Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 64-1502

Neoficialus

įstatymo tekstas

Aktuali

redakcija nuo 2012-01-01

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO

IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS

Į S T A T Y M A

S

Įstatymo pavadinimas keistas:

Nr. X-1419,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)

1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr.

X-1419,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar)

teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui

užtikrinti.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo

sąvokos

pagalbininkas:

1) fizinis

asmuo, kuris su šio straipsnio 19 dalyje nurodytas pareigas einančiu ar ėjusiu

asmeniu yra to paties juridinio asmens dalyviai arba palaiko kitus dalykinius

santykius;

2) fizinis

asmuo, kuris yra vienintelis juridinio asmens, įsteigto ar veikiančio de

facto siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos šio straipsnio 19

dalyje nurodytas pareigas einančiam ar ėjusiam asmeniui, savininkas.

šeimos nariai – sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė

(toliau – sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai

ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai.

Respublikos ar užsienio valstybės fizinis arba juridinis asmuo, užsienio

valstybės įmonė.

santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir šio straipsnio

7, 9 dalyse nurodytų asmenų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos

buvo numatyta tęsti ryšių užmezgimo momentu.

valstybė narė –

valstybė Europos Sąjungos narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė.

bankas – juridinis asmuo, turintis teisę verstis vienos ar daugiau rūšių

kredito įstaigos veikla, bet faktinės veiklos nevykdantis, neturintis realiai

veikiančių valdymo ir vadovavimo organų ir nepriklausantis valdomai finansų

grupei.

Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų

įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo

įstaigos,

taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės.

piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris,

atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų,

kuriais vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini,

ir kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu.

1) auditoriai;

2) draudimo

įmonės,

vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios

su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą;

3) antstoliai ar teisę atlikti antstolių

veiksmus turintys asmenys;

4) buhalterinės

apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės;

5) notarai ir

teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir

advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir

padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo

ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko

ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų

juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti,

organizavimo, patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų

atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais

susijusius sandorius;

6) patikos ar

bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies

1, 4 ir 5 punktuose;

7) asmenys, kurie verčiasi ūkine

komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais,

tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais

daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą

užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;

8) azartinius

lošimus organizuojančios bendrovės;

9) pašto

paslaugų teikėjai, kurie teikia vidaus ir tarptautinio pašto perlaidų paslaugas

(toliau – pašto paslaugų teikėjai);

10) uždaro tipo

investicinės bendrovės.

atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga

ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas

biudžetines įstaigas, Lietuvos banką, valstybės ar savivaldybių fondus, užsienio

valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio

valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis

asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikoma:

1) juridiniame

asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį

tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to

juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per

pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais

prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti

informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos teisės aktus, arba

lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25

procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja

juridinio asmens valdymą;

2)

administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje – fizinis asmuo,

kuriam priklauso 25 procentai ar daugiau juridinio asmens turto (jei būsimieji

naudos gavėjai yra žinomi); asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis

asmuo yra sukurtas arba kurių interesams jis šiuo metu atstovauja, grupė (jei

asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens, dar nėra žinomi); fizinis asmuo,

kuris kontroliuoja 25 procentus ar daugiau juridinio asmens turto.

piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, turintys

bent vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais

vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra  įtartini,

požymių, tačiau jų nepakanka, kad piniginė operacija ar sandoris atitiktų

kriterijų ir būtų pripažinti įtartinais.

ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas – bet koks

fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau

išvardytų paslaugų teikia tretiesiems asmenims:

1) steigia

bendroves ar kitokius juridinius asmenis;

2) eina

bendrovės direktoriaus ar kitas vadovavimo pareigas, partnerystės subjekto

partnerio ar pagal kompetenciją panašias pareigas kitame juridiniame asmenyje

(fizinis asmuo) arba organizuoja, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

3) suteikia

registruotą biurą, buveinės adresą, korespondencijos ar administracinį adresą

ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba

kitam juridiniam asmeniui;

4) veikia kaip

patikėtinis ar tokią veiklą vykdančio asmens patikėtinis arba organizuoja, kad

kitas asmuo vykdytų tokią veiklą;

5) veikia kaip

formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jei tai nėra bendrovė, kurios

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi

Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo

veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas

asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.

banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių

išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos

sąskaitose, kurie yra teisėta atsiskaitymo priemonė, kitos piniginę išraišką

turinčios mokėjimo priemonės.

operacija – bet koks pinigų mokėjimas, perdavimas ar gavimas, išskyrus

įmokas valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms,

Lietuvos bankui, valstybės ar savivaldybių fondams, užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms arba atsiskaitymą su šiais

subjektais.

1) turto

teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra

gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant

nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam

nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos

pasekmių;

2) turto

tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo,

nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba

užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba

dalyvaujant tokioje veikoje;

3) turto

įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis

turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;

4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti,

bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija – šiame įstatyme nurodytų

priemonių įgyvendinimas.

18.

Politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys – užsienio valstybių piliečiai,

kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir tų piliečių

artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.

viešosios pareigos –

pareigos, įskaitant pareigas Europos Bendrijoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:

1) valstybės

vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro

pavaduotojas;

2) parlamento narys;

3) Aukščiausiojo

Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos,

kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys;

4) auditorių

profesinės organizacijos valdymo organo ar centrinio banko valdybos narys;

5) ambasadorius,

laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;

6) valstybės

valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys.

finansavimas

– pinigų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, siekiant juos visus

arba tik dalį jų panaudoti (arba žinant, kad jie bus panaudoti) vykdyti

nusikaltimams, apibrėžtiems 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo

2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18) 1–4 straipsniuose.

šalis – finansų įstaiga, kitas subjektas arba kitoje Europos Sąjungos

valstybėje narėje ar valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė

(toliau – trečioji valstybė) registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas,

atitinkantys šiuos reikalavimus:

1) jiems yra

taikomas įstatymų nustatytas privalomas profesinis registravimas;

2) jie taiko

šiame įstatyme nustatytus arba jiems lygiaverčius klientų ir naudos gavėjų tapatybės

nustatymo reikalavimus ir informacijos saugojimo reikalavimus arba jie įsikūrę

trečiojoje valstybėje, kuri taiko reikalavimus, lygiaverčius šiame įstatyme

nustatytiems reikalavimams.

pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, kitas turtas bei

turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir

veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-559,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

Nr. XI-1384,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

ANTRASIS

SKIRSNIS

UŽ PINIGŲ

PLOVIMO IR (ar) TERORISTŲ

FINANSAVIMO PREVENCIJĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS

3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevenciją atsakingos institucijos

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo

departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas,

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros

paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau –

Kultūros paveldo departamentas), Valstybinė lošimų priežiūros komisija, Notarų

rūmai, Auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo

rūmai ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, kurios pagal kompetenciją

atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevenciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

4

straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją

atsakingų institucijų pareigos

bankas patvirtina kredito, mokėjimo įstaigoms, draudimo įmonėms, vykdančioms

gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės

draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms,

valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir depozitoriumui skirtus nurodymus,

kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui,

prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus

minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine

veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar)

antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią

pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą,

susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo

klausimais.

*3. Valstybinė

lošimų priežiūros komisija priima azartinius lošimus organizuojančioms

bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui

ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su

pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves minėtų nurodymų įgyvendinimo

klausimais.

*4. Lietuvos advokatūra patvirtina

advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti

kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir

advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir

advokatų padėjėjus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

*5. Notarų rūmai

patvirtina notarams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų

plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su

pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu, konsultuoja notarus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

*6. Auditorių

rūmai patvirtina auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią

pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą,

susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu, konsultuoja auditorius minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

*7. Lietuvos

antstolių rūmai patvirtina antstoliams arba teisę atlikti antstolių veiksmus

turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų

plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių arba teisę atlikti

antstolių veiksmus turinčių asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)

teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius

arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis minėtų nurodymų

įgyvendinimo klausimais.

*8. Lietuvos

prabavimo rūmai patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla,

susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus

nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų

finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)

teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos

subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.

*9. Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems subjektams, nenurodytiems šio

straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią

pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri

finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar)

teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą.

*10. Šio

straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius

darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar)

teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

*11. Apie šio

straipsnio 12 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių

darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turi būti raštu pranešta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

*12. Šio

straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija

apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. XI-559,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

*Pastaba:

4 straipsnio 3,4

dalys neteko galios; buvusios 5-14 dalys tapo 3-12 dalimis

4 straipsnis.

Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais

priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos

priemones

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:

1)

renka ir registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento pinigines

operacijas ir sandorius bei apie klientą, atliekantį šias operacijas ir

sandorius;

2) kaupia, analizuoja ir teisės aktų

nustatyta tvarka skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją,

nurodytą 2005

m.

spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų

sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

33 straipsnio 2 dalyje);

3)

Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės

institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;

4)

atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto

legalizavimo;

5)

bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis,

tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemones;

6)

teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių

operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;

7)

teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;

8)

informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės

institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines

operacijas ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus.

6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos

įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones

saugumo departamentas:

1) renka ir analizuoja

žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu;

2)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, renkančiomis informaciją apie teroristų finansavimą;

3) šio įstatymo

4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus

teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus.

saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja

ir Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija įgyvendinant teroristų finansavimo

prevencijos priemones.

7 straipsnis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo prevencijos priemones

1.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją turi teisę:

1) gauti

iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės

institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų

subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, savo funkcijoms atlikti

reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius;

2) gauti

iš institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų

plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo

prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) koordinuoti

institucijų (išskyrus Valstybės saugumo departamento) veiklą, susijusią su

pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

4)

nurodyti institucijoms, finansų įstaigoms ir kitiems subjektams aplinkybes ir

sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,

susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos

priemonių įgyvendinimu. Institucijos, finansų įstaigos ir kiti subjektai

privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne

vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priemones, kurių imtasi;

5)

nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę

atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti

antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki 5 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius.

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl

nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises reglamentuoja

Baudžiamojo proceso kodeksas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

8

straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas

Teisėsaugos ir

kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

požymius, šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš

pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės institucijos turi pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir šios informacijos pateikimo tvarką nustato

Vyriausybė.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO

IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS

9

straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas

įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir

naudos gavėjo tapatybę:

1) prieš

pradėdami dalykinius santykius;

2) prieš

atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas

arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių

susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo

tapatybė jau yra nustatyta;

3)

prieš keičiant grynuosius pinigus, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija

6 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

4) vykdydami

vidaus ir tarptautinių pašto perlaidų paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų

pinigų suma viršija 600 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

5) vykdydami ir

priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo

informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, nuostatomis;

6) kai kyla

abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų

teisingumo ar autentiškumo;

7) bet kuriuo

kitu atveju, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir

(ar) teroristų finansavimo veika.

piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra

žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš

karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma viršija 15 000 eurų ar

ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių

operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai

nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.

įmonės,

vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su

gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo

nustatyti kliento ir draudžiamo asmens tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė

įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė įmoka viršija 2 500 eurų arba ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali

patikrinti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo tapatybę po to, kai

dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais tapatybė turi būti

patikrinama išmokant išmokas arba prieš tai, arba naudos gavėjui pareiškus norą

pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis arba prieš tai.

lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į

lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai

jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus.

įstaigos ir kiti subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų

priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra

kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją.

atlikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio

įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę,

jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo

atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia

naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo

tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.

atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos

ir kiti subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių

santykių tikslą ir numatomą pobūdį.

atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos

ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi

dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo

šaltinio.

įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento

dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu,

tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar

kitų subjektų turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį,

prireikus – žinias apie lėšų šaltinį.

būti nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami.

11.

Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko

sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi

galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus

būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

12.

Šio straipsnio 11 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,

kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba

atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas

dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.

13.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai, 5, 7–10 dalys netaikomos, kai finansų

įstaigos ar kito subjekto klientas yra kita finansų įstaiga.

14.

Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių

piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

10

straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas

1.

Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:

1) bendrovėms,

kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių

reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių

vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra

taikomi Europos Sąjungos

teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;

2)

bendrųjų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti teisines paslaugas teikiantys

asmenys iš Europos

Sąjungos valstybių

narių arba iš trečiųjų valstybių, naudos gavėjams, jeigu jiems yra taikomi

kovos su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu reikalavimai,

atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie kompetentingų institucijų yra

prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, jei finansų įstaigų, kurios turi

tokias bendras sąskaitas, prašymu pateikiama informacija apie naudos gavėjo tapatybę;

3)

gyvybės draudimo sutarčių, kai metinė įmoka yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba

vienkartinė įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų arba ją atitinkanti suma

užsienio valiuta, atvejais;

4)

pensijų programų draudimo liudijimų, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų

išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip

įkeitimo objektai, atvejais;

5)

pensijų, senatvės pensijų ar kitų sistemų, kurios numato pensijas darbuotojams,

kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą

reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios

sistemos nario dalies, atvejais;

6) elektroninių

pinigų atveju, kai elektroninės laikmenos negali būti papildytos, o didžiausia

laikmenose saugoma suma neviršija 150 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio

valiuta, arba kai elektroninės laikmenos gali būti papildytos, tačiau bendrai

per kalendorinius metus sudaromų sandorių vertei taikoma 2 500 eurų arba ją

atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus atvejus, kai tais pačiais

kalendoriniais metais elektroninės laikmenos turėtojas pasiima 1 000 eurų arba

ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ar didesnę sumą.

7)

klientui, jei klientas yra finansų įstaiga, kuriai taikomas šis įstatymas, arba

finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba

trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius

reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų

laikymosi;

8) mažą pinigų

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę keliančiam klientui.

atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jei dėl to yra priimtas

atskiras Europos Komisijos sprendimas.

kliento tapatybės nustatymo tvarką bei kriterijus, kuriais vadovaujantis

klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę,

nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1384,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

11

straipsnis. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas

1.

Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas:

1)

kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas

fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę;

2)

kai yra vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su

trečiųjų valstybių kredito įstaigomis;

3)

kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais

fiziniais asmenimis;

4)

kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

grėsmė.

sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai

atliekami per atstovą ar klientas fiziškai

nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir

(ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo

taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:

1) kliento

tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją;

2) panaudoti

papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus

dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio

pažymėjimo;

3) užtikrinti,

kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą

kredito įstaigoje.

sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra

vykdomi tarptautiniai korespondentinės bankininkystės santykiai su trečiųjų

valstybių kredito įstaigomis, kredito

įstaigos privalo:

1) surinkti

pakankamai informacijos apie lėšas gaunančią kredito

įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai

prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros

kokybę;

2) įvertinti

lėšas gaunančios kredito įstaigos pinigų

plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;

3) prieš naujų

korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gauti įgalioto vadovo

pritarimą;

4) pagrįsti

dokumentais atitinkamus kiekvienos kredito

įstaigos įsipareigojimus;

5) įsitikinti,

kad lėšas gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį

priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko tęstinį kliento

tapatybės nustatymą ir kad tokia įstaiga įstaigos korespondentės prašymu gali

pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.

sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai

ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais

asmenimis, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo:

1) gauti

įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti;

2) imtis

atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba

sandoriu, šaltiniui nustatyti;

3) vykdyti

sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su

politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.

vienus metus asmuo nustoja eiti šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje

nurodytas pareigas, finansų įstaigos ir kiti subjektai, įvertinę pinigų plovimo

ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje

dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo

nustatyti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos

gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.

6.

Kredito įstaigoms draudžiama pradėti ir

tęsti korespondentinės

bankininkystės ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai

žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.

įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir

(ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl sandorių, kuriuose

siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę, taip pat dėl

dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo akivaizdžiai

nustatyta, ir prireikus nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirstas

kelias pinigus panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

8.

Sustiprinto kliento tapatybės nustatymo tvarką ir kriterijus, kuriais

vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų

finansavimo grėsmė, nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

8 straipsnis.

Operacijų pinigais įtartinumas

ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais

gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę

ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo

dienos, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos

pinigais dydžio, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie

pinigais atliktą operaciją.

2.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui,

kad jų klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir šio Įstatymo 12 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos

pinigų sumos dydžio.

kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė

kartu su Lietuvos banku.

9 straipsnis.

Kliento tapatybės nustatymas

finansinės įstaigos, prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius,

teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su

klientu ar atlikdamos operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba

šią sumą užsienio valiuta, privalo nustatyti kliento tapatybę.

2.

Kliento tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.

atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas, jeigu klientas šio

Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,

taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.

10 straipsnis.

Operacijos pinigais atlikimas per atstovą

Kai operacija

pinigais, apie kurią pagal šį Įstatymą turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, atliekama per atstovą, kredito ir finansinės

įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.

11 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų operacijų

su pinigais atlikimas per atstovą

Kai klientas

atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio Įstatymo 10 straipsnio 1–3 dalyse

nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo

nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.

12

straipsnis. Informacijos saugojimas

1.

Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų kliento atliktų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų registrą,

išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

2.

Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo

tvarkyti klientų įtartinų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar

mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta, registrą.

ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir advokatus ar

advokatų padėjėjus, privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje

nurodytų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų su pinigais registrą.

4.

Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo tvarkyti šio Įstatymo 13

straipsnio 3 dalyje nurodytų gautų draudimo įmokų registrą.

5.

Advokatai ar advokatų padėjėjai privalo tvarkyti jų klientų sudaromų įtartinų

sandorių registrą.

6.

Lietuvos advokatų taryba privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų

praneštų jų klientų įtartinų sandorių registrą.

nustato Vyriausybė.

8.

Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu

pabaigos.

pinigais ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys

dokumentai, susiję su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu, turi

būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo ar

sandorio sudarymo dienos.

12 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų piniginių

operacijų atlikimas per atstovą

Kai klientas

atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalyse

nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo

nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.

13

straipsnis. Trečiosios šalys

įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės

nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos

gavėją.

įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę

tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos

gavėją iš finansų įstaigų ir kitų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai

jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje trečiajai šaliai nustatytus

reikalavimus.

3.

Kai Lietuvos Respublikoje registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas veikia

kaip trečioji šalis ir atitinka šio įstatymo nustatytus kliento ar naudos gavėjo

tapatybės nustatymo reikalavimus, jam leidžiama

iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi

kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

4.

Trečiosios šalys paprašytos privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų

įstaigai ar kitam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus

turėti įgyvendinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

5.

Trečiosios šalys privalo nedelsdamos pateikti prašančiajai finansų įstaigai ar

kitam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo

tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus,

susijusius su klientu ar naudos gavėju.

naudotis trečiųjų šalių iš trečiosios valstybės informacija apie klientą ar

naudos gavėją, jei dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.

straipsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų, tarpininkavimo ir atstovavimo

santykiams, kai pagal sutartį užsakomųjų paslaugų teikėjas, tarpininkas ar

atstovas laikytinas finansų įstaigos ar kito subjekto (juridinio asmens)

dalimi.

dėl šiame įstatyme nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo

reikalavimų įvykdymo tenka trečiosios šalies informacija apie klientą ar naudos

gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems subjektams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

13 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai

operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir

informaciją apie atliktą operaciją su pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių

tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje

informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu

operacija su pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys

duomenys, operacijos su pinigais suma, valiuta, kuria atlikta operacija su

pinigais, operacijos su pinigais atlikimo data, operacijos su pinigais atlikimo

būdas, subjektas, kurio naudai atlikta operacija su pinigais.

2.

Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų

pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma

viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3.

Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės praneša Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis

ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų

pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų

suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų ar ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta.

4.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar

mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų

padėjėjus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą

grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50

000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama

nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais

atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų

įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios

operacijos su pinigais, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas

yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:

1) teisinių paslaugų teikimu, advokato

praktika, notaro veikla;

2) loterijų, azartinių lošimų

organizavimu ir vykdymu;

3) veikla, susijusia su juodaisiais,

spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,

juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako

gaminiais;

11) prekyba naftos produktais;

12) farmacine

veikla.

14

straipsnio redakcija iki 2007 m. birželio 15 d.:

14

straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir

iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų

kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.

įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos

Respubliką iš trečiųjų šalių ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias

šalis atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų pinigų vienkartinė suma

viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į

Lietuvos Respubliką ar išveža iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis

grynųjų pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta.

14

straipsnio redakcija nuo 2007 m. birželio 15 d.:

14

straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

1.

Muitinės įstaigos atlieka į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš

trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme

(toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos

Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę

vadovaudamosi 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

(EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente nustatytais atvejais, kai Europos

Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima

ir atitinkamų reglamento nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti

įstatymai nustato kitaip.

3.

Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų

šalių į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Bendrijos

per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios

vertė yra ne mažesnė kaip nurodyta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2189,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

14 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas ar

neįprastas pinigines operacijas ir sandorius

kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir

sandorius. Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant

sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta

šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje.

įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę

operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos

privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo

valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai.

nusikaltimų tyrimo tarnyba per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje

nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto

nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai

kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.

nusikaltimų tyrimo tarnyba nuo to momento, kai yra pagrindžiamas lėšų ar turto

teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu,

privalo nedelsdama raštu pranešti finansų įstaigai ar kitam subjektui, kad

piniginės operacijos ar sandoriai gali būti atnaujinami.

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę

atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar

teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą

sustabdyti kliento atliekamas

įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių

atsiradimo momento iki 5 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.

įstaigos ir kiti subjektai per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo ar

nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo

Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris

turi būti atnaujinami.

piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl

nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir

kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų

finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai pranešti

finansų įstaigai ir kitam subjektui.

8.

Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys

atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdami

informuoti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos

advokatūrą.

valandas nuo šio straipsnio 2 ir 8 dalyse nurodytos informacijos gavimo privalo

ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

straipsnio 2 ir 8 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams tuo metu,

kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba

atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.

operacija arba sandoris gali būti susiję su teroristų finansavimu, Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją apie piniginę operaciją arba sandorį ne

vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo Vyriausybės nustatyta

tvarka pateikia Valstybės saugumo departamentui.

straipsnio 3 dalyje nustatytomis aplinkybėmis finansų įstaigos ir kiti

subjektai privalo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašomą

informaciją per 1 darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.

įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami nuolatinę kliento dalykinių santykių

stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą,

privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio

gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į

sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių

struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir

dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų

valstybių, kuriose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos

priemonės nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar

sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami

dokumentais ir saugomi 10 metų.

įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų

nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir

veiksmus. Jokion atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų

subjektų darbuotojai, kurie gera valia praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar

sandorius.

kuriais vadovaujantis piniginė

operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, nustato Vyriausybė.

straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir

informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius

pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

15

straipsnis. Sandorių ar dalykinių santykių su klientu nutraukimas

Jeigu klientas

vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam subjektui jo prašymu ir

terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus

papildomus duomenis, finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti

sandorius ar dalykinius santykius su klientu.

16

straipsnis. Informacijos saugojimas

1.

Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5

punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir

neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus

atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos

Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

2.

Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar

teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti

klientų įtartinų ir neįprastų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar

mokama grynųjų pinigų suma viršija

15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.

3.

Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4

punkte nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių

operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius

veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti

antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo

tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei

įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

5.

Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti šio įstatymo 9

straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų registracijos žurnalą.

6.

Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų

klientų įtartinų ir neįprastų sandorių registracijos žurnalą.

įstaigos ir kiti subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar

dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis

aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos

žurnalą.

8.

Registracijos žurnalų duomenys saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių

santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles

nustato Vyriausybė.

tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos 10 metų nuo

sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys

dokumentai, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi

būti saugomi 10 metų nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo

dienos.

15 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų

pareigos

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, kurios užkirstų kelią su

pinigų plovimu susijusioms operacijoms su pinigais, bei užtikrinti, kad jų

darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo

prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame Įstatyme numatytų

pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

3.

Apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą turi būti pranešta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

įstaigoms draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas.

16 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame Įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus

atvejus.

2.

Asmenys, pažeidę šiame Įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo

tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Institucijoms, jų tarnautojams ar darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų

darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti

klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas operacijas su

pinigais arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

4.

Šiame Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

17

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų apskundimas

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,

einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai

1.

Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie

atliktą piniginę

operaciją pateikti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos

su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su

grynaisiais pinigais suma viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje

nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo

tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės

operacijos atlikimo

būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.

2.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys

privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie

kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu

pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta.

subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius

veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius

ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį

atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma

viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

6.

Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės

nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas

yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:

1) teisinių paslaugų teikimu, advokato

praktika, notaro veikla;

2) loterijų, azartinių lošimų

organizavimu ir vykdymu;

3) veikla, susijusia su juodaisiais,

spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,

juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako

gaminiais;

11) prekyba naftos produktais;

12) farmacine

veikla.

18 straipsnis. Grynųjų pinigų

deklaravimas ir muitinės įstaigų veikla

pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:

1) kai asmuo per

Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos

Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos

reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje

– trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne

mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar

išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3

straipsnio 1 dalyje;

2) Muitinės

pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos

Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos

Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos

Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma

viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

įstaigos atlieka:

1) į Europos

Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos

Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų

sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis;

2) į kitas

Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų

Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos

Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos

valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000

eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę.

(EB) Nr. 1889/2005 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms

suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento

(EB) Nr. 1889/2005 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti

įstatymai nustato kitaip.

kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš

kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per

Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos

Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės

kontrolės tvarką nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos.

įstaigos privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai:

1) jeigu asmuo

įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš

Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų

vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB)

Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje;

2) jeigu asmuo į

kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš

kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per

Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos

Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija

10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1384,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

19

straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų pareigos

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos

gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos

saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių

santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo

valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar)

teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir

užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai

pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo

prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų

pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą

ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių

darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai.

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

imtis tinkamų

priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu

galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą

specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti

veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų

finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

įstaigos ir kiti subjektai trečiosiose valstybėse esančiuose savo padaliniuose

ir dukterinėse įmonėse, kuriuose turi daugumą akcijų, privalo taikyti šio

įstatymo keliamus reikalavimus. Jeigu trečiosios valstybės teisės aktai

neleidžia taikyti tokių lygiaverčių reikalavimų, finansų įstaigos ir kiti

subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai ir suderinę su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai

sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę.

įstaigos ir kiti subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias

skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl šiame

įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos

pateikimą per 14 darbo dienų (jei šis įstatymas tam tikrais atvejais nustato

trumpesnius šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus, – tokia informacija turi būti pateikiama

per trumpesnius terminus).

įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų knygeles, atidaryti

anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat

atidaryti sąskaitas nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų

arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra

netikri ar suklastoti.

19 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

2003

m.

lapkričio 25 d.

įstatymo

Nr. IX-1842

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

pinigų plovimui.

Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo

pinigų plovimui.

Priedas

papildomas 3 punktu nuo 2007 m. birželio 15 d.:

įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9).

Priedo

pakeitimas:

Nr. X-1107,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1716,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1842,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2189,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1107,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-05-21)

autrap@lrs.lt

20 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, kitiems asmenims, išskyrus šio ir kitų

įstatymų nustatytus atvejus.

2.

Asmenys, pažeidę šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo

tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams, finansų

įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama

pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas

pinigines operacijas arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą

pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šioje dalyje nustatytas

draudimas netaikomas advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie siekia įtikinti

klientą neužsiimti neteisėta veikla.

straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia:

1)

keistis informacija tarp kredito įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės

draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu

susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, ir investicinių kintamojo kapitalo

bendrovių, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat

registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kurioms galioja šiam įstatymui

lygiaverčiai reikalavimai, jeigu  šie subjektai  priklauso vienai grupei,

sudarytai iš patronuojančios įmonės, jos dukterinių  įmonių ir įmonių, kuriose

patronuojanti įmonė arba jos dukterinės  įmonės turi kapitalo dalį, taip pat

įmonės, sudarančios įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį

ir įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį;

2)

keistis informacija tarp auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių

konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius

veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos

Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių

teritorijoje, kuriose galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, jei

minėti subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar

kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli

asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;

3)

keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, buhalterinės apskaitos ar

mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti

notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais

atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu,

apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos

Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje,

kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie

priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės

paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik

siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja, jei

dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas dėl finansų įstaigų

ir kitų subjektų, kuriems taikomas šis įstatymas, bei finansų įstaigų ir kitų

subjektų iš Europos Sąjungos valstybių narių ar susijusios trečiosios

valstybės.

straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su

subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams

teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos

Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.

keistis informacija su finansų įstaigomis ir kitais subjektais, institucijomis

ir kitais asmenimis iš trečiosios valstybės, jei dėl to yra priimtas atskiras

Europos Komisijos sprendimas.

9.

Šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

Nr.

XI-1687,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)

21 straipsnis. Kliento, atliekančio pinigines

operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinio asmens duomenų

apimtis

atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos

gavėjo fizinio asmens duomenis sudaro:

1) vardas;

2) pavardė;

3) asmens kodas

arba kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti;

4) kiti šiame

įstatyme nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyti duomenys.

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys šio įstatymo nurodytais atvejais

pateikiami ir tvarkomi:

1) pranešant ar

teikiant informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

2) finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę;

3) finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams gaunant informaciją iš trečiųjų šalių šio

įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais;

4) finansų

įstaigoms ir kitiems subjektams tvarkant informaciją šio įstatymo 16

straipsnyje nustatytais atvejais.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

22

straipsnis. Piniginis vienetas

Šiame įstatyme

nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais ar kita valiuta pagal Lietuvos

banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį ar oficialų kitos valiutos ir

euro santykį.

23 straipsnis. Informacijos pateikimas

kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Europos Komisijai

1.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie

įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalies 3 ir 9 punktuose

nurodytiems subjektams.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja kitas Europos Sąjungos

valstybes nares ir Europos Komisiją apie atvejus, kai:

1) trečioji

valstybė tenkina šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalies 2 punkte nustatytus

reikalavimus;

2) trečioji

valstybė tenkina šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose

nustatytus reikalavimus;

3) trečiosios

valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje

nustatytų reikalavimų;

4) trečioji

valstybė tenkina šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

24 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybos pareigūnų veiksmų apskundimas

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

25

straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,

einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

pinigų

plovimo ir teroristų

finansavimo

prevencijos įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005, L 309, p. 9).

nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005, L 309, p. 15).

direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje

dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo

procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad

finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL 2006, L 214, p. 29).

informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006, L 345, p. 1).

13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų

vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB

ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).

Priedo

pakeitimas:

Nr. XI-559,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1716,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1842,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2189,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1107,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1419,

2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas

įstatymo pavadinimas)

Šio

įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatymo 9–11 straipsnių nuostatas finansų įstaigos ir kiti

subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esamiems klientams.

Šio

įstatymo 1

straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-559,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ

FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1348,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ

FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 9 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1349,

2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ

FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 2

dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1384,

2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ

FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio