Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 115-3230

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĖS SAUGOS

ĮSTATYMAS

1998 m. gruodžio 15 d. Nr. VIII-971

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veikimo

teisinius bei organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų,

ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų bei gyventojų pareigas ir teises

civilinės saugos srityje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

valstybės ir savivaldybių institucijų, visų ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų

bei gyventojų pasirengimą ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir

padarinių šalinimą, visų valstybės išteklių panaudojimą gyventojams išgyventi,

šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios

ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai šiuose procesuose

dalyvaujant piliečiams.

padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio

pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir sąlygoja staigų bei didelį pavojų žmonių

gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius

nuostolius.

nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar

socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar

socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai.

rūšys:

1) gamtinės - ryškūs klimatinių

sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų

gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines

epidemijas, epizootijas, epifitotijas;

2) techninės - įvairių

technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai,

patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta

įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos

ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms;

3) ekologinės - priežastys,

sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos

būsenos pakitimus;

4) socialinės - masinės riaušės

ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat

kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.

• stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje

naudojami fizikiniai, cheminiai ar geografiniai įvykio mastą ir padarinius

apibūdinantys dydžiai, kuriuos pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas

ekstremaliu. Ekstremalaus įvykio kriterijus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

gamtinių, techninių, ekologinių ar socialinių įvykių paveikta teritorija,

kurioje kilo gaisrai, įvyko pastatų ar kitų inžinerinių statinių griūtys,

radioaktyviosiomis, cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis, skysčiais, dujomis

ar aerozoliais buvo užteršta aplinka ir joje žuvo žmonės ar susidarė pavojus

žmonių gyvybei ar sveikatai.

saugos operacijos vadovas – vadovas, kuris per civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų vadovus organizuoja gelbėjimo ir

padarinių likvidavimo darbus, telkia šiems darbams atlikti reikalingas pajėgas

ir materialinius išteklius.

maršrutų ir darbų vietos žvalgyba; gaisrų ribojimas ir gesinimas judėjimo

maršrutuose ir darbų ruožuose; gelbėjimo darbai ant vandens ir po vandeniu;

nukentėjusiųjų transporto įvykiuose gelbėjimas; cheminių ir radiacinių

incidentų lokalizavimas ir slopinimas; nukentėjusiųjų paieška, gelbėjimas iš

apgriautų ir degančių pastatų, avariją patyrusių orlaivių ir laivų, apsemtų,

užterštų dujomis ir dūmais patalpų bei griuvėsių; sugriautų ir užverstų

slėptuvių bei priedangų atkasimas, jose esančių žmonių gelbėjimas; vėdinimo

užtikrinimas užverstose slėptuvėse, jeigu yra sugadinta filtravimo-vėdinimo

sistema; pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiems asmenims bei jų

gabenimas į gydymo įstaigas; gyventojų perkėlimas iš pavojingų rajonų į

nepavojingus.

kelių, pravažiavimų įrengimas griuvėsiuose ir užterštose vietovėse; avarijų ir

jų padarinių pašalinimas elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kituose

technologiniuose tinkluose; nesaugių konstrukcijų ir statinių, trukdančių

gelbėjimo darbams ar keliančių pavojų žmonėms, sutvirtinimas arba nugriovimas,

nesprogusių sprogmenų paieška, kenksmingumo pašalinimas ar sprogmenų

sunaikinimas; sanitarinis žmonių ir veterinarinis gyvulių švarinimas, drabužių,

individualių apsaugos priemonių, technikos dezaktyvavimas ir degazavimas;

užterštos vietovės, statinių, maisto produktų, pašarų bei vandens kenksmingumo

pašalinimas.

Respublikoje registruota ir veikianti įmonė, užsienio įmonės filialas ar

atstovybė.

veiklos vykdytojo valdoma teritorija, kur viename ar keliuose įrenginiuose,

įskaitant ir su jais susijusią infrastruktūrą ar veiklą, nuolat arba laikinai

gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba

neutralizuojama viena arba kelios pavojingos medžiagos ar jų atliekos, kurių

kiekis prilygsta nustatytiems šių medžiagų ribiniams kiekiams ar juos viršija.

Prie pavojingų objektų taip pat priskiriami hidrotechniniai statiniai.

organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi,

suteikiant jiems stacionarines arba laikinas gyvenamąsias patalpas.

turtas, technika, įrenginiai, statybinės medžiagos, kurie įstatymų ir kitų

teisės aktų nustatyta tvarka panaudojami ekstremalių situacijų ir (ar)

ekstremalių įvykių atvejais gelbėjimo ir padarinių šalinimo darbams atlikti.

objekto techninis vienetas, kuriame gaminamos, naudojamos, perdirbamos,

sandėliuojamos arba neutralizuojamos viena arba kelios pavojingos medžiagos.

Įrenginio sąvoka apima visą įrangą, vamzdynus, mašinas, įrankius, geležinkelio

atšakas, dokus, krovos krantinių ir prieplaukų įrenginius, sandėlius ir kitas

sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas įrenginio veiklai.

objekto savininkas arba valdytojas.

16.

Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos

institucijos pareigūnas, kuris vadovauja gelbėjimo ir ekstremalios situacijos

padarinių likvidavimo darbams įvykio vietoje.

valdymą atsakinga institucija – valstybės institucija, kompetentinga

konkrečios ekstremalios situacijos padarinių likvidavimo srityje.

kultūros ir kitokį negamybinį darbą atliekantis juridinis asmuo, išskyrus

valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

3 straipsnis. Civilinės saugos ir

gelbėjimo sistema

Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemą sudaro:

1) Vyriausybės ekstremalių situacijų

komisija;

2) Ekstremalių situacijų valdymo

centras;

3 punkto

redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:

3) Civilinės saugos departamentas prie

Krašto apsaugos ministerijos (toliau - Civilinės saugos departamentas);

3 punkto

redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:

3) Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos (toliau – Civilinės saugos departamentas);

4) Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo

tarnyba;

5) ministerijos, valstybės ir

savivaldybių institucijos, savivaldybių priešgaisrinės ir kitos civilinės

saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos;

6) aplinkos stebėjimo ir laboratorinės

kontrolės tinklas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

4 straipsnis. Civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos tikslai

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos

tikslai:

1) sudaryti sąlygas valstybės

institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams pereiti iš įprastų gyvenimo

(darbo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį patiriant kuo mažiausius

nuostolius, išlaikyti rimtį, išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą,

apsaugoti aplinką nuo ekstremalios situacijos poveikio;

2) užtikrinti optimalų valstybės

išteklių panaudojimą gyventojų saugumui užtikrinti, šalies ūkio gyvybingumui

palaikyti, ekstremalių situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams

šalinti;

3) ruošti visuomenę praktiniams

veiksmams ekstremalių situacijų atvejais, skatinti visuomenės iniciatyvą šiose

srityse ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos

veikla.

