← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-12-09

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.12.29)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996,

Nr.84-2000

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-560, 97.12.09, Žin., 1997,

Nr.117-3000 (97.12.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEšOJO PIRKIMO

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis

įstatymas reglamentuoja prekių, darbų, paslaugų viešąjį  pirkimą  už

valstybės,  savivaldybių  biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto  ir  kitų valstybės fondų lėšas, už valstybės institucijų vardu gautą

labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją naudoti,

taip pat už valstybės vardu gaunamas arba valstybės garantuojamas užsienio

paskolas, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų, už

įmonių, įstaigų  ir  organizacijų,  finansuojamų  iš  valstybės, savivaldybių

biudžetų bei valstybinių fondų, lėšas, gautas iš jų ūkinės veiklos arba

nusavinus ar perleidus jų turtą.

2.

Šio

įstatymo nustatyta viešojo pirkimo tvarka taikoma viešiesiems pirkimams, kurių

vertė yra didesnė negu 25 tūkst. Lt. Viešieji pirkimai, kurių vertė yra

mažesnė, vykdomi vadovaujantis įprasta komercine praktika, sudarant pirkimų

sutartį su kainos ir kitų sąlygų požiūriu priimtiniausiu tiekėju (rangovu).

3.

Šio

įstatymo reikalavimai netaikomi:

1)

pirkimams, kurie vykdomi valstybės saugumo ir gynybos tikslais, jei jie yra

susiję su valstybės paslaptimi;

2) kai

prekės arba paslaugos įsigyjamos pagal Invalidų socialinės integracijos

įstatymo nuostatas.

4.

Jei

yra valstybei svarbių ekonominių ir socialinių priežasčių, Vyriausybė gali

priimti sprendimą, kad vykdant tam tikrų rūšių prekių, darbų, paslaugų pirkimus

pirmenybė būtų suteikiama Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių - prekių

gamintojų,  darbų atlikėjų ir paslaugų teikėjų  Lietuvos Respublikoje -

gaminamoms prekėms, atliekamiems darbams ir teikiamoms paslaugoms. Priimant

tokį sprendimą, turi būti laikomasi  Lietuvos  Respublikos  tarptautinių

sutarčių įsipareigojimų.

2

straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos

1.

Viešasis pirkimas (toliau - pirkimas) - prekių, darbų arba paslaugų pirkimas,

kai už juos atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai šio įstatymo 1 straipsnio

1 dalyje nurodytomis lėšomis, taip pat už tokias lėšas vykdoma prekių nuoma.

2.

Perkančioji organizacija - valdžios arba valdymo institucija, įmonė, įstaiga ar

organizacija, vykdanti pirkimą už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas

lėšas.

3.

Prekės - nekilnojamasis turtas, žaliavos, gaminiai, įrenginiai ir kiti bet

kokio pavidalo daiktai, taip pat su prekių tiekimu susijusios paslaugos, jeigu

tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių vertės.

4.

Darbai - bet kokie darbai, susiję su pastatų, įrenginių arba kitų objektų

statyba, rekonstrukcija, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba atnaujinimu,

įskaitant  su  tuo susijusias statybines paslaugas, jeigu jų vertė neviršija

pačios statybos vertės.

5.

Paslaugos - bet koks pirkimo objektas, išskyrus prekes ir darbus.

6.

Tiekėjas (rangovas) - potenciali arba faktiška pirkimo sutarties su perkančiąja

organizacija šalis.

7.

Pirkimo dokumentai - perkančiosios organizacijos dokumentai,  pateikiami

tiekėjams (rangovams):  kvietimas dalyvauti išankstinio kvalifikavimo

procedūrose,  konkurso dokumentai, prašymas pateikti pasiūlymus, kvietimas

pranešti prekių,  darbų  arba  paslaugų  kainas,  šių  dokumentų paaiškinimai,

pakeitimai bei papildymai.

8.

Pirkimo sutartis - pirkimo, pardavimo, rangos arba nuomos sutartis, kurią

perkančioji organizacija sudaro su tiekėju (rangovu), atlikus šio įstatymo

nustatytas pirkimo procedūras.

3

straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės tarptautiniai

įsipareigojimai

Jeigu

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas,

taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

4

straipsnis. Poįstatyminiai aktai

Su šio

įstatymo įgyvendinimu ir jo nuostatų laikymusi susijusius poįstatyminius aktus

leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė  arba Viešųjų pirkimų tarnyba  prie  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau - Viešųjų pirkimų tarnyba).

5

straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija

1.

Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra

kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tuo tikslu

atitinkamuose pirkimo proceso etapuose ji turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas

(rangovas)  pateiktų arba patvirtintų anksčiau  pateiktus dokumentus  ar

kitokią informaciją, rodančią jo  teisinį statusą, finansinę būklę, techninę ir

valdymo kompetenciją, panašių  pirkimo  sutarčių vykdymo patirtį,  apsirūpinimą

medžiagų bei darbo ištekliais ir kitus jo kvalifikaciją charakterizuojančius

duomenis.

2.

Perkančioji organizacija gali atlikti išankstinį tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos

patikrinimą. Šiuo atveju ji pasiūlo, kad tiekėjai (rangovai) savo

kvalifikacinius duomenis pateiktų  anksčiau negu pirkimo konkurso paraiškas

arba pasiūlymus.

3.

Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo

kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi  išankstinio  tiekėjų  (rangovų)

kvalifikacijos patikrinimo dokumentuose arba pirkimo konkurso ar kitais būdais

vykdomo pirkimo dokumentuose.

4.

Visiems tiekėjams (rangovams) turi būti taikomi vienodi  kvalifikaciniai

reikalavimai, jais  negali  būti pažeidžiamos  tiekėjo (rangovo) teisės

saugoti  intelekto nuosavybę ir komercinę paslaptį.

5.

Perkančioji organizacija gali neleisti dalyvauti pirkimo procedūrose tiekėjui

(rangovui), jeigu nustato, kad jo pateikti duomenys apie savo kvalifikaciją yra

neteisingi. Taip pat ji gali diskvalifikuoti tiekėją (rangovą), jeigu jo

pateikti duomenys apie savo kvalifikaciją yra iš  esmės netikslūs  arba

neišsamūs.  Tačiau  jeigu  perkančiosios organizacijos prašymu tiekėjas

(rangovas) nedelsdamas pašalina šiuos  trūkumus, jam leidžiama toliau

dalyvauti  pirkimo procedūrose.

6.

Tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems

pateiktuose išankstinio tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos patikrinimo, konkurso

ar kitais būdais vykdomo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir

procedūromis. Perkančioji  organizacija priima sprendimą dėl  kiekvieno

paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš

jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse

pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai), kurių kvalifikaciniai

duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus.

6

straipsnis. Tiekėjų (rangovų) dalyvavimas

1.

Pirkimo procedūrose gali dalyvauti visi Lietuvos Respublikos  ir  užsienio

valstybių tiekėjai  (rangovai), išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija

pagal šį arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus gali riboti užsienio

valstybių (arba kai kurių iš jų) tiekėjų (rangovų) dalyvavimą.

2.

Perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimus tik iš Lietuvos

Respublikoje įregistruotų įmonių - prekių gamintojų,  darbų atlikėjų ir

paslaugų teikėjų  Lietuvos Respublikoje, jei prekių ir paslaugų vertė neviršija

150 tūkst. Lt, o darbų vertė - 500 tūkst. Lt, taip pat šio įstatymo 1

straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

3.

Perkančioji  organizacija,  pirmajame  kvietime paskelbusi, kad pirkimo

procedūrose gali dalyvauti  visų valstybių tiekėjai (rangovai), vėliau negali

pakeisti šios nuostatos. Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalį kokių nors valstybių

tiekėjų (rangovų) dalyvavimas yra ribojamas, tai turi būti nurodyta kvietime

dalyvauti pirkimo procedūrose.

7

straipsnis. Pranešimo būdas

1.

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) pranešimai vienas kitam,

atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi būti perduodami tokiu

būdu,  kad  būtų užrašomas jų turinys.

2.

Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo procedūrose taikant

dokumentų, sprendimų arba kitų pranešimų perdavimo būdus kurie nors tiekėjai

(rangovai ) nepatirtų diskriminacijos.

8

straipsnis. Tiekėjų (rangovų) pateiktų  dokumentų legalizavimas

Perkančioji

organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų

legalizuotus dokumentus, patvirtinančius  jų  kvalifikacinius duomenis.

Dokumentai legalizuojami įstatymų ir Vyriausybės nutarimų  nustatyta tvarka.

9

straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita

1.

Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo  pirkimo procedūrų

baigimo sudaro pirkimo  procedūrų ataskaitą. Joje nurodoma ir pateikiama:

1)

trumpas pirkimo objekto aprašymas;

2)

konkurso paraiškas, pasiūlymus pateikusių arba kainas pasiūliusių tiekėjų

(rangovų) pavadinimai ir adresai;

3)

pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys;

4)

kiekvienos konkurso paraiškos arba pasiūlymo kaina ar pagrindinės jos nustatymo

sąlygos;

5)

konkurso  paraiškų arba pasiūlymų vertinimo  ir palyginimo aprašymas;

6)

jeigu remiantis šio įstatymo 10 straipsniu buvo atmestos visos konkurso

paraiškos arba pasiūlymai, atmetimo priežastys;

7)

jeigu buvo taikomos ne konkurso, o kitų pirkimo būdų procedūros, šių procedūrų

taikymo pagrindas;

8)

jeigu šio įstatymo 12 straipsnyje numatytu pagrindu buvo atmestos konkurso

paraiškos ar pasiūlymai, atmetimo priežastys.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija, akceptavus konkurso

paraišką, pasiūlymą ar kainą arba pasibaigus pirkimo procedūroms, pagal kurių

rezultatus nebuvo sudarytos pirkimo sutartys, teikiama bet kuriam to

paprašiusiam asmeniui.

3.

Šio

straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyta informacija, akceptavus konkurso

paraišką, pasiūlymą ar kainą arba pasibaigus pirkimo procedūroms, pagal kurių

rezultatus nebuvo sudarytos pirkimo sutartys, teikiama to paprašiusiems pirkimo

procedūrose dalyvavusiems tiekėjams (rangovams).

4.

Perkančioji organizacija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su

atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja

įstatymams, neatitinka valstybės  interesų,  daro  nuostolių  teisėtiems  šalių

komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti  sąžiningą konkurenciją.

5.

Pirkimo sutartys po jų įvykdymo bei kiti pirkimo dokumentai, nurodyti šio

įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse, saugomi 10 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-560, 97.12.09, Žin., 1997,

Nr.117-3000 (97.12.24)

10  straipsnis.

Visų konkurso paraiškų ir pasiūlymų atmetimas

1.

Jeigu yra numatyta pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija bet kokiu

metu iki akceptavimo gali atmesti visas konkurso paraiškas ir pasiūlymus. Tokiu

atveju perkančioji organizacija bet kurio tiekėjo (rangovo), pateikusio

konkurso paraišką ar pasiūlymą, prašymu praneša, kokiu pagrindu tai padaryta.

2.

Perkančioji organizacija, įvykdžiusi šio straipsnio 1 dalies  reikalavimus,

nėra  atsakinga konkurso paraiškas, pasiūlymus  arba kainų pasiūlymus

pateikusiems  tiekėjams (rangovams).

3.

Pranešimai, kad atmestos visos konkurso paraiškos ir pasiūlymai, ne vėliau kaip

per 7 dienas išsiunčiami visiems paraiškas ir pasiūlymus pateikusiems tiekėjams

(rangovams).

11

straipsnis. Pirkimo sutarties įsigaliojimas

1.

Pirkimo sutartis įsigalioja nuo sudarymo.

2.

Pirkimo sutarčių sudarymo momentą, taikant konkurso procedūras, nustato šio

įstatymo 30 straipsnis.

3.

Taikant kitus pirkimo būdus, pirkimo sutartis laikoma sudaryta,  kai  ji  yra

pasirašyta arba  pasirašyta  ir patvirtinta. Kad pirkimo sutartis turi būti

pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta, perkančioji organizacija nurodo savo

prašyme pateikti pasiūlymus arba kvietime pasiūlyti kainas.

4.

Jeigu sutartis pagal įstatymus turi būti patvirtinta notariškai, ji laikoma

sudaryta nuo patvirtinimo. Ši nuostata taip pat taikoma ir toms sutartims,

kurios sudaromos taikant konkurso procedūras.

12

straipsnis. Neleistini tiekėjų (rangovų) veiksmai

Perkančioji

organizacija, Viešųjų  pirkimų  tarnybai patvirtinus,  atmeta  konkurso

paraišką,  pasiūlymą  arba pasiūlytą kainą, jeigu nustatoma, jog tiekėjas

(rangovas) tiesiogiai arba netiesiogiai siūlė arba sutiko perkančiosios

organizacijos darbuotojui kokiu nors būdu atsilyginti ar bandė kitaip daryti

įtaką, kad jam būtų palankiau taikomos pirkimo procedūros. Toks konkurso

paraiškos, pasiūlymo arba pasiūlytos kainos atmetimas ir atmetimo priežastys

fiksuojamos pirkimų procedūrų  ataskaitoje ir apie tai nedelsiant  pranešama

tiekėjui (rangovui).

13

straipsnis. Pirkimų nedalomumas

Perkančiajai

organizacijai neleidžiama skaidyti į dalis pirkimo  sumos, jeigu ši

organizacija tuo nori išvengti Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos taikymo.

14

straipsnis. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymas

1.

Pirkimo dokumentuose pateikiamos prekių, darbų arba paslaugų techninės ar

kokybės charakteristikos, keliami prekių įpakavimo,  ženklinimo,

sertifikavimo  bei  išbandymo reikalavimai,  taip  pat  sutartiniai

ženklinimai  bei terminologija neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors

vidaus arba užsienio valstybių tiekėjams (rangovams). Prekių, darbų  arba

paslaugų aprašymuose negali būti  nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas,

modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba

paslaugų teikėjas.

2.

Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose, tarp jų pirkimo dokumentuose,

pateiktose specifikacijose, planuose, brėžiniuose  bei eskizuose, paprastai turi

būti  taikomi tarptautinės prekybos standartiniai rodikliai, ženklinimai ir

terminologija.

15

straipsnis. Dokumentų kalba

Perkančioji

organizacija pirkimų  dokumentus  rengia valstybine kalba. Kai dalyvauti

pirkimų procedūrose kviečiami užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), šie

dokumentai jiems pateikiami viena iš tarptautinėje prekyboje vartojamų kalbų.

ANTRASIS SKIRSNIS

PIRKIMų VEIKLOS VALDYMAS

16

straipsnis. Pirkimų veiklos valdymas

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba koordinuoja pirkimų veiklą, prižiūri, kaip ją vykdant

laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių aktų

reikalavimų.

2.

Šios

tarnybos pagrindinės funkcijos:

1)

vadovaujantis  šiuo  ir kitais  įstatymais  bei poįstatyminiais  aktais,

rengti  standartinius  pirkimų dokumentus,  instrukcijas  bei  kitus  pirkimų

veiklą reglamentuojančius dokumentus;

2)

tikrinti, kaip vykdant viešuosius pirkimus laikomasi įstatymų ir poįstatyminių

aktų reikalavimų;

3)

Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti informaciją apie pirkimų  veiklą  ir

teikti ją valstybės  (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;

4)

analizuoti bei vertinti pirkimų sistemos veiklą ir rengti pasiūlymus dėl jos

tobulinimo;

5)

leisti specialų leidinį prie „Valstybės žinių“;

6)

organizuoti  ir  įgyvendinti  pirkimų  veikla besiverčiančių darbuotojų mokymą;

7)

konsultuoti  ir  instruktuoti  perkančiąsias organizacijas  bei  tiekėjus

(rangovus)  pirkimų  vykdymo klausimais;

8)

vykdyti šio įstatymo 4, 12, 17, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas funkcijas.

TREčIASIS SKIRSNIS

PIRKIMO BūDAI IR Jų TAIKYMAS

17

straipsnis. Pirkimo būdai

Viešasis

pirkimas vykdomas šiais būdais:

1)

atvirojo konkurso;

2)

uždarojo konkurso;

3)

dviejų pakopų konkurso;

4)

konkurencinių derybų;

5)

kainų apklausos;

6)

pirkimo iš vienintelio šaltinio.

18

straipsnis. Pirkimo būdų taikymo tvarka

1.

Atvirojo konkurso būdas turi būti taikomas prekėms ir paslaugoms, kurių vertė

viršija 150 tūkst. Lt, ir darbams, kurių vertė viršija 500 tūkst. Lt, pirkti.

Kitais šio įstatymo 17 straipsnio 2-6 punktuose nurodytais būdais tokios vertės

pirkimas gali būti vykdomas tiktai gavus Vyriausybės sutikimą.

2.

Prekių

ir paslaugų, kurių vertė neviršija 150 tūkst. Lt, ir darbų, kurių vertė

neviršija 500 tūkst. Lt, pirkimo būdą pasirenka pati perkančioji organizacija,

laikydamasi šio įstatymo reikalavimų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATVIRASIS KONKURSAS

19

straipsnis. Kvietimas dalyvauti pirkimo konkurse arba išankstinėje

kvalifikacinėje

atrankoje

1.

Kvietimas  dalyvauti konkurse arba  išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kai

juose gali dalyvauti užsienio valstybių tiekėjai (rangovai), skelbiamas ta

kalba, kuri paprastai  vartojama tarptautinėje prekyboje, tarptautiniu mastu

populiariame laikraštyje arba atitinkamame specialiame leidinyje  ar

tarptautiniu mastu paplitusiame specialiame žurnale,  taip pat valstybine kalba

Lietuvos Respublikos specialiame leidinyje arba dienraštyje.

2.

Kai

perkančioji organizacija nusprendžia, jog dėl nedidelės  prekių, darbų arba

paslaugų  vertės  konkurso paraiškas pateikti bus suinteresuoti tiktai šalies

tiekėjai (rangovai), kvietimas dalyvauti konkurse arba išankstinėje

kvalifikacinėje atrankoje skelbiamas valstybine kalba Lietuvos Respublikos

specialiame leidinyje arba dienraštyje.

20

straipsnis. Kvietimo dalyvauti pirkimo konkurse ir išankstinėje

kvalifikacinėje

atrankoje turinys

1.

Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:

1)

perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;

2)

tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, trumpa jų kokybės charakteristika, kur ir

kada jos turi būti  atgabentos, atliktinų darbų arba teiktinų paslaugų pobūdis

ir vieta;

3)

pageidautini arba reikalaujami prekių tiekimo, darbų baigimo ar paslaugų

teikimo terminai;

4)

informacija apie užsienio tiekėjų (rangovų) dalyvavimo galimumą;

5) kaip

ir kur galima gauti konkurso dokumentus;

6)

jeigu perkančioji organizacija už konkurso dokumentus ima mokestį, - mokesčio

dydis ir jo mokėjimo tvarka;

7)

kalba (kalbos), kuria rengiami konkurso dokumentai;

8) kam

ir kada turi būti pateiktos konkurso paraiškos.

2.

Kvietime  dalyvauti išankstinėje  kvalifikacinėje atrankoje turi būti pateikta

šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktuose, taip pat (jeigu yra žinoma) 8 punkte

nurodyta ir ši informacija:

1)

kaip,  kur  ir  kada galima gauti  išankstinės kvalifikacinės atrankos

dokumentus;

2)

kokį  mokestį  (jeigu jis  imamas)  perkančioji organizacija  ima už

išankstinės kvalifikacinės  atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka;

3)

kokia  kalba  (kalbomis)  rengiami  išankstinės kvalifikacinės atrankos

dokumentai;

4)

kam  ir  kada pateikiami pareiškimai  dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje

atrankoje.

21

straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas

Perkančioji

organizacija konkurso dokumentus tiekėjams (rangovams) pateikia kvietime

dalyvauti konkurse nurodyta tvarka.  Tais atvejais, kai rengiama išankstinė

tiekėjų (rangovų)  kvalifikacinė  atranka,  konkurso  dokumentai pateikiami

tiktai tiems tiekėjams (rangovams), kurie atitinka perkančiosios  organizacijos

nustatytus  reikalavimus.  Už konkurso dokumentus gali būti imamas mokestis,

kurį sudaro dokumentų rengimo ir pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos.

22

straipsnis. Konkurso dokumentų turinys

Konkurso

dokumentus sudaro šie dokumentai ir informacija:

1)

konkurso paraiškų rengimo taisyklės;

2)

informacija, kokie kriterijai ir procedūros bus taikomos vertinant tiekėjų

(rangovų) kvalifikaciją;

3)

dokumentinių įrodymų ir kitos informacijos, kurią turi pateikti   tiekėjai

(rangovai),  patvirtindami   savo kvalifikacijos duomenis, reikalavimai;

4)

perkamų prekių, darbų arba paslaugų pavadinimai ir jų techninė bei kokybės

charakteristika, taip pat atitinkamos specifikacijos, planai, brėžiniai ir

projektai, prekių kiekis, teiktinų pagalbinių paslaugų pobūdis, pageidaujamas

arba nustatomas prekių tiekimo ir paslaugų teikimo laikas;

5)

kriterijai (išskyrus kainas), į kuriuos perkančioji organizacija  atsižvelgs

nustatydama, kuri  paraiška  yra tinkamiausia; šių kriterijų santykinės

reikšmės;

6)

perkančiosios organizacijos siūlomos sutarties, kurią turi pasirašyti šalys,

sąlygos, taip pat sutarties forma, jeigu ji yra parengta;

7)

informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias, negu numatytos konkurso

dokumentuose, prekių, darbų arba paslaugų charakteristikas, pirkimo sutarties

sąlygas, arba kelti kitus reikalavimus  ir kaip bus vertinami bei palyginami

šie alternatyvūs pasiūlymai;

8)

jeigu  tiekėjams (rangovams) leidžiama  pateikti paraiškas parduoti tik dalį

prekių, darbų arba paslaugų, - pios  dalies arba dalių, dėl kurių gali būti

pateiktos paraiškos, aprašymas;

9)

informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta paraiškoje nurodoma

kaina. Nurodoma, ar į šią kainą, be prekių ar paslaugų vertės, įskaitomos

transportavimo ir draudimo išlaidos, muitų rinkliavos, akcizai, mokesčiai ir

kiti kainos elementai;

10)

informacija, ar pirkimo konkurse kviečiami dalyvauti užsienio valstybių

tiekėjai (rangovai);

11)

perkančiosios  organizacijos  keliami  konkurso paraiškos ir pirkimo sutarties

vykdymo garanto ir dėl to teikiamų garantijų formos reikalavimai;

12)

paraiškų pateikimo galutinis terminas, vieta ir būdas;

13)

būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali prašyti konkurso  dokumentų

paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to

susitikimą su tiekėjais (rangovais);

14) iki

kada galioja konkurso paraiškos;

15) kur

ir kada (diena ir valanda) bus atplėšiami vokai su konkurso paraiškomis;

16)

vokų atplėšimo ir paraiškų nagrinėjimo procedūros;

17)

valiuta, kuria bus įvertinamos bei palyginamos paraiškos,  ir  santykis,

kuriuo  paraiškos  vertė  bus perskaičiuota į šią valiutą;

18)

perkančiosios organizacijos pareigūnų arba tarnautojų (vieno arba kelių), kurie

įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne

tarpininkų) pranešimus,  susijusius su pirkimų procedūromis,  vardai, pavardės

ir adresai;

19)

jeigu nustatant laimėjusią konkurso paraišką bus taikomos kainų preferencijos

savo šalies prekėms, vidaus rangovams arba paslaugų teikėjams, - tų

preferencijų dydis;

20)

visi kiti perkančiosios organizacijos pagal  šį įstatymą ir pirkimus

reglamentuojančius poįstatyminius aktus nustatyti reikalavimai, susiję su

konkurso paraiškų rengimu ir teikimu bei kitais pirkimo procedūrų aspektais.

23

straipsnis.  Konkurso dokumentų paaiškinimai  ir pakeitimai

1.

Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija  duotų  konkurso

dokumentų  paaiškinimus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo

(rangovo) prašymą paaiškinti konkurso dokumentus, gautą ne vėliau kaip prieš

15 dienų iki konkurso paraiškų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji

organizacija į gautą prašymą  turi atsakyti per tiek laiko, kad tiekėjas

(rangovas) galėtų iki nustatyto laiko pateikti savo konkurso paraišką, bet ne

vėliau kaip  per 5 dienas. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui

(rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams),

kuriems ji įteikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gautas prašymas

duoti paaiškinimą.

2.

Nesibaigus konkurso paraiškų pateikimo laikui, savo iniciatyva arba atsakydama

į kurio nors tiekėjo (rangovo) prašymą duoti paaiškinimus perkančioji

organizacija  gali patikslinti konkurso dokumentus arba juos papildyti. Apie

papildymą arba patikslinimą nedelsiant pranešama  visiems tiekėjams

(rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra išsiuntusi konkurso

dokumentus.

3.

Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais (rangovais), ji

turi surašyti protokolą, kuriame fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

paklausimai dėl konkurso dokumentų išaiškinimo (nenurodant, iš ko jie gauti) ir

atsakymai į juos. Protokolai nedelsiant pateikiami visiems pirkimo procedūrose

dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams).

24

straipsnis. Konkurso paraiškų pateikimas

1.

Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą, kuri laikoma  galutiniu

konkurso paraiškų pateikimo  terminu. Paraiškų pateikimo terminas negali būti

trumpesnis kaip 30 dienų nuo konkurso dokumentų pateikimo.

2.

Jeigu pagal šio įstatymo 23 straipsnį perkančioji organizacija konkurso

dokumentus patvirtina ar papildo arba jeigu surengia susitikimą su tiekėjais

(rangovais),  tai nesuėjus galutiniam paraiškų pateikimo terminui,  būtinai

prireikus, perkelia jį tokiam laikui, per kurį tiekėjai (rangovai),  rengdami

savo  konkurso  paraiškas,  galėtų atsižvelgti į šiuos patikslinimus,

papildymus ar susitikimų protokolus.

3.

Perkančioji organizacija, nesuėjus galutiniam konkurso paraiškų pateikimo

terminui, gali šį terminą nukelti, jeigu vienas arba daugiau tiekėjų (rangovų)

negali iki nustatyto galutinio termino pateikti savo konkurso paraiškų dėl nuo jų

nepriklausančių aplinkybių.

4.

Pranešimai apie bet kokį galutinio paraiškų pateikimo termino  nukėlimą turi

būti nedelsiant išsiųsti  visiems tiekėjams  (rangovams),  kuriems buvo

pateikti  konkurso dokumentai.

5.

Konkurso  paraiška  pateikiama  laikantis  šių reikalavimų:

1)

rašytine forma, pasirašyta tiekėjo (rangovo) ar jo įgalioto asmens,

užklijuotame ir antspauduotame voke;

2)

nepažeidžiant tiekėjo (rangovo) teisės  pateikti konkurso paraišką laikantis

šios dalies 1 punkte nurodytos formos, konkurso dokumentuose dėl paraiškos

pateikimo kaip alternatyva  gali  būti nustatyti ir  kitokie  paraiškos

autentiškumą,  patikimumą ir konfidencialumą užtikrinantys reikalavimai.

6.

Tiekėjo (rangovo) pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą,

kad jo paraiška yra gauta, nurodo jos gavimo dieną ir valandą.

7.

Jeigu paraiška gaunama pavėluotai, neatplėštas vokas su paraiška grąžinamas jį

atsiuntusiam tiekėjui (rangovui).

25

straipsnis. Konkurso paraiškų galiojimo terminai, jų keitimas ir

atšaukimas

1.

Paraiškos galioja konkurso dokumentuose nurodytą laiką.

2.

Kol

nesibaigė paraiškų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad

tiekėjai (rangovai) pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko.

Tiekėjas (rangovas) gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo

konkurso paraiškos garantiją.

3.

Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso paraiškų galiojimo

laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia paraiškų

garantavimo terminą arba pateikia naujas paraiškų galiojimo garantijas. Jeigu

tiekėjas  (rangovas)  neatsako  į  perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti

konkurso paraiškų galiojimo terminą, jų nepratęsia arba nepateikia naujų

konkurso paraiškų garantijų, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo

konkurso paraiškos galiojimo terminą.

4.

Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nesuėjo  galutinis konkurso

paraiškų pateikimo  terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti

savo paraišką neprarasdamas teisės į savo konkurso paraiškos garantiją. Toks

pakeitimas  arba  pranešimas,  kad  paraiška  atšaukiama, pripažįstami

galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš sueinant galutiniam

konkurso paraiškų pateikimo terminui.

26

straipsnis. Konkurso paraiškų garantavimas

1.

Perkančioji organizacija gali pareikalauti,  kad konkurso paraiškas teikiantys

tiekėjai (rangovai) pateiktų ir paraiškų galiojimo garantijas.

2.

Konkurso dokumentuose gali būti numatyta, koks turi būti konkurso paraiškos

garantas bei patvirtinančioji šalis, jeigu tokia yra, taip pat kokia konkurso

paraiškų garantijų forma ir sąlygos yra priimtinos perkančiajai organizacijai.

Perkančioji organizacija negali atmesti konkurso paraiškos garantijos remdamasi

tuo, kad šią garantiją pateikė  ne Lietuvos Respublikos garantas, jeigu tokia

konkurso paraiškos garantija ir tas garantas kitais aspektais atitinka konkurso

dokumentuose išdėstytus reikalavimus (išskyrus, kai tokia perkančiosios

organizacijos konkurso paraiškos  garantija neatitinka  Lietuvos  Respublikos

ar  užsienio  valstybės įstatymų).

3.

Prieš  pateikdamas konkurso  paraišką,  tiekėjas (rangovas)  gali  prašyti,

kad perkančioji  organizacija patvirtintų, jog siūlomas konkurso paraiškos

garantas arba siūloma patvirtinančioji šalis yra priimtini. Tokiu atveju

perkančioji organizacija nedelsdama privalo duoti atsakymą. Siūlomo garanto

arba bet kurios siūlomos patvirtinančiosios šalies   priimtinumo

patvirtinimas  iš  perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti

paraiškos  garantiją remiantis tuo, kad šis garantas arba patvirtinančioji

šalis tapo nemokiais arba dėl kokių nors kitų priežasčių yra prarastas

pasitikėjimas jais.

4.

Perkančioji organizacija konkurso dokumentuose išdėsto visus paraiškos garantui

keliamus reikalavimus, taip pat nurodo reikalaujamą konkurso paraiškos

garantijos būdą, dydį ir kitas pagrindines sąlygas. Šie reikalavimai gali būti

susiję tik su:

1)

konkurso paraiškos atšaukimu arba pakeitimu pasibaigus galutiniam paraiškų

pateikimo terminui arba prieš šį terminą, jeigu tai numatyta konkurso

dokumentuose;

2)

tiekėjo (rangovo) nepasirašymu pirkimų sutarties, jeigu perkančioji organizacija

reikalauja ją pasirašyti;

3)

sutarties vykdymo garantijos nepateikimu po to, kai konkurso paraiška buvo

akceptuota, arba bet kokių  kitų konkurso dokumentuose nurodytų sąlygų

nevykdymu iki pirkimo sutarties pasirašymo.

5.

Perkančioji organizacija negali reikalauti iš garanto sumokėti konkurso

paraiškos garantijos sumos ir nedelsdama grąžina arba užtikrina, kad tiekėjui

(rangovui) būtų grąžintas paraiškos garantijos dokumentas, kai įvyksta kuris

nors iš šių faktų:

1)

pasibaigia konkurso paraiškos garantijos galiojimo laikas;

2)

įsigalioja pirkimo sutartis ir sutarties įvykdymo garantija, jeigu jos

reikalaujama konkurso dokumentuose;

3)

neįsigaliojus pirkimo sutarčiai, nutraukiamos pirkimo procedūros;

4)

nesuėjus galutiniam konkurso paraiškų  pateikimo terminui,  atšaukiama konkurso

paraiška,  jeigu  konkurso dokumentuose nėra numatyta, kad tai daryti

draudžiama.

6.

Tam  tikrais atvejais Vyriausybė gali nustatyti privalomas konkurso paraiškų

bei pirkimo sutarties įvykdymo garantijas ir jų dydžius.

27

straipsnis. Vokų su konkurso paraiškomis atplėšimas

1.

Vokai su konkurso paraiškomis atplėšiami konkurso dokumentuose nurodytoje

vietoje, nurodytą dieną ir valandą. Ši data turi sutapti su galutiniu paraiškų

pateikimo terminu. Jį pakeitus, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su

konkurso paraiškomis atplėšimo terminas. Vokus atplėšia įgaliotasis

perkančiosios organizacijos atstovas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi

vokai su paraiškomis, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Perkančioji

organizacija vokų atplėšimo procedūroje leidžia dalyvauti visiems paraiškas

pateikusiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams.

2.

Vokų  su  paraiškomis  atplėšimo  procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams)

arba  jų  atstovams skelbiamas paraišką pateikusio tiekėjo pavadinimas, adresas

ir paraiškoje nurodyta kaina. Ši informacija taip pat pateikiama ir vokų

atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems tiekėjams (rangovams), pateikusiems

paraiškas, jeigu jie to pageidauja, ir nedelsiant fiksuojama pagal šio įstatymo

9 straipsnį sudaromoje pirkimo procedūrų ataskaitoje.

28

straipsnis. Konkurso paraiškų nagrinėjimas, vertinimas ir

palyginimas

1.

Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) išaiškintų savo

konkurso paraiškas. Tačiau ji negali  prašyti,  siūlyti arba leisti pakeisti

konkurso paraiškos esmę: pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių

formalių reikalavimų neatitinkanti konkurso paraiška taptų  atitinkančia

formalius reikalavimus.  Atitinkančia formalius reikalavimus laikoma paraiška,

kuri atitinka visus konkurso dokumentuose išvardytus reikalavimus arba jeigu

joje esantys  nukrypimai  nuo konkurso dokumentuose  išdėstytų charakteristikų,

sąlygų ir kitų reikalavimų yra nereikšmingi, o klaidos ir netikslumai gali būti

pašalinti nepakeitus paraiškos esmės.

2.

Perkančioji organizacija paraiškoje gali ištaisyti tiktai jos nagrinėjimo metu

pastebėtas aritmetines klaidas. Perkančioji  organizacija apie tokius

pataisymus  praneša paraišką pateikusiam tiekėjui (rangovui).

3.

Perkančioji organizacija tiekėjo (rangovo) pateiktos konkurso paraiškos

neakceptuoja, jeigu:

1)

konkurso  paraišką pateikęs tiekėjas  (rangovas) neatitinka kvalifikacinių

reikalavimų;

2)

konkurso  paraišką pateikęs tiekėjas  (rangovas) nesutinka pagal šio straipsnio

2 dalį pripažinti kokios nors aritmetinės klaidos pataisymo;

3)

pateikta konkurso paraiška neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių

reikalavimų;

4) yra

12 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

4.

Perkančioji organizacija vertina ir palygina tik konkurso dokumentuose

išdėstytus reikalavimus atitinkančias paraiškas ir nustato laimėjusią konkurso

paraišką, laikydamasi šiame  straipsnyje  nurodytų  reikalavimų  ir  konkurso

dokumentuose nurodytų procedūrų. Vertinant ir lyginant, gali būti taikomi

tiktai konkurso dokumentuose nurodyti vertinimo kriterijai.

5.

Laimėjusia konkurso paraiška laikoma paraiška:

1) kurioje

pasiūlyta mažiausia kaina, atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalyje nurodyta

tvarka nustatytas preferencines pataisas, arba

2)

kuri, vertinant pagal konkurso dokumentuose nurodytus objektyvius, pinigais ar

kitokiais kiekybiniais vertinimais išreiškiamus kriterijus, yra pripažįstama

pačia naudingiausia.

6.

Preferencinių pataisų, taikytinų vietinių tiekėjų (rangovų) naudai, dydį pagal

konkrečias prekių, darbų arba paslaugų rūšis ir jų taikymo tvarką nustato

Vyriausybė. Šios preferencinės pataisos, taikytinos prekėms ir paslaugoms,

negali viršyti 15 procentų, o darbams - 20 procentų.

7.

Informacija,  susijusi  su  konkurso  paraiškų nagrinėjimu, aiškinimu,

vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytą šio įstatymo 9 straipsnyje, gali

būti prieinama tiktai  asmenims, kurie oficialiai dalyvauja nagrinėjant,

vertinant  bei lyginant konkurso paraiškas  ar  priimant sprendimą.

8.

Jeigu  iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio konkurso paraiškų

pateikimo termino gaunamos mažiau kaip 3 paraiškos, konkursas laikomas

neįvykusiu ir konkurso procedūros yra nutraukiamos.

29

straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais) draudimas

Tarp

perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl

jo pateiktos konkurso paraiškos turinio.

30

straipsnis. Konkurso paraiškos akceptavimas ir pirkimo sutarties

sudarymas

1.

Akceptuojama ta konkurso paraiška, kuri pagal šio įstatymo 28 straipsnį yra

pripažinta laimėjusia. Šią konkurso paraišką  pateikusiam  tiekėjui

(rangovui)  nedelsiant išsiunčiamas pranešimas apie konkurso paraiškos akceptą.

2.

Pirkimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai tiekėjas (rangovas) gauna

pranešimą apie jo paraiškos akceptą.

3.

Jeigu perkančioji organizacija konkurso dokumentuose yra nurodžiusi, jog

pirkimo sutartis turės būti pasirašyta arba pasirašyta ir patvirtinta, tai

pirkimo sutartis laikoma sudaryta  nuo  to momento, kai ją pasirašo

perkančioji organizacija ir tiekėjas (rangovas), arba nuo  sutarties

patvirtinimo momento.

4.

Jeigu tiekėjas (rangovas), kurio paraiška akceptuota, perkančiosios

organizacijos reikalavimu nepasirašo pirkimo sutarties arba nepateikia jos

vykdymo garantijų, perkančioji organizacija  laimėjusią paraišką  išsirenka

iš  likusių galiojančių paraiškų šio įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Kai

pirkimo sutartis įsigalioja, kitiems pateikusiems konkurso  paraiškas

tiekėjams  (rangovams)  išsiunčiamas pranešimas  apie  pirkimo sutarties

sudarymą.  Pranešime nurodoma, su kuo pasirašyta sutartis, ir sutarties kaina.

PENKTASIS SKIRSNIS

PIRKIMAS NE ATVIROJO KONKURSO BūDU

31

straipsnis. Uždarasis pirkimo konkursas

1.

Uždarasis konkursas gali būti rengiamas, jeigu:

1)

prekes, darbus arba paslaugas dėl jų  ypatingo sudėtingumo ar specialumo gali

parduoti tik tam tikri tiekėjai (rangovai);

2) dėl

konkurso paraiškų kiekio jų nagrinėjimo laikas ir išlaidos būtų pernelyg

didelės, palyginti su perkamų prekių, darbų arba paslaugų verte;

3)

atvirasis konkursas neįvyko dėl šio įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nurodytos

priežasties arba atmetus visas atvirojo konkurso paraiškas;

4)

prekių ir paslaugų vertė neviršija 150 tūkst. Lt, o darbų - 500 tūkst. Lt.

2.

Jeigu  perkančioji organizacija rengia  uždarąjį konkursą, vadovaudamasi šio

straipsnio 1 dalies 1 punktu, ji prašo, kad paraiškas pateiktų visi tiekėjai

(rangovai), kurie turi jai reikalingų prekių arba atlieka reikiamus darbus bei

teikia paslaugas.

3.

Jeigu  perkančioji organizacija rengia  uždarąjį konkursą, vadovaudamasi šio

straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ji parenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus

(rangovus), galinčius užtikrinti efektyvią konkurenciją.

4.

Vykdant uždarąjį pirkimo konkursą, taikomos šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje

nustatytos pirkimo procedūros, išskyrus  atvejus, kai šiame straipsnyje yra

nustatytos kitokios procedūros.

32

straipsnis. Dviejų pakopų konkursas

1.

Perkančioji organizacija, esant šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms,

turi teisę vykdyti pirkimą taikydama dviejų pakopų konkurso procedūras.

2.

Dviejų pakopų konkurso procedūra taikoma, jeigu:

1)

pirkimo  objektas yra techniniu požiūriu  labai sudėtingas ir perkančioji

organizacija negali pateikti detalių prekių, darbų specifikacijų arba paslaugų

charakteristikų;

2)

perkančioji organizacija nori sudaryti sutartį atlikti mokslinius darbus,

tyrimus, eksperimentus, parengti projektus, išskyrus atvejus, kai numatoma

gaminti tokį prekių kiekį, kuris gali užtikrinti gamybos rentabilumą arba

padengti tyrimų ir projektavimo išlaidas;

3) buvo

atliktos konkurso procedūros, tačiau negauta paraiškų arba pagal šio įstatymo

10 straipsnį buvo atmestos visos paraiškos, taip pat jeigu pradėjus konkurso

procedūras iš  naujo, perkančiosios organizacijos nuomone,  nepavyks sudaryti

pirkimo sutarties.

3.

Dviejų pakopų konkurso procedūroms taikomos šio įstatymo ketvirtojo skirsnio

nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiame straipsnyje yra nustatytos kitokios

procedūros.

4.

Dviejų pakopų konkurso dokumentuose nurodoma, kad visi tiekėjai  (rangovai)

pirmojoje pakopoje pateikia pradines konkurso  paraiškas, kuriose nenurodomos

kainos. Konkurso dokumentuose gali būti numatyta, kad pateikiami pasiūlymai dėl

prekių, darbų arba paslaugų techninių, kokybės ir kitokių charakteristikų bei

jų tiekimo sutarties sąlygų, tam tikrais atvejais ir dėl tiekėjų (rangovų)

profesinės bei techninės kompetencijos ir kvalifikacinių duomenų.

5.

Perkančioji organizacija pirmojoje konkurso pakopoje su bet kuriuo tiekėju

(rangovu), kurio paraiška pagal šio įstatymo nuostatas nėra atmesta, gali

derėtis dėl bet kokių paraiškos aspektų.

6.

Antrojoje konkurso pakopoje perkančioji organizacija tiekėjams (rangovams),

kurių paraiškos nebuvo atmestos, siūlo pateikti galutines paraiškas, jose

nurodyti prekių, darbų arba paslaugų komplekto specifikacijų kainas. Sudarydama

tokias specifikacijas, perkančioji organizacija gali atsisakyti arba pakeisti

bet kurį anksčiau konkurso nustatytą perkamų prekių, darbų ar paslaugų

techninių arba kokybės charakteristikų aspektą ir įtraukti naujas

charakteristikas arba kriterijus. Apie kiekvieną tokį atsisakymą, pakeitimą

arba papildymą tiekėjams (rangovams) pranešama perkančiosios organizacijos kvietime

pateikti galutines konkurso paraiškas. Kiekvienas tiekėjas  (rangovas),

nepageidaujantis  pateikti  galutinę konkurso paraišką, gali pasitraukti iš

konkurso procedūrų neprarasdamas konkurso paraiškos garantijos, jeigu ją buvo

pateikęs. Galutinės konkurso paraiškos yra vertinamos ir lyginamos nustatant

laimėjusią konkurso paraišką šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.

33

straipsnis. Konkurencinės derybos

1.

Esant šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, taip pat

konsultacinių ar kitokių paslaugų, kurių iš anksto neįmanoma aiškiai

apibūdinti, pirkimas gali būti vykdomas konkurencinių derybų būdu. Taikydama šį

pirkimo būdą, perkančioji organizacija siunčia prašymą pateikti pasiūlymus ne

mažiau kaip 3 tiekėjams (rangovams).

2.

Prašyme pateikti pasiūlymus turi būti ši informacija:

1)

perkančiosios organizacijos pavadinimas ir adresas;

2)

pirkimo aprašymas nurodant techninius bei kitokius parametrus ir reikalavimus,

o perkant darbus ar paslaugas, nurodoma ir jų atlikimo arba suteikimo vieta;

3)

perkant konsultacines paslaugas, - nuoroda, kad jų teikėjas,  su kuriuo bus

sudaryta šių paslaugų  pirkimo sutartis, ir jam giminingos įmonės negalės

dalyvauti prekių ir darbų pirkimuose, susijusiuose su paslaugomis, teikiamomis

pagal šią sutartį;

4)

pasiūlymų vertinimo būdai ir kriterijai, išreikšti, kai tai įmanoma, pinigine

verte, nurodant kiekvieno iš jų santykinę reikšmę ir kokia tvarka jie bus

taikomi vertinant pasiūlymus;

5)

prašymas, kad pasiūlymo techninė dalis ir kainos būtų pateikiamos atskiruose

vokuose;

6)

pasiūlymų pateikimo vieta ir galutinis terminas.

3.

Perkančioji organizacija gali derėtis su tiekėju (rangovu) dėl pasiūlymų

turinio. Vykdant derybas, turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) jos

turi būti konfidencialios;

2)

šalys neturi niekam atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis

susijusios informacijos;

3)

visiems  tiekėjams (rangovams), kurių pasiūlymai remiantis šio įstatymo

nuostatomis nebuvo atmesti, turi būti suteikta galimybė dalyvauti derybose.

4.

Pasibaigus deryboms, perkančioji organizacija prašo, kad visi procedūrose

dalyvaujantys tiekėjai (rangovai) iki nustatytos datos pateiktų atsižvelgus į

derybų rezultatus parengtą galutinį pasiūlymą.

5.

Pasiūlymai vertinami tokiu būdu:

1)

atsižvelgiama tiktai į prašyme pateikti pasiūlymus išvardytus kriterijus;

2)

pasiūlymo efektyvumas perkančiosios organizacijos nustatytų techninių ir

kokybės reikalavimų požiūriu vertinamas atskirai nuo kainos;

3)

pasiūlymų  kainos  palyginamos  arba  pasiūlymas vertinamas atsižvelgiant į

visus kriterijus (įskaitant ir kainą) tiktai atlikus jo techninį ir kokybės

įvertinimą.

6.

Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro su tuo tiekėju (rangovu), kurio

pasiūlymas, įvertinus jį  pagal prašyme pateikti pasiūlymus išvardytus

kriterijus ir laikantis šiame  prašyme nurodytos jų taikymo tvarkos,

labiausiai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.

34

straipsnis. Kainų apklausa

1.

Perkančioji  organizacija gali vykdyti  pirkimus atlikdama  kainų apklausą. Šis

pirkimo būdas gali  būti taikomas,  kai egzistuojančioje rinkoje yra

konkurencinė perkančiajai organizacijai reikiamų standartinių prekių, darbų

arba įprastų paslaugų pasiūla.

2.

Perkančioji organizacija kreipiasi ne mažiau kaip į 3 tiekėjus (rangovus) ir

kviečia juos pranešti prekių, darbų ar paslaugų kainas. Kiekvienam tiekėjui

(rangovui), į  kurį kreipiamasi, pranešama, ar į kainą, be išlaidų už pačias

prekes, darbus ar paslaugas, reikia įtraukti kokius nors kitus elementus,

pavyzdžiui, transporto ir draudimo  išlaidas, akcizus, muito ar kitus

mokesčius.

3.

Kiekvienam tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną

įkainojimą, kurio nebegalima keisti. Tarp perkančiosios organizacijos ir

tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl tiekėjo (rangovo) pateikto

įkainojimo.

4.

Sprendimas sudaryti pirkimo sutartį priimamas to tiekėjo (rangovo) naudai,

kuris pasiūlė pačią mažiausią kainą, tenkinančią perkančiosios organizacijos

poreikius.

35

straipsnis. Pirkimas iš vienintelio šaltinio

1.

Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių, darbų arba  paslaugų

pakvietusi pateikti pasiūlymus arba kainą vienintelį tiekėją (rangovą).

2.

Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas, jeigu:

1) šias

prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas

(rangovas) arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti

(atlikti) šias prekes,  darbus arba paslaugas, ir nėra kitos  tinkamos

alternatyvos;

2) dėl

ypatingo įvykio ar kitų priežasčių iškyla skubus prekių, darbų arba paslaugų

poreikis ir dėl to neįmanoma arba netikslinga rengti konkurso procedūras, su

sąlyga, jei to nebuvo  galima  numatyti arba tai  nebuvo  perkančiosios

organizacijos delsimo pasekmė;

3)

perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko

prekes, įrengimus, technologiją arba paslaugas ir nustatė, kad iš jo tikslinga

pirkti papildomai standartizacijos požiūriu, derinant su jau turimomis

prekėmis, įrengimais,  technologija arba atliktomis paslaugomis  ir

atsižvelgiant į tai, jog ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip pat

papildomi pirkimai, palyginti su ankstesniaisiais, yra nedidelio masto, jų

kainos yra pagrįstos, o alternatyvūs pirkimai  dėl  nesuderinamumo  su

ankstesniaisiais  yra nepriimtini;

4)

perkančioji organizacija nori sudaryti sutartį su atitinkamu tiekėju (rangovu)

dėl tyrimų, eksperimentų, mokslo ar projektavimo darbų, išskyrus atvejus, kai

ši sutartis numato  tokią prekių kiekio gamybą, kuri užtikrintų  jų komercinį

rentabilumą arba tyrimų ir projektavimo išlaidų padengimą;

5)

pratęsiama prekių, darbų ar paslaugų pirkimo sutartis.

šEšTASIS SKIRSNIS

SKUNDų NAGRINėJIMAS IR

NUOSTOLIų ATLYGINIMAS

36

straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė paduoti skundą

1.

Tiekėjas (rangovas), kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra gavęs pirkimo

dokumentus, gali iki pirkimo sutarčių įsigaliojimo apskųsti perkančiosios

organizacijos veiksmus, pirkimo procedūras ar sprendimus, jeigu mano, jog

pažeisti jo teisėti interesai, ir reikalauti jų nutraukimo, panaikinimo ar

pakeitimo.

2.

Skundai paduodami Viešųjų pirkimų tarnybai per 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas

(rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą.

3.

Apskundimo objektu negali būti:

1)

pirkimo būdo pasirinkimas pagal šio įstatymo 17 straipsnį;

2)

perkančiosios organizacijos sprendimas pagal šio įstatymo  10 straipsnį atmesti

visas konkurso paraiškas, pasiūlymus arba kainas.

37

straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba turi išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą per 20

dienų.

2.

Skundai  nagrinėjami  vadovaujantis  Vyriausybės patvirtintomis  skundų

nagrinėjimo  tvarkos  taisyklėmis (nuostatais).

38

straipsnis. Pirkimo procedūrų sustabdymas

1.

Laiku įteiktas tiekėjo (rangovo) skundas sustabdo pirkimo procedūras, iki šis

skundas bus išnagrinėtas ir priimtas sprendimas šio įstatymo 37 straipsnyje

nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai skundas nėra tinkamai motyvuotas arba

dėl tokio sustabdymo tiekėjas (rangovas) ar perkančioji organizacija gali

patirti nuostolių.

2.

Sprendimą dėl pirkimo procedūrų sustabdymo priima skundą nagrinėjanti

institucija.

39

straipsnis.  Vyriausybės  įgaliotos  valstybinės institucijos

sprendimų

apskundimas

Tiekėjas

(rangovas)  turi teisę  šio  įstatymo  36 straipsnyje  nurodytos valstybinės

institucijos  sprendimą įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.

40

straipsnis.  Tiekėjo (rangovo)  teisė  išieškoti nuostolius

Jeigu

perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų

ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises, tiekėjas turi teisę įstatymų nustatyta

tvarka kreiptis į teismą ir išieškoti padarytus nuostolius.

41

straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė

Jei

tiekėjas  (rangovas) perkančiajai  organizacijai pateikia suklastotus

dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatytų pareigų, perkančioji  organizacija įstatymų nustatyta tvarka

gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo (rangovo) padarytus nuostolius.

42

straipsnis.  Perkančiosios  organizacijos  vadovų atsakomybė

1.

Perkančiosios  organizacijos  vadovai  ar  kiti įgaliotieji asmenys, pažeidę šį

įstatymą, įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn, administracinėn ar

baudžiamojon atsakomybėn.

2.

Jeigu prekės arba paslaugos įsigyjamos pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus,

laikoma, jog jų kaina yra padidinta 10 procentų, palyginti su sumokėta už

pirkinį, ir kad valstybei padaryta tokio dydžio žala. Jeigu valstybės kontrolės

ir revizijos  tarnybos  ar  kitos  kompetentingos  valdymo institucijos

nustato, kad prekės arba paslaugos  pirktos didesnėmis kainomis arba

pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką, taip pat nustato kitus kainų taikymo

pažeidimus, asmenys, dėl kurių kaltės padaryta žala, atsako įstatymų nustatyta

tvarka (atlygina visą padarytą žalą). Žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka

iš kaltų asmenų.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                               ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja:

1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų,

įmonių (įskaitant nurodytas šios dalies 3 punkte), įstaigų

ar organizacijų atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė

per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius

pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto,

savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto,

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas,

taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą piniginę paramą, kurią

suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas

paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse

dėl šių paskolų naudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;

2) Lietuvos banko atliekamus prekių ar paslaugų

viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75

tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300

tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;

3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių,

veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse,

bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę

teisę vykdyti veiklą šiose srityse, atliekamus prekių ar paslaugų

viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip

1,8 mln. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1

mln. litų, už šių įmonių lėšas.

2.

Prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių vertė yra

mažesnė už nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, atliekami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali patvirtinti sąrašą prekių, darbų,

paslaugų, kuriems visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, taikomas viešasis

pirkimas.

3.

Prekių, darbų

ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytą šio

įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu

populiariame ar specialiame leidinyje, gali atlikti tik Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos

perkančiosios organizacijos.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 3

dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta

be pridėtinės vertės mokesčio. Ši vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į

infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.

5.

Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta

valstybės paslaptimi. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė;

2) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų

specialiąsias pirkimo procedūras;

3) žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto

pirkimams arba nuomai, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte

nurodytos įmonės už šių įmonių lėšas, jeigu pirkimas ar nuoma konkrečioje

vietoje yra būtini pagal šių įmonių funkcinę paskirtį;

4) finansinėms paslaugoms, susijusioms su vertybinių

popierių ir kitų skolos įsipareigojamųjų dokumentų išleidimu, pirkimu,

pardavimu ir perdavimu;

5) Lietuvos banko teikiamoms paslaugoms;

6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų

parengimo transliuoti, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų

transliavimo eteryje laiko pirkimams, išskyrus atvejus, kai šiuos pirkimus

atlieka valstybės valdžios ir savivaldos institucijos;

7) pagal Vyriausybės patvirtintas programas

valstybinės reikšmės mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugoms, išskyrus

tas mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra

naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už

kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

6.

Jei yra valstybei svarbių ekonominių ir

socialinių priežasčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą

dėl preferencijų taikymo atliekant prekių, darbų ar paslaugų viešuosius

pirkimus. Ši nuostata taikoma iki baigsis Europos sutartyje, kuria steigiama

Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociacija,

nurodytas pereinamasis laikotarpis (1999 m. gruodžio 31 d.).

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Viešasis pirkimas (toliau - pirkimas)

atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos

perkančiosios organizacijos, atsiskaitydamos iš karto, dalimis arba

išsimokėtinai.

2.

Atvirasis konkursas - pirkimo būdas, kai

visi suinteresuoti tiekėjai (rangovai) gali pateikti pasiūlymus.

3.

Darbai - bet kurie darbai, susiję su statinių

statyba (montavimu, tiesimu), rekonstravimu, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba

atnaujinimu, bei su perkamais darbais susijusios tyrimo, projektavimo ar kitos

paslaugos.

4.

Diskontuota kaina - kaina, perskaičiuota

atsižvelgiant į mokėjimų, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo

terminus.

5.

Finansiniai metai - 12 kalendorinių mėnesių

laikotarpis, kuris prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

6.

Galutinis pasiūlymas - tiekėjo (rangovo)

rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti

darbus pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.

7.

Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės

suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę verstis vandentvarkos, energetikos,

transporto ir telekomunikacijų veikla, - įmonė, kuriai valstybė ar

savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors iš šio

straipsnio 27 dalyje nurodytų veiklos rūšių.

8.

Kainų apklausa - pirkimo būdas, kai

perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų

kainas.

9.

Konkurencinės derybos - pirkimo būdas, kai

perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio

ir sutarties sąlygų.

10.

Kvietimas - pirkimo dokumentas, kuriuo

kviečiama dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, konkurse,

konkurencinėse derybose ar kainų apklausoje, paskelbtas ar pateiktas tiekėjui

(rangovui).

11.

Legalizuoti dokumentai - dokumentai,

įstatymų nustatyta tvarka pripažinti teisėtais.

12.

Nešališkumo deklaracija - Viešųjų pirkimų

komisijos nario ar eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis nešališkas tiekėjų

(rangovų) atžvilgiu.

13.

Paraiška - dokumentas, kuriuo tiekėjas

(rangovas) pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose.

14.

Pasiūlymas - tiekėjo (rangovo) rašytinis

dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas

pagal perkančiosios organizacijos sąlygas.

15.

Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (pirkimo

sutarties įvykdymo užtikrinimas) - Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

numatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įforminamas perkančiosios

organizacijos ir tiekėjo (rangovo) sutartimi.

16.

Pasiūlyta kaina - pasiūlyme nurodytų

prekių, paslaugų ar darbų kainos ir kitų pirkimo dokumentuose nurodytų

papildomų paslaugų kainų suma.

17.

Pasiūlytos kainos diskontavimas -

pasiūlytos kainos perskaičiavimas (atliekamas pasiūlymams vertinti) taikant iš

anksto nustatytą koeficientą (diskonto normą), atsižvelgiant į mokėjimų ir

prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus.

18.

Paslaugos - bet kuris pirkimo objektas,

išskyrus prekes ir darbus, taip pat su prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų

paslaugų vertė viršija prekių vertę.

19.

Perkančioji organizacija - šio įstatymo 1

straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės valdžios bei savivaldos institucija,

įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos bankas.

20.

Pirkimas iš vienintelio šaltinio - pirkimo

būdas, kai perkančioji organizacija derasi su vienu tiekėju (rangovu) dėl

pasiūlymų turinio, kainos ir sutarties sąlygų.

21.

Pirkimo dokumentai - perkančiosios

organizacijos pateikiami tiekėjams (rangovams) dokumentai, apibūdinantys

perkamą objektą bei pirkimo sąlygas: kvietimas, konkurso ir kitų pirkimo būdų

bei sąlygų dokumentai, šių dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) bei

papildymai.

22.

Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - pirkimo

sutartis) - pirkimo -pardavimo, rangos, nuomos arba kita sutartis, kurią

perkančioji organizacija sudaro raštu su tiekėju (rangovu),

pirkdama prekes, paslaugas ar darbus šio įstatymo nustatyta tvarka.

23.

Preferencija - pirmenybė, lengvata.

24.

Prekės - žaliavos, gaminiai,

įrenginiai, statiniai ir kiti visokio pavidalo daiktai, taip pat su perkamomis

prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių

vertės.

25.

Ribotas konkursas - pirkimo būdas, kai

pasiūlymus konkursui gali pateikti tik tie tiekėjai (rangovai), kurie atitinka

perkančiosios organizacijos iš anksto paskelbtus kvalifikacijos reikalavimus.

26.

Tiekėjas (rangovas) - galima arba faktiška

pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija šalis.

27.

Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama

vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų įmonė -

valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar

savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų

susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri verčiasi kuria nors

iš šių veiklos rūšių:

1) eksploatuoja stacionarinius tinklus, skirtus teikti

visuomenei bendrąsias paslaugas, susijusias su geriamojo vandens, elektros

energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimu ar paskirstymu;

2) naudoja žemės gelmių išteklius, siekdama ištyrinėti

ar išgauti naftą, dujas, anglį ar kitokį iškasamą kurą;

3) suteikia vežėjams oro, jūros bei vidaus vandenų

uostų terminalus;

4) eksploatuoja troleibusų, autobusų, kabelinių ryšių

ir viešojo naudojimo geležinkelio tinklus, skirtus teikti visuomenei bendrąsias

paslaugas;

5) eksploatuoja bendrųjų telekomunikacijų tinklus bei

teikia telekomunikacijų paslaugas.

3 straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės

tarptautiniai įsipareigojimai

Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos

tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas, taikomos

tarptautinių sutarčių nuostatos.

4 straipsnis. Viešųjų pirkimų reguliavimas ir

skundų nagrinėjimas

Viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikoje,

vadovaudamasi šiuo įstatymu, reguliuoja Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba,

o skundus, susijusius su viešaisiais pirkimais, nagrinėja Nepriklausoma viešųjų

pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija.

5 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba - pirkimų veiklą

koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip juos atliekant laikomasi šio įstatymo ir su

jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, institucija prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės

aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš

valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra juridinis asmuo,

turintis antspaudą su valstybės herbu.

3.

Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:

1) rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus

reglamentuojančius teisės aktus;

2) pagal

kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

3) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi

Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų

reikalavimų;

4) tvirtinti

pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;

5) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti

informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų

sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės

(savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;

6) analizuoti bei vertinti pirkimų sistemą ir rengti

pasiūlymus dėl jos tobulinimo;

7) organizuoti perkančiųjų organizacijų darbuotojų,

atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8) konsultuoti

perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus (rangovus) ar organizuoti jų

konsultavimą pirkimų klausimais;

9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis

organizacijomis;

10) nustatyti

informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų ir

informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus)

privalomuosius reikalavimus;

11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką,

nustatyti tiekėjų (rangovų) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto

normą;

12) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;

13) nustatyti

reikalavimus Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos

nariams;

14) rengti ir teikti informaciją skundus

nagrinėjančiai Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai;

15) kita teisės aktų nustatyta veikla.

4.

Viešųjų

pirkimų tarnybos teisės:

1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais

susijusią informaciją;

2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo

komisijos ar jos narių bei pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų

ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus;

3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų

(rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei;

4) nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti

perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimo įstatymo

reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;

5) įstatymų nustatyta tvarka šį įstatymą pažeidusius

asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.

6 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija

1.

Perkančioji

organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti privalo sudaryti Viešojo

pirkimo komisiją (toliau - Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus

įgaliojimus nustatytoms užduotims vykdyti. Komisija yra atskaitinga

perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei

įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji

organizacija. Už Komisijos veiksmus atsako perkančioji organizacija.

Perkančioji organizacija tvirtina Komisijos darbo reglamentą.

2.

Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos

sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir

veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

Komisija veikia nuo sprendimo dėl jos sudarymo priėmimo iki pirkimo

sutarties projekto pateikimo pasirašyti perkančiajai organizacijai arba iki

sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo. Komisija priima sprendimus

posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai

pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai

įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba

jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų

ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus

reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Perkančioji organizacija turi teisę

kviestis ekspertus pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.

3.

Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos

pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims

apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos

teisės aktų numatytus atvejus.

4.

Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali

dalyvauti Komisijos darbe tik pasirašęs nešališkumo deklaraciją.

5.

Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

7 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija

1.

Perkančioji organizacija privalo

išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus

įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl tam tikruose pirkimo etapuose ji turi teisę

pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų šio straipsnio 2 dalyje

nustatytus dokumentus ir informaciją.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose

nurodo, kokią teisinio statuso, finansinės būklės, ekonominę ir techninę

informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad perkančioji organizacija

nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus

minimalius finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus.

Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti:

1) dokumentus, patvirtinančius tiekėjų

(rangovų) teisinį statusą;

2) ataskaitų išrašus ar kitus dokumentus,

patvirtinančius tiekėjų (rangovų) veiklą (jeigu tiekėjo (rangovo)

valstybės, kurioje jis įregistruotas, įstatymai nenumato, kad tokios ataskaitos

ar dokumentai viešai neskelbiami);

3) ataskaitų išrašus ar kitus dokumentus apie

tiekėjo (rangovo) bendrąją apyvartą ir apyvartą, susijusią su pirkimo

objektu per paskutiniuosius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo (rangovo)

įregistravimo dienos (jei tiekėjas (rangovas) vykdė veiklą trumpiau nei 3

metus);

4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti šios

dalies 2 punkte nurodytų dokumentų, perkančioji organizacija gali priimti

kitokią, jos nuomone, tinkamą informaciją;

5) informaciją apie pagrindinius produkcijos

tiekimus, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, nurodant pirkėjus bei

anksčiau vykdytas sutartis per paskutiniuosius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo

(rangovo) įregistravimo dienos (jei tiekėjas (rangovas) vykdė veiklą trumpiau

nei 3 metus);

6) informaciją apie tiekėjo (rangovo) technines

galimybes ir kitas priemones, užtikrinančias, kad jo tiekiamos prekės,

atliekami darbai ar suteikiamos paslaugos yra geros kokybės;

7) informaciją apie atsakingus už kokybės kontrolę

specialistus arba organizacijas, neatsižvelgiant į jų pavaldumą;

8) oficialių kokybės kontrolės ar žinybų sertifikatus,

patvirtinančius, kad prekės, darbai ar paslaugos atitinka privalomuosius

techninius reikalavimus;

9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų

ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo

objektas yra sudėtingas ar specialios paskirties, perkančioji organizacija gali

paprašyti tiekėjo (rangovo) leidimo apžiūrėti pirkimo objektą ar

pareikalauti, kad tiekėjo (rangovo) pateiktą informaciją įvertintų

nepriklausomi ekspertai;

10) informaciją apie tiekėjo (rangovo) vadovaujančio

personalo, atsakingų asmenų (ypač už darbų atlikimą) išsilavinimą ir profesinę

kvalifikaciją;

11) informaciją apie tiekėjo (rangovo) finansinę

būklę;

12) kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą finansinę,

ekonominę ir techninę informaciją.

3.

Perkančiosios

organizacijos keliami kvalifikacijos reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir

vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams

(rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 12

straipsnyje nurodytuose leidiniuose.

4.

Visiems tiekėjams (rangovams) turi būti

taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai, jais negali būti pažeidžiamos

tiekėjo (rangovo) teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir

komercinę paslaptį.

5.

Perkančioji organizacija negali kelti tiekėjams

(rangovams) tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą

konkurenciją.

6.

Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti

tiekėjų (rangovų) pasiūlymų dėl to, kad juos pateikė fiziniai asmenys ar

bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos

sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Perkančioji organizacija sudaro

sutartį tik po to, kai tiekėjų (rangovų) grupė jungtinės veiklos sutarties

pagrindu įregistruoja įmonę įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Perkančioji organizacija turi atmesti

tiekėjo (rangovo) paraišką ar pasiūlymą, jeigu Komisija nustatė, kad jis

pateikė netikslius arba neišsamius kvalifikacinius duomenis, ir jeigu,

perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjas (rangovas) ne vėliau kaip per 3

darbo dienas nepašalino šių trūkumų. Perkančioji organizacija ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja tiekėją (rangovą).

8.

Tiekėjų

(rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose

pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima

sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių

duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus.

Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai),

kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos

reikalavimus.

8 straipsnis. Pranešimo būdas

1.

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų)

pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi

būti perduodami raštu.

2.

Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad

pirkimo dokumentai, sprendimai ar kiti pranešimai būtų perduodami visiems

tiekėjams (rangovams) vienodomis sąlygomis.

9 straipsnis. Užsienio tiekėjų

(rangovų)pateiktų dokumentų legalizavimas

Perkančioji

organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų

nustatyta tvarka legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų pateiktus

kvalifikacinius duomenis.

11 straipsnis. Dokumentų kalba

Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia

valstybine kalba. Užsienio valstybių tiekėjams (rangovams) pirkimo dokumentai

pateikiami anglų, o jeigu jie pageidauja, ir viena iš šių kalbų -

vokiečių, prancūzų ar rusų, kai apie pirkimus pagal šio įstatymo 12 straipsnio

3 dalies reikalavimus skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar

specialiame leidinyje.

12 straipsnis. Informaciniai skelbimai

1.

Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių

pranešimų, kvietimų, informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir

sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

2.

Perkančioji organizacija:

1) Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia

išankstinį informacinį pranešimą apie numatomus pirkimus einamaisiais

finansiniais metais „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio

straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais - ir tarptautiniu mastu

populiariame ar specialiame leidinyje;

2) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų,

konkurencinių derybų ir kainų apklausos atveju, be jau nurodyto šios dalies 1

punkte išankstinio informacinio pranešimo, kvietimus dalyvauti pirkimo

procedūrose skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio

straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais - ir tarptautiniu mastu

populiariame ar specialiame leidinyje;

3) skelbia informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis

„Valstybės žinių“ specialiame priede. Ši informacija išsiunčiama „Valstybės

žinių“ leidiniui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo.

Informacijoje nurodoma, su kuo sudaryta sutartis, pirkimo objektas,

sutartyje nurodyta kaina ir diskontuota kaina;

4) per 15 dienų

nuo pirkimo sutarties įvykdymo „Valstybės žinių“ specialiame priede paskelbia

sutarties įvykdymo rezultatus, pirkimo kainą ir diskontuotą kainą.

3.

Perkančioji organizacija privalo skelbti apie

viešuosius pirkimus tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje,

kai:

1) prekių pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 700 tūkst.

litų, o pirkimų vandentvarkos, energetikos ir transporto srityse - 1,8 mln.

litų, telekomunikacijų srityje - 2,7 mln. litų;

2) paslaugų pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 700

tūkst. litų, o pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ir

telekomunikacijų srityse - 1,8 mln. litų;

3) darbų pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 22 mln.

litų.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų vertės

yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jos kas 2 metai tikslinamos, atsižvelgus į

Europos Sąjungos direktyvose nurodytas patikslintas vertes.

II SKYRIUS

PIRKIMO BŪDAI

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRKIMO BŪDAI, JŲ PASIRINKIMAS IR PIRKIMŲ

NEDALOMUMAS

13 straipsnis. Viešojo pirkimo būdai

Viešasis pirkimas atliekamas šiais būdais:

1) atvirojo konkurso;

2) riboto konkurso;

3) konkurencinių derybų;

4) pirkimo iš vienintelio šaltinio;

5) kainų

apklausos.

14 straipsnis. Pirkimo būdo pasirinkimo tvarka

Perkančioji organizacija pirkimo būdą - konkurencinių

derybų, pirkimo iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos - gali pasirinkti

tik esant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame

skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais perkama konkurso būdu.

15 straipsnis. Pirkimų nedalomumas

1.

Perkančioji

organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali

būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija

turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms

išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas pagal šio

įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą šio įstatymo

nustatyta tvarka atlieka pagal visą pirkimo vertę (prekių ir

paslaugų vertę - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertę).

3.

Pirkimo vertė apskaičiuojama ir prekės, paslaugos

bei darbai identifikuojami (individualizuojami, atskiriami nuo tapačių) pagal

Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.

ANTRASIS SKIRSNIS

ATVIRASIS KONKURSAS

16 straipsnis. Atvirasis konkursas

Perkančioji organizacija, rengdama atvirąjį konkursą,

šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia visus tiekėjus

(rangovus) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus.

17 straipsnis. Kvietimo dalyvauti konkurse

turinys

Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,

adresas, telefono ir fakso numeriai;

2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, adresas, kur

jos turi būti atgabentos, teiktinų paslaugų arba atliktinų darbų pobūdis ir vieta;

3) pageidautini arba reikalaujami prekių tiekimo,

paslaugų teikimo ar darbų baigimo terminai;

4) kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus;

5) kalba (kalbos), kuria rengiami konkurso

dokumentai;

6) jeigu perkančioji organizacija už konkurso

dokumentus ima užmokestį, - užmokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka. Šį

užmokestį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams)

išlaidos. Už dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas

užmokestis, kurį sudaro vertimo išlaidos;

7) kam ir kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai;

8) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija

tiekėjui (rangovui).

18 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas

1.

Perkančioji

organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso

dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso

dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio

užmokestis, kurį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams

(rangovams) išlaidos. Už konkurso dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti

imamas papildomas užmokestis, kurį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

2.

Perkančioji organizacija privalo pateikti konkurso

dokumentus tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos

gavimo dienos.

19 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys

Konkurso dokumentuose pateikiama:

1) konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) informacija, kokie kriterijai ir procedūros bus

taikomi vertinant tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją;

3) tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją patvirtinantys

dokumentai;

4) perkamų prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų

techniniai, estetiniai, funkciniai bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai

ir projektai, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis,

prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo

išlaidos ir kitos sąlygos;

5) konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos,

pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto norma;

6) kainos indeksavimo dėl infliacijos tvarka ir

sąlygos;

7) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims

pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis

yra parengtas;

8) informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias,

negu numatytos konkurso dokumentuose, pasiūlymų charakteristikas ir

pirkimo sutarties sąlygas;

9) jeigu tiekėjams (rangovams), nepažeidžiant

šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, leidžiama pateikti pasiūlymus

parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, - šios dalies arba dalių, dėl

kurių gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas;

10) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir

išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi

mokesčiai. Prekių, darbų ar paslaugų kaina ir konkurso dokumentuose nurodytų

papildomų paslaugų (transportavimo, draudimo, pakrovimo ir kt.) kainos turi

būti apskaičiuotos ir pateiktos atskirai;

11) konkurso

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo

reikalavimai;

12) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

13) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali

prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija

ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais);

14) data, iki kada turi galioti konkurso pasiūlymas;

15) vokų su

konkurso pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda;

16) vokų su

konkurso pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

17) informacija, kad pasiūlyme nurodyta pirkimo

objekto kaina bus vertinama litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos

užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko

nustatytą ir paskelbtą lito ir kitos užsienio valiutos santykį pasiūlymo

vertinimo dieną;

18) perkančiosios organizacijos pareigūnų,

tarnautojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti

tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų)

pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai,

telefonų ir faksų numeriai;

19) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal

šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti

reikalavimai;

20) nuoroda į išankstinį informacinį pranešimą,

paskelbtą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir (ar)

tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, apie konkurso rengimą.

20 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai

1.

Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji

organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija

atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti)

konkurso dokumentus, jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki

konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą

prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo prašymo gavimo

dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu

siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė

konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą.

2.

Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo

terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti

(patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems

tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra pateikusi konkurso

dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 9 dienoms iki

konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

3.

Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su

tiekėjais (rangovais), ji turi surašyti susitikimo protokolą, kuriame

fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti paklausimai dėl konkurso dokumentų

išaiškinimo ir atsakymai į juos. Protokolai visiems pirkimo procedūrose

dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 9

dienoms iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija konkurso dokumentus paaiškina (patikslina) arba

surengia susitikimą su tiekėjais (rangovais) likus mažiau kaip 9 dienoms iki

konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti susitikimą

tokiam terminui, per kurį tiekėjai (rangovai), rengdami konkurso pasiūlymus,

galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų

protokolus.

5.

Pranešimai apie kiekvieną pasiūlymų pateikimo

galutinio termino nukėlimą turi būti išsiųsti visiems tiekėjams (rangovams),

kuriems buvo pateikti konkurso dokumentai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po

sprendimo priėmimo.

21 straipsnis. Konkurso pasiūlymų pateikimas

1.

Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą,

kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo

dalyvauti konkurse paskelbimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar

specialiame leidinyje, - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje

dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio

įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais

konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20

ir 36 dienų.

2.

Tiekėjo (rangovo) ar jo įgalioto asmens pasirašytas

konkurso pasiūlymas pateikiamas raštu užklijuotame ir antspauduotame

voke. Pasiūlymai (su priedais) turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutiniojo

lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo (rangovo) parašu bei antspaudu.

3.

Perkančioji organizacija privalo pateikti

kiekvienam tiekėjui (rangovui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas

yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.

4.

Jeigu konkurso pasiūlymas gaunamas

pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui

(rangovui).

22 straipsnis.

Konkurso pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir  atšaukimas

1.

Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą

laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso pasiūlymų

pateikimo galutinio termino dienos.

2.

Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo

terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai)

pratęstų pasiūlymų galiojimą iki nustatyto termino, neviršydami nurodyto šio

straipsnio 1 dalyje.

3.

Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti

konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai

organizacijai, pratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminą arba

pateikia naują konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas

(rangovas) per 6 dienas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą

pratęsti konkurso pasiūlymų galiojimo terminą, nepratęsia konkurso pasiūlymų

galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo konkurso pasiūlymų

galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti konkurso

pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą.

4.

Kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų

pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą,

neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu konkurso

dokumentuose nenumatyta kitaip. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas

atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo

prieš pasibaigiant galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo

terminui.

23 straipsnis. Konkurso

pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas

1.

Perkančioji organizacija privalo

pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas

būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2.

Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo

galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo,

remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio

subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo

sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka

konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus.

3.

Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas

(rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka

priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji

organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3

darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos

atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą

užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų

perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos

vykdė.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija turi teisę nustatyti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir

pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo papildomus privalomuosius reikalavimus.

24 straipsnis. Vokų su konkurso pasiūlymais

atplėšimas

1.

Vokai su konkurso pasiūlymais atplėšiami Komisijos

posėdyje, vykstančiame konkurso dokumentuose nurodytoje vietoje,

nurodytą dieną ir valandą. Diena ir valanda turi sutapti su

pasiūlymų pateikimo galutiniu terminu. Jį pakeitus, atitinkamai turi būti

pakeistas ir vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku

turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo

terminui. Vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus

pateikę tiekėjai (rangovai) arba jų atstovai.

2.

Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus

pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų (rangovų) akivaizdoje.

3.

Pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus

reikalavimus konkursui pateiktų pasiūlymų paskutiniojo lapo

antrojoje pusėje pasirašo Komisijos posėdyje dalyvaujantys nariai.

4.

Komisija vokų atplėšimo procedūros rezultatus

įformina protokolu, kurio privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų

tarnyba.

5.

Vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo procedūroje

dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą

pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir pasiūlyme nurodyta kaina,

mokėjimo ir prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminai. Apie

tai raštu informuojami ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantys pasiūlymus

pateikę tiekėjai (rangovai), jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo

procedūroje dalyvaujantis tiekėjas (rangovas) ar jo atstovas turi teisę

asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija.

6.

Konkursui pateiktų pasiūlymų tolesnes nagrinėjimo,

vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka nedalyvaujant pasiūlymus

pateikusiems tiekėjams (rangovams).

25 straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais)

draudimas

Tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo)

negali būti jokių derybų dėl tiekėjo (rangovo) pateikto konkurso pasiūlymo

turinio. Įstatymo nustatyta tvarka įrodžius neteisėtą derybų faktą, perkančioji

organizacija skelbia konkursą negaliojančiu „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“, o kalti asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Konkurso pasiūlymų

nagrinėjimas, vertinimas ir palyginimas

1.

Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai

(rangovai) paaiškintų savo konkurso pasiūlymus. Tačiau ji negali prašyti,

siūlyti arba leisti pakeisti konkurso pasiūlymo esmę - pakeisti kainą arba

padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių konkurso dokumentų reikalavimų

neatitinkantis konkurso pasiūlymas taptų atitinkančiu konkurso dokumentų

reikalavimus.

2.

Komisija tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso

pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas)

neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje ir konkurso dokumentuose nustatytų

kvalifikacinių reikalavimų;

2) pateiktas

konkurso pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų;

3) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas)

pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus;

4) visų tiekėjų (rangovų) buvo pasiūlytos per didelės,

perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;

5) buvo pasiūlytos labai mažos kainos ir

tiekėjas (rangovas) jų nepagrindė, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.

3.

Jeigu Komisija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų

priežasčių turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų

tarnybos sutikimą.

4.

Vertinant konkurso pasiūlymus, vertinimo kriterijus

yra mažiausia pasiūlyta kaina, diskontuota atsižvelgiant į mokėjimų ir prekių

tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminus, arba ekonomiškai

naudingiausias pasiūlymas. Pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto

normą nustato Viešųjų pirkimų tarnyba, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo

vertinimo kriterijų nustatymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

5.

Kai pateiktame pasiūlyme nurodoma labai maža kaina,

perkančioji organizacija turi pareikalauti iš tiekėjo (rangovo) raštiško kainos

sudėtinių dalių pagrindimo. Jei tiekėjas (rangovas) kainos nepagrindė, jo

pasiūlymas atmetamas. Perkančioji organizacija apie tokio pasiūlymo atmetimo

priežastis informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą ir fiksuoja pirkimo procedūros

ataskaitoje.

6.

Perkančiosios organizacijos sudaryta Komisija

vertina ir palygina tik konkurso dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjų

(rangovų) pasiūlymus. Komisija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio

pasiūlymo, turi:

1) pagal konkurso dokumentuose nustatytą vertinimo

kriterijų ir sąlygas įvertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus ir

nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus pirkimo iš vienintelio šaltinio

atvejus). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma diskontuotų pasiūlytų kainų

didėjimo tvarka. Pirmasis įrašomas pasiūlymas, kurio diskontuota pasiūlyta

kaina yra mažiausia;

2) informuoti pasiūlymus pateikusius tiekėjus

(rangovus) apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo;

3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą

apie laimėjusį pasiūlymą tik tada, kai bus išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių

tiekėjų (rangovų) pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta) šio įstatymo

III skyriuje nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimo

apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo tiekėjams (rangovams) dienos.

7.

Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą

išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

8.

Susipažinti

su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu,

vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytąją šio įstatymo 35 straipsnyje, gali

tiktai Komisijos nariai bei jos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos

bei Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos atstovai,

perkančiosios organizacijos vadovas bei kiti asmenys ir institucijos, pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus turinčios teisę susipažinti su šia informacija.

9.

Jeigu iki perkančiosios organizacijos

nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunama mažiau kaip 3

pasiūlymai arba, atmetus pasiūlymus pagal šio straipsnio reikalavimus, lieka

mažiau kaip 3 pasiūlymai, konkursas laikomas neįvykusiu ir apie tai ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems

tiekėjams (rangovams).

TREČIASIS SKIRSNIS

RIBOTAS KONKURSAS

27 straipsnis. Ribotas konkursas

1.

Ribotas

konkursas skelbiamas tuo atveju, kai numatoma daug tiekėjų (rangovų) ir

pasiūlymams įvertinti reikėtų didelių sąnaudų.

2.

Perkančioji organizacija ribotą konkursą rengia

dviem etapais:

1) pirmajame etape šio įstatymo 12 straipsnyje

nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti išankstinėje

kvalifikacinėje atrankoje ir iš pateikusių paraiškas tiekėjų (rangovų) pagal

išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus

atrenka ne mažiau kaip 10 tinkamų tiekėjų (rangovų). Tais atvejais, kai

pirmajame etape yra gauta mažiau kaip 10 tiekėjų (rangovų) paraiškų dalyvauti

išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, į antrąjį etapą perkančioji

organizacija kviečia visus paraiškas pateikusius, perkančiosios organizacijos

nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius tiekėjus (rangovus);

2) antrajame etape kiekvienam pirmajame etape

atrinktam tiekėjui (rangovui) išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus, o

visiems kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusiems, bet į antrą etapą

nepatekusiems tiekėjams (rangovams) - pranešimus apie kvalifikacinės atrankos

rezultatus. Kvietimai visiems atrinktiems tiekėjams (rangovams) turi būti išsiųsti

tuo pačiu metu. Konkurso dokumentai išsiunčiami kartu su kvietimu arba

kvietime nurodoma, kur ir iki kurios datos šiuos dokumentus galima gauti.

Konkurso dokumentams parengti, pasiūlymams pateikti ir vertinti taikomos šio

įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos pirkimo procedūros.

3.

Kvietime dalyvauti išankstinėje

kvalifikacinėje atrankoje turi būti nurodoma ši informacija:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,

adresas, telefono ir fakso numeriai;

2) pirkimo objektas ir jo aprašymas;

3) kaip, kur ir

kada galima gauti išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus;

4) kokia kalba (kalbomis) rengiami išankstinės

kvalifikacinės atrankos dokumentai;

5) kokį

užmokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už išankstinės

kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka. Šį užmokestį

sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos. Už

dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis, kurį

sudaro vertimo išlaidos;

6) kam ir kada pateikiamos paraiškos dalyvauti

išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kiek tiekėjų (rangovų) bus atrinkta

konkursui;

7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta

informacija.

4.

Paraiškų dalyvauti išankstinėje

kvalifikacinėje atrankoje pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji

organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų, o tais atvejais, kai apie

konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiame leidinyje,

5.

Konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, kurį

nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais

atvejais, kai apie konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba

specialiame leidinyje, - 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus atrinktiems

tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą

konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir

terminais. Šiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti

sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 26 dienų.

6.

Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto

galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunama mažiau kaip 3 pasiūlymai

arba, atmetus pasiūlymus pagal šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, lieka

mažiau kaip 3 pasiūlymai, ribotas konkursas laikomas neįvykusiu ir apie

tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus

pateikusiems tiekėjams (rangovams).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KONKURENCINĖS DERYBOS

28 straipsnis. Konkurencinių derybų sąlygos

1.

Konkurencinės derybos gali būti skelbiamos esant

bent vienai šių sąlygų:

1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo

negalima aiškiai apibūdinti, kad būtų galima vykdyti atvirąjį ar ribotą

konkursą;

2) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo

gauti tik 2 pasiūlymai;

3) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo

atmesti visi pasiūlymai, kadangi jie neatitiko atvirojo ar riboto konkursų

dokumentų reikalavimų.

2.

Jeigu pirkimus atlieka šio įstatymo 1 straipsnio 1

dalies 3 punkte nurodytos perkančiosios organizacijos, jos gali konkurencinių

derybų būdą pasirinkti nesilaikydamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

3.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju

perkančioji organizacija, neskelbdama kvietimo pateikti pirminius

pasiūlymus konkurencinėms deryboms, gali rengti konkurencines derybas su dviem

pasiūlymus konkursui pateikusiais tiekėjais (rangovais). Tokiu atveju

konkurencinės derybos vykdomos vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje,

30 ir 31 straipsniuose nurodytomis procedūromis, iš esmės nekeičiant

pirkimo sąlygų.

29 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) atranka

deryboms

1.

Pirkimui konkurencinių derybų būdu perkančioji

organizacija šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus

(rangovus) pateikti pirminius pasiūlymus atrankai dalyvauti derybose. Kvietime

pateikti pirminius pasiūlymus turi būti ši informacija:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,

adresas, telefono ir fakso numeriai;

2) pirkimo objekto aprašymas, nurodant techninius bei

kitokius reikalavimus. Perkant darbus ar paslaugas, nurodoma ir jų atlikimo

arba suteikimo vieta;

3) kvalifikacijos duomenis patvirtinantys dokumentai,

kuriuos turės pateikti tiekėjai (rangovai);

4) kalba (kalbos), kuria rengiami pasiūlymai;

5) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos;

6) pasiūlymų pateikimo vieta ir galutinis terminas;

7) nuoroda į paskelbtą išankstinį informacinį

pranešimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir (ar)

tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje apie konkurencinių

derybų rengimą;

8) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta

informacija.

2.

Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį

nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo

kvietimo paskelbimo dienos, o tais atvejais, kai apie konkurencinių derybų

rengimą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiame leidinyje, -

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos.

3.

Komisija, įvertinusi pagal kvietime nustatytus

kriterijus tiekėjų (rangovų) pirminiuose pasiūlymuose nurodytus kvalifikacinius

duomenis bei siūlomas pirkimo sąlygas, atrenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus

(rangovus), kuriuos pakvies derėtis. Tuo atveju, kai gauti tik 2 pirminiai

pasiūlymai, Komisija kviečia derėtis šiuos pasiūlymus pateikusius tiekėjus

(rangovus), o tuo atveju, kai gaunamas tik vienas pirminis pasiūlymas, derybos

ir pirkimas gali būti vykdomi šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta

tvarka.

4.

Raštiškame

kvietime derėtis, kuris išsiunčiamas tiekėjams (rangovams), turi būti

pateikiama informacija apie derybų laiką, vietą ir siūlomą derybų kalbą.

31 straipsnis. Galutinių pasiūlymų pateikimas

ir vertinimas

1.

Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į derybų

rezultatus, kviečia atrinktus tiekėjus (rangovus) pateikti galutinius

pasiūlymus. Kvietime pateikti galutinius pasiūlymus turi būti ši informacija:

1) galutinių pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) patikslintas pirkimo objekto aprašymas;

3) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos;

4) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto

norma;

5) siūlomos sutarties sąlygos;

6) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo

sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

7) pasiūlymų pateikimo kalba (kalbos), terminai,

vieta, laikas, būdai;

8) vokų atplėšimo procedūra;

9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos tiekėjui (rangovui)

nustatyta informacija.

2.

Galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį

nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais

atvejais, kai apie pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo paskelbta

tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, - 40 dienų nuo

kvietimo atrinktiems tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus,

kai apie būsimą pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo skelbta iš anksto šio

įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais

galutinių pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20

ir 26 dienų.

3.

Pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu šio įstatymo II

skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

4.

Konkurencinių derybų galutinių pasiūlymų galiojimo

užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio

įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

5.

Pranešimas apie laimėjusį pasiūlymą

išsiunčiamas visiems galutinius pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams)

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo apie laimėjusį

pasiūlymą priėmimo dienos.

6.

Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro su

tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymas Komisijos sprendimu pripažįstamas

laimėjusiu.

PENKTASIS SKIRSNIS

PIRKIMAS IŠ VIENINTELIO ŠALTINIO

32 straipsnis. Pirkimas iš vienintelio

šaltinio

1.

Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių,

darbų arba paslaugų, pakvietusi pateikti pasiūlymą vienintelį tiekėją

(rangovą), su kuriuo perkančioji organizacija gali derėtis dėl pasiūlymo

turinio, kainos ir sutarties sąlygų.

2.

Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas, jeigu:

1) prekes,

darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas)

arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias

prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;

2) dėl ypatingų įvykių, kurių nebuvo galima numatyti,

iškyla skubus prekių, paslaugų arba darbų poreikis ir todėl neįmanoma arba

netikslinga rengti konkurso ar taikyti kitų pirkimo būdų procedūrų;

3) numatomos

pirkti prekės yra pagamintos tiktai tyrimų, eksperimentų, mokslinių darbų arba

techninio tobulinimo tikslais. Ši nuostata netaikoma masinei gamybai, kurios

tikslas yra sustiprinti komercinį pajėgumą arba padengti tyrimų bei techninio

tobulinimo išlaidas;

4) perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš

kokio nors tiekėjo (rangovo) pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga

pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis

ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip

pat jei papildomi pirkimai neviršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, iš

esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs

pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini;

5) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja,

kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą

sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.

Tokia sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju (rangovu), su kuriuo buvo

sudaryta pradinė sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina

neturi viršyti 50 procentų pradinės sutartyje nurodytos kainos;

6) atvirasis, ribotas konkursai ar konkurencinės

derybos neįvyko, nes buvo gautas tik vienas pasiūlymas. Šiuo atveju negali būti

keičiamos nei pirkimo konkurse ar konkurencinėse derybose skelbtos sąlygos, nei

didinama pasiūlymo kaina.

3.

Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo vertė viršija 150

tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų, pirkimas iš vienintelio šaltinio

galimas tik esant bent vienai iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, gavus

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju,

kai perkant iš vienintelio šaltinio šio straipsnio 2 dalies 5 punkte

nurodytomis sąlygomis paslaugų pradinio ir papildomų pirkimų kainų suma viršija

150 tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų.

4.

Šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose

numatytomis sąlygomis pirkimai gali būti atliekami ne ilgiau kaip 3 metus.

5.

Perkant iš vienintelio šaltinio, pasiūlymų

galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami

šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

6.

Komisija, nustačiusi, kad tiekėjo (rangovo)

pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos sąlygas, o kaina yra pagrįsta

ir priimtina, priima sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su šiuo tiekėju

(rangovu).

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KAINŲ APKLAUSA

33 straipsnis. Kainų apklausa

1.

Pirkimas

kainų apklausos būdu gali būti atliekamas tik esant visoms šioms sąlygoms:

1) perkančiajai

organizacijai reikiamų standartinių prekių arba įprastų paslaugų pasiūla

rinkoje yra konkurencinė;

2) pirkimo vertė per finansinius metus neviršija

150 tūkst. litų;

3) pirkimo

objekto vertinimo kriterijus yra tik kaina.

2.

Perkančioji organizacija šio įstatymo 12

straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti kainų

apklausoje. Kvietime dalyvauti kainų apklausoje turi būti pateikiama ši

informacija:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,

adresas, telefono ir fakso numeriai;

2) prekių, paslaugų pavadinimas, kiekis, jų techniniai

ir estetiniai, funkciniai ir kokybės reikalavimai;

3) prekių tiekimo, paslaugų teikimo vieta, terminai ir

sąlygos;

4) kad į pasiūlymo kainą turi būti įskaityti visi

mokesčiai. Pasiūlymo kaina ir papildomų kvietime nurodytų paslaugų

(transportavimo, draudimo, pakrovimo ir kt.) kainos turi būti apskaičiuotos ir

pateiktos atskirai;

5) kaip, kam ir kada turi būti pateikti pasiūlymai;

6) vokų atplėšimo procedūra, vieta ir laikas;

7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta

informacija.

3.

Pasiūlymų dalyvauti kainų apklausoje pateikimo

terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo paskelbimo

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos.

4.

Kiekvienam

tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną įkainojimo

pasiūlymą. Pasiūlytos kainos negalima keisti. Pasiūlymai pateikiami ir vokai

atplėšiami šio įstatymo 21 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka.

5.

Atliekant

pirkimą kainų apklausos būdu, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas ir pirkimo

sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio įstatymo II skyriaus

antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.

6.

Komisija nustato pasiūliusį mažiausią kainą

tiekėją (rangovą), šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta

tvarka jį pripažįsta laimėjusiu ir parengia pirkimo sutarties projektą. Perkančioji

organizacija su šiuo tiekėju (rangovu) sudaro pirkimo sutartį.

7.

Pranešimas apie laimėjusį pasiūlymą

išsiunčiamas visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

8.

Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto

pasiūlymų pateikimo termino gaunami mažiau kaip 3 pasiūlymai arba, atmetus

pasiūlymus pagal šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, lieka mažiau kaip 3

pasiūlymai, kainų apklausa laikoma neįvykusia ir apie tai ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems tiekėjams

(rangovams).

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PIRKIMO SUTARTIES SUDARYMAS

34 straipsnis. Pirkimo sutarties sudarymas ir

keitimas

1.

Pirkimo sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.

2.

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų

tarnybos sutikimą, iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti bet

kurias pirkimo procedūras, jeigu atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima

numatyti. Perkančioji organizacija apie tai skelbia „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

3.

Perkančioji organizacija privalo sudaryti

pirkimo sutartį su tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymą Komisija pripažįsta

laimėjusiu, bei šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodytu tiekėju (rangovu).

Pasiūlymą pateikusiam tiekėjui (rangovui) raštu pranešama, kad jo pasiūlymas

pripažintas laimėjusiu, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti

pirkimo sutartį.

4.

Jeigu tiekėjas (rangovas), kuriam buvo

pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia

pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki

perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo

sutarties, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo

atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui

(rangovui), kurio pasiūlymas pagal Komisijos patvirtintą pasiūlymų eilę yra

pirmas po tiekėjo (rangovo), atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.

5.

Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama

laimėjusio tiekėjo (rangovo) pasiūlymo kaina, pasiūlymo turinys, sutarties

įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.

6.

Sudarius pirkimo sutartį, perkančioji organizacija

kitiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 3

darbo dienas išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą. Pranešime

nurodoma, su kuo pasirašyta pirkimo sutartis, pirkimo objektas,

sutartyje nurodyta kaina ir diskontuota kaina.

7.

Draudžiama didinti pirkimo kainą per

visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti privalomas konkurso metu

nustatytas sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus kainos indeksavimą dėl

infliacijos antraisiais ir vėlesniais metais, kai pirkimo sutartis sudaryta dėl

viso objekto statybos, kurios trukmė ilgesnė nei 1 metai.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PIRKIMO PROCEDŪRŲ ATASKAITA

35 straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita

1.

Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10

dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo arba po pirkimų procedūrų pasibaigimo

pateikia kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitą pagal Viešųjų

pirkimų tarnybos patvirtintą formą. Ataskaitoje nurodoma:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,

adresas, telefono numeris;

2) trumpas pirkimo objekto aprašymas ir pirkimo kaina;

3) pasiūlymus pateikusių tiekėjų (rangovų) pavadinimai

ir adresai;

4) pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų)

kvalifikaciniai duomenys;

5) kiekvieno pasiūlymo kaina;

6) pasiūlymų

vertinimo ir palyginimo aprašymas ir Komisijos išvados dėl laimėjusio

pasiūlymo, pasiūlymą pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas ir motyvai, dėl

kurių šis pasiūlymas buvo pasirinktas;

7) jeigu buvo taikomas ne konkurso, o kitas pirkimo

būdas, - jo taikymo pagrindas;

8) jeigu buvo atmesti pasiūlymai, - atmetimo

priežastys;

9) pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai: skelbto

konkurso visų sąlygų įvykdymas ir faktinė kaina bei faktinė diskontuota kaina;

10) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta

informacija.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta

informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui.

3.

Šio straipsnio 1 dalies 4 - 8 punktuose nurodyta

informacija teikiama jos paprašiusiems pirkimo procedūrose dalyvavusiems

tiekėjams (rangovams).

4.

Perkančioji

organizacija ir Komisija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su

atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja

įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo

užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

5.

Įvykdytos pirkimo sutartys, protokolai bei

kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo

nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR NUOSTOLIŲ

ATLYGINIMAS

36 straipsnis. Teisė

pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus bei

sprendimus

1.

Kiekvienas pirkimu suinteresuotas tiekėjas

(rangovas), kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo

reikalavimų ir pažeidė jo teisėtus interesus, turi teisę iki Komisijos

sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo pareikšti pretenziją ar apskųsti

perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus šio įstatymo 37-41

straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.

2.

Tiekėjas (rangovas), nesutinkantis su Komisijos

sprendimu dėl laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ar manąs, kad sudaryta pirkimo

sutartis pažeidžia jo teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą įstatymų

nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai

1.

Pretenzijos pateikiamos perkančiajai organizacijai

raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo

sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų

(rangovų) pretenzijas, kurios gautos iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį

pasiūlymą priėmimo.

3.

Perkančioji

organizacija, gavusi tiekėjo (rangovo) rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, iki šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.

Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos,

jeigu, sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija ar tiekėjas

(rangovas) patirtų daug didesnius nuostolius už tuos, kuriuos galėtų patirti

pretenziją pateikęs tiekėjas (rangovas).

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti

pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus

sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų

nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo

procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams

(rangovams) pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti

pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

pretenzijos gavimo dienos, taip pat apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą

darbo dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui (rangovui).

6.

Jeigu perkančioji organizacija neišnagrinėja

pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą arba jas atmeta,

tiekėjas (rangovas) gali pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai.

38 straipsnis. Skundų pateikimo tvarka ir

terminai

1.

Tiekėjas (rangovas) turi teisę pateikti

skundą Viešųjų pirkimų tarnybai ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai

organizacijai.

2.

Skundas pateikiamas per 10 dienų nuo dienos, kurią

tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų

pažeidimą, arba per 5 dienas nuo perkančiosios organizacijos sprendimo apie pretenzijos

išnagrinėjimą gavimo, o jeigu jo negavo, - per 5 dienas nuo šio įstatymo

37 straipsnyje nustatyto termino, per kurį pretenzijos turėjo būti

išnagrinėtos, pabaigos.

3.

Viešųjų

pirkimų tarnyba, gavusi tiekėjo (rangovo) skundą, organizuoja skundų

nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje.

4.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi tiekėjo (rangovo)

skundą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo pranešti perkančiajai

organizacijai apie skundo gavimą. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų

pirkimų tarnybos pranešimą apie tiekėjo (rangovo) pateiktą skundą, privalo

sustabdyti pirkimo procedūras. Šios procedūros tęsiamos tik gavus

Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.

5.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo

procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl skundo

nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo

procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus

kitiems tiekėjams (rangovams) ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

39 straipsnis. Skundo forma ir turinys

1.

Skundas Viešųjų pirkimų tarnybai pateikiamas raštu.

Jame nurodoma:

1) tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir kodas;

2) perkančiosios organizacijos, kurios veiksmai ar

sprendimai, atliekant viešąjį pirkimą, yra skundžiami, pavadinimas, adresas ir

kodas;

3) perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ar

sprendimai ir jų neteisėtumą pagrindžiantys teisės aktai ar aplinkybės;

4) tiekėjo (rangovo) pasirinkto Nepriklausomos viešųjų

pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos nario vardas ir pavardė;

5) tiekėjo (rangovo) reikalavimai.

2.

Tiekėjas (rangovas) prie skundo prideda skundą

pagrindžiančius dokumentus.

40 straipsnis. Nepriklausoma viešųjų pirkimų

ginčų nagrinėjimo komisija

1.

Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo

komisija (toliau - Nepriklausoma komisija) - tai tiekėjų (rangovų) skundus

nagrinėjanti komisija, veikianti pagal šį įstatymą bei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

2.

Kandidatus į Nepriklausomos komisijos narius

pasiūlo valstybės ir savivaldos institucijos, asociacijos, visuomeninės

organizacijos.

3.

Viešųjų pirkimų tarnyba iš pasiūlytų

kandidatų sudaro ir tvirtina Nepriklausomos komisijos narių sąrašą, kurį

skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4.

Reikalavimus Nepriklausomos komisijos

nariams bei jų sąrašo sudarymo reikalavimus (narių įrašymo į sąrašą bei

išbraukimo iš sąrašo) nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

5.

Nepriklausomos komisijos narių darbo

apmokėjimo bei skundų nagrinėjimo Nepriklausomoje komisijoje išlaidų apmokėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

41 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka ir terminai

1.

Nepriklausoma komisija nagrinėja tik tuos tiekėjų

(rangovų) skundus, kurie gauti iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą

priėmimo ir pateikti laikantis šio įstatymo 38 ir 39 straipsnių

reikalavimų.

2.

Skundą nagrinėja Nepriklausomos komisijos 3 nariai,

kurių po vieną iš šio įstatymo 40 straipsnyje numatyto Nepriklausomos

komisijos narių sąrašo pasirenka tiekėjas (rangovas), perkančioji organizacija

ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Iš pasirinktų narių Viešųjų pirkimų tarnyba skiria

Nepriklausomos komisijos pirmininką.

3.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą, per 3

dienas kreipiasi į perkančiąją organizaciją, kad ji per 3 dienas

pasirinktų Nepriklausomos komisijos narį. Jeigu perkančioji organizacija per šį

terminą jo nepasirenka, Nepriklausomos komisijos narį skiria Viešųjų pirkimų

tarnyba.

4.

Nepriklausoma komisija turi išnagrinėti skundą ne

vėliau kaip per 20 dienų nuo jo gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos. Skundo

nagrinėjimo terminą ne ilgiau kaip 20 dienų gali pratęsti Viešųjų pirkimų

tarnyba.

5.

Nepriklausoma komisija, išnagrinėjusi skundą, turi

teisę:

1) skundo nepatenkinti ir jį atmesti;

2) skundą patenkinti ir įpareigoti perkančiąją

organizaciją panaikinti arba pakeisti sprendimus ar veiksmus;

3) skundą patenkinti ir nutraukti pirkimo procedūras.

6.

Nepriklausomai komisijai priėmus šio straipsnio 5

dalies 2 ir 3 punktuose numatytus sprendimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, jeigu

mano, kad yra nusikaltimo požymių, apie tai praneša Valstybės kontrolei ar

atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.

7.

Skundų

nagrinėjimo bei Nepriklausomos komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo

sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

42 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų ir

Nepriklausomos  komisijos sprendimų apskundimas

Tiekėjas (rangovas) ir perkančioji organizacija turi

teisę Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmus ir Nepriklausomos komisijos sprendimus

įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.

43 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius

Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises,

tiekėjas (rangovas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir

išieškoti padarytus nuostolius.

44 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė

Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai

pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija

įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo

(rangovo) padarytus nuostolius.

45 straipsnis. Perkančiosios

organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti

asmenys (Komisijos nariai ir ekspertai), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio

1 d., išskyrus III skyrių, kuris įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.

2.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbti pirkimai

vykdomi ir iki šio įstatymo III skyriaus įsigaliojimo gauti skundai nagrinėjami

pagal 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo

įstatymo Nr.I-1491 nuostatas (Žin., 1996, Nr.84-2000; 1997, Nr.117-3000).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

*** Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2000 12 05)

autrap@lrs.lt

47 straipsnis.

Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai

1.

Derybų

procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas

su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2) tretiesiems

asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo,

taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems

dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės

ir pateikiama vienoda informacija;

4) derybos

turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir

dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.

2.

Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu

pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato

priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

48 straipsnis. Skelbiamų

derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

1.

Perkančioji

organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio

Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

2.

Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis

kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo

pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

5.

Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo

perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju),

perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų

paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo

terminą.

49 straipsnis.

Skelbiamų derybų kandidatų skaičius bei kandidatų kvalifikacinė

atranka

1.

Atlikdama

pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo

atveju, kai dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose

(skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami

derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3.

2.

Kandidatų,

kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio

Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.

3.

Perkančioji organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo

dokumentuose yra nurodytas mažiausias jų skaičius.

50 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

1.

Paraiškas

gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra

nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.

2.

Paraiškos

dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14

straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo

dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose

turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.

3.

Skelbiamas

derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.

51 straipsnis. Kvietimas derėtis

1.

Skelbiamų

derybų atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu

visiems šio Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o

jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus

atitinkantiems kandidatams.

2.

Perkančioji organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.

3.

Prieš

kvietimą dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji

organizacija kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.

4.

Skelbiamas

derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje,

kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos

perdavimo būdais.

5.

Kvietime

dalyvauti derybose turi būti ši informacija:

1) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat

užmokesčio už pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo

tvarka;

2) skelbiamų

derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;

3) sutikimo

derėtis ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo

data, pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos;

4) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai;

5) informacijos

ir dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis, sąrašas;

6) derybų

procedūrų eiga;

7) kita,

perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

Penktasis skirsnis

Projekto konkursaS

52 straipsnis. Projekto

konkurso sąlygos

Projekto konkursas gali

būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugos.

53 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

1.

Projekto

konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių

nuostatomis.

2.

Projekto

konkursas vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos planavimo,

architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį

tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) su

projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto

konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar

kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama

projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius

dalyvius).

3.

Projekto

konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų

grupė.

4.

Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti

teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

dienos.

6.

Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti

planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji

organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią

konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso

organizavimo taisykles.

54 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1.

Dalyvių

pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba

įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji

organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar

projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti

su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos

pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys,

pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu

projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip

trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba

artimos kvalifikacijos.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)

pateikti planai ar projektai.

3.

Pateikti

planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.

4.

Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

III SKYRIUS

Perkančiųjų

organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai

55 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimų reglamentavimas

1.

Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai,

kurie reikalingi šio straipsnio 2 dalyje nustatytai vienai ar kelioms veikloms

vykdyti, šių perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje:

1) šio

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų

organizacijų;

2) įmonių,

kurioms įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę

teisę verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje;

3) valstybės

ar savivaldybės įmonių;

4) įmonių,

kurių dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet

kuriame iš įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.

2.

Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje yra:

1) bendrosioms paslaugoms, tokioms kaip geriamojo

vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimas ar

paskirstymas, teikti skirtų stacionariųjų tinklų, kurių operatorius yra

perkančioji organizacija ar kuriuos perkančioji organizacija suteikia kitiems

asmenims, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų priežiūros ar

eksploatavimo veikla, taip pat geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar

šilumos tiekimo tokiems tinklams veikla;

2) tinklų, reikalingų viešojo

geležinkelio, troleibusų, autobusų, tramvajų ar funikulierių transportui,

automatinėms transporto sistemoms, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus,

tinklų priežiūros ar eksploatavimo veikla. Tinklu laikoma bet kokia transportui

reikalinga infrastruktūra (techninė įranga, ženklinimas ir pan.), taip pat

nustatyti maršrutai, grafikai, privalomi pervežimų kiekiai ir kitoks transporto

paslaugų teikimo sąlygų reglamentavimas, kurį nustato kompetentinga valstybės

ir savivaldybių institucija

ir įstaiga arba jų įgaliota organizacija. Viešojo autobusų transporto paslaugų

teikimas nėra laikomas šio Įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris

ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas, kokias nustato

perkančioji organizacija;

3) geografinės teritorijos žvalgymo naftos, dujų,

anglių arba kitokio kietojo kuro gavybos tikslais, taip pat oro, jūrų ar upių

uostų, su jų veikla susijusių terminalų suteikimo oro, jūrų ir vidaus vandenų

vežėjams, operatoriaus, priežiūros ar eksploatavimo veikla;

4) bendrųjų

telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei bendrųjų

telekomunikacijų paslaugų teikimo veikla.

3.

Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje nelaikoma:

1) inžinerinių

hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų

įgyvendinimo veikla, jeigu 20 procentų ar mažiau šių projektų įgyvendinimo metu

gaunamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo ar naudojama nuotėkoms

kanalizuoti ar valyti;

2) šio

straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, jeigu į bendrosioms paslaugoms teikti

skirtus stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą

sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į

viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija

20 procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus,

įskaitant ir einamuosius metus; elektros energija, jeigu jos gamybą sąlygoja

kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį

tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 30

procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant

ir einamuosius metus; geriamasis vanduo, jeigu jo gamyba reikalinga kitai

veiklai, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o tiekimo į viešąjį

tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30

procentų įmonės vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per pastaruosius

3 metus, įskaitant ir einamuosius metus.

56 straipsnis. Pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų

srityje principai

1.

Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55

straipsnyje, kurių vertė yra ne

mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo

vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio

Įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus

nuostatoms.

2.

Atlikdama

pirkimus vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, perkančioji organizacija privalo laikytis

pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnyje, ir laikytis konfidencialumo

reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5 straipsnyje.

57 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių

vandentvarkos, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimo būdai

1.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų,

skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų

būdu gali vykdyti visais atvejais.

3.

Pirkimas

neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio

Įstatymo 58 straipsnyje.

4.

Projekto

konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52

straipsnyje.

58 straipsnis. Pirkimo

neskelbiamų derybų būdu sąlygos

1.

Neskelbiamų

derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu

atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos

paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus

atitinkančio pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių

kvalifikacijos reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) jeigu

perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų,

studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti

pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio

tobulinimo išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos

vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu

dėl techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti

(atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises

gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos

alternatyvos;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) pirkimai

atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu

perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo

pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu

požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai

buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes perkančioji organizacija, įsigijusi skirtingų techninių

charakteristikų prekių, negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar

patirtų didelių nuostolių;

2) jeigu

prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) jeigu

yra trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug

mažesnę negu rinkos kainą;

4) jeigu

ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3.

Neskelbiamų

derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš

konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju

atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi

darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį

ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo

sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba

kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie

yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose.

5.

Neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkami iš esamo tiekėjo nauji

darbai, tokie pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su

sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto

konkurso būdu, kurio metu buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie

galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi

pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui vykdyti.

59 straipsnis. Skelbimai

1.

Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais atvejais privalo paskelbti iš anksto, vadovaudamasi šio Įstatymo 19

straipsnio nuostatomis.

2.

Perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą,

atliekamą atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, arba, kai vykdomas

projekto konkursas, vadovaudamasi šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.

3.

Pirkimo

dokumentai rengiami ir pirkimo procedūrų terminai nustatomi vadovaujantis šio

Įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatomis.

4.

Kai

išankstiniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo

sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada

turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsniu, ir

jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo, bei kita šio

straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija.

5.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimą atlieka siekdama sudaryti preliminariąją

sutartį, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą. Šiame skelbime taip pat

turi būti nurodoma preliminariosios sutarties trukmė, laukiamas ar, jei

įmanoma, didžiausias tiekėjų skaičius, apskaičiuota bendra prekių, paslaugų ir

darbų vertė visam preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui ir, jei

įmanoma, atskirų pirkimų vertė bei dažnumas. Skelbime apie pirkimą nurodomi

kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomi pirkimo laimėtojai, su kuriais bus

sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos

perkančioji organizacija pasirinks, su kuriuo tiekėju – preliminariosios

sutarties šalimi – pagal preliminariąją sutartį bus sudaroma pirkimo sutartis.

Kriterijai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 33 straipsniu.

6.

Sudariusi

pirkimo, įskaitant ir preliminariąją, sutartį, perkančioji organizacija,

vadovaudamasi šio Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, apie šios sutarties sudarymą

praneša kandidatams ir dalyviams bei šio Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose

nustatyta tvarka skelbia apie atliktą pirkimą.

7.

Apie

preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pirkimo sutartis perkančioji

organizacija neskelbia.

8.

Išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimą,

skelbimai apie sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis rengiami ir

spausdinami vadovaujantis šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

9.

Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų

skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.

60 straipsnis. Paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminai

1.

Pirkimo

procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji

organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio

Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir

laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

2.

Atliekant

pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymams pateikti taikomi šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyti terminai.

3.

Atliekant

pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu buvo skelbta šio

Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo

terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš

Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios

nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti

laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnis kaip 22 dienos.

4.

Atliekant

pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas

gali būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų

susitarimu, su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas

terminas parengti ir pateikti pasiūlymus. Jeigu nesusitariama, perkančioji

organizacija nustato pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos

nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos, o skubos atveju, kai dėl

aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma

pirkimo atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnį kaip

10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

61 straipsnis. Kvietimų pateikti pasiūlymą taisyklės

Perkančioji

organizacija atsirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietimo

turinį nustato šio Įstatymo 43 ir 51 straipsnių, o pasiūlymų pateikimo terminus

– šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.

62 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas

vykdomas vadovaujantis šio Įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis.

63 straipsnis.

Preliminarioji sutartis

1.

Perkančioji organizacija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti

pirkimą ir sudaryti preliminariąją sutartį.

2.

Preliminarioji sutartis sudaroma tarp vienos

perkančiosios organizacijos ir kelių tiekėjų. Pagal šią sutartį perkančioji

organizacija turi teisę sutarties galiojimo laikotarpiu, laikydamasi šioje

sutartyje nustatytų sąlygų, sudaryti prekių, paslaugų ar darbų sutartis su

geriausias sąlygas siūlančiu tiekėju (tiekėjais) dėl visų ar dalies prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo.

3.

Perkančioji organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį tik esant

vienai ar kelioms iš šių sąlygų:

1) perkamos

nuolat vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat

reikalingos paslaugos;

2) perkamos

prekės ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai

keičiasi;

3) perkami

nuolat reikalingi remonto ar priežiūros darbai;

4) prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus perkančiajai organizacijai

tektų organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to perkančiosios organizacijos

pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.

4.

Pirkimas, kuriame numatyta sudaryti preliminariąją

sutartį, atliekamas laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Šis pirkimas gali būti atliekamas tik atviro

ar riboto konkurso būdu. Apie tai, kad numatoma sudaryti preliminariąją sutartį

turi būti pranešta skelbime apie pirkimą.

5.

Tiekėjų, su kuriais sudaroma preliminarioji

sutartis, turi būti ne mažiau kaip 3.

6.

Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų

laikotarpiui.

7.

Sudaryta

preliminarioji sutartis negali būti keičiama.

8.

Draudžiama sudaryti preliminariąją sutartį, jeigu

tai nepagrįstai ribotų konkurenciją.

9.

Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas

papildomas tiekėjų varžymasis dėl pirkimo sąlygų.

10.

Jeigu

preliminariojoje sutartyje nenumatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji

organizacija raštu kreipiasi į preliminariojoje sutartyje nustatytomis

sąlygomis išrinktą tiekėją, nurodo jam savo poreikius ir prašo preliminariojoje

sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis sudaryti prekių, paslaugų ar darbų

pirkimo sutartį.

11.

Jeigu

preliminariojoje sutartyje yra numatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji

organizacija:

1) raštu

kreipiasi į kiekvieną tiekėją ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo

termino raštu pateikti pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi išlikti konfidencialūs

iki to termino pabaigos;

2) vadovaudamasi

preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais ir tvarka, išrenka geriausią

pasiūlymą ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

IV skyrius

supaprastinti pirkimai

PIRMASIS skirsnis

bendrosios nuostatos

64 straipsnis. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai ir jų atlikimo tvarka

1.

Šiame

skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių

vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio Įstatymo

10 straipsnyje;

2) šio

Įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai;

3) šio

Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodyti pirkimai.

2.

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančios

perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta

tvarka, kuri turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pirkimų

principus ir tikslus, tačiau apie pirkimus privalo skelbti šio Įstatymo 67

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

65 straipsnis. Supaprastinti

pirkimai ir jų būdai

1.

Supaprastinti pirkimai atliekami:

1) supaprastinto

atviro konkurso būdu;

2) supaprastinto

riboto konkurso būdu;

3) skelbiamų

supaprastintų derybų būdu;

4) neskelbiamų

supaprastintų derybų būdu;

5) taikant

įprastą komercinę praktiką.

2.

Supaprastinto atviro konkurso ar supaprastinto

riboto konkurso būdais supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas visais atvejais.

3.

Skelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali

būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šių sąlygų:

1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo

negalima aiškiai bei vienareikšmiškai apibūdinti (žinomi tik pagrindiniai

poreikiai, kuriuos turi patenkinti pirkimo objektas, arba yra daug įvairių

skirtingų būdų ir principų, kuriais galima išspręsti prekių, paslaugų ar darbų

poreikį lemiančias perkančiosios organizacijos problemas), kad būtų galima

surengti supaprastintą atvirą ar ribotą konkursą;

2) supaprastintas

atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų

arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš

esmės nekeičiamos.

4.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali

būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 dalyse nurodytų sąlygų.

5.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti

perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1) supaprastintas

atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

2) supaprastintame

atvirame ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko

pirkimo dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos

iš esmės nepakeičiamos ir į neskelbiamas supaprastintas derybas kviečiami visi

pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos

nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl turimų išskirtinių teisių tik

konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar

atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

4) dėl

įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina

skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto atviro

konkurso, supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų derybų būdu

dėl per ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra jokios kitos

alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) iš

įkalinimo įstaigų, valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar

Teisingumo ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų,

įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatos

priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50

procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar

atliekami darbai.

6.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos prekės ir paslaugos:

1) kai

perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko

prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai,

techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis

paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia

prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl

techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai

organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekes ar paslaugas,

ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų

didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30

procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl

papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir

paslaugų, skirtų diplomatinėms atstovybėms, pirkimams užsienyje.

7.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos prekės, kai:

1) perkamos

prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo

tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių

biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami

muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra

prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4) ypač

palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;

5)

prekės perkamos iš valstybės

rezervo.

8.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos paslaugos, kai:

1) pirkimas

atliekamas po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių

laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

2) perkamos

licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis)

bazėmis;

3) perkamos

oro transporto paslaugos.

9.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi

papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo

sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.

Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo

sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų

pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties

kainos;

2) perkant

iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti

pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo

sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į

tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui

vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti

ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo

momento.

10.

Paslaugų

pirkimo supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos

teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo

paslaugos.

11.

Taikant

įprastą komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant

bent vienai šių sąlygų:

1) prekių

ar paslaugų vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be

pridėtinės vertės mokesčio;

2) dėl

susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar

kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais

supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo

tvarkos.

66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir

konfidencialumas

Atlikdama

supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų

principų ir konfidencialumo reikalavimų.

67 straipsnis. Supaprastintų

pirkimų paskelbimas ir informaciniai pranešimai

1.

Perkančioji organizacija turi teisę iš

anksto paskelbti apie visus per artimiausius 12 mėnesių numatomus

supaprastintus pirkimus, jeigu būsimų prekių ar paslaugų pirkimų vertė be

pridėtinės vertės mokesčio yra didesnė kaip 150 tūkst. Lt, o darbų pirkimų –

300 tūkst. Lt. Taip pat perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti

apie kiekvieną pirkimą, atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto

riboto konkurso, skelbiamų supaprastintų derybų būdų, arba kai vykdomas

supaprastintas projekto konkursas.

2.

Perkančioji organizacija apie pirkimus skelbia

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir „Valstybės žinių“

interneto tinklapyje. Skelbimai gali būti papildomai skelbiami ir populiariame

tarptautiniame leidinyje.

3.

Skelbimus, išskyrus perkančiosios organizacijos

papildomai skelbiamus kituose leidiniuose, negu nurodyta šio Įstatymo 19

straipsnio 1 dalyje, perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų

pirkimų tarnybai, o ši juos skelbia šio Įstatymo nustatyta tvarka. Skelbimas

„Valstybės žinių“ interneto tinklapyje ar kitame leidinyje negali būti

paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4.

Išankstinio skelbimo apie numatomą supaprastintą pirkimą, taip pat

supaprastinto atviro ir riboto konkursų, skelbiamų supaprastintų derybų ir

supaprastinto projekto konkurso skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų

tarnyba.

5.

Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo, tiekėjams privalo pranešti apie:

1) paraiškų

ar pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;

2) preliminarią

pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;

3) sutarties

sudarymą, nurodant tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis.

68 straipsnis. Supaprastintų pirkimų komisija

Supaprastintiems

pirkimams atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta,

kai pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios

69 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentai ir techninė

specifikacija

Pirkimo dokumentų ir

techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio Įstatymo 20 ir 21

straipsniuose, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

70 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas

1.

Pirkimo

dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo kvietimo dalyvauti pirkime

paskelbimo ar išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino,

nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami

paraišką dalyvauti pirkime pateikusiam arba kviečiamam kandidatui nedelsiant,

gavus prašymą.

2.

Pirkimo

dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai,

tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu

laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo

data laikoma pateikimo data.

3.

Pirkimo

dokumentus perkančioji organizacija gali pateikti ir interneto svetainėje. Šiuo

atveju svetainės adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo

dokumentai interneto svetainėje negali būti pateikti anksčiau, negu apie

pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi interneto svetainėje,

šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.

71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

1.

Kandidatas

gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.

Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą

paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6

darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji

organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo

dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia

paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo

dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi

būti siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms

iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

2.

Nesibaigus

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji

organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,

tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie

paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji

organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau

kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems

pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad

kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba

surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų

paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi

kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo

kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo

pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar

susitikimų protokolus.

5.

Pranešimai

apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems

kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

72 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dalyvių kvalifikacija

Perkančioji

organizacija privalo įsitikinti, ar supaprastinto pirkimo dalyvis bus pajėgus

įvykdyti pirkimo sutartį. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimo tvarka nustatyta šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniuose.

73 straipsnis. Supaprastintų

pirkimų pasiūlymų galiojimo terminas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą

pasiūlymų galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų

nuo konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo

procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai

savo pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu

nustatyta perkančiosios organizacijos.

3.

Nesibaigus

pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų

galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios

organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji

organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios

dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų

galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie

tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo užtikrinimą,

jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu dalyvis iki

prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo

terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis

nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

74 straipsnis. Supaprastintų pirkimų

pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas ir

atšaukimas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad kandidatai

pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant

kurių užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu

perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį

naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo

kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias

pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei

dokumentus) kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti

įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo

lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi

būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į

pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas

pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti yra netaikomas,

jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus

pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas

tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti

nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.

2.

Pasiūlymai

gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:

1) naudojamos

priemonės padeda užtikrinti, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su

pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo

terminui;

2) pasiūlyme

turi būti visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;

3) elektroninėmis

priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas

neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti

neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija. Jeigu

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas neatitinka neelektroninėmis

priemonėmis pateiktos patvirtintos pasiūlymo kopijos, vadovaujamasi

neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.

3.

Kandidatai

pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,

valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo

užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems kandidatams.

4.

Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti

pakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus.

Nustatydama šį terminą, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo

sudėtingumą ir realų laiką pasiūlymams parengti.

5.

Pirkimo

dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti

tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik

konkretiems tiekėjams.

6.

Jeigu

tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį,

tačiau dėl kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos

pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik

tiekėjams susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų

atlikimo ar paslaugų teikimo vieta bei sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto

nebuvo numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo

pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems

tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą

informaciją.

7.

Pasiūlymą

gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupė. Pasiūlymui

teikti ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Perkančioji

organizacija neturi teisės reikalauti, kad tokios grupės pateiktą pasiūlymą

pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo

sutartį grupė įsteigtų juridinį asmenį.

8.

Tiekėjo

pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas

yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.

9.

Kol

nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti

pateiktą savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

75 straipsnis. Supaprastinto

pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties

įvykdymo užtikrinimas

Perkančioji

organizacija gali pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą bei

privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų reikalavimus

76 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo

pasiūlymais atplėšimas, šių pasiūlymų

nagrinėjimas ir

vertinimas

1.

Vokų su

77 straipsnis. Supaprastinto pirkimo procedūrų

nutraukimas

Perkančioji

organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki

pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu

atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos

ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, yra kitų šiame Įstatyme

nustatytų priežasčių).

ANTRASIS

skirsnis

supaprastintas atviras konkursas

78 straipsnis. Supaprastinto

atviro konkurso pirkimo dokumentai

Perkančioji

organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame

konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose

pateikiama ši informacija:

1) pirkimo

pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) pirkimo

pasiūlymo galiojimo terminas;

3) perkamų

prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai

bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis,

teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų

teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo

objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio Įstatymo 21

straipsnio reikalavimais;

4) informacija,

ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų

– šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, apibūdinimas;

5) informacija,

ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;

6) informacija,

kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į

kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;

7) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai;

8) dokumentai

ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;

9) kur

ir kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;

10) vokų

su pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

11) informacija,

kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;

12) pirkimo

pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)

bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;

13) siūlomos

pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;

14) pirkimo

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo

reikalavimai;

15) būdai,

kuriais kandidatai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;

16) pirkimo

pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;

17) perkančiosios

organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su tiekėjais ir gauti

iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pareigos,

vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

18) nuoroda

į išankstinį skelbimą apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir (ar) tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje;

19) jeigu

perkančioji organizacija iki preliminarios eilės patvirtinimo pasilieka teisę

nutraukti supaprastintą atvirą konkursą ir pradėti neskelbiamas supaprastintas

derybas – atitinkama informacija apie šią teisę.

79 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo

terminas

Perkančioji

organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus

– ne trumpesnį kaip 21 dienos.

80 straipsnis.

Neįvykęs supaprastintas atviras konkursas

Supaprastintas atviras

konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė vieno pasiūlymo;

2) nė

vienas tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

3) visi

pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

4) perkančioji

organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais

atvejais.

81 straipsnis. Derybos

paskelbus supaprastintą atvirą konkursą

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2.

Jeigu

supaprastintam atviram konkursui gauti visi pasiūlymai neatitinka pirkimo

dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitinka, arba perkančiajai

organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki

preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę

nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su

visais supaprastinto atviro konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės

nekeisdama pirkimo sąlygų.

TREČIASIS SKIRSNIS

supaprastintas ribotas konkursas

82 straipsnis. Supaprastinto riboto

konkurso tvarka ir paskelbimas

Supaprastintas ribotas

konkursas vykdomas dviem etapais:

1) skelbimu

apie supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas

dalyvauti pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;

2)

perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.

83 straipsnis.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai

1.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,

nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:

1) paraiškų

rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) kandidatų

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;

3) mažiausias

kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies pateikti

pasiūlymus, skaičius.

2.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama

informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos

tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi

pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.

84 straipsnis. Paraiškos

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse

1.

Paraiškas

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia

vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).

2.

Paraiškų

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti

trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.

85 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos tikrinimas ir

vertinimas

1.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio

Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai

atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo

dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius kvalifikacijos

reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne mažiau, negu

nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų, kuriuos

pakvies pateikti pasiūlymus. Skelbime perkančioji organizacija turi teisę

nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė mažiau

kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančius

kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti pasiūlymus

kviečiami visi likę kandidatai.

86 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

1.

Šio

Įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji

organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso

dokumentus.

2.

Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne

trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o

pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

87 straipsnis. Neįvykęs supaprastintas ribotas konkursas

Supaprastintas ribotas

konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė viena paraiška;

2) negautas

nė vienas pasiūlymas;

3) nė

vienas tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

4) atmesti

visi pasiūlymai;

5) perkančioji

organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais

atvejais.

88 straipsnis. Derybos supaprastintame ribotame konkurse

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2.

Jeigu

supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, arba perkančiajai

organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki

preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę

nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su

visais supaprastinto riboto konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės

nekeisdama pirkimo sąlygų.

KETVIRTASIS skirsnis

skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

89 straipsnis. Tiekėjų

informavimas apie supaprastintas derybas

1.

Apie

skelbiamas supaprastintas derybas skelbiama šio Įstatymo 67 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2.

Apie neskelbiamas

supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija praneša raštu.

90 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų

atveju

1.

Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose

turi būti informacija, nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi

būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga

informacija.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio Įstatymo 81 ir 88

straipsnių nuostatas, atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų

atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.

91 straipsnis.

Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju

1.

Skelbiamų

supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir

paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo

pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21

dienos. Šis reikalavimas netaikomas neskelbiamų supaprastintų derybų atveju,

kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas arba kai perkama šio Įstatymo 65

straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu atveju.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų kaip nustatyta šio Įstatymo 81 ir

88 straipsniuose, atvejais pasiūlymų pateikimo terminas nenustatomas, o

supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

92 straipsnis. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimas ir

kvietimas derėtis

1.

Perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar dalyviai atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vadovaudamasi

šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.

2.

Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai

pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos

supaprastintos derybos yra pasirinktos šio Įstatymo 81 ir 88 straipsniuose

nustatytais atvejais.

93 straipsnis. Derybos su atrinktais tiekėjais

1.

Komisija

turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar

darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

2.

Vykdant

derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys

niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios

informacijos;

2) visiems

derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos

galimybės;

3) derybos

turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir

dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;

4) atsisakęs

dalyvauti derybose dalyvis praranda teisę į savo pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą.

94 straipsnis. Supaprastintų derybų galutiniai

pasiūlymai ir jų vertinimas

1.

Supaprastintų

derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai bei

pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.

2.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami

šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka.

95 straipsnis.

Neįvykusios supaprastintos derybos

Supaprastintos derybos

laikomos neįvykusiomis, jeigu:

1) negauta nė vieno pasiūlymo;

2) nė

vienas tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

3) visi

pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

4) perkančioji

organizacija nutraukė supaprastintas derybas šio Įstatymo 77 straipsnyje

nustatytais atvejais.

PeNKTAsis

skirsnis

supaprastintas Projekto konkursaS

96 straipsnis. Supaprastinto

projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas projekto

konkursas gali būti taikomas perkant teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugas.

97 straipsnis. Supaprastinto

projekto konkurso vykdymas

1.

Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 67

straipsnio nuostatomis.

2.

Supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti

geriausią teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų

apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) su

supaprastinto projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo

sutartį, arba

2) supaprastinto

projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais

ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama

supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias

vietas laimėjusius dalyvius).

3.

Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai

asmenys bei šių asmenų grupės.

4.

Dalyvavimo

supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar

kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

6.

Perkančioji organizacija gali daryti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus

ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija

pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją

užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto

projekto konkurso organizavimo taisykles.

98 straipsnis. Supaprastinto

projekto konkurso vertinimo komisija

1.

Dalyvių

pateiktus planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba

įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai

perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus vertinimui

atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su

supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu

supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne

mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios

pačios arba artimos kvalifikacijos.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo

komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus

sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.

3.

Pateikti

planai ir projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.

4.

Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

šeštasis

skirsnis

Įprasta komercinė praktika

99 straipsnis. Supaprastinti

pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką

1.

Pirkimus

taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo

paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami

vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.

2.

Sprendimą

dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

3.

Atliekant

pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio Įstatymo 4

straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Prekės, paslaugos ar

darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė

ekonomiškiausią pasiūlymą. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija

turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją

organizaciją kontroliuojančios institucijos.

4.

Mažos

vertės sandoriai, kurių vertė ne didesnė kaip 100 Lt, gali būti sudaromi raštu

arba žodžiu.

5.

Viešųjų

pirkimų tarnyba turi teisę nustatyti papildomus įprastos komercinės praktikos

taikymo reikalavimus.

V SKYRIUS

pretenzijų ir skundų

nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

100 straipsnis. Teisė

pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos

veiksmus ir sprendimus

Kiekvienas

pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija

nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai

organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus

šio Įstatymo 101, 102 ir 103 straipsniuose nustatyta tvarka arba pateikti

prašymą sutaikyti.

101 straipsnis. Pretenzijų

pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai

1.

Pretenzijos

pateikiamos perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią

tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų

pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.

Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu

jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti

pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo

dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui.

6.

Jeigu

perkančioji organizacija neišnagrinėja pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje

nurodytą terminą arba jas atmeta, tiekėjas gali apskųsti perkančiosios

organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui.

102 straipsnis. Ieškinio pateikimo tvarka

1.

Tiekėjas, nesutikdamas

su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos

ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai

organizacijai.

2.

Ieškinys

pateikiamas bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Bendrosios

kompetencijos teismas ieškinį nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

4.

Teismui

sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo

procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl ieškinio

nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai,

apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus kitiems tiekėjams ir

nurodo terminų pratęsimo priežastis.

103 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji

organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos

draudžia atlikti šis Įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į

teismą dėl žalos atlyginimo.

104 straipsnis. Europos

Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1.

Perkančioji organizacija, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus

nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama,

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu

susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2.

Viešųjų

pirkimų tarnyba, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas

Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas

yra dėl šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų,

jeigu pranešimas yra dėl šio Įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo,

privalo Europos Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą,

kad pažeidimas yra ištaisytas;

2) argumentuotą

paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą

ištaisyti;

3) pranešimą,

kad yra sustabdytos pirkimo procedūros, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas

ar kita institucija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras.

3.

Gavusi

Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės

nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą,

jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio Įstatymo reikalavimus ir

pažeidimų neištaisė.

105 straipsnis. Taikinimas

1.

Atliekant šio Įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir

Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos

Komisijai.

2.

Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, ar

sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija sutinka pradėti

taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Komisijai apie atliktas pirkimo

procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala kandidatams ar

dalyviams.

3.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Komisijos paskirtam arbitrui bei

privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi

teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę

nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

4.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,

perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai

savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti

ir žodžiu, ir raštu.

5.

Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą

pateikęs kandidatas ar dalyvis bei perkančioji organizacija apmoka savo

dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo

procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

6.

Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,

kad taikinimas būtų nutrauktas.

7.

Jeigu taikinimo metu

ieškinį teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar

dalyvis, perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti

Europos Komisijai. Europos Komisijai apie pateiktą ieškinį pranešus taikinime

dalyvaujančiam kandidatui ar dalyviui, šis privalo per Europos Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

8.

Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi

sudaryti kliūčių šio Įstatymo 104 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos

teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

106 straipsnis. Atestavimas

1.

Perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, gali pateikti

nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų pirkimų procedūras

siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir

Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

2.

Atestavimo išlaidas padengia perkančioji

organizacija.

3.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų

organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir

reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

107 straipsnis.

Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar

kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1.

Viešųjų

pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės

institucijos pagal savo kompetenciją.

2.

Viešuosius

pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų

procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

3.

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai,

ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį Įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

2002

m. gruodžio 3 d.

įstatymo

Nr. IX-1217

1

priedėlis

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE PATEIKTŲ

DARBŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

skyrius

grupė

klasė

aprašymas

45

45.1

45.2

45.3

45.4

45.5

45.11

45.12

45.21

45.22

45.23

45.24

45.25

45.31

45.32

45.33

45.34

45.41

45.42

45.43

45.44

45.45

45.50

Statyba

Statybvietės

paruošimas

Pastatų

nugriovimas, išardymas, žemės darbai

Žvalgomasis

gręžimas

Pastatų ir jų dalių

statyba, inžinerinių statinių statyba

Bendroji pastatų

statyba ir inžinerinių statinių statyba

Laikančiųjų stogo

konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Magistralinių ir

kitų kelių tiesimas, orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto statinių

statyba

Vandens statinių

statyba

Kiti statybos

darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Pastatų ir statinių

įrengimas

Elektros

instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Izoliacijos

įrengimas

Vamzdynų tiesimas

Kitokių pastatų ir

statinių įrengimas

Statybos baigimas

Tinkavimas

Staliaus dirbinių

įrengimas

Grindų ir sienų

dengimas

Dažymas ir

stiklinimas

Kiti baigiamieji

statybos darbai

Statybos ar

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Statybos ar

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK)

parengtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal

Europos Bendrijų Statistikos biuro (EUROSTAT) parengtą klasifikatorių Nomenklatures

des Activities de Communite Europeene“ - NACE  rev.1, 1990.

Lietuvos

Respublikos

2002

m. gruodžio 3 d.

įstatymo

Nr. IX-1217

2

priedėlis

PASLAUGOS

A  PASLAUGOS

Katego-rija

Paslaugų pavadinimas

Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

1.

Priežiūros ir remonto paslaugos

6112, 6122, 633, 886

2.

Sausumos transporto paslaugos(1)), apimančios šarvuotų

automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo keliais

paslaugas

712 (išskyrus 71235), 7512, 87304

3.

Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto

vežimo oro transportu paslaugas

73 (išskyrus 7321)

4.

Oro ir sausumos transportu(1)) pašto vežimo paslaugos

71235, 7321

5.

Telekomunikacijų paslaugos (2))

752

6.

Finansinės paslaugos:

a)

draudimo,

b)

bankų ir investavimo (3))

Buvęs 81, 812, 814

7.

Kompiuterių ir susijusios paslaugos

84

8.

Mokslo tyrimų ir plėtros paslaugos (4))

85

9.

Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

10.

Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

11.

Valdymo konsultavimo(5)) ir susijusios paslaugos

865, 866

12.

Architektūros paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos

paslaugos; miestų ir landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir

techninių konsultacijų paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

13.

Reklamos paslaugos

871

14.

Patalpų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201–82206

15.

Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

16.

Nuotėkų ir atliekų šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir

panašios paslaugos

94

(1))

Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

(2) )Išskyrus

balso telefonijos, radijo telefonijos, telekso, radijo ieškos ir palydovinio

ryšio paslaugas.

(3) )Išskyrus

finansines paslaugas, susijusias su vertybinių popierių ar kitų finansinių

priemonių išleidimu, pardavimu, įsigijimu ar perdavimu, bei centrinio banko

paslaugas.

(4) )Išskyrus

sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios

naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias atlygina perkančioji

organizacija.

( 5) )Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B   PASLAUGOS

Katego-rija

Paslaugų pavadinimai

Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių

(CPC)

17.

Viešbučių ir restoranų paslaugos

64

18.

Geležinkelio paslaugos

711

19.

Vandens transporto paslaugos

72

20.

Papildomos ir pagalbinės transporto paslaugos

74

21.

Teisinės paslaugos

861

22.

Personalo atrankos ir aprūpinimo paslaugos

872

23.

Tardymo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873 (išskyrus 87304)

24.

Švietimo paslaugos

92

25.

Sveikatos bei socialinės paslaugos

93

26.

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

27.

Kitos paslaugos

Lietuvos

Respublikos

2002

m. gruodžio 3 d.

įstatymo

Nr. IX-1217

priedas

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI,

SU KURIAIS SUDERINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1) Tarybos

1992 m. birželio 18 d. direktyva 92/50/EEB „Dėl viešųjų paslaugų sutarčių

sudarymo tvarkos koordinavimo“;

2) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/36/EEB

„Dėl viešojo tiekimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“;

3) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/37/EEB

„Dėl viešųjų darbų sutarčių sudarymo tvarkos“;

4) Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 13 d.

direktyva 97/52/EB, iš dalies keičianti direktyvas 92/50/EEB, 93/36/EEB ir

93/37/EEB, susijusias su procedūrų suderinimu sudarant viešųjų paslaugų,

viešojo tiekimo ir viešųjų darbų sutartis;

5) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/38/EEB

„Dėl įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo“;

6) Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d.

direktyva 98/4/EB, iš dalies pakeičianti direktyvą 93/38/EEB, koordinuojančią

įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijų

srityje, viešojo pirkimo procedūras;

7) Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d.

direktyva 89/665/EEB „Dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų,

susijusių su peržiūros procedūrų taikymu skiriant viešojo tiekimo ir viešųjų

darbų sutartis, koordinavimo“;

8) Tarybos

1992 m. vasario 25 d. direktyva 92/13/EEB „Dėl suderinimo įstatymų, norminių

aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su Bendrijos taisyklių taikymu

viešojo pirkimo procedūroms subjektų, užsiimančių veikla vandens, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje“;

9) Komisijos 2001 m. rugsėjo 13 d. direktyva 2001/78/EB,

iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 93/36/EEB IV priedą, Tarybos

direktyvos 93/37/EEB IV, V ir VI priedus, Tarybos direktyvos 92/50/EEB III ir

IV priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 97/52/EB, bei Tarybos direktyvos

93/38/EEB XII-XV, XVII ir XVIII priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 98/4/EB

(Direktyva dėl standartinių formų naudojimo skelbiant pranešimus apie viešąsias

sutartis).


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002

m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio

Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6

straipsnio 3 dalies nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių

tarnybos specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai,

9 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto

nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami

Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punktas, 4 dalies

nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalis, 16

straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19

straipsnio 1 dalies nuostata dėl spausdinimo Europos Bendrijų oficialių

leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 1

dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į paskelbimą Europos Bendrijų oficialių

leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos

Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4

dalies nuostata dėl kompetentingų institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos

Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1

108 straipsnis.

Kvietimas pateikti pasiūlymus

1.

Šio

įstatymo 107 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji

organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso

dokumentus.

2.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, negali būti trumpesnis kaip 14

dienų, o perkant darbus – negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo kvietimo

pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

109 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso ypatumai

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės

supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar

pateiktų pasiūlymų.

2.

Supaprastintas ribotas konkursas laikomas įvykusiu,

jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

KETVIRTASIS skirsnis

skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

110 straipsnis. Tiekėjų

informavimas apie supaprastintas derybas

1.

Apie

skelbiamas supaprastintas derybas pranešama šio įstatymo 89 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2.

Apie

neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija

praneša raštu.

111 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju

1.

Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose

turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi

būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga

informacija.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal

šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, atveju supaprastintų

derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek

jie neprieštarauja derybų esmei.

112 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju

1.

Skelbiamų supaprastintų derybų atveju perkančioji

organizacija pirkdama prekes ir paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo ar kvietimo pateikti pasiūlymus pirminių

pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atvejais pasiūlymų pateikimo terminą nustato

perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, o

supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

113 straipsnis.

Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis

1.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio

įstatymo 32–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis

visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus

ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus,

kai neskelbiamos supaprastintos derybos yra pasirinktos šio įstatymo 86

straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais.

114 straipsnis.

Derybos su atrinktais tiekėjais

1.

Komisija

turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar

darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

2.

Vykdant

derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys

niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios

informacijos;

2) visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi

reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės;

3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą

pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas

atstovas.

115 straipsnis.

Supaprastintų derybų galutiniai

pasiūlymai ir jų vertinimas

1.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra

šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo

pakeisti derybų metu.

2.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai

nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta

tvarka.

3.

Supaprastintos derybos laikomos įvykusiomis, jeigu

yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka

perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

PeNKTAsis skirsnis

supaprastintas Projekto konkursaS

116 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas

projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijų planavimo,

architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu

sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas.

117 straipsnis.

Supaprastinto projekto konkurso vykdymas

1.

Supaprastintas

projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 89 straipsnio

nuostatomis.

2.

Supaprastintas projekto konkursas gali būti

vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų

planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar

kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją

(tiekėjus), jeigu:

1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju

numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba

2) supaprastinto

projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais

ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, į derybas

pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus

(pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).

3.

Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai

asmenys ir šių asmenų grupės.

4.

Dalyvavimo

supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar

kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

6.

Perkančioji organizacija gali rengti kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti planus ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo

atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti

nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės

atrankos kriterijus.

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija tvirtina supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles.

118 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo

komisija

1.

Dalyvių pateiktus planus ir projektus vertina

perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo

komisija (žiuri), kuriai perkančioji organizacija privalo suteikti visus

įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo

komisiją turi sudaryti su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję

fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami

profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių

turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti

planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą

dėl geriausio plano ar projekto).

3.

Pateikti planai ir projektai vertinami pagal

pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis

mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

4.

Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų

eiliškumą, kartu pateikia savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo

paaiškinimo.

5.

Po to, kai

vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti

į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo

komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

šeštasis skirsnis

Įprasta komercinė praktika

119 straipsnis.

Supaprastinti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką

1.

Pirkimus

taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo

paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami

vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.

Pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 18

straipsnio 1–7 dalių, 89 straipsnio, 91–98, 100 straipsnių reikalavimai yra

neprivalomi.

2.

Sprendimą

dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

3.

Atliekant

pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio įstatymo 3

straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Šio pirkimo metu su

tiekėjais gali būti deramasi dėl pirkimo sąlygų. Prekės, paslaugos ar darbai

perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią

pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąją sutartį su

vienu ar keliais tiekėjais. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija

turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją

organizaciją kontroliuojančios institucijos.

4.

Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000

Lt, gali būti sudaroma žodžiu.

V SKYRIUS

Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

120

straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų

nagrinėjimas

1.

Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija

nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją

perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų

sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo

stadija.

2.

Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti

tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar

pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir

terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje

nustatyta tvarka.

3.

Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą

sutaikyti šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.

121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo

tvarka ir terminai

1.

Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas

nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų

interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo

procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas

sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą

sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie

priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją

pateikusiam tiekėjui.

122 straipsnis. Ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimo

terminai

1.

Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas

ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie

pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per

nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį

teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai

nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.

3.

Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo

procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

4.

Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio

skundo priėmimo dienos.

123 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo

šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo

netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,

nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

124 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų

nagrinėjimas

1.

Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo

gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų

tarnybai.

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje

reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio

įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų

Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas

neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė

perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo

procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.

3.

Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad

bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų

tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija

pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

125 straipsnis.

Taikinimas

1.

Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali

būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą

persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.

2.

Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų

Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija

sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų

Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti

padaryta žala kandidatams ar dalyviams.

3.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam

arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.

Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.

Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

4.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,

perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai

savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti

ir žodžiu, ir raštu.

5.

Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą

pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo

dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo

procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

6.

Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,

kad taikinimas būtų nutrauktas.

7.

Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas

nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija

privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu

Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime

dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

8.

Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi

sudaryti kliūčių šio įstatymo 124 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos

teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

126 straipsnis.

Atestavimas

1.

Perkančioji

organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų

pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų

pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

2.

Atestavimo

išlaidas padengia perkančioji organizacija.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų

procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

127 straipsnis. Viešųjų

pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų

atsakomybė

1.

Viešųjų pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų

tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

2.

Viešųjų

pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui

apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3.

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas

pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo

procedūras.

4.

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti

įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys

asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

1

priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 26 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE

(EVRK(1))

PATEIKTŲ

VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

skyrius

grupė

klasė

pavadinimas

aprašymas

45

Statyba

Į šį skyrių įeina:

naujų pastatų

statyba ir statybos darbai, restauravimas ir paprastas remontas

45000000

45.1

Statybvietės

paruošimas

45100000

45.11

Pastatų

nugriovimas, išardymas; žemės darbai

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių nugriovimas;

statybviečių

tvarkymas:

žemės darbai –

iškasimas,

užkasimas, statybvietės lyginimas, griovių kasimas, akmenų pašalinimas,

sprogdinimas ir t. t.;

vietovės paruošimas

kasybos darbams:

viršutinio žemės

sluoksnio pašalinimas ir kitoks kasybos aikštelių atidengimas ir paruošimas

naudoti statyboms.

Į šią klasę taip

pat įeina:

statybviečių

drenažas,

žemės ir miškų ūkio

paskirties naudmenų drenažas

45110000

45.12

Žvalgomasis

gręžimas

Į šią klasę įeina:

žvalgomasis

gręžimas, skirtas statybvietės geofizinėms, geologinėms arba kitoms savybėms

išžvalgyti.

Į šią klasę

neįeina:

naftos ir gamtinių

dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimas (žr. 11.20),

vandens gręžinių

gręžimas (žr. 45.25),

šachtų įrengimas

(žr. 45.25),

naftos ir gamtinių

dujų telkinių geofizinis, geologinis ir seisminis žvalgymas (žr. 74.20)

45120000

45.2

Pastatų ir jų dalių

statyba, inžinerinių statinių statyba

45200000

45.21

Bendroji pastatų

statyba ir inžinerinių statinių statyba

Į šią klasę įeina:

visų rūšių pastatų

statyba,

inžinerijos

statinių statyba:

tiltų, įskaitant

tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir

požeminiams keliams (metro), statyba,

ilgų nuotolių

vamzdynai, komunikacijų ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto

komunikacijų ir elektros linijos, papildomi miesto statybos darbai,

surenkamųjų pastatų

surinkimas ir statyba vietoje.

Į šią klasę

neįeina:

naftos ir gamtinių dujų gavybos pagalbinės paslaugos (žr.

11.20),

savos gamybos

surenkamųjų konstrukcijų ar jų dalių,

kitokių negu betoninės, montavimas statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

sporto aikštelių,

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių (be

pastatų) statybos darbai (žr. 45.23),

pastatų įrengimas

(žr. 45.3),

pastatų apdaila

(žr. 45.4)

architektų ir

inžinierių veikla (žr. 74.20),

statybos projekto

valdymas (žr. 74.20)

45210000

45.22

Laikančiųjų stogo

konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Į šią klasę įeina:

stogų montavimas,

stogų dengimas,

hidroizoliavimas

45220000

45.23

Automagist-ralių,

kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba

Į šią klasę įeina:

automagistralių,

gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statyba,

geležinkelių

statyba,

oro uosto pakilimo

takų statyba, sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo

aikštelių (be pastatų) statyba,

kelių ir stovėjimo

aikštelių ženklinimas.

Į šią klasę

neįeina:

paruošiamieji žemės

kasimo darbai (žr. 45.11)

45230000

45.24

Vandens statinių

statyba

Į šią klasę įeina:

statyba –

vandens kelių,

uostų ir upių įrenginių, jachtų ir valčių prieplaukų, šliuzų ir t. t.,

užtvankų ir dambų

dugno valymo

darbai,

povandeniniai

darbai

45240000

45.25

Kiti statybos

darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Į šią klasę įeina:

statybos darbai,

apimantys vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių

žinių arba įrangos:

pamatų įrengimas,

įskaitant polių įleidimą,

šulinių ir šachtų

įrengimas,

ne savos gamybos

plieno elementų montavimas,

plieno lankstymas,

mūrijimas ir

grindimas,

pastolių ir darbo

platformų sumontavimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų

nuomą,

kaminų ir

pramoninių krosnių įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

pastolių nuoma be

jų sumontavimo ir išardymo (žr. 71.32)

45250000

45.3

Pastatų įrengimas

45300000

45.31

Elektros

instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių įrengimas:

elektros

instaliacijos ir įtaisų įrengimas,

telekomunikacijos

sistemų įrengimas,

elektrinio šildymo

sistemų įrengimas,

radijo ir

televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) įrengimas,

gaisro

signalizacijos įrengimas,

apsaugos sistemų

įrengimas,

liftų ir

eskalatorių įrengimas,

žaibolaidžių

įrengimas ir t. t.

45310000

45.32

Izoliacijos

įrengimas

Į šią klasę įeina:

šilumos, garso ir

vibracijos izoliacijos įrengimas pastatuose arba kituose statybos objektuose.

Į šią klasę

neįeina:

hidroizoliavimas

(žr. 45.22)

45320000

45.33

Santechnikos darbai

Į šią klasę įeina:

pastatuose arba

kituose statybos objektuose:

santechnikos ir

sanitarijos įrangos įrengimas,

dujų įtaisų

įrengimas,

šildymo, vėdinimo,

šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos bei angų įrengimas,

automatinių

gesinimo sistemų įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

elektros šildymo

sistemų įrengimas (žr. 45.31)

45330000

45.34

Kitoks pastatų ir

statinių įrengimas

Į šią klasę įeina:

kelių,

geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų

įrengimas,

kitur nenurodytos

įrangos ir įrenginių įrengimas pastatuose ir kituose statiniuose

45340000

45.4

Statybos baigimas

45400000

45.41

Tinkavimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių išorės ir vidaus tinkavimas ir gipsavimas, įskaitant balanų,

reikalingų šiems darbams, ruošimą

45410000

45.42

Staliaus dirbinių

įrengimas

Į šią klasę įeina:

ne savos gamybos iš

medžio ir iš kitų medžiagų pagamintų durų ir langų rėmų, virtuvės įrangos,

laiptų, parduotuvių įrangos ir pan. įrengimas

vidaus apdailos

darbai, tokie kaip lubų, medinių sienų dangų, kilnojamųjų pertvarų ir t. t.

įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

parketo ir kitų

medinių grindų dangų klojimas (žr. 45.43)

45420000

45.43

Grindų ir sienų

dengimas

Į šią klasę įeina:

klojimo, dengimo,

kabinimo arba tiesimo darbai pastatuose arba kituose statiniuose:

keraminių,

betoninių arba skaldyto akmens sienų arba grindų plytelių klojimas,

parketo ir kitokių

medinių grindų dangų klojimas,

kiliminių arba

linoleumo dangų, įskaitant guminį arba plastikinį linoleumą, klojimas,

teraco, marmuro,

granito arba skalūno grindų arba sienų dangos įrengimas,

sienų apmušalų

klijavimas

45430000

45.44

Dažymas ir

stiklinimas

Į šią klasę įeina:

pastatų išorės ir

vidaus dažymas,

civilinės

paskirties statinių dažymas,

stiklų, veidrodžių

ir kt. stiklinimas.

Į šią klasę neįeina:

langų įstatymas

(žr. 45.42)

45440000

45.45

Kiti baigiamieji

statybos darbai

Į šią klasę įeina:

privačių baseinų

įrengimas,

pastatų valymas

garu, smėlio srove ir panašūs pastatų išorės darbai,

kitur nenurodyti

kiti pastatų apdailos darbai.

Į šią klasę neįeina:

pastatų ir kitų

statinių vidaus valymo darbai (žr. 74.70)

45450000

45.5

Statybos ar pastatų

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

45500000

45.50

Statybos ar pastatų

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Į šią klasę neįeina:

statybos ir pastatų

griovimo mašinų ir įrenginių nuoma be operatoriaus (žr. 71.32)

(1)Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pagal Statistinį Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos

klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite Europeene – NACE

rev.1 parengta nacionalinė versija – Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorius (EVRK), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995,

Nr. 43-1054).

Pastaba: Esant EVRK ir CPV darbų interpretavimo

skirtumams, viršenybę turi EVRK.

Lietuvos Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

2

priedėlis

PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE

A

PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC(1))

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

1.

Priežiūros ir

remonto paslaugos

6112, 6122, 633,

886

Nuo 50100000 iki

50982000 (išskyrus 50310000 iki 50324200 ir 50116510-9, 50190000-3,

50229000-6, 50243000-0)

2.

Sausumos transporto

paslaugos(2), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir

kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo paslaugas

712 (išskyrus

71235), 7512, 87304

Nuo 60112000-6 iki

60129300-1 (išskyrus 60121000 iki 60121600, 60122200-1, 60122230-0) ir nuo

64120000-3 iki 64121200-2

3.

Keleivių ir

krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo paslaugas

73 (išskyrus 7321)

Nuo 62100000-3 iki

62300000-5 (išskyrus 62121000-6, 62221000-7)

4.

Sausumos(3)

ir oro pašto paslaugos

71235, 7321

60122200-1,

60122230-0 62121000-6, 62221000-7

5.

Telekomunikacijų

paslaugos

752

Nuo 64200000-8 iki

64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3

6.

Finansinės

paslaugos:

a)

draudimo

paslaugos;

b)

bankų ir

investavimo paslaugos(4 )

buvęs 81, 812, 814

Nuo 66100000-1 iki

66430000-3 ir nuo 67110000-1 iki 67262000-1(4)

7.

Kompiuterių ir

panašios paslaugos

84

Nuo 50300000-8 iki

50324200-4, nuo 72100000-6 iki 72591000-4 (išskyrus 72318000-7 ir nuo

72530000-9 iki 72532000-3)

8.

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(5)

85

Nuo 73000000-2 iki

73300000-5 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0)

9.

Apskaitos, audito

ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

Nuo 74121000-3 iki

74121250-0

10.

Rinkos tyrimų ir

viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

Nuo 74130000-9 iki

74133000-0 ir 74423100-1, 74423110-4

11.

Valdymo

konsultavimo(6 )ir panašios paslaugos

865, 866

Nuo 73200000-4 iki

73220000-0, nuo 74140000-2 iki 74150000-5 (išskyrus 74142200-8) ir

74420000-9, 74421000-6, 74423000-0, 74423200-2, 74423210-5, 74871000-5,

93620000-0

12.

Architektūrinės

paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir

landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninio konsultavimo

paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

Nuo 74200000-1 iki

74276400-8 ir nuo 74310000-5 iki 74323100-0 ir 74874000-6

13.

Reklamos paslaugos

871

Nuo 74400000-3 iki

74422000-3 (išskyrus 74420000-9 ir 74421000-6)

14.

Pastatų valymo

paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201 – 82206

Nuo 70300000-4 iki

70340000-6 ir nuo 74710000-9 iki 74760000-4

15.

Leidybos ir

spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

Nuo 78000000-7 iki

78400000-1

16.

Nuotekų ir atliekų

šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos

94

Nuo 90100000-8 iki

90320000-6 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0

(

1)CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo

reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.

(2)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių

transporto paslaugas.

(3)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių

transporto paslaugas.

(4)Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su

pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio

atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių

arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas.

Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų

nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma pagal bet kurias finansines procedūras,

arba teisių į juos įsigijimą arba nuomą; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos

prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų

arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos

sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.

(5)Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir

plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai

organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

(6)Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal

Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

Kodai pagal

Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną

(CPV)

17.

Viešbučių ir

restoranų paslaugos

64

Nuo 55000000-0 iki

55524000-9 ir nuo 93400000-2 iki 93411000-2

18.

Geležinkelių

transporto paslaugos

711

60111000-9 ir nuo

60121000-2 iki 60121600-8

19.

Vandens transporto

paslaugos

72

Nuo 61000000-5 iki

61530000-9 ir nuo 63370000-3 iki 63372000-7

20.

Papildomos ir

pagalbinės transporto paslaugos

74

62400000-6,

62440000-8, 62441000-5, 62450000-1, nuo 63000000-9 iki 63600000-5 (išskyrus

63370000-3, 63371000-0, 63372000-7) ir 74322000-2, 93610000-7

21.

Teisinės paslaugos

861

Nuo 74110000-3 iki

74114000-1

22.

Personalo atrankos

ir aprūpinimo paslaugos(1)

872

Nuo 74500000-4 iki

74540000-6 (išskyrus 74511000-4) ir nuo 95000000-2 iki 95140000-5

23.

Tyrimo ir saugumo

paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873, išskyrus 87304

Nuo 74600000-5 iki

74620000-1

24.

Švietimo ir

profesinio mokymo paslaugos

92

Nuo 80100000-5 iki

80430000-7

25.

Sveikatos ir

socialinės paslaugos

93

74511000-4 ir nuo 85000000-9

iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)

26.

Poilsio

organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

Nuo 74875000-3 iki

74875200-5 ir nuo 92000000-1 iki 92622000-7 (išskyrus 92230000-2)

27.

Kitos paslaugos(2)

(

1)Išskyrus darbo sutartis.

(2)Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir

televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų

programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,

kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta

perkančioji organizacija.

Pastaba: Esant CPC ir CPV paslaugų interpretavimo

skirtumams, viršenybę turi CPC.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

3 priedėlis

KAI

KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis

reikšmėmis:

1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –

pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti

medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų

medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir

perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio

aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis

neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos

reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,

terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir

ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,

susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir

darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas

kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal

bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei

medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;

2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė

specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai

apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai

rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų

atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo

(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,

būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,

bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo

(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo

tvarka;

3) standartas – pripažintos

standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir

daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir

kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas

standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

4) Europos techninis liudijimas – Europos

techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto

tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,

kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir

nustatantis techninius produkto reikalavimus;

5) bendroji techninė

specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių

pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;

6) techninis etalonas – bet kuris Europos

standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,

priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

4

priedėlis

BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS

1.

Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

2.

Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl

elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

3.

Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar

paskirstymas –

teisės akto nėra.

4.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios

geležinkelio paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

5.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų

geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

6.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto

paslaugų srityje –

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl

Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų

kokybės gerinimo.

7.

Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl

leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi

jais sąlygų.

8.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar

vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

9.

Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –

teisės akto nėra.

10.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų

įrangos srityje –

teisės akto nėra.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu

sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis,

koordinavimo.

2.

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą

viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų

sektoriuose, suderinimo.

3.

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)

Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV;

tekstas svarbus EEE).

4.

2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2151/2003, pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą

(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –

CPV; tekstas svarbus EEE).

5.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos,

transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo.

6.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių

sudarymo tvarkos derinimo.

7.

2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1874/2004, iš dalies keičiantis Europos parlamento

ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų

pirkimų tvarkai.

8.

2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas

Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB,

numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir

pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų.

9.

2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą

dėl viešųjų pirkimų.

10.

2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas,

naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus,

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

11.

2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo

darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo 3

straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1

dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl

veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos

Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl

paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos

perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl

spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į

paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie

pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų

institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos

Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl

941 straipsnis. Pretenzijos

nagrinėjimas perkančiojoje organizacijoje

1.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų

pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos.

2.

Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją,

nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir

priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties

anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą

išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir

suinteresuotiems dalyviams dienos.

3.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti

motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo

dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti

pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir

suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie anksčiau praneštų

pirkimo procedūros terminų pasikeitimą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-678,

2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Nuo 2011-10-01 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, buvusi 2 dalis

laikoma 3 dalimi

2.

Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl

laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

3.

Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties

sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia

turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta

tvarka. Pretenzija turi būti pateikta faksu, elektroninėmis priemonėmis ar

pasirašytinai per kurjerį. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas

išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Nr. XI-678,

2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Nr. XI-1487,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)(papildyta nauja 2 dalimi)

Nr. XI-1494,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4137 (2011-07-13)

151 straipsnis. Pirkimų atlikimas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis

Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, turi užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai, atliekami Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (kai pirkimo atveju elektroninėmis priemonėmis pateikiamas skelbimas apie pirkimą (neskelbiamų pirkimų atveju – kvietimas), kiti pirkimo dokumentai ir priimami tiekėjų pasiūlymai) kiekvienais kalendoriniais metais sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų bendrosios vertės.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-395, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3986 (2009-08-04)

211 straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1.

Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3.

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

4.

Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

951 straipsnis. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia

1.

Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;

2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo;

3) perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatas ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti atidėjimo termino.

2.

Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų, šio įstatymo nuostatų pažeidimo atvejais

3.

Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama nepaskelbti apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbti apie supaprastintą pirkimą;

2) perkančioji organizacija paskelbė pranešimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo (tarptautinės vertės pirkimo atveju) ar informacinį pranešimą;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbimo dienos arba ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

4.

Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija mano, kad, sudarydama pirkimo sutartį, ji laikėsi šio įstatymo 63 straipsnio 9 dalies 2 punkto ar 64 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatų;

2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė pranešimus apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimų apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos.

5.

Viešųjų pirkimų tarnyba privalo kiekvienais metais pateikti Europos Komisijai visų sprendimų, kuriuos priėmė teismas pagal šio įstatymo 952 straipsnio 2 dalį, kopijas ir tuos sprendimus viešai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1255, 2010-12-23, Žin., 2011, Nr. 2-36 (2011-01-06)

Nr. XI-1487, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)

952 straipsnis. Alternatyvios sankcijos ir jų taikymas

1.

Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalies, 95 straipsnio 2 dalies ar 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 951 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2.

Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 951 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia

3.

Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus.

4.

Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos:

1) pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba

2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės, arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės.

5.

Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-678, 2010-02-11, Žin., 2010, Nr. 25-1174 (2010-03-02)

Nr. XI-1487, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4133 (2011-07-13)

181 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1.

Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai:

1) pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos arba

2) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos, arba

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, įsiteisėjimo dienos.

3.

Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai informuoja tiekėją.

TAR pastaba. Straipsnio nuostatos taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui, atsiradusiems nuo 2016-01-01.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1768, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-16, i. k. 2015-09610

821 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1.

Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo, taip pat dėl konkrečių pirkimų atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu pagal kompetenciją priima:

1) Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą, ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų;

2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad savivaldybės kontroliuojamos (valdomos) perkančiosios organizacijos, išskyrus savivaldybių įmones, akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir viešąsias įstaigas, pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta (sukurtos) savivaldybės centrinė perkančioji organizacija (centrinės perkančiosios organizacijos) arba (ir) kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją, arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir savivaldybės kontroliuojamoms (valdomoms) perkančiosioms organizacijoms;

1 dalies 2 punkto redakcija, įsigaliojanti 2024-01-01:

2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad savivaldybės kontroliuojamos (valdomos) perkančiosios organizacijos, išskyrus savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta (sukurtos) savivaldybės centrinė perkančioji organizacija (centrinės perkančiosios organizacijos) arba (ir) kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją, arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir savivaldybės kontroliuojamoms (valdomoms) perkančiosioms organizacijoms;

3) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis.

2.

Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

3.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1670, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27254