Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1996, Nr. 84-2000

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija

nuo 2006 m. sausio 31 d.:

Nr. X-471, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12) įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo

paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba išsiųstas tiekėjams) pirkimai

atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr.118-5296) nuostatas.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi

įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta

valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar

darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės

aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai

būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai

perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų

įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, vadovaudamasi

šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis

sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų

sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis,

užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų

apsaugą;

2) pirkimams,

atliekamiems pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis tarptautiniu

susitarimu, sudarytu laikantis principų, nustatytų Europos Bendrijos steigimo

sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl

prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui

įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji organizacija

praneša Europos Bendrijų Komisijai;

3) pirkimams,

atliekamiems pagal kitos valstybės narės nustatytas pirkimo procedūras, dėl

kurių taikymo susitarta perkančiosios organizacijos sudarytoje sutartyje su

šios šalies institucija dėl prekių, paslaugų ar darbų, skirtų bendram

susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti;

4) pirkimams,

susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu užsienio

valstybėse pagal tarptautinį susitarimą. Šių pirkimų tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

5) pirkimams pagal

tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras;

6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų

daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis

finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių

paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir

nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų

daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms

organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei

vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte vartojamos sąvokos

„viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“ bei su jomis

susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji elektroninių ryšių

paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatyme;

8) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo

sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo

tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties

prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) darbo sutartims;

2)

finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės

skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos

sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių

sandoriais, pirkimams;

3) Lietuvos

banko teikiamų paslaugų pirkimams;

4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų

finansinių paslaugų pirkimams;

5) arbitražo

ir taikinimo paslaugų pirkimams;

6) radijo

ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau

parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko

pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3

punktuose nurodyta perkančioji organizacija. Šių pirkimų tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas

mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik

perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską

sumoka perkančioji organizacija, pirkimams;

8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji

organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų

asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą teisės

akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį.

reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams:

1) kurie

reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, veiklai

vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai

nenaudojami Europos Bendrijos tinklai ar geografinė erdvė;

2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti

tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija

neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo

objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti

ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji

organizacija;

3) kurių tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar

darbų iš susietų įmonių arba kai prekių, paslaugų ar darbų įsigyja įmonė, įsteigta

kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai

veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų susietos

įmonės. Abiem šiais atvejais įstatymo reikalavimai netaikomi tik su sąlyga, kad

bent 80 procentų šios įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius trejus

metus tenka susietoms įmonėms (jeigu įmonė veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus,

pakanka nurodyti, kad tokios pajamos tikėtinos atsižvelgiant į verslo planus).

Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tas

pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar atlieka darbus, įvertinamos visų

šių įmonių pardavimo pajamos;

4) kuriuos atlieka įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų

organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš

vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų arba kai pirkimus iš tokios

įmonės atlieka ją įsteigusi perkančioji organizacija, jei ši įmonė yra įsteigta

atitinkamai veiklai vykdyti bent 3 metus ir jos steigimo dokumente nurodyta,

kad perkančiosios organizacijos, kurios ją įsteigė, bent jau tokį pat laiką bus

juridinio asmens dalyvės;

5)

atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti,

paskirstyti ar tiekti, įsigyti;

6)

atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką;

7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei

autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo

reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4

punkte;

8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos,

transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Bendrijų

Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios

įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra

jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.

įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su

perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė

atskaitomybė nėra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kuri įmonė, kuriai perkančioji

organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio

įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba įmonė, daranti lemiamą įtaką

perkančiajai organizacijai, ar įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija

per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą lemiamą įtaką daro

kita įmonė.

prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas,

kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, ir šio

straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pateikti

Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie atliktus pirkimus iš susietų

įmonių, nurodydama susietų įmonių pavadinimus, prekių, paslaugų ar darbų

pirkimo sutarčių esmę ir vertę bei santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo

sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų

reikalavimus.

30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo

užtikrinimas

pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo

sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo,

kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu

toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus.

prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo

siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija

privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo

gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės

atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą

užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai

organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir

ginčų sprendimo tvarką.

su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

konkursas) – pirkimo būdas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali

pateikti pasiūlymą.

– viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu

(EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius

klasifikatorius. Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir

atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio

Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.)

versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų

klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas

skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC

klasifikatoriams.

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija,

kuri:

1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas

perkančiosioms organizacijoms, arba

2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų

perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias

sutartis.

– Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:

1) suteikti elektronines priemones viešųjų

pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;

2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų

procedūroms atlikti;

3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti

internete.

– pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su

pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties

sąlygų.

elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos

rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus

reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota.

Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam

perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir

pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama dalyvauti

procese.

8.

Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis

elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų

pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai

įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę

pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo

sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės

veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų

taikyti negalima.

9.

Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims,

perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę kompresiją)

ir saugoti.

komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi

savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šio įstatymo nustatytais viešųjų

pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą

pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.

– tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame (supaprastintame

ribotame) konkurse, derybose (supaprastintose derybose) ar konkurenciniame

dialoge.

pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad

jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų

šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose

dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.

būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo

procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais,

norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių

alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia

pateikti pasiūlymus.

atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose

nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti

tolesnėse pirkimo procedūrose.

reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1) asmenys,

teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo

tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams,

neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) asmenys,

teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

3) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymo reikalavimus;

4) asmenys,

piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

6) asmenys,

kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų

tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodeksą;

7) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;

8) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.

deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas

raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

– dokumentų visuma, kuria tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti

pirkimo procedūrose.

– tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma, kuria siūloma tiekti prekes,

teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas

pirkimo sąlygas.

galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas

prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.

organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys

perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė

specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti

dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas –

nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą

nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų

kiekių nustatymu.

konkursas) – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama

galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą

planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos

ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar

piniginės išmokos.

išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir

perduoti. Šis terminas gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduotą ir

saugomą informaciją.

konkursas (supaprastintas ribotas konkursas) – pirkimo būdas, kai

paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti

tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos

pakviesti tiekėjai.

(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas –

fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių

asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

26.

Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba

kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1

priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis

atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus

reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas,

kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo

tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B

paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra

prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina

viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje

išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik

papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo

pirkimo–pardavimo sutartį.

pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos

atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų

pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas,

nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti

ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo

ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo

pirkimo–pardavimo sutartį.

– pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės

naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų

raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai

viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis,

kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

3 straipsnis.

Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis

pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo,

abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai

organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar

tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai

naudojant tam skirtas lėšas.

teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji

organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta,

kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas

prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu

principo.

pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams

taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams,

įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų.

4 straipsnis. Perkančioji organizacija

1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris

atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;

3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir

(ar) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;

4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4

punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje.

(išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji

organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai

viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio,

tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų

finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar

savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų

juridinių asmenų lėšų;

2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar

savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų

juridinių asmenų;

3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros

organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių

institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant

krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.

tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši

institucija reguliariai praneša Europos Bendrijų Komisijai apie bet kokius šių

sąrašų pakeitimus.

5 straipsnis.

Tiekėjai

kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti

prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad

pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra

reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau

prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti

reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už

atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji

organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę

formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe

sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę

formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

6

straipsnis. Konfidencialumas

įstatymų nustatytus atvejus, negali atskleisti informacijos, kurios

konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas.

nariai, ekspertai ir kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos,

susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas

prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams

arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

6 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga

prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą

skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje,

pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama

varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba

supaprastintų neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams)

kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos –

kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti

perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas.

pasibaigia, kai:

1) sudaroma

pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso

laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms;

2) atmetami

visi pasiūlymai;

3)

nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per

nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5)

pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl

priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo

metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,

jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės,

paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Viešųjų

pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo

laikantis įprastos komercinės praktikos, procedūras. Tais atvejais, kai

pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje, perkančioji

organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai

ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“

bei „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

7 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga

prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą

skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, pateiktą

išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl

pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba neskelbiamų

supaprastintų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą

dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos – kai

perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti

perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas.

(ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:

1) sudaroma

pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso

laimėtojas ir tolesnėms pirkimo procedūroms jis nekviečiamas;

2) atmetami

visi pasiūlymai;

3)

nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per

nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5)

pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl

priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi

tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo

metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,

jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų

tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo laikantis

įprastos komercinės praktikos, ir pirkimo, vykdomo šio įstatymo 85 straipsnio

nustatyta tvarka, procedūras. Tais atvejais, kai pirkimo vertė didesnė už

nurodytas šio įstatymo 11 straipsnyje, perkančioji organizacija apie pirkimo

procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai ir prašo apie tai

paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

8 straipsnis. Viešųjų

pirkimų tarnyba

įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu

susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti

pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius

įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų

pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

tarnybos funkcijos:

1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus

reglamentuojančius teisės aktus;

2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu

susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų

prevenciją;

3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas

pagal savo kompetenciją;

4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų

įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires;

5) rinkti,

kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus,

sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus

viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus

bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir

savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai;

6)

analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7)

organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8)

konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų

konsultavimą pirkimo klausimais;

9)

sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio

valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

10)

tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyti skelbimų teikimo

reikalavimus;

11)

tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;

12)

tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus;

13) rengti

ir teikti Europos Bendrijų Komisijai jos nustatytais terminais ir forma

statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos

prašomą informaciją;

14)

persiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų

organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų

pranešimų ir informacijos persiuntimą;

15) teikti

Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 124 straipsnyje nurodytą informaciją

apie Europos Bendrijos teisės pažeidimą;

16)

persiųsti prašymą Europos Bendrijų Komisijai dėl šio įstatymo 125

straipsnyje nurodyto sutaikymo;

17)

administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

18) vertinti

tiekėjų kreipimusi dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų

pirkimo sąlygų;

19) kitų

teisės aktų nustatytos funkcijos.

pirkimų tarnybos teisės:

1) gauti iš

perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;

2) gauti

perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo

procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,

paaiškinimus;

3) pirkimo

dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;

4) gavus

pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo

kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras,

o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti

pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius

sprendimus ar veiksmus;

5) šiame

įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti

visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai

organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo

procedūrų;

6) šį

įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn

atsakomybėn;

7) nustačius

Įstatymo pažeidimus ar galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui

perduoti teisėsaugos institucijoms.

neteisėtus sprendimus.

9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas

organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą

mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties

pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus

ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo

pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia,

kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų

tvarkos.

pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo

būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.

prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų

tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną

kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė

yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.

prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių

keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą

laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių

būdų:

1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų

prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per

ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė,

pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje

numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo

sutarties sudarymo;

2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų

perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12

mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo

laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į

tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina

prekių išdėstymo ir įrengimo vertė.

paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės

negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta

atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo.

numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo

galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje

numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus

nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė

skaičiuojama:

1) jeigu

numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau

mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo

sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos

prekės);

2) jeigu

numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo

sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

perkančioji organizacija atsižvelgia:

1) pirkdama

draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) pirkdama

bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir

palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;

3) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos

pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus

prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;

4) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar

dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų

prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų

sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio

įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji

organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus

sudaroma.

sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės),

pirkimo vertė skaičiuojama:

1)

terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra

numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;

2)

neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo

sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13.

Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei

projektavimo (tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir

darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji

organizacija, numatomos vertės.

paslaugos ar darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma

sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių,

apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota

pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo

vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinė pirkimo vertės riba,

perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka

atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be

pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 225 Lt (80 000 EUR)

perkant paslaugas ar panašias prekes,

3 452 816 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių

vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

15.

Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo

atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per

visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų

sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

11 straipsnis. Tarptautinio

pirkimo vertės ribos

vertės mokesčio yra:

1) 535 883 Lt (154 000 EUR), kai prekes ar paslaugas,

išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame

centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų

organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše

įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė taikoma

tik perkant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą

įrašytas prekes;

2) 821 223 Lt (236 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto

apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą

centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų

organizacijų sąrašą;

3) 821 223

Lt (236 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar projekto konkursą

vykdo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių

perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos;

4) 821 223 Lt (236 000 EUR), kai šio įstatymo 2

priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros

paslaugas, taip pat 5 kategorijos telekomunikacijų paslaugas, kurių CPV kodai

atitinka CPC kodus 7524, 7525 ir 7526, bei šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugas perka ar

projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos;

5) 20 610

618 Lt (5 923 000 EUR), kai perkami darbai.

pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų tarptautinio pirkimo

vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra:

1) 1 645 926

Lt (473 000 EUR), kai perkamos prekės ar paslaugos arba vykdomas projekto

konkursas;

2) 20 610

618 Lt (5 923 000 EUR), kai perkami darbai.

patikslinus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas tarptautinio pirkimo vertės

ribas ir jas paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, perkančioji

organizacija jomis vadovaujasi, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus.

Informaciją apie patikslintas pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba taip

pat gali skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

12 straipsnis. Pirkimų ypatumai

dalyse, kurių vertė ne mažesnė už šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą

tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio įstatymo II

skyriuje.

pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių

vertė ne mažesnė už šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio

pirkimo vertės ribą,

atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, taip pat šio

įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja III skyriaus

nuostatoms.

perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso

objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje,

vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų,

administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi tokiam objektui

reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo įstatymu,

neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami ūkio

subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų

vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į

pirkimo vertę.

perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai

perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių

paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo

įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami

ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų

vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.

įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti

suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II arba III skyriaus

nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra

pagrindinė. Šio

reikalavimo perkančioji organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar

sudaroma viena ar kelios pirkimo sutartys.

pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir

jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis

yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus

nuostatomis.

nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o

kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus

nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus

nuostatomis.

kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo

vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų

ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai

nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su

šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė

didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso

pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,

4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių

nuostatomis.

kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos

Respublikos koncesijų įstatymas.

13 straipsnis.

Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų

socialinėms įmonėms bei įmonėms ir organizacijoms, kuriose ne mažiau kaip pusę

visų darbuotojų sudaro neįgalieji, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus

atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo

programas. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į tokius pirkimus.

14 straipsnis.

Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai

1.

Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki

pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją

(toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai

nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis

atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji

organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga

perkančioji organizacija.

15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai

organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės

perkančiosios organizacijos arba per ją.

centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar

teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai

organizacijai suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos

institucijos ir savivaldybės taryba.

16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija

1.

Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo

(pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti

Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir

suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji

organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją

organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba

pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai

atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos

veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.

sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo

įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti

ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku

skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios

organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant

Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines,

technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių

teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik

nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi

teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia

specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai

yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas

ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas

sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta

balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu.

Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai,

kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi

Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti

jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų

turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai

pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis

pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms

aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji

organizacija.

2.

Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad

būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas.

Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu

(projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų susipažinti

tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi

būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai

naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.

perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms

priimti, taikomi šie reikalavimai:

1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama

informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti

elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir

pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies

reikalavimus;

2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su

saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus;

3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų

ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38

straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių

elektroninės formos neturi.

paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių

prietaisų akreditavimo sistemos.

pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir

projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras

turi užtikrinti, kad:

1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl

kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų

Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus;

2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų,

pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų

laiką ir datą;

3) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatytų terminų

pradžios niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje

dalyje nustatytų reikalavimų;

4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą,

būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą;

5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti

datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;

6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti

duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;

7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais

įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė

susipažinti su gautais duomenimis;

8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti

duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis

susipažinti.

organizacijai pateikiamos raštu

ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas

raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

9.

Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos

dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar

elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą.

Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data.

18 straipsnis. Pirkimo sutartis

dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pagal šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus

pasiūlymų vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į šio įstatymo 26 straipsnio

reikalavimus, ir kurio pasiūlymas perkančiosios organizacijos neatmestas pagal

šio įstatymo 33 ir 34 straipsnių reikalavimus, taip pat kvalifikacijos

reikalavimus, remiantis ekonominiais ir finansiniais kriterijais, profesinėmis

ir techninėmis žiniomis arba sugebėjimais, nurodytais šio įstatymo 35–38 straipsniuose,

ir, jei reikia, atlikus tiekėjų kvalifikacinę atranką taikant nediskriminacines

atrankos taisykles ir kriterijus.

Tuo

atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, sudaryti pirkimo sutartį

siūlo šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

kvalifikacijos reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios

organizacijos keliamus reikalavimus. Tiekėjas

sudaryti sutartį kviečiamas raštu, kartu jam pranešama, kad jo pasiūlymas

pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas

atitinka keliamus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti

sudaryti pirkimo sutartį.

pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo

dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo

pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra

melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko

neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba

atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis,

arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio

straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo

atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio

pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio

sudaryti pirkimo sutartį.

sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo

dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai

organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų

tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo

sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose.

Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio

subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį

asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu

asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų

įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų

įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.

nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pirkimo sutarties sudarymo,

apie pirkimo sutarties sudarymą išsiunčia pranešimus kitiems dalyviams.

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu

įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;

3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

patvirtintą metodiką;

4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

5) prievolių įvykdymo terminai;

6) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

7) ginčų sprendimo tvarka;

8) sutarties nutraukimo tvarka;

9) sutarties galiojimas;

10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai

būdingos nuostatos;

11) nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties

galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos.

terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios

sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, kuriuo šio straipsnio

6 dalies reikalavimai netaikomi.

sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė šio įstatymo nustatyti tiekėjų

pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai.

19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos

reglamentuojamą šio įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą,

kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis ar taikoma dinaminė pirkimo

sistema, privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų

tarnybai. Ši ataskaita neteikiama, kai: pirkimas yra atliekamas pagal sudarytą

preliminariąją sutartį; pirkimas atliekamas taikant įprastą komercinę praktiką;

pirkimas atliekamas šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitoje

nurodoma:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas,

adresas, pirkimo sutarties,

preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos objektas ir kaina;

2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo

priežastys;

3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo

pasirinkimo priežastys;

4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių

pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys;

5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai

atmesti, pavadinimai ir paraiškų bei pasiūlymų atmetimo priežastys;

6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos

kainos, atmetimo priežastys;

7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo

priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties

įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis

kaip subrangovus;

8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar

preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to

priežastys;

9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta

informacija.

priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo

pirkimo eigą.

pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai.

4.

Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų

ataskaitą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta

perkančioji organizacija teikia visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai

pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų

per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų

ataskaitą, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji

įmonė – visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias

pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų pagal šio įstatymo 85

straipsnį atliktų pirkimų ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų,

pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.

nutrauktos pirkimo sutarties, išskyrus sudarytą taikant įprastą komercinę praktiką

ar sudarytą atliekant pirkimus šio įstatymo 85 straipsnyje

nustatyta tvarka, ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti

Viešųjų pirkimų tarnybai.

straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai

perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos

paprašiusiam asmeniui.

straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems

kandidatams ir dalyviams.

procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo

sutarties ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos

patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į

kompiuterinę duomenų bazę.

tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę

ataskaitose pateiktą informaciją.

20 straipsnis. Statistinė ataskaita

Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų

metų spalio 31 dienos teikia Europos Bendrijų Komisijai praėjusių metų prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos

Bendrijų Komisijos reikalavimus.

21 straipsnis.

Dokumentų saugojimas

Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai,

pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai,

kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir

laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta

tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Bendrijų Komisijos prašymu

šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti

informaciją.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR

SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ,

kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ

VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR

PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies

sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai

tarp jų ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, iš anksto

privalo skelbti tais

atvejais, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė už nurodytą šios dalies 1, 2, 3

punktuose ir perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti

pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 44, 46, 75 straipsniuose.

Šis reikalavimas netaikomas atliekant pirkimą neskelbiamų derybų

būdu. Apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus perkančioji organizacija

privalo iš anksto paskelbti tik prasidėjus finansiniams metams, o apie

numatomus darbų pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama

objektų statyba. Norint pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų

pateikimo terminus, iš anksto apie numatomus pirkimus skelbiama:

1) perkant

prekes, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant

preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio

nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR). Šiame

skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į CPV nomenklatūrą;

2) perkant

paslaugas, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant

preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio

nuostatas kiekvienai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytai

kategorijai, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR);

3) perkant

darbus, kai per artimiausius 12 mėnesių numatoma sudaryti pirkimo sutartį,

įskaitant preliminariąją sutartį, kai jų vertė, atsižvelgiant į numatomų darbų

pobūdį, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė

kaip 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR).

paslaugų ar darbų pirkimą ar sudarydama preliminariąją sutartį atviro, riboto

konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu, taip pat vykdydama

projekto konkursą arba taikydama dinaminę pirkimo sistemą, privalo atskirai

paskelbti apie pirkimą, o sudarydama pirkimo sutartį dinaminės pirkimų

sistemos pagrindu – paskelbti supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje

pirkimų sistemoje.

sudarytą pirkimo sutartį, įskaitant preliminariąją sutartį, taip pat apie

projekto konkurso rezultatus ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties

sudarymo arba projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Perkančioji organizacija

tokio skelbimo neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo sutartis

preliminariosios sutarties pagrindu. Perkančioji organizacija apie sudarytą

sutartį taikant dinaminę pirkimo sistemą privalo paskelbti ne vėliau kaip per

48 dienas po kiekvienos sutarties sudarymo arba ji gali sugrupuoti šiuos

skelbimus per ketvirtį ir juos paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas

ketvirčiui pasibaigus.

dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų, siunčia

Viešųjų pirkimų tarnybai skelbimą apie sudarytą pirkimo sutartį ar

preliminariąją sutartį, jame nurodydama, ar ji sutinka, kad šis skelbimas būtų

paskelbtas.

sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas

trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams,

pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam

tarpusavio konkuravimui.

6.

Informaciją, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, ir skelbimų standartines

formas bei skelbimų reikalavimus nustato 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su

viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus, pagal Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

23 straipsnis. Skelbimų

rengimas ir skelbimas

1.

Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie

pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto

konkurso rezultatus) spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei skelbiami

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto

numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos

tinklalapyje specialiai tam skirtoje dalyje (toliau – “pirkėjo profilis”). Šis

skelbimas dalyje “pirkėjo profilis” gali būti skelbiamas tik išsiuntus Europos

Bendrijų Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Dalyje

“pirkėjo profilis” paskelbtame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo

Europos Komisijai data.

2.

Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir

kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir skelbti kitame

tinklalapyje.

1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų

informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų

tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius

skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1

dalyje nurodytuose leidiniuose, paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų

informacinėje sistemoje ir perkančiajai organizacijai raštu pranešti skelbimo

išsiuntimo būdą bei išsiuntimo datą. Nuo šios datos skaičiuojami visi (išskyrus

šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) šio įstatymo nustatyti

skelbimo išsiuntimo terminai. Ši data taip pat yra pirkimo išankstinio

paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame

straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą patvirtinančius dokumentus.

teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų

oficialiųjų leidinių biurui. Juose turi būti nurodyta skelbimo

išsiuntimo Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui data. To paties

skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

neturi apimti daugiau kaip 650 žodžių.

Bendrijų Komisijos nustatyto formato elektroninėmis priemonėmis ar kitomis

priemonėmis. Skubos atveju skelbimai privalo būti siunčiami faksu arba

elektroninėmis priemonėmis.

spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia

Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Bendrijų

oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir spausdina kiekvieno skelbimo

svarbių elementų santrauką kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų,

kuriuos skelbia Europos Bendrijų Komisija, išlaidas padengia Bendrija.

Skelbimų, kuriuos skelbia VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“, išlaidas

padengia perkančioji organizacija.

9.

Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti ir tokius

pirkimus, kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio

pirkimo vertės riba.

24 straipsnis. Pirkimo dokumentai

pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie

pirkimo sąlygas ir procedūras.

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir

reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;

3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir

mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji

organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo

dalyvių skaičių;

4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

sąrašas;

5) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie

tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės

tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė

jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas,

susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;

6) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis

(apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų

teikimo ar darbų atlikimo terminai;

7) techninė specifikacija;

8) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

9) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims

pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis

yra parengtas;

10) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius

pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

11) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus

parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

12) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir

išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi

mokesčiai;

13) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama,

ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

14) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

15) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo

dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl

to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija

savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

16) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba

laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

17) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda

ir minutė;

18) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų

nagrinėjimo procedūros;

19) informacija, kad pasiūlymai bus vertinami

litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus

perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir

užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

20) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų

ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti

tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus,

susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir

faksų numeriai;

21) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį

įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus

nustatyti reikalavimai;

22) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Sąjungos

oficialiajame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą

buvo skelbta iš anksto.

kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir

kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti. Toks nurodymas nekeičia

pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties

įvykdymo.

nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir

aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės

aktus.

nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti

atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius

reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo

sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms

sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo

kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į

darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami

darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai

taikyti šio įstatymo 40 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, susijusių su

neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.

skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji

organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti,

įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais

dokumentais ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus.

vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,

aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji

organizacija nupirkti tai, ko reikia.

Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

25 straipsnis. Techninė specifikacija

apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai

kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės specifikacijos

turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus

arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.

ir nediskriminuoti tiekėjų.

reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė

specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar

bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti

taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis

Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės

specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų

nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai

standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės

specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei

produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba

lygiavertis“;

2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo

objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir

aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie

reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus

pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar

darbų;

3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto

funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų

atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių

technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2

punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3

dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad

siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų,

kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai

organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra

lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius

reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės,

paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą,

Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį

standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų

sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami

norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo

pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo,

kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar

darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius

reikalavimus.

apsaugos charakteristikas, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte minėtus

rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:

1) naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų

dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose)

ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos

specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas,

ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis

moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės

institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos

organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos

ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas,

nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias

kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus

arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.

ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai

dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas.

Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti

bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija.

Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų

paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.

specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus

procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl

kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės

sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka,

kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio

straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant

žodžius „arba lygiavertis“.

26 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar

neleidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik

tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tuos

dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios organizacijos keliamus

reikalavimus.

nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai,

ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti

alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų

pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

27 straipsnis.

Pirkimo dokumentų teikimas

tiekėjui gali pateikti:

1) tiekėjo prašymu;

2) kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus;

3) paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis

priemonėmis.

privalo pirkimo dokumentus pateikti nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas

nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo dienos, jei prašymas yra

pateiktas likus pakankamai laiko (ne mažiau kaip 6 dienos) iki pasiūlymų

pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus

turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, – ši organizacija)

papildomus pirkimo dokumentus (patikslinimus, paaiškinimus) turi pateikti ne

vėliau kaip likus 6 dienoms, o riboto konkurso ar greitesnių procedūrų

taikymo atveju – likus 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei

prašymas yra pateiktas laiku.

prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji

pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti

paaiškinimą.

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva

gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o paskelbta informacija

tikslinama patikslinant skelbimą.

perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas išsiunčiamas

visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams.

dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo

dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis

priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.

dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio

įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji

organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo

principais.

visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo

ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į

užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į

užsienio kalbą išlaidos.

28 straipsnis.

Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas

1.

Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminus, nurodydama datą, valandą ir minutę. Jeigu

pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį

atsiuntusiam tiekėjui. Vokas su pasiūlymu grąžinamas ir tuo atveju, jeigu

pasiūlymas pateiktas neužklijuotame ir neantspauduotame voke, kaip nurodyta šio

straipsnio 5 dalyje.

įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

skaičiuojami (išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo

skelbimo apie pirkimą išsiuntimo išspausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui

„Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo

kandidatams dienos.

organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip šio

įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas

ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo

atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir

pasiūlymams parengti.

ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27

straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus

paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo

vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais,

perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek,

kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui

parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama

skelbimą.

5.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir

pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto

asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir

antspauduotame voke. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti

pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai pirkimo

dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename

užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo dalis (techninius

pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) – kitame užklijuotame ir

antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat

užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti

sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo

parašu ir antspaudu. Neįsiuvamas ir nenumeruojamas tik pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą patvirtinantis dokumentas – jis įdedamas į bendrą voką. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose

ir pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima

elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.

straipsnio 5 dalies reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose

netaikomas pirkimą atliekant derybų ir konkurencinio dialogo būdu. Perkančioji

organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad pasiūlymai būtų pateikti

užklijuotame ir antspauduotame voke.

ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis

šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį

patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo

dieną, valandą ir minutę.

suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą

pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną

pasiūlymą kiekvienai pirkimo daliai, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose

leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų

keitimas ir atšaukimas

laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu

pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja

tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.

perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki

konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės

į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia

pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą

pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia

naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo

pasiūlymo galiojimo terminą.

gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo

pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad

pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji

organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą.

31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas

pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir

minutę. Pradinis susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais

pasiūlymais pagal šį įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir

valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą,

atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas.

Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti

nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus

atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi

teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai.

perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų ir

konkurencinio dialogo atvejus) turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos

posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti

techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame

posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik

tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai

duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus

reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina

pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų

kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji

organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodydama antro

vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji

organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus

duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas

kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje

nustatyta tvarka.

atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių

Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo

atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.

voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje

dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas

perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis

priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius

rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų

atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės

techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo

galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama). Jeigu pageidauja nors vienas vokų

su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas,

turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta

vertinant pasiūlymus.

atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas

pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju,

kai sutarties kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos

žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.

atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su

pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams

skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina

ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo

reikalaujama).

pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos

kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams

skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti

nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.

pasiūlymais atplėšimo metu Komisija gali leisti posėdyje dalyvaujantiems

suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos

pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma

ištaisyti posėdžio metu.

su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama

ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems

tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje

dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su

viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija

perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios

konfidencialios informacijos.

pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija

atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.

32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos

patikrinimas

tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas,

todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose

nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis

atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus

ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose

nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs

kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37

straipsnių nuostatomis.

kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti

konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs

ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti

intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir

informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai,

reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38

straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų

reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos

reikalavimų pagrindimą.

konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais,

neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo

atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį

tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio

subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų

pajėgumais.

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus

perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie

patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus

reikalavimus.

kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo

kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų

pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba

paaiškinti per protingą terminą.

dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo

dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas

ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių

ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais

kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką

ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir

kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti

tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių

kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

reikalavimus.

33 straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime

pasiūlymus, jei tiekėjas turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir

paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje

apibrėžtas šias nusikalstamas veikas:

1) dalyvavimą

nusikalstamoje organizacijoje;

2) korupciją;

3) sukčiavimą;

4) pinigų plovimą.

nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra

sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis

pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas

vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar

susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal

šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už

pažeidimus profesinėje veikloje;

4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį

perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

5) nėra įvykdęs

įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies,

kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija,

reikalavimus;

6) nėra įvykdęs

įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis

registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs

melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis

teisėtomis priemonėmis.

3.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas

įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose

nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima:

1) šio

straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais –

išrašą iš teismo sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje

registruotas kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko,

kompetentingos teismo ar viešojo administravimo institucijos išduotą dokumentą,

liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų;

2) šio

straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos

Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos

valstybės institucijos išduotą pažymą.

tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad

gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su

tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis

į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami

arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2

dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti

priesaikos deklaracija, arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo

deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba

administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar

prekybos organizacijai jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko.

pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų,

kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir

pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga

už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.

34 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla

dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta

veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla

kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų

tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje

valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją,

liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.

teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą

arba būti tam tikrų organizacijų nariais, perkančioji organizacija gali

pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.

35 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė ir finansinė

būklė

dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės

reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę

kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:

1)

atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad

kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;

2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo

išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;

3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu

įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės

įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar

dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą

apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas

pirkimas, jei ši informacija

turima.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1

dalyje nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad

įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios

organizacijos keliamus reikalavimus.

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti

kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų,

kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.

36 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis ir

profesinis pajėgumas

1.

Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų

pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų

ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais

ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar)

profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:

1) per

paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo

atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir

vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų,

reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus

perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;

2)

pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų

sąrašus, nurodant prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų

gavėjus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne.

Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai

pateikia: jei gavėjas buvo perkančioji organizacija, – jos patvirtintą pažymą,

jei gavėjas – ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jos nesant –

kandidato ar dalyvio deklaraciją;

3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir

techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač

atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos

specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus,

apibūdinimą;

4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos

ir priemonių, naudojamų kokybei

užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;

5) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra

sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, –

patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo

technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir

mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis

naudosis. Tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje

registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;

6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų,

atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo

ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos

priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;

8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų

vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3

metus;

9) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai

vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;

10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti

paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;

11) prekių pavyzdžius,

aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos

pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

12) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar

pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad

prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji

organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų

įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas.

įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo

bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo

kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą.

37 straipsnis. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos

vadybos standartai

reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą

sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos

standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą,

pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi

Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo

įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus,

išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima

kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių

įrodymus.

pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte

nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus

sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos

vadybos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Bendrijos

aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos

vadybos standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais

standartais, kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos

Bendrijos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo

standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus,

išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus

tiekėjų įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.

38

straipsnis. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai

kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs

patvirtintų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų, atitinkančių

kvalifikacijos reikalavimus, sąrašai. Oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus

sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta kompetentinga institucija

(institucijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

tvirtina tiekėjų įrašymo į oficialius sąrašus taisykles.

oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio

įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 7 punktų, 34,

35, 36 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies ir, jei reikia, 2 dalies nuostatomis.

Kai prašymą įregistruoti į sąrašus pateikia ūkio subjektai, priklausantys

jungtinei ūkio subjektų grupei, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų

pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialius sąrašus

sudarančiai institucijai, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą

pažymos apie jų registraciją sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šie

ūkio subjektai atitiks įregistravimo į sąrašus reikalavimus.

oficialiuose sąrašuose jų prašymu, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje

jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos ir kitų valstybių narių tiekėjai

registruojami vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą institucija nedelsdama

informuoja tiekėjus.

organizacijai gali pateikti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad jis

yra registruotas oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose. Pažymoje nurodomos

sąlygos, kurių pagrindu tiekėjas įregistruotas sąraše, ir kokia klasifikacija

šiame sąraše jam suteikta.

įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie

socialinio draudimo ar mokesčių įmokas.

tiekėjai, norintys dalyvauti pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose

sąrašuose. Perkančioji organizacija pripažįsta kitų valstybių narių

kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir be pagrindo negali

jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti kitus dokumentus, įrodančius,

kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus

reikalavimus.

praneša savo adresus Europos Bendrijų Komisijai ir valstybėms narėms.

38 straipsnis.

Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas

pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų.

atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,

neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų

terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo

skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

39 straipsnis.

Pasiūlymų vertinimas ir

palyginimas

paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti

pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti

kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų

neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus.

Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo, derybų būdu galima derėtis dėl kainos

ir kitų pirkimo sąlygų, tačiau negalima keisti konkurencinio dialogo ar derybų

galutinio rezultato, užfiksuoto konkurencinio dialogo ar derybų protokoluose.

organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas

neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose

nustatytų reikalavimų;

3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų

priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai

nepriimtinos kainos;

4) pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų

jos sudėtinių dalių sumos.

pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo

sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią

pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo

objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir

funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo

išlaidų, efektyvumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo

datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba

2) mažiausios kainos.

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo

pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti

pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį.

Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba

nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi

nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjančia

tvarka.

pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš

pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to,

dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,

atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:

1) pagal pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir

nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą

pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas

tiekėjas). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo

arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus

yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis

kainomis, sudarant preliminarią pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas

tiekėjas, anksčiausiai įregistravęs voką su pasiūlymais;

2) nedelsdama pranešti kiekvienam pasiūlymą

pateikusiam dalyviui apie preliminarią pasiūlymų eilę, o dalyviui, kurio

pasiūlymas neįrašytas į šią eilę, – ir jo pasiūlymo atmetimo priežastis,

įskaitant pasiūlymo atmetimą dėl nelygiavertiškumo ar neatitikimo perkančiosios

organizacijos nustatytų norimo rezultato apibūdinimo ir funkcinių reikalavimų,

kaip nurodyta šio įstatymo 25 straipsnyje;

3) patvirtinti

pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai bus

šio įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių

pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10

dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams

dienos. Ši nuostata netaikoma, jei pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas.

40 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai

maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą

kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą

privalo atmesti.

mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį

dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos

sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos

pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba)

išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti

darbus;

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo

sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo

vietoje, laikymąsi;

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad

dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien

šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios

organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta

teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai

privalo pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė,

atitinkanti Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus

kriterijus.

41 straipsnis. Informacija kandidatams ir dalyviams

apie pirkimo procedūros rezultatus

nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša apie priimtą sprendimą

dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo arba leidimo

dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, taip pat nurodo priežastis, dėl kurių

buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios

sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šią

informaciją, jei to prašoma, perkančioji organizacija turi pateikti raštu.

dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, –

laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis

pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio

ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.

3.

Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali

teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia

visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo

užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių

pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę,

ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5.

Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu,

aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir jos

pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios

organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija.

42 straipsnis. Pirkimo būdai

paslaugų ar darbų pirkimo būdai:

1) atviras

konkursas;

2) ribotas

konkursas;

3)

konkurencinis dialogas;

4) derybos:

skelbiamos ir neskelbiamos.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:

1) atviro ar

riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai;

2)

konkurencinio dialogo būdu – esant šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytoms

sąlygoms;

3) skelbiamų

derybų būdu – esant šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

4)

neskelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytoms

sąlygoms.

įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali

atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą.

antrasis skirsnis

Atviras konkursas

43 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų

tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie

yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

44

straipsnis. Pasiūlymų

pateikimo atviram konkursui terminas

1.

Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio

įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22

straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji

organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36

dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos.

perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda

elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.

perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą šio įstatymo nustatyta

tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir

tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie

pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais

dokumentais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas

gali būti sutrumpintas dar 5 dienomis.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

44 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų

derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

visi atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentuose nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;

2) išimtiniu

atveju, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo

susijusios rizikos perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie

tiekėjus ir jų galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir

nustatyti pakankamai tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;

3) jeigu

perkamų paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12

kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų

paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar

riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra

perkami darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti,

ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų

ar plėtojimo išlaidų.

45 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1.

Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:

1) šio

įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir

remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus,

kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų;

2)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina

ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

46 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam

konkursui terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato

vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo

skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti

pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne vėliau kaip prieš

52 dienas ir ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22

straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo

terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms,

kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti

ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

skelbimas apie pirkimą parengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis,

šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, o jeigu perkančioji organizacija po

paskelbimo apie pirkimą tiekėjams sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be

apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu

skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima su šiais

dokumentais susipažinti, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo

terminas gali būti sutrumpinamas dar 5 dienomis.

atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų

terminų, perkančioji organizacija turi teisę ribotą konkursą įvykdyti taikydama

pagreitintą procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo

skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, paraiškų

pateikimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo

išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų

pateikimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo tiekėjams dienos.

Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti pateisinamas

priežastis, dėl kurių pirkimas atliekamas pagal greitesnę procedūrą.

47 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato,

kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti

pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.

2.

Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių,

kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių

reikalavimų:

1) turi būti

užtikrinta reali konkurencija;

2) kvalifikacinės

atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38

straipsnių pagrindu.

kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.

taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus

ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie

atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus.

kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų

kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka

mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius,

perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios

procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų,

paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių

kvalifikacijos reikalavimų.

48 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas

gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta

šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais

reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos

reikalaujama informacija ir dokumentai.

ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46

straipsnio 6 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad

paraiškos turi būti teikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

49 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus

pateikti pasiūlymus.

kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia raštu ir vienu metu.

pridedama pirkimo dokumentų kopija arba nurodomas adresas, kuriuo kandidatai

gali susipažinti su visais pirkimo dokumentais, jeigu perkančioji organizacija

sudaro galimybę kandidatams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir

tiesiogiai su jais susipažinti.

organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo

galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada

tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir

mokėjimo procedūros. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti ši

informacija:

1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus

likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima

kreiptis norint gauti tuos dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei

jis nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;

3) pasiūlymų

pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,

kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;

4) kokius

perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti tiekėjai apie

savo kvalifikaciją;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,

vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų

reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą

arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,

reikalinga informacija.

kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, kvietimai pateikti

pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Konkurencinis

dialogas

50 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos

perkančioji organizacija mano, kad ypač sudėtingų pirkimų neįmanoma atlikti

atviro arba riboto konkurso būdu, tokiems pirkimams atlikti ji gali taikyti

konkurencinį dialogą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4

punktų nuostatas negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių

reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus;

2) negalima objektyviai apibrėžti pirkimo objekto teisinio

statuso ar jo finansinės sandaros.

atliekamas tik taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

51 straipsnis.

Konkurencinio dialogo atlikimas

straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą, nurodydama savo poreikius

ir reikalavimus pačiame skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente.

kvalifikacinės atrankos kriterijais, atrenka kandidatus ir šio įstatymo 54

straipsnyje nustatyta tvarka kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą, kad

būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias

perkančiosios organizacijos poreikius. Konkurencinio dialogo su pasirinktais

kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas.

gali nustatyti vieną po kitos einančias pakopas, kad būtų galima, remiantis

skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, mažinti

konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą

arba aprašomajame dokumente turėtų būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia

galimybe.

gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius, jei

reikia, prieš tai juos palyginusi.

apie tai praneša dalyviams ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus.

Galutiniai pasiūlymai rengiami dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių

pagrindu. Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir reikalingus pirkimui

atlikti elementus. Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti

galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau

toks paaiškinimas, patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma

informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų,

iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar aprašomajame

dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji

organizacija gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio

tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus

įsipareigojimus su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar

kvietimo pateikti pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti

konkurenciją ar neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.

7.

Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) dialogą

vesti su kiekvienu tiekėju atskirai;

2)

tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio

sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais

tiekėjais;

3) visiems

dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos

galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

4) dialogo

eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas

ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.

52

straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo

terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti

sutrumpintas 7 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą perduodamas

elektroninėmis priemonėmis.

52 straipsnis.

Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas

gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

53 straipsnis.

Konkurencinio dialogo kandidatų kvalifikacinė atranka

kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio

nuostatomis.

pakankamai tinkamų kandidatų, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų, kuriuos ji pakvies konkurencinio dialogo, skaičių. Perkančioji

organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir

nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama

kandidatus, mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti

mažesnis kaip 3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.

mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų

skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius

yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali

tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas pateikusius ir minimalius

kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu

perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų

nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos

reikalavimų.

54 straipsnis.

Kvietimas dalyvauti konkurenciniame dialoge

nustatyta tvarka atrinktus kandidatus raštu ir vienu metu kviečia konkurencinio

dialogo.

dokumento ar kitų pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima

su jais susipažinti, jei perkančioji organizacija sudaro galimybę

elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta

tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti

dialoge turi būti nurodyta:

1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;

2) dialogo pradžios data, laikas ir adresas, dialogo

metu vartojama kalba ar kalbos;

3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus

kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,

vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų

reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą

ar aprašomajame dokumente;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,

reikalinga informacija.

organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo

galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada

tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir

mokėjimo procedūros.

PENKTASiS SKIRSNIS

derybos

55 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų

derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui visi pateikti pasiūlymai

nepriimtini arba nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) išimtiniu

atveju, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba

su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija negali iš anksto prognozuoti

visos kainos;

3) jeigu

perkamų paslaugų, be kita ko (inter alia), šio įstatymo 2 priedėlio A

paslaugų sąraše nurodytų 6 kategorijos ir intelektinių paslaugų, pavyzdžiui,

darbų projektavimo, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų

paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar

riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra

perkami darbai, reikalingi tik moksliniams tyrimams, eksperimentams ar mokslo

sričiai plėtoti ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti

tyrimų ar plėtojimo išlaidų.

56 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai

visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami

visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus

pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus

minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

2) jeigu,

paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų

arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės

nekeičiamos ir jei Europos Bendrijų Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita

apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą pirkimą;

3) jeigu dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių

teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik

konkretus tiekėjas;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių

tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų

prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinio

tyrimo ir plėtros išlaidų;

2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę

pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta

pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar

įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius ar įrenginius, kai, pakeitus

tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias

technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per

didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip

ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti 3 metų

skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;

3) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo,

kuris likviduoja savo verslą, arba iš bankrutavusios įmonės, susitarus su

kreditoriais arba taikant panašią procedūrą pagal kitus teisės aktus.

būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų

reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į

derybas kviečiami visi laimėtojai.

pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,

paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo

įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar

ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant

didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar

paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra

būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo

sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė

pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi

viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;

2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar

darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su

sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto

konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę,

apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi

minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu

sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant

nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

57 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas

šiais etapais:

1) šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta

tvarka kviečia kandidatus pateikti paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;

2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų

kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus,

ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta

pirkimo dokumentuose;

3) kviečia kandidatus pateikti pasiūlymus ir pagal šio

įstatymo 58 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų, siekdama

geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima,

vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų,

dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime ar kituose pirkimo dokumentuose turi

būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas;

4)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir

kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų

protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.

2.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:

1) kai

kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio

rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;

2) kai

kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio

rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas,

perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio

įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija

yra nereikalinga.

laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir

derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

reikalavimus.

58 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai

procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo

gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie

susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi

reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų

tiekėjų kitų naudai;

4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą

pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas

atstovas.

2.

Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu

pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato

priimtiniausią pasiūlymą pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas.

pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas, pasiūlymas atmetamas.

59 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo

terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato

vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo

skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas

gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, jei skelbimas apie pirkimą perduodamas

elektroninėmis priemonėmis.

skubos atveju neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų

terminų, perkančioji organizacija turi teisę derybas atlikti taikydama

greitesnę procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo

terminą nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos

arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas

elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą

nurodo pagrindžiančias priežastis, dėl kurių ji pasirinko greitesnę procedūrą.

60 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų kvalifikacinė atranka

pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų skaičių vadovaudamasi šio įstatymo 47 straipsnio (išskyrus 3 dalį)

nuostatomis. Mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba

kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali

būti mažesnis kaip 3.

kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio

nuostatomis.

61 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17

straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo

dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose

turi būti pridedama informacija ir dokumentai pagal skelbime apie pirkimą

nurodytus reikalavimus.

derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti pateikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

62 straipsnis. Kvietimas dalyvauti derybose

derybų atveju kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia

vienu metu raštu visiems šio įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka

atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems

minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.

kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama

nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė

elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta

tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti

derybose turi būti ši informacija:

1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie

pirkimą;

2) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei

reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos

dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir

mokėjimo tvarka;

3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo

pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti

parengti, jei ši informacija nebuvo pateikta;

4) kokius

kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,

vertinimo kriterijų lyginamieji laipsniai arba prireikus šių kriterijų

reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą

arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita,

perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo

galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada

tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir

mokėjimo procedūros.

šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti

perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRELIMINARIOJI

SUTARTIS

63 straipsnis. Preliminarioji sutartis

organizacijos) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją

sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.

reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu pirkimo

sutartis.

sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7,

8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su

tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.

sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties

sąlygų pakeitimų.

ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie

nurodomi skelbime apie pirkimą.

organizacija negali vykdyti preliminariosios sutarties nesąžiningai ar siekdama

užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar

iškreipti.

vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji

organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji

sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydama, kad

pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.

tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau

perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus

atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:

1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis

sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;

2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis,

kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu

būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio

straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo

nustatytos visos pirkimo sąlygos.

organizacija:

1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto

pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;

2) nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą

pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į

kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;

3) užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs

iki jų pateikimo termino pabaigos;

4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją,

vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį

pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS

64 straipsnis.

Dinaminė pirkimo sistema

taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydama šią sistemą ir šios sistemos

pagrindu sudarydama pirkimo sutartis, perkančioji organizacija naudojasi tik

elektroninėmis priemonėmis.

pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo

sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Dinaminėje pirkimo sistemoje

leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę

orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Orientacinis

pasiūlymas yra toks pasiūlymas, kuris gali būti patobulintas bet kuriuo metu

per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką, su sąlyga, kad jis ir toliau

atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

organizacija:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 22 ir 23

straipsniuose nustatyta tvarka, skelbime nurodydama, kad bus taikoma dinaminė

pirkimo sistema;

2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo

numatomą pirkimo objektą pagal šią sistemą ir būtiną informaciją apie pirkimo

sistemą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones

ir jų specifikacijas;

3) skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą,

kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai,

tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos

galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje

nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus

orientacinius pasiūlymus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo orientacinio pasiūlymo

pateikimo dienos. Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti orientacinių

pasiūlymų vertinimo terminą, jeigu nėra išsiųstas kvietimas pateikti

pasiūlymus. Perkančioji organizacija nedelsdama praneša tiekėjui apie leidimą

dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo orientacinio pasiūlymo

atmetimą.

konkretaus pirkimo perkančioji organizacija skelbia supaprastintą skelbimą apie

pirkimą dinaminėje sistemoje ir kviečia visus suinteresuotus tiekėjus per

nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo supaprastinto

skelbimo apie pirkimą dinaminėje sistemoje išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų

tarnybos dienos, pateikti orientacinį pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies

nuostatas. Perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų, kol ji nėra

užbaigusi visų iki nustatyto termino pabaigos gautų orientacinių pasiūlymų vertinimo.

konkretų pirkimą pagal dinaminę pirkimo sistemą, kviečia visus tiekėjus,

kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Tuo tikslu ji nustato

pasiūlymo pateikimo terminą.

vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime dėl dinaminės pirkimo sistemos

sudarymo, nustato geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo sudaro

pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti šio

straipsnio 6 dalyje nurodytame kvietime.

ketverius metus, išskyrus atvejus, kuriuos perkančioji organizacija gali

pagrįsti.

pirkimo sistemos taip, kad būtų trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija.

mokesčių iš suinteresuotų tiekėjų arba dinaminės sistemos dalyvių.

65 straipsnis. Elektroninis aukcionas

1.

Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą

atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų, esant šio įstatymo 55 straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali

būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai

preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais ar sudarant sutartį pagal

dinaminę pirkimo sistemą.

2.

Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:

1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra

mažiausia kaina, arba

2) kaina ir (ar) naujomis pasiūlymo kriterijų

reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su

ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko (inter alia),

nurodoma ši informacija:

1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jei jas

galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;

2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos,

ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;

3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio

aukciono dalyviams, ir, jei reikia, kada su ja bus galima susipažinti;

4) atitinkama informacija apie elektroninio aukciono

eigą;

5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo

pasiūlymus, jei reikia, nurodomas mažiausias skirtumas tarp pasiūlymų;

6) atitinkama informacija apie naudojamą elektroninę

įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.

elektroninį aukcioną:

1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal

mažiausią kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą

kiekvieno jų reikšmingumą;

2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus

dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas kainas ir

(arba) naujas reikšmes. Kvietime nurodoma visa svarbi informacija, kaip

dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono

pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti vykdomas keliais

vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti

anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo

dalyvio išsamaus pasiūlymo savybių vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip

pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui

automatiniu būdu nustatyti. Formulę sudarant turi būti atsižvelgta į visų

nustatytų pasiūlymų savybių vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų

reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose.

Jei leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira

formulė.

organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi

pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje.

Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir

vertes, jei tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija

taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape,

tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio

aukciono dalyvį bet kuriame elektroninio aukciono etape.

aukcioną vienu ar keliais būdais:

1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo

nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;

2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių,

kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl

mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji

organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo

paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

3) kai baigiami

visi kvietime dalyvauti nurodyti aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai

nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu

derinant su šios dalies 2 punktu, kvietime

dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo laiko grafikas.

aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su

kuriuo bus sudaryta sutartis.

elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias

konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime

apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.

66

straipsnis. Viešojo darbų pirkimo sutartys: dotuojamų gyvenamųjų namų statybų

taisyklės

dotuojamos būsto programos parengimu ir įgyvendinimu, o pagal šios programos

apimtis, sudėtingumą ir darbų atlikimo terminus reikia, kad šio pirkimo

planavimo veiksmai iš pat pradžių būtų pagrįsti glaudžiu bendradarbiavimu

grupėje, sudarytoje iš perkančiosios organizacijos atstovų, ekspertų ir

atsakingo už darbų atlikimą rangovo, labiausiai grupei tinkantis rangovas gali

būti parenkamas pagal specialias taisykles. Šias taisykles tvirtina perkančioji

organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 3, 17, 19, 22, 23, 27, 28, 33–38 ir 41

straipsniais.

organizacija skelbime apie pirkimą pateiktų kuo tikslesnį numatomų atlikti

darbų aprašymą, kuris sudarytų galimybę susidomėjusiems rangovams suformuluoti

numatomą įgyvendinti projekto idėją. Skelbime apie pirkimą perkančioji

organizacija taip pat nurodo tiekėjams nustatytus kvalifikacinės atrankos

kriterijus.

AŠTUNTASIS skirsnis

Projekto konkursaS

66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas

Atlikdama

supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų

principų ir konfidencialumo reikalavimų.

67 straipsnis.

Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas

gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo,

architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

68 straipsnis.

Projekto konkurso vykdymas

įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatomis.

geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) projekto

konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso

laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto

konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar

kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama

projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius

dalyvius).

konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų

grupė.

projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti

tiekėjų.

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

dienos.

6.

Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti

planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji

organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią

konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso

organizavimo taisykles.

69 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo

komisija

vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta

vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus

įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams

nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję

fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik

nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir

konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami

profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių

turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos. Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti

planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą

dėl geriausio plano ar projekto).

planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Vertinimo komisija narių pasirašytame

protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto privalumais,

kartu pateikdama savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti

į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo

komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

III SKYRIUS

Perkančiųjų

organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar PAŠTO

PASLAUGŲ srityje, Pirkimai

70 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, pirkimų

reglamentavimas

skyriuje reglamentuojami pirkimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje

nurodytą vienos rūšies ar kelių rūšių veiklą vykdančios perkančiosios organizacijos,

veikiančios vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje:

1) šio įstatymo

4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos perkančiosios

organizacijos;

2) valstybės ar savivaldybės įmonės;

3) įmonė, kuriai šios dalies 1 punkte nurodyta

perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką

dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo

arba įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Laikoma, kad

perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar

netiesiogiai: valdo didžiąją įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja

daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba gali skirti

daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių;

4) įmonės,

kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis

kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Šiame straipsnyje

specialiosios ar išimtinės teisės yra teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės

aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų

įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą.

pašto paslaugų srityje yra:

1)

stacionariųjų tinklų, skirtų teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros

energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas,

teikimas naudoti ir eksploatavimas, taip pat geriamojo vandens, elektros

energijos, dujų ar šilumos tiekimas tokiems tinklams;

2) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu

susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti

skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių

projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

3) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar

paskirstymu susijusi nuotekų

šalinimo arba valymo veikla;

4) tinklų,

skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatinių transporto sistemų,

tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, teikimas

naudoti ir eksploatavimas. Transporto paslaugų srityje tinklu laikoma, kai

paslauga yra teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos

sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnumas, privalomi pervežimų

kiekiai. Autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio įstatymo

reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti

tokias pat paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje

teritorijoje pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai

organizacijai;

5)

geografinės teritorijos eksploatavimas naftos, dujų, anglių arba kitokio

kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais;

6)

geografinės teritorijos eksploatavimas siekiant teikti oro, jūrų ar vidaus

vandenų uostų arba kitų terminalų paslaugas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro,

jūrų ar vidaus vandenų keliais;

7) pašto

paslaugų teikimas. Šiame įstatyme pašto paslaugos ir pašto siuntos suprantamos

taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme;

8) kitų ne

pašto paslaugų teikimas, jeigu šias paslaugas teikia ūkio subjektas, teikiantis

pašto paslaugas. Kitos ne pašto paslaugos yra: pašto paslaugų valdymo paslaugos

(paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir

pristatymo (įteikimo), tokios kaip siuntų skyriaus valdymo paslaugos);

pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su elektroninėmis priemonėmis ir

teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų perdavimą

elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir registruoto

elektroninio pašto perdavimą); paslaugos, susijusios su pašto siuntomis, kurių

sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, tokios kaip

neadresuotos reklaminės pašto siuntos, šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų

sąrašo 6 kategorijoje nurodytos finansinės paslaugos, išskyrus nurodytas šio

įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įskaitant visų pirma pinigų siuntimą

pašto perlaidomis ir pašto giro pervedimus; filatelinės paslaugos;

logistikos paslaugos (paslaugos, derinančios fizinį pristatymą ir (arba)

sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).

vandentvarkos ir energetikos srityse nelaikoma šio straipsnio 2 dalyje paminėta

veikla, kai ją atlieka šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos

perkančiosios organizacijos, jeigu į viešosioms paslaugoms teikti skirtus

stacionariuosius tinklus perduodama:

1) dujos ar

šiluma, jeigu jų gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2

dalyje, ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo

kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius

3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

2) elektros

energija, jeigu jos gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2

dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo

tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio elektros energijos

gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

3)

geriamasis vanduo, jeigu jo gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio

straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo

sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio

geriamojo vandens gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir

einamuosius metus.

71

straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia

konkurencija, procedūra

skirtiems šio įstatymo 70 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą

tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Vadovaujamasi kriterijais, kurie

atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl konkurencijos,

tokiais kaip atitinkamų prekių arba paslaugų savybės, alternatyvių prekių arba

paslaugų buvimas, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų

prekių ar paslaugų tiekėjo buvimas.

jei yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytų Europos

Bendrijos teisės aktų reikalavimai. Jei tuo remiantis negalima daryti

prielaidos, kad į rinką patekti galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad

patekti į atitinkamą rinką galima laisvai de facto ir de jure.

Europos Bendrijų Komisijai gali pateikti pati perkančioji organizacija ar

įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją. Prašymas pateikiamas

laikantis tvarkos, kuri yra nustatyta 2005 m. sausio

7 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą

vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje

numatytos procedūros taikymo būdų. Europos Bendrijų Komisija taip pat gali

pradėti sprendimo, nustatančio šio straipsnio 1 dalies taikymą konkrečiai

veiklai, priėmimo procedūrą savo iniciatyva. Tokiu atveju Europos Bendrijų

Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę.

71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.

Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą

paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6

darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji

organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo

dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia

paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo

dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi būti

siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki

pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji

organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,

tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie

paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji

organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau

kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems

pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad

kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos.

perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba

surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų

paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi

kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo

kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo

pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar

susitikimų protokolus.

apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems

kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

72 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių

vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimo būdai

1.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti šiais būdais:

1) atviro

konkurso;

2) riboto

konkurso;

3) derybų

(skelbiamų ir neskelbiamų).

2.

Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų

būdu gali atlikti visais atvejais, jei skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas

pagal šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytus

reikalavimus.

neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, kai yra sąlygos, nustatytos šio

įstatymo 73 straipsnyje.

konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio įstatymo 66 straipsnyje.

5.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo

sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65

straipsniuose. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus

atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, jei

pirkimo objektą įmanoma tiksliai apibūdinti. Elektroninis aukcionas taip pat

gali būti taikomas sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.

73 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos

1.

Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant

bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo

pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno

keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės

nekeičiamos;

2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo,

eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu

nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų,

mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų su sąlyga, kad toks pirkimas neribos

konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių

teisių apsauga, prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik

konkretus tiekėjas;

4) tiek,

kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio

perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti

atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais

terminais;

5) pirkimai

atliekami pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytą preliminariąją sutartį.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę

pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo

tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines

prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius, kai,

pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių

kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba

per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

2) jeigu

perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

3) jeigu yra

trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už

daug mažesnę negu rinkos kainą;

4)

jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto

konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju

atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi

darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį

ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo

sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba

kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie

yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su

sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų

teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį.

5.

Neskelbiamų derybų būdu iš esamo rangovo taip pat gali būti perkami nauji

darbai, kurie yra panašių darbų, pirktų pagal ankstesnę pirkimo sutartį, pakartojimas,

su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro, riboto

konkursų ar skelbiamų derybų būdu, kurių metu buvo atsižvelgta į tokių

papildomų pirkimų vertę, ir apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui

vykdyti.

74 straipsnis. Skelbimai

1.

Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus iš anksto skelbia reguliariu

orientaciniu skelbimu bent kartą per metus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2.

Perkančioji organizacija, reguliariu orientaciniu skelbimu skelbdama apie

numatomus pirkimus, ypač apie pirkimus, susijusius su dideliais projektais,

šiame skelbime gali nekartoti tos informacijos, kuri jau buvo paskelbta anksčiau,

jei yra aiškiai nurodyta, kad tai yra papildomas skelbimas.

paslaugų ir darbų pirkimo atveju kvietimas varžytis dėl pirkimo sutarties

skelbiamas vienu iš šių būdų:

1) reguliariu

orientaciniu skelbimu arba

2) skelbimu,

kad yra kvalifikacinė sistema, arba

3) skelbimu

apie pirkimą.

reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis

dėl pirkimo sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki

datos, kada turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio įstatymo 78

straipsniu, ir jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo.

Be to, perkančioji organizacija turi laikytis šio įstatymo 75 straipsnyje

nustatytų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.

5.

Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti kvalifikacinę sistemą, kaip

nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje, privalo apie tai paskelbti skelbime,

nurodydama kvalifikacinės sistemos tikslą ir reikalavimus. Kai kvalifikacinė

sistema numatoma taikyti ilgiau kaip 3 metus, skelbiama kasmet, o kai trumpiau

– skelbiama vieną kartą.

pirkimo sistemos atveju dalyvauti sistemos procedūrose kviečiama skelbimu apie

pirkimą, nurodytu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, o varžytis dėl konkretaus

pirkimo – supaprastintu skelbimu apie pirkimą, naudojamu taikant dinaminę

pirkimo sistemą.

7.

Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį, skelbia:

1) apie

pirkimo sutarties, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymą – per 2

mėnesius nuo jos, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymo. Perkančioji

organizacija apie tai neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo

sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;

2) apie

sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimų sistemą – ne vėliau kaip per 2

mėnesius po kiekvienos sutarties sudarymo, arba ji gali sugrupuotus skelbimus

paskelbti kartą per ketvirtį – per 2 mėnesius kiekvienam ketvirčiui pasibaigus.

8.

Perkančioji organizacija įvykdyto projekto konkurso rezultatus paskelbia per 2

mėnesius nuo projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

apie pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį ir sutartį dėl

projekto konkurso rezultatų, sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurią

perkančioji organizacija nurodo kaip komercinę paslaptį: gautų pasiūlymų skaičius,

tiekėjo tapatybė ar kainos. Ši informacija skelbiama tik paprastesne

forma statistikos tikslais.

skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, sutartį, skelbime apie

sudarytą pirkimo sutartį:

1) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų

pobūdį ir kiekį ir vietoj jos nurodyti, kad tai yra „mokslinių tyrimų ir

technologijų plėtros paslaugos“, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų

būdu;

2) gali

apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų

pobūdį ir kiekį, remdamasi komercine paslaptimi, kai mokslinių tyrimų ir

technologijų plėtros paslaugų pirkimas atliekamas kitu pirkimo būdu nei

neskelbiamos derybos;

3) užtikrina, kad šios dalies 2 punkte nurodyta

informacija būtų ne mažiau išsami nei ta, kuri buvo pateikta skelbime pagal šio

straipsnio 3 dalį;

4) užtikrina, kad skelbime nurodyta informacija būtų

ne mažiau išsami nei kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąraše.

11.

Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų

išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.

75 straipsnis.

Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

pirkimo būdo. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus

nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į

pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti, ir

nepažeisdama šiame straipsnyje nustatytų minimalių paraiškų ir pasiūlymų

pateikimo terminų.

pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto šio įstatymo 74

straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

derybų būdu, jeigu apie pirkimą buvo skelbta šio įstatymo 74 straipsnio 3

dalies 3 punkte nustatyta tvarka arba išsiųstas kvietimas, nurodytas šio

įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos ar kvietimo išsiuntimo dienos. Šis terminas, atsiradus

aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali

būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas

perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų.

derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas perkančiosios

organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu, su sąlyga, kad visiems

kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas pasiūlymams parengti ir pateikti.

Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato pasiūlymų pateikimo

terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo

dienos, tačiau atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo

numatyti iš anksto, šis terminas gali būti sutrumpintas, bet ne trumpesnis kaip

10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios, kaip

nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir šiame skelbime pateikė visą

reikalingą informaciją, pasiūlymų pateikimo terminas esant atviram konkursui

gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji

organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip

36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos.

elektroninėmis priemonėmis, laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų,

paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir derybų atveju ir pasiūlymų

priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis.

apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai

ir tiesiogiai susipažinti su visa pirkimo dokumentacija ir bet kuriais

papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų

ir derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus atvejus, kai

atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu pasiūlymų pateikimo

terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų

susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo galima

susipažinti su šia dokumentacija.

6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu

negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos. Tačiau

jei skelbimas yra perduotas ne faksu ir ne elektroninėmis priemonėmis, dėl visų

šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo

terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo dienos.

dėl visų šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų paraiškų

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo ar

kvietimo išsiuntimo dienos, o pasiūlymų pateikimo terminas, išskyrus terminus,

nustatytus perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu,

jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti

pasiūlymus išsiuntimo dienos.

ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27

straipsnyje nustatytais terminais, arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja,

kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten

susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji

organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti, kad visi

suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti

reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje

nustatyta tvarka. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas perkančiosios

organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, gali būti nepratęsiamas.

76

straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka

1.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų

būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus.

Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34,

35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti

supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.

organizacija, atlikdama pirkimą riboto konkurso arba derybų būdu, atsirenka

kandidatus pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir reikalavimus.

Perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių tiek, kad

tokį skaičiaus sumažinimą būtų galima pateisinti pusiausvyra tarp pirkimo

procedūrų ypatumų ir išteklių, kurių reikia tokiai procedūrai taikyti, tačiau

atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta kvalifikacine

sistema, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje.

konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus

atrankos kriterijus ir taisykles.

konkurso ar derybų dalyvius, negali kuriems nors tiekėjams taikyti kitokių

administracinių, techninių ar finansinių abipusio pripažinimo sąlygų ir

sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kurio ji netaiko kitiems

tiekėjams, taip pat negali reikalauti bandymų ar įrodymų, kurie kartotų jau

turimus įrodymus.

76 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių

pasiūlymų

nagrinėjimas ir vertinimas

77 straipsnis. Kvalifikacinė sistema

1.

Perkančioji organizacija gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacinę

sistemą. Sudarydama ir taikydama šią sistemą, perkančioji organizacija

užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija būtų įvertinta. Sprendimą

dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkančioji

organizacija priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

kvalifikacija sudarant kvalifikacinę sistemą gali būti kelių kvalifikacijos

vertinimo pakopų.

3.

Kvalifikacinė sistema sudaroma taikant perkančiosios organizacijos nustatytus

kriterijus ir taisykles. Kai į šiuos kriterijus įtraukiamos techninės

specifikacijos, vadovaujamasi ir šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais.

kvalifikacijos vertinimo kriterijus turi būti įrašyti atmetimo kriterijai,

išvardyti šio įstatymo 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų

sąlygų ir reikalavimų.

kvalifikacijų vertinimo kriterijų reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais

ir finansiniais pajėgumais bei techniniais ir (arba) profesiniais gebėjimais,

tiekėjas prireikus gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais,

nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais ūkio subjektais.

Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad tie

ištekliai jam bus prieinami visą kvalifikacinės sistemos galiojimo laiką. Tomis

pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų

ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais.

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų

prašymu. Prireikus kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami. Apie

kriterijų ir taisyklių atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.

7.

Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, sudaro

kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti

skirstomi į atskiras kategorijas, kurioms taikomi atitinkami kvalifikacijos

reikalavimai atsižvelgiant į pirkimo rūšį.

ir taikydama tiekėjų kvalifikacinę sistemą, perkančioji organizacija turi:

1) paskelbti

skelbimą apie kvalifikacinę sistemą, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnio 5

dalies nuostata;

2) informuoti

ūkio subjektus, padavusius prašymus dėl kvalifikacijų vertinimo, apie sprendimą

dėl jų įrašymo į kvalifikacinę sistemą, kaip nurodyta šio įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse;

3) atrinkti

dalyvius ribotam konkursui ar deryboms iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo pagal

nustatytus vienodus atrankos kriterijus, kai skelbimu apie kvalifikacinės

sistemos buvimą kviečiama varžytis dėl sutarties;

4) laikytis

abipusio administracinių, techninių ar finansinių sąlygų ir sertifikatų,

bandymų ir įrodymų pripažinimo, kaip nurodyta šio įstatymo 76 straipsnio 5

dalyje, ir šio įstatymo 37 straipsnio

reikalavimų, atrinkdama dalyvius ribotam konkursui ir deryboms, priimdama

sprendimą dėl kvalifikacijos arba atnaujindama kriterijus ir taisykles.

kvalifikuotų tiekėjų sąrašų tik tais atvejais, kai tiekėjo kvalifikacija

neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos

kriterijų.

78 straipsnis.

Kvietimai pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose

nustatyta tvarka atsirinktus kandidatus raštu kviečia pateikti pasiūlymus arba

dalyvauti derybose. Kvietimo turinį nustato šio įstatymo 49 ir 62 straipsniai.

apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, perkančioji

organizacija, prieš pradėdama riboto konkurso ar derybų dalyvių atranką,

kviečia visus kandidatus patvirtinti savo sutikimą dalyvauti pirkimo

procedūrose. Tokiame kvietime nurodoma bent ši informacija:

1) pirkimo pobūdis ir kiekis, įskaitant visas

galimybes dėl papildomų sutarčių sudarymo, ir, jei įmanoma, numatomas laikas,

per kurį bus galima pasinaudoti galimybe sudaryti papildomas sutartis, ir, jei

įmanoma, numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų pobūdis ir kiekis ir, jei

įmanoma, numatomos apytikrės jų paskelbimo datos;

2) pirkimo būdas: ribotas konkursas ar derybos;

3) prireikus – prekių pristatymo, darbų atlikimo ir

paslaugų teikimo pradžia ir pabaiga, nurodant datą;

4) adresas, kuriuo reikia paduoti prašymą gauti

pirkimo dokumentus, prašymo padavimo galutinė data, kalba, kuria turi būti

parengtas prašymas;

5) perkančiosios organizacijos, su kuria bus sudaryta

pirkimo sutartis, adresas ir būtina informacija techninėms specifikacijoms bei

kitiems dokumentams gauti;

6) ekonominės ir techninės sąlygos, pasiūlymų ir (ar)

pirkimo sutarties užtikrinimo būdai ir informacija, kurią turi pateikti

tiekėjai;

7) mokestis, kurį reikia sumokėti už gautus pirkimo

dokumentus, ir jo mokėjimo tvarka;

8) pirkimo sutarties forma: prekių pirkimas, nuoma,

lizingas (finansinė nuoma), pirkimas, numatant jas įsigyti ar to nenumatant,

arba jų derinys;

9) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmingumas

arba atitinkamais atvejais – tokių kriterijų seka pagal svarbą, jeigu ši

informacija nebuvo pateikta kituose pirkimo dokumentuose.

79 straipsnis. Informacija tiekėjams apie

pirkimo procedūrų rezultatus ir kvalifikacijos vertinimą

1.

Perkančioji organizacija informuoja kandidatus ir dalyvius apie pirkimo

procedūrų rezultatus vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse

nustatytais reikalavimais.

2.

Perkančioji organizacija, kuri sudaro ir taiko tiekėjų kvalifikacinę sistemą,

tiekėjui apie savo sprendimą įrašyti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą praneša

per 6 mėnesius. Jei sprendimo priėmimas truks ilgiau kaip 4 mėnesius nuo

tiekėjo prašymo pateikimo, perkančioji organizacija tiekėjui per 2 mėnesius nuo

prašymo pateikimo dienos praneša apie priežastis, kuriomis pateisinama ilgesnė

trukmė, ir datą, iki kurios jo prašymas bus patenkintas arba atmestas.

3.

Tiekėjams, kurių kvalifikacijos duomenys neatitinka perkančiosios organizacijos

nustatytų kvalifikacinės sistemos reikalavimų, perkančioji organizacija,

nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos,

praneša apie sprendimą ir prašymo atmetimo priežastis. Priežastys turi būti

pagrįstos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijais, nurodytais šio įstatymo

77 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

ketinimą išbraukti iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų ūkio subjektas įspėjamas

raštu iš anksto, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki išbraukimo, kartu nurodant

numatomą išbraukimą pagrindžiančią priežastį ar priežastis.

80 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas

vykdomas vadovaujantis šio įstatymo II skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.

81 straipsnis.

Preliminariosios sutarties ypatumai

sutartį, vadovaujasi šio skyriaus reikalavimais, kaip ir atlikdama šio įstatymo

2 straipsnio 26–29 dalyse nurodytus pirkimus.

preliminariąją sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirkimo

sutartį šios sutarties pagrindu ji gali sudaryti neskelbiamų derybų būdu,

vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.

preliminariąja sutartimi, siekdama trukdyti, apriboti ar iškreipti

konkurenciją.

82 straipsnis. Pasiūlymai dėl trečiųjų šalių kilmės

prekių

straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų

šalių, su kuriomis Europos Bendrija nėra sudariusi nei daugiašalio, nei

dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Bendrijos įmonių konkurencinį ir

veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant

Europos Bendrijos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės prekių

dalis, nustatyta pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr.

2913/92, patvirtinantį Bendrijos muitinės kodeksą, sudaro daugiau kaip 50

procentų visos pasiūlytos prekių vertės. Šiuo atveju programinė įranga,

naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma preke.

atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo

kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie

pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies

reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas,

taikant šį straipsnį, nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma

tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajai organizacijai tektų įsigyti

įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos

charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techninės eksploatacijos bei

priežiūros sunkumų ar per didelių sąnaudų.

trečiųjų šalių kilmės prekių dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai

netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms ši teisė suteikta Tarybos sprendimu.

83 straipsnis. Informacijos, susijusios su

pirkimais, vykstančiais trečiosiose šalyse, pateikimas

Ūkio ministeriją apie visus bendrojo pobūdžio

teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jos susiduria norėdamos sudaryti

paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Ūkio ministerija šią

informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.

informuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie

visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami

sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurie iškyla dėl to, kad

nesilaikoma šių tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų:

1) Konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės

jungtis į organizacijas gynimo;

2) Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į

organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

3) Konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo

darbo;

4) Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo

panaikinimo;

5) Konvencijos Nr.

138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;

6) Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir

profesinės veiklos srityje;

7) Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams

ir moterims už lygiavertį darbą;

8) Konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo

uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.

ministerija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos

Bendrijų Komisijai.

IV skyrius

supaprastinti pirkimai

PIRMASIS skirsnis

bendrosios nuostatos

84 straipsnis. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai ir jų atlikimo tvarka

Šiame

skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės

ribas, nustatytas šio įstatymo 11 straipsnyje;

2) šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų

pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti

pirkimai.

85

straipsnis. Vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų

supaprastinti pirkimai

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

srityje veikiančios perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka

pačių pasitvirtinta tvarka. Ji turi atitikti šio įstatymo 3 straipsnyje

nustatytus pirkimų principus ir tikslus, tačiau apie pirkimus, kuriuos pagal

pasitvirtintą tvarką numatyta paskelbti viešai, privalo skelbti šio įstatymo 89

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Perkančioji organizacija turi

nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų pasiūlymų pateikimo terminą, skaičiuojant

nuo skelbimo paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Kiti šio įstatymo IV skyriaus reikalavimai šiems pirkimams yra neprivalomi.

85 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos tikrinimas ir vertinimas

Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai

atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus.

dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius

kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne

mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Skelbime perkančioji organizacija turi

teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė

mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų

neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti

pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.

86 straipsnis.

Supaprastinti pirkimai ir jų būdai

1) supaprastinto atviro konkurso būdu;

2) supaprastinto riboto konkurso būdu;

3) skelbiamų supaprastintų derybų būdu;

4) neskelbiamų supaprastintų derybų būdu;

5) taikant įprastą komercinę praktiką.

įstatymo 116 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali

atlikti pirkimo procedūrą – vykdyti supaprastintą projekto konkursą.

3.

Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus gali atlikti taikydama

dinaminę pirkimo sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64

ir 65 straipsniuose, taip pat sudaryti preliminariąją sutartį, kaip nurodyta

šio įstatymo 63 straipsnyje, ar taikyti konkurencinį dialogą, kaip nustatyta

šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

atviro konkurso ar supaprastinto riboto konkurso būdais supaprastintas pirkimas

gali būti atliekamas visais

atvejais.

supaprastintų derybų būdu pirkimas gali būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš

šių sąlygų:

1) pirkimo objekto

dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo negalima aiškiai ir vienareikšmiškai apibūdinti

(žinomi tik pagrindiniai poreikiai, kuriuos turi patenkinti pirkimo objektas,

arba yra daug įvairių skirtingų būdų ir principų, kuriais galima išspręsti

prekių, paslaugų ar darbų poreikį lemiančias perkančiosios organizacijos

problemas), kad būtų galima surengti supaprastintą atvirą ar ribotą konkursą;

2)

supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų

ar pasiūlymų arba gautos paraiškos ar

pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.

jeigu yra kuri nors iš šio straipsnio 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nurodytų sąlygų.

gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1) supaprastintas atviras ar ribotas konkursas

neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

2) supaprastintame atvirame ar supaprastintame

ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų

arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos

kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į neskelbiamas supaprastintas

derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių

aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti

paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

4) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo

iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar

darbų, tačiau supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso ar

skelbiamų supaprastintų derybų būdu dėl per ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti

neįmanoma ir nėra jokios kitos alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama

ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės ir paslaugos:

1) kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę

sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo

tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis

prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo

efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių

charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis

prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų

prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti

atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių

charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos

diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms užsienyje ir Lietuvos

Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, kariniams atstovams ir

specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje.

pat gali būti perkamos prekės, kai:

1) perkamos prekės gaminamos tik mokslo,

eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti

pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami muziejų eksponatai, archyviniai ir

bibliotekiniai dokumentai, yra prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4) ypač palankiomis sąlygomis perkama iš

bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio

subjektų;

5) prekės perkamos iš valstybės rezervo.

supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos, kai:

1) perkama po projekto konkurso iš šio konkurso

laimėtojo arba vieno iš kelių laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami

visi laimėtojai;

2) perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais

dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

3) perkamos oro transporto paslaugos.

supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,

paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo

įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties

vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su

kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai

sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo

sutarties kainos;

2) perkant iš

esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal

ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta

atviro ar riboto konkurso būdu, kurį

skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę

pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti

tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių

trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai

skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingos ar

panašaus pobūdžio paslaugos.

pirkimai gali būti atliekami esant bent vienai šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė mažesnė kaip

75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio;

2) dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija,

stichinė nelaimė, epidemija ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo

neįmanoma atlikti kitais supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų

procedūrų atlikimo tvarkos;

3) perkamos teisėjų, profesinės karo tarnybos karių,

perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo

sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;

4) prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant

reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

5) atskiroms

pirkimo dalims, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra

suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą

pirkimo sutartį, jei tų dalių bendra vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne

didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės perkant panašias

prekes ar paslaugas ir 1,5 procento – perkant darbus.

87

straipsnis. Supaprastinti

pirkimai iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų

nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros

įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų

pacientų

Šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose

nurodytais būdais supaprastinti pirkimai gali būti atliekami, kai iš

socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų

nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo

iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų

neįgaliųjų ir kurių veikla nėra įtraukta į neremtinų veiklos rūšių sąrašą, ir

įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo

terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, perkamos jų

pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Įmonių, kuriose

dirba daugiau kaip 50 procentų neįgaliųjų, neremtinų veiklos rūšių sąrašą

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes,

konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie

tarptautinių organizacijų, atlikdama supaprastintą pirkimą šio įstatymo 86

straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais valstybės ir

savivaldybių biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip 10 procentų visų asignavimų,

numatytų biudžeto programų sąmatoje prekėms ir paslaugoms pirkti bei

materialiajam turtui įsigyti, privalo skirti šioje dalyje nurodytų įstaigų ir

įmonių pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti,

išskyrus tuos atvejus, kai jai reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės

negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Šioje dalyje nurodytos įstaigos

ir įmonės parengia ir patvirtina gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar

atliekamų darbų sąrašus ir skelbia juos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ kasmet iki spalio 1 dienos.

87 straipsnis. Neįvykęs supaprastintas ribotas konkursas

Supaprastintas

ribotas konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė viena paraiška;

2) negautas

nė vienas pasiūlymas;

3) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

4) atmesti

visi pasiūlymai;

5)

perkančioji organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje

nustatytais atvejais.

88 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai

ir konfidencialumas

Atlikdama supaprastintus pirkimus, perkančioji

organizacija privalo laikytis šio įstatymo 3 ir 6

straipsniuose nustatytų pirkimų principų ir konfidencialumo reikalavimų.

89 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimas

kiekvieną pirkimą, atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto

konkurso, skelbiamų supaprastintų derybų būdu, arba kai vykdomas supaprastintas

projekto konkursas.

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų

pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai gali būti papildomai skelbiami

perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje ir kituose leidiniuose bei

kitur internete.

„Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje

sistemoje, perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų

tarnybai, o ši juos skelbia šio įstatymo nustatyta tvarka. Skelbimas Centrinėje

viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančiosios organizacijos interneto

tinklalapyje ar kitame leidinyje negali būti paskelbtas anksčiau negu

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. To paties skelbimo turinys

visur turi būti tapatus

Viešųjų pirkimų tarnyba.

90 straipsnis.

Supaprastintų pirkimų komisija

Supaprastintiems pirkimams atlikti turi būti sudaryta

komisija. Komisija gali būti nesudaryta, kai pirkimas atliekamas vadovaujantis

įprasta komercine praktika. Šios komisijos sudarymą, veiklą ir atsakomybę

91 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo techninė specifikacija

Techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti

šio įstatymo 25 straipsnyje, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

92 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas

skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo išsiuntimo tiekėjams dienos iki

pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo

dokumentai pateikiami to paprašiusiam tiekėjui nedelsiant, ne vėliau kaip per 3

darbo dienas, gavus prašymą.

pranešimai, paaiškinimai, papildymai, tiekėjams pateikiami asmeniškai,

siunčiami registruotu laišku arba registruotu laišku ir faksu ar elektroniniu

paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo data laikoma pateikimo data.

pateikti ir internete. Šiuo atveju interneto adresas turi būti nurodytas

skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai internete negali būti pateikti

anksčiau, negu apie pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi internete,

šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.

visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį, kurį sudaro dokumento

kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumento

vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro

vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

93 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus. Perkančioji organizacija atsako į

kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu

prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų

pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą prašymą atsako ne

vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos. Perkančioji organizacija,

atsakydama tiekėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams,

kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti

paaiškinimą. Atsakymas turi būti siunčiamas taip, kad tiekėjas jį gautų ne

vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva

gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o paskelbta informacija

tikslinama patikslinant skelbimą ir, vadovaujantis protingumo kriterijumi,

nukeliant pasiūlymų pateikimo terminą.

perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems pirkimo

procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams turi būti išsiųstas taip, kad tiekėjai jį

gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

paaiškina (patikslina) arba surengia susitikimą su tiekėjais arba jei ji negali

pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti

taip, kad visi tiekėjai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų

pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą

protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį tiekėjai, rengdami pirkimo

pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar

susitikimų protokolus, apie tai paskelbdama patikslinant skelbimą.

pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems tiekėjams, kuriems buvo

pateikti pirkimo dokumentai.

94 straipsnis. Supaprastinto pirkimo tiekėjų kvalifikacija

Perkančioji

organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo

sutartį. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 32–38 straipsniuose

nustatytais reikalavimais.

95 straipsnis. Supaprastintų pirkimų pasiūlymų

galiojimo terminas

privalo nurodyti reikalaujamą pasiūlymų galiojimo terminą. Šis terminas negali

būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos.

Sustabdžius pirkimo procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų

sustabdymo laikui.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai

savo pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu

nustatyta perkančiosios organizacijos. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo

laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek yra nustatyta pirkimo

dokumentuose.

pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų

galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios

organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji

organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios

dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų

galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie

tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų

galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo

užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu

dalyvis iki prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų

galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo

terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis

nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

96 straipsnis. Supaprastintų pirkimų pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas

ir atšaukimas

privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose ir

užantspauduotuose vokuose, ant kurių užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio

pavadinimas ir adresas. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus

vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai

pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų

viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo dalis

(techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) – kitame

užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą

voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Reikalavimas ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo kriterijumi vertinamą pasiūlymą pateikti dviejuose

vokuose netaikomas, kai pirkimas atliekamas derybų ir konkurencinio dialogo būdais. Pasiūlymo lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad

nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti

lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose ir

pasiūlymą susiūti yra netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima

elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas

turi būti pasirašytas tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo

dokumentuose gali būti nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo

patvirtinimo reikalavimai.

ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio

įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,

valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo

užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems tiekėjams.

4.

Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti

pakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus.

Nustatydama šį terminą, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo

sudėtingumą ir realų laiką pasiūlymams parengti.

dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti

tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems

tiekėjams.

tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį,

tačiau dėl kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos

pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik

tiekėjams susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų

atlikimo ar paslaugų teikimo vieta ir sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto

nebuvo numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo

pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems

tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą

informaciją.

pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas

yra gautas, nurodydama gavimo dieną, valandą ir minutę.

nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti

pateiktą savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

97 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas

Perkančioji organizacija gali pareikalauti užtikrinti

dalyvio pasiūlymo galiojimą ir privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo

sutarties įvykdymą. Užtikrinimų reikalavimus nustato šio įstatymo 30

straipsnis.

98 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas

99 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo procedūrų nutraukimas

Perkančioji

organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki

pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu

atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos

sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo taikant įprastą

komercinę praktiką, ir pirkimo, vykdomo šio įstatymo 85 straipsnio nustatyta

tvarka, procedūras.

100 straipsnis. Pranešimas kandidatams ir dalyviams

per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, kandidatams ir dalyviams privalo

pranešti apie:

1) paraiškų ar pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo

priežastis;

2) preliminarią pasiūlymų eilę tais atvejais, kai

tokia eilė sudaroma;

3) sprendimą dėl projekto konkurso rezultatų

patvirtinimo.

kitiems dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pirkimo

sutarties sudarymo, išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą, juose

nurodo tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis.

ANTRASIS skirsnis

supaprastintas atviras konkursas

101 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentai

organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame

konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus, kuriuose apibūdinamos

pirkimo sąlygos ir procedūros. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija:

1) pirkimo

pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) pirkimo

pasiūlymo galiojimo terminas;

3) perkamų

prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai ir

kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, paslaugų

ar darbų apimtis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių

tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir

kita pirkimo objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio

įstatymo 25 straipsnio reikalavimais;

4)

informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų

arba paslaugų, – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti

pasiūlymai, apibūdinimas;

5)

informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;

6)

informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma

pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;

7) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai;

8) dokumentų

sąrašas ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad

jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;

9) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie

tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės

tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų ar dovanų,

nesuteikė ir nesuteiks jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar

nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;

10) kur ir

kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;

11) vokų su

pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

12)

informacija, kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;

13) pirkimo

pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)

bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;

14) siūlomos

pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;

15) pirkimo

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo (jei reikalaujama) ir pirkimo sutarties

įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

16) būdai,

kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;

17) pirkimo

pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;

18) perkančiosios

organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su tiekėjais ir gauti

iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pareigos,

vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

19) jeigu

perkančioji organizacija pasilieka teisę

pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas, esant šio įstatymo 86 straipsnio 7

dalies 2 punkto sąlygai, – atitinkama informacija apie šią teisę.

konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir kokiai pirkimo

daliai atlikti jis ketina pasitelkti. Toks reikalavimas nekeičia pagrindinio

tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

nustatyti sutarties atlikimo sąlygas, susijusias su socialinėmis ir aplinkos

apsaugos reikmėmis, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės aktus.

pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau

papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjas.

vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,

aiškūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija

nupirkti tai, ko reikia.

102 straipsnis.

Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminas

Perkančioji

organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų

pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

103 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso ypatumai

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2.

Supaprastintas atviras konkursas laikomas įvykusiu, jei yra bent vienas

neatmestas pasiūlymas.

TREČIASIS SKIRSNIS

SUPAPRASTINTAS RIBOTAS KONKURSAS

104 straipsnis.

Supaprastinto riboto konkurso tvarka ir paskelbimas

Supaprastintas

ribotas konkursas vykdomas dviem etapais:

1) skelbimu

apie supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas

dalyvauti pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;

2)

perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.

105 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai

1.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,

nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:

1) paraiškų

rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) kandidatų

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;

3)

mažiausias kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies

pateikti pasiūlymus, skaičius.

2.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama

informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos

tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi

pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.

106 straipsnis. Paraiškos dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia

vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti

trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.

107 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos

tikrinimas ir vertinimas

įstatymo 33–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai atitinka

konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius

kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne

mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija skelbime turi

teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė

mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų

neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti

pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.

108 straipsnis.

Kvietimas pateikti pasiūlymus

įstatymo 107 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji

organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso

dokumentus.

pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, negali būti trumpesnis kaip 14

dienų, o perkant darbus – negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo kvietimo

pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

109 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso ypatumai

supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar

pateiktų pasiūlymų.

jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

KETVIRTASIS skirsnis

skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

110 straipsnis. Tiekėjų

informavimas apie supaprastintas derybas

skelbiamas supaprastintas derybas pranešama šio įstatymo 89 straipsnyje

nustatyta tvarka.

neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija

praneša raštu.

111 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju

turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi

būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga

informacija.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, atveju supaprastintų

derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek

jie neprieštarauja derybų esmei.

112 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju

organizacija pirkdama prekes ir paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo ar kvietimo pateikti pasiūlymus pirminių

pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, o

supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

113 straipsnis.

Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis

įstatymo 32–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus

ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus,

kai neskelbiamos supaprastintos derybos yra pasirinktos šio įstatymo 86

straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais.

114 straipsnis.

Derybos su atrinktais tiekėjais

turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar

darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys

niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios

informacijos;

2) visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi

reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės;

3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą

pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas

atstovas.

115 straipsnis.

Supaprastintų derybų galutiniai

pasiūlymai ir jų vertinimas

šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo

pakeisti derybų metu.

nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta

tvarka.

yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka

perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

PeNKTAsis skirsnis

supaprastintas Projekto konkursaS

116 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas

projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijų planavimo,

architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu

sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas.

117 straipsnis.

Supaprastinto projekto konkurso vykdymas

projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 89 straipsnio

nuostatomis.

vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų

planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar

kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją

(tiekėjus), jeigu:

1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju

numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba

2) supaprastinto

projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais

ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, į derybas

pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus

(pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).

3.

Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai

asmenys ir šių asmenų grupės.

supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar

kitaip diskriminuoti tiekėjų.

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

kuriuos pakvies pateikti planus ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo

atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti

nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės

atrankos kriterijus.

institucija tvirtina supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles.

118 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo

komisija

perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo

komisija (žiuri), kuriai perkančioji organizacija privalo suteikti visus

įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo

komisiją turi sudaryti su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję

fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami

profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių

turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti

planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą

dėl geriausio plano ar projekto).

pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis

mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų

eiliškumą, kartu pateikia savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo

paaiškinimo.

vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti

į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo

komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

šeštasis skirsnis

Įprasta komercinė praktika

119 straipsnis.

Supaprastinti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką

taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo

paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami

vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.

Pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 18

straipsnio 1–7 dalių, 89 straipsnio, 91–98, 100 straipsnių reikalavimai yra

neprivalomi.

dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio įstatymo 3

straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Šio pirkimo metu su

tiekėjais gali būti deramasi dėl pirkimo sąlygų. Prekės, paslaugos ar darbai

perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią

pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąją sutartį su

vienu ar keliais tiekėjais. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija

turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją

organizaciją kontroliuojančios institucijos.

Lt, gali būti sudaroma žodžiu.

V SKYRIUS

Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

120

straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų

nagrinėjimas

nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją

perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų

sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo

stadija.

tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar

pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir

terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje

nustatyta tvarka.

sutaikyti šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.

121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo

tvarka ir terminai

nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų

interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo

procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas

sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą

sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie

priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją

pateikusiam tiekėjui.

122 straipsnis. Ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimo

terminai

ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie

pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per

nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį

teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.

nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.

procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio

skundo priėmimo dienos.

123 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo

šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo

netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,

nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

124 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų

nagrinėjimas

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo

gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų

tarnybai.

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje

reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio

įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų

Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas

neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė

perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo

procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.

bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų

tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija

pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

125 straipsnis.

Taikinimas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali

būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą

persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų

Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija

sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų

Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti

padaryta žala kandidatams ar dalyviams.

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam

arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.

Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.

Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai

savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti

ir žodžiu, ir raštu.

pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo

dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo

procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

kad taikinimas būtų nutrauktas.

nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija

privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu

Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime

dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

sudaryti kliūčių šio įstatymo 124 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos

teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

126 straipsnis.

Atestavimas

organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų

pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų

pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

išlaidas padengia perkančioji organizacija.

institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų

procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

127 straipsnis. Viešųjų

pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų

atsakomybė

tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui

apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3.

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas

pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo

procedūras.

įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys

asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

1

priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 26 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE

(EVRK(1))

PATEIKTŲ

VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

skyrius

grupė

klasė

pavadinimas

aprašymas

45

Statyba

Į šį skyrių įeina:

naujų pastatų

statyba ir statybos darbai, restauravimas ir paprastas remontas

45000000

45.1

Statybvietės

paruošimas

45100000

45.11

Pastatų

nugriovimas, išardymas; žemės darbai

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių nugriovimas;

statybviečių

tvarkymas:

žemės darbai –

iškasimas,

užkasimas, statybvietės lyginimas, griovių kasimas, akmenų pašalinimas,

sprogdinimas ir t. t.;

vietovės paruošimas

kasybos darbams:

viršutinio žemės

sluoksnio pašalinimas ir kitoks kasybos aikštelių atidengimas ir paruošimas

naudoti statyboms.

Į šią klasę taip

pat įeina:

statybviečių

drenažas,

žemės ir miškų ūkio

paskirties naudmenų drenažas

45110000

45.12

Žvalgomasis

gręžimas

Į šią klasę įeina:

žvalgomasis

gręžimas, skirtas statybvietės geofizinėms, geologinėms arba kitoms savybėms

išžvalgyti.

Į šią klasę

neįeina:

naftos ir gamtinių

dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimas (žr. 11.20),

vandens gręžinių

gręžimas (žr. 45.25),

šachtų įrengimas

(žr. 45.25),

naftos ir gamtinių

dujų telkinių geofizinis, geologinis ir seisminis žvalgymas (žr. 74.20)

45120000

45.2

Pastatų ir jų dalių

statyba, inžinerinių statinių statyba

45200000

45.21

Bendroji pastatų

statyba ir inžinerinių statinių statyba

Į šią klasę įeina:

visų rūšių pastatų

statyba,

inžinerijos

statinių statyba:

tiltų, įskaitant

tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir

požeminiams keliams (metro), statyba,

ilgų nuotolių

vamzdynai, komunikacijų ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto

komunikacijų ir elektros linijos, papildomi miesto statybos darbai,

surenkamųjų pastatų

surinkimas ir statyba vietoje.

Į šią klasę

neįeina:

naftos ir gamtinių dujų gavybos pagalbinės paslaugos (žr.

11.20),

savos gamybos

surenkamųjų konstrukcijų ar jų dalių,

kitokių negu betoninės, montavimas statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

sporto aikštelių,

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių (be

pastatų) statybos darbai (žr. 45.23),

pastatų įrengimas

(žr. 45.3),

pastatų apdaila

(žr. 45.4)

architektų ir

inžinierių veikla (žr. 74.20),

statybos projekto

valdymas (žr. 74.20)

45210000

45.22

Laikančiųjų stogo

konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Į šią klasę įeina:

stogų montavimas,

stogų dengimas,

hidroizoliavimas

45220000

45.23

Automagist-ralių,

kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba

Į šią klasę įeina:

automagistralių,

gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statyba,

geležinkelių

statyba,

oro uosto pakilimo

takų statyba, sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo

aikštelių (be pastatų) statyba,

kelių ir stovėjimo

aikštelių ženklinimas.

Į šią klasę

neįeina:

paruošiamieji žemės

kasimo darbai (žr. 45.11)

45230000

45.24

Vandens statinių

statyba

Į šią klasę įeina:

statyba –

vandens kelių,

uostų ir upių įrenginių, jachtų ir valčių prieplaukų, šliuzų ir t. t.,

užtvankų ir dambų

dugno valymo

darbai,

povandeniniai

darbai

45240000

45.25

Kiti statybos

darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Į šią klasę įeina:

statybos darbai,

apimantys vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių

žinių arba įrangos:

pamatų įrengimas,

įskaitant polių įleidimą,

šulinių ir šachtų

įrengimas,

ne savos gamybos

plieno elementų montavimas,

plieno lankstymas,

mūrijimas ir

grindimas,

pastolių ir darbo

platformų sumontavimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų

nuomą,

kaminų ir

pramoninių krosnių įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

pastolių nuoma be

jų sumontavimo ir išardymo (žr. 71.32)

45250000

45.3

Pastatų įrengimas

45300000

45.31

Elektros

instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių įrengimas:

elektros

instaliacijos ir įtaisų įrengimas,

telekomunikacijos

sistemų įrengimas,

elektrinio šildymo

sistemų įrengimas,

radijo ir

televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) įrengimas,

gaisro

signalizacijos įrengimas,

apsaugos sistemų

įrengimas,

liftų ir

eskalatorių įrengimas,

žaibolaidžių

įrengimas ir t. t.

45310000

45.32

Izoliacijos

įrengimas

Į šią klasę įeina:

šilumos, garso ir

vibracijos izoliacijos įrengimas pastatuose arba kituose statybos objektuose.

Į šią klasę

neįeina:

hidroizoliavimas

(žr. 45.22)

45320000

45.33

Santechnikos darbai

Į šią klasę įeina:

pastatuose arba

kituose statybos objektuose:

santechnikos ir

sanitarijos įrangos įrengimas,

dujų įtaisų

įrengimas,

šildymo, vėdinimo,

šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos bei angų įrengimas,

automatinių

gesinimo sistemų įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

elektros šildymo

sistemų įrengimas (žr. 45.31)

45330000

45.34

Kitoks pastatų ir

statinių įrengimas

Į šią klasę įeina:

kelių,

geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų

įrengimas,

kitur nenurodytos

įrangos ir įrenginių įrengimas pastatuose ir kituose statiniuose

45340000

45.4

Statybos baigimas

45400000

45.41

Tinkavimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių išorės ir vidaus tinkavimas ir gipsavimas, įskaitant balanų,

reikalingų šiems darbams, ruošimą

45410000

45.42

Staliaus dirbinių

įrengimas

Į šią klasę įeina:

ne savos gamybos iš

medžio ir iš kitų medžiagų pagamintų durų ir langų rėmų, virtuvės įrangos,

laiptų, parduotuvių įrangos ir pan. įrengimas

vidaus apdailos

darbai, tokie kaip lubų, medinių sienų dangų, kilnojamųjų pertvarų ir t. t.

įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

parketo ir kitų

medinių grindų dangų klojimas (žr. 45.43)

45420000

45.43

Grindų ir sienų

dengimas

Į šią klasę įeina:

klojimo, dengimo,

kabinimo arba tiesimo darbai pastatuose arba kituose statiniuose:

keraminių,

betoninių arba skaldyto akmens sienų arba grindų plytelių klojimas,

parketo ir kitokių

medinių grindų dangų klojimas,

kiliminių arba

linoleumo dangų, įskaitant guminį arba plastikinį linoleumą, klojimas,

teraco, marmuro,

granito arba skalūno grindų arba sienų dangos įrengimas,

sienų apmušalų

klijavimas

45430000

45.44

Dažymas ir

stiklinimas

Į šią klasę įeina:

pastatų išorės ir

vidaus dažymas,

civilinės

paskirties statinių dažymas,

stiklų, veidrodžių

ir kt. stiklinimas.

Į šią klasę neįeina:

langų įstatymas

(žr. 45.42)

45440000

45.45

Kiti baigiamieji

statybos darbai

Į šią klasę įeina:

privačių baseinų

įrengimas,

pastatų valymas

garu, smėlio srove ir panašūs pastatų išorės darbai,

kitur nenurodyti

kiti pastatų apdailos darbai.

Į šią klasę neįeina:

pastatų ir kitų

statinių vidaus valymo darbai (žr. 74.70)

45450000

45.5

Statybos ar pastatų

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

45500000

45.50

Statybos ar pastatų

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Į šią klasę neįeina:

statybos ir pastatų

griovimo mašinų ir įrenginių nuoma be operatoriaus (žr. 71.32)

(1)Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pagal Statistinį Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos

klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite Europeene – NACE

rev.1 parengta nacionalinė versija – Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorius (EVRK), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995,

Nr. 43-1054).

Pastaba: Esant EVRK ir CPV darbų interpretavimo

skirtumams, viršenybę turi EVRK.

Lietuvos Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

2

priedėlis

PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE

A

PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC(1))

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

1.

Priežiūros ir

remonto paslaugos

6112, 6122, 633,

886

Nuo 50100000 iki

50982000 (išskyrus 50310000 iki 50324200 ir 50116510-9, 50190000-3,

50229000-6, 50243000-0)

2.

Sausumos transporto

paslaugos(2), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir

kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo paslaugas

712 (išskyrus

71235), 7512, 87304

Nuo 60112000-6 iki

60129300-1 (išskyrus 60121000 iki 60121600, 60122200-1, 60122230-0) ir nuo

64120000-3 iki 64121200-2

3.

Keleivių ir

krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo paslaugas

73 (išskyrus 7321)

Nuo 62100000-3 iki

62300000-5 (išskyrus 62121000-6, 62221000-7)

4.

Sausumos(3)

ir oro pašto paslaugos

71235, 7321

60122200-1,

60122230-0 62121000-6, 62221000-7

5.

Telekomunikacijų

paslaugos

752

Nuo 64200000-8 iki

64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3

6.

Finansinės

paslaugos:

paslaugos;

investavimo paslaugos(4 )

buvęs 81, 812, 814

Nuo 66100000-1 iki

66430000-3 ir nuo 67110000-1 iki 67262000-1(4)

7.

Kompiuterių ir

panašios paslaugos

84

Nuo 50300000-8 iki

50324200-4, nuo 72100000-6 iki 72591000-4 (išskyrus 72318000-7 ir nuo

72530000-9 iki 72532000-3)

8.

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(5)

85

Nuo 73000000-2 iki

73300000-5 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0)

9.

Apskaitos, audito

ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

Nuo 74121000-3 iki

74121250-0

10.

Rinkos tyrimų ir

viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

Nuo 74130000-9 iki

74133000-0 ir 74423100-1, 74423110-4

11.

Valdymo

konsultavimo(6 )ir panašios paslaugos

865, 866

Nuo 73200000-4 iki

73220000-0, nuo 74140000-2 iki 74150000-5 (išskyrus 74142200-8) ir

74420000-9, 74421000-6, 74423000-0, 74423200-2, 74423210-5, 74871000-5,

93620000-0

12.

Architektūrinės

paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir

landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninio konsultavimo

paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

Nuo 74200000-1 iki

74276400-8 ir nuo 74310000-5 iki 74323100-0 ir 74874000-6

13.

Reklamos paslaugos

871

Nuo 74400000-3 iki

74422000-3 (išskyrus 74420000-9 ir 74421000-6)

14.

Pastatų valymo

paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201 – 82206

Nuo 70300000-4 iki

70340000-6 ir nuo 74710000-9 iki 74760000-4

15.

Leidybos ir

spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

Nuo 78000000-7 iki

78400000-1

16.

Nuotekų ir atliekų

šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos

94

Nuo 90100000-8 iki

90320000-6 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0

(

1)CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo

reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.

(2)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių

transporto paslaugas.

(3)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių

transporto paslaugas.

(4)Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su

pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio

atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių

arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas.

Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų

nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma pagal bet kurias finansines procedūras,

arba teisių į juos įsigijimą arba nuomą; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos

prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų

arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos

sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.

(5)Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir

plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai

organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

(6)Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal

Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

Kodai pagal

Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną

(CPV)

17.

Viešbučių ir

restoranų paslaugos

64

Nuo 55000000-0 iki

55524000-9 ir nuo 93400000-2 iki 93411000-2

18.

Geležinkelių

transporto paslaugos

711

60111000-9 ir nuo

60121000-2 iki 60121600-8

19.

Vandens transporto

paslaugos

72

Nuo 61000000-5 iki

61530000-9 ir nuo 63370000-3 iki 63372000-7

20.

Papildomos ir

pagalbinės transporto paslaugos

74

62400000-6,

62440000-8, 62441000-5, 62450000-1, nuo 63000000-9 iki 63600000-5 (išskyrus

63370000-3, 63371000-0, 63372000-7) ir 74322000-2, 93610000-7

21.

Teisinės paslaugos

861

Nuo 74110000-3 iki

74114000-1

22.

Personalo atrankos

ir aprūpinimo paslaugos(1)

872

Nuo 74500000-4 iki

74540000-6 (išskyrus 74511000-4) ir nuo 95000000-2 iki 95140000-5

23.

Tyrimo ir saugumo

paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873, išskyrus 87304

Nuo 74600000-5 iki

74620000-1

24.

Švietimo ir

profesinio mokymo paslaugos

92

Nuo 80100000-5 iki

80430000-7

25.

Sveikatos ir

socialinės paslaugos

93

74511000-4 ir nuo 85000000-9

iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)

26.

Poilsio

organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

Nuo 74875000-3 iki

74875200-5 ir nuo 92000000-1 iki 92622000-7 (išskyrus 92230000-2)

27.

Kitos paslaugos(2)

(

1)Išskyrus darbo sutartis.

(2)Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir

televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų

programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,

kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta

perkančioji organizacija.

Pastaba: Esant CPC ir CPV paslaugų interpretavimo

skirtumams, viršenybę turi CPC.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

3 priedėlis

KAI

KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis

reikšmėmis:

1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –

pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti

medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų

medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir

perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio

aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis

neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos

reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,

terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir

ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,

susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir

darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas

kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal

bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei

medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;

2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė

specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai

apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai

rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų

atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo

(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,

būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,

bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo

(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo

tvarka;

3) standartas – pripažintos

standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir

daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir

kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas

standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

4) Europos techninis liudijimas – Europos

techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto

tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,

kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir

nustatantis techninius produkto reikalavimus;

5) bendroji techninė

specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių

pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;

6) techninis etalonas – bet kuris Europos

standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,

priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

4

priedėlis

BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl

elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

paskirstymas –

teisės akto nėra.

geležinkelio paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

paslaugų srityje –

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl

Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų

kokybės gerinimo.

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl

leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi

jais sąlygų.

vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

teisės akto nėra.

įrangos srityje –

teisės akto nėra.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu

sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis,

koordinavimo.

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą

viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų

sektoriuose, suderinimo.

Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV;

tekstas svarbus EEE).

(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –

CPV; tekstas svarbus EEE).

direktyva 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos,

transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo.

direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių

sudarymo tvarkos derinimo.

ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų

pirkimų tvarkai.

Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB,

numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir

pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų.

Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą

dėl viešųjų pirkimų.

naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus,

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo

darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo 3

straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1

dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl

veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos

Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl

paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos

perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl

spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į

paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie

pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų

institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos

Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl