Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.12.29)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996,
Nr.84-2000
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-560, 97.12.09, Žin., 1997,
Nr.117-3000 (97.12.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEšOJO PIRKIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja prekių, darbų, paslaugų viešąjį pirkimą už
valstybės, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto ir kitų valstybės fondų lėšas, už valstybės institucijų vardu gautą
labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją naudoti,
taip pat už valstybės vardu gaunamas arba valstybės garantuojamas užsienio
paskolas, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų, už
įmonių, įstaigų ir organizacijų, finansuojamų iš valstybės, savivaldybių
biudžetų bei valstybinių fondų, lėšas, gautas iš jų ūkinės veiklos arba
nusavinus ar perleidus jų turtą.
Šio
įstatymo nustatyta viešojo pirkimo tvarka taikoma viešiesiems pirkimams, kurių
vertė yra didesnė negu 25 tūkst. Lt. Viešieji pirkimai, kurių vertė yra
mažesnė, vykdomi vadovaujantis įprasta komercine praktika, sudarant pirkimų
sutartį su kainos ir kitų sąlygų požiūriu priimtiniausiu tiekėju (rangovu).
Šio
įstatymo reikalavimai netaikomi:
1)
pirkimams, kurie vykdomi valstybės saugumo ir gynybos tikslais, jei jie yra
susiję su valstybės paslaptimi;
2) kai
prekės arba paslaugos įsigyjamos pagal Invalidų socialinės integracijos
įstatymo nuostatas.
Jei
yra valstybei svarbių ekonominių ir socialinių priežasčių, Vyriausybė gali
priimti sprendimą, kad vykdant tam tikrų rūšių prekių, darbų, paslaugų pirkimus
pirmenybė būtų suteikiama Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių - prekių
gamintojų, darbų atlikėjų ir paslaugų teikėjų Lietuvos Respublikoje -
gaminamoms prekėms, atliekamiems darbams ir teikiamoms paslaugoms. Priimant
tokį sprendimą, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių įsipareigojimų.
2
straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos
1.
Viešasis pirkimas (toliau - pirkimas) - prekių, darbų arba paslaugų pirkimas,
kai už juos atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai šio įstatymo 1 straipsnio
1 dalyje nurodytomis lėšomis, taip pat už tokias lėšas vykdoma prekių nuoma.
2.
Perkančioji organizacija - valdžios arba valdymo institucija, įmonė, įstaiga ar
organizacija, vykdanti pirkimą už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas
lėšas.
3.
Prekės - nekilnojamasis turtas, žaliavos, gaminiai, įrenginiai ir kiti bet
kokio pavidalo daiktai, taip pat su prekių tiekimu susijusios paslaugos, jeigu
tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių vertės.
4.
Darbai - bet kokie darbai, susiję su pastatų, įrenginių arba kitų objektų
statyba, rekonstrukcija, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba atnaujinimu,
įskaitant su tuo susijusias statybines paslaugas, jeigu jų vertė neviršija
pačios statybos vertės.
5.
Paslaugos - bet koks pirkimo objektas, išskyrus prekes ir darbus.
6.
Tiekėjas (rangovas) - potenciali arba faktiška pirkimo sutarties su perkančiąja
organizacija šalis.
7.
Pirkimo dokumentai - perkančiosios organizacijos dokumentai, pateikiami
tiekėjams (rangovams): kvietimas dalyvauti išankstinio kvalifikavimo
procedūrose, konkurso dokumentai, prašymas pateikti pasiūlymus, kvietimas
pranešti prekių, darbų arba paslaugų kainas, šių dokumentų paaiškinimai,
pakeitimai bei papildymai.
8.
Pirkimo sutartis - pirkimo, pardavimo, rangos arba nuomos sutartis, kurią
perkančioji organizacija sudaro su tiekėju (rangovu), atlikus šio įstatymo
nustatytas pirkimo procedūras.
3
straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės tarptautiniai
įsipareigojimai
Jeigu
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas,
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
4
straipsnis. Poįstatyminiai aktai
Su šio
įstatymo įgyvendinimu ir jo nuostatų laikymusi susijusius poįstatyminius aktus
leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės (toliau - Viešųjų pirkimų tarnyba).
5
straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija
1.
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra
kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tuo tikslu
atitinkamuose pirkimo proceso etapuose ji turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas
(rangovas) pateiktų arba patvirtintų anksčiau pateiktus dokumentus ar
kitokią informaciją, rodančią jo teisinį statusą, finansinę būklę, techninę ir
valdymo kompetenciją, panašių pirkimo sutarčių vykdymo patirtį, apsirūpinimą
medžiagų bei darbo ištekliais ir kitus jo kvalifikaciją charakterizuojančius
duomenis.
2.
Perkančioji organizacija gali atlikti išankstinį tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos
patikrinimą. Šiuo atveju ji pasiūlo, kad tiekėjai (rangovai) savo
kvalifikacinius duomenis pateiktų anksčiau negu pirkimo konkurso paraiškas
arba pasiūlymus.
3.
Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo
kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi išankstinio tiekėjų (rangovų)
kvalifikacijos patikrinimo dokumentuose arba pirkimo konkurso ar kitais būdais
vykdomo pirkimo dokumentuose.
4.
Visiems tiekėjams (rangovams) turi būti taikomi vienodi kvalifikaciniai
reikalavimai, jais negali būti pažeidžiamos tiekėjo (rangovo) teisės
saugoti intelekto nuosavybę ir komercinę paslaptį.
5.
Perkančioji organizacija gali neleisti dalyvauti pirkimo procedūrose tiekėjui
(rangovui), jeigu nustato, kad jo pateikti duomenys apie savo kvalifikaciją yra
neteisingi. Taip pat ji gali diskvalifikuoti tiekėją (rangovą), jeigu jo
pateikti duomenys apie savo kvalifikaciją yra iš esmės netikslūs arba
neišsamūs. Tačiau jeigu perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas
(rangovas) nedelsdamas pašalina šiuos trūkumus, jam leidžiama toliau
dalyvauti pirkimo procedūrose.
6.
Tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems
pateiktuose išankstinio tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos patikrinimo, konkurso
ar kitais būdais vykdomo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir
procedūromis. Perkančioji organizacija priima sprendimą dėl kiekvieno
paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš
jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse
pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai), kurių kvalifikaciniai
duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus.
6
straipsnis. Tiekėjų (rangovų) dalyvavimas
1.
Pirkimo procedūrose gali dalyvauti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio
valstybių tiekėjai (rangovai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija
pagal šį arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus gali riboti užsienio
valstybių (arba kai kurių iš jų) tiekėjų (rangovų) dalyvavimą.
2.
Perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimus tik iš Lietuvos
Respublikoje įregistruotų įmonių - prekių gamintojų, darbų atlikėjų ir
paslaugų teikėjų Lietuvos Respublikoje, jei prekių ir paslaugų vertė neviršija
150 tūkst. Lt, o darbų vertė - 500 tūkst. Lt, taip pat šio įstatymo 1
straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.
3.
Perkančioji organizacija, pirmajame kvietime paskelbusi, kad pirkimo
procedūrose gali dalyvauti visų valstybių tiekėjai (rangovai), vėliau negali
pakeisti šios nuostatos. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalį kokių nors valstybių
tiekėjų (rangovų) dalyvavimas yra ribojamas, tai turi būti nurodyta kvietime
dalyvauti pirkimo procedūrose.
7
straipsnis. Pranešimo būdas
1.
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) pranešimai vienas kitam,
atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi būti perduodami tokiu
būdu, kad būtų užrašomas jų turinys.
2.
Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo procedūrose taikant
dokumentų, sprendimų arba kitų pranešimų perdavimo būdus kurie nors tiekėjai
(rangovai ) nepatirtų diskriminacijos.
8
straipsnis. Tiekėjų (rangovų) pateiktų dokumentų legalizavimas
Perkančioji
organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų
legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikacinius duomenis.
Dokumentai legalizuojami įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka.
9
straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita
1.
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo procedūrų
baigimo sudaro pirkimo procedūrų ataskaitą. Joje nurodoma ir pateikiama:
1)
trumpas pirkimo objekto aprašymas;
2)
konkurso paraiškas, pasiūlymus pateikusių arba kainas pasiūliusių tiekėjų
(rangovų) pavadinimai ir adresai;
3)
pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys;
4)
kiekvienos konkurso paraiškos arba pasiūlymo kaina ar pagrindinės jos nustatymo
sąlygos;
5)
konkurso paraiškų arba pasiūlymų vertinimo ir palyginimo aprašymas;
6)
jeigu remiantis šio įstatymo 10 straipsniu buvo atmestos visos konkurso
paraiškos arba pasiūlymai, atmetimo priežastys;
7)
jeigu buvo taikomos ne konkurso, o kitų pirkimo būdų procedūros, šių procedūrų
taikymo pagrindas;
8)
jeigu šio įstatymo 12 straipsnyje numatytu pagrindu buvo atmestos konkurso
paraiškos ar pasiūlymai, atmetimo priežastys.
Šio
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija, akceptavus konkurso
paraišką, pasiūlymą ar kainą arba pasibaigus pirkimo procedūroms, pagal kurių
rezultatus nebuvo sudarytos pirkimo sutartys, teikiama bet kuriam to
paprašiusiam asmeniui.
Šio
straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyta informacija, akceptavus konkurso
paraišką, pasiūlymą ar kainą arba pasibaigus pirkimo procedūroms, pagal kurių
rezultatus nebuvo sudarytos pirkimo sutartys, teikiama to paprašiusiems pirkimo
procedūrose dalyvavusiems tiekėjams (rangovams).
4.
Perkančioji organizacija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su
atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja
įstatymams, neatitinka valstybės interesų, daro nuostolių teisėtiems šalių
komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
5.
Pirkimo sutartys po jų įvykdymo bei kiti pirkimo dokumentai, nurodyti šio
įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse, saugomi 10 metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-560, 97.12.09, Žin., 1997,
Nr.117-3000 (97.12.24)
10 straipsnis.
Visų konkurso paraiškų ir pasiūlymų atmetimas
1.
Jeigu yra numatyta pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija bet kokiu
metu iki akceptavimo gali atmesti visas konkurso paraiškas ir pasiūlymus. Tokiu
atveju perkančioji organizacija bet kurio tiekėjo (rangovo), pateikusio
konkurso paraišką ar pasiūlymą, prašymu praneša, kokiu pagrindu tai padaryta.
2.
Perkančioji organizacija, įvykdžiusi šio straipsnio 1 dalies reikalavimus,
nėra atsakinga konkurso paraiškas, pasiūlymus arba kainų pasiūlymus
pateikusiems tiekėjams (rangovams).
3.
Pranešimai, kad atmestos visos konkurso paraiškos ir pasiūlymai, ne vėliau kaip
per 7 dienas išsiunčiami visiems paraiškas ir pasiūlymus pateikusiems tiekėjams
(rangovams).
11
straipsnis. Pirkimo sutarties įsigaliojimas
1.
Pirkimo sutartis įsigalioja nuo sudarymo.
2.
Pirkimo sutarčių sudarymo momentą, taikant konkurso procedūras, nustato šio
įstatymo 30 straipsnis.
3.
Taikant kitus pirkimo būdus, pirkimo sutartis laikoma sudaryta, kai ji yra
pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta. Kad pirkimo sutartis turi būti
pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta, perkančioji organizacija nurodo savo
prašyme pateikti pasiūlymus arba kvietime pasiūlyti kainas.
4.
Jeigu sutartis pagal įstatymus turi būti patvirtinta notariškai, ji laikoma
sudaryta nuo patvirtinimo. Ši nuostata taip pat taikoma ir toms sutartims,
kurios sudaromos taikant konkurso procedūras.
12
straipsnis. Neleistini tiekėjų (rangovų) veiksmai
Perkančioji
organizacija, Viešųjų pirkimų tarnybai patvirtinus, atmeta konkurso
paraišką, pasiūlymą arba pasiūlytą kainą, jeigu nustatoma, jog tiekėjas
(rangovas) tiesiogiai arba netiesiogiai siūlė arba sutiko perkančiosios
organizacijos darbuotojui kokiu nors būdu atsilyginti ar bandė kitaip daryti
įtaką, kad jam būtų palankiau taikomos pirkimo procedūros. Toks konkurso
paraiškos, pasiūlymo arba pasiūlytos kainos atmetimas ir atmetimo priežastys
fiksuojamos pirkimų procedūrų ataskaitoje ir apie tai nedelsiant pranešama
tiekėjui (rangovui).
13
straipsnis. Pirkimų nedalomumas
Perkančiajai
organizacijai neleidžiama skaidyti į dalis pirkimo sumos, jeigu ši
organizacija tuo nori išvengti Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos taikymo.
14
straipsnis. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymas
1.
Pirkimo dokumentuose pateikiamos prekių, darbų arba paslaugų techninės ar
kokybės charakteristikos, keliami prekių įpakavimo, ženklinimo,
sertifikavimo bei išbandymo reikalavimai, taip pat sutartiniai
ženklinimai bei terminologija neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors
vidaus arba užsienio valstybių tiekėjams (rangovams). Prekių, darbų arba
paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas,
modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba
paslaugų teikėjas.
2.
Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose, tarp jų pirkimo dokumentuose,
pateiktose specifikacijose, planuose, brėžiniuose bei eskizuose, paprastai turi
būti taikomi tarptautinės prekybos standartiniai rodikliai, ženklinimai ir
terminologija.
15
straipsnis. Dokumentų kalba
Perkančioji
organizacija pirkimų dokumentus rengia valstybine kalba. Kai dalyvauti
pirkimų procedūrose kviečiami užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), šie
dokumentai jiems pateikiami viena iš tarptautinėje prekyboje vartojamų kalbų.
ANTRASIS SKIRSNIS
PIRKIMų VEIKLOS VALDYMAS
16
straipsnis. Pirkimų veiklos valdymas
1.
Viešųjų pirkimų tarnyba koordinuoja pirkimų veiklą, prižiūri, kaip ją vykdant
laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių aktų
reikalavimų.
Šios
tarnybos pagrindinės funkcijos:
1)
vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais bei poįstatyminiais aktais,
rengti standartinius pirkimų dokumentus, instrukcijas bei kitus pirkimų
veiklą reglamentuojančius dokumentus;
2)
tikrinti, kaip vykdant viešuosius pirkimus laikomasi įstatymų ir poįstatyminių
aktų reikalavimų;
3)
Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti informaciją apie pirkimų veiklą ir
teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
4)
analizuoti bei vertinti pirkimų sistemos veiklą ir rengti pasiūlymus dėl jos
tobulinimo;
5)
leisti specialų leidinį prie „Valstybės žinių“;
6)
organizuoti ir įgyvendinti pirkimų veikla besiverčiančių darbuotojų mokymą;
7)
konsultuoti ir instruktuoti perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus
(rangovus) pirkimų vykdymo klausimais;
8)
vykdyti šio įstatymo 4, 12, 17, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas funkcijas.
TREčIASIS SKIRSNIS
PIRKIMO BūDAI IR Jų TAIKYMAS
17
straipsnis. Pirkimo būdai
Viešasis
pirkimas vykdomas šiais būdais:
1)
atvirojo konkurso;
2)
uždarojo konkurso;
3)
dviejų pakopų konkurso;
4)
konkurencinių derybų;
5)
kainų apklausos;
6)
pirkimo iš vienintelio šaltinio.
18
straipsnis. Pirkimo būdų taikymo tvarka
1.
Atvirojo konkurso būdas turi būti taikomas prekėms ir paslaugoms, kurių vertė
viršija 150 tūkst. Lt, ir darbams, kurių vertė viršija 500 tūkst. Lt, pirkti.
Kitais šio įstatymo 17 straipsnio 2-6 punktuose nurodytais būdais tokios vertės
pirkimas gali būti vykdomas tiktai gavus Vyriausybės sutikimą.
Prekių
ir paslaugų, kurių vertė neviršija 150 tūkst. Lt, ir darbų, kurių vertė
neviršija 500 tūkst. Lt, pirkimo būdą pasirenka pati perkančioji organizacija,
laikydamasi šio įstatymo reikalavimų.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ATVIRASIS KONKURSAS
19
straipsnis. Kvietimas dalyvauti pirkimo konkurse arba išankstinėje
kvalifikacinėje
atrankoje
1.
Kvietimas dalyvauti konkurse arba išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kai
juose gali dalyvauti užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), skelbiamas ta
kalba, kuri paprastai vartojama tarptautinėje prekyboje, tarptautiniu mastu
populiariame laikraštyje arba atitinkamame specialiame leidinyje ar
tarptautiniu mastu paplitusiame specialiame žurnale, taip pat valstybine kalba
Lietuvos Respublikos specialiame leidinyje arba dienraštyje.
Kai
perkančioji organizacija nusprendžia, jog dėl nedidelės prekių, darbų arba
paslaugų vertės konkurso paraiškas pateikti bus suinteresuoti tiktai šalies
tiekėjai (rangovai), kvietimas dalyvauti konkurse arba išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje skelbiamas valstybine kalba Lietuvos Respublikos
specialiame leidinyje arba dienraštyje.
20
straipsnis. Kvietimo dalyvauti pirkimo konkurse ir išankstinėje
kvalifikacinėje
atrankoje turinys
1.
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:
1)
perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;
2)
tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, trumpa jų kokybės charakteristika, kur ir
kada jos turi būti atgabentos, atliktinų darbų arba teiktinų paslaugų pobūdis
ir vieta;
3)
pageidautini arba reikalaujami prekių tiekimo, darbų baigimo ar paslaugų
teikimo terminai;
4)
informacija apie užsienio tiekėjų (rangovų) dalyvavimo galimumą;
5) kaip
ir kur galima gauti konkurso dokumentus;
6)
jeigu perkančioji organizacija už konkurso dokumentus ima mokestį, - mokesčio
dydis ir jo mokėjimo tvarka;
7)
kalba (kalbos), kuria rengiami konkurso dokumentai;
8) kam
ir kada turi būti pateiktos konkurso paraiškos.
2.
Kvietime dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje turi būti pateikta
šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktuose, taip pat (jeigu yra žinoma) 8 punkte
nurodyta ir ši informacija:
1)
kaip, kur ir kada galima gauti išankstinės kvalifikacinės atrankos
dokumentus;
2)
kokį mokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už
išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka;
3)
kokia kalba (kalbomis) rengiami išankstinės kvalifikacinės atrankos
dokumentai;
4)
kam ir kada pateikiami pareiškimai dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje
atrankoje.
21
straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas
Perkančioji
organizacija konkurso dokumentus tiekėjams (rangovams) pateikia kvietime
dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Tais atvejais, kai rengiama išankstinė
tiekėjų (rangovų) kvalifikacinė atranka, konkurso dokumentai pateikiami
tiktai tiems tiekėjams (rangovams), kurie atitinka perkančiosios organizacijos
nustatytus reikalavimus. Už konkurso dokumentus gali būti imamas mokestis,
kurį sudaro dokumentų rengimo ir pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos.
