Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Taikant šią nuostatą, pasiūlymas negali būti atmestas dėl to, kad jame nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, jeigu ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal sąnaudų arba kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, išskyrus atvejus, kai atmetami visi gauti pasiūlymai. Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą.

Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies 1, 2, 3, 6 punktų reikalavimų atitiktį, teisingumo, ji privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius šio įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus. Perkančioji organizacija šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.

Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi jį pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už šią nusikalstamą veiką:

Laikoma, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo nuteistas už šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kai dėl:

Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Ši nuostata netaikoma, jeigu:

Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu:

Perkančioji organizacija gali netaikyti šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą.

Perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu jis:

Perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.

Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, šio straipsnio 4 dalies 7 punkto c papunkčio atveju – ar taikant šį tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą nebūtų reikšmingai apribota konkurencija. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal šio įstatymo 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.

Perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.

Jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu:

Tiekėjas negali pasinaudoti šio straipsnio 10 dalyje nustatyta galimybe, kai jis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pašalintas iš pirkimo ar koncesijos suteikimo procedūrų, teismo sprendime nurodytą laikotarpį.

Kai priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu tiekėjui yra nustatytas šio straipsnio 1, 2, 21, 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų laikotarpis, perkančioji organizacija tiekėją iš pirkimo procedūros šalina teismo sprendime nurodytą laikotarpį.

Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje.

Tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali:

Jeigu pirkimo objektas skaidomas į dalis, šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai nustatomi kiekvienai pirkimo objekto daliai atskirai. Tuo atveju, kai su tuo pačiu tiekėju galėtų būtų sudaroma pirkimo sutartis dėl kelių pirkimo objekto dalių, perkančioji organizacija gali taikyti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą reikalavimą dėl metinių veiklos pajamų, atsižvelgdama į tų pirkimo objekto dalių bendrą numatomą pirkimo vertę.

Kai pirkimo sutartį numatoma sudaryti preliminariosios sutarties pagrindu atnaujinant tiekėjų varžymąsi, reikalaujama didžiausia metinių tiekėjo veiklos pajamų suma pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą tuo pačiu metu vykdomų konkrečių pirkimo sutarčių vertę, jeigu ji žinoma, arba, jeigu nežinoma, į numatomą preliminariosios sutarties vertę. Kai pirkimo sutartį numatoma sudaryti dinaminės sistemos pagrindu, reikalaujama didžiausia metinių tiekėjo veiklos pajamų suma nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą konkrečių per dinaminę pirkimo sistemą sudaromų pirkimo sutarčių vertę.

Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali laikyti, kad tiekėjas neturi reikalaujamo profesinio pajėgumo, jeigu nustato tiekėjo interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą. Interesų konflikto, galinčio neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, atvejams priskirtinos ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytos aplinkybės. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, paslaugas ar darbus, tiekėjo profesinis pajėgumas suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti vertinamas atsižvelgiant į pirkimo sutartį vykdysiančių jo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, atlikdama pirkimą, susijusį su nacionaliniu saugumu, laiko, kad tiekėjas turi interesų konfliktą, galintį neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, jeigu ji turi kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėjas, jo subtiekėjai ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar laikoma esminiu subjektu, kelia reikalavimą, kad tiekėjas negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, kai sandorio pagrindu susidarytų aplinkybės, nurodytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Perkančioji organizacija, veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ar laikoma esminiu subjektu, laiko, kad tiekėjas turi interesų konfliktą ir kad tai gali neigiamai paveikti pirkimo sutarties vykdymą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.

Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ar laikoma esminiu subjektu, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

Šio straipsnio 9 dalis gali būti netaikoma, kai įsigyjamos prekės bus skirtos naudoti mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms teikti.

Netenka galios nuo 2025-05-01.

Jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, ar juos kontroliuojantys asmenys yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės, išvardytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, šiems subjektams šio įstatymo 47 straipsnio 9 dalis netaikoma.

Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.

Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.

Jeigu reikalaujama išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 7 punkte, ar profesinės patirties, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Ši nuostata taikoma nepažeidžiant pagal šio straipsnio 7 dalį nustatyto reikalavimo.

Kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.

Perkančioji organizacija pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnių nuostatas patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumais ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną pagal šio įstatymo 46 straipsnį perkančiosios organizacijos nustatytą pašalinimo pagrindą, perkančioji organizacija turi pareikalauti per jos nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu.

Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą.

Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis tiekėjų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

Perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjas, teikdamas paraiškas ar pasiūlymus, pateiktų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą – aktualią deklaraciją, pakeičiančią kompetentingų institucijų išduodamus dokumentus ir preliminariai patvirtinančią, kad tiekėjas ir subjektai, kurių pajėgumais jis remiasi pagal šio įstatymo 49 straipsnį, atitinka pirkimo dokumentuose pagal šio įstatymo 46, 47, 48 straipsnius nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, 54 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jeigu taikomos šio įstatymo 88 straipsnio 5 dalies nuostatos, perkančioji organizacija reikalauja, kad būtų pateiktas pasiūlymo teikimo metu žinomų subtiekėjų, kurių pajėgumais tiekėjas nesiremia, Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas.

Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas parengiamas pagal 2016 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/7, kuriuo nustatoma Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento standartinė forma (OL 2016 L 3, p. 16), nustatytą standartinę formą. Jame turi būti:

Tiekėjai gali pakartotinai naudoti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kurį jie naudojo ankstesnėje pirkimo procedūroje, jeigu jie patvirtina, kad šiame dokumente esanti informacija yra teisinga.

Perkančioji organizacija bet kuriuo pirkimo procedūros metu gali paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.

Perkančioji organizacija, įvertinusi Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente pateiktą informaciją ir, jeigu taikytina, šio straipsnio 4 dalyje nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio atitikties reikalavimams ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurie atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

Prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 5 dalies 1 punktą, perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas pateiktų aktualius dokumentus, patvirtinančius jo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, pagal šio įstatymo 51 straipsnį ir, jeigu taikytina, patvirtinančius jo atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, pagal šio įstatymo 48 straipsnį.

Perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, kaip nustatyta šio straipsnio 4 ir 6 dalyse, jeigu ji:

Tikrindama, ar nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nustatytų pagal šio įstatymo 46 straipsnį, ar tiekėjas atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus pagal šio įstatymo 47 straipsnį, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, nustatytų pagal šio įstatymo 48 straipsnį, perkančioji organizacija reikalauja patvirtinančių dokumentų, nurodytų šiame straipsnyje ir šio įstatymo 48 straipsnyje. Tikrindama, ar tiekėjui bus prieinami kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi pagal šio įstatymo 49 straipsnį, turimi ištekliai, perkančioji organizacija iš jo priima bet kokias tai patvirtinančias priemones.

Perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.

Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, nes valstybėje narėje ar atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti:

Jeigu perkančioji organizacija reikalauja įrodyti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, tiekėjas pateikia profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Paslaugų pirkimo atveju, jeigu tiekėjai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariais, jie pateikia tokius leidimus arba narystės įrodymus.

Perkančioji organizacija gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų finansinį ir ekonominį pajėgumą:

Jeigu tiekėjas dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų jo finansinį ir ekonominį pajėgumą įrodančių dokumentų, jis turi teisę pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus.

Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti šiuos dokumentus (vieną ar kelis), patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą:

Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus, sąrašą.

Perkančioji organizacija visų pirma reikalauja tokios rūšies pažymų ir tokių dokumentinių įrodymų formų, apie kuriuos pateikta informacija Europos Komisijos informacinėje dokumentų saugykloje „e-Certis“.

Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės negu perkančioji organizacija, ji turi kreiptis į atitinkamas tos valstybės kompetentingas institucijas.

Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos išduoda pažymą apie tiekėjo per paskutinius 5 metus atliktų svarbiausių darbų ir galutinių rezultatų tinkamumą vykdant su ja sudarytas pirkimo sutartis.

Perkančioji organizacija, tikrindama paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 47 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo – vieną ar kelis šiuos dokumentus: juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (tapatybės kortelės ar paso) kopiją, leidimo verstis atitinkama ūkine veikla patvirtinančio dokumento (pavyzdžiui, verslo liudijimo, individualios veiklos pažymėjimo ir pan.) kopiją, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus ar kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turi būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip likus 3 mėnesiams iki tos dienos, kurią perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas turi pateikti dokumentus.

Perkančioji organizacija gali neprašyti šio straipsnio 12 dalyje nurodytų dokumentų, jeigu iš kitų šaltinių, negu nurodyta šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje, gali nustatyti atitiktį keliamiems reikalavimams.

Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį:

Perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie tiekėją.

Perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą.

Šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.

Sertifikavimo įstaigos, vadovaudamosi šio įstatymo 46–51 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatytais reikalavimais, gali tiekėjams išduoti pažymas, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų ir tiekėjas atitinka tam tikrą kvalifikaciją. Šios pažymos išduodamos pagal Europos sertifikavimo standartus.

Kai prašymą išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą pateikia tiekėjų grupei priklausantys tiekėjai, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai sertifikavimo įstaigai privalo įrodyti, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą pažymos galiojimo laikotarpį ir visą šį laikotarpį šie ūkio subjektai atitiks reikalavimus.

Sertifikavimo įstaiga pažymą tiekėjams išduoda jų prašymu, jeigu jie pateikia tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančias priemones, atitinkančias šio įstatymo 51 straipsnio nuostatas, ir, jeigu taikytina, atitiktį kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančias priemones, atitinkančias šio įstatymo 48 straipsnio nuostatas. Pažymos Lietuvos ir užsienio tiekėjams išduodamos vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą dėl pažymos išdavimo sertifikavimo įstaigos tiekėjus informuoja kaip įmanoma greičiau.

Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą, kurioje nurodomos sąlygos, kurių pagrindu tiekėjui išduota pažyma.

Perkančioji organizacija iš sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą pateikusio tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus pripažintas geriausiu, papildomai reikalauja pateikti pažymas apie socialinio draudimo įmokas ar sumokėtus mokesčius. Perkančioji organizacija nereikalauja dokumentų ir informacijos, jeigu yra šio įstatymo 50 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.

Perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti pirkimo procedūrose, turėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas. Perkančioji organizacija pripažįsta sertifikavimo įstaigos išduotą pažymą, taip pat kitų valstybių narių sertifikavimo įstaigų ar kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos praneša savo adresus Europos Komisijai ir valstybėms narėms.

Atlikdama pirkimą riboto konkurso, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės būdu, perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge, skaičių. Tokia kvalifikacinė atranka atliekama tik iš kandidatų, dėl kurių nėra perkančiosios organizacijos nustatytų pašalinimo pagrindų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.

Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kvalifikacinės atrankos reikalavimus ir taisykles, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. Riboto konkurso atveju kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5, skelbiamų derybų, konkurencinio dialogo ir inovacijų partnerystės atveju – ne mažesnis kaip 3. Kviečiamų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

Pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus ar dalyvauti dialoge kviečia visus kandidatus, kurie atitinka šiuos reikalavimus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime paraiškų nepateikusių kitų tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų ir kvalifikacijos.

Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal:

Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.

Pasiūlymus vertindama pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali iš anksto nustatyti fiksuotą kainą arba sąnaudas. Tokiu atveju tiekėjai konkuruoja ir ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu.

Laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių.

Pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

Perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir paskui, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo vertinimą.

Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas arba pasiūlymą pateikia, arba įvertinus pasiūlymus liko tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal pirkimo dokumentuose nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis.

Neteko galios nuo 2023-01-01

Neteko galios nuo 2023-01-01

Neteko galios nuo 2022-01-01

Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susijusios su konkrečiu viešuoju pirkimu, į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.

Gyvavimo ciklo sąnaudos apima prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo laikotarpiu patiriamas visas šias išlaidas ar jų dalį:

Kai perkančioji organizacija ketina vertinti sąnaudas pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, ji pirkimo dokumentuose nurodo, kokius duomenis savo pasiūlyme turi pateikti tiekėjas ir kokį metodą taikys perkančioji organizacija, vertindama gyvavimo ciklo sąnaudas pagal tiekėjo pateiktus duomenis.

Perkančiosios organizacijos pasirinktas metodas, pagal kurį vertinamos su išoriniais aplinkos veiksniais susijusios sąnaudos, turi atitikti visas šias sąlygas:

Vertinant gyvavimo ciklo sąnaudas, turi būti taikomi Europos Sąjungos teisės aktu patvirtinti privalomi bendrieji gyvavimo ciklo sąnaudų vertinimo metodai, įskaitant metodus, patvirtintus Direktyvą 2009/33/EB įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais.

Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į:

Perkančioji organizacija pasiūlymą, kuriame nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos, privalo atmesti bet kuriuo iš šių atvejų:

Kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos ar sąnaudos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba apie sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą iš naujo ar netaikyti dinaminės pirkimų sistemos. Šioje dalyje nurodytų reikalavimų gali būti nesilaikoma, kai:

Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos išsamiai pateikia šią informaciją:

Suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Suinteresuoti kandidatai turi teisę prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymų ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis.

Perkančioji organizacija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais laimėjusio pasiūlymo prekių pavyzdžiais.

Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys ir (ar) audituojantys viešieji juridiniai asmenys, kuriems šie įgaliojimai suteikti Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

Atvirą konkursą perkančioji organizacija gali vykdyti visais atvejais.

Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymą gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.

Perkančioji organizacija atvirą konkursą vykdo šiais etapais:

Atlikdama pirkimą atviro konkurso būdu, perkančioji organizacija gali nesilaikyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pirkimo procedūrų eiliškumo ir pirmiausia vertinti dalyvių pateiktus pasiūlymus, o įvertinusi pasiūlymus patikrinti, ar nėra ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio dalyvio pašalinimo pagrindų, ar šio dalyvio kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus ir, jeigu taikytina, ar tiekėjas laikosi kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Perkančioji organizacija, naudodamasi šia galimybe, turi užtikrinti, kad dalyvio tikrinimas būtų atliekamas nešališkai ir skaidriai, o pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis būtų sudaroma tik su nustatytus reikalavimus atitinkančiu tiekėju.

Pirkimą atliekant atviro konkurso būdu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos yra draudžiamos.

Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

Jeigu perkančioji organizacija paskelbė išankstinį informacinį skelbimą, kaip nustatyta šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 15 dienų, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas – iki 7 dienų.

Skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas ne trumpesnis kaip:

Jeigu perkančioji organizacija paskelbtame skelbime apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas – 3 dienomis.

Jeigu perkančioji organizacija negali pirkimo dokumentų ar jų dalies paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dėl šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje ar 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, ji pailgina pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau kaip 5 dienomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos atvejį.

Ribotą konkursą perkančioji organizacija gali vykdyti visais atvejais atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus.

Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas, pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis.

Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija ribotą konkursą gali atlikti šiais etapais:

Ribotame konkurse perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos yra draudžiamos.

Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis.

Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip:

Pasiūlymų pateikimo terminas nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos negali būti trumpesnis kaip:

Jeigu perkančioji organizacija paskelbė išankstinį informacinį skelbimą, kaip nustatyta šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 10 dienų, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas – iki 5 dienų.

Jeigu perkančioji organizacija paskelbdama apie pirkimą nurodo, kad pasiūlymai turi būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 22 straipsnio 1, 7 ir 11 dalyse nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas terminas – 3 dienomis.

Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija su atrinktais kandidatais gali susiderinti kitą pasiūlymų pateikimo terminą, negu nustatytas šio straipsnio 3 dalyje, tuo atveju, jeigu visi atrinkti kandidatai turės tiek pat laiko pasiūlymams parengti ir pateikti. Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija užtikrina, kad derinant pasiūlymų pateikimo terminą nebūtų atskleisti atrinkti kandidatai. Jeigu ne centrinės valdžios perkančioji organizacija ir atrinkti kandidatai nesusiderina pasiūlymų pateikimo termino, šis terminas nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos negali būti trumpesnis kaip:

Skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija gali ribotą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą, prieš tai skelbime apie pirkimą nurodžiusi tokį pasirinkimą pagrindžiančias priežastis. Tokiu atveju:

Jeigu perkančioji organizacija negali pirkimo dokumentų ar jų dalies paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dėl šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje ar 22 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių, ji pailgina pasiūlymų pateikimo terminą ne mažiau kaip 5 dienomis, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytą skubos atvejį.

Perkančioji organizacija tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu gali atlikti šiais atvejais:

Perkančioji organizacija visais atvejais gali pasirinkti skelbiamų derybų būdą, kai atliekamas supaprastintas pirkimas ar perkamos šio įstatymo 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos. Perkančioji organizacija gali neskelbti skelbimo apie pirkimą, kai skelbiamos derybos vyksta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytomis sąlygomis.

Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai. Perkančioji organizacija gali apriboti kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pirminius pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio įstatymo 54 straipsnio nuostatomis. Atlikdama supaprastintą pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali neprašyti tiekėjų pateikti paraiškų ir leisti visiems tiekėjams pateikti pirminius pasiūlymus.

Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir mastą ir nuspręsti, ar pateikti paraišką ar pirminį pasiūlymą, kai supaprastintų pirkimų atveju paraiška neteikiama.

Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį:

Ne centrinės valdžios perkančioji organizacija skelbiamas derybas gali vykdyti šiais etapais: