← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2005-07-05

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 67-1659

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMAS

1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1562, 2000 02 17, Žin., 2000, Nr.

18-431 (2000 02 29)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir

uždaviniai

Šiuo įstatymu siekiama suderinti

valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius

interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama

viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti

kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

1.

Asmenys, dirbantys valstybinėje

tarnyboje – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės

tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kiti asmenys, kurie dirbdami

valstybės valdžios, valdymo, savivaldybių, teisminėse, teisėsaugos, valstybės

kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios

atstovo funkcijas arba turi administravimo įgaliojimus, taip pat asmenys,

dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys

administravimo įgaliojimus, bei asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios

gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, ir

turintys administravimo įgaliojimus.

2.

Privatūs

interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo

artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis

suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines

pareigas.

3.

Viešieji

interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys

valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

4.

Interesų konfliktas –

situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar

vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar

įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

5.

Artimieji giminaičiai ir šeimos

nariai – asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje.

6.

Asmeninis suinteresuotumas –

valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų

palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.

7.

Įmonė – visų rūšių ūkinės,

komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos,

asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

Nr. IX-488,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2517 (2001-08-17)

Nr. IX-1438,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1683 (2003-04-24)

Nr. IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

3 straipsnis. Asmenų, dirbančių

valstybinėje tarnyboje, prievolės

Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti

asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:

1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai

atlikti tarnybines pareigas;

2) įstatymų nustatyta tvarka ir

priemonėmis vengti interesų konflikto;

3) nesinaudoti pareigomis asmeninei

naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis

įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti ir neleisti naudotis

tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu,

nei nustato įstatymai;

6) nesinaudoti ir neleisti naudotis

jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai

nei tarnybinei veiklai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVAČIŲ

INTERESŲ DEKLARAVIMAS

4 straipsnis. Privačių interesų

deklaracija

Valstybinėje

tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją

(toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų

deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų

pavaduotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

Nr. IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas

1.

Valstybinėje

tarnyboje dirbantis asmuo per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo

į tarnybą dienos pateikia deklaraciją valstybės ar savivaldybės institucijos,

kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui.

2.

Šio įstatymo 10

straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo deklaraciją pateikia

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

3.

Deklaracija gali

būti teikiama ne tik institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam

atstovui, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams, jeigu tai numato tos

institucijos veiklos tvarką nustatantis teisės aktas.

4.

Teisės aktų nustatytais atvejais ir

tvarka deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja

pačios iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

Nr. IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

6 straipsnis. Deklaracijos turinys

1.

Deklaracijoje turi būti nurodyta

deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio:

1) duomenys apie turimą privalomą registruoti

nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir gautas pajamas bei prievolių

įvykdymą užtikrinančius turtinius įsipareigojimus;

2) duomenys apie individualią

įmonę (kitą organizaciją ar įstaigą), kurios savininkas, steigėjas ar

dalininkas yra deklaruojantis asmuo ar jo sutuoktinis;

3) per paskutinius 12 kalendorinių

mėnesių gautos dovanos, jeigu jų vertė yra didesnė negu 1 MGL, išskyrus

dovanas, gautas iš artimųjų giminaičių ir šeimos narių;

4) per paskutinius 12 kalendorinių

mėnesių nemokamai suteiktos arba kitų fizinių ar juridinių asmenų apmokėtos

paslaugos, jeigu jų vertė yra didesnė negu 5 MGL, išskyrus atvejus, kai

paslaugas suteikia arba apmoka artimieji giminaičiai ar šeimos nariai;

5) narystė, pareigos ir ryšiai su

įmonėmis, įstaigomis, bendrijomis, fondais ar asociacijomis (taip pat ir

tarptautinėmis), išskyrus narystę politinėse partijose;

6) artimieji giminaičiai ir šeimos

nariai bei kiti deklaruojančiam asmeniui žinomi asmenys, dėl kurių  gali kilti

interesų konfliktas.

2.

Deklaruojantis asmuo turi

nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti

interesų konfliktas.

3.

Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti

duomenų apie sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neturi bendro ūkio

ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

Nr.

IX-2274,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3630 (2004-06-24)

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

7 straipsnis. Deklaracijos duomenų

patvirtinimas, tikslinimas ir papildymas

1.

Jeigu pateiktoje

deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo

sutuoktinio privačius interesus nepasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo tai

raštu patvirtinti kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos.

2.

Jeigu

deklaruotini duomenys pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo patikslinti

deklaraciją ne vėliau kaip per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo dienos.

3.

Jeigu paaiškėja

naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis

asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse

nustatytais atvejais deklaracija patvirtinama, patikslinama ar papildoma

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka pateikiant

deklaracijos priedą dėl duomenų patvirtinimo, patikslinimo ar papildymo. Šis

priedas yra neatskiriama deklaracijos dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

8 straipsnis. Deklaracijos forma ir

saugojimas

1.

Deklaracijos

formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija.

2.

Vyriausiosios tarnybinės etikos

komisijos nustatyta tvarka deklaracija gali būti pateikiama elektroniniu būdu.

3.

Deklaracijos saugomos institucijose,

kurioms jos yra pateiktos. Už deklaracijų saugojimą yra atsakingi institucijų

vadovai ar jų įgalioti atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

9 straipsnis. Deklaracijos duomenų

tikrinimas

Deklaracijoje

pateiktus duomenis gali tikrinti:

1) institucijos, kurioje asmuo dirba,

vadovas ar jo įgalioti asmenys;

2) Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija;

3) valstybinė mokesčių inspekcija;

4) teisėsaugos institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

10 straipsnis. Deklaracijų viešumas

1.

Respublikos Prezidento, valstybės

politikų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, teisėjų, prokurorų,

Seimo įsteigtų ar jam atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaduotojų,

Vyriausybės įsteigtų ar jai atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaduotojų,

ministerijų įsteigtų ar joms atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaduotojų

privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.

2.

Detalų šio

straipsnio 1 dalyje išvardytų pareigybių sąrašą nustato ir tikslina

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

3.

Kitų asmenų, dirbančių valstybinėje

tarnyboje, deklaracijų duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos motyvuotu sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1936, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

85-2574 (2000 10 11)

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

Nr. IX-1505,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1911 (2003-05-01)

Nr. IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

TREČIASIS

SKIRSNIS

REIKALAVIMAI

ASMENIMS, DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE

TARNYBOJE

11 straipsnis. Pareiga nusišalinti

1.

Asmeniui, dirbančiam valstybinėje

tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba

kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

2.

Prieš pradedant tokio sprendimo

rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo,

dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar

institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja

sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų

konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos

vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir

įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

3.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines

išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo

jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis

deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai.

Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali

viešinti savo nuožiūra.

4.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio

pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.

5.

Institucijos vadovas arba jo

įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo

konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra

pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų

konfliktą.

6.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos

Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio

tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės

užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1438,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1683 (2003-04-24)

12 straipsnis. Teisės atstovauti

apribojimai

1.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės,

savivaldybės institucijoms:

1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar

juridiniais asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai

gauna bet kurios rūšies pajamų;

2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių

įmonėmis, kuriose jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau

kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) jeigu dėl to kyla interesų

konfliktas.

2.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų

interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie

veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas

ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos

institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą

turi būti viešai paskelbtas.

13 straipsnis. Tarnybinių teisių

apribojimas

1.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų

asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

2.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių, šeimos narių privačių

interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo

eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.

14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų

priėmimo ir teikimo apribojimai

1.

Asmuo, dirbantis valstybinėje

tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali

sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų

konfliktą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas

apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį

protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio

valstybinėje tarnyboje, pareigomis.

3.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje

nurodytų dovanų vertė viršija 1 minimalų gyvenimo lygį (toliau - MGL), o

paslaugų vertė viršija 5 MGL, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo

tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės

privačių interesų deklaracijos ir yra jos priedas.

4.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos dovanos vertė viršija 5 MGL, ši dovana yra laikoma valstybės ar

savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis.

Kiti apribojimai ir draudimai

Valstybinėje tarnyboje dirbantys

asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo

reikalavimus, vienus metus negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes

pareigas, o atleisti iš valstybinės tarnybos už šio įstatymo pažeidimus trejus

metus nuo atleidimo negali būti priimami į valstybinę tarnybą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PRIEVOLĖS

IEŠKANT KITO DARBO

16 straipsnis. Prievolė pranešti apie

pasiūlymus

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,

privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus

pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam

asmeniui sukelti interesų konfliktą.

17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti

apie susitarimą

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,

privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą

atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos

vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos

santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių,

kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

PENKTASIS

SKIRSNIS

APRIBOJIMAI

PASIBAIGUS TARNYBAI

18 straipsnis. Apribojimai sudaryti

darbo sutartį

Asmuo, nustojęs eiti pareigas

valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo

pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas

pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto

tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo

metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar

kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms

įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar

finansinę paramą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

19

straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis

lengvatomis

1.

Asmuo, nustojęs eiti pareigas

valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar

šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio

įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi

teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje

paskutinius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

2.

Apribojimai, nustatyti šio straipsnio

1 dalyje, netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo

pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat

sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per

metus

neviršija 10 000 Lt.

19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar

naudotis

individualiomis lengvatomis

1.

Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar

šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio

įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos struktūrose, vienerius metus neturi

teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje

paskutiniuosius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

2.

Apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje,

netaikomi, jeigu sandoris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti

pareigas valstybės ar savivaldybės tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat

sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per

metus neviršija 10 000 Lt.

20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai

1.

Asmuo,

nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali

atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis

paskutinius metus dirbo.

2.

Asmuo, nustojęs eiti pareigas

valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar

juridiniams asmenims kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tais

klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.

3.

Asmeniui, dirbančiam valstybinėje

tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje

tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai.

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo

nedelsdamas informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-597,

2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3529 (2001-11-28)

21 straipsnis. Apribojimų netaikymas

Šio įstatymo 18-20 straipsniuose

išvardytų apribojimų taikymo išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų

taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji

tarnybinės etikos komisija.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ

22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir

pareigūnai

1.

Kaip asmenys, dirbantys valstybinėje

tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:

1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių

institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai;

2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija;

3) kitos institucijos, jeigu tai numato

institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

2.

Atitinkamų valstybės ar savivaldybių

institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis

įstatymas:

1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys

valstybinėje tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų

deklaracijas;

2) remdamiesi metinėmis privačių

interesų deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prašymu

parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių asmuo turi imtis,

kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo reikalavimais;

3) savo iniciatyva, Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors

asmuo, dirbantis jiems pavaldžioje valstybinėje tarnyboje, savo tarnybinėje

veikloje nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės

veiklos patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės

etikos komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs

asmuo, asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su

visais gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio

įstatymo pažeidimus.

23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės

etikos komisija

1.

Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija sudaroma iš 5 asmenų.

2.

Po vieną Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos narį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas,

Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos

teisininkų draugija. Siūlomas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos narių kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats  asmuo

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi

kadencijas iš eilės. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką iš

šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu tvirtina Seimas.

3.

Pasibaigus kadencijai, Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos narys savo pareigas eina tol, kol bus paskirtas

naujas komisijos narys. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;

2) jis atsistatydina;

3) jis miršta;

4) jis nedirba dėl laikinojo

nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140

dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros

ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai komisijos narys pagal

medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų;

5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis

teismo nuosprendis;

6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių

pareiškia nepasitikėjimą juo.

4.

Vyriausiosios tarnybinės etikos

komisijos narių darbo užmokestį, mokamą Lietuvos  Respublikos valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta

tvarka, sudaro: pareiginė alga, priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus

ir vienkartinė priemoka. Sprendimą skirti komisijos nariui vienkartinę priemoką

priima Seimo valdyba Seimo Pirmininko teikimu. Pasibaigus komisijos nario

įgaliojimų laikui, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio

(toliau – VDU) dydžio išeitinė išmoka. Dviejų VDU dydžio išeitinė išmoka

komisijos nariui išmokama, kai jo įgaliojimai nutrūksta pagal šio straipsnio 3

dalies 1 ir 4 punktus. Komisijos narių kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo ir

mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės

tarnybos įstatymas. Socialinės garantijos komisijos nariams teikiamos Lietuvos

Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija yra atskaitinga Seimui. Ši komisija yra juridinis asmuo, kurio veikla

finansuojama iš valstybės biudžeto. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos

nuostatus tvirtina Seimas, o jos darbo organizavimo tvarką nustato šios

komisijos patvirtintas darbo reglamentas. Vyriausiąją tarnybinės etikos

komisiją aptarnauja šios komisijos sekretoriatas. Jį sudaro valstybės

tarnautojai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Komisijos

sekretoriato sudėtį, etatų sąrašus ir atlyginimus, neviršydamas teisės aktų

nustatytų atlyginimų dydžių, tvirtina komisijos pirmininkas.

6.

Vyriausioji tarnybinės etikos

komisija:

1) analizuoja šio įstatymo taikymo

problemas;

2) teikia ieškinius

(prašymus) teismui nutraukti valstybinės tarnybos santykius su valstybinėje

tarnyboje dirbančiais asmenimis dėl šio įstatymo reikalavimų pažeidimo ar darbo

sutarčių bei sandorių, sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus,

nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Ši nuostata netaikoma valstybės

politikams, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems pareigūnams;

3) gali kreiptis į Seimo valdybą, kad ši

teiktų siūlymus atleisti Seimo skiriamus pareigūnus arba kad būtų inicijuotas

Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, jeigu yra gauta pagrįsta

informacija, kad Respublikos Prezidentas, Seimo narys, Ministras Pirmininkas,

taip pat Seimo skiriami teisėjai nevykdo šio įstatymo reikalavimų;

4) gali kreiptis į

Respublikos Prezidentą dėl jo skiriamų pareigūnų atleidimo arba siūlyti, kad

būtų inicijuotas tyrimas, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad Respublikos

Prezidento skiriami pareigūnai nevykdo šio įstatymo reikalavimų;

5) atitinkamų valstybės ar savivaldybių

institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams teikia rekomendacijas dėl šio

įstatymo įgyvendinimo tvarkos;

6) gali pavesti institucijos vadovui ar

jo įgaliotam atstovui atlikti arba pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta

pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko

šio įstatymo reikalavimų;

7) asmens, dirbančio valstybinėje

tarnyboje, raštišku prašymu gali atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas

tinkamai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas;

8) atlikdama tyrimą, turi teisę gauti iš valstybės

ir savivaldybių institucijų, valstybinio ir privataus kapitalo įmonių,

komercinių bankų, įstaigų bei kitų organizacijų visą reikiamą informaciją,

paaiškinimus, įsakymus, sprendimus bei kitus dokumentus, susijusius su šio

įstatymo vykdymu.

7.

Vyriausiosios

tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam

teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo

suinteresuotam asmeniui dienos.

8.

Įstatymų nustatyta tvarka

neapskųstas, teismo nesustabdytas ar nepanaikintas Vyriausiosios tarnybinės

etikos komisijos sprendimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo yra pagrindas teisės aktų nustatyta

tvarka skirti tarnybinę (drausminę) nuobaudą asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo

reikalavimus ir taikyti šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus kitus

apribojimus ir draudimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.

35-1165 (2001 04 25)

Nr. IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

Nr. X-316, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

24 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, dirbantys valstybinėje

tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                      ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-650,

98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO 23 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-719,

98.04.28, Žin., 1998, Nr.44-1199 (98.05.13)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 23

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1148,

99.04.20, Žin., 1999, Nr.39-1198 (99.05.05)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1562, 2000 02 17, Žin., 2000, Nr.

18-431 (2000 02 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ

DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1936, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.

85-2574 (2000 10 11)

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO

10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-244,

2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2,

4, 5, 6, 10, 18, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-488,

2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2517 (2001-08-17)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO

2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-597,

2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3529 (2001-11-28)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO

20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1438,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1683 (2003-04-24)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2 IR 11

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr.

89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr.

37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1505,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1911 (2003-05-01)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1809,

2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2, 4, 5, 10, 15,

23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS

ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS

ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS

TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2274,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3630 (2004-06-24)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-316,

2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)

VIEŠŲJŲ

IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9,

10 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-07-27)

autrap@lrs.lt

25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma

iki 1998 m. gegužės 1 d.

2.

Nuo 1998 birželio 1 d. šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti kandidatai privalo pildyti privačių interesų deklaracijas.

3.

Iki 1998 m. balandžio 20 d. Vyriausybė parengia

ir pateikia Seimui įstatymų, nustatančių asmenų, dirbančių valstybės ar

savivaldybės tarnyboje, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, projektus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS