← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-07-08

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1996, Nr. 84-2000

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija

nuo 2003 m. kovo 1 d.:

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25) (keistas įstatymo pavadinimas)

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

10 straipsnis. Tarptautinio

pirkimo vertės ribos

1.

Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės

vertės mokesčio yra:

1) 448 864 Lt (130 000 EUR), kai prekes ar paslaugas,

išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame

centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų

organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše

įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė

taikoma tik perkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame prekių

sąraše įrašytas prekes;

2) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto

apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų

organizacijų sąrašą;

3) 690 560

Lt (200 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą

į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių

perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos;

4) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai šio Įstatymo 2

priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 5 kategorijos 7524, 7525 ir 7526 kodų

telekomunikacijų paslaugas bei 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros

paslaugas perka ar projekto

konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos;

5) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai.

2.

Tarptautinio pirkimo vertės riba be

pridėtinės vertės mokesčio vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams yra:

1) 2 071 680

Lt (600 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo

telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos;

2) 1 381 120

Lt (400 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo

vandentvarkos, energetikos ar transporto srityje veikiančios perkančiosios

organizacijos;

3) 17 264

000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai.

30 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis ūkine

veikla

Perkančioji

organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar

dalyvis turėtų teisę verstis ta ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai

įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti

pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų pažymas ar priesaikos

pažymą, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama ūkine veikla.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas

nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir

atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką.

2.

Įstatymo nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos

Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Atviras konkursas (supaprastintas atviras

konkursas) – pirkimo būdas, kai bet kuris suinteresuotas tiekėjas gali

pateikti pasiūlymą.

2.

Dalyvis

– pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

3.

Elektroninės

priemonės – telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kiti telekomunikacijų

galiniai įrenginiai, skirti duomenims perduoti.

4.

Įprasta

komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi

savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šiame Įstatyme nustatytais viešųjų

pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą

pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.

5.

Kandidatas

– tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse ar derybose.

6.

Konfidencialumo

pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens

rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos,

kurios atskleidimas prieštarautų šio Įstatymo reikalavimams, visuomenės

interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir

perkančiosios organizacijos interesus.

7.

Kvalifikacinė

atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose

nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus pateikti

pasiūlymus.

8.

Nepriekaištinga

reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1) asmenys,

teisti už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai

arba finansams, – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs;

2) asmenys,

teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs;

3) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymo reikalavimus;

4) asmenys,

piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

yra pripažinti padarę korupcinius nusikaltimus;

6) asmenys,

bausti už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

9.

Neskelbiamos

derybos (supaprastintos neskelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai

perkančioji organizacija su vienu ar keliais pakviestais tiekėjais derasi dėl

pirkimo sąlygų.

10.

Nešališkumo

deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas

raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

11.

Paraiška

– dokumentas, kuriuo tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo

procedūrose.

12.

Pasiūlymas

– tiekėjo raštu pateiktas dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti

paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas

pirkimo sąlygas.

13.

Pasiūlymo

galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas –

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo

užtikrinimo būdas.

14.

Pirkimo

dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams

dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas,

kvietimas, techninė specifikacija, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai

bei dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

15.

Projekto

konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kurios

metu vertinimo komisija nustato geriausią planą ar projektą (paprastai

teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo)

pateikusį tiekėją (tiekėjus), kuris (kurie) apdovanojamas prizu, premija ar

kitaip arba neapdovanojamas ir kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose.

16.

Raštu

reiškia rašytinę formą. Šis terminas apima ir informaciją, kuri yra perduodama

naudojant elektronines priemones, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima

nustatyti parašo tapatumą.

17.

Ribotas konkursas (supaprastintas

ribotas konkursas) – pirkimo būdas, kai pasiūlymus konkursui gali pateikti

tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.

18.

Skelbiamos derybos (supaprastintos

skelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali

pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais

tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų.

19.

Techninė

specifikacija – techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkamos

prekės, paslaugos ar darbai.

20.

Tiekėjas

(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – bet kuris ūkio subjektas –

fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių

asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

21.

Viešasis

darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu

atlikti ir suprojektuoti darbus, susijusius su vienu iš šio Įstatymo 1

priedėlyje nurodytų darbų, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus,

atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas

yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai

atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti

viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

22.

Viešasis

paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2

priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat

pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos

paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio

dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje

išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo

tikslas – sudaryti viešojo pirkimo– pardavimo sutartį.

23.

Viešasis

pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos

atliekamas ir šiuo Įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų

pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

24.

Viešasis

prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių (žaliavų,

gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų) pirkimas, nuoma,

lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to

nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo, diegimo ir kitos jų

parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo

pirkimo–pardavimo sutartį.

25.

Viešojo

pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio

Įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir

vienos perkančiosios organizacijos raštu

sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, darbai ar paslaugos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

3 straipsnis. Perkančioji organizacija

1.

Perkančioji organizacija yra:

1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris

atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;

3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir

(ar) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;

4) šio

Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, veikiantys vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje.

2.

Viešasis ar privatusis juridinis asmuo

(išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji

organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai

viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti

ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla

yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų

arba kitų valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje

nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar

savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų

juridinių asmenų;

3) turi

administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra

skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų

viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija privalo patvirtinti perkančiųjų

organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas)

sąrašus.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo

užtikrinti, kad šie sąrašai būtų nuolat atnaujinami.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

4 straipsnis.

Pagrindiniai pirkimų principai

ir jų laikymasis

1.

Perkančioji organizacija užtikrina, kad

atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi

lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

2.

Pirkimų

tikslas – vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais

sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas

įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai

organizacijai) reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

3.

Jeigu perkančioji organizacija perduoda specialiąsias ar išimtines

teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji

organizacija, ji privalo užtikrinti, kad dokumente, kuriuo šios teisės

perduodamos, būtų reikalavimas perkant viešosioms paslaugoms teikti reikalingas

prekes laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų.

5 straipsnis. Konfidencialumas

1.

Perkančioji organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus,

negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji

organizacija ar tiekėjas.

2.

Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir

kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis

pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro

nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti

sąžiningą konkurenciją.

6 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga

1.

Pirkimas

prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą

skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje,

pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama

varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba

supaprastintų neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams)

kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos –

kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti

perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas.

2.

Pirkimas

pasibaigia, kai:

1) sudaroma

pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso

laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms;

2) atmetami

visi pasiūlymai;

3)

nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per

nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5)

pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl

priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo

metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,

jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės,

paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Viešųjų

pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo

laikantis įprastos komercinės praktikos, procedūras. Tais atvejais, kai

pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje, perkančioji

organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai

ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“

bei „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

7 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1.

Viešųjų

pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip ją

atliekant laikomasi šio Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo

nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:

1) rengti ir

teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

2) pagal

kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

3) kontroliuoti,

kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo

ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių

teisės aktų pažeidimų prevenciją;

4) tvirtinti

pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;

5) rinkti,

kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus,

sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją

valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei visuomenei;

6)

analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7)

organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8)

konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą

pirkimų klausimais;

9)

sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio

valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;

10)

nustatyti skelbiamos informacijos (išankstinių skelbimų apie numatomus

pirkimus, skelbimų apie pirkimus, kvietimų į pirkimo procedūras, skelbimų apie

sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus bei kitų skelbimų

apie atliekamus pirkimus) privalomuosius reikalavimus;

11)

tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;

12)

tvirtinti kainodaros nustatymo metodiką;

13)

tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;

14) rengti

ir teikti Europos Komisijai jos nustatytais terminais bei forma statistines

prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas bei kitą jos prašomą informaciją;

15) pateikti

Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui

skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų

organizacijų perduodamų kitų pranešimų bei informacijos skelbimą;

16) pranešti

Europos Komisijai apie šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje nurodytus pirkimus;

17) pateikti

prašymą Europos Komisijai dėl šio Įstatymo 105 straipsnyje nurodyto sutaikymo;

18) kita

teisės aktų nustatyta veikla.

3.

Viešųjų

pirkimų tarnybos teisės:

1) gauti iš

perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;

2) gauti

perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo

procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,

paaiškinimus;

3) pirkimo

dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;

4) nustačius

įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar

nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio Įstatymo reikalavimų

neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;

5) šiame

Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti

visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai

organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo

procedūrų;

6) šį

Įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn

atsakomybėn.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

8 straipsnis. Pirkimo vertės skaičiavimas

1.

Pirkimo

vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje.

2.

Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu

taip gali būti išvengta šio Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji

organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei

visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai),

pasirinktas pagal šio Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.

3.

Pirkimo

vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti

šio Įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo

taikymo.

4.

Prekių ar

paslaugų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal

Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo

metodiką, o darbų – atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus.

5.

Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius

finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo

pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma

atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.

6.

Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat

(per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta per

tam tikrą laikotarpį atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) pirkimo vertė yra faktinė Viešųjų pirkimų

tarnybos patvirtintoje perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo metodikoje

apibūdintų panašių pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius

metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma)

atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės

pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo;

2) pirkimo

vertė yra bendra visų Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintoje perkamų prekių ar

paslaugų vertės nustatymo metodikoje apibūdintų panašių pirkimo sutarčių,

sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties

galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

7.

Jeigu

numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo

galimybė (opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo

sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos

kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

8.

Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo

išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė

skaičiuojama:

1) jeigu

numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau

mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo

sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos

prekės);

2) jeigu

numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo

sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

9.

Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji

organizacija atsižvelgia:

1) pirkdama

draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) pirkdama

bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinius ir

palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;

3) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos

pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę;

4) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar

dalyviai apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio

formos, – į bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę.

10.

Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo

sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės),

pirkimo vertė skaičiuojama:

1)

terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos

sudaryti pirkimo sutarties vertė;

2)

neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo

sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

11.

Nustatant

darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo

(tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir darbams atlikti

reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos

vertės.

12.

Kai

perkamos tos pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti

kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų

pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis,

suma.

13.

Kai perkamos paslaugos ar perkami darbai

yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą

pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų

vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė

galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne

mažesnė negu tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi

teisę šio Įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms

pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra

mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas, 3452 800 Lt (1000

000 EUR) perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė

kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

14.

Preliminariosios pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią

sutartį numatytų vykdyti pirkimų vertes.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

9 straipsnis. Atvejai, kai netaikoma šio Įstatymo

nustatyta pirkimų tvarka

1.

Šio

Įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta

valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar

darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės

aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai

būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai

perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų

įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, vadovaudamasi

šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis

sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų

sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis,

užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų

apsaugą;

2) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės

karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą.

Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

3) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų

daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimams, išskyrus su

šiais pirkimais susijusius finansinių paslaugų pirkimus – jiems šio Įstatymo

reikalavimai taikomi. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų

arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė;

4) (neteko

galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);

5) pirkimams pagal

kitas procedūrines taisykles vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu

pagal Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus principus tarp Lietuvos

Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Bendrijos

narės, dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių

šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji

organizacija praneša Europos Komisijai;

6) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų

specialiąsias pirkimo procedūras;

7) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo

sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo

tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties

prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Perkant

paslaugas šio Įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) darbo sutartims;

2)

finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės

skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo politikomis, taip pat

kitų veiklos krypčių finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ir

kitų finansinių priemonių sudarymu, išleidimu (emitavimu), pardavimu, pirkimu,

perleidimu ar perdavimu, pirkimams;

3) Lietuvos

banko teikiamų paslaugų pirkimams;

4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų

finansinių paslaugų pirkimams;

5) arbitražo

ir taikinimo paslaugų pirkimams;

6) radijo

ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau

parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko

pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) (neteko galios nuo 2004 m. gegužės1 d.);

8) mokslo tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas

mokslo tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik

perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską

sumoka perkančioji organizacija, pirkimams;

9) paslaugų, skirtų įmonei, kuri pati pagal šį

Įstatymą yra perkančioji organizacija ir tokioms paslaugoms teikti turi

išimtinę ar specialią teisę, suteiktą teisės aktu, atitinkančiu Europos

Bendrijos steigimo sutartį, pirkimams.

3.

Šio Įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų

pirkimams:

1) kurie reikalingi kitoms, negu nustatyta šio

Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose, veikloms vykdyti ar

kai nurodytos veiklos vykdomos trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami

Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė;

2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti

tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija

neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo

objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti

ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji

organizacija;

3) kurių

tikslas – įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba, kai paslaugas įsigyja

įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų šio Įstatymo 55 straipsnio 2

dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytai veiklai, iš vienos ją įsteigusių

perkančiųjų organizacijų arba iš jos susietos įmonės, su sąlyga, kad bent 80

procentų šios įmonės teikiamų paslaugų vidutinės apyvartos Europos Bendrijoje

per pastaruosius trejus metus tenka susietoms

įmonėms. Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė

teikia tą pačią ar panašias paslaugas, įvertinama bendra šių įmonių paslaugų

apyvarta Europos Bendrijoje;

4) kurių tikslas – teikti vieną ar daugiau

telekomunikacijų paslaugų, jeigu kiti subjektai gali siūlyti tas pačias

paslaugas toje pačioje geografinėje teritorijoje pagal iš esmės tokias pačias

sąlygas;

5)

atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems įsigyti vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti ar

tiekti;

6)

atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems įsigyti energijai ar kurui, kurie reikalingi elektros ir šilumos

energijai gaminti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką.

4.

Perkančioji organizacija turi pranešti Viešųjų

pirkimų tarnybai apie šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus

pirkimus, jeigu perkančioji organizacija šiems pirkimams atlikti netaiko šio

Įstatymo reikalavimų. Viešųjų

pirkimų tarnyba šią informaciją turi perduoti Europos Komisijai jos prašymu.

5.

Susieta įmone laikoma įmonė, kurios metinė

finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiosios organizacijos

atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė atskaitomybė nėra konsoliduota su

perkančiosios organizacijos atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,

bet kuri įmonė, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausoma nuo perkančiosios

organizacijos arba daranti jai dominuojančią įtaką ar kuriai kartu su

perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar

valdymą dominuojančią įtaką daro kita įmonė. Tiesioginė ar netiesioginė

priklausomybė arba dominuojanti įtaka atitinkamai yra daugiau kaip 50 procentų kapitalo

valdymas, turėjimas daugiau kaip pusės balsų arba kai į bet kurį įmonės valdymo

organą skiriama daugiau kaip pusė šio organo narių. Perkančioji

organizacija Europos Komisijos reikalavimu turi jai pateikti informaciją apie

atliktus pirkimus iš susietų įmonių:

1) susietų įmonių pavadinimus;

2) paslaugų pirkimo sutarčių esmę ir vertę;

3) santykių

su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio

straipsnio reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1581,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

Nr.

IX-2339,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4321 (2004-07-27)

11 straipsnis. Pirkimų ypatumai

1.

Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2

dalyje, kurių vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą

tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo II

skyriuje.

2.

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimų, kurių

vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio

pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo III skyriuje.

3.

Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai

finansuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio Įstatymo 1

priedėlio 45 skyriaus 45.2 grupėje, vertės bei ligoninių ir kitų sveikatos

priežiūros įstaigų, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų

ar kitų mokslo ir švietimo įstaigų, administracinės paskirties pastatų statybos

darbų, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis

šiuo Įstatymu.

4.

Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai

finansuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų, susijusių su šio

straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais, paslaugų vertės, visos tokios

paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo Įstatymu.

5.

Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio

Įstatymo II, ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti

suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo II arba III skyriaus

nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis ar

tikslas yra svarbesni.

6.

Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio

Įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai

nustatyti šio Įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas

reglamentuojamas šio Įstatymo III skyriaus nuostatomis.

7.

Pirkimų, kurių vertė mažesnė, negu yra nustatytos

tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje

nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.

8.

Šio

Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai

nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.

9.

Jeigu šio

Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su

šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė

didesnė už šio Įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso

pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,

4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.

10.

Pirkimus,

kurių metu tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos

koncesijų įstatymas.

12 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai

organizacijai

1.

Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki

pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją

(toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai

nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2.

perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis

atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji

organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga

perkančioji organizacija.

13 straipsnis. Viešojo

pirkimo komisija

1.

Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo

(pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali)  sudaryti

Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir

suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji

organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją

organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba

pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga

ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus

atsako ją sudariusi organizacija.

2.

Komisija

sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo

įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys (išskyrus

Komisijos pirmininką) gali būti ir samdomi. Komisija veikia ją sudariusios

organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo

sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos

jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą.

Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu

balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko

balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos

sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė.

Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos

pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti

atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio Įstatymo bei

kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir

nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti

organizacija turi teisę kviestis ekspertus.

3.

Komisijos

nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti

jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų

turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

4.

Kiekvienas

Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai

pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

5.

Komisijos

narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

14 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1.

Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis

informacija raštu pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, telefonu – esant 5

dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip

pasirenka perkančioji organizacija.

2.

Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija, duomenys perduodami taip,

kad būtų užtikrinamas vientisumas, išsaugomas pasiūlymų bei visos ūkio subjektų

pateiktos informacijos konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad

perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus

nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui.

3.

Bendravimo

būdai turi būti visuotinai prieinami (visi tiekėjai gali jais pasinaudoti) ir

netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

4.

Perkančiajai organizacijai keliami šie bendravimo

su tiekėjais ir informacijos perdavimo elektroninėmis priemonėmis reikalavimai:

1)

naudojamos įrangos charakteristikos turi atitikti visuotinai naudojamos įrangos

charakteristikas ir nepagrįstai neriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti

pirkime;

2)

perduodama informacija, įskaitant teksto apsaugą, turi būti prieinama suinteresuotiems

asmenims (perkančiajai organizacijai, tiekėjams);

3) perduotų

paraiškų ir pasiūlymų gavimas turi būti perkančiosios organizacijos

patvirtinamas;

4) kandidatas ar dalyvis iki nustatyto pasiūlymų

pateikimo termino pabaigos privalo pateikti pirkimo dokumentuose nurodytus

kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurių negali perduoti elektroniniu

būdu.

5.

Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai

organizacijai pateikiamos

raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas

raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

6.

Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos

dalyvauti pirkime būtų patvirtintos atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis

priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip

pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo data.

15 straipsnis. Pirkimo sutartis

1.

Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam

dalyviui, kurio pasiūlymas šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas

laimėjusiu, o tuo atveju, kai dalyvauti derybose buvo pakviestas tik vienas

tiekėjas – šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos

keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas

raštu pranešant, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu

tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, ir

nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.

2.

Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį,

raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto

pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos

nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis

sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip

nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo

sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį

tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po

tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.

3.

Sudarant pirkimo sutartį negali būti

keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei

pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

4.

Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės

jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir

perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų

grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai

įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti

pirkimo dokumentuose. Jeigu perkančioji organizacija, pasirinkdama teisinę

formą, reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas

geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio

subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį,

privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su

pirkimo sutarties įvykdymu. Apie tai turi būti nurodyta ir pirkimo

dokumentuose.

5.

Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija kitiems

dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po pirkimo sutarties

sudarymo išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą.

6.

Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų

kiekiai;

3) kaina arba kainodaros taisyklės;

4) kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties

trukmė ilgesnė kaip 1 metai;

5) kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių;

6) atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka;

7) prievolių įvykdymo terminai;

8) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

9) ginčų sprendimo tvarka;

10) sutarties nutraukimo tvarka;

11) sutarties galiojimas;

12) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos.

7.

Pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus šio Įstatymo 99 straipsnio

4 dalyje nustatytą atvejį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

16 straipsnis. Pirkimų ataskaitos

1.

Perkančioji organizacija apie kiekvieną

pirkimą, reglamentuojamą šio Įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir

pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji pirkimo sutartis, privalo pateikti

pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama

apie pirkimą, atliekamą pagal sudarytą preliminariąją pirkimo sutartį, pirkimą,

atliekamą taikant įprastą komercinę praktiką, ir apie pirkimą, atliekamą šio

Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ataskaitoje nurodoma:

1) perkančiosios

organizacijos pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris;

2) pirkimo būdas, o jeigu pasirinktos

derybos – tokio pasirinkimo priežastys, kaip nurodyta šio Įstatymo 44, 45, 58

ir 65 straipsniuose;

3) trumpas pirkimo objekto ar

preliminariosios sutarties aprašymas ir pirkimo kaina;

4) pasiūlymus

pateikusių dalyvių pavadinimai ir adresai;

5) kandidatų,

kurie nepakviesti pateikti pirkimo pasiūlymų (derėtis), pavadinimai ir

nepakvietimo priežastys;

6) dalyvių, kurių pasiūlymai atmesti,

pavadinimai ir pasiūlymų atmetimo motyvas;

7) pasiūlymų vertinimo ir palyginimo

aprašymas bei Komisijos išvados dėl laimėjusio pasiūlymo, šį pasiūlymą

pateikusio tiekėjo pavadinimas ir motyvai, dėl kurių šis pasiūlymas buvo

pasirinktas;

8) lėšų dalis, kurią laimėjusį pasiūlymą

pateikęs tiekėjas ketina skirti pirkimo ar preliminariąją sutartį vykdyti

pasitelktiems tretiesiems asmenims (subrangovams, subtiekėjams), jeigu tokia

informacija yra žinoma perkančiajai organizacijai;

9) jeigu buvo

nutrauktos pirkimo procedūros ar dėl kitų priežasčių nesudaryta pirkimo

sutartis – pirkimo sutarties nesudarymo priežastys;

10) kita Viešųjų pirkimų tarnybos

nustatyta informacija.

2.

Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti

parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų

tarnybai. Europos Komisijai reikalingą informaciją perduoda Viešųjų pirkimų

tarnyba.

3.

Perkančioji

organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą. Šio

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji

organizacija pirkimų ataskaitą teikia už visus per finansinius metus taikant

įprastą komercinę praktiką atliktus pirkimus, o šio Įstatymo 3 straipsnio 1

dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija – už visus per finansinius

metus atliktus pirkimus, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos

pagrindinės sutartys, ir už šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta

tvarka atliktus pirkimus. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus

ataskaitiniams finansiniams metams.

4.

Perkančioji organizacija ataskaitą už kiekvieną

įvykdytą ar nutrauktą pirkimo sutartį, išskyrus sudarytą taikant įprastą

komercinę praktiką ar sudarytą atliekant pirkimus šio Įstatymo 64 straipsnio 2

dalyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti Viešųjų

pirkimų tarnybai.

5.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai

perkamos šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.

6.

Šio

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos

paprašiusiam asmeniui.

7.

Šio

straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos

paprašiusiems kandidatams ir dalyviams.

8.

Pirkimo

procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita ir įvykdytos ar nutrauktos pirkimo

sutarties ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos

patvirtintas formas bei reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami

į kompiuterinę duomenų bazę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

17 straipsnis. Dokumentų saugojimas

Įvykdytos pirkimo

sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų

nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi

Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR

SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ,

kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ

VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR

PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies

sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

Skyriaus

pavadinimas keistas:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai

1.

Perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo:

1) apie

numatomus pirkimus iš anksto paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais

atvejais;

2) paskelbti

apie kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu numatoma sudaryti

preliminariąją sutartį;

3) paskelbti

apie pirkimo, įskaitant ir preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto

konkurso rezultatus.

2.

Perkančioji organizacija iš anksto apie numatomus

pirkimus, įskaitant ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją

sutartį, privalo skelbti, jeigu:

1) per

artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių ar paslaugų pirkimo vertė, apskaičiuota

pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt

(750 000 EUR);

2) perkami

darbai, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR).

3.

Išankstiniame skelbime apie numatomus

pirkimus nurodoma:

1) perkant prekes – perkamų prekių pobūdis, bendra per

artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti prekių vertė arba kiekis, kodas pagal Produktų klasifikatorių pagal

veiklos rūšis (CPA);

2) perkant paslaugas – perkamų paslaugų kategorija,

bendra per artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti paslaugų vertė, kodas pagal Svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC);

3) perkant darbus – darbų pobūdis ir mastas, numatomos darbų vertės ribos;

4)

perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai,

elektroninio pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomą

informaciją, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso;

5) atliekant

pirkimus, reglamentuojamus Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų

sutartimi, – informacija apie tai;

6)

išankstinio skelbimo išsiuntimo spausdinti data;

7) kita

Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

4.

Perkančioji organizacija apie numatomus prekių ir

paslaugų pirkimus privalo nedelsdama iš anksto paskelbti prasidėjus

finansiniams metams, o apie

darbų pirkimus – nedelsdama, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų

statyba.

5.

Perkančioji

organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, išskyrus

pirkimą neskelbiamų derybų būdu.  Skelbime nurodoma:

1)

perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai,

elektroninio pašto adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus

pirkimo dokumentus, taip pat adresas, kuriuo galima gauti techninę

specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, jeigu šis adresas skiriasi nuo

perkančiosios organizacijos adreso;

2) perkamos

prekės, paslaugos ar darbai;

3) pirkimo

būdas;

4)

informacija, kad paraiškas tiekėjai turi pateikti raštu ar telefonu, bei

paraiškų pateikimo terminas;

5)

užmokesčio už pirkimo dokumentus dydis, jeigu toks mokestis yra nustatytas,

užmokesčio mokėjimo tvarka;

6)

informacija, ar bus priimami alternatyvūs pasiūlymai;

7) pasiūlymų

pateikimo terminas, pateikimo adresas, pasiūlymų kalba ar kalbos, vokų su

pasiūlymais atplėšimo data, vieta ir laikas;

8)

dokumentų, kuriuos reikia pateikti su pasiūlymu, sąrašas, tarp jų ir skirtų

patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka kvalifikacijos reikalavimus;

9) šio

Įstatymo nustatytais atvejais – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir

mažiausias bei didžiausias atrenkamų kandidatų skaičius;

10) skelbimo

apie pirkimą išsiuntimo data (data, kada skelbimą išsiuntė Viešųjų pirkimų

tarnyba);

11) kita

Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

6.

Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie

sudarytą pirkimo sutartį, taip pat apie įvykdyto projekto konkurso rezultatus, kaip numatyta šio Įstatymo 19 straipsnyje.

Skelbimas turi būti išsiųstas kaip galima greičiau, ne vėliau kaip per 48

dienas po pirkimo sutarties sudarymo

arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

7.

Skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą neturi

būti konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti

įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus

tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui,

tačiau būtina paskelbti bent jau tą informaciją, kuri buvo skelbime apie

pirkimą.

8.

Skelbimų

standartines formas ir reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

19 straipsnis. Skelbimų

rengimas ir skelbimas

1.

Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus

pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą,

skelbimai apie projekto konkurso rezultatus) spausdinami Europos bendrijų

oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ bei interneto „Valstybės žinių“ tinklapyje.

2.

Perkančioji

organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame

leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bei skelbti kitur internete.

3.

Visus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytuose leidiniuose skirtus skelbimus perkančioji organizacija pateikia

Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio Įstatymo reikalavimus

atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir perkančiajai organizacijai raštu

pranešti skelbimo išsiuntimo būdą bei išsiuntimo datą. Nuo šios datos

skaičiuojami visi šio Įstatymo nustatyti skelbimo išsiuntimo terminai, taip pat

ši data yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame

straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius

dokumentus.

4.

Skelbimai teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos

nustatyta tvarka.

5.

Kituose

leidiniuose skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus

išsiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai. To paties skelbimo

turinys visur turi būti tapatus.

6.

Skubos

atveju perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų tarnybos prašyti, kad

skelbimas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai būtų išsiųstas skubos

tvarka elektroninėmis priemonėmis.

7.

Skelbimas

spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia

Europos Sąjungos kalba (jis laikomas autentišku), o skelbimo santrauka – kita

oficialia Europos Sąjungos kalba.

8.

Perkančioji organizacija

šio straipsnio nustatyta tvarka turi skelbti ir tokius pirkimus, kurių vertė

skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, tačiau

manoma, kad sudaromos sutarties (sutarčių) vertė viršys šią ribą.

20 straipsnis. Pirkimo dokumentai

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame

Įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.

2.

Pirkimo

dokumentuose turi būti pateikta:

1) pasiūlymų

rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus atskiriems bendrą

paraišką ar pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį pateikiantiems tiekėjams;

3) tiekėjų

kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų

kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais

atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;

4) tiekėjų

kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

5) prekių,

paslaugų ar darbų pavadinimas, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis paslaugų pobūdis,

prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

6) techninė

specifikacija;

7) pasiūlymų

vertinimo kriterijai ir sąlygos;

8)

perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties

sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

9)

informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, reikalavimai šiems

pasiūlymams;

10)

informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų

ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

11) informacija,

kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į

kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;

12)

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo

reikalavimai;

13)

pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

14) būdai,

kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar

perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat

būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti

(patikslinti) pirkimo dokumentus (nekeisdama paskelbtos informacijos esmės ir

pateikdama paaiškinimus (patikslinimus) visiems tiekėjams, kuriems perkančioji

organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus);

15) data,

iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti

pasiūlymas;

16) vokų su

pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda;

17) vokų su

pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

18) informacija,

kad pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos

užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko

nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų

pateikimo termino dieną;

19)

perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos

narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais

ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis,

vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

20) kiti

Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį Įstatymą ir kitus viešuosius

pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;

21) nuorodos

į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta

iš anksto.

3.

Pirkimo

dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir

skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios

informacijos vėliau papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo

tiekėjai.

4.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio Įstatymo

nuostatomis.

5.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti galiojančius teisės

norminius aktus, reglamentuojančius darbo saugą ir darbo sąlygas, ir

pareikalauti, kad tiekėjai savo pasiūlyme pateiktų (savo ir subrangovų)

sutikimą laikytis šių aktų nustatytų reikalavimų, taip pat informaciją apie

subrangos sutartis ir subrangovus.

6.

Pirkimo

dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti

rengiami anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

21 straipsnis. Techninė specifikacija

1.

Perkamų

prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose

pateikiamoje techninėje specifikacijoje.

2.

Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją

ir nediskriminuoti tiekėjų, jeigu įmanoma, skatinti pateikti alternatyvius

techninius sprendimus.

3.

Techninė

specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant

standartą, techninį reglamentą ar normatyvą;

2) nurodant

pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės

bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti

tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių,

paslaugų ar darbų.

4.

Perkančioji organizacija privalo atmesti

pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninės

specifikacijos.

5.

Techninėje specifikacijoje turi būti nurodomas arba

Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, arba Europos standartas, o

jeigu nėra šių standartų – tarptautinis standartas ar kitas Nacionalinės

standartizacijos institucijos patvirtintas normatyvinis dokumentas, kartu

nurodant, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos

institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais. Perkančioji organizacija

neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar

darbai neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto standarto, techninio

reglamento ar normatyvo, jeigu dalyvis savo pasiūlyme perkančiajai

organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra

lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

6.

Kai techninėje specifikacijoje yra nurodytos

objekto funkcinės savybės ar norimo rezultato apibūdinimo reikalavimai,

perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos

prekės, paslaugos ar darbai neatitinka Europos standartus perimančių Lietuvos

standartų, Europos techninių reglamentų, Europos standartizacijos institucijų

patvirtintų normatyvų, tarptautinių standartų, nacionalinių standartų,

techninių reglamentų ar kitokių normatyvinių dokumentų, jeigu dalyvis savo

pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo,

kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje

specifikacijoje keliamus reikalavimus funkcinėms savybėms ar norimam rezultatui

apibūdinti.

7.

Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta

konkreti prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės

ženklas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir

suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali

pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju perkančioji organizacija

privalo nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini,

įrašydama žodžius “arba lygiavertis”.

8.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos tinkamos

priemonės yra gamintojo parengtas techninis aprašas arba autoritetingos

trečiosios šalies atlikto bandymo ataskaita. Autoritetinga trečiąja šalimi

laikoma Europos standartus atitinkanti testavimo ir kalibravimo laboratorija,

sertifikavimo ar inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi

priimti visus Europos Sąjungos šalyse pripažįstamus atitikties sertifikatus.

22 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti:

1) tiekėjo

prašymu;

2) kartu su

kvietimu pateikti pasiūlymus;

3)

paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

2.

Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus

pateikti per 6 dienas nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo

dienos. Tiekėjai dėl pirkimo dokumentų privalo kreiptis ne vėliau kaip prieš 6

dienas iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu perkančioji

organizacija šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ar 48 straipsnio 5 dalies

pagrindu (skubos atveju) sutrumpina paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą,

pirkimo dokumentų pateikimo terminas ir tiekėjų prašymų pateikti pirkimo

dokumentus terminas sutrumpinamas iki 4 dienų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi,

kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai,

laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar

kvietimo išsiuntimo dienos.

4.

Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau,

negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3

dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi

tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.

5.

Už pirkimo

dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio

užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės

išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas

papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

23 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas

1.

Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminus, nurodydama datą ir valandą. Jeigu pasiūlymas

gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam

tiekėjui.

2.

Šio Įstatymo

nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo

skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos

Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, „Valstybės

žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus

išsiuntimo kandidatams dienos.

3.

Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamai ilgą, ne trumpesnį kaip

šio Įstatymo 38, 40, 48 ar 60 straipsniuose nurodyti mažiausi, paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas

bei pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo

atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms bei

pasiūlymams parengti.

4.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai

ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti nustatytais terminais

arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik

apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose

nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus

privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę

susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.

5.

Paraišką

ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų

grupė. Paraiškai ar pasiūlymui pateikti ūkio subjektų grupė neprivalo

įsteigti juridinio asmens.

6.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir

pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto

asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir

antspauduotame voke. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti

pagal jų ekonominį naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad

tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke,

o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją

bei dokumentus) – kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi

būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas.

Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo

antroje pusėje patvirtinti tiekėjo parašu bei antspaudu. Neįsiuvamas ir

nenumeruojamas tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose

bei pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima

elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.

7.

Pasiūlymai

gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:

1)

naudojamomis priemonėmis užtikrinama, kad perkančioji organizacija ir kiti

tiekėjai su pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų

pateikimo terminui;

2) pasiūlyme

yra visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;

3)

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant

patvirtintas neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi

būti neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.

8.

Tiekėjo

prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį

patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo

dieną ir valandą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

24 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų

keitimas ir atšaukimas

1.

Pasiūlymas

galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu

yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo

laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo

dokumentuose.

2.

Kol

nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti,

kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali

atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą.

3.

Tiekėjas,

kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša

perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą

arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į

perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo

terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma,

jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

4.

Kol

nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo

pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks

pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas

galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo

terminą.

25 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties

įvykdymo užtikrinimas

1.

Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų

užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų

užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių

įvykdymo užtikrinimo būdais.

2.

Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir

pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus

suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo

užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs

tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3.

Prieš

pateikdamas pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos

patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas neatima

teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą,

gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar

neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio

subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

26 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas

1.

Vokai su

pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose

nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pirmas

susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais šiame Įstatyme

prilyginamas vokų atplėšimui. Diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų

pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir

vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi

vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo

procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas skelbiamų ar neskelbiamų

derybų būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų

atstovai.

2.

Jeigu

perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą,

vokai su pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose.

Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra techniniai pasiūlymo

duomenys, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis

gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų

pasiūlymų techniniai duomenys bei tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo

dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio Įstatymo nustatytais

atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo

rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams,

kartu nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą.

3.

Vokus

atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių

Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo

atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.

4.

Atplėšus

voką, pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys

Komisijos nariai.

5.

Komisija

vokų atplėšimo procedūros rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius

rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

6.

Vokų su

pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje

dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio

tiekėjo pavadinimas ir pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos. Jeigu

pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais procedūroje dalyvaujantis tiekėjas

ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias

bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.

7.

Vokų su

pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems

tiekėjams arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas

ir pasiūlyme nurodyta kaina.

8.

Apie vokų

su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama

ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems

tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje

dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su

viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija

perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios

konfidencialios informacijos.

9.

Pateiktų

pasiūlymų tolesnes nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija

atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

27 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

1.

Skelbime

apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, ar leidžiama pateikti

alternatyvius pasiūlymus (pasiūlymus, kuriuose siūlomos kitokios, negu yra

nustatyta pirkimo dokumentuose, pirkimo objekto charakteristikos arba pirkimo

sąlygos). Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius

pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonominio

naudingumo kriterijus. Perkančioji organizacija vertina tik tuos dalyvio

pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios

organizacijos keliamus reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius techninius

reikalavimus bei visus konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti

alternatyvūs pasiūlymai.

3.

Jeigu

pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti

alternatyvius pasiūlymus, šie pasiūlymai negali būti atmesti remiantis tuo, kad

prekių pirkimas tampa paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

28 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos

patikrinimas

1.

Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas,

patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo

dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės

verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo)

reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo

dokumentuose nurodytą informaciją bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

2.

Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių

kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi

būti pagrįsti, tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija iš tiekėjo gali

pareikalauti tik tokios informacijos, kuri yra būtina nustatyti, ar tiekėjas

atitinka finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus. Keliami

reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę,

gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų,

kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi

vadovaujantis šio Įstatymo 29, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatomis.

Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji

organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

3.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus galės

disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio

subjektų pajėgumu.

4.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus

perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie

patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus

reikalavimus.

5.

Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti

kandidato ar dalyvio paraiškos ar pasiūlymų dėl to, kad jį pateikė fizinis arba

juridinis asmuo.

6.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo

kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų

principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos trūkumus pašalinti.

7.

Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar

pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų

minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis

perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar

neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

8.

Kandidatų

ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose

pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima

sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių

duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus.

Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar

dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos

keliamus reikalavimus.

29 straipsnis. Sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą

pirkime

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetamas, jeigu kandidatas ar dalyvis:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra

sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis

pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas

vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar

susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal

šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) teismo yra pripažintas kaltu už teisės pažeidimus

profesinėje veikloje;

4) yra

padaręs profesinį pažeidimą, įrodomą priemonėmis, kurias perkančioji

organizacija gali pagrįsti;

5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su

socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar

šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių

mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra

perkančioji organizacija, įstatymus;

7) apie

nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, įrodomą

priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali pagrįsti, arba informacijos

iš viso nepateikęs.

2.

Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose

reikalauja, kad kandidatas ar dalyvis įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1,

2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą ji

priima:

1) šio

straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – išrašą iš teismo

sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje registruotas

kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo

ar valdymo institucijos išduotą dokumentą, liudijantį, kad nėra nurodytų

pažeidimų;

2) šio

straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos

ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės

institucijos išduotą pažymą.

3.

Jeigu kandidatas ar dalyvis negali pateikti šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje šie dokumentai

neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1

dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, perkančioji organizacija gali

priimti kitokius, jos nuomone, tinkamus dokumentus ir informaciją.

4.

Viešųjų

pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų,

kompetentingų išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir

pateikti šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, o paprašius –

tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms.

31 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė bei

finansinė būklė

1.

Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo

dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės bei finansinės būklės

reikalavimus ir reikalauti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę bei

finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:

1) banko

pažymą apie kandidato ar dalyvio ekonominę ar finansinę būklę arba pažymą, kad

yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;

2) įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje

registruotas ūkio subjektas, yra privaloma balansą paskelbti;

3) pastarųjų 3 finansinių metų, o jeigu įmonė

įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo įmonės

įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, kandidato ar

dalyvio įmonės bendros apyvartos ar apyvartos tos veiklos, su kuria susijęs

atliekamas pirkimas,

ataskaitą.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius dokumentus turi

pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė

būklė atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

3.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai

priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė

atitinka keliamus reikalavimus.

32 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis pajėgumas

1.

Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo

dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių techninio pajėgumo reikalavimus ir

pareikalauti pateikti vieną ar kelis iš šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse

išvardytų dokumentų (dalykų).

2.

Prekių pirkimo atveju įrodymui, kad kandidatų ir

dalyvių techninis pajėgumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji

organizacija gali reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba pateikti vieną

ar kelis:

1) pagrindinių per pastaruosius 3 metus prekių

tiekimų sąrašą, nurodant bendras vertes, įvykdymo datas ir prekių gavėjus,

pridedant prekių gavėjų pateiktas pažymas apie prekių pristatymą, o jeigu tokių

pažymų ne dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar

dalyvio deklaraciją, kurioje pateikiama minėta informacija;

2) kokybės užtikrinimo priemonių, produkcijos

parametrų matavimų, produkcijos tyrimų aprašymą;

3) su reikalinga produkcija susijusių techninių

specialistų ir organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui,

apibūdinimą;

4) siūlomų prekių pavyzdžius, aprašymus,

nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos reikalavimu

kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

5) kompetentingų atitikties įvertinimo įstaigų

išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad pirkimo objektas atitinka techninėje

specifikacijoje nustatytus reikalavimus;

6) jeigu

reikalingos prekės yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams –

patikrinti kandidato ar dalyvio techninį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės

kontrolės priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies,

kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal

šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą.

3.

Paslaugų pirkimo atveju įrodymui, ar kandidato ar dalyvio techninis pajėgumas,

įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus

reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatai ir

dalyviai atliktų arba pateiktų vieną (ar kelis):

1)

vadovaujančiųjų ir paslaugas teiksiančių darbuotojų išsilavinimo bei profesinės

kvalifikacijos apibūdinimą;

2) paslaugas teikiančių, tačiau su kandidatu ar

dalyviu organizaciniais ryšiais nesusijusių techninių specialistų ir

organizacijų apibūdinimą;

3) pagrindinių

per pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašą, nurodant bendras vertes,

suteikimo datas ir gavėjus, pateikiant paslaugų suteikimą patvirtinančius

dokumentus, tai yra paslaugų gavėjų pateiktas pažymas, o jeigu tokių pažymų ne

dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio

deklaraciją;

4) pažymą

apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir

vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;

5) pažymą

apie paslaugai teikti reikalingą techninę įrangą, kurią valdo, naudoja ar kuria

disponuoja kandidatas ar dalyvis;

6) jeigu

reikalingos paslaugos yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams –

patikrinti kandidato ar dalyvio techninį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės

kontrolės priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies,

kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal

šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą;

7)

informaciją apie numatomus paslaugų teikimo subrangovus ir subrangos mastą.

4.

Darbų pirkimo atveju įrodymui, kad kandidato ar

dalyvio techninis pajėgumas, įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir

patikimumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija gali

reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba pateikti vieną (ar kelis):

1) vadovaujančiųjų ir darbus atliksiančių darbuotojų

išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

2) per pastaruosius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu

su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai;

pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie

buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų

atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija

tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;

3) pažymą

apie kandidato ar dalyvio turimą darbams atlikti reikalingą techninę įrangą;

4) pažymą apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų

vidutinį metinį skaičių bei vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per pastaruosius

3 metus;

5)

informaciją apie numatomus subrangovus ir subrangos mastą.

5.

Perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose

reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų kompetentingų institucijų

išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog jo

kokybės valdymo sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos tarptautinius ar

Europos standartus. Perkančioji organizacija turi priimti Europos Sąjungos

šalyse išduotas pažymas. Be to, iš kandidato ar dalyvio perkančioji

organizacija turi priimti ir kitus lygiaverčius kokybės užtikrinimo priemonių

įrodymus, jeigu jis dėl pagrįstų priežasčių neturi galimybės gauti tokių

sertifikatų ar gauti juos per atitinkamą laikotarpį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

33 straipsnis.

Pasiūlymų vertinimas ir

palyginimas

1.

Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus.

Tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto

atvirojo ar riboto konkurso metu, esmę – pakeisti kainą arba padaryti kitų

pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas

taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Ši nuostata netaikoma

tikrinant kandidatų ar dalyvių kvalifikaciją. Atliekant pirkimą skelbiamų ar

neskelbiamų derybų būdu galima derėtis dėl kainos ir kitų pirkimo sąlygų,

tačiau negalima keisti derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose.

2.

Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) pasiūlymą

pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių

kvalifikacijos reikalavimų;

2)

pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) visų

dalyvių buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos

kainos;

4) (neteko

galios nuo 2004 m. sausio 1 d.)

3.

Jeigu

perkančioji organizacija turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

4.

Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina

remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo

sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią

pasiūlymą, išrinktą pagal kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (kokybė,

kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos,

aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis

aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikas arba

užbaigimo laikas), arba

2)

mažiausios kainos.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo

pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti

pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti

išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena

kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių

neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi

nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo metodiką.

6.

Jeigu

perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, ji

privalo iš pradžių patikrinti bei įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis

ir po to, tiekėjams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,

atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

7.

Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą

dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:

1) pagal pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir

nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą

pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas

tiekėjas). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo

arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus

yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis

kainomis, sudarant preliminarią pasiūlymų eilę pirmesniu į šią eilę įrašomas

tiekėjas, anksčiausiai įregistravęs voką su pasiūlymais;

2) nedelsdama pranešti pasiūlymus pateikusiems

dalyviams apie preliminarią pasiūlymų eilę, o dalyviams, kurių pasiūlymai

neįrašyti į šią eilę, ir jų pasiūlymų atmetimo priežastis;

3) patvirtinti

pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai bus

šio Įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių

pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10

dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams

dienos. Ši nuostata netaikoma, jei pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu,

kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas, arba jei pirkimas atliekamas

kitais pirkimo būdais, o pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

34 straipsnis. Labai

maža pasiūlyta kaina

1.

Jeigu

pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra labai maža,

perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o

jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, – pasiūlymą atmesti.

Labai maža kaina – tai pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau

kaip 15 procentų yra mažesnė už visų tiekėjų (dviejų ar daugiau), kurių

pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.

2.

(Neteko

galios nuo 2004 m. sausio 1 d.)

3.

Perkančioji organizacija, siekdama, kad labai mažos kainos būtų pagrįstos,

raštu kreipiasi į pasiūlymą su tokia kaina pateikusį dalyvį ir prašo pateikti,

jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir

skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą,

atsižvelgia į:

1) gamybos

proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2)

pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas

tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

3) dalyvio

siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) valstybės

pagalbą, kurią dalyvis yra gavęs.

4.

Jeigu pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo

vertės ribą ir perkančioji organizacija nustato, kad labai mažos kainos

pasiūlytos dėl to, jog dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas turi

būti atmestas, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos

nustatytą laikotarpį įrodyti, kad apie pagalbą pranešta Europos Komisijai arba

ši pagalba suteikta su Europos Komisijos leidimu. Atmetusi pasiūlymą šiuo

pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Viešųjų pirkimų

tarnybai, prašydama šią informaciją perduoti Europos Komisijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

35 straipsnis. Informacija kandidatams ir

dalyviams apie pirkimo procedūros

rezultatus

1.

Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo arba

priėmusi sprendimą nutraukti pirkimą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas po sprendimo priėmimo, praneša kandidatams ir dalyviams apie šiuos

sprendimus.

2.

Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar

dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo prašymo gavimo dienos, pateikti paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis,

jeigu to kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas atmestas, o gavusi

dalyvio, kurio pasiūlymas neatmestas, raštu pateiktą prašymą, nurodyti

laimėjusio pasiūlymo pasirinkimo priežastis – per tą patį terminą pateikti

laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, dėl kurių šis pasiūlymas buvo

pripažintas geriausiu.

3.

Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali

teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia

visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo

užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių

pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę,

ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5.

Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu,

aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai bei jos

pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios

organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija.

36 straipsnis. Pirkimo būdai

1.

Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo būdai:

1) atviras

konkursas;

2) ribotas

konkursas;

3)

skelbiamos derybos;

4)

neskelbiamos derybos.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:

1) atviro ar

riboto konkurso būdu – visais atvejais;

2) skelbiamų

derybų būdu – esant šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

3)

neskelbiamų derybų būdu – esant šio Įstatymo 45 straipsnyje nustatytoms

sąlygoms.

3.

Esant šio

Įstatymo 52 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali

atlikti pirkimo procedūrą – projekto konkursą.

antrasis skirsnis

Atviras konkursas

37 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

1.

Dalyvių

skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų

tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie

atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

2.

Atvirame

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

3.

Atviras

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose

nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.

38 straipsnis.

Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas

1.

Perkančioji organizacija pasiūlymų

pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

2.

Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų.

4.

Skubos

atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,

neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų

terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo

skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

39 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1.

Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:

1) šio

Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir

remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus,

kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus;

2)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina

ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

2.

Ribotame

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

3.

Ribotas

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose

nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.

40 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo

ribotam konkursui terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio

nuostatomis.

2.

Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos.

3.

Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis

kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų.

5.

Jeigu dėl

aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma

pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų (skubos atveju),

perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų

paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo

terminą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

41 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose

(skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai kandidatų

bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės

atrankos kriterijai bei tvarka.

2.

Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių,

kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių

reikalavimų:

1) turi būti

užtikrinta reali konkurencija;

2)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti 31 ir 32 straipsnių

pagrindu.

3.

Pirkimo

dokumentuose nurodomas kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus,

skaičius negali būti mažesnis kaip 5.

4.

Atrinkdama

kandidatus, perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose

nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka

turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

5.

Pateikti

pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios

organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu

minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu

nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija

pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus

minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

6.

Perkančioji organizacija visiems kandidatams, kurie nebus pakviesti pateikti

pasiūlymų, apie tai praneša nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo

dokumentuose nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

42 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas

1.

Paraiškas

gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta

šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.

2.

Paraiškos

teikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais

reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos

reikalaujama informacija.

3.

Ribotą

konkursą vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti teikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.

43 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

1.

Perkančioji organizacija šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka

atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.

2.

Kvietimus

pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija

išsiunčia vienu metu.

3.

Ribotą

konkursą vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5

dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais

informacijos perdavimo būdais.

4.

Su kvietimu pateikiamuose pirkimo dokumentuose turi

būti ši informacija:

1) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat

užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;

2) pasiūlymų

pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,

kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;

3) nuoroda į

skelbimą apie pirkimą;

4) pasiūlymų

vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji

svoriai;

5) kita,

perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

5.

Jeigu

perkančioji organizacija sudaro galimybes kandidatams laisvai ir nemokamai

gauti pirkimo dokumentus – skelbia juos internete ar pateikia kitomis

elektroninėmis priemonėmis, ji su kvietimu gali neteikti šio straipsnio 4

dalyje nurodytos informacijos, tačiau turi nurodyti adresą, kuriuo kandidatai

galėtų gauti visus pirkimo dokumentus.

Ketvirtasis SKIRSNIS

derybos

44 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų

derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

visi atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentuose nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;

2) išimtiniu

atveju, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo

susijusios rizikos perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie

tiekėjus ir jų galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir

nustatyti pakankamai tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;

3) jeigu

perkamų paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12

kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų

paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar

riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra

perkami darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti,

ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų

ar plėtojimo išlaidų.

45 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1.

Prekės,

paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai

iš šių sąlygų:

1) paskelbus

atvirą ar ribotą konkursą, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų

reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės

nepakeičiamos ir į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai,

atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus;

2) paskelbus

atvirą ar ribotą konkursą, nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo,

arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo

sąlygos iš esmės nekeičiamos. Perkančioji organizacija Europos Komisijos

prašymu privalo ją išsamiai informuoti apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą

pirkimą;

3) dėl techninių

ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik

konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti,

atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu

perkamos prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar

techninio tobulinimo tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine

gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslo, eksperimentavimo,

studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų;

2) jeigu

perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo

pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu

požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai

buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes, perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų

techninių charakteristikų prekių, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis

prekėmis ar patirtų didelių nuostolių. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo

sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės

pirkimo sutarties sudarymo momento.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto

konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas

kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant

bent vienai iš šių sąlygų:

1) kai dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi

papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą

pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo

pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai

organizacijai. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su

kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai

sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo

sutarties vertės;

2) perkant

iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti

pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis

buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į

tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui

vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti

ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo

momento.

46 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas

1.

Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) šio

Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka kviečia kandidatus pateikti paraiškas

dalyvauti skelbiamose derybose;

2)

patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų

kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose;

3) kviečia

kandidatus pateikti pirminius pasiūlymus ir pagal šio Įstatymo 47 straipsnyje

nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų dėl techninių, ekonominių,

teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato;

4)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir

kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pirminiuose pasiūlymuose ir

derybų protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.

2.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:

1) kai

kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais dėl techninių,

ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio

rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;

2) kai

kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo dėl techninių,

ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio

rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne

visą šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita

informacija yra nereikalinga.

3.

Derybos

laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pirminis pasiūlymas

ir derybų su juo rezultatai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

47 straipsnis. Skelbiamų

ir neskelbiamų derybų

reikalavimai

1.

Derybų

procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas

su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2)

tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo

sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais

tiekėjais;

3) visiems

dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos

galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

4) derybos

turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir

dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.

2.

Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu

pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato

priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

48 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų

pateikimo terminai

1.

Perkančioji

organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio

Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

2.

Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis

kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo

pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

5.

Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo

perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame

straipsnyje nustatytų terminų (skubos atveju), perkančioji organizacija turi

teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą ir ne

trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

49 straipsnis. Skelbiamų

derybų kandidatų skaičius bei kandidatų kvalifikacinė

atranka

1.

Atlikdama

pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo

atveju, kai dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose

(skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami

derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3.

2.

Kandidatų,

kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio

Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.

3.

Perkančioji organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo

dokumentuose yra nurodytas mažiausias jų skaičius.

50 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

1.

Paraiškas

gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra

nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.

2.

Paraiškos

dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14

straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo

dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose

turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.

3.

Skelbiamas

derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.

51 straipsnis. Kvietimas derėtis

1.

Skelbiamų

derybų atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu

visiems šio Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o

jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus

atitinkantiems kandidatams.

2.

Perkančioji organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.

3.

Prieš

kvietimą dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji

organizacija kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.

4.

Skelbiamas

derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje,

kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos

perdavimo būdais.

5.

Kvietime

dalyvauti derybose turi būti ši informacija:

1) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat

užmokesčio už pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo

tvarka;

2) skelbiamų

derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;

3) sutikimo

derėtis ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo

data, pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos;

4) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai;

5)

informacijos ir dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis,

sąrašas;

6) derybų

procedūrų eiga;

7) kita,

perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

Penktasis skirsnis

Projekto konkursaS

52 straipsnis.

Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas

gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

53 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

1.

Projekto

konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių

nuostatomis.

2.

Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti

geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) su projekto konkurso laimėtoju numatyta

sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto

konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar

kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama

projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius

dalyvius).

3.

Projekto

konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų

grupė.

4.

Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti

teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

dienos.

6.

Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti

planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji

organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią

konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso

organizavimo taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

54 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1.

Dalyvių

pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba

įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji

organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar

projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti

su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos

pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys,

pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu

projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip

trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba

artimos kvalifikacijos.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)

pateikti planai ar projektai.

3.

Pateikti

planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.

4.

Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

III SKYRIUS

Perkančiųjų

organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai

55 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimų reglamentavimas

1.

Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai,

kurie reikalingi šio straipsnio 2 dalyje nustatytai vienai ar kelioms veikloms

vykdyti, šių perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje:

1) šio

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų

organizacijų;

2) įmonių,

kurioms įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar

išimtinę teisę verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto

ar telekomunikacijų srityje;

3) valstybės

ar savivaldybės įmonių;

4) įmonių,

kurių dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet

kuriame iš įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.

2.

Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje yra:

1) viešosioms

paslaugoms, tokioms kaip geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar

šilumos gavyba, gamyba, tiekimas ar paskirstymas, teikti skirtų stacionariųjų

tinklų, kurių operatorius yra perkančioji organizacija ar kuriuos perkančioji

organizacija suteikia kitiems asmenims, suteikimo kitiems asmenims,

operatoriaus, tinklų priežiūros ar eksploatavimo veikla, taip pat geriamojo vandens,

elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo tokiems tinklams veikla;

2) tinklų, reikalingų viešojo geležinkelio,

troleibusų, autobusų, tramvajų ar funikulierių transportui, automatinėms

transporto sistemoms, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų

priežiūros ar eksploatavimo veikla. Tinklu laikoma bet kokia transportui

reikalinga infrastruktūra (techninė įranga, ženklinimas ir pan.), taip pat

nustatyti maršrutai, grafikai, privalomi pervežimų kiekiai ir kitoks transporto

paslaugų teikimo sąlygų reglamentavimas, kurį nustato kompetentinga valstybės

ir savivaldybių institucija

ir įstaiga arba jų įgaliota organizacija. Viešojo autobusų transporto paslaugų

teikimas nėra laikomas šio Įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris

ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas, kokias nustato

perkančioji organizacija;

3) geografinės teritorijos žvalgymo naftos, dujų,

anglių arba kitokio kietojo kuro gavybos tikslais, taip pat oro, jūrų ar upių

uostų, su jų veikla susijusių terminalų suteikimo oro, jūrų ir vidaus vandenų

vežėjams, operatoriaus, priežiūros ar eksploatavimo veikla;

4) viešųjų

telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei viešųjų

telekomunikacijų paslaugų teikimo veikla;

5) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu

susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti

skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių

projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

6) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar

paskirstymu susijusi nuotekų

šalinimo arba valymo veikla.

3.

Veikla

vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje nelaikoma

šio straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, jeigu į viešosioms paslaugoms

teikti skirtus stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų

gamybą sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir

į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai

neviršija 20 procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus,

įskaitant ir einamuosius metus; elektros energija ar geriamasis vanduo, jeigu

jų gamybą sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte,

o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams

kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio elektros energijos ar

geriamojo vandens gamybos kiekio per pastaruosius 3 metus, įskaitant ir

einamuosius metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

56 straipsnis. Pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje principai

1.

Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55

straipsnyje, kurių vertė yra ne

mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo

vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio

Įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus

nuostatoms.

2.

Atlikdama

pirkimus vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, perkančioji organizacija privalo laikytis

pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnyje, ir laikytis

konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5 straipsnyje.

57 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,

energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimo būdai

1.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų,

skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų

būdu gali vykdyti visais atvejais.

3.

Pirkimas

neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio

Įstatymo 58 straipsnyje.

4.

Projekto

konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52

straipsnyje.

58 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos

1.

Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant

bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos

paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus

atitinkančio pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių

kvalifikacijos reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) jeigu

perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų,

studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti

pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio

tobulinimo išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos

vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu dėl

techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti

(atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises

gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos

alternatyvos;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) pirkimai

atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu

perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo

pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu

požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai

buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes perkančioji organizacija, įsigijusi skirtingų techninių

charakteristikų prekių, negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar

patirtų didelių nuostolių;

2) jeigu

prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) jeigu yra

trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę

negu rinkos kainą;

4)

jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto

konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju

atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi

darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį

ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo

sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba

kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie

yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose.

5.

Neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkami iš esamo tiekėjo nauji

darbai, tokie pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su

sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto

konkurso būdu, kurio metu buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę,

apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi

minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui vykdyti.

59 straipsnis. Skelbimai

1.

Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais atvejais privalo paskelbti iš anksto, vadovaudamasi šio Įstatymo 19

straipsnio nuostatomis.

2.

Perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą,

atliekamą atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, arba, kai vykdomas

projekto konkursas, vadovaudamasi šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.

3.

Pirkimo

dokumentai rengiami ir pirkimo procedūrų terminai nustatomi vadovaujantis šio

Įstatymo 20 ir 23 straipsnių nuostatomis.

4.

Kai

išankstiniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo

sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada

turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsniu, ir

jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo, bei kita šio

straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija.

5.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimą atlieka siekdama sudaryti preliminariąją

sutartį, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą. Šiame skelbime taip pat

turi būti nurodoma preliminariosios sutarties trukmė, laukiamas ar, jei

įmanoma, didžiausias tiekėjų skaičius, apskaičiuota bendra prekių, paslaugų ir

darbų vertė visam preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui ir, jei

įmanoma, atskirų pirkimų vertė bei dažnumas. Skelbime apie pirkimą nurodomi

kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomi pirkimo laimėtojai, su kuriais bus

sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos

perkančioji organizacija pasirinks, su kuriuo tiekėju – preliminariosios

sutarties šalimi – pagal preliminariąją sutartį bus sudaroma pirkimo sutartis.

Kriterijai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 33 straipsniu.

6.

Sudariusi

pirkimo, įskaitant ir preliminariąją, sutartį, perkančioji organizacija,

vadovaudamasi šio Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, apie šios sutarties

sudarymą praneša kandidatams ir dalyviams bei šio Įstatymo 18 ir 19

straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie atliktą pirkimą.

7.

Apie

preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pirkimo sutartis perkančioji

organizacija neskelbia.

8.

Išankstiniai

skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimą, skelbimai apie

sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis rengiami ir spausdinami

vadovaujantis šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

9.

Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų

skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.

60 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo

terminai

1.

Pirkimo

procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji

organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio

Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir

laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

2.

Atliekant

pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymams pateikti taikomi šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyti terminai.

3.

Atliekant

pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu buvo skelbta šio

Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo

terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš

Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios

nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti

laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnis kaip 22 dienos.

4.

Atliekant

pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas

gali būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų

susitarimu, su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas

terminas parengti ir pateikti pasiūlymus. Jeigu nesusitariama, perkančioji

organizacija nustato pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos

nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos, o skubos atveju, kai dėl

aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma

pirkimo atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnį kaip

10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

61 straipsnis. Kvietimų pateikti pasiūlymą taisyklės

Perkančioji

organizacija atsirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietimo

turinį nustato šio Įstatymo 43 ir 51 straipsnių, o pasiūlymų pateikimo terminus

– šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.

62 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas

vykdomas vadovaujantis šio Įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis.

63 straipsnis.

Preliminarioji sutartis

1.

Perkančioji organizacija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti

pirkimą ir sudaryti preliminariąją sutartį.

2.

Preliminarioji sutartis sudaroma tarp vienos

perkančiosios organizacijos ir kelių tiekėjų. Pagal šią sutartį perkančioji

organizacija turi teisę sutarties galiojimo laikotarpiu, laikydamasi šioje

sutartyje nustatytų sąlygų, sudaryti prekių, paslaugų ar darbų sutartis su

geriausias sąlygas siūlančiu tiekėju (tiekėjais) dėl visų ar dalies prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo.

3.

Perkančioji organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį tik esant

vienai ar kelioms iš šių sąlygų:

1) perkamos

nuolat vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat reikalingos

paslaugos;

2) perkamos

prekės ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai

keičiasi;

3) perkami

nuolat reikalingi remonto ar priežiūros darbai;

4) prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus perkančiajai organizacijai

tektų organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to perkančiosios organizacijos

pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.

4.

Pirkimas, kuriame numatyta sudaryti preliminariąją

sutartį, atliekamas laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Šis pirkimas gali būti atliekamas tik atviro

ar riboto konkurso būdu. Apie tai, kad numatoma sudaryti preliminariąją sutartį

turi būti pranešta skelbime apie pirkimą.

5.

Tiekėjų, su kuriais sudaroma preliminarioji

sutartis, turi būti ne mažiau kaip 3.

6.

Preliminarioji

sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

7.

Sudaryta

preliminarioji sutartis negali būti keičiama.

8.

Draudžiama sudaryti preliminariąją sutartį, jeigu

tai nepagrįstai ribotų konkurenciją.

9.

Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas

papildomas tiekėjų varžymasis dėl pirkimo sąlygų.

10.

Jeigu

preliminariojoje sutartyje nenumatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji

organizacija raštu kreipiasi į preliminariojoje sutartyje nustatytomis

sąlygomis išrinktą tiekėją, nurodo jam savo poreikius ir prašo preliminariojoje

sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis sudaryti prekių, paslaugų ar darbų

pirkimo sutartį.

11.

Jeigu

preliminariojoje sutartyje yra numatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji

organizacija:

1) raštu

kreipiasi į kiekvieną tiekėją ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo

termino raštu pateikti pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi išlikti konfidencialūs

iki to termino pabaigos;

2)

vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais ir tvarka,

išrenka geriausią pasiūlymą ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro

pirkimo sutartį.

IV skyrius

supaprastinti pirkimai

PIRMASIS skirsnis

bendrosios nuostatos

64 straipsnis. Šiame skyriuje reglamentuojami

pirkimai ir jų atlikimo

tvarka

1.

Šiame

skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių

vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio Įstatymo

10 straipsnyje;

2) šio

Įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai;

3) šio

Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodyti pirkimai.

2.

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančios

perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta

tvarka, kuri turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pirkimų

principus ir tikslus, tačiau apie pirkimus, kuriuos pagal pasitvirtintą tvarką

numatyta paskelbti viešai, privalo skelbti šio Įstatymo 67 straipsnio 1, 2 ir 3

dalyse nustatyta tvarka. Kiti šio Įstatymo IV skyriaus reikalavimai šiems

pirkimams yra neprivalomi.

3.

Šio

Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais supaprastinti

pirkimai gali būti atliekami, kai iš socialinių įmonių, pataisos

įstaigų, valstybės įmonių prie pataisos įstaigų, kuriose dirba daugiau kaip 50

procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50

procentų invalidų ir kurių veiklos nėra įtrauktos į neremtinų veiklos rūšių

sąrašą, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose

darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, perkamos

jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Įmonių, kuriose

dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, neremtinų veiklos rūšių sąrašą tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Perkančioji

organizacija, atlikdama supaprastintą pirkimą šio Įstatymo 65 straipsnio 1

dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais valstybės ir savivaldybių

biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip 10 procentų visų asignavimų, numatytų biudžeto

programų sąmatoje prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui

įsigyti, skiria šioje dalyje nurodytų įstaigų ir įmonių pagamintoms prekėms,

teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti, išskyrus tuos atvejus,

kai jai reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar

darbų neatlieka. Šioje dalyje nurodytos įstaigos ir įmonės parengia ir

patvirtina gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus ir

skelbia juos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ kasmet iki

spalio 1 dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

Nr. IX-1955,

2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13)

Nr.

IX-2252,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

65 straipsnis.

Supaprastinti pirkimai ir jų būdai

1.

Supaprastinti pirkimai atliekami:

1)

supaprastinto atviro konkurso būdu;

2)

supaprastinto riboto konkurso būdu;

3) skelbiamų

supaprastintų derybų būdu;

4)

neskelbiamų supaprastintų derybų būdu;

5) taikant

įprastą komercinę praktiką.

2.

Supaprastinto atviro konkurso ar supaprastinto

riboto konkurso būdais supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas visais atvejais.

3.

Skelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali

būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šių sąlygų:

1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo

negalima aiškiai bei vienareikšmiškai apibūdinti (žinomi tik pagrindiniai

poreikiai, kuriuos turi patenkinti pirkimo objektas, arba yra daug įvairių

skirtingų būdų ir principų, kuriais galima išspręsti prekių, paslaugų ar darbų

poreikį lemiančias perkančiosios organizacijos problemas), kad būtų galima

surengti supaprastintą atvirą ar ribotą konkursą;

2)

supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų

ar pasiūlymų arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o

pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.

4.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali

būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 dalyse

nurodytų sąlygų.

5.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti

perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1)

supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų

ar pasiūlymų;

2)

supaprastintame atvirame ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti

pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos

atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos ir į neskelbiamas

supaprastintas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys

perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl turimų išskirtinių teisių tik

konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar

atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

4) dėl

įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina

skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto

atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų

derybų būdu dėl per ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra

jokios kitos alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba,

jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) (neteko

galios nuo 2004 m. sausio 13 d.)

6.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės ir

paslaugos:

1) kai

perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko

prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai,

techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis,

ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar

paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio

nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai

organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekes ar paslaugas,

ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų

didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30

procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl

papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir

paslaugų, skirtų diplomatinėms atstovybėms, kariniams atstovams ir

specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje.

7.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos prekės, kai:

1) perkamos

prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo

tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių

biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami

muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra

prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4)

ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;

5)

prekės perkamos iš valstybės

rezervo.

8.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos paslaugos, kai:

1) pirkimas

atliekamas po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių

laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

2) perkamos

licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis)

bazėmis;

3) perkamos

oro transporto paslaugos.

9.

Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali

būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi

papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo

sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.

Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo

sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų

pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties

kainos;

2) perkant

iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti

pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo

sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į

tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui

vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti

ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo

momento.

10.

Paslaugų

pirkimo supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos

teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo

paslaugos.

11.

Taikant

įprastą komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant

bent vienai šių sąlygų:

1) prekių

ar paslaugų pirkimo vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be

pridėtinės vertės mokesčio;

2) dėl

susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar

kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais

supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo

tvarkos;

3) perkamos perkančiosios organizacijos valstybės

tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;

4) prekės ir

paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

Nr. IX-1955,

2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13)

66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas

Atlikdama

supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų

principų ir konfidencialumo reikalavimų.

67 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimas ir

informaciniai pranešimai

1.

Perkančioji organizacija turi teisę iš

anksto paskelbti apie visus per artimiausius 12 mėnesių numatomus supaprastintus

pirkimus, jeigu būsimų prekių ar paslaugų pirkimų vertė be pridėtinės vertės

mokesčio yra didesnė kaip 150 tūkst. Lt, o darbų pirkimų – 300 tūkst. Lt. Taip

pat perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą,

atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso,

skelbiamų supaprastintų derybų būdų, arba kai vykdomas supaprastintas projekto

konkursas.

2.

Perkančioji organizacija apie pirkimus skelbia „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje.

Skelbimai gali būti papildomai skelbiami ir populiariame tarptautiniame

leidinyje.

3.

Skelbimus,

išskyrus perkančiosios organizacijos papildomai skelbiamus kituose leidiniuose,

negu nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, perkančiosios organizacijos

privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši juos skelbia šio Įstatymo

nustatyta tvarka. Skelbimas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje ar kitame

leidinyje negali būti paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus

4.

Išankstinio skelbimo apie numatomą supaprastintą pirkimą, taip pat

supaprastinto atviro ir riboto konkursų, skelbiamų supaprastintų derybų ir

supaprastinto projekto konkurso skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų

tarnyba.

5.

Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo, tiekėjams privalo pranešti apie:

1) paraiškų

ar pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;

2)

preliminarią pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;

3) sutarties

sudarymą, nurodant tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

68 straipsnis. Supaprastintų pirkimų komisija

Supaprastintiems

pirkimams atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta,

kai pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios komisijos

69 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentai ir techninė specifikacija

Pirkimo dokumentų ir

techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio Įstatymo 20 ir 21

straipsniuose, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

70 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas

1.

Pirkimo

dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo kvietimo dalyvauti pirkime

paskelbimo ar išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino,

nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami

paraišką dalyvauti pirkime pateikusiam arba kviečiamam kandidatui ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas, gavus prašymą.

2.

Pirkimo

dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai,

tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu

laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo

data laikoma pateikimo data.

3.

Pirkimo

dokumentus perkančioji organizacija gali pateikti ir interneto svetainėje. Šiuo

atveju svetainės adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo

dokumentai interneto svetainėje negali būti pateikti anksčiau, negu apie

pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi interneto svetainėje,

šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.

4.

Už pirkimo

dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio

užmokestį, kurį sudaro dokumento kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės

išlaidos. Už pirkimo dokumento vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas

papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

1.

Kandidatas

gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.

Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą

paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6

darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji

organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo

dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia

paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo

dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi būti

siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki

pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

2.

Nesibaigus

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji

organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,

tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie

paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji

organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau

kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems

pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad

kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba

surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų

paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi

kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo

kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo

pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar

susitikimų protokolus.

5.

Pranešimai

apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems

kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

72 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dalyvių kvalifikacija

Perkančioji

organizacija privalo įsitikinti, ar supaprastinto pirkimo dalyvis bus pajėgus

įvykdyti pirkimo sutartį. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimo tvarka nustatyta šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniuose.

73 straipsnis. Supaprastintų pirkimų pasiūlymų

galiojimo terminas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą

pasiūlymų galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų

nuo konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo

procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai

savo pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu

nustatyta perkančiosios organizacijos. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo

galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek yra nustatyta

pirkimo dokumentuose.

3.

Nesibaigus

pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų

galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios

organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji

organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios

dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų

galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie tai

pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo užtikrinimą,

jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu dalyvis iki

prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo

terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis

nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

74 straipsnis.

Supaprastintų pirkimų pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas

ir atšaukimas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad kandidatai

pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant

kurių užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu

perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį

naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo

kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo

dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) kitame

užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą

voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo lapai,

išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi būti

sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į

pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas

pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti yra netaikomas,

jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus

pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas

tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti

nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.

2.

Pasiūlymai

gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:

1)

naudojamos priemonės padeda užtikrinti, kad perkančioji organizacija ir kiti

tiekėjai su pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų

pateikimo terminui;

2) pasiūlyme

turi būti visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;

3)

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant

patvirtintas neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi

būti neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija. Jeigu

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas neatitinka neelektroninėmis

priemonėmis pateiktos patvirtintos pasiūlymo kopijos, vadovaujamasi

neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.

3.

Kandidatai

pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,

valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo

užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems kandidatams.

4.

Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti

pakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus.

Nustatydama šį terminą, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą

ir realų laiką pasiūlymams parengti.

5.

Pirkimo

dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti

tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik

konkretiems tiekėjams.

6.

Jeigu

tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį,

tačiau dėl kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos

pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik

tiekėjams susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų

atlikimo ar paslaugų teikimo vieta bei sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto

nebuvo numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo

pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems tiekėjams

pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą informaciją.

7.

Pasiūlymą

gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupė. Pasiūlymui

teikti ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Perkančioji

organizacija neturi teisės reikalauti, kad tokios grupės pateiktą pasiūlymą

pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo

sutartį grupė įsteigtų juridinį asmenį.

8.

Tiekėjo

pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas

yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.

9.

Kol

nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti

pateiktą savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

75 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties

įvykdymo užtikrinimas

Perkančioji

organizacija gali pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą bei

privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų

76 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių

pasiūlymų

nagrinėjimas ir vertinimas

1.

Vokų su

77 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo procedūrų nutraukimas

Perkančioji

organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki

pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu

atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos

ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, yra kitų šiame Įstatyme

nustatytų priežasčių). Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas

nutraukiant pirkimo, atliekamo taikant įprastą komercinę praktiką, procedūras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

ANTRASIS skirsnis

supaprastintas atviras konkursas

78 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso

pirkimo dokumentai

Perkančioji

organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame

konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose

pateikiama ši informacija:

1) pirkimo

pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) pirkimo

pasiūlymo galiojimo terminas;

3) perkamų

prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai

bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis,

teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų

teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo

objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio Įstatymo 21

straipsnio reikalavimais;

4)

informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų

arba paslaugų – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti

pasiūlymai, apibūdinimas;

5) informacija,

ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;

6)

informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma

pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;

7) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai;

8) dokumentai

ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;

9) kur ir

kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;

10) vokų su

pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

11)

informacija, kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;

12) pirkimo

pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)

bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;

13) siūlomos

pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;

14) pirkimo

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo

reikalavimai;

15) būdai,

kuriais kandidatai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;

16) pirkimo

pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;

17)

perkančiosios organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su

tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius

pranešimus, pareigos, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

18) nuoroda

į išankstinį skelbimą apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir (ar) tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje;

19) jeigu

perkančioji organizacija iki preliminarios eilės patvirtinimo pasilieka teisę

nutraukti supaprastintą atvirą konkursą ir pradėti neskelbiamas supaprastintas

derybas – atitinkama informacija apie šią teisę.

79 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminas

Perkančioji

organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus

– ne trumpesnį kaip 21 dienos.

80 straipsnis. Neįvykęs

supaprastintas atviras konkursas

Supaprastintas

atviras konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė vieno pasiūlymo;

2) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

3) visi

pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

4)

perkančioji organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje

nustatytais atvejais.

81 straipsnis. Derybos

paskelbus supaprastintą atvirą konkursą

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2.

Jeigu

supaprastintam atviram konkursui gauti visi pasiūlymai neatitinka pirkimo

dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitinka, perkančioji organizacija,

iki preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę

nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su

visais supaprastinto atviro konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės

nekeisdama pirkimo sąlygų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

TREČIASIS SKIRSNIS

supaprastintas ribotas konkursas

82 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso

tvarka ir paskelbimas

Supaprastintas

ribotas konkursas vykdomas dviem etapais:

1) skelbimu

apie supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas

dalyvauti pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;

2)

perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.

83 straipsnis.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai

1.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,

nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:

1) paraiškų

rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) kandidatų

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;

3)

mažiausias kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies

pateikti pasiūlymus, skaičius.

2.

Supaprastinto

riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie

tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos tikrinimą,

vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjams

(paskelbti) pirmame konkurso etape.

84 straipsnis. Paraiškos

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse

1.

Paraiškas

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia

vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).

2.

Paraiškų

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti

trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.

85 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos tikrinimas ir vertinimas

1.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio

Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai

atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo

dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius

kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne

mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Skelbime perkančioji organizacija turi

teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė

mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų

neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti

pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.

86 straipsnis.

Kvietimas pateikti pasiūlymus

1.

Šio

Įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji

organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso

dokumentus.

2.

Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne

trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o

pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

87 straipsnis. Neįvykęs supaprastintas ribotas konkursas

Supaprastintas

ribotas konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė viena paraiška;

2) negautas

nė vienas pasiūlymas;

3) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

4) atmesti

visi pasiūlymai;

5)

perkančioji organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje

nustatytais atvejais.

88 straipsnis. Derybos supaprastintame ribotame konkurse

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2.

Jeigu

supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, perkančioji organizacija,

iki preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę

nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su

visais supaprastinto riboto konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės

nekeisdama pirkimo sąlygų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

KETVIRTASIS skirsnis

skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

89 straipsnis. Tiekėjų informavimas apie

supaprastintas derybas

1.

Apie

skelbiamas supaprastintas derybas skelbiama šio Įstatymo 67 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2.

Apie

neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija

praneša raštu.

90 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju

1.

Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose

turi būti informacija, nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi

būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga

informacija.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio Įstatymo 81 ir 88

straipsnių nuostatas, atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų

atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.

91 straipsnis. Pasiūlymų

pateikimo terminas

supaprastintų derybų atveju

1.

Skelbiamų

supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir

paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo

pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21

dienos. Šis reikalavimas netaikomas neskelbiamų supaprastintų derybų atveju,

kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas arba kai perkama šio Įstatymo 65

straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu atveju.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų kaip nustatyta šio Įstatymo 81 ir

88 straipsniuose, atvejais pasiūlymų pateikimo terminas nenustatomas, o

supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

92 straipsnis. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis

1.

Perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar dalyviai atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vadovaudamasi

šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.

2.

Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai

pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos

supaprastintos derybos yra pasirinktos šio Įstatymo 81 ir 88 straipsniuose

nustatytais atvejais.

93 straipsnis. Derybos su atrinktais tiekėjais

1.

Komisija

turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar

darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

2.

Vykdant

derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys

niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios

informacijos;

2) visiems

derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos

galimybės;

3) derybos

turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir

dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;

4) atsisakęs

dalyvauti derybose dalyvis praranda teisę į savo pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą.

94 straipsnis. Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai ir jų vertinimas

1.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų

protokolai bei pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.

2.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami

šio Įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka.

95 straipsnis.

Neįvykusios supaprastintos derybos

Supaprastintos

derybos laikomos neįvykusiomis, jeigu:

1) negauta nė vieno pasiūlymo;

2) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

3) visi

pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

4)

perkančioji organizacija nutraukė supaprastintas derybas šio Įstatymo 77

straipsnyje nustatytais atvejais.

PeNKTAsis skirsnis

supaprastintas Projekto konkursaS

96 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas

projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijos planavimo,

architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

97 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso

vykdymas

1.

Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 67

straipsnio nuostatomis.

2.

Supaprastintas projekto konkursas gali būti

vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijos

planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją

(tiekėjus), jeigu:

1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju

numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) supaprastinto

projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais

ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama

supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias

vietas laimėjusius dalyvius).

3.

Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai

asmenys bei šių asmenų grupės.

4.

Dalyvavimo

supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip

diskriminuoti tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

6.

Perkančioji organizacija gali daryti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus

ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija

pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją

užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto

projekto konkurso organizavimo taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003,

Nr. 123-5579 (2003-12-30)

98 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo

komisija

1.

Dalyvių

pateiktus planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba

įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai

perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus

vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti

su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu

supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne

mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios

pačios arba artimos kvalifikacijos.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo

komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus

sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.

3.

Pateikti

planai ir projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.

4.

Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

šeštasis skirsnis

Įprasta komercinė praktika

99 straipsnis. Supaprastinti pirkimai taikant

įprastą komercinę praktiką

1.

Pirkimus

taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo

paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami

vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.

Pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 15

straipsnio 1–5 dalių, 67 straipsnio, 69–76 straipsnių reikalavimai yra

neprivalomi.

2.

Sprendimą

dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

3.

Atliekant

pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio Įstatymo 4

straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Prekės, paslaugos ar

darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė

ekonomiškiausią pasiūlymą. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija

turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją

organizaciją kontroliuojančios institucijos.

4.

Pirkimo

sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000 Lt, gali būti sudaroma žodine forma.

5.

Viešųjų

pirkimų tarnyba turi teisę nustatyti papildomus įprastos komercinės praktikos

taikymo reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

V SKYRIUS

pretenzijų ir skundų

nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

100 straipsnis. Teisė

pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos

veiksmus ir sprendimus

Kiekvienas

pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija

nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją

perkančiajai organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar

sprendimus šio Įstatymo 101, 102 ir 103 straipsniuose nustatyta tvarka arba

pateikti prašymą sutaikyti.

101 straipsnis.

Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai

1.

Pretenzijos pateikiamos perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo

dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų

interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.

Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu

jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti

pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo

dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui.

6.

Jeigu

perkančioji organizacija neišnagrinėja pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje

nurodytą terminą arba jas atmeta, tiekėjas gali apskųsti perkančiosios

organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui.

102 straipsnis. Ieškinio pateikimo tvarka

1.

Tiekėjas, nesutikdamas

su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos

ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai

organizacijai.

2.

Ieškinys

pateikiamas bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Bendrosios

kompetencijos teismas ieškinį nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

4.

Teismui

sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo

procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl ieškinio

nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai,

apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus kitiems tiekėjams ir

nurodo terminų pratęsimo priežastis.

103 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji

organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos

draudžia atlikti šis Įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į

teismą dėl žalos atlyginimo.

104 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1.

Perkančioji organizacija, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus

nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama,

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu

susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2.

Viešųjų

pirkimų tarnyba, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas

Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas

yra dėl šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų,

jeigu pranešimas yra dėl šio Įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo,

privalo Europos Komisijai pateikti:

1)

patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2)

argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta

pažeidimą ištaisyti;

3)

pranešimą, kad yra sustabdytos pirkimo procedūros, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba,

teismas ar kita institucija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras.

3.

Gavusi

Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės

nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą,

jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio Įstatymo reikalavimus ir

pažeidimų neištaisė.

105 straipsnis. Taikinimas

1.

Atliekant šio Įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir

Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos

Komisijai.

2.

Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, ar

sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija sutinka pradėti

taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Komisijai apie atliktas pirkimo

procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala kandidatams ar

dalyviams.

3.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Komisijos paskirtam arbitrui bei

privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi

teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę

nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

4.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji

organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai savo

paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti ir

žodžiu, ir raštu.

5.

Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą

pateikęs kandidatas ar dalyvis bei perkančioji organizacija apmoka savo

dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo

procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

6.

Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,

kad taikinimas būtų nutrauktas.

7.

Jeigu taikinimo

metu ieškinį teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar

dalyvis, perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti

Europos Komisijai. Europos Komisijai apie pateiktą ieškinį pranešus taikinime

dalyvaujančiam kandidatui ar dalyviui, šis privalo per Europos Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

8.

Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi

sudaryti kliūčių šio Įstatymo 104 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos

teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

106 straipsnis. Atestavimas

1.

Perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, gali pateikti

nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų pirkimų procedūras

siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir

Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

2.

Atestavimo išlaidas padengia perkančioji

organizacija.

3.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų

organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir

reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

107 straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios

organizacijos vadovų

ar kitų įgaliotų

asmenų atsakomybė

1.

Viešųjų

pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės

institucijos pagal savo kompetenciją.

2.

Viešuosius

pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų

procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

3.

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai,

ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį Įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

1996

m. rugpjūčio 13 d.

įstatymo

Nr. I-1491

1

priedėlis

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE PATEIKTŲ

DARBŲ SĄRAŠAS

Sekcija

F

Statyba

skyrius

grupė

klasė

aprašymas

45

Statyba

45.1

Statybvietės paruošimas

45.11

Pastatų nugriovimas, išardymas, žemės darbai

45.12

Žvalgomasis gręžimas

45.2

Pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių

statinių statyba

45.21

Bendroji pastatų statyba ir inžinerinių

statinių statyba

45.22

Laikančiųjų stogo konstrukcijų ir stogo

dangų montavimas

45.23

Magistralinių ir kitų kelių tiesimas,

orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto statinių statyba

45.24

Vandens statinių statyba

45.25

Kiti statybos darbai, įskaitant

specialiuosius profesinius darbus

45.3

Pastatų ir statinių įrengimas

45.31

Elektros instaliacijos ir kitų įtaisų

įrengimas

45.32

Izoliacijos įrengimas

45.33

Vamzdynų tiesimas

45.34

Kitokių pastatų ir statinių įrengimas

45.4

Statybos baigimas

45.41

Tinkavimas

45.42

Staliaus dirbinių įrengimas

45.43

Grindų ir sienų dengimas

45.44

Dažymas ir

stiklinimas

45.45

Kiti baigiamieji

statybos darbai

45.5

Statybos ar

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

45.50

Statybos ar

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK)

parengtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal

Europos Bendrijų Statistikos biuro (Eurostat) parengtą klasifikatorių Nomenklatures

des Activities de Communite Europeene – NACE rev.1, 1995.

Priedėlio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

Lietuvos

Respublikos

1996

m. rugpjūčio 13 d.

įstatymo

Nr. I-1491

2

priedėlis

PASLAUGOS

A PASLAUGOS

Katego-rija

Paslaugų pavadinimas

Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

1.

Priežiūros ir remonto paslaugos

6112, 6122, 633, 886

2.

Sausumos transporto paslaugos(1), apimančios šarvuotų

automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo keliais

paslaugas

712 (išskyrus 71235), 7512, 87304

3.

Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus

pašto vežimo oro transportu paslaugas

73 (išskyrus 7321)

4.

Oro ir sausumos transportu(1) pašto vežimo paslaugos

71235, 7321

5.

Telekomunikacijų paslaugos(2)

752

6.

Finansinės paslaugos:

a)

draudimo,

b)

bankų ir investavimo(3)

buvęs 81, 812, 814

7.

Kompiuterių ir susijusios paslaugos

84

8.

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(4)

85

9.

Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

10.

Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

11.

Valdymo konsultavimo(5) ir susijusios paslaugos

865, 866

12.

Architektūros paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos

paslaugos; miestų ir landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir

techninių konsultacijų paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

13.

Reklamos paslaugos

871

14.

Patalpų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201–82206

15.

Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

16.

Nuotekų ir atliekų šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir

panašios paslaugos

94

(1)

Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

(2) Išskyrus

balso telefonijos, radijo telefonijos, telekso, radijo ieškos ir palydovinio

ryšio paslaugas.

(3) Išskyrus

finansines paslaugas, susijusias su vertybinių popierių ar kitų finansinių

priemonių išleidimu, pardavimu, įsigijimu ar perdavimu, bei centrinio banko

paslaugas.

(4) Išskyrus

sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios

naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias atlygina perkančioji

organizacija.

(5) Išskyrus

arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B PASLAUGOS

Katego-rija

Paslaugų pavadinimai

Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių

(CPC)

17.

Viešbučių ir restoranų paslaugos

64

18.

Geležinkelių transporto paslaugos

711

19.

Vandens transporto paslaugos

72

20.

Papildomos ir pagalbinės transporto paslaugos

74

21.

Teisinės paslaugos

861

22.

Personalo atrankos ir aprūpinimo paslaugos

872

23.

Tardymo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873 (išskyrus 87304)

24.

Švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos

92

25.

Sveikatos bei socialinės apsaugos paslaugos

93

26.

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

27.

Kitos paslaugos

Priedėlio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

Lietuvos

Respublikos

1996

m. rugpjūčio 13 d.

įstatymo

Nr. I-1491

priedas

Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintas

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymas suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1) 1992 m.

birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo

sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo;

2) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/36/EEB

dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo;

3) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/37/EEB

dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo;

4) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/38/EEB

dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir

telekomunikacijų sektoriuose, viešojo pirkimo tvarkos suderinimo;

5) 1997 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 97/52/EB, iš dalies keičianti direktyvas 92/50/EEB, 93/36/EEB ir

93/37/EEB dėl atitinkamų viešojo paslaugų pirkimo, viešojo prekių pirkimo ir

viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo;

6) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 98/4/EB, iš dalies pakeičianti direktyvą 93/38/EEB dėl subjektų,

vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų

sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo;

7) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos

direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros

procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo

sutartis, koordinavimo;

8) 1992 m.

vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų,

reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, suderinimo;

9) 2001 m. rugsėjo 13 d. Komisijos direktyva

2001/78/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 93/36/EEB IV priedą,

Tarybos direktyvos 93/37/EEB IV, V ir VI priedus, Tarybos direktyvos 92/50/EEB

su pakeitimais, padarytais direktyva 97/52/EB, III ir IV priedus ir Tarybos

direktyvos 93/38/EEB su pakeitimais, padarytais direktyva 98/4/EB, XII-XV, XVII

ir XVIII priedus (direktyva dėl standartinių formų naudojimo skelbiant

pranešimus apie viešąsias sutartis) (Tekstas svarbus EEE).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002

m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio

Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1

dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl

veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos

tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl paslaugų

apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo

Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl

spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į

paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie

pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų

institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos

Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl