Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2012-09-11
Paskutinį kartą atnaujinta 2012-12-20
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 18
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas skelbtas: Žin., 2012, Nr. 108-5463

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MĖGĖJIŠKOS

ŽŪKLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2012 m. rugsėjo 11 d. Nr. XI-2211

Vilnius

(Žin., 2004, Nr.

118-4395;

2010, Nr. 72-3615; 2011, Nr. 164-7796)

1

straipsnis.

Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su mėgėjų žvejyba,

žuvų išteklių apsauga ir racionaliu jų naudojimu.

2.

Šio įstatymo nuostatos netaikomos privačių dirbtinių vandens telkinių naudojimui

žvejybai.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Intensyviai

veisiamos žuvys – žuvys,

veisiamos pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės

ūkio ministerija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau –

Aplinkos ministerija) nustatytas žuvų įveisimo limituotai žvejybai normas.

2.

Leidimas

naudoti žvejybos plotą – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jame

nustatytomis sąlygomis naudoti žuvų išteklius ir organizuoti mėgėjų žvejybą tam

tikrame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje.

3.

Limituota

žvejyba – saugomų

ir globojamų žuvų rūšių ar intensyviai veisiamų žuvų žvejyba, taip pat žvejyba

vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama, arba žvejyba

nestandartiniais įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką.

4.

Mėgėjų

žvejyba –

žuvų

gaudymas mėgėjų žvejybos įrankiais ir būdais pagal Aplinkos ministerijos ar

Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką.

5.

Mėgėjų žvejybos įrankiai – visi

žuvims vilioti ir pagauti

skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba

kabliukai, taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar

žuvims iš vandens išimti

bei povandeninės žūklės įrankiai.

6.

Mėgėjų žvejybos leidimas – įmokos, skirtos žuvų

ištekliams atkurti ir išsaugoti, sumokėjimo Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjų žvejybai.

7.

Ne mėgėjų

žvejybos įrankiai – tinkliniai

žvejybos įrankiai, išvardyti 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.

1799/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos

žvejybos laivyno registro (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje, ir elektros

žūklės įrankiai.

8.

Saugomos ir

globojamos žuvų rūšys – žuvų rūšys, įrašytos į Lietuvos

Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Globojamų žuvų

ir vėžių rūšių sąrašą

ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugomos

pagal tarptautinius susitarimus.

9.

Vandens

telkinio savininkas – fizinis

ar juridinis asmuo, kuriam

nuosavybės teise priklauso paviršinio vandens telkinys.

10.

Vandens

telkinio valdytojas –

privataus žuvininkystės vandens telkinio savininkas, taip pat valstybės ar

savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų

nustatyta tvarka žuvininkystės vandens telkinys perduotas patikėjimo teise.

11.

Žūklės

ploto naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, iki 2013 m. gegužės

1 d. pagal leidimą naudoti žūklės plotą naudojantis valstybinį vandens

telkinį.

12.

Žvejyba paleidžiant žuvis – mėgėjų

žvejyba, kai sugautos žuvys nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens

telkinį, taip užtikrinant žuvų gyvybingumą.

13.

Žvejybos plotas – vandens telkinys ar jo dalis, į kurį (kurią) teisės aktų

nustatyta tvarka išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą.

14.

Žvejybos ploto naudotojas – fizinis

ar juridinis asmuo ar kita organizacija arba juridinio

asmens ar kitos organizacijos filialas, turintys leidimą

naudoti žvejybos plotą.

15.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme ir Lietuvos

Respublikos vandens įstatyme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-28, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr.

143-7379 (2012-12-11)

ANTRASIS

SKIRSNIS

MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS

REGULIAVIMAS IR PLĖTRA

3

straipsnis. Mėgėjų žvejybos reguliavimas

1.

Mėgėjų

žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši

žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos

ministerijos ar

Žemės ūkio ministerijos

nustatyta

tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų nerštavietėse, migracijos keliuose,

saugomų ir globojamų žuvų rūšių buveinėse.

2.

Žemės ūkio

ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų

vandenyse tvarką. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja,

kaip šios tvarkos laikomasi.

3.

Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija, siekdama optimizuoti mėgėjų žvejybos

plėtrą:

1) reguliuoja

mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse ir kontroliuoja visuose žuvininkystės vandens

telkiniuose;

2)

nustatyta tvarka išduoda ir panaikina leidimus naudoti žvejybos plotą;

3) nustato

prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką, atlieka ne mėgėjų žvejybos

įrankių apyvartos kontrolę, išduoda leidimus gaminti, realizuoti, įsigyti ne

mėgėjų žvejybos įrankius;

4) kuria ir

valdo mėgėjų žvejybos informacinę sistemą.

4.

Žuvų išteklių

tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose

didesniuose kaip 500 ha žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama

užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau

kaip kas 2 metai. Likusiuose didesniuose kaip 100 ha žuvininkystės vandens

telkiniuose žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 5 metai. Žuvų

išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio

ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai ar

juridiniai asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti

Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.

5.

Pagrindinės

mėgėjų žvejybos reguliavimo priemonės yra šios:

1) draudimas

žvejoti tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose;

2) leidžiamų

naudoti žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų bei masalų nustatymas;

3) didžiausio

leidžiamo sugauti žuvų kiekio nustatymas;

4) leidžiamų

gaudyti žuvų dydžio nustatymas;

5) draudžiamų

gaudyti žuvų rūšių nustatymas;

6) ilgiausios

žvejybos trukmės nustatymas;

7) žvejybos

paleidžiant žuvis nustatymas;

8) žvejų

skaičiaus ribojimas tam tikrose vietose ir (arba) tam tikru laiku.

6.

Mėgėjų žvejybai privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija nustato tik šio straipsnio 5 dalies 1,

2 ir 5 punktuose nurodytas mėgėjų žvejybos reguliavimo priemones.

4

straipsnis. Limituotos žvejybos organizavimas

1.

Limituota

žvejyba vidaus vandenyse organizuojama ir vyksta Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka. Limituota žvejyba jūrų vandenyse organizuojama ir vyksta

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Organizuojant limituotą žvejybą valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje,

turi būti atlikti žuvų išteklių tyrimai ir gautos žuvų išteklių tyrimus

atlikusių fizinių ar juridinių asmenų rekomendacijos, kad šiame telkinyje

tikslinga organizuoti limituotą žvejybą.

3.

Atsižvelgdama

į žuvų išteklių būklę ir žuvų

išteklių tyrimus atlikusių fizinių ar juridinių asmenų rekomendacijas, Aplinkos

ministerija nustato limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas vidaus

vandenyse, o Žemės ūkio ministerija nustato limituotos žvejybos reguliavimo

priemones ir sąlygas jūrų vandenyse.

4.

Limituotą

žvejybą leidžiama organizuoti tik paskelbus limituotos žvejybos reguliavimo

priemones ir sąlygas. Limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos

vidaus vandenyse skelbiamos ir atšaukiamos Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka, o limituotos žvejybos reguliavimo priemonės ir sąlygos jūrų vandenyse

skelbiamos ir atšaukiamos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Mėgėjų žvejybos taryba

1.

Pasiūlymams

aplinkos ministrui ir žemės ūkio ministrui mėgėjų žvejybos klausimais

teikti sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Mėgėjų žvejybos taryba.

2.

Mėgėjų žvejybos taryba sudaroma iš šių institucijų ir veiklos sričių atstovų:

1) Žemės ūkio

ministerijos ar jai pavaldžių institucijų – 2 atstovai;

2)

Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų – 2 atstovai;

3) Valstybinio

turizmo departamento prie Ūkio ministerijos – 1 atstovas;

4) žvejų mėgėjų

asociacijų – 4 atstovai;

5) asocijuotų žvejybos ploto naudotojų –

4 atstovai;

6) žuvininkystės mokslo institucijų – 3

atstovai;

7)

mėgėjų žvejybos srities visuomenės informavimo priemonių – 2 atstovai.

3.

Mėgėjų žvejybos tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina aplinkos ministras ir

žemės ūkio ministras.

TREČIASIS

SKIRSNIS

LEIDIMAI NAUDOTI

ŽVEJYBOS PLOTĄ

6

straipsnis. Leidimai naudoti žvejybos plotą

1.

Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose

gali būti išduodami leidimai naudoti žvejybos plotą. Viename vandens telkinyje

išduodamas tik vienas leidimas naudoti žvejybos plotą.

2.

Leidimai

naudoti žvejybos plotą upėse ir į Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos

leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą įrašytuose vandens

telkiniuose neišduodami. Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai

naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos

įgaliota institucija.

3.

Vandens telkiniai, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, yra:

1) upės;

2)

valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų rezervatuose esantys vandens

telkiniai;

3) vertingų

gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs

vandens telkiniai;

4) žuvų

migracijai, nerštui ypač svarbūs vandens telkiniai;

5) rekreacijai

svarbūs vandens telkiniai.

4.

Sprendimus

suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priima vandens telkinio valdytojas,

suderinęs su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

5.

Sprendimas

suteikti teisę naudoti žvejybos plotą didesniame kaip 100 ha valstybiniame

žuvininkystės vandens telkinyje negali būti priimamas tol, kol tame

žuvininkystės vandens telkinyje Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka

neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai atliekami ne anksčiau

kaip prieš 2 metus iki sprendimo išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą

priėmimo ir paskutiniais leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo metais.

6.

Vandens

telkinio valdytojas, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos patvirtintais vandens

telkinių tvarkymo tipiniais planais ir atsižvelgdamas į to žuvininkystės

vandens telkinio žuvų išteklių tyrimų duomenis, tvirtina žuvų išteklių

naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planą. Šis planas

patvirtinamas iki sprendimo suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo, su

šiuo planu supažindinami asmenys, pretenduojantys gauti leidimą naudoti

žvejybos plotą.

7.

Leidimų

naudoti žvejybos plotą išdavimo ir panaikinimo tvarką nustato Aplinkos

ministerija. Leidimus

naudoti žvejybos plotą išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

8.

Leidimas naudoti

žvejybos plotą išduodamas juridiniam, fiziniam asmeniui, kitai organizacijai

arba juridinio asmens ar kitos organizacijos filialui.

9.

Sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą kartu su patvirtintu žuvų

išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planu

vandens telkinio valdytojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo

pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai.

7

straipsnis. Sprendimų suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priėmimo būdai

1.

Vandens

telkinio valdytojo sprendimai suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimami

aukciono būdu arba be aukciono.

2.

Be aukciono

priimamas sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą:

1) paskutiniam žvejybos

ploto naudotojui, tinkamai vykdžiusiam leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus;

2)

asmeniui, užsiimančiam

akvakultūra ir naudojančiam vandenį iš tų žuvininkystės vandens telkinių

žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti;

3) ne mažesnės

negu pusė to žuvininkystės vandens telkinio dalies savininkui.

3.

Jeigu yra

keli asmenys,

kuriems sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimamas be aukciono, tarp jų

rengiamas uždaras aukcionas.

4.

Jeigu

sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą nepriimamas be aukciono ar

uždarame aukcione, rengiamas atviras aukcionas.

5.

Aukcionus

rengia vandens telkinių valdytojai pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Aukcionas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo bent vienas pretendentas, už

teisę naudoti žvejybos plotą pasiūlęs mokestį, ne mažesnį už Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytą pradinį mokesčio dydį.

8

straipsnis. Mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą

1.

Aukciono būdu

priimant sprendimą suteikti teisę naudoti žvejybos plotą, mokestis už teisę

naudoti žvejybos plotą turi būti aukciono metu pasiūlyto didžiausio mokesčio

dydžio.

2.

Be aukciono

priimant sprendimą suteikti teisę naudoti žvejybos plotą, mokesčio dydį,

mokėjimo tvarką ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šis

mokesčio dydis laikomas pradiniu organizuojant aukcioną dėl teisės naudoti

žvejybos plotą žuvininkystės vandens telkinyje.

3.

Mokesčio už

teisę naudoti žvejybos plotą dydis ir mokėjimo terminai nurodomi leidime naudoti

žvejybos plotą.

9

straipsnis. Leidimų naudoti žvejybos plotą terminai ir sąlygos

1.

Leidimai

naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų. Leidimo naudoti žvejybos plotą formą

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Leidimai

naudoti žvejybos plotą valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į

kuriuos numatoma atkurti nuosavybės teises, išduodami iki nuosavybės teisių į

šiuos telkinius atkūrimo ir ši sąlyga įrašoma į leidimo naudoti žvejybos plotą

sąlygas.

3.

Leidimas

naudoti žvejybos plotą neišduodamas:

1) asmenims,

kuriems per paskutinius 2 metus buvo nutraukta valstybinio vandens telkinio

nuomos verslinei žūklei sutartis ar panaikintas leidimas naudoti žūklės plotą

ar leidimas naudoti žvejybos plotą dėl įsipareigojimų nevykdymo;

2) jeigu

sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimtas pažeidžiant įstatymų

ir kitų teisės aktų nuostatas.

4.

Leidimas

naudoti žvejybos plotą panaikinamas:

1) jeigu

žvejybos ploto naudotojui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai

dėl leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygų nevykdymo, kurių jis neįvykdė;

2) jeigu žvejybos

ploto naudotojui per metus buvo skirtos dvi administracinės nuobaudos dėl žuvų

išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar leidimo naudoti

žvejybos plotą esminių sąlygų

pažeidimo;

3)

jeigu nustatytais terminais nesumokamas mokestis už teisę naudoti žvejybos

plotą;

4)

jeigu žvejybos ploto naudotojas per tris mėnesius nuo leidimo

naudoti žvejybos plotą išdavimo nepradeda vykdyti leidime naudoti žvejybos plotą

nustatytų reikalavimų;

5)

žvejybos ploto naudotojo prašymu, kai žvejybos ploto naudotojas ir vandens

telkinio valdytojas dėl to susitaria arba kai vandens telkinys dėl aplinkybių,

už kurias žvejybos ploto naudotojas neatsako, pasidarė netinkamas naudoti leidime

naudoti žvejybos plotą numatytiems tikslams;

6) kai vandens

telkinio valdytojas priima sprendimą dėl nuosavybės teisių į tą vandens telkinį

atkūrimo;

7) likvidavus

juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;

8) mirus fiziniam

asmeniui, kuriam buvo išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą.

10

straipsnis. Žvejybos ploto naudotojo teisės ir pareigos

1.

Žvejybos

ploto naudotojas žuvininkystės vandens

telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, turi teisę:

1) Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka organizuoti mėgėjų ar limituotą žvejybą;

2) Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka žvejoti verslinės žvejybos įrankiais;

3)

Vyriausybės nustatyta tvarka gauti valstybės paramą, skirtą žuvų ištekliams

atkurti ir apsaugoti;

4) naudotis

kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

2.

Žvejybos

ploto naudotojas žuvininkystės vandens

telkinyje, kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo:

1) įgyvendinti

vandens telkinio valdytojo patvirtintą žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir

apsaugos vandens telkinyje priemonių planą;

2) Aplinkos

ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti žuvų

išteklių apsaugą;

3) Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka išduoti mėgėjų žvejybos leidimus;

4) Aplinkos

ministerijos ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie žuvų

išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą žvejybos plote;

5) laikytis

nustatytų specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų, žvejybos taisyklių,

kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės

aktų, leidimo naudoti žvejybos

plotą

sąlygų ir reikalavimų.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TEISĖS Į MĖGĖJŲ

ŽVEJYBĄ SUTEIKIMAS. ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGA. ASMENŲ, UŽSIIMANČIŲ MĖGĖJŲ ŽVEJYBA,

TEISĖS IR PAREIGOS

11

straipsnis. Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas

1.

Teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos leidimas, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

2.

Už mėgėjų

žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į

kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, mokama:

1) dviem paroms

– 5 litai;

2) mėnesiui – 20

litų;

3) metams – 50

litų.

3.

Už mėgėjų

žvejybos leidimą žvejoti privačiame

žuvininkystės vandens telkinyje arba valstybiniame žuvininkystės vandens

telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota

limituota žvejyba, mokama:

1) parai – 10

litų;

2) savaitei – 30

litų;

3) mėnesiui – 50

litų.

4.

Už mėgėjų

žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį

išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, mokama:

1) dviem paroms

– 5 litai;

2) mėnesiui – 20

litų;

3) metams – 50

litų.

5.

Už mėgėjų

žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame žuvininkystės vandens

telkinyje, kuriame organizuota limituota žvejyba, arba valstybiniame

žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos

plotą ir organizuota limituota žvejyba, mokama 50 litų.

6.

Už mėgėjų

žvejybos leidimą mokama:

1) vandens

telkinio savininkui, kai žvejojama jam nuosavybės teise priklausančiame žuvininkystės

vandens telkinyje;

2) žvejybos

ploto naudotojui, kai žvejojama žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame jam

išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą;

3) į valstybės

biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti,

kai žvejojama valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos

neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą.

7.

Žvejoti

nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų,

valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos

regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę

gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje.

8.

Žvejybos

plotų naudotojai ir

privačių žuvininkystės vandens telkinių savininkai turi teisę

sumažinti mokestį už mėgėjų žvejybos leidimą arba suteikti nemokamą teisę

žvejoti, taip pat suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu šiame

įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami nustatyto mokesčio už mėgėjų

žvejybos leidimą dydžio už vieną parą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-28, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr.

143-7379 (2012-12-11)

12

straipsnis. Žuvų išteklių apsauga, kontrolė ir atkūrimas

1.

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių

filialai privalo saugoti žuvų išteklius, žuvų gyvenamąją aplinką nuo kenksmingo

poveikio.

2.

Draudžiama

prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sužvejotomis žuvimis ir iš jų pagamintais

produktais.

3.

Žuvų išteklių apsaugos ir atkūrimo valstybinę kontrolę organizuoja ir atlieka

įstatymų įgaliotos institucijos ir pareigūnai.

4.

Žuvų išteklių

atkūrimą valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti

leidimai naudoti žvejybos plotą, organizuoja ir vykdo Vyriausybės įgaliotos

institucijos. Šie darbai atliekami pagal Žemės ūkio ministerijos parengtas ir

su Aplinkos ministerija suderintas programas.

5.

Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai

naudoti žvejybos plotą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka žuvų

išteklius saugo ir atkuria žvejybos ploto naudotojai. Privačiuose

žuvininkystės vandens telkiniuose žuvų išteklius saugo ir atkuria vandens

telkinių savininkai.

13 straipsnis.

Asmenų, užsiimančių mėgėjų žvejyba, teisės ir pareigos

1.

Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba,

turi teisę:

1) žvejoti

vidaus vandenyse Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, žvejoti jūrų vandenyse

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka;

2)

nekliudomi patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos

teritoriją ir joje būti.

2.

Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo:

1) racionaliai naudoti žuvų išteklius ir

juos saugoti;

2) paaiškėjus,

kad naudojamiems žuvų ištekliams gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo

išvengta, o atsiradus

žalingiems padariniams, nedelsdami juos šalinti ir apie tai pranešti Aplinkos

ministerijai, žuvininkystės vandens telkinių savininkams ar žvejybos plotų

naudotojams;

3)

neteršti vandens telkinių ir jų pakrančių;

4) atlyginti

savo neteisėtais veiksmais žuvų ištekliams padarytą žalą;

5) vykdyti

teisėtus valstybės institucijų ir pareigūnų reikalavimus.

PENKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

14

straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Juridiniai ir

fiziniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

2

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas,

išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja po 3 mėnesių nuo paskelbimo leidinyje

„Valstybės žinios“.

3

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė ar

jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui

įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4 straipsnis. Leidimai naudoti žūklės

plotą ir vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutartys

1.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, leidimai naudoti žūklės plotą neišduodami ir vandens telkinio

nuomos verslinei žūklei sutartys nesudaromos.

2.

Leidimai

naudoti žūklės plotą galioja ne ilgiau kaip iki 2013 m. sausio 1 d. Žuvų

išteklių naudotojams, turintiems leidimus naudoti žūklės plotą ar iki 2009 m.

sausio 1 d. turėjusiems vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis ir

vykdžiusiems prisiimtus esminius įsipareigojimus, šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Mėgėjų žvejybos

įstatymo nustatyta tvarka be aukciono išduodami leidimai naudoti žvejybos plotą

ir nustatomas be aukciono suteikiamos teisės naudoti žvejybos plotą mokesčio

dydis. Šiuo atveju prieš priimant sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos

plotą žuvų išteklių tyrimai gali būti neatlikti. Leidimas naudoti žvejybos plotą

išduodamas 10 metų, skaičiuojant nuo leidimo išdavimo datos. Nuo leidimo

naudoti žvejybos plotą išdavimo netenka galios leidimas naudoti žūklės plotą.

3.

Teisė į

mėgėjų žvejybą valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas

leidimas naudoti žūklės plotą ar dėl kurio sudaryta vandens telkinio nuomos

verslinei žūklei sutartis, įgyjama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Mėgėjų

žvejybos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-28, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr.

143-7379 (2012-12-11)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                                       DALIA

GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-28, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr.

143-7379 (2012-12-11)

MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO 1 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2012-12-12)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).