5 straipsnis. Civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos uždaviniai

Atsižvelgdama į ekstremalių situacijų

priežastis, pobūdį ir keliamą grėsmę, civilinė saugos ir gelbėjimo sistema

įgyvendina šiuos uždavinius:

1) perspėja gyventojus apie gresiančią

ekstremalią situaciją, informuoja apie jos galimus padarinius ir priemones

jiems likviduoti;

2) atlieka ekstremalių situacijų

prevenciją;

3) organizuoja gyventojų aprūpinimą

individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;

4) žvalgo ir žymi pavojaus židinius;

5) gesina gaisrus;

6) atlieka gelbėjimo ir kitus

neatidėliotinus darbus;

7) palaiko viešąją tvarką nelaimės

rajone;

8) teikia medicinos pagalbą ir vykdo

visuomenės sveikatos priežiūrą ekstremalių situacijų atvejais;

9) evakuoja žmones ir turtą iš pavojingų

teritorijų;

10) vykdo sanitarinį švarinimą ir kitas

kenksmingumo pašalinimo priemones;

11) organizuoja laikiną nukentėjusiųjų

apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą;

12) organizuoja žuvusiųjų laidojimą;

13) organizuoja nutrauktą būtiniausių

komunalinių paslaugų teikimą;

14) teikia pagalbą gyvybiškai svarbiems

objektams išsaugoti;

15) kaupia gyvybiškai svarbių

materialinių vertybių atsargas;

16) moko vadovus, darbuotojus, civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei gyventojus veiksmų ekstremalių

situacijų atvejais;

17) tiria ir analizuoja ekstremalių

įvykių priežastis.

6

straipsnis. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos

principai

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos

institucijos, įgyvendindamos joms keliamus tikslus ir uždavinius, vadovaujasi

šiais organizavimo ir veiklos principais:

1) teritoriniu - civilinė sauga

organizuojama visoje valstybėje pagal jos administracinį suskirstymą ir apima

visus gyventojus, taip pat ir kitų valstybių piliečius, kurie yra Lietuvos

teritorijoje;

2) diferencijavimo - civilinės saugos

priemonės ir pasirengimas gelbėjimo darbams atskiruose administraciniuose

vienetuose vykdomi atsižvelgiant į tų vienetų teritorijose prognozuojamų

situacijų pavojingumą, mastą, galimą poveikį valstybės ūkiui, gyventojams, gamybinei

ir socialinei veiklai;

3) visuotinio privalomumo –

civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių

institucijoms, visiems ūkio subjektams, įstaigoms ir gyventojams;

4) viešumo – valstybės ir savivaldybių

institucijų, ūkio subjektų, įstaigų veikla civilinės saugos srityje yra atvira

visuomenei ir visuomenės informavimo priemonėms;

5) nuolatinės parengties - civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos ir pajėgos privalo būti nuolat

pasirengusios veikti galimų ekstremalių situacijų sąlygomis;

6) sąveikos – civilinės saugos priemonių

ir veiksmų efektyvumas ekstremaliomis sąlygomis užtikrinamas derinant visų

valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos pajėgų, Lietuvos kariuomenės, medicinos įstaigų ir kitų

tarnybų sąveikos planus bei valdymo sistemą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

7 straipsnio

redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:

7 straipsnis. Teisiniai civilinės saugos

ir gelbėjimo sistemos pagrindai

Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos

institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,

įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento

dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, krašto

apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

7 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:

8 straipsnis. Vyriausybė

Įgyvendindama valstybės politiką

civilinės saugos srityje, Vyriausybė:

1) rengia civilinės saugos ir gelbėjimo

sistemos plėtotės programas ir teikia tvirtinti Seimui;

2) nustato civilinės saugos ir gelbėjimo

sistemos prioritetinių plėtojimo krypčių bei programų įgyvendinimo tvarką;

3) nustato ekstremalių situacijų

prevencijos tvarką;

4) tvirtina civilinės saugos parengties

lygius, ekstremalių įvykių kriterijus;

5) tvirtina valstybinio lygio civilinės

saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus, valstybinės reikšmės ir

rizikos objektų, būtiniausių komunalinių paslaugų, nemokamai teikiamų

gyventojams ekstremalių situacijų atvejais, sąrašus;

6) nustato materialinių išteklių

naudojimo ekstremalių įvykių atvejais tvarką;

7) nustato civilinės saugos techninių

priemonių, maisto, aprangos valstybinio rezervo sudėtį, jo dydį, kaupimo,

saugojimo, atnaujinimo bei pristatymo į panaudojimo vietą tvarką;

8) nustato civilinės saugos mokymo

tvarką;

9) nustato biudžetinius asignavimus

civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai išlaikyti bei plėtoti ir teikia

tvirtinti Seimui;

10) informuoja Respublikos Prezidentą ir

Seimą apie ekstremalias situacijas, jų pasekmes bei atsiradimo priežastis ir

tarpininkauja dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, kai to reikalauja

aplinkybės;

11) nustato kreipimosi dėl pagalbos

teikimo į kitas valstybes ar tarptautines organizacijas tvarką.

9 straipsnio

redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:

9 straipsnis. Krašto apsaugos

ministerija

kitomis institucijomis taikos metu įgyvendina Vyriausybės politiką civilinės

saugos srityje, koordinuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų

veiklą įgyvendinant jų kompetencijai skirtus uždavinius.

1) nustato informacijos apie

ekstremalias situacijas teikimo Ekstremalių situacijų valdymo centrui tvarką;

2) tvirtina slėptuvių ir kitų

kolektyvinės apsaugos statinių poreikius, gyventojų aprūpinimo individualiomis

apsaugos priemonėmis normas ir tvarką;

3) tvirtina valstybinio lygio civilinės

saugos pratybų planus;

4) tvirtina civilinės saugos mokymo

centro klausytojų komplektavimo metinį planą;

5) teikia Vyriausybei civilinės saugos

įstatymų ir kitų šios srities teisės aktų projektus;

6) leidžia įsakymus civilinės saugos

klausimais, privalomus vykdyti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo

institucijoms;

7) tvirtina Civilinės saugos

departamento metų veiklos planą;

8) teikia Vyriausybei apibendrintą

informaciją apie civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos būklę.

9 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:

10 straipsnis. Civilinės saugos departamentas

sudėtinė civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremalių situacijų

prevenciją, koordinuojanti valstybės institucijų ir ūkio subjektų veiklą

civilinės saugos srityje bei planuojanti valstybės pasirengimą civilinės saugos

užduotims įgyvendinti ekstremalių situacijų atvejais taikos ir karo metu.

Civilinės saugos departamentą steigia Vyriausybė.

uždavinius, Civilinės saugos departamentas:

1) perspėja ir informuoja valstybės

institucijas, ūkio subjektus bei gyventojus apie žmonių gyvybei, sveikatai,

turtui bei aplinkai gresiantį valstybės masto pavojų ekstremalių situacijų

atvejais;

2) planuoja priemones, kad valstybės

institucijos, ūkio subjektai ir gyventojai patirtų kuo mažiausius nuostolius

pereidami iš įprastų darbo (gyvenimo) sąlygų į ekstremalios situacijos padėtį,

kad būtų išlaikyta rimtis, išsaugota žmonių gyvybė, sveikata, turtas, apsaugota

aplinka nuo ekstremalios situacijos poveikio;

3) planuoja priemones, kaip optimaliai

panaudoti valstybės išteklius šalies ūkio gyvybingumui palaikyti, ekstremalių

situacijų židiniams lokalizuoti bei jų padariniams šalinti;

4) rengia valstybinės reikšmės ir

pavojingų objektų registrą;

5) kontroliuoja civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos veiklą;

6) organizuoja valstybės institucijų ir

visuomenės pasirengimą praktiniams veiksmams ekstremalių situacijų atvejais;

7) organizuoja ir vadovauja valstybinio

lygio civilinės saugos pratyboms;

8) koordinuoja apskričių ir savivaldybių

civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų rengimą;

9) derina apskričių civilinės saugos

parengties ekstremalioms situacijoms planus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

11 straipsnis. Valstybinė priešgaisrinė

gelbėjimo tarnyba

gelbėjimo tarnyba yra nuolatinės parengties sudėtinė civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos dalis, organizuojanti gaisrų gesinimą, gesinanti gaisrus,

atliekanti gelbėjimo darbus bei valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

padarinius dalyvaujančios valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba,

savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir

savanoriškos ugniagesių formuotės, neatsižvelgiant į jų priklausomybę, yra

pavaldžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentas) direktoriaus nustatyta tvarka paskirtam gelbėjimo darbų vadovui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1674,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3351 (2003-07-23)

12 straipsnis. Ministerijos ir kitos

valstybės institucijos

institucijų veiklai civilinės saugos srityje vadovauja jų vadovai arba vadovų

įgalioti asmenys.

institucijos:

1) atsako už civilinės saugos

organizavimą pagal joms skirtą veiklos pobūdį ir kompetenciją;

2) suderinusios su Civilinės saugos

departamentu, tvirtina ministerijos ar kitos valstybės institucijos ekstremalių

situacijų valdymo centro nuostatus;

3) sudaro žinybinius materialinių

priemonių ir lėšų rezervus, siekdamos padidinti savo reguliavimo sričiai

priskirtų įmonių veiklos stabilumą ir saugumą ekstremalių situacijų atvejais;

4) organizuoja vadovų ir

specialistų mokymą civilinės saugos srityje;

5) prognozuoja ekstremalias

situacijas, planuoja ir įgyvendina prevencines priemones;

6) rengia ir tvirtina civilinės

saugos parengties ekstremalioms situacijoms planus;

7) koordinuoja reguliavimo

sričiai priskirtų subjektų civilinės saugos priemonių planavimą bei šių

subjektų parengimą dirbti ekstremaliomis sąlygomis, atsižvelgdamos į savo

kompetencijai priskirtų užduočių pobūdį;

8) teikia valstybės institucijoms

informaciją, reikalingą civilinės saugos uždaviniams vykdyti;

9) atlieka civilinės saugos parengties

ekstremalioms situacijoms būklės metinę analizę ir teikia Civilinės saugos

departamentui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

13 straipsnis. Apskrities viršininkas

apskrities viršininkas.

1) atsako už civilinės saugos parengtį

apskrityje;

2) organizuoja apskrities civilinės

saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, suderina jį su

Civilinės saugos departamentu ir jį tvirtina, derina savivaldybės civilinės

saugos parengties ekstremalioms situacijoms planą, perspėja valstybės ir

savivaldybių institucijas, ūkio subjektus, įstaigas, gyventojus apie

ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę;

3) gauna iš visų į apskritį įeinančių

savivaldybių informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims vykdyti;

4) organizuoja ir vykdo administracinio

vieneto teritorijoje civilinės saugos prevencines priemones galimų ekstremalių

situacijų atvejais;

5) informuoja Civilinės saugos

departamentą apie administraciniame vienete įvykusius ekstremalius įvykius;

6) organizuoja ekstremalių įvykių

padarinių likvidavimą, paieškos ir gelbėjimo darbų aprūpinimą;

7) teikia pagalbą nukentėjusiesiems dėl

ekstremalių įvykių;

8) kontroliuoja savivaldybių institucijų

pasirengimą galimiems ekstremalių situacijų padariniams išvengti arba jų

pasekmėms švelninti;

9) kreipiasi į Vyriausybę pagalbos esant

ekstremalioms situacijoms, kai nepakanka savo pajėgų ir išteklių;

10) atlieka civilinės saugos parengties

ekstremalioms situacijoms būklės metinę analizę ir teikia Civilinės saugos

departamentui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

14 straipsnis. Savivaldybės

administracijos direktorius

1.

Civilinė sauga yra savivaldybei valstybės perduota funkcija, už kurios vykdymą

atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.

direktorius, vykdydamas savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos

funkcijas:

1) atsako už civilinės saugos parengtį

savivaldybės teritorijoje;

2) prognozuoja savivaldybės teritorijoje

galimas ekstremalias situacijas;

3) organizuoja savivaldybės civilinės

saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano rengimą, jo derinimą su

apskrities viršininku ir teikia jį tvirtinti savivaldybės tarybai;

4) perspėja valstybės institucijas, ūkio

subjektus, įstaigas, gyventojus apie ekstremalios situacijos grėsmę, informuoja

apie jos pobūdį, išplitimo tikimybę, būtinus gyventojų veiksmus;

5) nustato savivaldybės administracijos

struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų civilinės saugos uždavinius ir

funkcijas, tvirtina jų civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms

planus;

6) organizuoja civilinės saugos pajėgų

sudarymą ir jų rengimą;

7) organizuoja ir įgyvendina civilinės

saugos prevencines priemones, gelbėjimo ir kitus neatidėliotinus darbus, šalina

ekstremalių situacijų padarinius, evakuoja ir prireikus apgyvendina evakuotus

gyventojus, organizuoja gyventojų mokymą civilinės saugos būdų;

8) iš visų savivaldybės teritorijoje

esančių ūkio subjektų renka informaciją, reikalingą civilinės saugos užduotims

vykdyti;

9) kontroliuoja, kaip vykdomos civilinės

saugos užduotys, kaip laikomasi ūkio subjektuose Civilinės saugos įstatymo,

kitų teisės aktų reikalavimų;

10) teikia informaciją, reikalingą

apskrities viršininkui bei toje savivaldybės teritorijoje esantiems ūkio

subjektams ir gyventojams vykdyti civilinės saugos užduotis;

11) kaupia, saugo ir atnaujina civilinės

saugos priemonių valstybės rezervą ir prireikus organizuoja jo išdavimą

Valstybės rezervo įstatymo nustatyta tvarka;

12) informuoja apskrities viršininką

apie savivaldybės teritorijoje įvykusias ekstremalias situacijas;

13) telkia visas savivaldybės

teritorijoje esančias civilinės saugos pajėgas ekstremalių situacijų

padariniams šalinti ir gelbėjimo darbams atlikti;

14) organizuoja pagalbos teikimą

nukentėjusiesiems ekstremalių situacijų ir (ar) ekstremalių įvykių atvejais;

15) prašo apskrities viršininko pagalbos

evakavimo ir gelbėjimo darbams vykdyti bei ekstremalių situacijų padariniams šalinti,

kai savo pajėgų ir išteklių nepakanka;

16) leidžia pagal savo kompetenciją

įsakymus ir priima kitus teisės aktus civilinės saugos klausimais, privalomus

visiems savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

17) kontroliuoja savivaldybės ūkio

subjektų civilinės saugos būklę ir teikia jiems metodinę pagalbą;

18) analizuoja civilinės saugos būklę ir

apskrities viršininko nustatyta tvarka teikia jam metinį pranešimą;

19) teikia Civilinės saugos

departamentui kasmetinę informaciją apie padėtį ir veiklą civilinės saugos

srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

15 straipsnis. Ūkio subjekto, įstaigos

vadovas

Ūkio subjekto, įstaigos vadovas:

1) atsako už civilinės saugos parengtį

savo vadovaujamame objekte;

2) perspėja ir informuoja darbuotojus

apie pavojų;

3) prognozuoja ekstremalias situacijas

ir planuoja prevencines priemones;

4) rengia ir tvirtina civilinės saugos

parengties ekstremalioms situacijoms planus;

5) aprūpina darbuotojus individualiomis

ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis;

6) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia

materialinių išteklių atsargas ir technines priemones, kad padidintų subjekto

veiklos gyvybingumą ir saugumą galimų ekstremalių situacijų atvejais;

7) siekia užtikrinti paslaugų

teikimą ekstremalių situacijų atvejais pagal savo veiklos profilį;

8) prireikus organizuoja

darbuotojų evakavimą, pirminius gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja;

9)

bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis dėl jų civilinės

saugos parengties ekstremalioms situacijoms planų rengimo bei šiuose planuose

numatytų užduočių atlikimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

16 straipsnis. Visuomeninės

organizacijos

Visuomeninės organizacijos gali būti

kviečiamos dalyvauti organizuojant valstybės civilinės saugos priemones

ekstremalių įvykių padariniams šalinti ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems,

savo veiksmus derindamos su savivaldybių civilinės saugos tarnybomis.

TREČIASIS

SKIRSNIS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

CIVILINĖS

SAUGOS SRITYJE

17 straipsnis. Lietuvos Respublikos

gyventojų teisės civilinės saugos srityje

Lietuvos Respublikos gyventojai

ekstremalių situacijų ar jų pavojaus atvejais turi teisę į gyvybės ir sveikatos

apsaugą, materialinę ir finansinę paramą, taip pat gauti informaciją apie

galimą pavojų.

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos

gyventojų pareigos civilinės saugos srityje

Lietuvos Respublikos gyventojai turi:

1) laikytis civilinę saugą reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) žinoti civilinės saugos signalus ir

mokėti elgtis juos išgirdus;

3) pranešti civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos tarnyboms apie susidariusią ekstremalią situaciją arba šios

situacijos grėsmę;

4) vykdyti civilinės saugos pareigūnų

nurodymus ir aktyviai dalyvauti likviduojant ekstremalių įvykių sukeltus

padarinius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VADOVAVIMAS CIVILINĖS SAUGOS ir gelbėjimo OPERACIJOMS

19 straipsnio

redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:

19 straipsnis. Vadovavimas civilinei

saugai

trijų lygių: valstybinio, apskrities ir savivaldybės.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija, Ekstremalių situacijų valdymo

centras, Krašto apsaugos ministerija, Civilinės saugos departamentas,

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, ministerijos, kitos valstybės

valdymo institucijos priima strateginius civilinės saugos priemonių

įgyvendinimo sprendimus.

administracijos, apskričių civilinės saugos departamentai, apskričių

ekstremalių situacijų valdymo centrai organizuoja pasirengimą ekstremalioms

situacijoms, o prireikus padeda likviduoti jų padarinius.

(valdybos), civilinės saugos skyriai (poskyriai, tarnybos), civilinės saugos

darbuotojai, savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrai,

priešgaisrinės, žmonių paieškos ir gelbėjimo, perspėjimo ir informavimo,

evakavimo ir civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai organizuoja pasirengimą

ekstremalioms situacijoms, o prireikus likviduoja jų padarinius.

vadovavimo civilinės saugos veiksmams grandinė prasideda nuo Ministro

Pirmininko ir per jo paskirtą civilinės saugos operacijos vadovą eina

ministerijų, departamentų bei kitų valstybės valdymo institucijų vadovams ir

apskričių viršininkams, o esant išimtinėms aplinkybėms - tiesiai savivaldybių

merams.

saugos operacijoms (operaciniam vadovavimui) pagal iš anksto parengtus ir

suderintus civilinės saugos operacijų planus Ministras Pirmininkas,

atsižvelgdamas į operacijos pobūdį, paprastai iš anksto skiria Vyriausybės narį

arba kitą pareigūną. Paskirto civilinės saugos operacijos vadovo operacinio

vadovavimo funkcijas padeda vykdyti iš Civilinės saugos departamento ir

Ekstremalių situacijų valdymo centro specialistų sudarytas operacijų štabas,

kuriam paprastai vadovauja Civilinės saugos departamento direktorius.

operacinį vadovavimą civilinės saugos veiksmams ekstremalaus įvykio židinyje

vykdo gelbėjimo darbų vadovas. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir

civilinės saugos operacijos lygmenį, iš gelbėjimo darbų vadovo operacinį

vadovavimą civilinės saugos veiksmams perima atitinkamai savivaldybės

ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas, apskrities ekstremalių situacijų

valdymo centro vadovas arba Ministro Pirmininko paskirtas valstybinio lygio

civilinės saugos operacijų vadovas.

19 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:

20 straipsnis. Vyriausybės ekstremalių

situacijų komisija

komisija (toliau – Ekstremalių situacijų komisija) – tai nuolatinė Vyriausybės

komisija, organizuojanti ekstremalių situacijų prevenciją, valdymą ir

vadovaujanti ekstremalių situacijų padarinių šalinimo darbams tuo atveju, kai

ekstremali situacija apima vienos ar daugiau apskričių teritorijas arba

reikalinga valstybės institucijų pagalba operatyviai telkiant turimas Lietuvos

Respublikos pajėgas bei materialinius išteklius, kurių reikia ekstremalios

situacijos padariniams šalinti. Ekstremalių situacijų komisijos priimti

sprendimai valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų

atvejais yra privalomi.

sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

21 straipsnis. Ekstremalių situacijų

valdymo centras

centras yra iš Civilinės saugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir

gelbėjimo departamento ir valstybės institucijų specialistų sudaroma civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, valstybiniu lygiu organizuojanti

didelio masto ekstremalių situacijų lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą,

padarinių šalinimą. Prireikus Ekstremalių situacijų valdymo centras civilinės

saugos ir gelbėjimo tarnyboms telkia į pagalbą kitoms valstybės institucijoms

pavaldžias tarnybas ir techniką, koordinuoja jų veiksmus. Ekstremalių situacijų

valdymo centro nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

centras pradeda veikti nuo civilinės saugos operacijos vadovo paskyrimo momento

ir veikia iki civilinės saugos operacijos pabaigos.

vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas civilinės saugos operacijos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

22 straipsnis. Kitos civilinės saugos

valdymo institucijos

institucijose sudaromi žinybiniai ekstremalių situacijų valdymo centrai.

2.

Apskrities, savivaldybės civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos kompetencijai

priskirtų uždavinių vykdymą organizuoja apskričių viršininkų administracijų ir

savivaldybių administracijų struktūriniai civilinės saugos padaliniai ar

atskiri valstybės tarnautojai. Jų struktūra ir darbuotojų skaičius nustatomi

remiantis Civilinės saugos departamento parengtomis rekomendacijomis.

3.

Prie apskrities viršininko, savivaldybės administracijos direktoriaus sudaromi

ekstremalių situacijų valdymo centrai. Šių centrų veiklos nuostatus, vadovus ir

struktūrą tvirtina jų steigėjai.

skiriami etatiniai civilinės saugos darbuotojai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

PENKTASIS SKIRSNIS

Civilinės saugos IR GELBĖJIMO sistemos pajėgos.

VADOVAVIMAS

GELBĖJIMO DARBAMS

23 straipsnis. Civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos pajėgos

sistemos pajėgos sudaromos gelbėjimo, žmonių paieškos ir kitiems

neatidėliotiniems darbams atlikti.

sistemos pajėgos pagal savo paskirtį yra:

1) priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos;

2) bendrosios ir specialiosios

paskirties profesionaliosios ir savanoriškosios formuotės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1674,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3351 (2003-07-23)

25 straipsnis. Bendrosios ir

specialiosios paskirties formuotės ir jų paskirtis

skirtos gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti. Jas steigia

apskritys, savivaldybės ir ūkio subjektai.

yra skirtos specialioms užduotims atlikti gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų

darbų metu, kad būtų sustiprintas ir visapusiškai aprūpintas bendrosios

paskirties formuočių darbas. Specialiosios paskirties formuotes steigia

ministerijos, kitos valstybės institucijos, savivaldybės, ūkio subjektai ir

įstaigos.

paskirties formuočių sudėtį, formavimo ir aprūpinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

26 straipsnis. Neteko galios

nuo 2003 m. liepos 23 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1674,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3351 (2003-07-23)

27 straipsnis. Neteko galios

nuo 2004 m. vasario 21 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

28

straipsnis. Civilinės saugos tarnybos

Civilinės saugos priemonėms vykdyti ir

gelbėjimo darbus atliekančių civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų

veiksmams aprūpinti sudaromos ministerijų, kitų valstybės institucijų civilinės

saugos tarnybos pagal atitinkamos ministerijos ir valstybės institucijos

priskirtą reguliavimo sritį, kompetenciją ir funkcijas. Šių tarnybų funkcijas

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

29

straipsnis. Stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas

1.

Aplinkos užterštumo biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis

kontrolę atlieka Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės

ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų valstybės

institucijų reguliavimo sričiai priskirtos laboratorijos, tyrimų centrai ar

kitos įstaigos, kurios atlieka biologinių, cheminių ir radioaktyviųjų medžiagų

laboratorinius tyrimus. Šios įstaigos sudaro šalies stebėjimo ir laboratorinės

kontrolės tinklą.

2.

Už stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklui priklausančių įstaigų darbą

atsako jų vadovai.

tinklo veiklą ekstremalių įvykių ir jų grėsmės atveju koordinuoja Civilinės

saugos departamentas. Jis nustato stebėjimų pranešimų ir laboratorinės analizės

išvadų pateikimo tvarką valstybės institucijų ir savivaldybių ekstremalių

situacijų valdymo centrams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1794, 2000.07.04, Žin., 2000, Nr.

61-1805 (2000.07.26)

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

28 straipsnis. Civilinės saugos tarnybos

Civilinės saugos priemonėms vykdyti ir

gelbėjimo darbus atliekančių civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų

veiksmams aprūpinti sudaromos ministerijų, kitų valstybės valdymo institucijų

civilinės saugos tarnybos pagal atitinkamoms ministerijoms ir valstybės valdymo

institucijoms priskirtą reguliavimo sritį, kompetenciją ir funkcijas. Šių

tarnybų funkcijas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

29 straipsnis. Stebėjimo ir laboratorinės

kontrolės tinklas

biologinėmis, cheminėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis stebi aplinkos

apsaugos sistemos aplinkos tyrimų laboratorijos ir jų skyriai,

hidrometeorologijos stotys, Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos

centras, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, Ekstremalių

sveikatai situacijų centras, visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir jų

filialai, žemės ir miškų ūkio laboratorijos, Valstybinės maisto ir

veterinarijos tarnybos laboratorijos ir tyrimų centrai bei kitų valstybės

institucijų laboratorijos ir tyrimų centrai. Šios įstaigos sudaro šalies

stebėjimo bei laboratorinės kontrolės tinklą.

kontrolės tinklui priklausančių įstaigų darbą atsako jų vadovai.

tinklo veiklą ekstremalių įvykių ir jų grėsmės atveju koordinuoja Civilinės

saugos departamentas. Jis nustato stebėjimų pranešimų ir laboratorinės analizės

išvadų pateikimo tvarką apskričių ir rajonų (miestų) ekstremalių situacijų

valdymo centrams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1794, 2000.07.04, Žin., 2000, Nr.

61-1805 (2000.07.26)

30 straipsnis.Vadovavimas gelbėjimo ir

kitiems neatidėliotiniems darbams

paiešką ir gelbėjimą bei skubų iškeldinimą iš ekstremalaus įvykio židinio

organizuoja ir civilinės saugos operacijos vadovo pareigas pradiniu

neatidėliotinu atveju vykdo gelbėjimo darbų vadovas.

likviduojant ekstremalių situacijų padarinius, atsižvelgiant į jų kilimo

priežastis, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos pareigūnai ar

sveikatos priežiūros specialistai atlieka gelbėjimo darbų vadovo funkcijas be

atskiro nurodymo.

pavaldžios visos į nelaimės teritoriją atvykusios civilinės saugos ir gelbėjimo

sistemos pajėgos, neatsižvelgiant į jų priklausomybę. Nė vienas pareigūnas

neturi teisės kištis į gelbėjimo darbų vadovo veiksmus arba atšaukti jo

įsakymus ir nurodymus civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms.

gelbėjimo darbų vadovu arba jo funkcijas atliekančiu pareigūnu ir vykdydama jo

nurodymus saugo ekstremalaus įvykio židinį, kontroliuoja civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos pajėgų bei kitų tarnybų patekimą į židinio teritoriją, palaiko

viešąją tvarką, apdoroja informaciją apie aukas, identifikuoja žuvusiuosius bei

organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos.

teikia neatidėliotiną medicinos pagalbą įvykio vietoje, informuoja artimiausias

asmens sveikatos priežiūros įstaigas apie nukentėjusiuosius ir juos

transportuoja.

6.

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pasirengusios

organizuoti savo įstaigų veiklą ekstremalių situacijų atvejais pagal iš anksto

parengtą įstaigos civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planą.

Planas rengiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas.

7.

Pradėjus telkti savivaldybės teritorijoje turimus materialinius išteklius arba

juos gaunant iš kitų savivaldybių, civilinės saugos operacijos vadovo pareigas

pradeda vykdyti savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro vadovas. Jis

koordinuoja visą gelbėjimo darbų vadovui (-ams) teikiamą pagalbą.

savivaldybių teritorijas ir paveikus daug gyventojų, Civilinės saugos

operacijos vadovo pareigas, pasitelkdamas savivaldybių ekstremalių situacijų

valdymo centrų vadovus, vykdo apskrities ekstremalių situacijų valdymo centro

vadovas.

ar daugiau apskričių teritorijų arba ekstremalios situacijos padariniams

likviduoti reikalinga valstybinio lygio civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos

institucijų pagalba, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos pobūdį pagal iš

anksto parengtus ir suderintus civilinės saugos parengties ekstremalioms

situacijoms planus civilinės saugos operacijos vadovo pareigas vykdo Ministro

Pirmininko paskirtas Vyriausybės narys arba atsakingos už ekstremalios

situacijos valdymą institucijos vadovas. Paskirtam civilinės saugos operacijos vadovui

savo funkcijas atlikti padeda Ekstremalių situacijų valdymo centras.

įvykio mastas sparčiai didėja, administracinių vienetų vadovų prašymu pagal iš

anksto parengtus sąveikos su karinių įgulų vadais planus atskiroms užduotims

ekstremalios situacijos židinyje atlikti įstatymų nustatyta tvarka gali būti

panaudoti Lietuvos kariuomenės daliniai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

30(1) straipsnis.

Materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių

telkimas

apskrities viršininko ar savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu

susitarimo pagrindu ūkio subjektai teikia turimus materialinius išteklius ir bendrosios

bei specialiosios paskirties formuotes gelbėjimo ir padarinių likvidavimo

darbams atlikti.

iškyla didelė grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar asmenų turtui, ūkio subjektai

apskrities viršininko ar savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu

teikia turimus materialinius išteklius ir bendrosios bei specialiosios

paskirties formuotes gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbams atlikti.

Apskrities viršininkas ir savivaldybės administracijos direktorius privalo

siekti, kad ūkio subjektų nuostoliai ir veiklos sutrikdymai būtų kiek įmanoma

mažesni.

bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių pasitelkimo ekstremalių

situacijų atvejais tvarką ir patirtų išlaidų kompensavimo tvarką nustato

Vyriausybė.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

31

straipsnis. Radiacinių ir pramoninių avarijų prevencija, avarijų padarinių

likvidavimas

1.

Radiacinių avarijų prevencijos ir jų padarinių likvidavimo tvarką bei

atsakomybės pagrindus nustato Branduolinės energijos bei Radiacinės saugos

įstatymai.

2.

Valstybės institucijos, apskritys ir savivaldybės rengia veiksmų radiacinės

avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planus ir gyventojų apsaugos

priemones bei padarinių, kurie susidarė už pavojingų objektų ribų, likvidavimo

priemones, įtrauktas į civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms

planus. Planų rengimo metodiką ir užduotis nustato Civilinės saugos

departamentas.

3.

Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo tvarką reglamentuoja

Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Juos tvirtina

Vyriausybė.

4.

Civilinės saugos departamentas yra kompetentinga institucija, kuri organizuoja

ir koordinuoja valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų veiklą pramoninių

avarijų prevencijos ir likvidavimo srityje.

5.

Civilinės saugos departamentas:

1)

rengia Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos

atominėje elektrinėje atveju planą, Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo

ir tyrimo nuostatus ir Avarijų pavojinguose objektuose likvidavimo planų

sudarymo tvarką;

2)

kontroliuoja ir vertina pavojingų objektų pavojaus ir rizikos analizę, avarijų

likvidavimo planų sudarymą, planuose numatytų prevencinių priemonių vykdymą ir

pasirengimą galimų avarijų likvidavimo darbams;

3)

sudaro pavojingų objektų veiklos patikrinimų programą ir organizuoja jos

vykdymą;

4)

organizuoja ir kontroliuoja valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimą

radiacinės ir pramoninės avarijos padariniams likviduoti už atominės elektrinės

sanitarinės zonos bei pavojingų objektų ribų;

5)

Vyriausybės nustatyta tvarka teikia apie pavojingus objektus informaciją ir

ataskaitas Europos Komisijai.

6.

Jeigu pavojingo objekto veiklos vykdytojas nesiima Pramoninių avarijų

prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose nustatytų prevencinių priemonių

avarijoms išvengti, galimų avarijų padariniams švelninti ir likviduoti, kyla

pavojus žmonėms ir aplinkai, Civilinės saugos departamento vadovaujama iš

valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų specialistų sudaryta komisija

Vyriausybės nustatyta tvarka šio objekto veiklą sustabdo. Įvykdžius komisijos

reikalavimus, objekto veikla atnaujinama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

32 straipsnis.

Gyventojų evakavimas

situacijos mastą ir pavojų gyventojams, sprendimus dėl gyventojų evakavimo

priima apskričių viršininkai, savivaldybių administracijų direktoriai, ūkio

subjektų ir įstaigų vadovai, o atskirais atvejais sprendimą dėl skubaus žmonių

iškeldinimo iš ekstremalaus įvykio židinio priima Valstybinės priešgaisrinės

gelbėjimo tarnybos, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir policijos

pareigūnai. Gyventojai evakuojami teritoriniu principu.

organizuoja prie savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo centrų sudarytos

gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijos, joms vadovauja savivaldybės

administracijos direktoriaus paskirti vadovai. Gyventojų evakavimo ir priėmimo

komisijos sudaromos iš atitinkamos savivaldybės administracijos, sveikatos

apsaugos, policijos, autotransporto ir kitų įstaigų specialistų. Evakavimo ir

priėmimo komisijų veiklos nuostatus ir komisijų sudėtį tvirtina savivaldybės

administracijos direktorius.

3.

Gyventojų evakavimo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

atominėje elektrinėje, gyventojai evakuojami pagal Civilinės saugos

departamento parengtą Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės

avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą. Šio plano pagrindu

Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių administracijų direktoriai rengia

detalius gyventojų evakavimo planus ir derina evakuojamų gyventojų

apgyvendinimo klausimus su savivaldybių, į kurias evakuojami gyventojai,

administracijų direktoriais.

Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių gyventojai, administracijų

direktoriai parūpina autotransportą ir organizuoja evakuotųjų apgyvendinimą.

Savivaldybių administracijų direktoriai su transporto savininkais iš anksto

sudaro sutartis dėl autotransporto suteikimo ir ruošia evakuotiesiems

apgyvendinimo vietas.

išlaidos kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

Civilinės saugos MOKYMAS IR TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

33 straipsnis. Gyventojų mokymas

organizuojamas bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ir aukštosiose

neuniversitetinėse mokyklose-kolegijose pagal Civilinės saugos departamento

parengtas civilinės saugos mokymo programas, patvirtintas Švietimo ir mokslo

ministerijos.

d.)

civilinės saugos pagrindų mokoma remiantis tipinėmis Civilinės saugos

departamento parengtomis ir patvirtintomis civilinės saugos mokymo programomis.

Ūkio subjektų, įstaigų vadovai nustato darbuotojų mokymo ir praktinių įgūdžių

patikrinimo tvarką.

civilinės saugos pagrindų mokosi savarankiškai pagal savivaldybių

civilinės saugos pareigūnų parengtas atmintines, o jų praktiniai įgūdžiai

tikrinami savivaldybės civilinės saugos pratybų metu.

valdymo centrų, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių

priešgaisrinių tarnybų pareigūnai, taip pat bendrosios ir specialiosios paskirties

formuočių vadai bei jų nariai, etatiniai civilinės saugos darbuotojai mokomi

pagal Civilinės saugos departamento parengtas civilinės saugos mokymo

programas.

darbuotojai, visų lygių ekstremalių situacijų valdymo centrų pareigūnai,

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių

tarnybų ir jų padalinių vadovai, bendrosios ir specialiosios paskirties

formuočių vadai, visų ūkio subjektų vadovai ir jų pavaduotojai turi baigti

Civilinės saugos departamento nustatytos civilinės saugos mokymo programos

kursą. Šie darbuotojai mokomi ir jų kvalifikacija civilinės saugos srityje

keliama Civilinės saugos departamento nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872 (2004-02-21)

34 straipsnio

redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:

34 straipsnis. Civilinės saugos mokymo

centras

Civilinės saugos mokymo centras (toliau

• Mokymo centras) yra prie Civilinės saugos departamento įsteigta pagrindinė

civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos mokymo įstaiga. Mokymo centrą steigia ir

jo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

34 straipsnio

redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:

35 straipsnis. Civilinės saugos pratybos

ir treniruotės

Valstybės ir savivaldybių institucijų,

ūkio subjektų pasirengimui ekstremalioms situacijoms patikrinti bei jų valdymo

praktiniams įgūdžiams tobulinti Vyriausybės nustatyta tvarka rengiamos ir iš

valstybės biudžeto finansuojamos civilinės saugos pratybos ir treniruotės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

36 straipsnis. Tarptautinis

bendradarbiavimas civilinės saugos klausimais

Lietuvos Respublikos tarptautinis

bendradarbiavimas civilinės saugos srityje remiasi visuotinai pripažintais

tarptautiniais civilinės saugos, žmogaus teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir

žmonių gerovės užtikrinimo principais, laikantis tarptautinių sutarčių ir kitų

teisės aktų.

37 straipsnis. Informacijos pateikimas

Įvykus ekstremaliai situacijai, dėl

kurios gali kilti pavojus kaimyninių valstybių gyventojams ir aplinkai,

Civilinės saugos departamentas nustatyta tvarka nedelsdamas privalo pranešti

apie įvykį, prognozuojamus jo padarinius kaimyninėms valstybėms.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CIVILINĖS

SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMOS FINANSAVIMAS, MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR

SOCIALINĖS GARANTIJOS

38

straipsnis. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo institucijų finansavimas

sistemos valdymo institucijos, Mokymo centras, kitos civilinės saugos mokymo

institucijos bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos finansuojamos

iš valstybės biudžeto lėšų, o ūkio subjektai - iš savo sukauptų lėšų.

d.)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

39 straipsnis. Civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos materialinis aprūpinimas

ir kitiems neatidėliotiniems darbams atlikti ekstremalių įvykių atvejais iš

anksto sudaromas materialinių priemonių valstybinis rezervas. Materialinių

priemonių valstybinio rezervo sudėtį ir dydį, jo papildymo, atnaujinimo ir

naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

sistemos institucijos bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos

materialiniais ištekliais aprūpinamos pagal materialinio-techninio aprūpinimo

tabelius. Šiuos tabelius tvirtina steigėjai, suderinę su atitinkamo lygio

civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijomis.

institucijos, taip pat savivaldybių institucijos aprūpina civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos institucijas, ekstremalių situacijų valdymo centrus, civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgas bei stebėjimo ir laboratorinės kontrolės

tinklą sudarančias įstaigas patalpomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

40

straipsnis. Asmenų, dalyvaujančių šalinant ekstremalių įvykių padarinius,

socialinės

garantijos

Asmenims, kurie priklauso civilinės

saugos ir gelbėjimo sistemos bendrosios ir specialiosios paskirties formuotėms

ir dalyvauja šalinant ekstremalių įvykių padarinius, socialinės garantijos

taikomos įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

UŽ CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS,

KOMPENSACIJA

IR VALSTYBĖS PARAMOS TEIKIMAS

Skirsnio

pavadinimas pakeistas:

Nr.

IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872 (2004-02-21)

41 straipsnis. Atsakomybė už šio

įstatymo reikalavimų pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis.

Kompensacija už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios

paskirties

formuočių pasitelkimą, valstybės paramos teikimas

1.

Išlaidos,

susijusios su materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties

formuočių pasitelkimu gelbėjimo ir ekstremalių situacijų padarinių šalinimo

darbams atlikti, ūkio subjektams yra kompensuojamos.

parama teikiama juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie dėl ekstremalios

situacijos patyrė žalos ir nuostolių.

už materialinių išteklių ir bendrosios bei specialiosios paskirties formuočių

pasitelkimą mokama bei valstybės parama už patirtą žalą ir nuostolius teikiama

iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.

fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė nuostolių dėl branduolinio objekto

padarytos žalos arba nuostolių, kurių kilmės priežasties negalima aiškiai

atskirti nuo branduolinės energetikos objekto padarytos žalos, šie nuostoliai

yra atlyginami Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872

(2004-02-21)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1794, 2000.07.04, Žin., 2000, Nr.

61-1805 (2000.07.26)

CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1674,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3351 (2003-07-23)

CIVILINĖS

SAUGOS ĮSTATYMO 11, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 26 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2001, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-872 (2004-02-21)

CIVILINĖS

SAUGOS ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 25, 28, 29,

30, 31, 32, 33, 34, 35, 38, 39 IR 42 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO

PAKEITIMO, 27 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO

30(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4, 5, 11 ir 24 straipsniai įsigalioja nuo 2004

m. balandžio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-02-26)

autrap@lrs.lt

24 straipsnis. Priešgaisrinės gelbėjimo

pajėgos ir jų paskirtis

pajėgas sudaro valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, savivaldybės

priešgaisrinės tarnybos, žinybinės priešgaisrinės pajėgos ir savanoriškos

ugniagesių formuotės.

gelbėjimo tarnybą sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir

jam pavaldžios įstaigos. Jos paskirtis yra organizuoti gaisrų gesinimą, gesinti

gaisrus, vykdyti gelbėjimo darbus, likviduoti gaivalinių nelaimių, cheminių ir

radiacinių įvykių padarinius bei teikti nukentėjusiesiems pirmąją medicinos

pagalbą.

tarnyba yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis,

gesinanti gaisrus ir atliekanti žmonių bei turto gelbėjimo darbus, išlaikoma iš

savivaldybės biudžeto.

pajėgos yra atskiruose gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, taip pat kitų

įmonių, įstaigų ir organizacijų įsteigti padaliniai, gesinantys gaisrus ir

atliekantys pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus gaisrų metu.

visuomeninė organizacija, kurios paskirtis yra gesinti gaisrus, gelbėti žmones

ir turtą gaisrų metu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1674,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3351 (2003-07-23)