Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1998.11.05)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr.64-1502

Neoficialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-903,

98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo

redakcija

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS

Į S T A T Y M A S

Nauja įstatymo

redakcija:

Nr. VIII-903,

98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis - nustatyti pinigų

plovimo prevencijos priemones bei valstybės institucijas, atsakingas už pinigų

plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pinigų kilmę.

numatytų priemonių, užkertančių kelią pinigų plovimui, įgyvendinimas.

vekseliai, kelionių čekiai, mokamieji (mokėjimo) pavedimai bei kiti mokėjimo

dokumentai.

ir kitos įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos banko išduotą licenciją.

draudimo brokeriai, investiciniai fondai, investicinių fondų valdymo įmonės ir

depozitoriumai, finansų maklerių įmonės, investicijų valdymo bei konsultavimo

įmonės. Lombardo ir pašto veikla šiame įstatyme prilyginama finansinės įstaigos

veiklai.

įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, atliekanti operacijas pinigais su

kredito ar finansine įstaiga ar kitu juridiniu asmeniu arba įmone, neturinčia

juridinio asmens teisių, išskyrus valstybės ir savivaldos institucijas, kitas

biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei valstybės ar savivaldybės fondus,

užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas finansinėse ir kredito įstaigose,

taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas

civilinių sandorių ar kitu pagrindu, išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su

valstybės ir savivaldos institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis,

Lietuvos banku bei valstybės ar savivaldybės fondais, užsienio valstybių

diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ

3 straipsnis. Valstybės

institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mokesčių

policija, Lietuvos bankas ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos yra valstybės institucijos, kurios pagal kompetenciją

atsakingos už šiame įstatyme numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą.

4 straipsnis. Metodinių

rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais priėmimas

Lietuvos bankas priima kredito įstaigoms

skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią pinigų

plovimui.

5 straipsnis. Mokesčių

policijos funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones

Mokesčių policija pagal kompetenciją:

1) renka ir registruoja šiame įstatyme

nurodytą informaciją apie kliento operacijas pinigais ir klientą, atliekantį

šias operacijas;

2) renka ir analizuoja informaciją, susijusią

su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) teikia informaciją teisėsaugos ir kitoms

valstybės institucijoms šių motyvuotu reikalavimu apie kliento atliekamas

operacijas pinigais;

4) atlieka kvotą pinigų plovimo bylose;

5) bendradarbiauja su užsienio valstybių

institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų

plovimo prevencijos priemones;

6) teikia metodines rekomendacijas

finansinėms įstaigoms, notarams bei asmenims, turintiems teisę atlikti

notarinius veiksmus, šio įstatymo įpareigotiems teikti informaciją mokesčių

policijai, dėl reikiamų duomenų rinkimo ir perdavimo;

7) ne rečiau kaip kartą per metus pateikia

ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.

6 straipsnis. Mokesčių

policijos teisės įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones

1) gauti iš valstybės institucijų, kredito ir

finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio

asmens teisių, notarų

bei asmenų, turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis

ir dokumentus apie atliekamas operacijas pinigais;

2) tikrinti valstybės institucijų, kredito ir

finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio

asmens teisių, veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

3) gauti iš valstybės institucijų, kredito ir

finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio

asmens teisių, informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

4) koordinuoti valstybės institucijų veiklą,

susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

5) nurodyti valstybės institucijų, kredito ir

finansinių įstaigų vadovams aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su pinigų plovimo prevencijos

priemonių įgyvendinimu. Vadovai privalo išnagrinėti mokesčių policijos

nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 dienas po nurodymo gavimo pranešti mokesčių

policijai apie priimtas priemones.

kvotą pinigų plovimo bylose, teises reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

7 straipsnis. Valstybės institucijų

bendradarbiavimas

institucijos privalo pranešti mokesčių policijai apie pastebėtus galimo pinigų

plovimo požymius, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš

pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės institucijos turi pranešti mokesčių

policijai, ir šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.

iš teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų,

notarų ir asmenų, turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus, kitų juridinių ar

fizinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, pinigų plovimo

prevencijos tikslu, gali būti įstatymų nustatytais atvejais perduota

operatyvinės veiklos subjektams ir kitoms valstybės institucijoms.

TREČIASIS SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS

8 straipsnis. Operacijų pinigais įtartinumas

kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais gali būti susijusios su pinigų

plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę ir 12 straipsnio 1 dalyje

nurodytą informaciją apie atliktą operaciją pinigais nedelsdamos, bet ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo dienos, pateikti mokesčių

policijai nepaisant operacijos pinigais dydžio.

notarinius veiksmus, esant įtarimui, kad jų klientų sudaromi sandoriai gali

būti susiję su pinigų plovimu, privalo kliento tapatybę patvirtinančius

duomenis ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį

nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo

dienos, pateikti mokesčių policijai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar

mokamos pinigų sumos dydžio.

operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė kartu su Lietuvos

banku.

9 straipsnis. Kliento tapatybės nustatymas

nustatyti kliento tapatybę, jeigu kliento atliekamos operacijos pinigais suma

viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Vyriausybė.

pradedant operaciją pinigais.

jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia

duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, taip

pat jeigu pateikti ne visi

duomenys arba jie yra

neteisingi.

10 straipsnis. Operacijos pinigais atlikimas

per atstovą

Kai atliekama operacija pinigais, apie kurią

pagal šį įstatymą turi būti pranešta mokesčių policijai, per atstovą, kredito

ir finansinės įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.

11 straipsnis. Informacijos saugojimas

tvarkyti registrą apie kliento

atliktas operacijas pinigais,

kurių suma viršija 50

000 litų ar ją atitinkančią sumą

užsienio valiuta, bei įtartinas operacijas, išskyrus atvejus, kai kredito ir finansinės

įstaigos klientas yra kita

kredito ar finansinė įstaiga.

notarinius veiksmus, privalo tvarkyti klientų

sandorių, pagal kuriuos gaunama

ar mokama pinigų suma viršija

50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.

Vyriausybė kartu su Lietuvos banku.

dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai, susiję su operacijų

pinigais atlikimu, turi būti saugomi 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos.

12 straipsnis. Informacijos pateikimas

mokesčių policijai

atliekančios operacijas pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius

duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais pateikti mokesčių

policijai, jeigu kliento vienkartinės operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti

notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir

informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti mokesčių policijai, jei

pagal sandorį gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Mokesčių policijai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę

patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama per atstovą, - ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos

pinigais suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais

atlikimo data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai

atlikta operacija pinigais.

kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją

apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo

anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų vienkartinių draudimo įmokų suma

pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija

10 000 litų, o periodinių įmokų

• viršija 5 000 litų

ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

policijai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie

vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą,

jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

informacija mokesčių policijai pateikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7

darbo dienas nuo operacijos atlikimo dienos.

informacija mokesčių policijai neteikiama, jeigu kredito ar finansinės įstaigos

klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos mokesčių policijai, jeigu

kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais,

atitinkančios Vyriausybės ir Lietuvos banko nustatytus kriterijus.

netaikoma, jeigu kredito ar finansinės įstaigos klientas verčiasi:

1) teisinių paslaugų teikimu, advokato

praktika, notaro veikla;

2) loterijų, bingo organizavimu ir vykdymu;

3) veikla, susijusia su juodaisiais,

spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,

juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba transporto priemonėmis;

5) prekyba nekilnojamuoju turtu;

6) audito veikla;

7) asmens sveikatos priežiūra;

8) aukcionų organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar kelionių organizavimu;

10) didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba naftos produktais;

12) prekyba medikamentais.

13 straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

Respubliką įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę Vyriausybės

nustatyta tvarka.

kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos

atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų pinigų vienkartinė suma viršija 10

000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti mokesčių policijai, jeigu juridinis

ar fizinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, įveža į Lietuvos

Respubliką ar išveža iš jos grynųjų pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000

litų, ar ją

atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

asmeniui išvežti iš Lietuvos Respublikos vienkartinę grynųjų pinigų sumą,

viršijančią 500 000 litų, ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta,

išskyrus, kai grynuosius pinigus į savo sąskaitas išveža Lietuvos bankas ar

komerciniai bankai bei įstatymų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

numatytus atvejus.

14 straipsnis. Asmenys, kredito ir finansinėse įstaigose atsakingi už pinigų plovimo

prevencijos priemonių

įgyvendinimą

privalo paskirti asmenis, kurie organizuotų šiame įstatyme numatytų pinigų

plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su mokesčių

policija.

nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta mokesčių policijai.

15 straipsnis. Mokesčių policijai pateiktos

informacijos apsauga

gauna mokesčių policija, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės

valdymo, kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų

numatytus atvejus.

tarnautojams, kredito ir finansinėms įstaigoms, notarams ir asmenims,

turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, ir jų darbuotojams draudžiama

pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas

operacijas pinigais pateikta mokesčių policijai.

pateikimas mokesčių policijai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko

paslapties atskleidimu.

plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo

atvejus, anonimiškumą garantuoja šis įstatymas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis. Mokesčių policijos veiksmų

apskundimas

Mokesčių policijos pareigūnų veiksmai gali

būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala, padaryta neteisėtais mokesčių policijos

pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais, atlyginama įstatymų

nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir asmenys, pažeidę šio įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                   VALDAS ADAMKUS

19 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

2003

m. lapkričio 25 d.

įstatymo

Nr. IX-1842

priedas

Įgyvendinami

Europos Sąjungos teisės aktai

birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo

jos panaudojimo pinigų plovimui.

gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos

panaudojimo pinigų plovimui.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1716,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1842,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004-01-01.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2003-12-19)

aubodi@lrs.lt

20 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, kitiems asmenims, išskyrus šio ir kitų

įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Asmenys, pažeidę šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo

tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

įstatymo 4 straipsnio 1–10 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams,

finansų įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams

draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento

atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą

tyrimą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šioje dalyje nustatytas

draudimas netaikomas advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie siekia įtikinti

klientą neužsiimti neteisėta veikla.

straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia:

1)

keistis informacija tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių ir draudimo brokerių

įmonių ir investicinių kintamojo kapitalo bendrovių, registruotų Europos

Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių

teritorijoje, kuriose galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jeigu

jie priklauso vienai grupei, sudarytai iš pagrindinės įmonės, jos pavaldžiųjų

įmonių ir įmonių, kuriose pagrindinė įmonė arba jai pavaldžios įmonės turi

kapitalo dalį, taip pat įmonės, sudarančios konsoliduotą finansinę atskaitomybę

ir metinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę;

2)

keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių

konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius

veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos

Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių

teritorijoje, kuriose galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei

minėti subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar

kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli

asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;

3)

keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar

mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti

notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais

atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu,

apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos

Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje,

kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie

priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės

paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik

siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja,

jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų

įstaigų ir kitų subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, bei finansų įstaigų

ir kitų subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios

valstybės.

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su

subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams

teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.

keistis informacija su finansų įstaigomis ir kitais subjektais, institucijomis

ir kitais asmenimis iš trečiosios valstybės, jei dėl to yra priimtas atskiras

Europos Komisijos sprendimas.

9.

Šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

21 straipsnis. Kliento, atliekančio pinigines

operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinio asmens duomenų

apimtis

atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos

gavėjo fizinio asmens duomenis sudaro:

1) vardas;

2) pavardė;

3) asmens kodas

arba kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti;

4) kiti šiame

įstatyme nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyti duomenys.

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys šio įstatymo nurodytais atvejais

pateikiami ir tvarkomi:

1) pranešant ar

teikiant informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

2) finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę;

3) finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams gaunant informaciją iš trečiųjų šalių šio

įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais;

4) finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams tvarkant informaciją šio įstatymo 16

straipsnyje nustatytais atvejais.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

22

straipsnis. Piniginis vienetas

Šiame įstatyme

nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais ar kita valiuta pagal Lietuvos

banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį ar oficialų kitos valiutos ir

euro santykį.

23 straipsnis. Informacijos pateikimas

kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie šio

įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 3 ir 9 punktuose

nurodytiems subjektams.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja kitas Europos Sąjungos

valstybes nares ir Europos Komisiją apie atvejus, kai:

1) trečioji

valstybė tenkina šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus;

2) trečioji

valstybė tenkina šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose

nustatytus reikalavimus;

3) trečiosios

valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje

nustatytų reikalavimų;

4) trečioji

valstybė tenkina šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

24 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybos pareigūnų veiksmų apskundimas

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

25

straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,

einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

pinigų

plovimo ir teroristų

finansavimo

prevencijos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005, L 309, p. 9).

nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005, L 309, p. 15).

direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje

dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo

procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad

finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL 2006, L 214, p. 29).

informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006, L 345, p. 1).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1716,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1842,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2189,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1107,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1419,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas

įstatymo pavadinimas)

Šio

įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatymo 9–11 straipsnių nuostatas finansų įstaigos ir kiti

subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esamiems klientams.

Šio

įstatymo 1

straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-01-24)

autrap@lrs.lt

141 straipsnis. Sudėtingi ar

neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros

Finansų įstaigos

ir kiti subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone,

dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų

finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas

neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo

teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš

trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų

oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų.

Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių

vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai,

kuriais įforminami šiame straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5

metus popierinėje arba elektroninėje laikmenoje.

Papildyta

straipsniu:

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

15

straipsnis. Sandorių ar dalykinių santykių su klientu nutraukimas

Jeigu klientas

vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam subjektui jo prašymu ir

terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus

papildomus duomenis, finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti

sandorius ar dalykinius santykius su klientu.

16

straipsnis. Informacijos saugojimas

1.

Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5

punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir

neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus

atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos

Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

Redakcija nuo 2014-09-01:

1.

Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5

punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų piniginių

operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų

įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos

valstybės narės finansų įstaiga.

2.

Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar

teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti

klientų įtartinų ir neįprastų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar

mokama grynųjų pinigų suma viršija

15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.

Redakcija nuo 2014-09-01:

2.

Notarai, teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai arba

teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti klientų

įtartinų sandorių ir sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama grynųjų pinigų

suma lygi arba viršija

15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.

3.

Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4

punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių

operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

Redakcija nuo 2014-09-01:

3.

Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies

4 punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų

piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius

veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti

antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo

tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei

įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

Redakcija nuo 2014-09-01:

subjektai, išskyrus notarus ar teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius

asmenis, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių

veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio

įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų

piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

5.

Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti šio įstatymo 9

straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų registracijos žurnalą.

6.

Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų

klientų įtartinų ir neįprastų sandorių registracijos žurnalą.

Redakcija nuo 2014-09-01:

6.

Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų

klientų įtartinų sandorių registracijos žurnalą.

įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar

dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis

aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos

žurnalą.

8.

Registracijos žurnalų duomenys saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių

santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles

nustato Vyriausybė.

tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo

sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

Redakcija nuo 2014-09-01:

tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų ir (ar) sutarčių

dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar

dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu

korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su

klientu pabaigos dienos popierinėje arba elektroninėje laikmenoje. Saugojimo

terminai gali būti papildomai pratęsti, kai yra motyvuotas kompetentingos

institucijos nurodymas.

operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys

dokumentai, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi

būti saugomi 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XII-894,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007

22 straipsnis. Piniginis vienetas

Šiame įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami užsienio valiuta pagal Europos centrinio banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1139, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13462

25 straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala, atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvaujančios institucijos

28 straipsnis. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo atlikimo tvarka

1) pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių; priemones, kurių buvo toliau imtasi dėl šių pranešimų; užregistruotų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikalstamų veikų, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmenų skaičių per metus; duomenis apie pirminius nusikaltimus (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), jeigu tokia informacija turima; turtą, kuriam buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, jo vertę, teismo sprendimu konfiskuotą turtą, jo vertę;

2) duomenis apie sėkmingą pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius panaudojimą;

3) duomenis apie gautų, išsiųstų, atmestų ir iš dalies arba visiškai patenkintų užsienio valstybių institucijų, įgyvendinančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, prašymų dėl informacijos pateikimo skaičių; gautų bei išsiųstų teisinės pagalbos prašymų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo skaičių.

29 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų vidaus kontrolės procedūros

1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu;

2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis;

3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu;

4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu;

5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

6) registracijos žurnalų tvarkymu;

7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu;

8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu;

9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais;

10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.

1) kliento rizika;

2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika;

3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.

1) Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, nebent nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nusprendžiama nesilaikyti tam tikrų Europos Komisijos rekomendacijų;

2) šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus;

3) Europos priežiūros institucijų dokumentus dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai leidžiama taikyti supaprastinto klientų tapatybės nustatymo priemones;

4) Europos priežiūros institucijų gaires dėl rizikos veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir dėl priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tikslinga taikyti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemones.

PENKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGŲ IR KITŲ ĮPAREIGOTŲJŲ SUBJEKTŲ PRIEŽIŪRA

30 straipsnis. Priežiūros institucijos

1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų;

2) Lietuvos bankas – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų;

3) Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai – pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų (toliau šioje dalyje visos kartu išvardytos institucijos – priežiūros institucijos).

1) tvarko šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą;

2) paskyrė šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbuotojus;

3) laikosi šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų;

4) nustatė šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras.

31 straipsnis. Pagrindai pradėti patikrinimą dėl šio įstatymo reikalavimų laikymosi

32 straipsnis. Priežiūros institucijų rengiami patikrinimai

1) gauti žodinius arba rašytinius prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, jų vadovų ir darbuotojų, taip pat asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus;

2) reikalauti, kad šie asmenys arba jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimus į patikrinimą atliekančio darbuotojo tarnybines patalpas;

3) apklausti visus kitus šios dalies 1 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su patikrinimo dalyku susijusios informacijos;

4) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, laisvai įeiti į prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų patalpas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų patalpas, jų darbo metu, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus duomenis, įskaitant banko paslaptį ar bet kokią kitą konfidencialią informaciją, gauti dokumentų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų arba ekspertų gauti išvadas;

5) laikinai paimti tikrinamų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus, dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų dokumentus, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;

6) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, užantspauduoti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 kalendorinėms dienoms;

7) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

8) gauti informaciją apie abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, išskyrus naudotojus, kurie yra advokatai ir advokatų padėjėjai, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų;

9) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.

33 straipsnis. Patikrinimo tvarka ir patikrinimo metu surinktos informacijos vertinimas

1) duoti privalomus nurodymus;

2) taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones;

3) atlikti papildomą patikrinimą.

1) nenustatomas pažeidimas;

2) yra šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytos sąlygos;

3) informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, nežinomas bei gautas asmens prašymas nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą;

4) nustatomas šio įstatymo 37 straipsnio 11 dalyje nurodytas pagrindas;

5) pasibaigia šio įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje nustatytas terminas.

34 straipsnis. Šiurkštus šio įstatymo pažeidimas ir sistemingas pažeidimas

1) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas;

2) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas;

3) informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas;

4) jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neturi nustatęs šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų vidaus kontrolės procedūrų.

1) kai šio įstatymo pažeidimas padaromas 3 ir daugiau kartų per metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo;

2) kai tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes:

35 straipsnis. Priežiūros institucijų duodami privalomi nurodymai

36 straipsnis. Poveikio priemonės

1) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo;

2) šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui;

3) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;

4) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas);

5) laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas;

6) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;

7) laikinas uždraudimas finansų įstaigai teikti vieną ar kelias finansines paslaugas.

37 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka

1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę;

2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;

3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą;

4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija;

5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui;

7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes.

38 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių

Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

39 straipsnis. Baudos finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui

1) už šio įstatymo pažeidimus – nuo 0,5 iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) už šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – nuo 0,5 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra daugiau kaip 5 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra mažiau kaip 5 100 000 eurų);

3) už šio įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą – nuo 0,1 iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;

4) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų privalomų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – nuo 0,1 iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba

5) už netinkamą veiksmų, kuriuos jis turi teisę atlikti tik gavęs Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos leidimą, atlikimą arba veiksmų atlikimą, negavus šių institucijų leidimo, kai toks leidimas reikalingas, – nuo 0,1 iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų.

40 straipsnis. Baudos kitiems įpareigotiesiems subjektams

1) už šio įstatymo pažeidimus – nuo 0,5 iki 5 procentų metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje;

2) už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti);

3) už šio įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą – nuo 0,1 iki 0,5 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje;

4) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų privalomų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – nuo 0,1 iki 1 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje;

5) už netinkamą veiksmų, kuriuos subjektas turi teisę atlikti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą, atlikimą arba veiksmų atlikimą, negavus priežiūros institucijų leidimo, kai toks leidimas reikalingas, – nuo 0,1 iki 1,5 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.

41 straipsnis. Informacijos apie taikytas poveikio priemones viešinimas

42 straipsnis. Piniginių baudų mokėjimas ir išieškojimas

43 straipsnis. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų

44 straipsnis. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas)

45 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir (ar) kitu turtu apribojimas

46 straipsnis. Licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar sustabdymas

47 straipsnis. Sprendimų apskundimas

48 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos apsauga

1) tikrinti, kaip laikomasi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitas šiame įstatyme numatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;

2) taikyti poveikio priemones, duoti privalomus nurodymus;

3) administracinėse bylose dėl priežiūros institucijos sprendimų;

4) kitose teisminėse bylose dėl teisinių santykių, kuriuos reguliuoja pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai.

1) Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytoms institucijoms pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tikslams įgyvendinti;

2) Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jeigu informacija būtina jų funkcijoms atlikti;

3) užsienio valstybių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą atliekančioms institucijoms, jeigu ji reikalinga šios srities priežiūros funkcijai atlikti; trečiosios valstybės priežiūros institucijai informacija gali būti perduota tik tais atvejais, jeigu su šia valstybe sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslu gauta informacija, ir jeigu pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme;

4) Europos Komisijai, Europos priežiūros institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti;

5) prižiūrimos finansų įstaigos ir kito įpareigotojo subjekto arba įmonių grupės, kuriai priklauso prižiūrimas subjektas, auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių subjektų priežiūrą, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti;

6) kitoms valstybės institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros ar pažeidimų prevencijos.

49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas

Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis. Piniginis vienetas

Šiame įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami užsienio valiuta pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

51 straipsnis. Informacijos pateikimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos priežiūros institucijoms ir Europos Komisijai

1) šio įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytiems subjektams;

2) statistinę informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu;

3) valstybės informacines sistemas ir registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius;

4) Finansinės žvalgybos padalinio („Egmont“ grupė) pavadinimą ir adresą.

1) trečioji valstybė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus;

2) trečioji valstybė atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus;

3) trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) trečioji valstybė atitinka šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

5) pagal šio įstatymo 27 straipsnį paskiriama nacionalinius veiksmus koordinuojanti institucija.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                            ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-335, 2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja įstatymo redakcija

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1716, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1842, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2189, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1107, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1419, 2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)

PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9–11 straipsnių nuostatas finansų įstaigos ir kiti subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esamiems klientams.

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-559, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1348, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 9 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1349, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1384, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

71 straipsnis. Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašai

1) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 4 punktus;

2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2, 3 ir 10 punktus;

3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie Lietuvos Respublikos ambasadorius ir Lietuvos Respublikos laikinuosius reikalų patikėtinius);

4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie šiame punkte nurodytus Lietuvos kariuomenės karininkus);

5) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 ir 8 punktus;

6) Lietuvos Respublikos finansų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 5 punktą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552

251 straipsnis. Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552

252 straipsnis. Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) keliami  reikalavimai ir duomenų teikimo tvarka

1) teikiama juridinių asmenų dalyviams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) tvarkomi duomenys apie juos (fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims – kartą per kalendorinius metus);

2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;

3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.

TAR pastaba. Įstatymas papildomas 252 straipsniu nuo 2021-03-10.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VERTINIMAS

253 straipsnis. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus sąrašai

1) juridinio asmens ar filialo pavadinimas;

2) juridinio asmens ar filialo kodas;

3) buveinės adresas;

4) veiklos pradžios data;

5) elektroninio pašto adresas (jeigu jis nurodytas Juridinių asmenų registre);

6) interneto svetainės adresas (jeigu jis nurodytas Juridinių asmenų registre).

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464

KETVIRTASIS SKIRSNIS

RIZIKOS VERTINIMAS

461 straipsnis. Laikinas ar visam laikui uždraudimas (apribojimas) kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537

151 straipsnis. Keitimasis informacija tarp finansų įstaigų

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537

152 straipsnis. Tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui

1) veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitam asmeniui yra nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;

2) tarp finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto ir kito asmens, kuriam yra perduodamos veiklos funkcijos, yra sudaryta rašytinė sutartis, nustatanti, be kita ko, veiklos funkcijų perdavimą, reguliarų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie nustatytus šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus;

3) prieš perduodama veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar pasikeitus teisės normoms, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo peržiūrėti ir atnaujinti informaciją, ar kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, ir tęsti veiklos funkcijų perdavimą tik tuo atveju, jeigu įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo šiame punkte numatytų patikrinimų rezultatus įforminti raštu;

4) kitam asmeniui negali būti perduodamas kliento įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas. Šis ribojimas netaikomas, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei;

5) finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas užtikrina, kad asmens duomenys tvarkomi laikantis šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537