22
straipsnis. Konkurso dokumentų turinys
Konkurso
dokumentus sudaro šie dokumentai ir informacija:
1)
konkurso paraiškų rengimo taisyklės;
2)
informacija, kokie kriterijai ir procedūros bus taikomos vertinant tiekėjų
(rangovų) kvalifikaciją;
3)
dokumentinių įrodymų ir kitos informacijos, kurią turi pateikti tiekėjai
(rangovai), patvirtindami savo kvalifikacijos duomenis, reikalavimai;
4)
perkamų prekių, darbų arba paslaugų pavadinimai ir jų techninė bei kokybės
charakteristika, taip pat atitinkamos specifikacijos, planai, brėžiniai ir
projektai, prekių kiekis, teiktinų pagalbinių paslaugų pobūdis, pageidaujamas
arba nustatomas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo laikas;
5)
kriterijai (išskyrus kainas), į kuriuos perkančioji organizacija atsižvelgs
nustatydama, kuri paraiška yra tinkamiausia; šių kriterijų santykinės
reikšmės;
6)
perkančiosios organizacijos siūlomos sutarties, kurią turi pasirašyti šalys,
sąlygos, taip pat sutarties forma, jeigu ji yra parengta;
7)
informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias, negu numatytos konkurso
dokumentuose, prekių, darbų arba paslaugų charakteristikas, pirkimo sutarties
sąlygas, arba kelti kitus reikalavimus ir kaip bus vertinami bei palyginami
šie alternatyvūs pasiūlymai;
8)
jeigu tiekėjams (rangovams) leidžiama pateikti paraiškas parduoti tik dalį
prekių, darbų arba paslaugų, - pios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti
pateiktos paraiškos, aprašymas;
9)
informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta paraiškoje nurodoma
kaina. Nurodoma, ar į šią kainą, be prekių ar paslaugų vertės, įskaitomos
transportavimo ir draudimo išlaidos, muitų rinkliavos, akcizai, mokesčiai ir
kiti kainos elementai;
10)
informacija, ar pirkimo konkurse kviečiami dalyvauti užsienio valstybių
tiekėjai (rangovai);
11)
perkančiosios organizacijos keliami konkurso paraiškos ir pirkimo sutarties
vykdymo garanto ir dėl to teikiamų garantijų formos reikalavimai;
12)
paraiškų pateikimo galutinis terminas, vieta ir būdas;
13)
būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali prašyti konkurso dokumentų
paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to
susitikimą su tiekėjais (rangovais);
14) iki
kada galioja konkurso paraiškos;
15) kur
ir kada (diena ir valanda) bus atplėšiami vokai su konkurso paraiškomis;
16)
vokų atplėšimo ir paraiškų nagrinėjimo procedūros;
17)
valiuta, kuria bus įvertinamos bei palyginamos paraiškos, ir santykis,
kuriuo paraiškos vertė bus perskaičiuota į šią valiutą;
18)
perkančiosios organizacijos pareigūnų arba tarnautojų (vieno arba kelių), kurie
įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne
tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės
ir adresai;
19)
jeigu nustatant laimėjusią konkurso paraišką bus taikomos kainų preferencijos
savo šalies prekėms, vidaus rangovams arba paslaugų teikėjams, - tų
preferencijų dydis;
20)
visi kiti perkančiosios organizacijos pagal šį įstatymą ir pirkimus
reglamentuojančius poįstatyminius aktus nustatyti reikalavimai, susiję su
konkurso paraiškų rengimu ir teikimu bei kitais pirkimo procedūrų aspektais.
23
straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai ir pakeitimai
1.
Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija duotų konkurso
dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo
(rangovo) prašymą paaiškinti konkurso dokumentus, gautą ne vėliau kaip prieš
15 dienų iki konkurso paraiškų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji
organizacija į gautą prašymą turi atsakyti per tiek laiko, kad tiekėjas
(rangovas) galėtų iki nustatyto laiko pateikti savo konkurso paraišką, bet ne
vėliau kaip per 5 dienas. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui
(rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams),
kuriems ji įteikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gautas prašymas
duoti paaiškinimą.
2.
Nesibaigus konkurso paraiškų pateikimo laikui, savo iniciatyva arba atsakydama
į kurio nors tiekėjo (rangovo) prašymą duoti paaiškinimus perkančioji
organizacija gali patikslinti konkurso dokumentus arba juos papildyti. Apie
papildymą arba patikslinimą nedelsiant pranešama visiems tiekėjams
(rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra išsiuntusi konkurso
dokumentus.
3.
Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais (rangovais), ji
turi surašyti protokolą, kuriame fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti
paklausimai dėl konkurso dokumentų išaiškinimo (nenurodant, iš ko jie gauti) ir
atsakymai į juos. Protokolai nedelsiant pateikiami visiems pirkimo procedūrose
dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams).
24
straipsnis. Konkurso paraiškų pateikimas
1.
Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą, kuri laikoma galutiniu
konkurso paraiškų pateikimo terminu. Paraiškų pateikimo terminas negali būti
trumpesnis kaip 30 dienų nuo konkurso dokumentų pateikimo.
2.
Jeigu pagal šio įstatymo 23 straipsnį perkančioji organizacija konkurso
dokumentus patvirtina ar papildo arba jeigu surengia susitikimą su tiekėjais
(rangovais), tai nesuėjus galutiniam paraiškų pateikimo terminui, būtinai
prireikus, perkelia jį tokiam laikui, per kurį tiekėjai (rangovai), rengdami
savo konkurso paraiškas, galėtų atsižvelgti į šiuos patikslinimus,
papildymus ar susitikimų protokolus.
3.
Perkančioji organizacija, nesuėjus galutiniam konkurso paraiškų pateikimo
terminui, gali šį terminą nukelti, jeigu vienas arba daugiau tiekėjų (rangovų)
negali iki nustatyto galutinio termino pateikti savo konkurso paraiškų dėl nuo jų
nepriklausančių aplinkybių.
4.
Pranešimai apie bet kokį galutinio paraiškų pateikimo termino nukėlimą turi
būti nedelsiant išsiųsti visiems tiekėjams (rangovams), kuriems buvo
pateikti konkurso dokumentai.
5.
Konkurso paraiška pateikiama laikantis šių reikalavimų:
1)
rašytine forma, pasirašyta tiekėjo (rangovo) ar jo įgalioto asmens,
užklijuotame ir antspauduotame voke;
2)
nepažeidžiant tiekėjo (rangovo) teisės pateikti konkurso paraišką laikantis
šios dalies 1 punkte nurodytos formos, konkurso dokumentuose dėl paraiškos
pateikimo kaip alternatyva gali būti nustatyti ir kitokie paraiškos
autentiškumą, patikimumą ir konfidencialumą užtikrinantys reikalavimai.
6.
Tiekėjo (rangovo) pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą,
kad jo paraiška yra gauta, nurodo jos gavimo dieną ir valandą.
7.
Jeigu paraiška gaunama pavėluotai, neatplėštas vokas su paraiška grąžinamas jį
atsiuntusiam tiekėjui (rangovui).
25
straipsnis. Konkurso paraiškų galiojimo terminai, jų keitimas ir
atšaukimas
1.
Paraiškos galioja konkurso dokumentuose nurodytą laiką.
Kol
nesibaigė paraiškų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad
tiekėjai (rangovai) pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko.
Tiekėjas (rangovas) gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo
konkurso paraiškos garantiją.
3.
Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso paraiškų galiojimo
laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia paraiškų
garantavimo terminą arba pateikia naujas paraiškų galiojimo garantijas. Jeigu
tiekėjas (rangovas) neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti
konkurso paraiškų galiojimo terminą, jų nepratęsia arba nepateikia naujų
konkurso paraiškų garantijų, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo
konkurso paraiškos galiojimo terminą.
4.
Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nesuėjo galutinis konkurso
paraiškų pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti
savo paraišką neprarasdamas teisės į savo konkurso paraiškos garantiją. Toks
pakeitimas arba pranešimas, kad paraiška atšaukiama, pripažįstami
galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš sueinant galutiniam
konkurso paraiškų pateikimo terminui.
26
straipsnis. Konkurso paraiškų garantavimas
1.
Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad konkurso paraiškas teikiantys
tiekėjai (rangovai) pateiktų ir paraiškų galiojimo garantijas.
2.
Konkurso dokumentuose gali būti numatyta, koks turi būti konkurso paraiškos
garantas bei patvirtinančioji šalis, jeigu tokia yra, taip pat kokia konkurso
paraiškų garantijų forma ir sąlygos yra priimtinos perkančiajai organizacijai.
Perkančioji organizacija negali atmesti konkurso paraiškos garantijos remdamasi
tuo, kad šią garantiją pateikė ne Lietuvos Respublikos garantas, jeigu tokia
konkurso paraiškos garantija ir tas garantas kitais aspektais atitinka konkurso
dokumentuose išdėstytus reikalavimus (išskyrus, kai tokia perkančiosios
organizacijos konkurso paraiškos garantija neatitinka Lietuvos Respublikos
ar užsienio valstybės įstatymų).
3.
Prieš pateikdamas konkurso paraišką, tiekėjas (rangovas) gali prašyti,
kad perkančioji organizacija patvirtintų, jog siūlomas konkurso paraiškos
garantas arba siūloma patvirtinančioji šalis yra priimtini. Tokiu atveju
perkančioji organizacija nedelsdama privalo duoti atsakymą. Siūlomo garanto
arba bet kurios siūlomos patvirtinančiosios šalies priimtinumo
patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti
paraiškos garantiją remiantis tuo, kad šis garantas arba patvirtinančioji
šalis tapo nemokiais arba dėl kokių nors kitų priežasčių yra prarastas
pasitikėjimas jais.
4.
Perkančioji organizacija konkurso dokumentuose išdėsto visus paraiškos garantui
keliamus reikalavimus, taip pat nurodo reikalaujamą konkurso paraiškos
garantijos būdą, dydį ir kitas pagrindines sąlygas. Šie reikalavimai gali būti
susiję tik su:
1)
konkurso paraiškos atšaukimu arba pakeitimu pasibaigus galutiniam paraiškų
pateikimo terminui arba prieš šį terminą, jeigu tai numatyta konkurso
dokumentuose;
2)
tiekėjo (rangovo) nepasirašymu pirkimų sutarties, jeigu perkančioji organizacija
reikalauja ją pasirašyti;
3)
sutarties vykdymo garantijos nepateikimu po to, kai konkurso paraiška buvo
akceptuota, arba bet kokių kitų konkurso dokumentuose nurodytų sąlygų
nevykdymu iki pirkimo sutarties pasirašymo.
5.
Perkančioji organizacija negali reikalauti iš garanto sumokėti konkurso
paraiškos garantijos sumos ir nedelsdama grąžina arba užtikrina, kad tiekėjui
(rangovui) būtų grąžintas paraiškos garantijos dokumentas, kai įvyksta kuris
nors iš šių faktų:
1)
pasibaigia konkurso paraiškos garantijos galiojimo laikas;
2)
įsigalioja pirkimo sutartis ir sutarties įvykdymo garantija, jeigu jos
reikalaujama konkurso dokumentuose;
3)
neįsigaliojus pirkimo sutarčiai, nutraukiamos pirkimo procedūros;
4)
nesuėjus galutiniam konkurso paraiškų pateikimo terminui, atšaukiama konkurso
paraiška, jeigu konkurso dokumentuose nėra numatyta, kad tai daryti
draudžiama.
6.
Tam tikrais atvejais Vyriausybė gali nustatyti privalomas konkurso paraiškų
bei pirkimo sutarties įvykdymo garantijas ir jų dydžius.
27
straipsnis. Vokų su konkurso paraiškomis atplėšimas
1.
Vokai su konkurso paraiškomis atplėšiami konkurso dokumentuose nurodytoje
vietoje, nurodytą dieną ir valandą. Ši data turi sutapti su galutiniu paraiškų
pateikimo terminu. Jį pakeitus, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su
konkurso paraiškomis atplėšimo terminas. Vokus atplėšia įgaliotasis
perkančiosios organizacijos atstovas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi
vokai su paraiškomis, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Perkančioji
organizacija vokų atplėšimo procedūroje leidžia dalyvauti visiems paraiškas
pateikusiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams.
2.
Vokų su paraiškomis atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams)
arba jų atstovams skelbiamas paraišką pateikusio tiekėjo pavadinimas, adresas
ir paraiškoje nurodyta kaina. Ši informacija taip pat pateikiama ir vokų
atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems tiekėjams (rangovams), pateikusiems
paraiškas, jeigu jie to pageidauja, ir nedelsiant fiksuojama pagal šio įstatymo
9 straipsnį sudaromoje pirkimo procedūrų ataskaitoje.
28
straipsnis. Konkurso paraiškų nagrinėjimas, vertinimas ir
palyginimas
1.
Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) išaiškintų savo
konkurso paraiškas. Tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti
konkurso paraiškos esmę: pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių
formalių reikalavimų neatitinkanti konkurso paraiška taptų atitinkančia
formalius reikalavimus. Atitinkančia formalius reikalavimus laikoma paraiška,
kuri atitinka visus konkurso dokumentuose išvardytus reikalavimus arba jeigu
joje esantys nukrypimai nuo konkurso dokumentuose išdėstytų charakteristikų,
sąlygų ir kitų reikalavimų yra nereikšmingi, o klaidos ir netikslumai gali būti
pašalinti nepakeitus paraiškos esmės.
2.
Perkančioji organizacija paraiškoje gali ištaisyti tiktai jos nagrinėjimo metu
pastebėtas aritmetines klaidas. Perkančioji organizacija apie tokius
pataisymus praneša paraišką pateikusiam tiekėjui (rangovui).
3.
Perkančioji organizacija tiekėjo (rangovo) pateiktos konkurso paraiškos
neakceptuoja, jeigu:
1)
konkurso paraišką pateikęs tiekėjas (rangovas) neatitinka kvalifikacinių
reikalavimų;
2)
konkurso paraišką pateikęs tiekėjas (rangovas) nesutinka pagal šio straipsnio
2 dalį pripažinti kokios nors aritmetinės klaidos pataisymo;
3)
pateikta konkurso paraiška neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių
reikalavimų;
4) yra
12 straipsnyje nurodytos aplinkybės.
4.
Perkančioji organizacija vertina ir palygina tik konkurso dokumentuose
išdėstytus reikalavimus atitinkančias paraiškas ir nustato laimėjusią konkurso
paraišką, laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų ir konkurso
dokumentuose nurodytų procedūrų. Vertinant ir lyginant, gali būti taikomi
tiktai konkurso dokumentuose nurodyti vertinimo kriterijai.
5.
Laimėjusia konkurso paraiška laikoma paraiška:
1) kurioje
pasiūlyta mažiausia kaina, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nurodyta
tvarka nustatytas preferencines pataisas, arba
2)
kuri, vertinant pagal konkurso dokumentuose nurodytus objektyvius, pinigais ar
kitokiais kiekybiniais vertinimais išreiškiamus kriterijus, yra pripažįstama
pačia naudingiausia.
6.
Preferencinių pataisų, taikytinų vietinių tiekėjų (rangovų) naudai, dydį pagal
konkrečias prekių, darbų arba paslaugų rūšis ir jų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė. Šios preferencinės pataisos, taikytinos prekėms ir paslaugoms,
negali viršyti 15 procentų, o darbams - 20 procentų.
7.
Informacija, susijusi su konkurso paraiškų nagrinėjimu, aiškinimu,
vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytą šio įstatymo 9 straipsnyje, gali
būti prieinama tiktai asmenims, kurie oficialiai dalyvauja nagrinėjant,
vertinant bei lyginant konkurso paraiškas ar priimant sprendimą.
8.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio konkurso paraiškų
pateikimo termino gaunamos mažiau kaip 3 paraiškos, konkursas laikomas
neįvykusiu ir konkurso procedūros yra nutraukiamos.
29
straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais) draudimas
Tarp
perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl
jo pateiktos konkurso paraiškos turinio.
30
straipsnis. Konkurso paraiškos akceptavimas ir pirkimo sutarties
sudarymas
1.
Akceptuojama ta konkurso paraiška, kuri pagal šio įstatymo 28 straipsnį yra
pripažinta laimėjusia. Šią konkurso paraišką pateikusiam tiekėjui
(rangovui) nedelsiant išsiunčiamas pranešimas apie konkurso paraiškos akceptą.
2.
Pirkimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai tiekėjas (rangovas) gauna
pranešimą apie jo paraiškos akceptą.
3.
Jeigu perkančioji organizacija konkurso dokumentuose yra nurodžiusi, jog
pirkimo sutartis turės būti pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta, tai
pirkimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ją pasirašo
perkančioji organizacija ir tiekėjas (rangovas), arba nuo sutarties
patvirtinimo momento.
4.
Jeigu tiekėjas (rangovas), kurio paraiška akceptuota, perkančiosios
organizacijos reikalavimu nepasirašo pirkimo sutarties arba nepateikia jos
vykdymo garantijų, perkančioji organizacija laimėjusią paraišką išsirenka
iš likusių galiojančių paraiškų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Kai
pirkimo sutartis įsigalioja, kitiems pateikusiems konkurso paraiškas
tiekėjams (rangovams) išsiunčiamas pranešimas apie pirkimo sutarties
sudarymą. Pranešime nurodoma, su kuo pasirašyta sutartis, ir sutarties kaina.
PENKTASIS SKIRSNIS
PIRKIMAS NE ATVIROJO KONKURSO BūDU
31
straipsnis. Uždarasis pirkimo konkursas
1.
Uždarasis konkursas gali būti rengiamas, jeigu:
1)
prekes, darbus arba paslaugas dėl jų ypatingo sudėtingumo ar specialumo gali
parduoti tik tam tikri tiekėjai (rangovai);
2) dėl
konkurso paraiškų kiekio jų nagrinėjimo laikas ir išlaidos būtų pernelyg
didelės, palyginti su perkamų prekių, darbų arba paslaugų verte;
3)
atvirasis konkursas neįvyko dėl šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos
priežasties arba atmetus visas atvirojo konkurso paraiškas;
4)
prekių ir paslaugų vertė neviršija 150 tūkst. Lt, o darbų - 500 tūkst. Lt.
2.
Jeigu perkančioji organizacija rengia uždarąjį konkursą, vadovaudamasi šio
straipsnio 1 dalies 1 punktu, ji prašo, kad paraiškas pateiktų visi tiekėjai
(rangovai), kurie turi jai reikalingų prekių arba atlieka reikiamus darbus bei
teikia paslaugas.
3.
Jeigu perkančioji organizacija rengia uždarąjį konkursą, vadovaudamasi šio
straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ji parenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus
(rangovus), galinčius užtikrinti efektyvią konkurenciją.
4.
Vykdant uždarąjį pirkimo konkursą, taikomos šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje
nustatytos pirkimo procedūros, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje yra
nustatytos kitokios procedūros.
32
straipsnis. Dviejų pakopų konkursas
1.
Perkančioji organizacija, esant šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms,
turi teisę vykdyti pirkimą taikydama dviejų pakopų konkurso procedūras.
2.
Dviejų pakopų konkurso procedūra taikoma, jeigu:
1)
pirkimo objektas yra techniniu požiūriu labai sudėtingas ir perkančioji
organizacija negali pateikti detalių prekių, darbų specifikacijų arba paslaugų
charakteristikų;
2)
perkančioji organizacija nori sudaryti sutartį atlikti mokslinius darbus,
tyrimus, eksperimentus, parengti projektus, išskyrus atvejus, kai numatoma
gaminti tokį prekių kiekį, kuris gali užtikrinti gamybos rentabilumą arba
padengti tyrimų ir projektavimo išlaidas;
3) buvo
atliktos konkurso procedūros, tačiau negauta paraiškų arba pagal šio įstatymo
10 straipsnį buvo atmestos visos paraiškos, taip pat jeigu pradėjus konkurso
procedūras iš naujo, perkančiosios organizacijos nuomone, nepavyks sudaryti
pirkimo sutarties.
3.
Dviejų pakopų konkurso procedūroms taikomos šio įstatymo ketvirtojo skirsnio
nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje yra nustatytos kitokios
procedūros.
4.
Dviejų pakopų konkurso dokumentuose nurodoma, kad visi tiekėjai (rangovai)
pirmojoje pakopoje pateikia pradines konkurso paraiškas, kuriose nenurodomos
kainos. Konkurso dokumentuose gali būti numatyta, kad pateikiami pasiūlymai dėl
prekių, darbų arba paslaugų techninių, kokybės ir kitokių charakteristikų bei
jų tiekimo sutarties sąlygų, tam tikrais atvejais ir dėl tiekėjų (rangovų)
profesinės bei techninės kompetencijos ir kvalifikacinių duomenų.
5.
Perkančioji organizacija pirmojoje konkurso pakopoje su bet kuriuo tiekėju
(rangovu), kurio paraiška pagal šio įstatymo nuostatas nėra atmesta, gali
derėtis dėl bet kokių paraiškos aspektų.
6.
Antrojoje konkurso pakopoje perkančioji organizacija tiekėjams (rangovams),
kurių paraiškos nebuvo atmestos, siūlo pateikti galutines paraiškas, jose
nurodyti prekių, darbų arba paslaugų komplekto specifikacijų kainas. Sudarydama
tokias specifikacijas, perkančioji organizacija gali atsisakyti arba pakeisti
bet kurį anksčiau konkurso nustatytą perkamų prekių, darbų ar paslaugų
techninių arba kokybės charakteristikų aspektą ir įtraukti naujas
charakteristikas arba kriterijus. Apie kiekvieną tokį atsisakymą, pakeitimą
arba papildymą tiekėjams (rangovams) pranešama perkančiosios organizacijos kvietime
pateikti galutines konkurso paraiškas. Kiekvienas tiekėjas (rangovas),
nepageidaujantis pateikti galutinę konkurso paraišką, gali pasitraukti iš
konkurso procedūrų neprarasdamas konkurso paraiškos garantijos, jeigu ją buvo
pateikęs. Galutinės konkurso paraiškos yra vertinamos ir lyginamos nustatant
laimėjusią konkurso paraišką šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
33
straipsnis. Konkurencinės derybos
1.
Esant šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, taip pat
konsultacinių ar kitokių paslaugų, kurių iš anksto neįmanoma aiškiai
apibūdinti, pirkimas gali būti vykdomas konkurencinių derybų būdu. Taikydama šį
pirkimo būdą, perkančioji organizacija siunčia prašymą pateikti pasiūlymus ne
mažiau kaip 3 tiekėjams (rangovams).
2.
Prašyme pateikti pasiūlymus turi būti ši informacija:
1)
perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;
2)
pirkimo aprašymas nurodant techninius bei kitokius parametrus ir reikalavimus,
o perkant darbus ar paslaugas, nurodoma ir jų atlikimo arba suteikimo vieta;
3)
perkant konsultacines paslaugas, - nuoroda, kad jų teikėjas, su kuriuo bus
sudaryta šių paslaugų pirkimo sutartis, ir jam giminingos įmonės negalės
dalyvauti prekių ir darbų pirkimuose, susijusiuose su paslaugomis, teikiamomis
pagal šią sutartį;
4)
pasiūlymų vertinimo būdai ir kriterijai, išreikšti, kai tai įmanoma, pinigine
verte, nurodant kiekvieno iš jų santykinę reikšmę ir kokia tvarka jie bus
taikomi vertinant pasiūlymus;
5)
prašymas, kad pasiūlymo techninė dalis ir kainos būtų pateikiamos atskiruose
vokuose;
6)
pasiūlymų pateikimo vieta ir galutinis terminas.
3.
Perkančioji organizacija gali derėtis su tiekėju (rangovu) dėl pasiūlymų
turinio. Vykdant derybas, turi būti laikomasi šių sąlygų:
1) jos
turi būti konfidencialios;
2)
šalys neturi niekam atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis
susijusios informacijos;
3)
visiems tiekėjams (rangovams), kurių pasiūlymai remiantis šio įstatymo
nuostatomis nebuvo atmesti, turi būti suteikta galimybė dalyvauti derybose.
4.
Pasibaigus deryboms, perkančioji organizacija prašo, kad visi procedūrose
dalyvaujantys tiekėjai (rangovai) iki nustatytos datos pateiktų atsižvelgus į
derybų rezultatus parengtą galutinį pasiūlymą.
5.
Pasiūlymai vertinami tokiu būdu:
1)
atsižvelgiama tiktai į prašyme pateikti pasiūlymus išvardytus kriterijus;
2)
pasiūlymo efektyvumas perkančiosios organizacijos nustatytų techninių ir
kokybės reikalavimų požiūriu vertinamas atskirai nuo kainos;
3)
pasiūlymų kainos palyginamos arba pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į
visus kriterijus (įskaitant ir kainą) tiktai atlikus jo techninį ir kokybės
įvertinimą.
6.
Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro su tuo tiekėju (rangovu), kurio
pasiūlymas, įvertinus jį pagal prašyme pateikti pasiūlymus išvardytus
kriterijus ir laikantis šiame prašyme nurodytos jų taikymo tvarkos,
labiausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.
34
straipsnis. Kainų apklausa
1.
Perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimus atlikdama kainų apklausą. Šis
pirkimo būdas gali būti taikomas, kai egzistuojančioje rinkoje yra
konkurencinė perkančiajai organizacijai reikiamų standartinių prekių, darbų
arba įprastų paslaugų pasiūla.
2.
Perkančioji organizacija kreipiasi ne mažiau kaip į 3 tiekėjus (rangovus) ir
kviečia juos pranešti prekių, darbų ar paslaugų kainas. Kiekvienam tiekėjui
(rangovui), į kurį kreipiamasi, pranešama, ar į kainą, be išlaidų už pačias
prekes, darbus ar paslaugas, reikia įtraukti kokius nors kitus elementus,
pavyzdžiui, transporto ir draudimo išlaidas, akcizus, muito ar kitus
mokesčius.
3.
Kiekvienam tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną
įkainojimą, kurio nebegalima keisti. Tarp perkančiosios organizacijos ir
tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl tiekėjo (rangovo) pateikto
įkainojimo.
4.
Sprendimas sudaryti pirkimo sutartį priimamas to tiekėjo (rangovo) naudai,
kuris pasiūlė pačią mažiausią kainą, tenkinančią perkančiosios organizacijos
poreikius.
35
straipsnis. Pirkimas iš vienintelio šaltinio
1.
Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių, darbų arba paslaugų
pakvietusi pateikti pasiūlymus arba kainą vienintelį tiekėją (rangovą).
2.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas, jeigu:
1) šias
prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas
(rangovas) arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti
(atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos tinkamos
alternatyvos;
2) dėl
ypatingo įvykio ar kitų priežasčių iškyla skubus prekių, darbų arba paslaugų
poreikis ir dėl to neįmanoma arba netikslinga rengti konkurso procedūras, su
sąlyga, jei to nebuvo galima numatyti arba tai nebuvo perkančiosios
organizacijos delsimo pasekmė;
3)
perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko
prekes, įrengimus, technologiją arba paslaugas ir nustatė, kad iš jo tikslinga
pirkti papildomai standartizacijos požiūriu, derinant su jau turimomis
prekėmis, įrengimais, technologija arba atliktomis paslaugomis ir
atsižvelgiant į tai, jog ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip pat
papildomi pirkimai, palyginti su ankstesniaisiais, yra nedidelio masto, jų
kainos yra pagrįstos, o alternatyvūs pirkimai dėl nesuderinamumo su
ankstesniaisiais yra nepriimtini;
4)
perkančioji organizacija nori sudaryti sutartį su atitinkamu tiekėju (rangovu)
dėl tyrimų, eksperimentų, mokslo ar projektavimo darbų, išskyrus atvejus, kai
ši sutartis numato tokią prekių kiekio gamybą, kuri užtikrintų jų komercinį
rentabilumą arba tyrimų ir projektavimo išlaidų padengimą;
5)
pratęsiama prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis.
šEšTASIS SKIRSNIS
SKUNDų NAGRINėJIMAS IR
NUOSTOLIų ATLYGINIMAS
36
straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė paduoti skundą
1.
Tiekėjas (rangovas), kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs pirkimo
dokumentus, gali iki pirkimo sutarčių įsigaliojimo apskųsti perkančiosios
organizacijos veiksmus, pirkimo procedūras ar sprendimus, jeigu mano, jog
pažeisti jo teisėti interesai, ir reikalauti jų nutraukimo, panaikinimo ar
pakeitimo.
2.
Skundai paduodami Viešųjų pirkimų tarnybai per 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas
(rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą.
3.
Apskundimo objektu negali būti:
1)
pirkimo būdo pasirinkimas pagal šio įstatymo 17 straipsnį;
2)
perkančiosios organizacijos sprendimas pagal šio įstatymo 10 straipsnį atmesti
visas konkurso paraiškas, pasiūlymus arba kainas.
37
straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka
1.
Viešųjų pirkimų tarnyba turi išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą per 20
dienų.
2.
Skundai nagrinėjami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis skundų
nagrinėjimo tvarkos taisyklėmis (nuostatais).
38
straipsnis. Pirkimo procedūrų sustabdymas
1.
Laiku įteiktas tiekėjo (rangovo) skundas sustabdo pirkimo procedūras, iki šis
skundas bus išnagrinėtas ir priimtas sprendimas šio įstatymo 37 straipsnyje
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai skundas nėra tinkamai motyvuotas arba
dėl tokio sustabdymo tiekėjas (rangovas) ar perkančioji organizacija gali
patirti nuostolių.
2.
Sprendimą dėl pirkimo procedūrų sustabdymo priima skundą nagrinėjanti
institucija.
39
straipsnis. Vyriausybės įgaliotos valstybinės institucijos
sprendimų
apskundimas
Tiekėjas
(rangovas) turi teisę šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytos valstybinės
institucijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.
40
straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius
Jeigu
perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų
ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises, tiekėjas turi teisę įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą ir išieškoti padarytus nuostolius.
41
straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė
Jei
tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai pateikia suklastotus
dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatytų pareigų, perkančioji organizacija įstatymų nustatyta tvarka
gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo (rangovo) padarytus nuostolius.
42
straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų atsakomybė
1.
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgaliotieji asmenys, pažeidę šį
įstatymą, įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn, administracinėn ar
baudžiamojon atsakomybėn.
2.
Jeigu prekės arba paslaugos įsigyjamos pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus,
laikoma, jog jų kaina yra padidinta 10 procentų, palyginti su sumokėta už
pirkinį, ir kad valstybei padaryta tokio dydžio žala. Jeigu valstybės kontrolės
ir revizijos tarnybos ar kitos kompetentingos valdymo institucijos
nustato, kad prekės arba paslaugos pirktos didesnėmis kainomis arba
pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką, taip pat nustato kitus kainų taikymo
pažeidimus, asmenys, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako įstatymų nustatyta
tvarka (atlygina visą padarytą žalą). Žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka
iš kaltų asmenų.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja:
1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų,
įmonių (įskaitant nurodytas šios dalies 3 punkte), įstaigų
ar organizacijų atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė
per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius
pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto,
savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto,
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas,
taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą piniginę paramą, kurią
suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas
paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse
dėl šių paskolų naudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;
2) Lietuvos banko atliekamus prekių ar paslaugų
viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75
tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300
tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių,
veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse,
bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę
teisę vykdyti veiklą šiose srityse, atliekamus prekių ar paslaugų
viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip
1,8 mln. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1
mln. litų, už šių įmonių lėšas.
Prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių vertė yra
mažesnė už nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, atliekami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali patvirtinti sąrašą prekių, darbų,
paslaugų, kuriems visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, taikomas viešasis
pirkimas.
Prekių, darbų
ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytą šio
įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu
populiariame ar specialiame leidinyje, gali atlikti tik Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos
perkančiosios organizacijos.
Šio straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 3
dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta
be pridėtinės vertės mokesčio. Ši vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į
infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta
valstybės paslaptimi. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė;
2) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų
specialiąsias pirkimo procedūras;
3) žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto
pirkimams arba nuomai, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodytos įmonės už šių įmonių lėšas, jeigu pirkimas ar nuoma konkrečioje
vietoje yra būtini pagal šių įmonių funkcinę paskirtį;
4) finansinėms paslaugoms, susijusioms su vertybinių
popierių ir kitų skolos įsipareigojamųjų dokumentų išleidimu, pirkimu,
pardavimu ir perdavimu;
5) Lietuvos banko teikiamoms paslaugoms;
6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų
parengimo transliuoti, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų
transliavimo eteryje laiko pirkimams, išskyrus atvejus, kai šiuos pirkimus
atlieka valstybės valdžios ir savivaldos institucijos;
7) pagal Vyriausybės patvirtintas programas
valstybinės reikšmės mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugoms, išskyrus
tas mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra
naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už
kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
Jei yra valstybei svarbių ekonominių ir
socialinių priežasčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą
dėl preferencijų taikymo atliekant prekių, darbų ar paslaugų viešuosius
pirkimus. Ši nuostata taikoma iki baigsis Europos sutartyje, kuria steigiama
Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociacija,
nurodytas pereinamasis laikotarpis (1999 m. gruodžio 31 d.).
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Viešasis pirkimas (toliau - pirkimas)
- prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį
atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos
perkančiosios organizacijos, atsiskaitydamos iš karto, dalimis arba
išsimokėtinai.
Atvirasis konkursas - pirkimo būdas, kai
visi suinteresuoti tiekėjai (rangovai) gali pateikti pasiūlymus.
Darbai - bet kurie darbai, susiję su statinių
statyba (montavimu, tiesimu), rekonstravimu, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba
atnaujinimu, bei su perkamais darbais susijusios tyrimo, projektavimo ar kitos
paslaugos.
Diskontuota kaina - kaina, perskaičiuota
atsižvelgiant į mokėjimų, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo
terminus.
Finansiniai metai - 12 kalendorinių mėnesių
laikotarpis, kuris prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
Galutinis pasiūlymas - tiekėjo (rangovo)
rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti
darbus pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.
Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės
suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę verstis vandentvarkos, energetikos,
transporto ir telekomunikacijų veikla, - įmonė, kuriai valstybė ar
savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors iš šio
straipsnio 27 dalyje nurodytų veiklos rūšių.
Kainų apklausa - pirkimo būdas, kai
perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų
kainas.
Konkurencinės derybos - pirkimo būdas, kai
perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio
ir sutarties sąlygų.
Kvietimas - pirkimo dokumentas, kuriuo
kviečiama dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, konkurse,
konkurencinėse derybose ar kainų apklausoje, paskelbtas ar pateiktas tiekėjui
(rangovui).
Legalizuoti dokumentai - dokumentai,
įstatymų nustatyta tvarka pripažinti teisėtais.
Nešališkumo deklaracija - Viešųjų pirkimų
komisijos nario ar eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis nešališkas tiekėjų
(rangovų) atžvilgiu.
Paraiška - dokumentas, kuriuo tiekėjas
(rangovas) pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose.
Pasiūlymas - tiekėjo (rangovo) rašytinis
dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas
pagal perkančiosios organizacijos sąlygas.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimas) - Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse
numatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įforminamas perkančiosios
organizacijos ir tiekėjo (rangovo) sutartimi.
Pasiūlyta kaina - pasiūlyme nurodytų
prekių, paslaugų ar darbų kainos ir kitų pirkimo dokumentuose nurodytų
papildomų paslaugų kainų suma.
Pasiūlytos kainos diskontavimas -
pasiūlytos kainos perskaičiavimas (atliekamas pasiūlymams vertinti) taikant iš
anksto nustatytą koeficientą (diskonto normą), atsižvelgiant į mokėjimų ir
prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus.
Paslaugos - bet kuris pirkimo objektas,
išskyrus prekes ir darbus, taip pat su prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų
paslaugų vertė viršija prekių vertę.
Perkančioji organizacija - šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės valdžios bei savivaldos institucija,
įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos bankas.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio - pirkimo
būdas, kai perkančioji organizacija derasi su vienu tiekėju (rangovu) dėl
pasiūlymų turinio, kainos ir sutarties sąlygų.
Pirkimo dokumentai - perkančiosios
organizacijos pateikiami tiekėjams (rangovams) dokumentai, apibūdinantys
perkamą objektą bei pirkimo sąlygas: kvietimas, konkurso ir kitų pirkimo būdų
bei sąlygų dokumentai, šių dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) bei
papildymai.
Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - pirkimo
sutartis) - pirkimo -pardavimo, rangos, nuomos arba kita sutartis, kurią
perkančioji organizacija sudaro raštu su tiekėju (rangovu),
pirkdama prekes, paslaugas ar darbus šio įstatymo nustatyta tvarka.
Preferencija - pirmenybė, lengvata.
Prekės - žaliavos, gaminiai,
įrenginiai, statiniai ir kiti visokio pavidalo daiktai, taip pat su perkamomis
prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių
vertės.
Ribotas konkursas - pirkimo būdas, kai
pasiūlymus konkursui gali pateikti tik tie tiekėjai (rangovai), kurie atitinka
perkančiosios organizacijos iš anksto paskelbtus kvalifikacijos reikalavimus.
Tiekėjas (rangovas) - galima arba faktiška
pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija šalis.
Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama
vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų įmonė -
valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar
savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų
susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri verčiasi kuria nors
iš šių veiklos rūšių:
1) eksploatuoja stacionarinius tinklus, skirtus teikti
visuomenei bendrąsias paslaugas, susijusias su geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimu ar paskirstymu;
2) naudoja žemės gelmių išteklius, siekdama ištyrinėti
ar išgauti naftą, dujas, anglį ar kitokį iškasamą kurą;
3) suteikia vežėjams oro, jūros bei vidaus vandenų
uostų terminalus;
4) eksploatuoja troleibusų, autobusų, kabelinių ryšių
ir viešojo naudojimo geležinkelio tinklus, skirtus teikti visuomenei bendrąsias
paslaugas;
5) eksploatuoja bendrųjų telekomunikacijų tinklus bei
teikia telekomunikacijų paslaugas.
3 straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės
tarptautiniai įsipareigojimai
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos
tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas, taikomos
tarptautinių sutarčių nuostatos.
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų reguliavimas ir
skundų nagrinėjimas
Viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikoje,
vadovaudamasi šiuo įstatymu, reguliuoja Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba,
o skundus, susijusius su viešaisiais pirkimais, nagrinėja Nepriklausoma viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija.
5 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
Viešųjų pirkimų tarnyba - pirkimų veiklą
koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip juos atliekant laikomasi šio įstatymo ir su
jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, institucija prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės
aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš
valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra juridinis asmuo,
turintis antspaudą su valstybės herbu.
Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:
1) rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus;
2) pagal
kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
3) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi
Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų
reikalavimų;
4) tvirtinti
pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti
informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų
sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės
(savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
6) analizuoti bei vertinti pirkimų sistemą ir rengti
pasiūlymus dėl jos tobulinimo;
7) organizuoti perkančiųjų organizacijų darbuotojų,
atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8) konsultuoti
perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus (rangovus) ar organizuoti jų
konsultavimą pirkimų klausimais;
9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti
ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis
organizacijomis;
10) nustatyti
informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų ir
informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus)
privalomuosius reikalavimus;
11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką,
nustatyti tiekėjų (rangovų) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto
normą;
12) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;
13) nustatyti
reikalavimus Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos
nariams;
14) rengti ir teikti informaciją skundus
nagrinėjančiai Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai;
15) kita teisės aktų nustatyta veikla.
Viešųjų
pirkimų tarnybos teisės:
1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais
susijusią informaciją;
2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo
komisijos ar jos narių bei pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų
ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų
(rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei;
4) nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti
perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimo įstatymo
reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
5) įstatymų nustatyta tvarka šį įstatymą pažeidusius
asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
6 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
Perkančioji
organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti privalo sudaryti Viešojo
pirkimo komisiją (toliau - Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus
įgaliojimus nustatytoms užduotims vykdyti. Komisija yra atskaitinga
perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei
įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji
organizacija. Už Komisijos veiksmus atsako perkančioji organizacija.
Perkančioji organizacija tvirtina Komisijos darbo reglamentą.
Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos
sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir
veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.
Komisija veikia nuo sprendimo dėl jos sudarymo priėmimo iki pirkimo
sutarties projekto pateikimo pasirašyti perkančiajai organizacijai arba iki
sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo. Komisija priima sprendimus
posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai
pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai
įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba
jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų
ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus
reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Perkančioji organizacija turi teisę
kviestis ekspertus pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.
Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos
pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims
apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos
teisės aktų numatytus atvejus.
Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali
dalyvauti Komisijos darbe tik pasirašęs nešališkumo deklaraciją.
Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija
Perkančioji organizacija privalo
išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus
įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl tam tikruose pirkimo etapuose ji turi teisę
pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus dokumentus ir informaciją.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
nurodo, kokią teisinio statuso, finansinės būklės, ekonominę ir techninę
informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad perkančioji organizacija
nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus
minimalius finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus.
Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti:
1) dokumentus, patvirtinančius tiekėjų
(rangovų) teisinį statusą;
2) ataskaitų išrašus ar kitus dokumentus,
patvirtinančius tiekėjų (rangovų) veiklą (jeigu tiekėjo (rangovo)
valstybės, kurioje jis įregistruotas, įstatymai nenumato, kad tokios ataskaitos
ar dokumentai viešai neskelbiami);
3) ataskaitų išrašus ar kitus dokumentus apie
tiekėjo (rangovo) bendrąją apyvartą ir apyvartą, susijusią su pirkimo
objektu per paskutiniuosius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo (rangovo)
įregistravimo dienos (jei tiekėjas (rangovas) vykdė veiklą trumpiau nei 3
metus);
4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti šios
dalies 2 punkte nurodytų dokumentų, perkančioji organizacija gali priimti
kitokią, jos nuomone, tinkamą informaciją;
5) informaciją apie pagrindinius produkcijos
tiekimus, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, nurodant pirkėjus bei
anksčiau vykdytas sutartis per paskutiniuosius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo
(rangovo) įregistravimo dienos (jei tiekėjas (rangovas) vykdė veiklą trumpiau
nei 3 metus);
6) informaciją apie tiekėjo (rangovo) technines
galimybes ir kitas priemones, užtikrinančias, kad jo tiekiamos prekės,
atliekami darbai ar suteikiamos paslaugos yra geros kokybės;
7) informaciją apie atsakingus už kokybės kontrolę
specialistus arba organizacijas, neatsižvelgiant į jų pavaldumą;
8) oficialių kokybės kontrolės ar žinybų sertifikatus,
patvirtinančius, kad prekės, darbai ar paslaugos atitinka privalomuosius
techninius reikalavimus;
9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų
ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo
objektas yra sudėtingas ar specialios paskirties, perkančioji organizacija gali
paprašyti tiekėjo (rangovo) leidimo apžiūrėti pirkimo objektą ar
pareikalauti, kad tiekėjo (rangovo) pateiktą informaciją įvertintų
nepriklausomi ekspertai;
10) informaciją apie tiekėjo (rangovo) vadovaujančio
personalo, atsakingų asmenų (ypač už darbų atlikimą) išsilavinimą ir profesinę
kvalifikaciją;
11) informaciją apie tiekėjo (rangovo) finansinę
būklę;
12) kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą finansinę,
ekonominę ir techninę informaciją.
Perkančiosios
organizacijos keliami kvalifikacijos reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir
vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams
(rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 12
straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
Visiems tiekėjams (rangovams) turi būti
taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai, jais negali būti pažeidžiamos
tiekėjo (rangovo) teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir
komercinę paslaptį.
Perkančioji organizacija negali kelti tiekėjams
(rangovams) tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą
konkurenciją.
Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti
tiekėjų (rangovų) pasiūlymų dėl to, kad juos pateikė fiziniai asmenys ar
bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos
sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Perkančioji organizacija sudaro
sutartį tik po to, kai tiekėjų (rangovų) grupė jungtinės veiklos sutarties
pagrindu įregistruoja įmonę įstatymų nustatyta tvarka.
Perkančioji organizacija turi atmesti
tiekėjo (rangovo) paraišką ar pasiūlymą, jeigu Komisija nustatė, kad jis
pateikė netikslius arba neišsamius kvalifikacinius duomenis, ir jeigu,
perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjas (rangovas) ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nepašalino šių trūkumų. Perkančioji organizacija ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja tiekėją (rangovą).
Tiekėjų
(rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose
pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima
sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių
duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus.
Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai),
kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos
reikalavimus.
8 straipsnis. Pranešimo būdas
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų)
pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi
būti perduodami raštu.
Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad
pirkimo dokumentai, sprendimai ar kiti pranešimai būtų perduodami visiems
tiekėjams (rangovams) vienodomis sąlygomis.
9 straipsnis. Užsienio tiekėjų
(rangovų)pateiktų dokumentų legalizavimas
Perkančioji
organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų
nustatyta tvarka legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų pateiktus
kvalifikacinius duomenis.
11 straipsnis. Dokumentų kalba
Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia
valstybine kalba. Užsienio valstybių tiekėjams (rangovams) pirkimo dokumentai
pateikiami anglų, o jeigu jie pageidauja, ir viena iš šių kalbų -
vokiečių, prancūzų ar rusų, kai apie pirkimus pagal šio įstatymo 12 straipsnio
3 dalies reikalavimus skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar
specialiame leidinyje.
12 straipsnis. Informaciniai skelbimai
Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių
pranešimų, kvietimų, informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir
sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Perkančioji organizacija:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia
išankstinį informacinį pranešimą apie numatomus pirkimus einamaisiais
finansiniais metais „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio
straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais - ir tarptautiniu mastu
populiariame ar specialiame leidinyje;
2) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų,
konkurencinių derybų ir kainų apklausos atveju, be jau nurodyto šios dalies 1
punkte išankstinio informacinio pranešimo, kvietimus dalyvauti pirkimo
procedūrose skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio
straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais - ir tarptautiniu mastu
populiariame ar specialiame leidinyje;
3) skelbia informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis
„Valstybės žinių“ specialiame priede. Ši informacija išsiunčiama „Valstybės
žinių“ leidiniui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo.
Informacijoje nurodoma, su kuo sudaryta sutartis, pirkimo objektas,
sutartyje nurodyta kaina ir diskontuota kaina;
4) per 15 dienų
nuo pirkimo sutarties įvykdymo „Valstybės žinių“ specialiame priede paskelbia
sutarties įvykdymo rezultatus, pirkimo kainą ir diskontuotą kainą.
Perkančioji organizacija privalo skelbti apie
viešuosius pirkimus tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje,
kai:
1) prekių pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 700 tūkst.
litų, o pirkimų vandentvarkos, energetikos ir transporto srityse - 1,8 mln.
litų, telekomunikacijų srityje - 2,7 mln. litų;
2) paslaugų pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 700
tūkst. litų, o pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ir
telekomunikacijų srityse - 1,8 mln. litų;
3) darbų pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 22 mln.
litų.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų vertės
yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jos kas 2 metai tikslinamos, atsižvelgus į
Europos Sąjungos direktyvose nurodytas patikslintas vertes.
II SKYRIUS
PIRKIMO BŪDAI
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRKIMO BŪDAI, JŲ PASIRINKIMAS IR PIRKIMŲ
NEDALOMUMAS
13 straipsnis. Viešojo pirkimo būdai
Viešasis pirkimas atliekamas šiais būdais:
1) atvirojo konkurso;
2) riboto konkurso;
3) konkurencinių derybų;
4) pirkimo iš vienintelio šaltinio;
5) kainų
apklausos.
14 straipsnis. Pirkimo būdo pasirinkimo tvarka
Perkančioji organizacija pirkimo būdą - konkurencinių
derybų, pirkimo iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos - gali pasirinkti
tik esant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame
skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais perkama konkurso būdu.
15 straipsnis. Pirkimų nedalomumas
Perkančioji
organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali
būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija
turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms
išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas pagal šio
įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.
Perkančioji organizacija pirkimą šio įstatymo
nustatyta tvarka atlieka pagal visą pirkimo vertę (prekių ir
paslaugų vertę - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertę).
Pirkimo vertė apskaičiuojama ir prekės, paslaugos
bei darbai identifikuojami (individualizuojami, atskiriami nuo tapačių) pagal
Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
ANTRASIS SKIRSNIS
ATVIRASIS KONKURSAS
16 straipsnis. Atvirasis konkursas
Perkančioji organizacija, rengdama atvirąjį konkursą,
šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia visus tiekėjus
(rangovus) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus.
17 straipsnis. Kvietimo dalyvauti konkurse
turinys
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, adresas, kur
jos turi būti atgabentos, teiktinų paslaugų arba atliktinų darbų pobūdis ir vieta;
3) pageidautini arba reikalaujami prekių tiekimo,
paslaugų teikimo ar darbų baigimo terminai;
4) kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus;
5) kalba (kalbos), kuria rengiami konkurso
dokumentai;
6) jeigu perkančioji organizacija už konkurso
dokumentus ima užmokestį, - užmokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka. Šį
užmokestį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams)
išlaidos. Už dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas
užmokestis, kurį sudaro vertimo išlaidos;
7) kam ir kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai;
8) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija
tiekėjui (rangovui).
18 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas
Perkančioji
organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso
dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso
dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio
užmokestis, kurį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams
(rangovams) išlaidos. Už konkurso dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti
imamas papildomas užmokestis, kurį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.
Perkančioji organizacija privalo pateikti konkurso
dokumentus tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos
gavimo dienos.
19 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys
Konkurso dokumentuose pateikiama:
1) konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai;
2) informacija, kokie kriterijai ir procedūros bus
taikomi vertinant tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją;
3) tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją patvirtinantys
dokumentai;
4) perkamų prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų
techniniai, estetiniai, funkciniai bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai
ir projektai, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis,
prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo
išlaidos ir kitos sąlygos;
5) konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos,
pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto norma;
6) kainos indeksavimo dėl infliacijos tvarka ir
sąlygos;
7) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims
pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis
yra parengtas;
8) informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias,
negu numatytos konkurso dokumentuose, pasiūlymų charakteristikas ir
pirkimo sutarties sąlygas;
9) jeigu tiekėjams (rangovams), nepažeidžiant
šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, leidžiama pateikti pasiūlymus
parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, - šios dalies arba dalių, dėl
kurių gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas;
10) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir
išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi
mokesčiai. Prekių, darbų ar paslaugų kaina ir konkurso dokumentuose nurodytų
papildomų paslaugų (transportavimo, draudimo, pakrovimo ir kt.) kainos turi
būti apskaičiuotos ir pateiktos atskirai;
11) konkurso
pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo
reikalavimai;
12) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;
13) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali
prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija
ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais);
14) data, iki kada turi galioti konkurso pasiūlymas;
15) vokų su
konkurso pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda;
16) vokų su
konkurso pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
17) informacija, kad pasiūlyme nurodyta pirkimo
objekto kaina bus vertinama litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos
užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko
nustatytą ir paskelbtą lito ir kitos užsienio valiutos santykį pasiūlymo
vertinimo dieną;
18) perkančiosios organizacijos pareigūnų,
tarnautojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti
tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų)
pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai,
telefonų ir faksų numeriai;
19) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal
šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti
reikalavimai;
20) nuoroda į išankstinį informacinį pranešimą,
paskelbtą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir (ar)
tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, apie konkurso rengimą.
20 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai
Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji
organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija
atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti)
konkurso dokumentus, jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki
konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą
prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo prašymo gavimo
dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu
siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė
konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą.
Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo
terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti
(patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems
tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra pateikusi konkurso
dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 9 dienoms iki
konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su
tiekėjais (rangovais), ji turi surašyti susitikimo protokolą, kuriame
fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti paklausimai dėl konkurso dokumentų
išaiškinimo ir atsakymai į juos. Protokolai visiems pirkimo procedūrose
dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 9
dienoms iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Jeigu
perkančioji organizacija konkurso dokumentus paaiškina (patikslina) arba
surengia susitikimą su tiekėjais (rangovais) likus mažiau kaip 9 dienoms iki
konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti susitikimą
tokiam terminui, per kurį tiekėjai (rangovai), rengdami konkurso pasiūlymus,
galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų
protokolus.
Pranešimai apie kiekvieną pasiūlymų pateikimo
galutinio termino nukėlimą turi būti išsiųsti visiems tiekėjams (rangovams),
kuriems buvo pateikti konkurso dokumentai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po
sprendimo priėmimo.
21 straipsnis. Konkurso pasiūlymų pateikimas
Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą,
kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo
dalyvauti konkurse paskelbimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar
specialiame leidinyje, - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje
dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio
įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais
konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20
ir 36 dienų.
Tiekėjo (rangovo) ar jo įgalioto asmens pasirašytas
konkurso pasiūlymas pateikiamas raštu užklijuotame ir antspauduotame
voke. Pasiūlymai (su priedais) turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutiniojo
lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo (rangovo) parašu bei antspaudu.
Perkančioji organizacija privalo pateikti
kiekvienam tiekėjui (rangovui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas
yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
Jeigu konkurso pasiūlymas gaunamas
pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui
(rangovui).
22 straipsnis.
Konkurso pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą
laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso pasiūlymų
pateikimo galutinio termino dienos.
Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo
terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai)
pratęstų pasiūlymų galiojimą iki nustatyto termino, neviršydami nurodyto šio
straipsnio 1 dalyje.
Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti
konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai
organizacijai, pratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminą arba
pateikia naują konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas
(rangovas) per 6 dienas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą
pratęsti konkurso pasiūlymų galiojimo terminą, nepratęsia konkurso pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo konkurso pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti konkurso
pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą.
Kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų
pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą,
neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu konkurso
dokumentuose nenumatyta kitaip. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas
atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo
prieš pasibaigiant galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo
terminui.
23 straipsnis. Konkurso
pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo
užtikrinimas
Perkančioji organizacija privalo
pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas
būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo
galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo,
remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio
subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka
konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus.
Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas
(rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka
priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji
organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3
darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos
atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą
užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų
perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos
vykdė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija turi teisę nustatyti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir
pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo papildomus privalomuosius reikalavimus.
24 straipsnis. Vokų su konkurso pasiūlymais
atplėšimas
Vokai su konkurso pasiūlymais atplėšiami Komisijos
posėdyje, vykstančiame konkurso dokumentuose nurodytoje vietoje,
nurodytą dieną ir valandą. Diena ir valanda turi sutapti su
pasiūlymų pateikimo galutiniu terminu. Jį pakeitus, atitinkamai turi būti
pakeistas ir vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku
turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo
terminui. Vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus
pateikę tiekėjai (rangovai) arba jų atstovai.
Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus
pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų (rangovų) akivaizdoje.
Pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus
reikalavimus konkursui pateiktų pasiūlymų paskutiniojo lapo
antrojoje pusėje pasirašo Komisijos posėdyje dalyvaujantys nariai.
Komisija vokų atplėšimo procedūros rezultatus
įformina protokolu, kurio privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų
tarnyba.
Vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo procedūroje
dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą
pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir pasiūlyme nurodyta kaina,
mokėjimo ir prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminai. Apie
tai raštu informuojami ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantys pasiūlymus
pateikę tiekėjai (rangovai), jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo
procedūroje dalyvaujantis tiekėjas (rangovas) ar jo atstovas turi teisę
asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija.
Konkursui pateiktų pasiūlymų tolesnes nagrinėjimo,
vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka nedalyvaujant pasiūlymus
pateikusiems tiekėjams (rangovams).
25 straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais)
draudimas
Tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo)
negali būti jokių derybų dėl tiekėjo (rangovo) pateikto konkurso pasiūlymo
turinio. Įstatymo nustatyta tvarka įrodžius neteisėtą derybų faktą, perkančioji
organizacija skelbia konkursą negaliojančiu „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“, o kalti asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų
nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Konkurso pasiūlymų
nagrinėjimas, vertinimas ir palyginimas
Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai
(rangovai) paaiškintų savo konkurso pasiūlymus. Tačiau ji negali prašyti,
siūlyti arba leisti pakeisti konkurso pasiūlymo esmę - pakeisti kainą arba
padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių konkurso dokumentų reikalavimų
neatitinkantis konkurso pasiūlymas taptų atitinkančiu konkurso dokumentų
reikalavimus.
Komisija tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso
pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
1) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas)
neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje ir konkurso dokumentuose nustatytų
kvalifikacinių reikalavimų;
2) pateiktas
konkurso pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų;
3) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas)
pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus;
4) visų tiekėjų (rangovų) buvo pasiūlytos per didelės,
perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;
5) buvo pasiūlytos labai mažos kainos ir
tiekėjas (rangovas) jų nepagrindė, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.
Jeigu Komisija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
priežasčių turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimą.
Vertinant konkurso pasiūlymus, vertinimo kriterijus
yra mažiausia pasiūlyta kaina, diskontuota atsižvelgiant į mokėjimų ir prekių
tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminus, arba ekonomiškai
naudingiausias pasiūlymas. Pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto
normą nustato Viešųjų pirkimų tarnyba, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijų nustatymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Kai pateiktame pasiūlyme nurodoma labai maža kaina,
perkančioji organizacija turi pareikalauti iš tiekėjo (rangovo) raštiško kainos
sudėtinių dalių pagrindimo. Jei tiekėjas (rangovas) kainos nepagrindė, jo
pasiūlymas atmetamas. Perkančioji organizacija apie tokio pasiūlymo atmetimo
priežastis informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą ir fiksuoja pirkimo procedūros
ataskaitoje.
Perkančiosios organizacijos sudaryta Komisija
vertina ir palygina tik konkurso dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjų
(rangovų) pasiūlymus. Komisija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio
pasiūlymo, turi:
1) pagal konkurso dokumentuose nustatytą vertinimo
kriterijų ir sąlygas įvertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus ir
nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus pirkimo iš vienintelio šaltinio
atvejus). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma diskontuotų pasiūlytų kainų
didėjimo tvarka. Pirmasis įrašomas pasiūlymas, kurio diskontuota pasiūlyta
kaina yra mažiausia;
2) informuoti pasiūlymus pateikusius tiekėjus
(rangovus) apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo;
3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą
apie laimėjusį pasiūlymą tik tada, kai bus išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių
tiekėjų (rangovų) pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta) šio įstatymo
III skyriuje nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimo
apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo tiekėjams (rangovams) dienos.
Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą
išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Susipažinti
su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu,
vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytąją šio įstatymo 35 straipsnyje, gali
tiktai Komisijos nariai bei jos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos
bei Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos atstovai,
perkančiosios organizacijos vadovas bei kiti asmenys ir institucijos, pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus turinčios teisę susipažinti su šia informacija.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos
nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunama mažiau kaip 3
pasiūlymai arba, atmetus pasiūlymus pagal šio straipsnio reikalavimus, lieka
mažiau kaip 3 pasiūlymai, konkursas laikomas neįvykusiu ir apie tai ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems
tiekėjams (rangovams).
TREČIASIS SKIRSNIS
RIBOTAS KONKURSAS
27 straipsnis. Ribotas konkursas
Ribotas
konkursas skelbiamas tuo atveju, kai numatoma daug tiekėjų (rangovų) ir
pasiūlymams įvertinti reikėtų didelių sąnaudų.
Perkančioji organizacija ribotą konkursą rengia
dviem etapais:
1) pirmajame etape šio įstatymo 12 straipsnyje
nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje ir iš pateikusių paraiškas tiekėjų (rangovų) pagal
išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus
atrenka ne mažiau kaip 10 tinkamų tiekėjų (rangovų). Tais atvejais, kai
pirmajame etape yra gauta mažiau kaip 10 tiekėjų (rangovų) paraiškų dalyvauti
išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, į antrąjį etapą perkančioji
organizacija kviečia visus paraiškas pateikusius, perkančiosios organizacijos
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius tiekėjus (rangovus);
2) antrajame etape kiekvienam pirmajame etape
atrinktam tiekėjui (rangovui) išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus, o
visiems kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusiems, bet į antrą etapą
nepatekusiems tiekėjams (rangovams) - pranešimus apie kvalifikacinės atrankos
rezultatus. Kvietimai visiems atrinktiems tiekėjams (rangovams) turi būti išsiųsti
tuo pačiu metu. Konkurso dokumentai išsiunčiami kartu su kvietimu arba
kvietime nurodoma, kur ir iki kurios datos šiuos dokumentus galima gauti.
Konkurso dokumentams parengti, pasiūlymams pateikti ir vertinti taikomos šio
įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos pirkimo procedūros.
Kvietime dalyvauti išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje turi būti nurodoma ši informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) pirkimo objektas ir jo aprašymas;
3) kaip, kur ir
kada galima gauti išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus;
4) kokia kalba (kalbomis) rengiami išankstinės
kvalifikacinės atrankos dokumentai;
5) kokį
užmokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už išankstinės
kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka. Šį užmokestį
sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos. Už
dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis, kurį
sudaro vertimo išlaidos;
6) kam ir kada pateikiamos paraiškos dalyvauti
išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kiek tiekėjų (rangovų) bus atrinkta
konkursui;
7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Paraiškų dalyvauti išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji
organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų, o tais atvejais, kai apie
konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiame leidinyje,
- negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos.
Konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, kurį
nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais
atvejais, kai apie konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba
specialiame leidinyje, - 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus atrinktiems
tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą
konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir
terminais. Šiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti
sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 26 dienų.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto
galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunama mažiau kaip 3 pasiūlymai
arba, atmetus pasiūlymus pagal šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, lieka
mažiau kaip 3 pasiūlymai, ribotas konkursas laikomas neįvykusiu ir apie
tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus
pateikusiems tiekėjams (rangovams).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KONKURENCINĖS DERYBOS
28 straipsnis. Konkurencinių derybų sąlygos
Konkurencinės derybos gali būti skelbiamos esant
bent vienai šių sąlygų:
1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo
negalima aiškiai apibūdinti, kad būtų galima vykdyti atvirąjį ar ribotą
konkursą;
2) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo
gauti tik 2 pasiūlymai;
3) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo
atmesti visi pasiūlymai, kadangi jie neatitiko atvirojo ar riboto konkursų
dokumentų reikalavimų.
Jeigu pirkimus atlieka šio įstatymo 1 straipsnio 1
dalies 3 punkte nurodytos perkančiosios organizacijos, jos gali konkurencinių
derybų būdą pasirinkti nesilaikydamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju
perkančioji organizacija, neskelbdama kvietimo pateikti pirminius
pasiūlymus konkurencinėms deryboms, gali rengti konkurencines derybas su dviem
pasiūlymus konkursui pateikusiais tiekėjais (rangovais). Tokiu atveju
konkurencinės derybos vykdomos vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje,
30 ir 31 straipsniuose nurodytomis procedūromis, iš esmės nekeičiant
pirkimo sąlygų.
29 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) atranka
deryboms
Pirkimui konkurencinių derybų būdu perkančioji
organizacija šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus
(rangovus) pateikti pirminius pasiūlymus atrankai dalyvauti derybose. Kvietime
pateikti pirminius pasiūlymus turi būti ši informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) pirkimo objekto aprašymas, nurodant techninius bei
kitokius reikalavimus. Perkant darbus ar paslaugas, nurodoma ir jų atlikimo
arba suteikimo vieta;
3) kvalifikacijos duomenis patvirtinantys dokumentai,
kuriuos turės pateikti tiekėjai (rangovai);
4) kalba (kalbos), kuria rengiami pasiūlymai;
5) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos;
6) pasiūlymų pateikimo vieta ir galutinis terminas;
7) nuoroda į paskelbtą išankstinį informacinį
pranešimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir (ar)
tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje apie konkurencinių
derybų rengimą;
8) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį
nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo
kvietimo paskelbimo dienos, o tais atvejais, kai apie konkurencinių derybų
rengimą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiame leidinyje, -
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos.
Komisija, įvertinusi pagal kvietime nustatytus
kriterijus tiekėjų (rangovų) pirminiuose pasiūlymuose nurodytus kvalifikacinius
duomenis bei siūlomas pirkimo sąlygas, atrenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus
(rangovus), kuriuos pakvies derėtis. Tuo atveju, kai gauti tik 2 pirminiai
pasiūlymai, Komisija kviečia derėtis šiuos pasiūlymus pateikusius tiekėjus
(rangovus), o tuo atveju, kai gaunamas tik vienas pirminis pasiūlymas, derybos
ir pirkimas gali būti vykdomi šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Raštiškame
kvietime derėtis, kuris išsiunčiamas tiekėjams (rangovams), turi būti
pateikiama informacija apie derybų laiką, vietą ir siūlomą derybų kalbą.
31 straipsnis. Galutinių pasiūlymų pateikimas
ir vertinimas
Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į derybų
rezultatus, kviečia atrinktus tiekėjus (rangovus) pateikti galutinius
pasiūlymus. Kvietime pateikti galutinius pasiūlymus turi būti ši informacija:
1) galutinių pasiūlymų rengimo reikalavimai;
2) patikslintas pirkimo objekto aprašymas;
3) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos;
4) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto
norma;
5) siūlomos sutarties sąlygos;
6) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
7) pasiūlymų pateikimo kalba (kalbos), terminai,
vieta, laikas, būdai;
8) vokų atplėšimo procedūra;
9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos tiekėjui (rangovui)
nustatyta informacija.
Galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį
nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais
atvejais, kai apie pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo paskelbta
tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, - 40 dienų nuo
kvietimo atrinktiems tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus,
kai apie būsimą pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo skelbta iš anksto šio
įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais
galutinių pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20
ir 26 dienų.
Pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu šio įstatymo II
skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Konkurencinių derybų galutinių pasiūlymų galiojimo
užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio
įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Pranešimas apie laimėjusį pasiūlymą
išsiunčiamas visiems galutinius pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams)
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo apie laimėjusį
pasiūlymą priėmimo dienos.
Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro su
tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymas Komisijos sprendimu pripažįstamas
laimėjusiu.
PENKTASIS SKIRSNIS
PIRKIMAS IŠ VIENINTELIO ŠALTINIO
32 straipsnis. Pirkimas iš vienintelio
šaltinio
Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių,
darbų arba paslaugų, pakvietusi pateikti pasiūlymą vienintelį tiekėją
(rangovą), su kuriuo perkančioji organizacija gali derėtis dėl pasiūlymo
turinio, kainos ir sutarties sąlygų.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas, jeigu:
1) prekes,
darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas)
arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias
prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;
2) dėl ypatingų įvykių, kurių nebuvo galima numatyti,
iškyla skubus prekių, paslaugų arba darbų poreikis ir todėl neįmanoma arba
netikslinga rengti konkurso ar taikyti kitų pirkimo būdų procedūrų;
3) numatomos
pirkti prekės yra pagamintos tiktai tyrimų, eksperimentų, mokslinių darbų arba
techninio tobulinimo tikslais. Ši nuostata netaikoma masinei gamybai, kurios
tikslas yra sustiprinti komercinį pajėgumą arba padengti tyrimų bei techninio
tobulinimo išlaidas;
4) perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš
kokio nors tiekėjo (rangovo) pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga
pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis
ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip
pat jei papildomi pirkimai neviršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, iš
esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs
pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų
nepriimtini;
5) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja,
kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą
sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.
Tokia sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju (rangovu), su kuriuo buvo
sudaryta pradinė sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina
neturi viršyti 50 procentų pradinės sutartyje nurodytos kainos;
6) atvirasis, ribotas konkursai ar konkurencinės
derybos neįvyko, nes buvo gautas tik vienas pasiūlymas. Šiuo atveju negali būti
keičiamos nei pirkimo konkurse ar konkurencinėse derybose skelbtos sąlygos, nei
didinama pasiūlymo kaina.
Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo vertė viršija 150
tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų, pirkimas iš vienintelio šaltinio
galimas tik esant bent vienai iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, gavus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju,
kai perkant iš vienintelio šaltinio šio straipsnio 2 dalies 5 punkte
nurodytomis sąlygomis paslaugų pradinio ir papildomų pirkimų kainų suma viršija
150 tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų.
Šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose
numatytomis sąlygomis pirkimai gali būti atliekami ne ilgiau kaip 3 metus.
Perkant iš vienintelio šaltinio, pasiūlymų
galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami
šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Komisija, nustačiusi, kad tiekėjo (rangovo)
pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos sąlygas, o kaina yra pagrįsta
ir priimtina, priima sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su šiuo tiekėju
(rangovu).
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KAINŲ APKLAUSA
33 straipsnis. Kainų apklausa
Pirkimas
kainų apklausos būdu gali būti atliekamas tik esant visoms šioms sąlygoms:
1) perkančiajai
organizacijai reikiamų standartinių prekių arba įprastų paslaugų pasiūla
rinkoje yra konkurencinė;
2) pirkimo vertė per finansinius metus neviršija
150 tūkst. litų;
3) pirkimo
objekto vertinimo kriterijus yra tik kaina.
Perkančioji organizacija šio įstatymo 12
straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti kainų
apklausoje. Kvietime dalyvauti kainų apklausoje turi būti pateikiama ši
informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) prekių, paslaugų pavadinimas, kiekis, jų techniniai
ir estetiniai, funkciniai ir kokybės reikalavimai;
3) prekių tiekimo, paslaugų teikimo vieta, terminai ir
sąlygos;
4) kad į pasiūlymo kainą turi būti įskaityti visi
mokesčiai. Pasiūlymo kaina ir papildomų kvietime nurodytų paslaugų
(transportavimo, draudimo, pakrovimo ir kt.) kainos turi būti apskaičiuotos ir
pateiktos atskirai;
5) kaip, kam ir kada turi būti pateikti pasiūlymai;
6) vokų atplėšimo procedūra, vieta ir laikas;
7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Pasiūlymų dalyvauti kainų apklausoje pateikimo
terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo paskelbimo
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos.
Kiekvienam
tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną įkainojimo
pasiūlymą. Pasiūlytos kainos negalima keisti. Pasiūlymai pateikiami ir vokai
atplėšiami šio įstatymo 21 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atliekant
pirkimą kainų apklausos būdu, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio įstatymo II skyriaus
antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Komisija nustato pasiūliusį mažiausią kainą
tiekėją (rangovą), šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta
tvarka jį pripažįsta laimėjusiu ir parengia pirkimo sutarties projektą. Perkančioji
organizacija su šiuo tiekėju (rangovu) sudaro pirkimo sutartį.
Pranešimas apie laimėjusį pasiūlymą
išsiunčiamas visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto
pasiūlymų pateikimo termino gaunami mažiau kaip 3 pasiūlymai arba, atmetus
pasiūlymus pagal šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, lieka mažiau kaip 3
pasiūlymai, kainų apklausa laikoma neįvykusia ir apie tai ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems tiekėjams
(rangovams).
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PIRKIMO SUTARTIES SUDARYMAS
34 straipsnis. Pirkimo sutarties sudarymas ir
keitimas
Pirkimo sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.
Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimą, iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti bet
kurias pirkimo procedūras, jeigu atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima
numatyti. Perkančioji organizacija apie tai skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Perkančioji organizacija privalo sudaryti
pirkimo sutartį su tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymą Komisija pripažįsta
laimėjusiu, bei šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodytu tiekėju (rangovu).
Pasiūlymą pateikusiam tiekėjui (rangovui) raštu pranešama, kad jo pasiūlymas
pripažintas laimėjusiu, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti
pirkimo sutartį.
Jeigu tiekėjas (rangovas), kuriam buvo
pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia
pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki
perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo
sutarties, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo
atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui
(rangovui), kurio pasiūlymas pagal Komisijos patvirtintą pasiūlymų eilę yra
pirmas po tiekėjo (rangovo), atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama
laimėjusio tiekėjo (rangovo) pasiūlymo kaina, pasiūlymo turinys, sutarties
įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.
Sudarius pirkimo sutartį, perkančioji organizacija
kitiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 3
darbo dienas išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą. Pranešime
nurodoma, su kuo pasirašyta pirkimo sutartis, pirkimo objektas,
sutartyje nurodyta kaina ir diskontuota kaina.
Draudžiama didinti pirkimo kainą per
visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti privalomas konkurso metu
nustatytas sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus kainos indeksavimą dėl
infliacijos antraisiais ir vėlesniais metais, kai pirkimo sutartis sudaryta dėl
viso objekto statybos, kurios trukmė ilgesnė nei 1 metai.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PIRKIMO PROCEDŪRŲ ATASKAITA
35 straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10
dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo arba po pirkimų procedūrų pasibaigimo
pateikia kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitą pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintą formą. Ataskaitoje nurodoma:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono numeris;
2) trumpas pirkimo objekto aprašymas ir pirkimo kaina;
3) pasiūlymus pateikusių tiekėjų (rangovų) pavadinimai
ir adresai;
4) pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų)
kvalifikaciniai duomenys;
5) kiekvieno pasiūlymo kaina;
6) pasiūlymų
vertinimo ir palyginimo aprašymas ir Komisijos išvados dėl laimėjusio
pasiūlymo, pasiūlymą pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas ir motyvai, dėl
kurių šis pasiūlymas buvo pasirinktas;
7) jeigu buvo taikomas ne konkurso, o kitas pirkimo
būdas, - jo taikymo pagrindas;
8) jeigu buvo atmesti pasiūlymai, - atmetimo
priežastys;
9) pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai: skelbto
konkurso visų sąlygų įvykdymas ir faktinė kaina bei faktinė diskontuota kaina;
10) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta
informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui.
Šio straipsnio 1 dalies 4 - 8 punktuose nurodyta
informacija teikiama jos paprašiusiems pirkimo procedūrose dalyvavusiems
tiekėjams (rangovams).
Perkančioji
organizacija ir Komisija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su
atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja
įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo
užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Įvykdytos pirkimo sutartys, protokolai bei
kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo
nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR NUOSTOLIŲ
ATLYGINIMAS
36 straipsnis. Teisė
pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus bei
sprendimus
Kiekvienas pirkimu suinteresuotas tiekėjas
(rangovas), kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo
reikalavimų ir pažeidė jo teisėtus interesus, turi teisę iki Komisijos
sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo pareikšti pretenziją ar apskųsti
perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus šio įstatymo 37-41
straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.
Tiekėjas (rangovas), nesutinkantis su Komisijos
sprendimu dėl laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ar manąs, kad sudaryta pirkimo
sutartis pažeidžia jo teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą įstatymų
nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai
Pretenzijos pateikiamos perkančiajai organizacijai
raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo
sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą.
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų
(rangovų) pretenzijas, kurios gautos iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį
pasiūlymą priėmimo.
Perkančioji
organizacija, gavusi tiekėjo (rangovo) rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo
procedūras, iki šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.
Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos,
jeigu, sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija ar tiekėjas
(rangovas) patirtų daug didesnius nuostolius už tuos, kuriuos galėtų patirti
pretenziją pateikęs tiekėjas (rangovas).
Perkančioji organizacija turi pratęsti
pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus
sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų
nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo
procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams
(rangovams) pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti
pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pretenzijos gavimo dienos, taip pat apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą
darbo dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui (rangovui).
Jeigu perkančioji organizacija neišnagrinėja
pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą arba jas atmeta,
tiekėjas (rangovas) gali pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai.
38 straipsnis. Skundų pateikimo tvarka ir
terminai
Tiekėjas (rangovas) turi teisę pateikti
skundą Viešųjų pirkimų tarnybai ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai
organizacijai.
Skundas pateikiamas per 10 dienų nuo dienos, kurią
tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų
pažeidimą, arba per 5 dienas nuo perkančiosios organizacijos sprendimo apie pretenzijos
išnagrinėjimą gavimo, o jeigu jo negavo, - per 5 dienas nuo šio įstatymo
37 straipsnyje nustatyto termino, per kurį pretenzijos turėjo būti
išnagrinėtos, pabaigos.
Viešųjų
pirkimų tarnyba, gavusi tiekėjo (rangovo) skundą, organizuoja skundų
nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi tiekėjo (rangovo)
skundą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo pranešti perkančiajai
organizacijai apie skundo gavimą. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų
pirkimų tarnybos pranešimą apie tiekėjo (rangovo) pateiktą skundą, privalo
sustabdyti pirkimo procedūras. Šios procedūros tęsiamos tik gavus
Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.
Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo
procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl skundo
nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo
procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus
kitiems tiekėjams (rangovams) ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.
39 straipsnis. Skundo forma ir turinys
Skundas Viešųjų pirkimų tarnybai pateikiamas raštu.
Jame nurodoma:
1) tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir kodas;
2) perkančiosios organizacijos, kurios veiksmai ar
sprendimai, atliekant viešąjį pirkimą, yra skundžiami, pavadinimas, adresas ir
kodas;
3) perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ar
sprendimai ir jų neteisėtumą pagrindžiantys teisės aktai ar aplinkybės;
4) tiekėjo (rangovo) pasirinkto Nepriklausomos viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos nario vardas ir pavardė;
5) tiekėjo (rangovo) reikalavimai.
Tiekėjas (rangovas) prie skundo prideda skundą
pagrindžiančius dokumentus.
40 straipsnis. Nepriklausoma viešųjų pirkimų
ginčų nagrinėjimo komisija
Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
komisija (toliau - Nepriklausoma komisija) - tai tiekėjų (rangovų) skundus
nagrinėjanti komisija, veikianti pagal šį įstatymą bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
Kandidatus į Nepriklausomos komisijos narius
pasiūlo valstybės ir savivaldos institucijos, asociacijos, visuomeninės
organizacijos.
Viešųjų pirkimų tarnyba iš pasiūlytų
kandidatų sudaro ir tvirtina Nepriklausomos komisijos narių sąrašą, kurį
skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Reikalavimus Nepriklausomos komisijos
nariams bei jų sąrašo sudarymo reikalavimus (narių įrašymo į sąrašą bei
išbraukimo iš sąrašo) nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nepriklausomos komisijos narių darbo
apmokėjimo bei skundų nagrinėjimo Nepriklausomoje komisijoje išlaidų apmokėjimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka ir terminai
Nepriklausoma komisija nagrinėja tik tuos tiekėjų
(rangovų) skundus, kurie gauti iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą
priėmimo ir pateikti laikantis šio įstatymo 38 ir 39 straipsnių
reikalavimų.
Skundą nagrinėja Nepriklausomos komisijos 3 nariai,
kurių po vieną iš šio įstatymo 40 straipsnyje numatyto Nepriklausomos
komisijos narių sąrašo pasirenka tiekėjas (rangovas), perkančioji organizacija
ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Iš pasirinktų narių Viešųjų pirkimų tarnyba skiria
Nepriklausomos komisijos pirmininką.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą, per 3
dienas kreipiasi į perkančiąją organizaciją, kad ji per 3 dienas
pasirinktų Nepriklausomos komisijos narį. Jeigu perkančioji organizacija per šį
terminą jo nepasirenka, Nepriklausomos komisijos narį skiria Viešųjų pirkimų
tarnyba.
Nepriklausoma komisija turi išnagrinėti skundą ne
vėliau kaip per 20 dienų nuo jo gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos. Skundo
nagrinėjimo terminą ne ilgiau kaip 20 dienų gali pratęsti Viešųjų pirkimų
tarnyba.
Nepriklausoma komisija, išnagrinėjusi skundą, turi
teisę:
1) skundo nepatenkinti ir jį atmesti;
2) skundą patenkinti ir įpareigoti perkančiąją
organizaciją panaikinti arba pakeisti sprendimus ar veiksmus;
3) skundą patenkinti ir nutraukti pirkimo procedūras.
Nepriklausomai komisijai priėmus šio straipsnio 5
dalies 2 ir 3 punktuose numatytus sprendimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, jeigu
mano, kad yra nusikaltimo požymių, apie tai praneša Valstybės kontrolei ar
atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
Skundų
nagrinėjimo bei Nepriklausomos komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo
sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
42 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų ir
Nepriklausomos komisijos sprendimų apskundimas
Tiekėjas (rangovas) ir perkančioji organizacija turi
teisę Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmus ir Nepriklausomos komisijos sprendimus
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.
43 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius
Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises,
tiekėjas (rangovas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir
išieškoti padarytus nuostolius.
44 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė
Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai
pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija
įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo
(rangovo) padarytus nuostolius.
45 straipsnis. Perkančiosios
organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti
asmenys (Komisijos nariai ir ekspertai), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio
1 d., išskyrus III skyrių, kuris įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbti pirkimai
vykdomi ir iki šio įstatymo III skyriaus įsigaliojimo gauti skundai nagrinėjami
pagal 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo
įstatymo Nr.I-1491 nuostatas (Žin., 1996, Nr.84-2000; 1997, Nr.117-3000).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-560,
1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
VIEŠOJO PIRKIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2000 12 05)
autrap@lrs.lt
47 straipsnis.
Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai
Derybų
procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:
1) derybas
su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;
2) tretiesiems
asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo,
taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
3) visiems
dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės
ir pateikiama vienoda informacija;
4) derybos
turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir
dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.
2.
Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu
pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato
priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas.
48 straipsnis. Skelbiamų
derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
Perkančioji
organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio
Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.
Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis
kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš
52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame
skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų
pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo
pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo
perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio
2 ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju),
perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų
paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo
terminą.
49 straipsnis.
Skelbiamų derybų kandidatų skaičius bei kandidatų kvalifikacinė
atranka
Atlikdama
pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti
kandidatų skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo
atveju, kai dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose
(skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami
derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3.
Kandidatų,
kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio
Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.
3.
Perkančioji organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo
dokumentuose yra nurodytas mažiausias jų skaičius.
50 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas
Paraiškas
gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra
nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
Paraiškos
dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14
straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose
turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.
Skelbiamas
derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5
dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos
turi būti pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
51 straipsnis. Kvietimas derėtis
Skelbiamų
derybų atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu
visiems šio Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o
jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus
atitinkantiems kandidatams.
2.
Perkančioji organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.
Prieš
kvietimą dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji
organizacija kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.
Skelbiamas
derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje,
kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos
perdavimo būdais.
Kvietime
dalyvauti derybose turi būti ši informacija:
1) adresas,
kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat
užmokesčio už pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo
tvarka;
2) skelbiamų
derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;
3) sutikimo
derėtis ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo
data, pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos;
4) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai;
5) informacijos
ir dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis, sąrašas;
6) derybų
procedūrų eiga;
7) kita,
perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
Penktasis skirsnis
Projekto konkursaS
52 straipsnis. Projekto
konkurso sąlygos
Projekto konkursas gali
būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugos.
53 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas
Projekto
konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių
nuostatomis.
Projekto
konkursas vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos planavimo,
architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį
tiekėją (tiekėjus), jeigu:
1) su
projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) projekto
konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar
kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama
projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius
dalyvius).
Projekto
konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų
grupė.
Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti
teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos
dienos.
6.
Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti
planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią
konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso
organizavimo taisykles.
54 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija
Dalyvių
pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba
įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji
organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar
projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti
su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos
pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys,
pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu
projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip
trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba
artimos kvalifikacijos.
Vertinimo
komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė
pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)
pateikti planai ar projektai.
Pateikti
planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,
kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
Vertinimo
komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
III SKYRIUS
Perkančiųjų
organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai
55 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos,
transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimų reglamentavimas
Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai,
kurie reikalingi šio straipsnio 2 dalyje nustatytai vienai ar kelioms veikloms
vykdyti, šių perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje:
1) šio
Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų
organizacijų;
2) įmonių,
kurioms įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę
teisę verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje;
3) valstybės
ar savivaldybės įmonių;
4) įmonių,
kurių dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet
kuriame iš įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.
Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje yra:
1) bendrosioms paslaugoms, tokioms kaip geriamojo
vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimas ar
paskirstymas, teikti skirtų stacionariųjų tinklų, kurių operatorius yra
perkančioji organizacija ar kuriuos perkančioji organizacija suteikia kitiems
asmenims, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų priežiūros ar
eksploatavimo veikla, taip pat geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar
šilumos tiekimo tokiems tinklams veikla;
2) tinklų, reikalingų viešojo
geležinkelio, troleibusų, autobusų, tramvajų ar funikulierių transportui,
automatinėms transporto sistemoms, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus,
tinklų priežiūros ar eksploatavimo veikla. Tinklu laikoma bet kokia transportui
reikalinga infrastruktūra (techninė įranga, ženklinimas ir pan.), taip pat
nustatyti maršrutai, grafikai, privalomi pervežimų kiekiai ir kitoks transporto
paslaugų teikimo sąlygų reglamentavimas, kurį nustato kompetentinga valstybės
ir savivaldybių institucija
ir įstaiga arba jų įgaliota organizacija. Viešojo autobusų transporto paslaugų
teikimas nėra laikomas šio Įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris
ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas, kokias nustato
perkančioji organizacija;
3) geografinės teritorijos žvalgymo naftos, dujų,
anglių arba kitokio kietojo kuro gavybos tikslais, taip pat oro, jūrų ar upių
uostų, su jų veikla susijusių terminalų suteikimo oro, jūrų ir vidaus vandenų
vežėjams, operatoriaus, priežiūros ar eksploatavimo veikla;
4) bendrųjų
telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei bendrųjų
telekomunikacijų paslaugų teikimo veikla.
Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje nelaikoma:
1) inžinerinių
hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų
įgyvendinimo veikla, jeigu 20 procentų ar mažiau šių projektų įgyvendinimo metu
gaunamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo ar naudojama nuotėkoms
kanalizuoti ar valyti;
2) šio
straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, jeigu į bendrosioms paslaugoms teikti
skirtus stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą
sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į
viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija
20 procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus,
įskaitant ir einamuosius metus; elektros energija, jeigu jos gamybą sąlygoja
kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį
tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 30
procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant
ir einamuosius metus; geriamasis vanduo, jeigu jo gamyba reikalinga kitai
veiklai, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o tiekimo į viešąjį
tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30
procentų įmonės vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per pastaruosius
3 metus, įskaitant ir einamuosius metus.
56 straipsnis. Pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų
srityje principai
1.
Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55
straipsnyje, kurių vertė yra ne
mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo
vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio
Įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus
nuostatoms.
Atlikdama
pirkimus vandentvarkos,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, perkančioji organizacija privalo laikytis
pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnyje, ir laikytis konfidencialumo
reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5 straipsnyje.
57 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių
vandentvarkos, energetikos,
transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimo būdai
1.
Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų,
skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.
2.
Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų
būdu gali vykdyti visais atvejais.
Pirkimas
neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio
Įstatymo 58 straipsnyje.
Projekto
konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52
straipsnyje.
58 straipsnis. Pirkimo
neskelbiamų derybų būdu sąlygos
Neskelbiamų
derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu
atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos
paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus
atitinkančio pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių
kvalifikacijos reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) jeigu
perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų,
studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti
pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio
tobulinimo išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos
vėlesniuose tokiuose pirkimuose;
3) jeigu
dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti
(atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises
gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos
alternatyvos;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) pirkimai
atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.
2.
Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu
perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo
pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu
požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai
buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o
alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų
nepriimtini, nes perkančioji organizacija, įsigijusi skirtingų techninių
charakteristikų prekių, negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar
patirtų didelių nuostolių;
2) jeigu
prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
3) jeigu
yra trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug
mažesnę negu rinkos kainą;
4) jeigu
ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.
Neskelbiamų
derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš
konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju
atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
4.
Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl
aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi
darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį
ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo
sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba
kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie
yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose.
5.
Neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkami iš esamo tiekėjo nauji
darbai, tokie pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su
sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto
konkurso būdu, kurio metu buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie
galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi
pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui vykdyti.
59 straipsnis. Skelbimai
1.
Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus šio Įstatymo 18 straipsnyje
nustatytais atvejais privalo paskelbti iš anksto, vadovaudamasi šio Įstatymo 19
straipsnio nuostatomis.
2.
Perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą,
atliekamą atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, arba, kai vykdomas
projekto konkursas, vadovaudamasi šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.
Pirkimo
dokumentai rengiami ir pirkimo procedūrų terminai nustatomi vadovaujantis šio
Įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatomis.
Kai
išankstiniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo
sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada
turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsniu, ir
jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo, bei kita šio
straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija.
Jeigu
perkančioji organizacija pirkimą atlieka siekdama sudaryti preliminariąją
sutartį, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą. Šiame skelbime taip pat
turi būti nurodoma preliminariosios sutarties trukmė, laukiamas ar, jei
įmanoma, didžiausias tiekėjų skaičius, apskaičiuota bendra prekių, paslaugų ir
darbų vertė visam preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui ir, jei
įmanoma, atskirų pirkimų vertė bei dažnumas. Skelbime apie pirkimą nurodomi
kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomi pirkimo laimėtojai, su kuriais bus
sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos
perkančioji organizacija pasirinks, su kuriuo tiekėju – preliminariosios
sutarties šalimi – pagal preliminariąją sutartį bus sudaroma pirkimo sutartis.
Kriterijai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 33 straipsniu.
Sudariusi
pirkimo, įskaitant ir preliminariąją, sutartį, perkančioji organizacija,
vadovaudamasi šio Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, apie šios sutarties sudarymą
praneša kandidatams ir dalyviams bei šio Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose
nustatyta tvarka skelbia apie atliktą pirkimą.
Apie
preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pirkimo sutartis perkančioji
organizacija neskelbia.
8.
Išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimą,
skelbimai apie sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis rengiami ir
spausdinami vadovaujantis šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.
Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų
skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.
60 straipsnis. Paraiškų ir
pasiūlymų pateikimo terminai
Pirkimo
procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji
organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio
Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir
laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.
Atliekant
pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymams pateikti taikomi šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyti terminai.
Atliekant
pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu buvo skelbta šio
Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo
terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš
Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios
nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti
laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnis kaip 22 dienos.
Atliekant
pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas
gali būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų
susitarimu, su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas
terminas parengti ir pateikti pasiūlymus. Jeigu nesusitariama, perkančioji
organizacija nustato pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos
nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos, o skubos atveju, kai dėl
aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma
pirkimo atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnį kaip
10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
61 straipsnis. Kvietimų pateikti pasiūlymą taisyklės
Perkančioji
organizacija atsirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietimo
turinį nustato šio Įstatymo 43 ir 51 straipsnių, o pasiūlymų pateikimo terminus
– šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.
62 straipsnis. Projekto konkursas
Projekto konkursas
vykdomas vadovaujantis šio Įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis.
63 straipsnis.
Preliminarioji sutartis
1.
Perkančioji organizacija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti
pirkimą ir sudaryti preliminariąją sutartį.
Preliminarioji sutartis sudaroma tarp vienos
perkančiosios organizacijos ir kelių tiekėjų. Pagal šią sutartį perkančioji
organizacija turi teisę sutarties galiojimo laikotarpiu, laikydamasi šioje
sutartyje nustatytų sąlygų, sudaryti prekių, paslaugų ar darbų sutartis su
geriausias sąlygas siūlančiu tiekėju (tiekėjais) dėl visų ar dalies prekių,
paslaugų ar darbų pirkimo.
3.
Perkančioji organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį tik esant
vienai ar kelioms iš šių sąlygų:
1) perkamos
nuolat vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat
reikalingos paslaugos;
2) perkamos
prekės ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai
keičiasi;
3) perkami
nuolat reikalingi remonto ar priežiūros darbai;
4) prekių,
paslaugų ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus perkančiajai organizacijai
tektų organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to perkančiosios organizacijos
pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.
Pirkimas, kuriame numatyta sudaryti preliminariąją
sutartį, atliekamas laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Šis pirkimas gali būti atliekamas tik atviro
ar riboto konkurso būdu. Apie tai, kad numatoma sudaryti preliminariąją sutartį
turi būti pranešta skelbime apie pirkimą.
Tiekėjų, su kuriais sudaroma preliminarioji
sutartis, turi būti ne mažiau kaip 3.
6.
Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų
laikotarpiui.
Sudaryta
preliminarioji sutartis negali būti keičiama.
Draudžiama sudaryti preliminariąją sutartį, jeigu
tai nepagrįstai ribotų konkurenciją.
Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas
papildomas tiekėjų varžymasis dėl pirkimo sąlygų.
Jeigu
preliminariojoje sutartyje nenumatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji
organizacija raštu kreipiasi į preliminariojoje sutartyje nustatytomis
sąlygomis išrinktą tiekėją, nurodo jam savo poreikius ir prašo preliminariojoje
sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis sudaryti prekių, paslaugų ar darbų
pirkimo sutartį.
Jeigu
preliminariojoje sutartyje yra numatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji
organizacija:
1) raštu
kreipiasi į kiekvieną tiekėją ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo
termino raštu pateikti pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi išlikti konfidencialūs
iki to termino pabaigos;
2) vadovaudamasi
preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais ir tvarka, išrenka geriausią
pasiūlymą ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
IV skyrius
supaprastinti pirkimai
PIRMASIS skirsnis
bendrosios nuostatos
64 straipsnis. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai ir jų atlikimo tvarka
Šiame
skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):
1) kurių
vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio Įstatymo
10 straipsnyje;
2) šio
Įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai;
3) šio
Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodyti pirkimai.
2.
Vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančios
perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta
tvarka, kuri turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pirkimų
principus ir tikslus, tačiau apie pirkimus privalo skelbti šio Įstatymo 67
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
65 straipsnis. Supaprastinti
pirkimai ir jų būdai
1.
Supaprastinti pirkimai atliekami:
1) supaprastinto
atviro konkurso būdu;
2) supaprastinto
riboto konkurso būdu;
3) skelbiamų
supaprastintų derybų būdu;
4) neskelbiamų
supaprastintų derybų būdu;
5) taikant
įprastą komercinę praktiką.
Supaprastinto atviro konkurso ar supaprastinto
riboto konkurso būdais supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas visais atvejais.
Skelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali
būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šių sąlygų:
1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo
negalima aiškiai bei vienareikšmiškai apibūdinti (žinomi tik pagrindiniai
poreikiai, kuriuos turi patenkinti pirkimo objektas, arba yra daug įvairių
skirtingų būdų ir principų, kuriais galima išspręsti prekių, paslaugų ar darbų
poreikį lemiančias perkančiosios organizacijos problemas), kad būtų galima
surengti supaprastintą atvirą ar ribotą konkursą;
2) supaprastintas
atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų
arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš
esmės nekeičiamos.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali
būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 dalyse nurodytų sąlygų.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti
perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:
1) supaprastintas
atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;
2) supaprastintame
atvirame ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko
pirkimo dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos
iš esmės nepakeičiamos ir į neskelbiamas supaprastintas derybas kviečiami visi
pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
3) dėl
techninių ar meninių priežasčių arba dėl turimų išskirtinių teisių tik
konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar
atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;
4) dėl
įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina
skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto atviro
konkurso, supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų derybų būdu
dėl per ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra jokios kitos
alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) iš
įkalinimo įstaigų, valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar
Teisingumo ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų,
įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatos
priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50
procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar
atliekami darbai.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali
būti perkamos prekės ir paslaugos:
1) kai
perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko
prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai,
techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis
paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia
prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl
techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai
organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekes ar paslaugas,
ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų
didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30
procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl
papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;
2) prekių ir
paslaugų, skirtų diplomatinėms atstovybėms, pirkimams užsienyje.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali
būti perkamos prekės, kai:
1) perkamos
prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo
tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
2) prekių
biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
3) perkami
muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra
prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;
4) ypač
palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;
5)
prekės perkamos iš valstybės
rezervo.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali
būti perkamos paslaugos, kai:
1) pirkimas
atliekamas po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių
laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;
2) perkamos
licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis)
bazėmis;
3) perkamos
oro transporto paslaugos.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali
būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:
1) dėl
aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi
papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo
sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.
Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo
sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų
pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties
kainos;
2) perkant
iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti
pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo
sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į
tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta
skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui
vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti
ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo
momento.
Paslaugų
pirkimo supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos
teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo
paslaugos.
Taikant
įprastą komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant
bent vienai šių sąlygų:
1) prekių
ar paslaugų vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be
pridėtinės vertės mokesčio;
2) dėl
susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar
kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais
supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo
tvarkos.
66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir
konfidencialumas
Atlikdama
supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų
principų ir konfidencialumo reikalavimų.
67 straipsnis. Supaprastintų
pirkimų paskelbimas ir informaciniai pranešimai
Perkančioji organizacija turi teisę iš
anksto paskelbti apie visus per artimiausius 12 mėnesių numatomus
supaprastintus pirkimus, jeigu būsimų prekių ar paslaugų pirkimų vertė be
pridėtinės vertės mokesčio yra didesnė kaip 150 tūkst. Lt, o darbų pirkimų –
300 tūkst. Lt. Taip pat perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti
apie kiekvieną pirkimą, atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto
riboto konkurso, skelbiamų supaprastintų derybų būdų, arba kai vykdomas
supaprastintas projekto konkursas.
Perkančioji organizacija apie pirkimus skelbia
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir „Valstybės žinių“
interneto tinklapyje. Skelbimai gali būti papildomai skelbiami ir populiariame
tarptautiniame leidinyje.
Skelbimus, išskyrus perkančiosios organizacijos
papildomai skelbiamus kituose leidiniuose, negu nurodyta šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje, perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų
pirkimų tarnybai, o ši juos skelbia šio Įstatymo nustatyta tvarka. Skelbimas
„Valstybės žinių“ interneto tinklapyje ar kitame leidinyje negali būti
paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
4.
Išankstinio skelbimo apie numatomą supaprastintą pirkimą, taip pat
supaprastinto atviro ir riboto konkursų, skelbiamų supaprastintų derybų ir
supaprastinto projekto konkurso skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų
tarnyba.
5.
Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo, tiekėjams privalo pranešti apie:
1) paraiškų
ar pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;
2) preliminarią
pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;
3) sutarties
sudarymą, nurodant tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis.
68 straipsnis. Supaprastintų pirkimų komisija
Supaprastintiems
pirkimams atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta,
kai pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios
69 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentai ir techninė
specifikacija
Pirkimo dokumentų ir
techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio Įstatymo 20 ir 21
straipsniuose, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
70 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas
Pirkimo
dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo kvietimo dalyvauti pirkime
paskelbimo ar išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino,
nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami
paraišką dalyvauti pirkime pateikusiam arba kviečiamam kandidatui nedelsiant,
gavus prašymą.
Pirkimo
dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai,
tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu
laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo
data laikoma pateikimo data.
Pirkimo
dokumentus perkančioji organizacija gali pateikti ir interneto svetainėje. Šiuo
atveju svetainės adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo
dokumentai interneto svetainėje negali būti pateikti anksčiau, negu apie
pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi interneto svetainėje,
šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.
71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai
Kandidatas
gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.
Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą
paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6
darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji
organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo
dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia
paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo
dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi
būti siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Nesibaigus
pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji
organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,
tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie
paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji
organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau
kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Jeigu
perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio
susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti
klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems
pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad
kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos.
Jeigu
perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba
surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų
paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi
kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo
kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo
pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar
susitikimų protokolus.
Pranešimai
apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems
kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.
72 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dalyvių kvalifikacija
Perkančioji
organizacija privalo įsitikinti, ar supaprastinto pirkimo dalyvis bus pajėgus
įvykdyti pirkimo sutartį. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimo tvarka nustatyta šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniuose.
73 straipsnis. Supaprastintų
pirkimų pasiūlymų galiojimo terminas
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą
pasiūlymų galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų
nuo konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo
procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.
2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai
savo pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu
nustatyta perkančiosios organizacijos.
Nesibaigus
pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų
galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios
organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji
organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios
dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų
galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie
tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų galiojimo
užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo užtikrinimą,
jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu dalyvis iki
prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų galiojimo
užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo
užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo
terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis
nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
74 straipsnis. Supaprastintų pirkimų
pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas ir
atšaukimas
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad kandidatai
pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant
kurių užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu
perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį
naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo
kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias
pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei
dokumentus) kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti
įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo
lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi
būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į
pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas
pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti yra netaikomas,
jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus
pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas
tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti
nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.
Pasiūlymai
gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:
1) naudojamos
priemonės padeda užtikrinti, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su
pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo
terminui;
2) pasiūlyme
turi būti visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;
3) elektroninėmis
priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas
neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti
neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija. Jeigu
elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas neatitinka neelektroninėmis
priemonėmis pateiktos patvirtintos pasiūlymo kopijos, vadovaujamasi
neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.
Kandidatai
pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,
valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo
užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems kandidatams.
4.
Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti
pakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus.
Nustatydama šį terminą, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo
sudėtingumą ir realų laiką pasiūlymams parengti.
Pirkimo
dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti
tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik
konkretiems tiekėjams.
Jeigu
tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį,
tačiau dėl kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos
pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik
tiekėjams susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų
atlikimo ar paslaugų teikimo vieta bei sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto
nebuvo numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo
pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems
tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą
informaciją.
Pasiūlymą
gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupė. Pasiūlymui
teikti ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Perkančioji
organizacija neturi teisės reikalauti, kad tokios grupės pateiktą pasiūlymą
pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo
sutartį grupė įsteigtų juridinį asmenį.
Tiekėjo
pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas
yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
Kol
nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti
pateiktą savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
75 straipsnis. Supaprastinto
pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties
įvykdymo užtikrinimas
Perkančioji
organizacija gali pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą bei
privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų reikalavimus
76 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo
pasiūlymais atplėšimas, šių pasiūlymų
nagrinėjimas ir
vertinimas
Vokų su
77 straipsnis. Supaprastinto pirkimo procedūrų
nutraukimas
Perkančioji
organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki
pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu
atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos
ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, yra kitų šiame Įstatyme
nustatytų priežasčių).
ANTRASIS
skirsnis
supaprastintas atviras konkursas
78 straipsnis. Supaprastinto
atviro konkurso pirkimo dokumentai
Perkančioji
organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame
konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose
pateikiama ši informacija:
1) pirkimo
pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) pirkimo
pasiūlymo galiojimo terminas;
3) perkamų
prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai
bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis,
teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų
teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo
objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio Įstatymo 21
straipsnio reikalavimais;
4) informacija,
ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų
– šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, apibūdinimas;
5) informacija,
ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;
6) informacija,
kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į
kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;
7) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai;
8) dokumentai
ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;
9) kur
ir kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;
10) vokų
su pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
11) informacija,
kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;
12) pirkimo
pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)
bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;
13) siūlomos
pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;
14) pirkimo
pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo
reikalavimai;
15) būdai,
kuriais kandidatai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;
16) pirkimo
pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;
17) perkančiosios
organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su tiekėjais ir gauti
iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pareigos,
vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
18) nuoroda
į išankstinį skelbimą apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir (ar) tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje;
19) jeigu
perkančioji organizacija iki preliminarios eilės patvirtinimo pasilieka teisę
nutraukti supaprastintą atvirą konkursą ir pradėti neskelbiamas supaprastintas
derybas – atitinkama informacija apie šią teisę.
79 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo
terminas
Perkančioji
organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip
14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus
– ne trumpesnį kaip 21 dienos.
80 straipsnis.
Neįvykęs supaprastintas atviras konkursas
Supaprastintas atviras
konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:
1) negauta
nė vieno pasiūlymo;
2) nė
vienas tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
3) visi
pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
4) perkančioji
organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais
atvejais.
81 straipsnis. Derybos
paskelbus supaprastintą atvirą konkursą
1.
Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu
derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
Jeigu
supaprastintam atviram konkursui gauti visi pasiūlymai neatitinka pirkimo
dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitinka, arba perkančiajai
organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki
preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę
nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su
visais supaprastinto atviro konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės
nekeisdama pirkimo sąlygų.
TREČIASIS SKIRSNIS
supaprastintas ribotas konkursas
82 straipsnis. Supaprastinto riboto
konkurso tvarka ir paskelbimas
Supaprastintas ribotas
konkursas vykdomas dviem etapais:
1) skelbimu
apie supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas
dalyvauti pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;
2)
perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.
83 straipsnis.
Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai
1.
Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,
nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:
1) paraiškų
rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) kandidatų
kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;
3) mažiausias
kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies pateikti
pasiūlymus, skaičius.
2.
Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama
informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos
tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi
pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.
84 straipsnis. Paraiškos
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse
Paraiškas
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia
vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).
Paraiškų
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti
trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.
85 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos tikrinimas ir
vertinimas
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio
Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai
atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos
reikalavimus.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo
dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius kvalifikacijos
reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne mažiau, negu
nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų, kuriuos
pakvies pateikti pasiūlymus. Skelbime perkančioji organizacija turi teisę
nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė mažiau
kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančius
kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti pasiūlymus
kviečiami visi likę kandidatai.
86 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus
Šio
Įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji
organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso
dokumentus.
2.
Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne
trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o
pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.
87 straipsnis. Neįvykęs supaprastintas ribotas konkursas
Supaprastintas ribotas
konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:
1) negauta
nė viena paraiška;
2) negautas
nė vienas pasiūlymas;
3) nė
vienas tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
4) atmesti
visi pasiūlymai;
5) perkančioji
organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais
atvejais.
88 straipsnis. Derybos supaprastintame ribotame konkurse
1.
Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu
derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
Jeigu
supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo
dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, arba perkančiajai
organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki
preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę
nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su
visais supaprastinto riboto konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės
nekeisdama pirkimo sąlygų.
KETVIRTASIS skirsnis
skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos
89 straipsnis. Tiekėjų
informavimas apie supaprastintas derybas
Apie
skelbiamas supaprastintas derybas skelbiama šio Įstatymo 67 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Apie neskelbiamas
supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija praneša raštu.
90 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų
atveju
Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose
turi būti informacija, nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi
būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga
informacija.
2.
Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas
tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1
dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
3.
Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio Įstatymo 81 ir 88
straipsnių nuostatas, atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų
atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.
91 straipsnis.
Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju
Skelbiamų
supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir
paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo
pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21
dienos. Šis reikalavimas netaikomas neskelbiamų supaprastintų derybų atveju,
kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas arba kai perkama šio Įstatymo 65
straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu atveju.
2.
Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų kaip nustatyta šio Įstatymo 81 ir
88 straipsniuose, atvejais pasiūlymų pateikimo terminas nenustatomas, o
supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.
92 straipsnis. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimas ir
kvietimas derėtis
1.
Perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar dalyviai atitinka pirkimo
dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vadovaudamasi
šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.
2.
Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai
pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos
supaprastintos derybos yra pasirinktos šio Įstatymo 81 ir 88 straipsniuose
nustatytais atvejais.
93 straipsnis. Derybos su atrinktais tiekėjais
Komisija
turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar
darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.
Vykdant
derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:
1) šalys
niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios
informacijos;
2) visiems
derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos
galimybės;
3) derybos
turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir
dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;
4) atsisakęs
dalyvauti derybose dalyvis praranda teisę į savo pasiūlymo galiojimo
užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą.
94 straipsnis. Supaprastintų derybų galutiniai
pasiūlymai ir jų vertinimas
Supaprastintų
derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai bei
pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.
2.
Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami
šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka.
95 straipsnis.
Neįvykusios supaprastintos derybos
Supaprastintos derybos
laikomos neįvykusiomis, jeigu:
1) negauta nė vieno pasiūlymo;
2) nė
vienas tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
3) visi
pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
4) perkančioji
organizacija nutraukė supaprastintas derybas šio Įstatymo 77 straipsnyje
nustatytais atvejais.
PeNKTAsis
skirsnis
supaprastintas Projekto konkursaS
96 straipsnis. Supaprastinto
projekto konkurso sąlygos
Supaprastintas projekto
konkursas gali būti taikomas perkant teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugas.
97 straipsnis. Supaprastinto
projekto konkurso vykdymas
1.
Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 67
straipsnio nuostatomis.
2.
Supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti
geriausią teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų
apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:
1) su
supaprastinto projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo
sutartį, arba
2) supaprastinto
projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais
ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama
supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias
vietas laimėjusius dalyvius).
3.
Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai
asmenys bei šių asmenų grupės.
Dalyvavimo
supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar
kitaip diskriminuoti tiekėjų.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.
6.
Perkančioji organizacija gali daryti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus
ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija
pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją
užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto
projekto konkurso organizavimo taisykles.
98 straipsnis. Supaprastinto
projekto konkurso vertinimo komisija
Dalyvių
pateiktus planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba
įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai
perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus vertinimui
atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su
supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu
supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne
mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios
pačios arba artimos kvalifikacijos.
Vertinimo
komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo
komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus
sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.
Pateikti
planai ir projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,
kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
Vertinimo
komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
šeštasis
skirsnis
Įprasta komercinė praktika
99 straipsnis. Supaprastinti
pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką
Pirkimus
taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo
paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos
reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,
arba šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami
vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.
Sprendimą
dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo
įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.
Atliekant
pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio Įstatymo 4
straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Prekės, paslaugos ar
darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė
ekonomiškiausią pasiūlymą. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija
turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją
organizaciją kontroliuojančios institucijos.
Mažos
vertės sandoriai, kurių vertė ne didesnė kaip 100 Lt, gali būti sudaromi raštu
arba žodžiu.
Viešųjų
pirkimų tarnyba turi teisę nustatyti papildomus įprastos komercinės praktikos
taikymo reikalavimus.
V SKYRIUS
pretenzijų ir skundų
nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas
100 straipsnis. Teisė
pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos
veiksmus ir sprendimus
Kiekvienas
pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus
interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai
organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus
šio Įstatymo 101, 102 ir 103 straipsniuose nustatyta tvarka arba pateikti
prašymą sutaikyti.
101 straipsnis. Pretenzijų
pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai
Pretenzijos
pateikiamos perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią
tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų
pažeidimą.
2.
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos
iki pirkimo sutarties sudarymo.
3.
Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo
procedūras, kol šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.
Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu
jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių
nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
4.
Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo
procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo
procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau
tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji
organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo
priežastis.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti
pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo
dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui.
Jeigu
perkančioji organizacija neišnagrinėja pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje
nurodytą terminą arba jas atmeta, tiekėjas gali apskųsti perkančiosios
organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui.
102 straipsnis. Ieškinio pateikimo tvarka
Tiekėjas, nesutikdamas
su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos
ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai
organizacijai.
Ieškinys
pateikiamas bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Bendrosios
kompetencijos teismas ieškinį nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
Teismui
sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo
procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl ieškinio
nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai,
apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus kitiems tiekėjams ir
nurodo terminų pratęsimo priežastis.
103 straipsnis. Žalos atlyginimas
Jeigu perkančioji
organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos
draudžia atlikti šis Įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į
teismą dėl žalos atlyginimo.
104 straipsnis. Europos
Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas
1.
Perkančioji organizacija, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus
nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama,
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu
susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
Viešųjų
pirkimų tarnyba, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas
Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas
yra dėl šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų,
jeigu pranešimas yra dėl šio Įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo,
privalo Europos Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą,
kad pažeidimas yra ištaisytas;
2) argumentuotą
paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą
ištaisyti;
3) pranešimą,
kad yra sustabdytos pirkimo procedūros, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas
ar kita institucija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras.
Gavusi
Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės
nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą,
jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio Įstatymo reikalavimus ir
pažeidimų neištaisė.
105 straipsnis. Taikinimas
Atliekant šio Įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas
kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio
Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę
iki pirkimo pabaigos kreiptis į
Europos Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir
Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos
Komisijai.
Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,
perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, ar
sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija sutinka pradėti
taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Komisijai apie atliktas pirkimo
procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala kandidatams ar
dalyviams.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir
perkančioji organizacija turi pritarti Europos Komisijos paskirtam arbitrui bei
privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi
teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę
nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,
perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai
savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti
ir žodžiu, ir raštu.
Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą
pateikęs kandidatas ar dalyvis bei perkančioji organizacija apmoka savo
dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo
procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.
Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,
kad taikinimas būtų nutrauktas.
Jeigu taikinimo metu
ieškinį teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar
dalyvis, perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti
Europos Komisijai. Europos Komisijai apie pateiktą ieškinį pranešus taikinime
dalyvaujančiam kandidatui ar dalyviui, šis privalo per Europos Komisijos
nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.
Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi
sudaryti kliūčių šio Įstatymo 104 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos
teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio
kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.
106 straipsnis. Atestavimas
Perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, gali pateikti
nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų pirkimų procedūras
siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir
Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.
Atestavimo išlaidas padengia perkančioji
organizacija.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų
organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir
reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.
107 straipsnis.
Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar
kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
Viešųjų
pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės
institucijos pagal savo kompetenciją.
Viešuosius
pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų
procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.
3.
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai,
ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį Įstatymą, atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
1
priedėlis
EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE PATEIKTŲ
DARBŲ SĄRAŠAS
Sekcija F
Statyba
skyrius
grupė
klasė
aprašymas
45
45.1
45.2
45.3
45.4
45.5
45.11
45.12
45.21
45.22
45.23
45.24
45.25
45.31
45.32
45.33
45.34
45.41
45.42
45.43
45.44
45.45
45.50
Statyba
Statybvietės
paruošimas
Pastatų
nugriovimas, išardymas, žemės darbai
Žvalgomasis
gręžimas
Pastatų ir jų dalių
statyba, inžinerinių statinių statyba
Bendroji pastatų
statyba ir inžinerinių statinių statyba
Laikančiųjų stogo
konstrukcijų ir stogo dangų montavimas
Magistralinių ir
kitų kelių tiesimas, orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto statinių
statyba
Vandens statinių
statyba
Kiti statybos
darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus
Pastatų ir statinių
įrengimas
Elektros
instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas
Izoliacijos
įrengimas
Vamzdynų tiesimas
Kitokių pastatų ir
statinių įrengimas
Statybos baigimas
Tinkavimas
Staliaus dirbinių
įrengimas
Grindų ir sienų
dengimas
Dažymas ir
stiklinimas
Kiti baigiamieji
statybos darbai
Statybos ar
griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
Statybos ar
griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK)
parengtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal
Europos Bendrijų Statistikos biuro (EUROSTAT) parengtą klasifikatorių Nomenklatures
des Activities de Communite Europeene“ - NACE rev.1, 1990.
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
2
priedėlis
PASLAUGOS
A PASLAUGOS
Katego-rija
Paslaugų pavadinimas
Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)
1.
Priežiūros ir remonto paslaugos
6112, 6122, 633, 886
2.
Sausumos transporto paslaugos(1)), apimančios šarvuotų
automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo keliais
paslaugas
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304
3.
Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto
vežimo oro transportu paslaugas
73 (išskyrus 7321)
4.
Oro ir sausumos transportu(1)) pašto vežimo paslaugos
71235, 7321
5.
Telekomunikacijų paslaugos (2))
752
6.
Finansinės paslaugos:
draudimo,
bankų ir investavimo (3))
Buvęs 81, 812, 814
7.
Kompiuterių ir susijusios paslaugos
84
8.
Mokslo tyrimų ir plėtros paslaugos (4))
85
9.
Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos
862
10.
Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos
864
11.
Valdymo konsultavimo(5)) ir susijusios paslaugos
865, 866
12.
Architektūros paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos
paslaugos; miestų ir landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir
techninių konsultacijų paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos
867
13.
Reklamos paslaugos
871
14.
Patalpų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
874
82201–82206
15.
Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį
88442
16.
Nuotėkų ir atliekų šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir
panašios paslaugos
94
(1))
Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.
(2) )Išskyrus
balso telefonijos, radijo telefonijos, telekso, radijo ieškos ir palydovinio
ryšio paslaugas.
(3) )Išskyrus
finansines paslaugas, susijusias su vertybinių popierių ar kitų finansinių
priemonių išleidimu, pardavimu, įsigijimu ar perdavimu, bei centrinio banko
paslaugas.
(4) )Išskyrus
sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios
naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias atlygina perkančioji
organizacija.
( 5) )Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
B PASLAUGOS
Katego-rija
Paslaugų pavadinimai
Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių
(CPC)
17.
Viešbučių ir restoranų paslaugos
64
18.
Geležinkelio paslaugos
711
19.
Vandens transporto paslaugos
72
20.
Papildomos ir pagalbinės transporto paslaugos
74
21.
Teisinės paslaugos
861
22.
Personalo atrankos ir aprūpinimo paslaugos
872
23.
Tardymo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas
873 (išskyrus 87304)
24.
Švietimo paslaugos
92
25.
Sveikatos bei socialinės paslaugos
93
26.
Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
96
27.
Kitos paslaugos
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
priedas
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI,
SU KURIAIS SUDERINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:
1) Tarybos
1992 m. birželio 18 d. direktyva 92/50/EEB „Dėl viešųjų paslaugų sutarčių
sudarymo tvarkos koordinavimo“;
2) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/36/EEB
„Dėl viešojo tiekimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“;
3) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/37/EEB
„Dėl viešųjų darbų sutarčių sudarymo tvarkos“;
4) Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 13 d.
direktyva 97/52/EB, iš dalies keičianti direktyvas 92/50/EEB, 93/36/EEB ir
93/37/EEB, susijusias su procedūrų suderinimu sudarant viešųjų paslaugų,
viešojo tiekimo ir viešųjų darbų sutartis;
5) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/38/EEB
„Dėl įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo“;
6) Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d.
direktyva 98/4/EB, iš dalies pakeičianti direktyvą 93/38/EEB, koordinuojančią
įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijų
srityje, viešojo pirkimo procedūras;
7) Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d.
direktyva 89/665/EEB „Dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų,
susijusių su peržiūros procedūrų taikymu skiriant viešojo tiekimo ir viešųjų
darbų sutartis, koordinavimo“;
8) Tarybos
1992 m. vasario 25 d. direktyva 92/13/EEB „Dėl suderinimo įstatymų, norminių
aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su Bendrijos taisyklių taikymu
viešojo pirkimo procedūroms subjektų, užsiimančių veikla vandens, energetikos,
transporto ar telekomunikacijų srityje“;
9) Komisijos 2001 m. rugsėjo 13 d. direktyva 2001/78/EB,
iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 93/36/EEB IV priedą, Tarybos
direktyvos 93/37/EEB IV, V ir VI priedus, Tarybos direktyvos 92/50/EEB III ir
IV priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 97/52/EB, bei Tarybos direktyvos
93/38/EEB XII-XV, XVII ir XVIII priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 98/4/EB
(Direktyva dėl standartinių formų naudojimo skelbiant pranešimus apie viešąsias
sutartis).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-560,
1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.
86-2565 (1999 10 15)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.
7-177 (2000 01 26)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.
28-766 (2000 04 05)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-865,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,
6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,
40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002
m. spalio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1173,
2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1217,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio
Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Įstatymo
1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6
straipsnio 3 dalies nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių
tarnybos specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai,
9 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto
nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami
Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punktas, 4 dalies
nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalis, 16
straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19
straipsnio 1 dalies nuostata dėl spausdinimo Europos Bendrijų oficialių
leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 1
dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į paskelbimą Europos Bendrijų oficialių
leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl
terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos
Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4
dalies nuostata dėl kompetentingų institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos
Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1
108 straipsnis.
Kvietimas pateikti pasiūlymus
Šio
įstatymo 107 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji
organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso
dokumentus.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, negali būti trumpesnis kaip 14
dienų, o perkant darbus – negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo kvietimo
pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
109 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso ypatumai
Perkančioji organizacija neturi teisės
supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar
pateiktų pasiūlymų.
Supaprastintas ribotas konkursas laikomas įvykusiu,
jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.
KETVIRTASIS skirsnis
skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos
110 straipsnis. Tiekėjų
informavimas apie supaprastintas derybas
Apie
skelbiamas supaprastintas derybas pranešama šio įstatymo 89 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Apie
neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija
praneša raštu.
111 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju
Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose
turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi
būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga
informacija.
2.
Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas
tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1
dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal
šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, atveju supaprastintų
derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek
jie neprieštarauja derybų esmei.
112 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju
Skelbiamų supaprastintų derybų atveju perkančioji
organizacija pirkdama prekes ir paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip
14 dienų nuo pirkimo paskelbimo ar kvietimo pateikti pasiūlymus pirminių
pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.
Neskelbiamų supaprastintų derybų atvejais pasiūlymų pateikimo terminą nustato
perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, o
supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.
113 straipsnis.
Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio
įstatymo 32–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo
dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis
visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus
ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus,
kai neskelbiamos supaprastintos derybos yra pasirinktos šio įstatymo 86
straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais.
114 straipsnis.
Derybos su atrinktais tiekėjais
Komisija
turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar
darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.
Vykdant
derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:
1) šalys
niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios
informacijos;
2) visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi
reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės;
3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą
pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas
atstovas.
115 straipsnis.
Supaprastintų derybų galutiniai
pasiūlymai ir jų vertinimas
Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra
šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo
pakeisti derybų metu.
Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai
nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Supaprastintos derybos laikomos įvykusiomis, jeigu
yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka
perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
PeNKTAsis skirsnis
supaprastintas Projekto konkursaS
116 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos
Supaprastintas
projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijų planavimo,
architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu
sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas.
117 straipsnis.
Supaprastinto projekto konkurso vykdymas
Supaprastintas
projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 89 straipsnio
nuostatomis.
Supaprastintas projekto konkursas gali būti
vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų
planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar
kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją
(tiekėjus), jeigu:
1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju
numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba
2) supaprastinto
projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais
ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, į derybas
pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus
(pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).
3.
Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai
asmenys ir šių asmenų grupės.
Dalyvavimo
supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar
kitaip diskriminuoti tiekėjų.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.
Perkančioji organizacija gali rengti kandidatų,
kuriuos pakvies pateikti planus ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo
atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti
nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės
atrankos kriterijus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija tvirtina supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles.
118 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo
komisija
Dalyvių pateiktus planus ir projektus vertina
perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo
komisija (žiuri), kuriai perkančioji organizacija privalo suteikti visus
įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo
komisiją turi sudaryti su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję
fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami
profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių
turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
Vertinimo
komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti
planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė
pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą
dėl geriausio plano ar projekto).
Pateikti planai ir projektai vertinami pagal
pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis
mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
Vertinimo
komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų
eiliškumą, kartu pateikia savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo
paaiškinimo.
Po to, kai
vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti
į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo
komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.
šeštasis skirsnis
Įprasta komercinė praktika
119 straipsnis.
Supaprastinti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką
Pirkimus
taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo
paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos
reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,
arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami
vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.
Pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 18
straipsnio 1–7 dalių, 89 straipsnio, 91–98, 100 straipsnių reikalavimai yra
neprivalomi.
Sprendimą
dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo
įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.
Atliekant
pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio įstatymo 3
straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Šio pirkimo metu su
tiekėjais gali būti deramasi dėl pirkimo sąlygų. Prekės, paslaugos ar darbai
perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią
pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąją sutartį su
vienu ar keliais tiekėjais. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija
turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją
organizaciją kontroliuojančios institucijos.
Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000
Lt, gali būti sudaroma žodžiu.
V SKYRIUS
Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas
120
straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų
nagrinėjimas
Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus
interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją
perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų
sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo
stadija.
Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti
tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar
pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir
terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą
sutaikyti šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.
121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo
tvarka ir terminai
Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas
nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų
interesų pažeidimą.
2.
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos
iki pirkimo sutarties sudarymo.
3.
Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo
procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo
procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas
sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių
nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
4.
Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo
procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo
procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau
tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji
organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo
priežastis.
5.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą
sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie
priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją
pateikusiam tiekėjui.
122 straipsnis. Ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimo
terminai
Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas
ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie
pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per
nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį
teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai
nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.
Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo
procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.
Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti
išnagrinėtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio
skundo priėmimo dienos.
123 straipsnis. Žalos atlyginimas
Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo
šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo
netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,
nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
124 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų
nagrinėjimas
Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo
gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų
tarnybai.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje
reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio
įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų
Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;
2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas
neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;
3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė
perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo
procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.
Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad
bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų
tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija
pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.
125 straipsnis.
Taikinimas
Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas
kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio
įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę
iki pirkimo pabaigos kreiptis į
Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali
būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą
persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.
Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,
perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų
Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija
sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų
Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti
padaryta žala kandidatams ar dalyviams.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir
perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam
arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.
Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.
Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,
perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai
savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti
ir žodžiu, ir raštu.
Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą
pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo
dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo
procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.
Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,
kad taikinimas būtų nutrauktas.
Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas
nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija
privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu
Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos
nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.
Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi
sudaryti kliūčių šio įstatymo 124 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos
teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio
kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.
126 straipsnis.
Atestavimas
Perkančioji
organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų
pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų
pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.
Atestavimo
išlaidas padengia perkančioji organizacija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,
energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų
procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.
127 straipsnis. Viešųjų
pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų
atsakomybė
Viešųjų pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų
tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.
Viešųjų
pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui
apie administracinės nuobaudos paskyrimą.
3.
Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas
pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo
procedūras.
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti
įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys
asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
1
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 26 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE
(EVRK(1))
PATEIKTŲ
VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Sekcija F
Statyba
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
skyrius
grupė
klasė
pavadinimas
aprašymas
45
Statyba
Į šį skyrių įeina:
naujų pastatų
statyba ir statybos darbai, restauravimas ir paprastas remontas
45000000
45.1
Statybvietės
paruošimas
45100000
45.11
Pastatų
nugriovimas, išardymas; žemės darbai
Į šią klasę įeina:
pastatų ir kitų
statinių nugriovimas;
statybviečių
tvarkymas:
žemės darbai –
iškasimas,
užkasimas, statybvietės lyginimas, griovių kasimas, akmenų pašalinimas,
sprogdinimas ir t. t.;
vietovės paruošimas
kasybos darbams:
viršutinio žemės
sluoksnio pašalinimas ir kitoks kasybos aikštelių atidengimas ir paruošimas
naudoti statyboms.
Į šią klasę taip
pat įeina:
statybviečių
drenažas,
žemės ir miškų ūkio
paskirties naudmenų drenažas
45110000
45.12
Žvalgomasis
gręžimas
Į šią klasę įeina:
žvalgomasis
gręžimas, skirtas statybvietės geofizinėms, geologinėms arba kitoms savybėms
išžvalgyti.
Į šią klasę
neįeina:
naftos ir gamtinių
dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimas (žr. 11.20),
vandens gręžinių
gręžimas (žr. 45.25),
šachtų įrengimas
(žr. 45.25),
naftos ir gamtinių
dujų telkinių geofizinis, geologinis ir seisminis žvalgymas (žr. 74.20)
45120000
45.2
Pastatų ir jų dalių
statyba, inžinerinių statinių statyba
45200000
45.21
Bendroji pastatų
statyba ir inžinerinių statinių statyba
Į šią klasę įeina:
visų rūšių pastatų
statyba,
inžinerijos
statinių statyba:
tiltų, įskaitant
tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir
požeminiams keliams (metro), statyba,
ilgų nuotolių
vamzdynai, komunikacijų ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto
komunikacijų ir elektros linijos, papildomi miesto statybos darbai,
surenkamųjų pastatų
surinkimas ir statyba vietoje.
Į šią klasę
neįeina:
naftos ir gamtinių dujų gavybos pagalbinės paslaugos (žr.
11.20),
savos gamybos
surenkamųjų konstrukcijų ar jų dalių,
kitokių negu betoninės, montavimas statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),
sporto aikštelių,
stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių (be
pastatų) statybos darbai (žr. 45.23),
pastatų įrengimas
(žr. 45.3),
pastatų apdaila
(žr. 45.4)
architektų ir
inžinierių veikla (žr. 74.20),
statybos projekto
valdymas (žr. 74.20)
45210000
45.22
Laikančiųjų stogo
konstrukcijų ir stogo dangų montavimas
Į šią klasę įeina:
stogų montavimas,
stogų dengimas,
hidroizoliavimas
45220000
45.23
Automagist-ralių,
kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba
Į šią klasę įeina:
automagistralių,
gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statyba,
geležinkelių
statyba,
oro uosto pakilimo
takų statyba, sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo
aikštelių (be pastatų) statyba,
kelių ir stovėjimo
aikštelių ženklinimas.
Į šią klasę
neįeina:
paruošiamieji žemės
kasimo darbai (žr. 45.11)
45230000
45.24
Vandens statinių
statyba
Į šią klasę įeina:
statyba –
vandens kelių,
uostų ir upių įrenginių, jachtų ir valčių prieplaukų, šliuzų ir t. t.,
užtvankų ir dambų
dugno valymo
darbai,
povandeniniai
darbai
45240000
45.25
Kiti statybos
darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus
Į šią klasę įeina:
statybos darbai,
apimantys vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių
žinių arba įrangos:
pamatų įrengimas,
įskaitant polių įleidimą,
šulinių ir šachtų
įrengimas,
ne savos gamybos
plieno elementų montavimas,
plieno lankstymas,
mūrijimas ir
grindimas,
pastolių ir darbo
platformų sumontavimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų
nuomą,
kaminų ir
pramoninių krosnių įrengimas.
Į šią klasę
neįeina:
pastolių nuoma be
jų sumontavimo ir išardymo (žr. 71.32)
45250000
45.3
Pastatų įrengimas
45300000
45.31
Elektros
instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas
Į šią klasę įeina:
pastatų ir kitų
statinių įrengimas:
elektros
instaliacijos ir įtaisų įrengimas,
telekomunikacijos
sistemų įrengimas,
elektrinio šildymo
sistemų įrengimas,
radijo ir
televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) įrengimas,
gaisro
signalizacijos įrengimas,
apsaugos sistemų
įrengimas,
liftų ir
eskalatorių įrengimas,
žaibolaidžių
įrengimas ir t. t.
45310000
45.32
Izoliacijos
įrengimas
Į šią klasę įeina:
šilumos, garso ir
vibracijos izoliacijos įrengimas pastatuose arba kituose statybos objektuose.
Į šią klasę
neįeina:
hidroizoliavimas
(žr. 45.22)
45320000
45.33
Santechnikos darbai
Į šią klasę įeina:
pastatuose arba
kituose statybos objektuose:
santechnikos ir
sanitarijos įrangos įrengimas,
dujų įtaisų
įrengimas,
šildymo, vėdinimo,
šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos bei angų įrengimas,
automatinių
gesinimo sistemų įrengimas.
Į šią klasę
neįeina:
elektros šildymo
sistemų įrengimas (žr. 45.31)
45330000
45.34
Kitoks pastatų ir
statinių įrengimas
Į šią klasę įeina:
kelių,
geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų
įrengimas,
kitur nenurodytos
įrangos ir įrenginių įrengimas pastatuose ir kituose statiniuose
45340000
45.4
Statybos baigimas
45400000
45.41
Tinkavimas
Į šią klasę įeina:
pastatų ir kitų
statinių išorės ir vidaus tinkavimas ir gipsavimas, įskaitant balanų,
reikalingų šiems darbams, ruošimą
45410000
45.42
Staliaus dirbinių
įrengimas
Į šią klasę įeina:
ne savos gamybos iš
medžio ir iš kitų medžiagų pagamintų durų ir langų rėmų, virtuvės įrangos,
laiptų, parduotuvių įrangos ir pan. įrengimas
vidaus apdailos
darbai, tokie kaip lubų, medinių sienų dangų, kilnojamųjų pertvarų ir t. t.
įrengimas.
Į šią klasę
neįeina:
parketo ir kitų
medinių grindų dangų klojimas (žr. 45.43)
45420000
45.43
Grindų ir sienų
dengimas
Į šią klasę įeina:
klojimo, dengimo,
kabinimo arba tiesimo darbai pastatuose arba kituose statiniuose:
keraminių,
betoninių arba skaldyto akmens sienų arba grindų plytelių klojimas,
parketo ir kitokių
medinių grindų dangų klojimas,
kiliminių arba
linoleumo dangų, įskaitant guminį arba plastikinį linoleumą, klojimas,
teraco, marmuro,
granito arba skalūno grindų arba sienų dangos įrengimas,
sienų apmušalų
klijavimas
45430000
45.44
Dažymas ir
stiklinimas
Į šią klasę įeina:
pastatų išorės ir
vidaus dažymas,
civilinės
paskirties statinių dažymas,
stiklų, veidrodžių
ir kt. stiklinimas.
Į šią klasę neįeina:
langų įstatymas
(žr. 45.42)
45440000
45.45
Kiti baigiamieji
statybos darbai
Į šią klasę įeina:
privačių baseinų
įrengimas,
pastatų valymas
garu, smėlio srove ir panašūs pastatų išorės darbai,
kitur nenurodyti
kiti pastatų apdailos darbai.
Į šią klasę neįeina:
pastatų ir kitų
statinių vidaus valymo darbai (žr. 74.70)
45450000
45.5
Statybos ar pastatų
griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
45500000
45.50
Statybos ar pastatų
griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
Į šią klasę neįeina:
statybos ir pastatų
griovimo mašinų ir įrenginių nuoma be operatoriaus (žr. 71.32)
(1)Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pagal Statistinį Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos
klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite Europeene – NACE
rev.1 parengta nacionalinė versija – Ekonominės veiklos rūšių
klasifikatorius (EVRK), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995,
Nr. 43-1054).
Pastaba: Esant EVRK ir CPV darbų interpretavimo
skirtumams, viršenybę turi EVRK.
Lietuvos Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
2
priedėlis
PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE
A
PASLAUGOS
Kate-gorija
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų
klasifikatorių (CPC(1))
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
1.
Priežiūros ir
remonto paslaugos
6112, 6122, 633,
886
Nuo 50100000 iki
50982000 (išskyrus 50310000 iki 50324200 ir 50116510-9, 50190000-3,
50229000-6, 50243000-0)
2.
Sausumos transporto
paslaugos(2), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir
kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo paslaugas
712 (išskyrus
71235), 7512, 87304
Nuo 60112000-6 iki
60129300-1 (išskyrus 60121000 iki 60121600, 60122200-1, 60122230-0) ir nuo
64120000-3 iki 64121200-2
3.
Keleivių ir
krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo paslaugas
73 (išskyrus 7321)
Nuo 62100000-3 iki
62300000-5 (išskyrus 62121000-6, 62221000-7)
4.
Sausumos(3)
ir oro pašto paslaugos
71235, 7321
60122200-1,
60122230-0 62121000-6, 62221000-7
5.
Telekomunikacijų
paslaugos
752
Nuo 64200000-8 iki
64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3
6.
Finansinės
paslaugos:
draudimo
paslaugos;
bankų ir
investavimo paslaugos(4 )
buvęs 81, 812, 814
Nuo 66100000-1 iki
66430000-3 ir nuo 67110000-1 iki 67262000-1(4)
7.
Kompiuterių ir
panašios paslaugos
84
Nuo 50300000-8 iki
50324200-4, nuo 72100000-6 iki 72591000-4 (išskyrus 72318000-7 ir nuo
72530000-9 iki 72532000-3)
8.
Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(5)
85
Nuo 73000000-2 iki
73300000-5 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0)
9.
Apskaitos, audito
ir buhalterinės apskaitos paslaugos
862
Nuo 74121000-3 iki
74121250-0
10.
Rinkos tyrimų ir
viešosios nuomonės apklausos paslaugos
864
Nuo 74130000-9 iki
74133000-0 ir 74423100-1, 74423110-4
11.
Valdymo
konsultavimo(6 )ir panašios paslaugos
865, 866
Nuo 73200000-4 iki
73220000-0, nuo 74140000-2 iki 74150000-5 (išskyrus 74142200-8) ir
74420000-9, 74421000-6, 74423000-0, 74423200-2, 74423210-5, 74871000-5,
93620000-0
12.
Architektūrinės
paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir
landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninio konsultavimo
paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos
867
Nuo 74200000-1 iki
74276400-8 ir nuo 74310000-5 iki 74323100-0 ir 74874000-6
13.
Reklamos paslaugos
871
Nuo 74400000-3 iki
74422000-3 (išskyrus 74420000-9 ir 74421000-6)
14.
Pastatų valymo
paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
874
82201 – 82206
Nuo 70300000-4 iki
70340000-6 ir nuo 74710000-9 iki 74760000-4
15.
Leidybos ir
spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį
88442
Nuo 78000000-7 iki
78400000-1
16.
Nuotekų ir atliekų
šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos
94
Nuo 90100000-8 iki
90320000-6 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0
(
1)CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo
reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.
(2)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių
transporto paslaugas.
(3)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių
transporto paslaugas.
(4)Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su
pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio
atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių
arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas.
Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų
nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma pagal bet kurias finansines procedūras,
arba teisių į juos įsigijimą arba nuomą; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos
prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų
arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos
sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.
(5)Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir
plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai
organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
(6)Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
B PASLAUGOS
Kate-gorija
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal
Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)
Kodai pagal
Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną
(CPV)
17.
Viešbučių ir
restoranų paslaugos
64
Nuo 55000000-0 iki
55524000-9 ir nuo 93400000-2 iki 93411000-2
18.
Geležinkelių
transporto paslaugos
711
60111000-9 ir nuo
60121000-2 iki 60121600-8
19.
Vandens transporto
paslaugos
72
Nuo 61000000-5 iki
61530000-9 ir nuo 63370000-3 iki 63372000-7
20.
Papildomos ir
pagalbinės transporto paslaugos
74
62400000-6,
62440000-8, 62441000-5, 62450000-1, nuo 63000000-9 iki 63600000-5 (išskyrus
63370000-3, 63371000-0, 63372000-7) ir 74322000-2, 93610000-7
21.
Teisinės paslaugos
861
Nuo 74110000-3 iki
74114000-1
22.
Personalo atrankos
ir aprūpinimo paslaugos(1)
872
Nuo 74500000-4 iki
74540000-6 (išskyrus 74511000-4) ir nuo 95000000-2 iki 95140000-5
23.
Tyrimo ir saugumo
paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas
873, išskyrus 87304
Nuo 74600000-5 iki
74620000-1
24.
Švietimo ir
profesinio mokymo paslaugos
92
Nuo 80100000-5 iki
80430000-7
25.
Sveikatos ir
socialinės paslaugos
93
74511000-4 ir nuo 85000000-9
iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)
26.
Poilsio
organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
96
Nuo 74875000-3 iki
74875200-5 ir nuo 92000000-1 iki 92622000-7 (išskyrus 92230000-2)
27.
Kitos paslaugos(2)
(
1)Išskyrus darbo sutartis.
(2)Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir
televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų
programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,
kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta
perkančioji organizacija.
Pastaba: Esant CPC ir CPV paslaugų interpretavimo
skirtumams, viršenybę turi CPC.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
3 priedėlis
KAI
KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS
Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis
reikšmėmis:
1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –
pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti
medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų
medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir
perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio
aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis
neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos
reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,
terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir
ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,
susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir
darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas
kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal
bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei
medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;
2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė
specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai
apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai
rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų
atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo
(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,
būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,
bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo
(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo
tvarka;
3) standartas – pripažintos
standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir
daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir
kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:
tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas
standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
4) Europos techninis liudijimas – Europos
techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto
tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,
kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir
nustatantis techninius produkto reikalavimus;
5) bendroji techninė
specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių
pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;
6) techninis etalonas – bet kuris Europos
standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,
priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
4
priedėlis
BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS
Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl
gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –
1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar
paskirstymas –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios
geležinkelio paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų
geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto
paslaugų srityje –
1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl
Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų
kokybės gerinimo.
Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –
1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl
leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi
jais sąlygų.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar
vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų
įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu
sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis,
koordinavimo.
1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą
viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų
sektoriuose, suderinimo.
2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV;
tekstas svarbus EEE).
2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2151/2003, pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –
CPV; tekstas svarbus EEE).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo.
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo.
2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1874/2004, iš dalies keičiantis Europos parlamento
ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų
pirkimų tvarkai.
2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas
Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB,
numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir
pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų.
2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą
dėl viešųjų pirkimų.
2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas,
naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus,
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo
darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-560,
1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas)
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.
86-2565 (1999 10 15)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.
7-177 (2000 01 26)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.
28-766 (2000 04 05)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-865,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,
6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,
40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1173,
2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1217,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų
pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo 3
straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata
dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1
dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl
veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos
Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl
paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos
perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl
informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl
spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į
paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie
pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų
institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos
Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl
941 straipsnis. Pretenzijos
nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų
pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.
Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją,
nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir
priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties
anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą
išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir
suinteresuotiems dalyviams dienos.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti
motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo
dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti
pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir
suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų
pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nuo 2011-10-01 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, buvusi 2 dalis
laikoma 3 dalimi
Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties
sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia
turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta
tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar
pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas
išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Nr. XI-678,
2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1487,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)(papildyta nauja 2 dalimi)
Nr. XI-1494,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4137 (2011-07-13)
151 straipsnis. Pirkimų atlikimas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis
Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, turi užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai, atliekami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (kai pirkimo atveju elektroninėmis priemonėmis pateikiamas skelbimas apie pirkimą (neskelbiamų pirkimų atveju – kvietimas), kiti pirkimo dokumentai ir priimami tiekėjų pasiūlymai) kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)
211 straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.
Viešųjų pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui apie administracinės nuobaudos paskyrimą.
Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.
Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
II SKYRIUS
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
951 straipsnis. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia
Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:
1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo;
3) perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino.
Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, šio įstatymo nuostatų pažeidimo atvejais
Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą;
2) perkančioji organizacija paskelbė pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo (tarptautinės vertės pirkimo atveju) ar informacinį pranešimą;
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbimo dienos arba ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos.
Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) perkančioji organizacija mano, kad, sudarydama pirkimo sutartį, ji laikėsi šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatų;
2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimų apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos.
Viešųjų pirkimų tarnyba privalo kiekvienais metais pateikti Europos Komisijai visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 952 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1255, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)
Nr. XI-1487, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)
952 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas
Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.
Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia
Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus.
Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos:
1) pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba
2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės, arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės.
Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)
Nr. XI-1487, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)
181 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai:
1) pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba
2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:
1) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos arba
2) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos, arba
3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, įsiteisėjimo dienos.
Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai informuoja tiekėją.
TAR pastaba. Straipsnio nuostatos taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui, atsiradusiems nuo 2016-01-01.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1768, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-16, i. k. 2015-09610
821 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas
Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo, taip pat dėl konkrečių pirkimų atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu pagal kompetenciją priima:
1) Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą, ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų;
2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad savivaldybės kontroliuojamos (valdomos) perkančiosios organizacijos, išskyrus savivaldybių įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir viešąsias įstaigas, pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta (sukurtos) savivaldybės centrinė perkančioji organizacija (centrinės perkančiosios organizacijos) arba (ir) kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją, arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir savivaldybės kontroliuojamoms (valdomoms) perkančiosioms organizacijoms;
1 dalies 2 punkto redakcija, įsigaliojanti 2024-01-01:
2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad savivaldybės kontroliuojamos (valdomos) perkančiosios organizacijos, išskyrus savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta (sukurtos) savivaldybės centrinė perkančioji organizacija (centrinės perkančiosios organizacijos) arba (ir) kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją, arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir savivaldybės kontroliuojamoms (valdomoms) perkančiosioms organizacijoms;
3) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis.
Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1670, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27254