Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.10.29)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr.14-352
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-325, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1550 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 7, 11, 14
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 9, 21, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1996 m. sausio 23 d. Nr.I-1179
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinį
reguliavimą, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, apsaugą, apsaugos
finanansavimą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
2
straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šio
įstatymo pagrindinės sąvokos:
kilnojamosios kultūros vertybės - prieš 50 metų ir anksčiau sukurti pagal
paskirtį ir prigimtį kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos medžiaginiai
kūriniai ir kiti daiktai, turintys didelę kultūrinę vertę, tai yra
reikšmingi etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu,
religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat tuo, kad apibūdina tipiškus bei
specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius; kilnojamąja kultūros vertybe
gali būti ir vėliau nei prieš 50 metų sukurtas kūrinys, turintis didelę
kultūrinę vertę;
antikvariniai
daiktai - visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir
žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, nesvarbu,
kokia jų išliekamoji kultūrinė vertė;
Lietuvos kultūros paminklas - kilnojamoji kultūros vertybė, šio įstatymo
nustatyta tvarka paskelbta Lietuvos kultūros paminklu;
kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga - visuma priemonių, kuriomis siekiama
išsaugoti dabartinei ir ateities kartoms kilnojamąsias kultūros vertybes
mokslo, švietimo, kultūros tęstinumo ir kitiems tikslams;
valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita - nesančių valstybinėse
saugyklose valstybės saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių registras
(toliau - Registras) ir kilnojamųjų kultūros vertybių valstybinėse saugyklose
(toliau - valstybinės saugyklos) esančių kilnojamųjų kultūros vertybių
sąrašai;
kilnojamosios
kultūros vertybės apsaugos reglamentas - tipinės arba individualios
saugojimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės, užtikrinančios kilnojamosios
kultūros vertybės išsaugojimą;
kilnojamosios kultūros vertybės pasas - dokumentas, kuriame surašomi
pagrindiniai duomenys apie kilnojamąją kultūros vertybę, kultūros ministro
įsakymo įrašyti vertybę į Registrą išrašas, fotonuotraukos ar ir kita vizuali
medžiaga, informacija apie atliktus restauravimo ir konservavimo darbus,
buvimo vietos ir savininkų pasikeitimus;
konservavimas - tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas - apsaugoti
kilnojamąją kultūros vertybę nuo savaiminio gedimo;
restauravimas - tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas - atskleisti
kultūrinę vertę pašalinant pažeidimus, gedimus, užkonservuojant autentiškas
ir atkuriant trūkstamas dalis.
3
straipsnis. Įstatymo objektai
Šio įstatymo objektai yra kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai
daiktai:
1) archeologiniai radiniai;
2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
3) daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros,
karo, sporto istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
5) meno vertybės: vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; meninės
fotografijos ir kiti originalūs kūriniai; liaudies dailės kūriniai; statinių
dalys ir jų fragmentai;
6) muzikos instrumentai;
7) rankraštinės knygos, inkunabulai, kodeksai, spaudiniai ir kiti leidiniai;
8) daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę,
ordinai ir medaliai;
9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys daiktai;
10) archyviniai dokumentai;
11) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai, turintys meninę,
istorinę ar kitokią kultūrinę vertę, kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių
vertė ir rūšis.
Kilnojamosiomis kultūros vertybėmis gali būti ir kilnojamųjų kultūros
vertybių atskiros dalys.
4 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių priklausymas
nuosavybės teise
Kilnojamosios kultūros vertybės nuosavybės teise gali priklausyti
Lietuvos valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims.
2.
Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose bei statiniuose arba jų
dalyse rastos kilnojamosios kultūros vertybės, kurių savininkas negali būti
nustatytas arba pagal įstatymą yra netekęs teisės į jas, pereina valstybės
nuosavybėn. Asmeniui, radusiam ir perdavusiam kilnojamąją kultūros vertybę, išmokamas
atlyginimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teisiniai
pagrindai
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga atliekama vadovaujantis Lietuvos
Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais.
