Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 67-1659
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMAS
1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-1562, 2000 02 17, Žin., 2000, Nr.
18-431 (2000 02 29)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir
uždaviniai
Šiuo įstatymu siekiama suderinti
valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius
interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama
viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti
kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo
sąvokos
Asmenys, dirbantys valstybinėje
tarnyboje – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės
tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kiti asmenys, kurie dirbdami
valstybės valdžios, valdymo, savivaldybių, teisminėse, teisėsaugos, valstybės
kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios
atstovo funkcijas arba turi administravimo įgaliojimus, taip pat asmenys,
dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys
administravimo įgaliojimus, bei asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios
gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, ir
turintys administravimo įgaliojimus.
Privatūs
interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo
artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis
suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines
pareigas.
Viešieji
interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys
valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Interesų konfliktas –
situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar
vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar
įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Artimieji giminaičiai ir šeimos
nariai – asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje.
Asmeninis suinteresuotumas –
valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų
palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.
Įmonė – visų rūšių ūkinės,
komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos,
asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
Nr. IX-488,
2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2517 (2001-08-17)
Nr. IX-1438,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1683 (2003-04-24)
Nr. IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
3 straipsnis. Asmenų, dirbančių
valstybinėje tarnyboje, prievolės
Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti
asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai
atlikti tarnybines pareigas;
2) įstatymų nustatyta tvarka ir
priemonėmis vengti interesų konflikto;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei
naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis
įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis
tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu,
nei nustato įstatymai;
6) nesinaudoti ir neleisti naudotis
jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai
nei tarnybinei veiklai.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIVAČIŲ
INTERESŲ DEKLARAVIMAS
4 straipsnis. Privačių interesų
deklaracija
Valstybinėje
tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją
(toliau – deklaracija). Šio įstatymo nuostatos dėl privačių interesų
deklaravimo taip pat taikomos politinių partijų pirmininkams ir jų
pavaduotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
Nr. IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas
Valstybinėje
tarnyboje dirbantis asmuo per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo
į tarnybą dienos pateikia deklaraciją valstybės ar savivaldybės institucijos,
kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui.
Šio įstatymo 10
straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo deklaraciją pateikia
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Deklaracija gali
būti teikiama ne tik institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam
atstovui, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams, jeigu tai numato tos
institucijos veiklos tvarką nustatantis teisės aktas.
Teisės aktų nustatytais atvejais ir
tvarka deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja
pačios iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
Nr. IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
6 straipsnis. Deklaracijos turinys
Deklaracijoje turi būti nurodyta
deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio:
1) duomenys apie turimą privalomą registruoti
nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir gautas pajamas bei prievolių
įvykdymą užtikrinančius turtinius įsipareigojimus;
2) duomenys apie individualią
įmonę (kitą organizaciją ar įstaigą), kurios savininkas, steigėjas ar
dalininkas yra deklaruojantis asmuo ar jo sutuoktinis;
3) per paskutinius 12 kalendorinių
mėnesių gautos dovanos, jeigu jų vertė yra didesnė negu 1 MGL, išskyrus
dovanas, gautas iš artimųjų giminaičių ir šeimos narių;
4) per paskutinius 12 kalendorinių
mėnesių nemokamai suteiktos arba kitų fizinių ar juridinių asmenų apmokėtos
paslaugos, jeigu jų vertė yra didesnė negu 5 MGL, išskyrus atvejus, kai
paslaugas suteikia arba apmoka artimieji giminaičiai ar šeimos nariai;
5) narystė, pareigos ir ryšiai su
įmonėmis, įstaigomis, bendrijomis, fondais ar asociacijomis (taip pat ir
tarptautinėmis), išskyrus narystę politinėse partijose;
6) artimieji giminaičiai ir šeimos
nariai bei kiti deklaruojančiam asmeniui žinomi asmenys, dėl kurių gali kilti
interesų konfliktas.
Deklaruojantis asmuo turi
nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti
interesų konfliktas.
Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti
duomenų apie sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neturi bendro ūkio
ir dėl to šie duomenys jam nėra žinomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr.
IX-2274,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3630 (2004-06-24)
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
7 straipsnis. Deklaracijos duomenų
patvirtinimas, tikslinimas ir papildymas
Jeigu pateiktoje
deklaracijoje nurodyti duomenys apie deklaruojančio asmens ir jo
sutuoktinio privačius interesus nepasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo tai
raštu patvirtinti kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos.
Jeigu
deklaruotini duomenys pasikeitė, deklaruojantis asmuo privalo patikslinti
deklaraciją ne vėliau kaip per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo dienos.
Jeigu paaiškėja
naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis
asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.
Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse
nustatytais atvejais deklaracija patvirtinama, patikslinama ar papildoma
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka pateikiant
deklaracijos priedą dėl duomenų patvirtinimo, patikslinimo ar papildymo. Šis
priedas yra neatskiriama deklaracijos dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
8 straipsnis. Deklaracijos forma ir
saugojimas
Deklaracijos
formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija.
Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos nustatyta tvarka deklaracija gali būti pateikiama elektroniniu būdu.
Deklaracijos saugomos institucijose,
kurioms jos yra pateiktos. Už deklaracijų saugojimą yra atsakingi institucijų
vadovai ar jų įgalioti atstovai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
9 straipsnis. Deklaracijos duomenų
tikrinimas
Deklaracijoje
pateiktus duomenis gali tikrinti:
1) institucijos, kurioje asmuo dirba,
vadovas ar jo įgalioti asmenys;
2) Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija;
3) valstybinė mokesčių inspekcija;
4) teisėsaugos institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
10 straipsnis. Deklaracijų viešumas
Respublikos Prezidento, valstybės
politikų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, teisėjų, prokurorų,
Seimo įsteigtų ar jam atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaduotojų,
Vyriausybės įsteigtų ar jai atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaduotojų,
ministerijų įsteigtų ar joms atskaitingų institucijų vadovų ir jų pavaduotojų
privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.
Detalų šio
straipsnio 1 dalyje išvardytų pareigybių sąrašą nustato ir tikslina
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Kitų asmenų, dirbančių valstybinėje
tarnyboje, deklaracijų duomenys gali būti skelbiami Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos motyvuotu sprendimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1936, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2574 (2000 10 11)
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
Nr. IX-1505,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1911 (2003-05-01)
Nr. IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
TREČIASIS
SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
ASMENIMS, DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE
TARNYBOJE
11 straipsnis. Pareiga nusišalinti
Asmeniui, dirbančiam valstybinėje
tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba
kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Prieš pradedant tokio sprendimo
rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo,
dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar
institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja
sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų
konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos
vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir
įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines
išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo
jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis
deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai.
Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali
viešinti savo nuožiūra.
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio
pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
Institucijos vadovas arba jo
įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo
konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra
pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų
konfliktą.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos
Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio
tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės
užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1438,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1683 (2003-04-24)
12 straipsnis. Teisės atstovauti
apribojimai
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės,
savivaldybės institucijoms:
1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar
juridiniais asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai
gauna bet kurios rūšies pajamų;
2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių
įmonėmis, kuriose jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau
kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) jeigu dėl to kyla interesų
konfliktas.
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų
interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie
veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas
ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos
institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą
turi būti viešai paskelbtas.
13 straipsnis. Tarnybinių teisių
apribojimas
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų
asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių, šeimos narių privačių
interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo
eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.
14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų
priėmimo ir teikimo apribojimai
Asmuo, dirbantis valstybinėje
tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali
sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų
konfliktą.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas
apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį
protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio
valstybinėje tarnyboje, pareigomis.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų dovanų vertė viršija 1 minimalų gyvenimo lygį (toliau - MGL), o
paslaugų vertė viršija 5 MGL, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo
tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės
privačių interesų deklaracijos ir yra jos priedas.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos dovanos vertė viršija 5 MGL, ši dovana yra laikoma valstybės ar
savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Kiti apribojimai ir draudimai
Valstybinėje tarnyboje dirbantys
asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo
reikalavimus, vienus metus negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes
pareigas, o atleisti iš valstybinės tarnybos už šio įstatymo pažeidimus trejus
metus nuo atleidimo negali būti priimami į valstybinę tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
PRIEVOLĖS
IEŠKANT KITO DARBO
16 straipsnis. Prievolė pranešti apie
pasiūlymus
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,
privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus
pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam
asmeniui sukelti interesų konfliktą.
17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti
apie susitarimą
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje,
privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą
atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos
vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos
santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių,
kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.
PENKTASIS
SKIRSNIS
APRIBOJIMAI
PASIBAIGUS TARNYBAI
18 straipsnis. Apribojimai sudaryti
darbo sutartį
Asmuo, nustojęs eiti pareigas
valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo
pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas
pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto
tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo
metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar
kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms
įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar
finansinę paramą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
19
straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis
lengvatomis
Asmuo, nustojęs eiti pareigas
valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar
šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio
įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi
teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje
paskutinius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.
Apribojimai, nustatyti šio straipsnio
1 dalyje, netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo
pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat
sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per
metus
neviršija 10 000 Lt.
19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar
naudotis
individualiomis lengvatomis
Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar
šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio
įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos struktūrose, vienerius metus neturi
teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje
paskutiniuosius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.
Apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje,
netaikomi, jeigu sandoris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti
pareigas valstybės ar savivaldybės tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat
sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per
metus neviršija 10 000 Lt.
20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai
Asmuo,
nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali
atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis
paskutinius metus dirbo.
Asmuo, nustojęs eiti pareigas
valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar
juridiniams asmenims kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tais
klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms.
Asmeniui, dirbančiam valstybinėje
tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje
tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai.
Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo
nedelsdamas informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-597,
2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3529 (2001-11-28)
21 straipsnis. Apribojimų netaikymas
Šio įstatymo 18-20 straipsniuose
išvardytų apribojimų taikymo išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų
taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji
tarnybinės etikos komisija.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ
22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir
pareigūnai
Kaip asmenys, dirbantys valstybinėje
tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:
1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių
institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai;
2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija;
3) kitos institucijos, jeigu tai numato
institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.
Atitinkamų valstybės ar savivaldybių
institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis
įstatymas:
1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys
valstybinėje tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų
deklaracijas;
2) remdamiesi metinėmis privačių
interesų deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prašymu
parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių asmuo turi imtis,
kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo reikalavimais;
3) savo iniciatyva, Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors
asmuo, dirbantis jiems pavaldžioje valstybinėje tarnyboje, savo tarnybinėje
veikloje nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės
veiklos patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės
etikos komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs
asmuo, asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su
visais gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio
įstatymo pažeidimus.
23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija
Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija sudaroma iš 5 asmenų.
Po vieną Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos narį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas,
Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos
teisininkų draugija. Siūlomas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos narių kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi
kadencijas iš eilės. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką iš
šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu tvirtina Seimas.
Pasibaigus kadencijai, Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos narys savo pareigas eina tol, kol bus paskirtas
naujas komisijos narys. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia jo įgaliojimų laikas;
2) jis atsistatydina;
3) jis miršta;
4) jis nedirba dėl laikinojo
nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140
dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros
ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai komisijos narys pagal
medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti pareigų;
5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis
teismo nuosprendis;
6) daugiau kaip pusė visų Seimo narių
pareiškia nepasitikėjimą juo.
Vyriausiosios tarnybinės etikos
komisijos narių darbo užmokestį, mokamą Lietuvos Respublikos valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta
tvarka, sudaro: pareiginė alga, priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus
ir vienkartinė priemoka. Sprendimą skirti komisijos nariui vienkartinę priemoką
priima Seimo valdyba Seimo Pirmininko teikimu. Pasibaigus komisijos nario
įgaliojimų laikui, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio
(toliau – VDU) dydžio išeitinė išmoka. Dviejų VDU dydžio išeitinė išmoka
komisijos nariui išmokama, kai jo įgaliojimai nutrūksta pagal šio straipsnio 3
dalies 1 ir 4 punktus. Komisijos narių kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo ir
mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymas. Socialinės garantijos komisijos nariams teikiamos Lietuvos
Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija yra atskaitinga Seimui. Ši komisija yra juridinis asmuo, kurio veikla
finansuojama iš valstybės biudžeto. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
nuostatus tvirtina Seimas, o jos darbo organizavimo tvarką nustato šios
komisijos patvirtintas darbo reglamentas. Vyriausiąją tarnybinės etikos
komisiją aptarnauja šios komisijos sekretoriatas. Jį sudaro valstybės
tarnautojai ir asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Komisijos
sekretoriato sudėtį, etatų sąrašus ir atlyginimus, neviršydamas teisės aktų
nustatytų atlyginimų dydžių, tvirtina komisijos pirmininkas.
Vyriausioji tarnybinės etikos
komisija:
1) analizuoja šio įstatymo taikymo
problemas;
2) teikia ieškinius
(prašymus) teismui nutraukti valstybinės tarnybos santykius su valstybinėje
tarnyboje dirbančiais asmenimis dėl šio įstatymo reikalavimų pažeidimo ar darbo
sutarčių bei sandorių, sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus,
nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Ši nuostata netaikoma valstybės
politikams, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems pareigūnams;
3) gali kreiptis į Seimo valdybą, kad ši
teiktų siūlymus atleisti Seimo skiriamus pareigūnus arba kad būtų inicijuotas
Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, jeigu yra gauta pagrįsta
informacija, kad Respublikos Prezidentas, Seimo narys, Ministras Pirmininkas,
taip pat Seimo skiriami teisėjai nevykdo šio įstatymo reikalavimų;
4) gali kreiptis į
Respublikos Prezidentą dėl jo skiriamų pareigūnų atleidimo arba siūlyti, kad
būtų inicijuotas tyrimas, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad Respublikos
Prezidento skiriami pareigūnai nevykdo šio įstatymo reikalavimų;
5) atitinkamų valstybės ar savivaldybių
institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams teikia rekomendacijas dėl šio
įstatymo įgyvendinimo tvarkos;
6) gali pavesti institucijos vadovui ar
jo įgaliotam atstovui atlikti arba pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta
pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko
šio įstatymo reikalavimų;
7) asmens, dirbančio valstybinėje
tarnyboje, raštišku prašymu gali atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas
tinkamai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas;
8) atlikdama tyrimą, turi teisę gauti iš valstybės
ir savivaldybių institucijų, valstybinio ir privataus kapitalo įmonių,
komercinių bankų, įstaigų bei kitų organizacijų visą reikiamą informaciją,
paaiškinimus, įsakymus, sprendimus bei kitus dokumentus, susijusius su šio
įstatymo vykdymu.
Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam
teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo nuorašo įteikimo
suinteresuotam asmeniui dienos.
Įstatymų nustatyta tvarka
neapskųstas, teismo nesustabdytas ar nepanaikintas Vyriausiosios tarnybinės
etikos komisijos sprendimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo yra pagrindas teisės aktų nustatyta
tvarka skirti tarnybinę (drausminę) nuobaudą asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo
reikalavimus ir taikyti šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus kitus
apribojimus ir draudimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr.
35-1165 (2001 04 25)
Nr. IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
Nr. X-316, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
24 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, dirbantys valstybinėje
tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-650,
98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO 23 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-719,
98.04.28, Žin., 1998, Nr.44-1199 (98.05.13)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 23
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1148,
99.04.20, Žin., 1999, Nr.39-1198 (99.05.05)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1562, 2000 02 17, Žin., 2000, Nr.
18-431 (2000 02 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ
DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1936, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2574 (2000 10 11)
VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO
10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-244,
2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)
VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2,
4, 5, 6, 10, 18, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-488,
2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2517 (2001-08-17)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO
2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-597,
2001-11-13, Žin., 2001, Nr. 99-3529 (2001-11-28)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO
20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1438,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1683 (2003-04-24)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2 IR 11
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr.
89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr.
37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1505,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1911 (2003-05-01)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1809,
2003-11-06, Žin., 2003, Nr. 111-4929 (2003-11-26)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2, 4, 5, 10, 15,
23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2274,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3630 (2004-06-24)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-316,
2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3286 (2005-07-21)
VIEŠŲJŲ
IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9,
10 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2005-07-27)
autrap@lrs.lt
25 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma
iki 1998 m. gegužės 1 d.
Nuo 1998 birželio 1 d. šio įstatymo 2 straipsnyje
nurodyti kandidatai privalo pildyti privačių interesų deklaracijas.
Iki 1998 m. balandžio 20 d. Vyriausybė parengia
ir pateikia Seimui įstatymų, nustatančių asmenų, dirbančių valstybės ar
savivaldybės tarnyboje, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, projektus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
VIII-650, 98.03.03, Žin., 1998, Nr.28-728 (98.03.25)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS