Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Priežiūros institucijos turi teisę savo iniciatyva pradėti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo patikrinimus pagal priežiūros institucijos patikrinimų planą (priežiūros planą).

Priežiūros institucijos taip pat gali pradėti patikrinimus dėl galimų šio įstatymo pažeidimų gavusios pranešimą ar kitokius duomenis, kuriais užfiksuotos galimų šio įstatymo pažeidimų aplinkybės.

Priežiūros institucijos, šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies atvejais nustačiusios, kad su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba suderintų taikomų papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, neužtenka, atlieka patikrinimą, ar finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai atsisakė pradėti arba nutraukė pinigines operacijas ar sandorį, dalykinius santykius su klientu, arba nutraukė veiklą trečiojoje valstybėje.

Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijų, išskyrus Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, įgalioti darbuotojai, be teisių, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę:

Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų įgalioti darbuotojai, be teisių, nustatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę atlikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus.

Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikiamas prašymas leisti atlikti šiuos veiksmus. Prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti duomenys, kuriais grindžiamas įtarimas padarius šio įstatymo pažeidimus. Prašymą išduoti teismo leidimą rašytinio proceso tvarka išnagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Priežiūros institucija, nesutinkanti su teismo sprendimu atmesti prašymą, turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Priežiūros institucijų reikalavimai, atliekant šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodytus veiksmus, yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės.

Šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 dalies 3 punktą, nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucijos.

Išnagrinėjusi patikrinimo metu surinktą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija priima sprendimą:

Priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti pažeidimo tyrimą (klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą), kai:

Šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma:

Sistemingu šio įstatymo pažeidimu laikoma:

Privalomi nurodymai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui duodami siekiant panaikinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo.

Priežiūros institucija, duodama privalomą nurodymą, nustato terminą, iki kada finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo pašalinti pažeidimus ar veiklos trūkumus.

Prieš spręsdama, ar duoti privalomus nurodymus, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti ir praneša finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, kuriam ketina duoti privalomą nurodymą. Priežiūros institucija turi teisę neatsižvelgti į paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nurodytam paaiškinimų pateikimo terminui. Paaiškinimų per nurodytą terminą nepateikimas priežiūros institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl privalomo nurodymo davimo.

Finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo įvykdyti nurodymus per priežiūros institucijos nustatytą terminą ir apie veiksmus, kurių imasi dėl duotų nurodymų, privalo pranešti raštu priežiūros institucijai per jos nustatytą laikotarpį.

Jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas, kuriam buvo duotas privalomas nurodymas, jį gavęs raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo pagrindo duoti privalomo nurodymo, priežiūros institucija turi teisę atšaukti duotą privalomą nurodymą.

Motyvuotu finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, kuriam duotas privalomas nurodymas, prašymu priežiūros institucija turi teisę privalomo nurodymo įvykdymo terminą atidėti, jeigu įvykdyti duoto privalomo nurodymo laiku finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali dėl objektyvių priežasčių ir priežiūros institucijai yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai.

Privalomų nurodymų davimas neatima teisės priežiūros institucijai kartu taikyti ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.

Priežiūros institucija apie finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui duotą privalomą nurodymą, įskaitant informaciją apie privalomo nurodymo esmę ir finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, kuriam skirtas privalomas nurodymas, pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, turi teisę paskelbti viešai.

Už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Lietuvos bankas taiko šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Lietuvos advokatūra taiko šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Neteko galios nuo 2024-08-01

Neteko galios nuo 2024-08-01

Lietuvos advokatūra, įvertinusi, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą.

Jeigu priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija, nustato, kad elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, reikalavimų, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso ši finansų įstaiga, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.

Priežiūros institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė.

Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, priežiūros institucija finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui ir, jeigu taikytina, 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam asmeniui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (toliau visi kartu šiame skyriuje – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės) nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Priežiūros institucija turi teisę neatsižvelgti į paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nurodytam paaiškinimų pateikimo terminui. Paaiškinimų per nurodytą terminą nepateikimas priežiūros institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo.

Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.

Poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką priežiūros institucija registruotąja pašto siunta praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), jeigu asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), apie svarstymą buvo tinkamai pranešta.

Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma (taikomos) poveikio priemonė (priemonės), turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, nežinomas, asmuo, kuriam taikoma (taikomos) poveikio priemonė (priemonės), turi teisę prašyti nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą.

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai ir jų vertinimas.

Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.

Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės (priemonių) taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl išduotų licencijų, leidimų galiojimo sustabdymo, panaikinimo.

Medžiaga apie šio įstatymo pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas sustabdomas. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą, stabdomas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą, pratęsiamas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie kaltinamojo akto surašymą, klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas nutraukiamas.

Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos registruotąja pašto siunta išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.

Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemones gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 4 metai nuo pažeidimo nustatymo ir ne daugiau kaip 5 metai nuo pažeidimo padarymo dienos (esant trunkamajam pažeidimui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos).

Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui skirti šias baudas:

Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų.

Jeigu finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas yra patronuojančioji įstaiga arba priklauso patronuojančiajai grupės įstaigai ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.

Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką ir Lietuvos advokatūrą, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:

Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

Jeigu kiti įpareigotieji subjektai yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai grupės įmonei ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.

Informacija apie įsiteisėjusį sprendimą dėl taikytų poveikio priemonių, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijų interneto svetainėse nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, po to, kai priežiūros institucijos sprendimas išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė (priemonės) buvo pritaikyta (pritaikytos).

Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus.

Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui arba neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, šios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucijos turi teisę nuspręsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos neskelbti, jeigu informacijos skelbimo atidėjimas, skelbiamos informacijos nuasmeninimas neužtikrina finansų rinkų stabilumo arba poveikio priemonė taikyta už mažareikšmį pažeidimą.

Priežiūros institucijų interneto svetainėse šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija skelbiama ne trumpiau kaip 5 metus nuo jos paskelbimo. Asmens duomenys iš paskelbtos informacijos vadovaujantis fizinio asmens prašymu gali būti pašalinti po 2 metų nuo informacijos paskelbimo.

Priežiūros institucijos paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

Jeigu yra motyvuotas asmens prašymas, priežiūros institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu asmuo negali laiku sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių.

Priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos narį (narius), administracijos vadovą (vadovus), vyresnįjį vadovą, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dienos asmuo, nušalintas nuo pareigų, neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.

Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos narį (narius), finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų administracijos vadovą (vadovus), užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (arba) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (arba) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos narį (narius), administracijos vadovą (vadovus), vyresnįjį vadovą, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos apribojimo.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti paslaugų. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos apribojimo terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Kai nustatoma, kad veiklos uždraudimo (apribojimo) pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, veiklos uždraudimo (apribojimo) terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti paslaugų, o finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas, be to, privalo nedelsdamas priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą.

Apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimą (apribojimą) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę, finansų įstaiga laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose esančiomis lėšomis ir (ar) kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui Turto arešto aktų registre įregistruoti. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas Turto arešto aktų registre gali būti įregistruotas laikinai.

Kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ta priežiūros institucija, kuri išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, turi teisę panaikinti išduotą licenciją ar leidimą vykdyti veiklą ar laikinai sustabdyti licencijos ar leidimo galiojimą tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.

Išnykus licencijos ar leidimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos ar leidimo galiojimą.

Jeigu licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavė ne priežiūros institucija, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos sustabdymo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Išnykus licencijos ar leidimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos atnaujinimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Jeigu licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavė ne priežiūros institucija, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos sustabdymo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Įsiteisėjus sprendimui panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, priežiūros institucija kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos pasibaigimo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Asmuo, nesutinkantis su priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo vykdymo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas ir sprendimą panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, jeigu tokį sprendimą priėmė ne licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavusi priežiūros institucija.

Informacija, gauta priežiūros tikslu, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami arba buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems buvo perduota priežiūros tikslu gauta informacija.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.

Priežiūros institucijos turi teisę priežiūros tikslu gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti tik atlikdamos joms pavestas funkcijas ir šiais tikslais:

Priežiūros tikslu gauta informacija gali būti perduota:

Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.

Priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 5 dalies 2–6 punktus, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Lietuvos Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą arba baudžiamąjį persekiojimą (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija), prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina veikos, įvardytos 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede, prevencijai, tyrimui, atskleidimui arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos kompetentingai valstybės institucijai, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos atskleidimas būtų akivaizdžiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia kompetentingai valstybės institucijai motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją.

Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma ar kuriuo ji buvo pateikta.

Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti perduota trečiosioms šalims arba naudojama kitais tikslais, negu iš pradžių įvardytais, tik tuo atveju, jeigu yra gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio gautas sutikimas.

Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją nusikalstamos veikos, įvardytos Reglamento (ES) 2016/794 I priede, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina Europolo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos Europolui, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad, suteikus tokią informaciją, būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia Europolui motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją.

Keičiantis informacija su Europolu, laikomasi Reglamento (ES) 2016/794 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų.

Keičiantis informacija pagal šį straipsnį, susipažinti su specialių kategorijų asmens duomenimis ir juos tvarkyti, prižiūrint duomenų apsaugos pareigūnui, turi teisę tik tie darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti ir specialiai įgalioti duomenų valdytojo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba renka, registruoja ir penkerius metus nuo sukūrimo kaupia įrašus apie prašymus, gautus pagal šį straipsnį:

Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įrašai naudojami tik asmens duomenų tvarkymo teisėtumui patikrinti ir pagal prašymą teikiami tik Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.

Valstybės institucijos iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalį, įtraukia į svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašą.

Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina tos tarptautinės organizacijos svarbių viešųjų pareigų sąrašą ir pateikia jį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus svarbių viešųjų pareigų sąrašus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbia viešai savo interneto svetainėje.

Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų su visais pakeitimais 22 straipsnio 1 dalį.

Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, 8 metus nuo informacijos apie naudos gavėjus išbraukimo iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) dienos.

Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) kaupiama informacija apie naudos gavėjus visiems teisės aktų nustatytomis sąlygomis turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:

Neteko galios nuo 2022-08-01.

Juridinių asmenų registro tvarkytojas tvarko virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialų sąrašus ir juos skelbia savo interneto svetainėje.

Virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašuose nurodomi šie duomenys:

Kitų įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl laikino ar visam laikui uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.

Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucijai pateikia išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo.

Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.

Priežiūros institucijai priėmus sprendimą visam laikui uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą.

Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti visam laikui uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.

Finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti šiame įstatyme joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant ir tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamo įgyvendinimo, prevencijos priemones, turi teisę keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamą įgyvendinimą. Keitimosi informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius.

Finansų įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), ir keičiasi tik ta informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo).

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, perduodami šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:

Atsakomybė dėl šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos reikalavimų laikymosi tenka kito asmens informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.