6
straipsnis. Tarptautinės sutartys ir konvencijos
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar konvencijose nustatytos
kitokios taisyklės negu tos, kurias numato kilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugą reguliuojantys teisės aktai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių ar konvencijų taisyklės.
II. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
7 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančios
institucijos
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrina šios valstybės institucijos:
1)
Valstybinė paminklosaugos komisija;
2)
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija;
3)
Lietuvos archyvų departamentas;
4)
apskričių viršininkai;
5)
savivaldybės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-325, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1550 (97.07.09)
8
straipsnis. Valstybinė paminklosaugos komisija
Valstybinė paminklosaugos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo,
Respublikos Prezidento, Vyriausybės ekspertas ir konsultantas. Valstybinė
paminklosaugos komisija:
1) su Kultūros ministerija formuoja kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
valstybės politiką, kontroliuoja jos įgyvendinimą, vertina šios politikos
įgyvendinimo programas;
2) vertina biudžeto lėšų, skirtų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai,
paskirstymą ir naudojimą;
3) vertina kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reguliuojančius teisės aktus
ar jų projektus ir teikia siūlymus;
4) vertina ir aprobuoja siūlymus kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į
Registrą bei išbraukti iš Registro, paskelbti paminklais bei panaikinti
sprendimą dėl paskelbimo paminklais;
5) išklauso kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančių institucijų
ataskaitas ir vertina šių institucijų veiklą;
6) turi teisę tikrinti, kaip saugomos kilnojamosios kultūros vertybės;
7) informuoja visuomenę apie kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos problemas.
9 straipsnis. Kultūros
ministerijos ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento
kompetencija kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje
Kultūros ministerija:
1) kartu su Valstybine paminklosaugos
komisija nustato kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos strategiją, jos
įgyvendinimo politiką;
2) įgyvendina Valstybinę kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos politiką, atsiskaito už šios politikos įgyvendinimą
Vyriausybei ir Seimui;
3) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, projektus;
4) nustato ir, aprobavus Valstybinei
paminklosaugos komisijai, tvirtina kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į
Registrą ir kilnojamųjų kultūros vertybių skelbimo Lietuvos kultūros paminklais
kriterijus ir tvarką, skiria kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų
komisiją;
5) steigia, reorganizuoja, likviduoja,
finansuoja ir kontroliuoja muziejus ir bibliotekas bei kitas institucijas,
susijusias su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;
6) Kultūros ministerijos atestavimo komisijos
teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas;
7) tvirtina restauravimo tarybas,
restauratorių atestacinę komisiją, kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą;
8) valstybinėms saugykloms suteikia eksperto
teises;
9) rengia ir finansuoja kilnojamųjų kultūros
vertybių, esančių muziejuose ir bibliotekose, apsaugos ir restauravimo
programas;
10) nustato kilnojamųjų kultūros vertybių
(išskyrus archyvinius dokumentus) apskaitos, saugojimo, konservavimo,
restauravimo tvarką;
11) teikia kilnojamųjų kultūros vertybių
draudimo valstybės garantijas laikinai įvežamoms į Lietuvos Respubliką užsienio
valstybių kilnojamųjų kultūros vertybių parodoms;
12) rūpinasi dingusių kilnojamųjų kultūros
vertybių paieška ir jų grąžinimu;
13) kontroliuoja kilnojamųjų kultūros
vertybių apskaitą ir apsaugą muziejuose ir bibliotekose.
Kultūros ministerijos Kultūros vertybių
apsaugos departamentas:
1) įgyvendina valstybinę kultūros vertybių,
nesančių valstybinėse saugyklose, apsaugos politiką;
2) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių kilnojamųjų kultūros vertybių, nesančių kultūros vertybių
saugyklose, apsaugą, projektus;
3) apskaito kultūros kilnojamąsias vertybes
(išskyrus archyvinius dokumentus), nesančias valstybinėse saugyklose, rengia,
tvarko ir saugo Registrą;
4) išduoda į Registrą įrašytų kilnojamųjų
kultūros vertybių pasus, parengia kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
reglamentus;
5) tikrina, kaip laikomasi kultūros vertybių,
įrašytų į Registrą, apsaugos reglamento;
6) kreipiasi į teismą dėl kultūros vertybių,
įrašytų į Registrą, priverstinio išpirkimo, lėšų, įdėtų į kultūros vertybių
restauravimą ir konservavimą, išieškojimo, taip pat dėl žalos, padarytos dėl
netinkamo kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo bei netinkamo
saugojimo ir naudojimo, atlyginimo;
7) rengia ir finansuoja kultūros vertybių,
įrašytų į Registrą, restauravimo, konservavimo ir tyrimo programas;
8) registruoja sandorius dėl kultūros
vertybių, įrašytų į Registrą;
9) duoda leidimus išvežti kultūros vertybes
ir antikvarinius daiktus į užsienį;
10) kontroliuoja, kaip laikomasi prekybos
antikvariniais daiktais taisyklių. Už šių taisyklių pažeidimus surašo
administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas;
11) kontroliuoja kilnojamųjų kultūros
vertybių apskaitą ir apsaugą muziejuose ir bibliotekose, už kilnojamųjų
kultūros vertybių apskaitos ir apsaugos taisyklių pažeidimus surašo
administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiria administracines nuobaudas;
12) kontroliuoja, kaip laikomasi kilnojamųjų
kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo tvarkos. Už šios tvarkos
pažeidimus surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, skiria
administracines nuobaudas;
13) atlieka kitas Kultūros ministerijos
pavestas funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
10 straipsnis. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės kompetencija archyvinių
dokumentų apsaugos srityje
Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kompetenciją archyvinių dokumentų apsaugos srityje nustato Archyvų įstatymas.
Kilnojamųjų kultūros vertybių ir paminklų, saugomų archyvuose, apskaitos,
konservavimo ir restauravimo tvarka turi būti suderinta su Kultūros
ministerija.
11 straipsnis. Apskrities viršininko kompetencija kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos srityje
Apskrities viršininkas:
1) kaupia informaciją apie į Registrą įrašytas kultūros vertybes, esančias
apskrityje;
2) turi teisę siūlyti Kultūros ministerijai įrašyti kultūros vertybes į
Registrą;
3) rengia kultūros vertybių apsaugos, konservavimo ir restauravimo apskrities
reikšmės programas ir įstatymo nustatyta tvarka kooperuoja lėšas šioms
programoms finansuoti;
4) steigia, finansuoja, kontroliuoja, reorganizuoja ir likviduoja apskrities
muziejų bei kitas apskrities reikšmės institucijas, susijusias su kilnojamųjų
kultūros vertybių apsauga;
5) skiria ir atleidžia apskrities muziejaus vadovą bei vyriausiąjį fondų
saugotoją, gavęs Kultūros ministerijos raštišką sutikimą.”
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-325, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1550 (97.07.09)
12 straipsnis. Savivaldybės kompetencija kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos srityje
Savivaldybė:
1) kaupia informaciją apie į Registrą įrašytas kultūros vertybes, esančias
savivaldybių teritorijoje;
2) atsako už savivaldybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą;
3) finansuoja savivaldybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimą,
konservavimą, restauravimą ir apsaugos priemonių įrengimą;
4) rengia, finansuoja ir įgyvendina savivaldybei priklausančių kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos programas;
5) tikrina, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių;
6)
steigia, finansuoja, kontroliuoja, reorganizuoja ir likviduoja vietinius
muziejus ir savivaldybių bibliotekas bei kitas institucijas, susijusias su
kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga;
7) skiria ir atleidžia vietinių muziejų ir savivaldybių bibliotekų vadovus
bei vietinių muziejų vyriausiuosius fondų saugotojus, gavusi raštišką Kultūros
ministerijos sutikimą.
III. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA
13 straipsnis. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita
1.
Šio įstatymo 3 straipsnyje išvardyti objektai, turintys išliekamąją kultūrinę
vertę ir saugomi valstybės, yra valstybės įtraukiami į apskaitą.
2.
Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita yra sudėtinė kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos dalis.
3.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą sudaro:
1)
Lietuvos muziejuose ir bibliotekose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių
inventoriniai sąrašai;
2)
Lietuvos archyvų fondo sąvadas;
3)
Registras.
