Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, veiklos vykdytojų ir savanorių ir NVO pajėgų pasirengimas patikrinamas krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos pratybose, kai tariamomis ekstremaliosios situacijos ar krizės sąlygomis tikrinami veiksmai ir procedūros, numatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ar krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose, tobulinami sprendimų priėmimo įgūdžiai, mokomasi praktiškai organizuoti ir atlikti krizių valdymą, paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius, krizes ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją organizuoja civilinės saugos pratybas, dalyvauja šio straipsnio 9 dalyje nurodytose pratybose.

Savivaldybės administracijos direktorius:

Ūkio subjekto, kitos įstaigos ir veiklos vykdytojo vadovas arba jo įgaliotas asmuo organizuoja ūkio subjekto, kitos įstaigos ir veiklos vykdytojo darbuotojų civilinės saugos pratybas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją organizuoja civilinės saugos pratybas, koordinuoja civilinės saugos pratybų organizavimą savivaldybėse, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia metodinę pagalbą civilinės saugos pratybų organizavimo klausimais.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius tvirtina civilinės saugos pratybų organizavimo ir vertinimo metodines rekomendacijas.

Vidaus reikalų ministras tvirtina valstybės lygio civilinės saugos pratybų planus. Valstybės lygio civilinės saugos pratybas organizuoja vidaus reikalų ministro tvirtinamuose valstybės lygio civilinės saugos pratybų planuose nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos.

Valstybės ir tarptautinio lygio krizių valdymo pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos organizuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai kaupia būtinas priemones.

Valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, kurie privalo kaupti būtinas priemones, būtinų priemonių sąrašą, kiekį ir laikotarpį, kuriam sukauptų būtinų priemonių turi pakakti nepertraukiamai šioje dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiklai užtikrinti, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Savivaldybės administracijos direktorius kontroliuoja, kaip savivaldybių įstaigos, savivaldybės valdomos įmonės kaupia būtinų priemonių atsargas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus būtinų priemonių sąrašus, jų kiekį ir kaupimo laikotarpį. Savivaldybės institucija ar įstaiga turi teisę jų ir savivaldybės valdomų įmonių sukauptomis būtinomis priemonėmis aprūpinti kitą savivaldybės instituciją arba įstaigą ar savivaldybės valdomą įmonę tais atvejais, kai savivaldybės institucijai arba įstaigai ar savivaldybės valdomai įmonei nepakanka pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus sukauptų būtinų priemonių.

Gyventojai, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi jiems priskirtų būtinų užduočių, nuo jų gyvybei ir sveikatai atsiradusių pavojingų veiksnių laikinai apsaugomi slėptuvėse.

Gyventojai, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gyventojus, nuo jų gyvybei ir sveikatai atsiradusių pavojingų veiksnių laikinai apsaugomi kolektyvinės apsaugos statiniuose.

Oro pavojaus atveju, taip pat nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų) gyventojams apsaugoti gali būti naudojamos priedangos.

Statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinį (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutį gyvenamąjį namą, jame ar jo priklausinyje (-iuose) turi būti suprojektuota (-os) ir įrengta (-os) šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkanti (-ios) patalpa (-os).

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis apie savo valdomus ir savivaldybėje esančius kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, taip pat informaciją apie statinius ir patalpas, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti parenkami kolektyvinės apsaugos statiniams ir priedangoms įrengti, ir sudaro galimybes neatlygintinai jomis naudotis.

Meras Vyriausybės nustatyta tvarka nustato kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą.

Vyriausybė tvirtina slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikio nustatymo, parinkimo, žymėjimo, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarkos aprašą.

Vyriausybės įgaliota institucija nustato slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų projektavimo ir įrengimo reikalavimus.

Materialinių išteklių teikimo sutartis šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro savivaldybės administracijos direktorius ir kitos įstaigos, ūkio subjekto vadovas arba jų įgalioti asmenys.

Į materialinių išteklių teikimo sutartis, be Civiliniame kodekse nustatytų bendrųjų šios rūšies sutartims keliamų reikalavimų, įtraukiamos nuostatos apie tai, kokius materialinius išteklius, kokiais atvejais ir kam kita įstaiga ir ūkio subjektas privalės teikti, materialinių išteklių teikimo terminus ir kitas su materialinių išteklių teikimu susijusias sąlygas, taip pat kokia tvarka bus sprendžiami ginčai.

Kita įstaiga ir ūkio subjektas sudaro sąlygas savivaldybės administracijos direktoriaus, su kuriuo buvo sudaryta materialinių išteklių teikimo  sutartis, įgaliotiems asmenims patikrinti, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti jiems šioje sutartyje nustatytus sutartinius įsipareigojimus.

Materialinių išteklių teikimo sutartį sudariusios kitos įstaigos ir ūkio subjekto darbuotojai pagal kompetenciją (veiklos sritį) dalyvauja šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose civilinės saugos mokymuose.

Kai reikia specialių žinių, Nacionalinis krizių valdymo centras jam nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui pasitelkti reikiamas kompetencijas turinčių valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių ir žvalgybos pareigūnų.

Gavęs Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo rašytinį prašymą, kuriame nurodyta informacija apie Nacionalinio krizių valdymo centro poreikį pasitelkti reikiamas kompetencijas turinčių valstybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių ar žvalgybos pareigūnų ir jų pasitelkimo laikotarpį ir kai yra šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, valstybės institucijos ar įstaigos, kurioje numatomi pasitelkti valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ar žvalgybos pareigūnai eina pareigas (tarnauja, dirba), vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos:

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai pasitelkiami tik šiomis sąlygomis:

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pavedus valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams vykdyti užduotis, šių asmenų pasitelkimas įforminamas Vyriausybės kanclerio įsakymu, kuriame nurodomas ir šių asmenų pasitelkimo laikotarpis. Pasitelktiems valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams garantuojamos einamos pareigos, ne mažesnis, negu iki pasitelkimo jiems nustatytas, darbo užmokestis ir ne mažesnės, negu iki pasitelkimo priklausiusios, socialinės garantijos.

Pasitelkti valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai pasitelkimo laikotarpiu yra pavaldūs ir atskaitingi Nacionalinio krizių valdymo centro vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ir pagal kompetenciją atlieka Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo arba jo įgalioto asmens pavestas užduotis. Žvalgybos pareigūnai pasitelkimo laikotarpiu yra pavaldūs ir atskaitingi žvalgybos institucijos, kurioje atlieka tarnybą, vadovui ir Nacionalinio krizių valdymo centro vadovui arba jo įgaliotam asmeniui ir pagal kompetenciją atlieka Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo ar jo įgalioto asmens su žvalgybos institucijos, kurioje žvalgybos pareigūnas atlieka tarnybą, vadovu suderintas ir jų pavestas užduotis.

Pasitelkimo laikotarpiu pasitelktų valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų darbo laiko apskaitą tvarko Vyriausybės kanceliarija. Pasitelktiems valstybės tarnautojams, darbuotojams, profesinės karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams ne mažesnį, negu iki pasitelkimo jiems nustatytą, darbo užmokestį moka ir kitas, ne mažesnes, negu iki pasitelkimo jiems priklausiusias, socialines garantijas užtikrina valstybės institucija ar įstaiga, iš kurios buvo pasitelkti valstybės tarnautojai, darbuotojai, profesinės karo tarnybos kariai ir žvalgybos pareigūnai, vadovaudamasi valstybės tarnautojų, darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų tarnybą (darbą) ir socialines garantijas reglamentuojančiais teisės aktais.

Bendradarbiavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka mokslo ir studijų institucijų atstovai, kiti reikalingas kompetencijas turintys asmenys, verslą vienijančios organizacijos ar jų nariai gali būti pasitelkiami padėti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams atlikti funkcijas, susijusias su krizių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų prevencija, valdymu ir jų padarinių šalinimu.

Ekstremalioji situacija skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka praneša ir keičiasi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją.

Ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius:

Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija arba valstybės lygio ekstremalioji situacija. Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia meras visoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Vyriausybė visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje.

Ekstremaliosios situacijos galiojimo trukmė siejama su ekstremaliosios situacijos grėsmės išnykimu ir jos padarinių pašalinimu. Ekstremaliąją situaciją paskelbęs subjektas privalo reguliariai Vyriausybės nustatyta tvarka vertinti ekstremaliosios situacijos galiojimo poreikį ir, likvidavus ekstremaliąją situaciją ir pašalinus jos padarinius, inicijuoti ekstremaliosios situacijos atšaukimą.

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, laikoma, kad tuo pačiu pagrindu paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija yra atšaukta.

Gavęs savivaldybės, kurios visoje teritorijoje ar jos dalyje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, mero motyvuotą prašymą skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, atsižvelgdamas į paskelbtos savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su ministerija ir (ar) kita institucija ir įstaiga, kurios veiklos sričiai priskirtina paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną po mero motyvuoto prašymo gavimo dienos teikia pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kai Nacionalinis krizių valdymo centras nusprendžia, kad mero prašymas skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją yra nepagrįstas, apie šį sprendimą jis nedelsdamas informuoja merą ir pateikia pasiūlymus dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo organizavimo.

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, meras:

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, savivaldybės operacijų centras:

Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją:

Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, Nacionalinis krizių valdymo centras:

Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai:

Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus, ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos, kurioje sudarytas operacijų centras, vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas:

Gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat ją paskelbus, ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos operacijų centras organizuoja ir koordinuoja ministerijos ar kitos valstybės institucijos ar įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose ministerijai ar kitai valstybės institucijai ar įstaigai numatytų veiksmų ir priemonių įgyvendinimą, materialinių išteklių suteikimą, valstybės operacijų vadovo sprendimų vykdymą ir Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymų ir šio centro vadovo pavedimų įgyvendinimą.

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją:

Valstybės operacijų vadovas, atsižvelgdamas į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį, mastą ir jos valdymo rezultatus, jeigu šiame straipsnyje nustatytų priemonių taikymas nėra efektyvus ir neleidžia suvaldyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) pašalinti jos padarinių, gali motyvuotai kreiptis į Nacionalinį krizių valdymo centrą siūlydamas, kad būtų imtasi krizės valdymo veiksmų.

Ekstremaliųjų situacijų, apibrėžtų Nacionalinio saugumo strategijoje kaip keliančių ar galinčių sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, valdymo koordinavimo klausimai gali būti svarstomi Nacionalinio saugumo komisijoje ar kitoje šiems klausimams svarstyti Vyriausybės sudarytoje komisijoje ar komitete.

Už Vyriausybės kompetencijai priskirtų sprendimų, būtinų valstybės lygio ekstremaliajai situacijai paskelbti, valdyti, jos padariniams šalinti, parengimą ir pateikimą Vyriausybei valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu yra atsakingas ministras, kuriam pavestose valdymo srityse yra susidariusi ar paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas likviduojant įvykį ar ekstremalųjį įvykį ir šalinant jo padarinius atlieka pirmas atvykęs į įvykio ar ekstremaliojo įvykio vietą civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijos perduodamos įvykio ar ekstremaliojo įvykio pobūdį atitinkančios kompetencijos civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kai tik jis atvyksta į įvykio ar ekstremaliojo įvykio vietą.

Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios į ekstremaliosios situacijos židinį atvykusios civilinės saugos pajėgos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą. Niekas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus subjektus, negali trukdyti gelbėjimo darbų vadovo veiksmams arba atšaukti jo sprendimų, skirtų paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti ir jų padariniams šalinti.

Gelbėjimo darbų vadovas atsako už paieškos ir gelbėjimo darbų, neatidėliotinų darbų vykdymą, už civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, taip pat kitų gyventojų, dalyvaujančių vykdant gelbėjimo, paieškos darbus, kurie atliekami likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ir kuriems jis vadovauja įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos vietoje, saugumą.

Paskelbus ekstremaliąją situaciją, operacijų vadovas priima sprendimus, būtinus neatidėliotiniems darbams organizuoti, ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti. Savivaldybės operacijų vadovo sprendimai, skirti neatidėliotiniems darbams organizuoti, savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti, privalomi savivaldybėje esantiems ir valdant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dalyvaujantiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams. Valstybės operacijų vadovo sprendimai, skirti neatidėliotiniems darbams organizuoti, valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti, privalomi valdant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dalyvaujantiems krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams.

Dėl įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos kilus pavojui gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, gelbėjimo darbų vadovo ar, paskelbus ekstremaliąją situaciją, operacijų vadovo sprendimu:

Operacijų vadovo sprendimai, skirti neatidėliotiniems darbams organizuoti, ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams pašalinti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu ir įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Šių sprendimų formą ir skelbimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Jeigu dėl ypatingų aplinkybių šioje dalyje nurodyti operacijų vadovo sprendimai negali būti įforminami specialiame blanke elektroniniu būdu jų priėmimo dieną, jie šioje dalyje nustatyta forma ir tvarka gali būti įforminami ir paskelbiami kitą dieną. Dėl ekstremaliosios situacijos pavojaus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai gelbėjimo darbų vadovo priimti šio straipsnio 5 dalyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą dieną privalo būti įforminti ir paskelbti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

Savivaldybės operacijų vadovo arba valstybės operacijų vadovo sprendimų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja atitinkamai meras ar Nacionalinis krizių valdymo centras arba jų siūlymu atitinkamas operacijų centras.

Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pagal kompetenciją vykdo paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduoja įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas, šalina jų padarinius, vykdo kitas pagal kompetenciją gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo paskirtas užduotis atliekant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius.

Policijos pareigūnai saugo ekstremaliosios situacijos židinį, palaiko viešąją tvarką ir užtikrina eismo saugumą ekstremaliosios situacijos paveiktoje teritorijoje, renka ir sistemina informaciją apie nukentėjusius ir žuvusius gyventojus, nustato žuvusiųjų tapatybę, vykdo kitas pagal kompetenciją gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo paskirtas užduotis atliekant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su kitomis kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis vykdo paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose, dalyvauja atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus kitose paieškos ir gelbėjimo rajono dalyse, žvalgo ekstremaliosios situacijos teritoriją iš oro, stebi radiacijos foną ir vykdo kitas pagal kompetenciją gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo paskirtas užduotis atliekant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius Lietuvos Respublikos pasienio ruože ir kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontroliuojamuose ar saugomuose objektuose.

Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu teikia greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai susidarius ekstremaliajai situacijai užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai, vykdo kitas pagal kompetenciją gelbėjimo darbų ar operacijų vadovo paskirtas užduotis atliekant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius.

Aplinkos apsaugos pajėgos atlieka aplinkos tyrimus, būtinus valdant ekstremaliąją situaciją ir organizuojant jos padarinių šalinimą, prognozuoja teršalų sklaidą, organizuoja miškų gaisrų gesinimą, vertina poveikį aplinkai, koordinuoja aplinkos būklės atkūrimą ir veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių žalą aplinkai darančių veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo.

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pasirengusios organizuoti savo veiklą ekstremaliosios situacijos metu pagal šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytą asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie gresiančią, susidariusią ar paskelbtą ekstremaliąją situaciją perspėjami nedelsiant (iš karto), kartu išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Perspėjimo pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose pateikiama informacija būtų prieinama asmenims su negalia (perspėjimo pranešimai ir juose pateikiama informacija turi būti skelbiami prieinamais bendravimo būdais, pavyzdžiui, žodiniu, rašytiniu, garsiniu ir (ar) vaizdiniu informacijos perdavimo ir (ar) gavimo būdais naudojant Brailio raštą, multimedijos priemones, garsines priemones, lengvai suprantamą (paprastą ir aiškiai struktūrizuotą) kalbą, gestų kalbą, taip pat patobulintus ir (ar) alternatyvius bendravimo būdus, priemones ir formas, informacijos ir ryšių technologijas, kuriomis disponuojama).

