Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas

Šis įstatymas nustato labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, jų teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą, kai labdaros ir (arba) paramos teikėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis. Šio įstatymo nuostatos dėl paramos teikimo ir gavimo kontrolės bei apskaitos taikomos ir tais atvejais, kai parama teikiama ir (arba) gaunama Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų normos, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.

Labdara – labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems labdaros gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais.

Parama – paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus pagal šio įstatymo 8 straipsnį leidžiamus gavėjo įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme.

Labdaros tikslas – šiame įstatyme nurodytų labdaros gavėjų minimalių socialiai priimtinų poreikių tenkinimas, sveikatos priežiūros užtikrinimas, pagalba likviduojant karo ir gaivalines nelaimes, gaisrus, ekologines katastrofas, užkrečiamųjų ligų protrūkius ir epidemijų padarinius.

Paramos tikslas – teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose, nuostatuose ar kitose normose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams.

Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.

Labdaros dalykai yra:

Paramos gavėjams – juridiniams asmenims teikiamos paramos dalykai yra:

Paramos gavėjams – fiziniams asmenims:

Labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių piniginės lėšos, tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo pačiam sau skiriamos piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 1,2 procento gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1,2 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Paramos dalyku gali būti ribotai apyvartoje esantys daiktai, jeigu jie skirti valstybės biudžetinėms įstaigoms šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytai veiklai nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse vykdyti.

Labdara pagal šį įstatymą pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Asociacijų ar kitų narystės pagrindais veikiančių organizacijų savo nariams perduotos piniginės lėšos, turtas (įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes) ir suteiktos paslaugos pagal šį įstatymą nepripažįstamos labdara.

Parama pagal šį įstatymą pripažįstama, jeigu ją teikia:

Parama pagal šį įstatymą nepripažįstama, jeigu ji teikiama  valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyviui, kitiems juridiniams asmenims, kuriuose šios valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyvis turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, arba juridiniams asmenims, kurie yra susiję su šios valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyviu, išskyrus visus atvejus, kai parama teikiama juridiniams asmenims, kurių veikla yra bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla, švietimas, sportas, socialinių paslaugų gyventojams teikimas arba visuomenės sveikatos priežiūra.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais su valstybės ir (ar) savivaldybės bendrovės dalyviu susijusiais juridiniais asmenimis laikomi:

Labdaros gavėjais gali būti:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys tokiais pripažįstami pagal atskirus įstatymus ir kitus teisės aktus.

Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti:

Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, gavėjais gali būti šie juridiniai asmenys: nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.

Paramos dalyko, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte, gavėjais gali būti fiziniai asmenys, kuriems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas.

Neteko galios nuo 2023-12-30

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šio įstatymo nustatyta tvarka gavę paramos gavėjo statusą.

Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos užsienyje įsteigtos lietuvių bendruomenės ir kitos lietuviškos įstaigos ar organizacijos.

Parama pagal šį įstatymą pripažįstama ir tais atvejais, kai ji teikiama Europos ekonominės erdvės valstybėse ir į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, taip pat kai parama teikiama šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinėms institucijoms visuomenei naudingiems tikslams tenkinti. Paramos teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad jo parama teikiama šių juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos dokumentuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato šių dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims ar organizacijoms.

Teikiant paramą leidžiami šie paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui:

Išlaidų, kurias patiria paramos gavėjas, viešindamas informaciją apie paramos teikėją, suma neturi viršyti 10 procentų šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės. Jeigu viešindamas informaciją paramos gavėjas patiria išlaidų, viršijančių šiame punkte nurodytą ribą, šios minėtą ribą viršijančios išlaidos laikomos parama, panaudota ne pagal paramos paskirtį.

Paramos gavėjui viešinant informaciją apie paramos teikėją, mutatis mutandis taikomos teisės aktų, reglamentuojančių reklamą, nuostatos.

Įsipareigojimas panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka negali prieštarauti šio įstatymo nuostatoms dėl paramos panaudojimo.