4.
Kilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų muziejuose ir bibliotekose, apskaitos
tvarką nustato kultūros ministras.
5.
Kilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų archyvuose, apskaitos tvarką nustato
Lietuvos archyvų departamentas, suderinęs su kultūros ministru.
14 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymas į Registrą ir
išbraukimas iš jo
Registro nuostatus tvirtina kultūros ministras.
Kilnojamąsias kultūros vertybes, remdamasis kilnojamųjų kultūros vertybių
vertinimo ekspertų komisijos išvada ir suderinęs su Valstybine paminklosaugos
komisija, į Registrą įrašo ir iš Registro išbraukia kultūros ministras.
Išimties atvejais, kai gresia kilnojamosios kultūros vertybės sunaikinimas
ar kitoks jos praradimas, kultūros ministras turi teisę kilnojamąją kultūros
vertybę įrašyti į Registrą nesilaikydamas šio straipsnio nustatytos tvarkos.
Kilnojamųjų kultūros vertybių dalys gali būti įrašomos į Registrą ir kaip
atskiros kilnojamosios kultūros vertybės.
Kilnojamąją kultūros vertybę įrašyti į Registrą gali siūlyti kilnojamosios
kultūros vertybės savininkas, savivaldybė, apskrities viršininkas arba Kultūros
ministerija. Jeigu kilnojamoji kultūros vertybė neįrašoma į Registrą, Kultūros
ministerija siūlymą pateikusiam asmeniui ar institucijai turi duoti motyvuotą
atsakymą.
6.
Įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkui išduodamas
kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas ir pasas.
Kilnojamoji kultūros vertybė, nepriklausanti valstybei, gali būti įrašoma į
Registrą tik savininkui sutikus, išskyrus atvejus, kai išduodamas leidimas jai
laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos arba jeigu gresia jos sunaikinimas.
Kilnojamosios kultūros vertybės gali būti išbrauktos iš Registro, jeigu
jas įsigyja valstybinės saugyklos arba jeigu kilnojamųjų kultūros vertybių
vertinimo ekspertų komisija nustato, kad kilnojamoji kultūros vertybė:
1)
sunyko ar buvo sunaikinta;
2)
neturi arba neteko išliekamosios vertės.
9.
Kilnojamoji kultūros vertybė išbraukiama iš valstybinės apskaitos, kai ji
negrąžinamai išvežama pagal tarpvalstybinius susitarimus šio įstatymo 24
straipsnyje numatytais atvejais.
10.
Registro informacija teikiama kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą
užtikrinančioms institucijoms.
Registro informaciją apie savininkus ir kilnojamųjų kultūros vertybių
saugojimo vietą be savininko sutikimo skelbti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-325, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1550 (97.07.09)
15
straipsnis. Lietuvos kultūros paminklai
Reikšmingiausias kilnojamąsias kultūros vertybes, įtrauktas į valstybinę
apskaitą, kultūros ministro siūlymu, pateiktu remiantis kilnojamųjų kultūros
vertybių vertinimo ekspertų komisijos išvadomis, pritarus Valstybinei
paminklosaugos komisijai, Vyriausybė skelbia Lietuvos kultūros paminklais.
Sprendimas dėl paskelbimo Lietuvos kultūros paminklu gali būti panaikintas
Vyriausybės nutarimu, laikantis šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos
tvarkos.
16 straipsnis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų pagrindinių priemonių
ir mažaverčio inventoriaus, turinčių kultūrinę vertę, sąrašai
Įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat politinių, religinių ir
visuomeninių organizacijų pagrindinės priemonės ir mažavertis inventorius,
turintys kultūrinę vertę (vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai,
muzikos instrumentai ir kt.), minėtose institucijose įtraukiami į apskaitą
atskirai. Šių priemonių įtraukimo į apskaitą tvarką nustato Finansų
ministerija, suderinusi su Kultūros ministerija.
2.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančių institucijų pareigūnai turi
teisę patikrinti pagrindinių priemonių ir mažaverčio inventoriaus, turinčių
kultūrinę vertę, sąrašus ir įstatymo nustatyta tvarka kilnojamąsias kultūros
vertybes siūlyti įrašyti į Registrą.
IV. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ SAUGOJIMAS
17 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas
valstybinėse saugyklose
Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas ir kaupimas valstybinėse
saugyklose yra viena iš pagrindinių valstybinės kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos sudėtinių dalių. Tam jos superkamos, kitaip įsigyjamos ar
priimamos saugoti depozito teisėmis.
Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimo valstybinėse saugyklose sąlygas
ir tvarką nustato Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų veiklą
reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Valstybinių saugyklų vertybių apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose
kilnojamosioms kultūros vertybėms, paskelbtoms Lietuvos kultūros paminklais,
turi būti nustatomi papildomi apsaugos, saugojimo, konservavimo ir restauravimo
reikalavimai.
19 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių priverstinis
paėmimas
Jeigu įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkas
nesilaiko kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento, neūkiškai ją laiko
arba jei dėl savininko kaltės gresia šios vertybės sunaikinimo pavojus, tai
kilnojamoji kultūros vertybė įstatymų nustatyta tvarka iš savininko gali
būti atlygintinai paimta.
20 straipsnis. Valstybės parama kilnojamųjų kultūros vertybių,
įrašytų į Registrą, savininkams
Iš valstybės biudžeto pagal Kultūros ministerijos patvirtintas programas
finansuojama:
1) Lietuvos kultūros paminklais paskelbtų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo,
konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbai;
2) įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo darbai ir 50
procentų restauravimo ir konservavimo darbų;
3) įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių, rodomų valstybės
institucijų organizuotose parodose, transportavimas ir draudimas.
2.
Eksponuojamų ar kitaip prieinamų visuomenei įrašytų į Registrą kilnojamųjų
kultūros vertybių savininkams kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondo
nuostatų nustatyta tvarka iš kultūros vertybių apsaugos fondo lėšų
kompensuojama šioms vertybėms išsaugoti reikalingų konservavimo,
restauravimo ir tyrimo darbų išlaidų dalis.
Jeigu dėl savininko kaltės kilnojamoji kultūros vertybė iš dalies ar
visiškai sunaikinama ar kitaip prarandama jos vertė, iš savininko gali būti
išieškotos valstybės lėšos, įdėtos į restauravimą, konservavimą, tyrimą ir
apsaugos priemonių įrengimą.
21 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių
konservavimas ir
restauravimas
Konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias
kultūros vertybes gali tik Kultūros ministerijos atestavimo komisijos atestuoti
restauratoriai.
Kilnojamosios kultūros vertybės
restauravimo ir konservavimo programą tvirtina, darbų procesą ir kokybę
kontroliuoja bei darbą priima restauravimo taryba.
Konservavimo ir restauravimo tvarką
nustato Kultūros ministerija, o kontroliuoja, kaip jos laikomasi, Kultūros
vertybių apsaugos departamentas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
V. SANDORIAI DĖL KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ, KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ
22 straipsnis. Sandoriai dėl įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros
vertybių
1.
Įrašytos į Registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, norėdamas ją
parduoti ar kitaip perleisti, privalo įspėti būsimą savininką apie šios
vertybės statusą ir apsaugos reglamento reikalavimus.
Sandoriai dėl įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių turi būti
sudaryti raštu ir per mėnesį įregistruoti Kultūros vertybių apsaugos
departamente, kuris įrašo į kilnojamosios kultūros vertybės pasą naująjį
savininką ir jam išduoda šios vertybės apsaugos reglamentą.
Sandoris dėl kilnojamosios kultūros vertybės, sudarytas nesilaikant šio
straipsnio reikalavimų, negalioja.
24 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių įvežimas į Lietuvos
Respubliką ir išvežimas iš Lietuvos Respublikos
Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų įvežimo į Lietuvos
Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė.
2.
Kilnojamosioms kultūros vertybėms ir antikvariniams daiktams, kuriems išvežti
pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą reikia leidimo, leidimą išduoda Kultūros
vertybių apsaugos departamentas. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių
daiktų kultūrinei vertei nustatyti ir jiems įkainoti kultūros ministras sudaro
kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą. Sprendimas dėl leidimo
išvežti turi būti priimtas per 15 parų nuo kreipimosi dienos. Kultūros ministras
turi teisę pratęsti terminą iki 30 parų.
Jeigu ekspertų taryba nustato, kad norimas išvežti daiktas yra kilnojamoji
kultūros vertybė, kurios nebuvimas Lietuvoje nuskurdintų Lietuvos kultūros
paveldą, leidimas negrąžinamai išvežti šią vertybę neduodamas. Šiuo atveju
kilnojamoji kultūros vertybė, savininkui sutikus, gali būti arašoma į Registrą
arba valstybės išperkama.
Archyvinių dokumentų išvežimo ir įvežimo tvarką nustato Archyvų įstatymas.
Archyviniams dokumentams leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos
išduoda Lietuvos archyvų departamentas.
Į Registrą įrašyta arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugoma
kilnojamoji kultūros vertybė, Valstybinei paminklosaugos komisijai sutikus,
iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai gali būti išvežta tik pagal
tarpvalstybinius susitarimus:
1) kilnojamųjų kultūros vertybių mainų atveju, kai kilnojamųjų kultūros
vertybių vertinimo ekspertų komisija nustato, kad mainais gaunama kilnojamoji
kultūros vertybė neabejotinai reikšmingesnė Lietuvos kultūrai negu
atiduodama kilnojamoji kultūros vertybė;
2) kilnojamosios kultūros vertybės grąžinimo valstybei, iš kurios buvo
neteisėtai išvežta atveju.
Užsienio valstybių kilnojamųjų kultūros vertybių parodoms, laikinai
įvežamoms į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka gali būti taikomos kilnojamųjų kultūros vertybių draudimo valstybės
garantijos.
25 straipsnis. Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų kilnojamųjų
kultūros vertybių grąžinimas
Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtoms kilnojamosioms kultūros
vertybėms grąžinti senaties terminas netaikomas. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė organizuoja dingusių kilnojamųjų kultūros vertybių paiešką ir
grąžinimą.
VI. KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSAVIMAS
26 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos finansavimas
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga finasuojama iš šių vertybių savininkų,
valdytojų ar naudotojų lėšų.
2.
Iš valstybės biudžeto finansuojama:
1)
valstybinių saugyklų ir kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių
įstaigų išlaikymas;
2)
valstybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių
įrengimas, tyrimas, konservavimas, restauravimas;
3)
kilnojamųjų kultūros vertybių valstybinė apskaita;
4)
kilnojamųjų kultūros vertybių išpirkimas, priverstinis paėmimas ir šio
įstatymo 20 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti kilnojamųjų kultūros vertybių
konservavimo ir restauravimo darbai, apsaugos priemonių įrengimas, kilnojamųjų
kultūros vertybių transportavimas ir draudimas;
5)
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybės programų įgyvendinimas;
6)
neteisėtai išvežtų ar pagrobtų kilnojamųjų kultūros vertybių paieška ir
sugrąžinimas;
7)
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą užtikrinančių valstybės institucijų
išlaikymas.
3.
Iš savivaldybių biudžetų finansuojama:
1)
savivaldybių įsteigtų saugyklų ir kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių
apsauga susijusių įstaigų išlaikymas;
2)
savivaldybei priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių
įrengimas, kilnojamųjų kultūros verybių tyrimas, konservavimas, restauravimas;
3)
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos savivaldybės programos.
27 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas
1.
Prie Kultūros ministerijos steigiamas kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
fondas, kurio nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2.
Fondo lėšas sudaro:
1)
baudos už kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, prekybos antikvariniais
daiktais, kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo taisyklių
pažeidimus;
2)
žyminis mokestis už leidimų išvežti (išsiųsti) kilnojamąsias kultūros vertybes
ir antikvarinius daiktus išdavimą;
3)
lėšos, gautos realizavus konfiskuotas kilnojamąsias kultūros vertybes ir
antikvarinius daiktus;
4)
valstybės, savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų parama, labdara;
5)
kitos teisėtai įgytos lėšos.
3.
Fondas:
1)
finansuoja norimų išvežti ar parduoti kilnojamųjų kultūros vertybių pirkimą
valstybinėms saugykloms;
2)
kompensuoja į Registrą įrašytų eksponuojamų ar kitaip prieinamų visuomenei
kilnojamųjų kultūros vertybių savininkams konservavimo, restauravimo ir tyrimo
darbų išlaidas.
VII. ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ
28
straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
18 straipsnis. Įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių
saugojimas
Kultūros vertybių apsaugos departamentas parengia kiekvienos įrašytos į
Registrą kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą, užpildo
kilnojamosios kultūros vertybės pasą ir įteikia juos savininkui, valdytojui
ar naudotojui.
Kilnojamąsias kultūros vertybes saugo savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Jie privalo laikytis kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentų
reikalavimų.
Valstybė, norėdama išsaugoti įrašytas į Registrą kilnojamąsias kultūros
vertybes:
1) parengia kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą;
2) tikrina, kaip kilnojamųjų kultūros vertybių savininkai, valdytojai ar
naudotojai laikosi kilnojamųjų kultūros vertybių reglamentuose nustatytų
reikalavimų;
3) kontroliuoja prekybą kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, jų įvežimą į
Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos;
4) finansuoja kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimą, restauravimą,
tyrimą, apsaugos priemonių įrengimą ir rodymą parodose;
5) teikia kvalifikuotas nemokamas konsultacijas dėl kilnojamųjų kultūros
vertybių autorystės nustatymo, būklės įvertinimo, priemonių, būtinų
kilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti, mokslinio vertybių
inventorizavimo ir kilnojamųjų kultūros vertybių bei kolekcijų mokslinio
ištyrimo;
6) organizuoja dingusios kilnojamosios kultūros vertybės paiešką.
Kaip laikomasi į Registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos
reglamentų reikalavimų, kontroliuoja Kultūros vertybių apsaugos
departamentas. Patikrinti, kaip laikomasi reglamento reikalavimų, turi teisę ir
Valstybinė paminklosaugos komisija.
5.
Jeigu kilnojamosios kultūros vertybės valdytojas ar naudotojas nesilaiko
apsaugos reglamente nustatytų reikalavimų, Kultūros vertybių apsaugos
departamentas raštu įspėja jį bei kilnojamosios kultūros vertybės savininką ir
nustato terminą apsaugos reglamento reikalavimams įvykdyti. Jeigu
kilnojamosios kultūros vertybės valdytojas ar naudotojas iki nurodyto
termino neįvykdo apsaugos reglamento reikalavimų, Kultūros vertybių
apsaugos departamentas turi teisę pareikalauti, kad kilnojamosios kultūros
vertybės savininkas paimtų kilnojamąją kultūros vertybę iš valdytojo ar
naudotojo ir užtikrintų jos tinkamą saugojimą.
23 straipsnis. Prekyba antikvariniais
daiktais
Prekybos antikvariniais daiktais taisykles
nustato Vyriausybė.
Prekybą antikvariniais daiktais
kontroliuoja Kultūros vertybių apsaugos departamentas ir savivaldybė.
Patikrinti, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių, taip pat
turi teisę Valstybinė paminklosaugos komisija.
Kultūros vertybių apsaugos departamentas
turi teisę sulaikyti 15 dienų antikvarinio daikto pardavimą antikvariniais
daiktais prekiaujančioje parduotuvėje. Jeigu per minėtas 15 dienų ekspertai
nustato, kad antikvarinis daiktas yra kilnojamoji kultūros vertybė, ji gali
būti valstybės išperkama arba savininko sutikimu įrašoma į Registrą.
Valstybinėms saugykloms suteikiama pirmumo
teisė įsigyti įrašytas į Registrą kilnojamąsias kultūros vertybes parduotuvėse,
prekiaujančiose antikvariniais daiktais, bei aukcionuose. Aukcionuose
valstybinės saugyklos neturi teisės varžytis dėl kainos. Paskelbus galutinę
kultūros vertybės kainą, valstybinės saugyklos atstovas turi teisę šią vertybę
nupirkti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)