Ūkio subjektas, atitinkantis šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodytus Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir veiklos vykdytojo vadovas nedelsdami (iš karto, suderinę su Nacionaliniu krizių valdymo centru) perspėja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, patenkančius į galimos taršos ar pavojaus zoną, apie ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.

Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėjami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis perspėjimo priemonėmis ir tvarka.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimais informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

Paskelbus savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją arba valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, gyventojų informavimą koordinuoja atitinkamai savivaldybės operacijų centras, derindamas su Nacionaliniu krizių valdymo centru, arba Nacionalinis krizių valdymo centras.

Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas.

Gyventojų evakavimą savivaldybėje organizuoja savivaldybės operacijų centras.

Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai branduolinės energetikos objekte, esančiame Lietuvos Respublikoje ar kaimyninėje valstybėje, kai jo avarinės parengties zonos ir (ar) avarinio planavimo atstumai patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos Respublikos gyventojai evakuojami pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju. Pagal šį planą jame nurodytų savivaldybių merai tvirtina savivaldybių administracijų direktorių parengtus detaliuosius gyventojų evakavimo planus, derina evakuojamų gyventojų apgyvendinimo klausimus su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai, administracijų direktoriais, organizuojančiais evakuotų gyventojų apgyvendinimą.

Susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka būtinas užduotis.

Būtinos užduotys atliekamos tik tada, kai civilinės saugos pajėgų ar materialinių išteklių, esančių operacijų vadovo žinioje, nepakanka ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi žmogiškieji ištekliai, gali būti pasitelkiami gyventojai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai. Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, gali būti pasitelkiami tik kitos įstaigos ir ūkio subjektai.

Būtinos užduotys neskiriamos asmenims iki 18 metų, ginkluotųjų pajėgų nariams, į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems asmenims, taip pat asmenims, kurie atlieka funkcijas, reikalingas valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektams pavestoms funkcijoms atlikti. Neįgaliesiems, vyresniems kaip 65 metų asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, asmenims, auginantiems vaiką iki 3 metų, asmenims, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali būti skiriamos būtinos užduotys tik jų sutikimu.

Maksimali būtinų užduočių trukmė negali viršyti 67 valandų per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip dvi savaites per vieno mėnesio laikotarpį – atliekant būtinas užduotis nurodytu režimu, būtinas užduotis atliekančio asmens sutikimas nereikalingas; kitas dvi savaites per vieno mėnesio laikotarpį asmuo būtinas užduotis gali atlikti šioje dalyje nustatytu režimu tik jo rašytiniu sutikimu. Būtinas užduotis atliekantiems asmenims per parą turi būti užtikrinta ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti ir 11 valandų paros nepertraukiamas poilsis, taip pat per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamas poilsis.

Neturintys reikiamos kvalifikacijos asmenys turi būti apmokomi atlikti jiems paskirtas būtinas užduotis, taip pat aprūpinami būtinoms užduotims atlikti reikalingomis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai gyventojai, kitos įstaigos ar ūkio subjektai turi savo įrankius, prietaisus ar transporto priemones, reikalingas paskirtoms būtinoms užduotims atlikti, ir sutinka juos naudoti.

Asmenys, atliekantys būtinas užduotis, aprūpinami maistu ir, jeigu būtinos užduotys atliekamos ne jų gyvenamojoje vietovėje, gyvenamąja patalpa.

Būtinų užduočių skyrimo, atlikimo ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Nacionalinio saugumo komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir prašyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos stebėti šių prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi nurodytą Nacionalinio saugumo komisijos prašymą ir nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų prieinamumo kliūtis, nedelsdama apie tai informuoja Nacionalinio saugumo komisiją. Nacionalinio saugumo komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti pasiūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio imtis šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytų priemonių.

Vyriausybė, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Nacionalinio saugumo komisijos pasiūlymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu imtis konkrečių prekių tiekimą ir (ar) paslaugų teikimą ir prieinamumą didinančių priemonių.

Nustatydama šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytas priemones, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo ir nurodyti maksimalų jų taikymo terminą, ne ilgesnį už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams nustatytas priemones Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių šios priemonės buvo nustatytos.

Vyriausybei priėmus sprendimą, kad būtina imtis krizės valdymo veiksmų, susidariusios krizės valdymą organizuoja ir koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Krizės valdymas yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.

Strateginiu lygmeniu Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu priima strateginius sprendimus dėl krizės valdymo.

Operaciniu lygmeniu Nacionalinis krizių valdymo centras planuoja krizės valdymo priemones, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Taktiniu lygmeniu veikia ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, vykdydamos valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose jų kompetencijai priskirtas ir ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas priemones, taip pat Vyriausybės joms skirtas valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis.

Krizės metu Vyriausybė:

Krizės metu Nacionalinio saugumo komisija:

Krizės metu Nacionalinis krizių valdymo centras:

Valstybės operacijų vadovas, krizės, kilusios dėl nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, valdymo laikotarpiu priimamus sprendimus derina su Nacionaliniu krizių valdymo centru. Valstybės operacijų vadovo sprendimai, priimti nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu (iki krizės pradžios), galioja, jeigu jie neprieštarauja sprendimams, kuriais reglamentuoti krizės valdymo veiksmai. Valstybės operacijų vadovas privalo pakeisti ar pripažinti netekusiais galios sprendimus, priimtus nesuvaldytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo laikotarpiu (iki krizės pradžios), jeigu jie prieštarauja sprendimams, kuriais reglamentuoti krizės valdymo veiksmai.

Perspėjimo sistema sukuriama gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams perspėti ir informuoti apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją.

Perspėjimo sistemos technines perspėjimo priemones, reikalavimus jų parengčiai ir perspėjimo sistemos techninių perspėjimo priemonių priežiūros organizavimo tvarkos aprašą tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.

Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms perspėjimo sistemos techninėms perspėjimo priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios skirtos užtikrinti galimybei perspėti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius gyventojus apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją.

Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, ūkio subjektai, kurių valdomų hidrotechnikos statinių užtvindymo zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, taip pat valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytas perspėjimo sistemos technines perspėjimo priemones. Šių priemonių naudojimas turi užtikrinti galimybę perspėti darbuotojus, taip pat gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus, patenkančius į galimos taršos, pavojaus ar užtvindymo zoną, apie tame ūkio subjekte įvykusią didelę pramoninę, branduolinę, radiologinę avariją, branduolinį incidentą ar avariją hidrotechnikos statinyje, priklausančiame tam ūkio subjektui.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išskyrus žvalgybos institucijas, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai sau priklausančia perspėjimo sistemos infrastruktūra, reikalinga perspėjimo sistemos techninėms perspėjimo priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir merams.

Gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją, bet ne ilgiau, negu trunka krizė ar ekstremalioji situacija, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojo valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo vykdyti juos į pareigas priimančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis, kai būtina:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir sąlygomis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojo vadovai gali atšaukti valstybės tarnautojus ar darbuotojus iš kasmetinių ar kitų atostogų be šių asmenų sutikimo, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir sąlygomis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojo vadovai gali atšaukti:

Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes jų rašytiniu sutikimu yra atšaukiamas iš atostogų, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nepanaudotos atostogos jam suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, pagal galimybes tais pačiais darbo metais. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais valstybės tarnautojas ar darbuotojas negali pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra atšaukiamas iš atostogų be jo sutikimo, valstybės tarnautojui ar darbuotojui:

Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms valstybės tarnautojoms ir darbuotojoms, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir neįgalųjį slaugantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams galima šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pavesti dirbti viršvalandžius, dirbti poilsio ar švenčių dieną tik jų rašytiniu sutikimu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais pavedus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbti viršvalandinį darbą, taip pat dirbti poilsio ir švenčių dienomis:

Kitos įstaigos ir ūkio subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka teikia turimus materialinius išteklius, reikalingus susidariusiai ekstremaliajai situacijai, o savivaldybės – susidariusiai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų veiklai palaikyti ir atkurti.

Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklą ar elektroninių ryšių paslaugas, turi suteikti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams pirmumo teisę naudotis elektroninių ryšių tinklais ir gauti elektroninių ryšių paslaugas, būtinas krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų naudojamos elektroninių ryšių sistemos tinkamam funkcionavimui užtikrinti, taip pat skirti reikalingus ekspertus ir specialistus.

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turi teisę nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams būtinų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių prekių ir (ar) paslaugų kainų ir prieinamumo pokyčius. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi šių prekių ir (ar) paslaugų trūkumą ir (ar) jų prieinamumo kliūtis, nedelsdama apie tai informuoja Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, atsižvelgdama į gautą informaciją, gali teikti siūlymą Vyriausybei spręsti dėl poreikio imtis šio įstatymo 9 straipsnio 20 punkte nurodytų priemonių.

Vyriausybė, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonę, turi teisę šio įstatymo 9 straipsnio 20 punkto pagrindu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu imtis konkrečių prekių ir (ar) paslaugų tiekimą ir prieinamumą didinančių priemonių.

Nustatydama šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, Vyriausybė turi laikytis proporcingumo principo, nepažeisti sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo ir nurodyti maksimalų jų taikymo terminą, ne ilgesnį už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos trukmę. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų atžvilgiu nustatytas priemones Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti, kai išnyksta priežastys, dėl kurių jos buvo nustatytos.

Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją:

Nacionalinis krizių valdymo centras, teikdamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus pasiūlymus, turi surinkti informaciją apie pagrįstą poreikį garantuoti viešąją tvarką, gelbėti ar apsaugoti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu.

Vyriausybė, gavusi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą Nacionalinio krizių valdymo centro pasiūlymą, prieš priimdama sprendimą dėl šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų, gali paprašyti kompetentingų valstybės institucijų ir įstaigų arba reikiamos srities ekspertų papildomai įvertinti Nacionalinio krizių valdymo centro pateiktą pasiūlymą.

Nustatydama šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus apribojimus, Vyriausybė privalo:

Vyriausybė turi nedelsdama atšaukti nustatytus šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytus apribojimus išnykus priežastims, dėl kurių šie apribojimai buvo nustatyti.

Vyriausybės nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai ilgiau kaip 6 mėnesius gali būti taikomi tik tuo atveju, kai jų taikymo terminas pratęsiamas Seimo nutarimu. Šis reikalavimas netaikomas, o Vyriausybės nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai gali būti taikomi ilgiau kaip 6 mėnesius be Seimo nutarimo apribojimų terminą pratęsti:

Vyriausybė, siekdama, kad jos nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai būtų taikomi ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jų nustatymo pradžios, ne vėliau kaip likus 14 kalendorinių dienų iki 6 mėnesių termino pabaigos, motyvuotu siūlymu privalo kreiptis į Seimą pateikdama Seimo nutarimo projektą, kuriame turi būti nurodyti:

Terminas, kuriam Seimas gali pratęsti nustatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymą, negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Apribojimų taikymo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Dėl kiekvieno nustatyto šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto apribojimo taikymo pratęsimo Vyriausybė privalo kreiptis į Seimą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Pasibaigus nustatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytų apribojimų taikymo terminui, kai dėl apribojimų taikymo termino pratęsimo į Seimą nebuvo kreiptasi šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka arba kai Seimas nepriima nutarimo pratęsti apribojimų taikymo terminą, laikoma, kad Vyriausybės nustatyti šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyti apribojimai yra atšaukiami be atskiro Vyriausybės sprendimo juos atšaukti.

Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie susidariusią krizę perspėjami išplatinant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.

Gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus apie susidariusią krizę perspėja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Nacionalinis krizių valdymo centras ir valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją teikia informaciją gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams apie priimtus sprendimus krizių valdymo klausimais. Informacijos teikimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir veiklos vykdytojams apie priimtus sprendimus krizių valdymo klausimais koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų (išskyrus ūkio subjektus ir veiklos vykdytojus) veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų – iš savo sukauptų lėšų ir iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių.

Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektams finansavimas planuojamas ir skiriamas atsižvelgiant į grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, į Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka rengiamą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti, į skirtas valstybines pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos, reagavimo į krizes ir ekstremaliąsias situacijas ir jų padarinių šalinimo užduotis, taip pat į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms.

Parengties pareigūnų funkcijoms atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Gyventojams, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, kurie atliko būtinas užduotis, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos išlaidos, susijusios su būtinų užduočių atlikimu.

Kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, kurie teikė materialinius išteklius, išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybės materialinių išteklių teikimo išlaidoms padengti naudojami savivaldybės finansavimo ištekliai. Kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, savivaldybėms iš valstybės finansavimo išteklių Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojama ne mažiau kaip 70 procentų išlaidų pagal valstybės operacijų vadovo nustatytas kompensuotinas išlaidas ir (ar) jų grupes.

Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas krizių valdymo ir civilinės saugos srityje remiasi visuotinai pripažintais tarptautiniais žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, aplinkos apsaugos ir gyventojų gerovės užtikrinimo principais ir vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą civilinės saugos srityje ir atstovauja Lietuvos Respublikos interesams specializuotose tarptautinėse institucijose ir organizacijose.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bendradarbiauja su Europos Komisijos, NATO ir Jungtinių Tautų reagavimo į nelaimes monitoringo ir koordinaciniais centrais.

Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, konsultuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir teikia pagalbą diplomatinei tarnybai atstovaujant Lietuvos Respublikos interesams tarptautinėse institucijose ir organizacijose, teikiant informaciją Lietuvoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, Europos Sąjungos įstaigoms, tarptautinių organizacijų atstovybėms, kitoms atstovybėms, akredituotiems jų nariams.

Nacionalinis krizių valdymo centras, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, vykdo nacionalinių krizių valdymo procedūrų atitikties NATO ir Europos Sąjungos institucijų nustatytoms procedūroms priežiūrą.

Civilinės saugos tarptautinė pagalba teikiama siunčiant tarptautinės pagalbos teikimo komandą, ekspertus ir (ar) teikiant pagalbos priemones.

Tarptautinės pagalbos teikimo komandos sudarymo ir aprūpinimo tvarkos aprašą tvirtina vidaus reikalų ministras.

Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

Kilus krizei, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, dėl kurių gali kilti pavojus užsienio valstybių gyventojams ir aplinkai, Nacionalinis krizių valdymo centras užsienio valstybių reagavimo į nelaimes koordinaciniams centrams ir Europos Komisijai teikia informaciją apie krizę, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir dėl jų kilusius pavojus, jeigu kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, gavusios informaciją, kad krizės ar ekstremaliosios situacijos metu nukentėjo ar žuvo užsienio valstybių piliečiai, nedelsdamos apie tai informuoja Užsienio reikalų ministeriją.

Energetika

Transportas

Bankininkystė

Finansų rinkų infrastruktūros

Sveikata

Geriamasis vanduo

Nuotekos

Skaitmeninė infrastruktūra

Viešasis administravimas

Kosmosas

Maisto produktų gamyba, maisto perdirbimas ir platinimas

2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB.

2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB.

2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB.