo reikalavimų;

5) asmens, dirbančio valstybinėje

tarnyboje, raštišku prašymu gali atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas

tinkamai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas.

komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui.

24 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, dirbantys valstybinėje

tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

iki 1998 m. gegužės 1 d.

nurodyti kandidatai privalo pildyti privačių interesų deklaracijas.

ir pateikia Seimui įstatymų, nustatančių asmenų, dirbančių valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, projektus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS