Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Įstatymas skelbtas:

Žin., 2002, Nr. 73-3085

Neoficialus įstatymo

tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2002 m. liepos  2 d. Nr. IX-1007

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką.

2.

Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2

straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos

Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų

esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę

teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir

požeminius gamtos išteklius.

2.

Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu

Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

4.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

5.

Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę

panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, taip pat

atlyginimas už licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės

nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie

gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), taip pat

kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą.

6.

Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame banke,

skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar)

sąskaitos sutartis, išskyrus kitas pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi

reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių

operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų.

7.

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas

siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1)

savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą,

kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

2)

savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla,

įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

3)

savarankiška sporto veikla;

4)

savarankiška atlikėjo veikla.

8.

Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę

ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam

tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir

dalyvavimo varžybose veikla.

9.

Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento,

šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip

atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo)

rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.

Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi

viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar

viešai pasirodant.

10.

Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir

turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.

11.

Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis

sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su

prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat

finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas),

kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos

kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu

kintamuoju.

12.

Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu

jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per

priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos,

surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat

naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba

laivus.

gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, (toliau

šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos

gyventojas laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis

Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per

priklausomą atstovą (agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos

nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento)

statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

14.

Pajamos – pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis

už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už

parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta

nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:

1)

dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų

skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios

vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl

pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai

pajų vertei ar daliai;

2)

nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei

atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo

įstatymą;

3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų

esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui

nemokamai suteiktus naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo drabužius, avalynę,

darbo įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones, jeigu su šiais darbo drabužiais,

avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo priemonėmis atliekamos darbo

funkcijos;

4)

gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, apskaičiuotą

pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas

paslaugas;

5)

sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas

nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms

padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant

savanorišką darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;

6)

vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos metu gyventojų

gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro reklaminio renginio, akcijos ar

reprezentacijos dalyvio gautos individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija

laikoma reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto

veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma

ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, esamiems ar potencialiems pirkėjams

informuoti. Vieneto reprezentacija – vieneto savo lėšomis organizuojama

priemonė naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais

vienetais arba gyventojais, išskyrus reprezentaciją organizuojančio vieneto

darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar kontroliuojančius

vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;

7)

dėl turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis

pelnas yra apmokestintas taikant 15 arba 13 procentų pelno mokesčio tarifus, ir

užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos valstybės narės, vienetų, kurių

verslo organizavimo formos yra išvardytos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio

įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 2 priedėlyje ir kurie yra tame

priedėlyje nustatytų mokesčių mokėtojai, kai šis perleidimas yra Pelno mokesčio

įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų išdava, reorganizavimo metu ir pagal

reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo vieneto dalyvio mainais į turėtas

įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus) gautas įsigyjančiojo vieneto akcijas

(dalis, pajus), kai abu nurodyti vienetai dalyvauja reorganizavime, o akcijų

kainų skirtumas, apmokėtas pinigais (jeigu yra), yra ne didesnis kaip 10

procentų įsigyjančiojo vieneto akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios

vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos;

8) dėl turto ir teisių

perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra

apmokestintas taikant 15 arba 13 procentų pelno mokesčio tarifus, kai šis

perleidimas yra Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų

išdava, reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas įsigyjamojo vieneto

dalyvio mainais į turėtas įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus) gautas

įsigyjančiojo vieneto akcijas (dalis, pajus), kai abu nurodyti vienetai

dalyvauja reorganizavime ir akcijų kainų skirtumo apmokėjimo pinigais nėra.

mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar

sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn

arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip

pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam

asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine

išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

16.

Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1)

nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų nuolatinių Lietuvos

gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir

iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes;

2)

nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo

pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje,

nuomą, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio

vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų

nuolatines bazes;

3)

bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;

4)

pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį

daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)

įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

17.

Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos, išskyrus šio

straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.

18.

Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar

kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo

39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos

gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio

Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į

kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

19.

Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią

ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš

ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:

1)

gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba

2)

gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba

3)

gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto

valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba

4)

gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir

su juo giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais

(fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio) susiję

asmenys, taip pat gyventojas ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)

sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), taip pat gyventojas ir jo

testamentiniai įpėdiniai, arba

5)

du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų

tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų)

tame vienete, arba

6)

du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai

ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų)

kartu su kitais asmenimis (sutuoktiniais, sužadėtiniais, sugyventiniais,

asmenimis, susijusiais giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) arba

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo

laipsnio), taip pat jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių

giminaičiais (iki antrojo laipsnio), testamentiniais įpėdiniais), arba

7)

gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

20.

Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba

kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir

ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

21.

Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į

finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš

šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1)

šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip

75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto

tarifo;

2)

šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku

mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip

organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3)

šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku

mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4)

kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio

administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5)

šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6)

šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai

aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių

taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių

administratoriams.

22.

Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų

mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą.

23.

Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.

24.

Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą,

arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja

prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

25.

Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė,

įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio

vieneto nuolatine buveine.

26.

Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija,

kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu

organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks

užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.

27.

Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu nuolatinio

Lietuvos gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1)

jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną ir

2)

jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtinių teisių jas įsigyti arba

3)

jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip

50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį

arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra

ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į

paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

28.

Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai

ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.

29.

Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo

individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint

verslo liudijimą, individualią sporto, atlikėjų veiklą.

30.

Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi

galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.

31.

Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai

darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma

teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų,

darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties

sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

32.

Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo

įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis

kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso

įsakmiai nurodytus atvejus).

3

straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai

Pajamų

mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

4

straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas

Lietuvos gyventoju laikomas:

1)

fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra

Lietuvoje, arba

2)

fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo

vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba

3)

fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su

pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo

taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija, arba

4)

fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba

daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir

viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su

pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta

kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba

5)

fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios

dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas

pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo

gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba

savivaldybių biudžetų.

2.

Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų

nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra:

1)

užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar

tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba

aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus

asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių,

socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra

Lietuvoje), arba

2)

ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš užsienio

valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba vietos

valdžios, arba

3)

ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą

per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.

3.

Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis

vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų

einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo

mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra

laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo

iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

4.

Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis

vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų

einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę

teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais,

kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks

fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį

laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi

komerciniai interesai yra, kai:

1)

fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir

(arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų)

arba

2)

daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje.

5.

Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio

straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu

Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis

yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo

apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90

procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo

17 straipsnyje nurodytas pajamas.

5

straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1.

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje

nurodytą atvejį.

3.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1)

laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies

3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2)

yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3)

tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško

mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su

kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį

faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas

asmuo.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

1)

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio

valstybėse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo

atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla

per nuolatinę bazę Lietuvoje;

2) ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje.

nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį

daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6

dalyje nustatytus atvejus;

5) su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas,

tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos

tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant

pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos

išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo

vardu;

8)

pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį

daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)

įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

programa, šio straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra

perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra

suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas,

turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba

paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio

programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio

programą.

6

straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos

gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro

pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir

palūkanoms;

2) [neteko galios nuo 2004-01-01]

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto

veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia

veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam

asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo

veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia

veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui,

veikiančiam atlikėjo vardu;

5)

honorarui;

6)

gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas

vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių

pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant

tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų

neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

8)

pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios

veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18

straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;

9)

ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

pajamoms;

10)

pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško

pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymas) numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant

ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo

dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į

pensijų išmokas;

11)

išmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka

išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį

įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties

terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas

yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas;

12)

grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą

gyvybės draudimo sutartį, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik

įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo

terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo

sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra

sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas;

13)

grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą

pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, gyventojui išstojus iš

pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų

fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo

dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio

amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų

mokesčio tarifas.

verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas

fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr.

IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

7

straipsnis.

Mokestinis laikotarpis

sutampa su kalendoriniais metais.

gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra

kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

II SKYRIUS

PAJAMŲ

PRIPAŽINIMAS

8

straipsnis. Pajamų pripažinimas

1.

Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

2.

Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:

1)

kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio

valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma,

neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą

pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba

2)

kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė

išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį

išskaičiuojančiam asmeniui.

3.

Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio

laikotarpio gruodžio 31 diena.

III

SKYRIUS

SPECIALIOSIOS

NUOSTATOS NUSTATANT KAI KURIAS PAJAMAS

9

straipsnis. Pajamos natūra

Pajamų,

gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10

straipsnis. Individualios veiklos pajamos

1.

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos,

įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn.

2.

Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą,

rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

11

straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo atveju

1.

Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda

turimas akcijas (dalis, pajus).

2.

Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma

turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji

rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.

12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikoma:

1) dividendai. Dividendais laikomos ir

skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyvio

gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to

turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną;

2) neribotos civilinės atsakomybės vieneto

dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno.

13

straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas

įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos

apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas

pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.

mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis

nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis

laikotarpis yra kalendoriniai metai.

14

straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą laivo reiso metu, nustatymas

Jūrininkų

už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15

straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis pajamų apskaičiavimas

1.

Bet kokios pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam gyventojui ar vienetui (pajamų

(pelno) mokesčio mokėtojui) didinant arba mažinant įsigytų ir (arba) parduotų

ar perleistų prekių kainas ar bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos

mokesčio administratoriaus ir laikomos gyventojo to mokestinio laikotarpio,

kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nustatyti

sandoriai, pajamomis.

2.

Mokesčio administratorius turi teisę koreguoti susijusių asmenų sandoryje ar

sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos neatitinka tikrosios rinkos kainos,

atsižvelgdamas į tuose sandoriuose nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba

pajamas ar išmokas apibūdinti iš naujo.

3.

Mokesčio administratorius, nustatydamas tikrąją rinkos kainą, gali taikyti

sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos metodus, jų taikymo tvarką bei

koreguotinų sandorių nustatymo ir pajamų ar išmokų apibūdinimo iš naujo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4.

Mokesčio administratorius gali sudaryti sutartis su kitų valstybių mokesčių

administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo.

IV

SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ

PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

16

straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

1.

Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias

pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:

1)

neapmokestinamosios pajamos;

2)

pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;

3)

leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu, – šio

Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

4)

per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne

individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar

kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje

nustatyta tvarka;

5)    neapmokestinamasis

pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant

mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis

neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų

dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo

dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20

straipsnyje nustatyta tvarka;

6)

nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio

laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta

tvarka.

2.

Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per

nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų

pajamų atimama:

1)

neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos

ir (arba)

2)

leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę

bazę, pajamų gavimu.

3.

Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 ir

(arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo

sprendimas atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų

leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios

veiklos rūšių.

17

straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1.

Neapmokestinamosios pajamos yra šios:

1)

pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo

santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba

vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka

asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams

(įtėviams);

2)

pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpas;

3)

pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų

iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais

vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra

nurodytos kituose šios dalies punktuose;

4)

pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės

arba savivaldybių institucijų sprendimais;

5)

Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio

kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau

mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių

arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui,

kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia

ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;

6)

kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba

buvusio politinio persekiojimo;

7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams

ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės

draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų

nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų

ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių

asmenų pajamų mokesčio lengvatos;

8)

išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10

metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias

gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias

gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos

grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio

lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos

pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų bei

kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis

gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos

įmokos nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos

pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama

tik įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino

pabaiga), taip pat, nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis, gyventojui

mokamos sumos;

9)

iš Lietuvos Respublikoje sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis,

viršijanti sumokėtas pensijų įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties

terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų

išmokas, taip pat, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą

pensijų fondą, išmokamos sumos dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas,

jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų

kaupimo sutarties sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus

pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;

10)

gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas,

sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo

išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne

trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra

sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas, taip pat, nutraukus tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti

pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta

ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra

sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas;

11) pensijos ir

rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių

fondų;

12)

iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;

13)

palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto

dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su

gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias

paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,

viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne

anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

14)

palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju

darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius

popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju

darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes

palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie

vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių

vertybinių popierių išleidimo dienos;

15)

palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;

16)

palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius

popierius;

17)

palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito

įstaigose laikomus indėlius;

18)

pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;

19)

paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos

Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo

būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat

iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma

(vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;

20)

ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23

punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio

Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu

nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per

mokestinį laikotarpį;

21)

ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą,

teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje,

jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto

pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

22)

pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,

įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai

popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

23)

pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,

įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami

arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų

įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir

klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami

arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai)

ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai

buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas

daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami

arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma

tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn

šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi

parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

24)

pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat

užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje,

ir gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus,

uogas, riešutus, vaistažoles);

25) ūkininko ir

jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos

Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta

tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą;

26)

teismų priteistos ir pagal vykdomuosius dokumentus išieškotos sumos

materialinei ir moralinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su

socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

27)

teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;

28)

mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti

naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

lėšos;

29)

mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos

Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų

pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių

vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas

nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio

arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su

stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais,

suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;

30)

valstybės stipendija;

31)

premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar

savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos

administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos skirtos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei

premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų

organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų;

32)

sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai

(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos,

asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto

šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos,

dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

33)

loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka vienetai, kurie Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;

34)

iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2

pagrindinių NPD;

35)

šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės

neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to

paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;

36)

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu

gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;

37)

religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)

dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus

asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;

38)

komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio

produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

39)

neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto

apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

40) jūrininkų už darbą laivo reiso

metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

41)

pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai

darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą

Lietuvos Respublikoje sudarytame pensijų fonde;

42)

gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų

įmokos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus;

43)

iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas.

12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 34, 35, 37 ir 39 punktų nustatytos

lengvatos, taip pat 19 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų nei

sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai) gautoms pajamoms netaikomos,

jei gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar

kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė

gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1252,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr.

IX-1535,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr.

IX-1790,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)

Nr.

IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

18

straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų

gavimu

1.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais

atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis

individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo

patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu

susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais

laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos

pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai

veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos

gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius

leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję

leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal

kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.

turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei

kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos

dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė

yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus

reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo

būti nurodyta:

1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo

atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas,

pavardė ir asmens kodas;

2)

prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.

6.

Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos

gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,

jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

7.

Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo

liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais

ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.

19

straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos

turto

įsigijimo

kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu

susijusios

išlaidos

1.

Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš

gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:

1)      turto

įsigijimo kaina;

2)      sumokėtas

komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu

arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2.

Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant

sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio

turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam

tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo

išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto

įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos

(įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

3.

Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais

visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės

aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų

blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus

reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais

sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,

jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,

rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais

atitinkamais dokumentais.

4.

Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)

įsigijimo kaina yra lygi:

1)

visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio

nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė

yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas

turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį

atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)

2)

akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,

pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.

ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2

straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į

įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų

nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo

vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant

mainais šias akcijas (dalis, pajus).

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos

turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.

20

straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis

pajamų

dydis

neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų

per mėnesį.

nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji

pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5 punktuose nustatytų

kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):

1) I grupės invalidams – 430 litų

per mėnesį;

2) II grupės invalidams – 380

litų per mėnesį;

3) asmenims,

auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius,

jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų per mėnesį,

be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46

litais;

4) motinai

(įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip

pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina

vienas (viena), – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną

paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;

5) žemės ūkio

veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės

ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip

pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 330

litų per mėnesį.

3.

NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo

prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD

taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1

dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.

4.

NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias

pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias

pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

5.

NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos

prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.

6.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar

du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi

dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną

auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis

(toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD. Šios dalies nuostatos

netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos

gyventojams.

7.

Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais

arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD,

dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.

8.

Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio

laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio

mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio

laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

9.

Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie

dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė

teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.

neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam

gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio

atitinkamų mėnesių NPD dydžius ir, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio

apmokestinamąsias pajamas, atimamas pirmiausia iš su darbo santykiais arba jų

esmę atitinkančiais santykiais susijusių mokestinio laikotarpio pajamų, kurios

apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jeigu taikytinas

MNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių pajamų negavo,

netaikytas MNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. Šio Įstatymo 29

straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota

tame straipsnyje nustatyta tvarka.

11.

Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas

sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio

laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio

apmokestinamąsias pajamas, atimamas pirmiausia iš su darbo santykiais arba jų

esmę atitinkančiais santykiais susijusių mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių)

pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o

jeigu taikytinas MPNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių

pajamų negavo, netaikytas MPNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. MPNPD

tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje

nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame

straipsnyje nustatyta tvarka.

12.

Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD),

negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1321,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

21

straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos

1.

Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio

Lietuvos gyventojo išlaidos:

1)

savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai sumokėtos

gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad

draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus

draudimo sutarties galiojimo terminui;

2)

savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje

sudarytus pensijų fondus;

3)

palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti,

sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše

nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms

institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo

turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos

finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

4) už studijas (kurias baigus įgyjamas

aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat

doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių

Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis

lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali

būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas

arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas,

nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis

minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba

globėjų.

3.

Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti

25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų

atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

4.

Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų

apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų

mokesčio deklaraciją.

netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio

vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose,

nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, –

nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3

dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal

Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

V

SKYRIUS

PAJAMŲ

MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA

22

straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką

1.

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios

pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –

A ir B.

2.

A klasės pajamoms priskiriamos:

1)

iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš

nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus

azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės

vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,

bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame

punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar

kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo

nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę

gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos

turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar

kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas

yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį

Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už

parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,

netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir

2)

iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų

veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

3.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

23

straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir

sumokėjimo tvarka

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė

arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per

nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo

apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų

mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos

neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas

išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių

sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio

mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų

dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio

paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio

mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų

mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.

2.

Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant

apmokestinamąsias pajamas.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba

nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę

bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo

mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo

sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po

atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų

mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

4.

Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio

mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka

išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į

biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki

to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė

išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio

mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio

po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje

nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo

privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis,

15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio

mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti

sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio

paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to

mėnesio paskutinę dieną.

6.

Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per

mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį

išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį

mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios

pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)

arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to

mėnesio 15 dienos).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

24

straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos

1.

Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo

deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį

pateikdamas deklaracijas.

2.

Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir

metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą

mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto

pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki

mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje

deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų

apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto

pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį

išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,

išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį

laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

[2 dalis taikoma

deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas

išmokas]

3.

Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,

deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio

administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės

pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat

tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos

nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

25

straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų

deklaravimo,

apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1.

Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės

pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats

nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

2.

Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio

mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas

ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria

verčiamasi

turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo

išdavimo

tvarka

Fiksuoto

dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

27

straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų

apskaičiavimas,

deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir

metinės

pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,

pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to

mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio

Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą

asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už

praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio

laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,

kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio

tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:

1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų

pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto

pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus

arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio

turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn

susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), kurioms

pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio

Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16

straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytas sumas, taip pat MNPD ir

(arba) MPNPD dalį, neviršijančią su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų

pajamų mokesčio tarifą;

2)

33 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų

pajamų daliai.

3.

Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio

deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:

1)

nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir

2)

per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.

4.

Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko

ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės

ūkio veiklą, taip pat gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą

turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus

gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą arba

piniginę socialinę paramą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją

nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam

atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo

nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto

deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį

pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už

praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminais.

5.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš

veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti

metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

6.

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų

mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat

tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos

metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

7.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė

teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp

metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos

pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)

pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje

nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

8.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų

pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta

informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų

akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir

buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis

Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių

ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.

9.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio

deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta

arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės

pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1535,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

Nr.

IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

28

straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų

mokesčio

nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir

pajamų

mokesčio sumokėjimas

Jeigu

fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už

kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų

mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų

gruodžio 31 dienos.

29

straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio

nuo

pajamų,

gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir

pajamų

mokesčio sumokėjimas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas

privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų

mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą

mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki

išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę

pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta

tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo

pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio

deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį

laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo

dienos.

3.

Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis

apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

30

straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios

veiklos

per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir

sumokėjimo

tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio

nuo

individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija

1.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš

individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,

iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos

privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę

bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį

gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.

2.

Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų

deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per

mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi

būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų

mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos

pateikimo termino pabaigos.

3.

Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna

pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės pajamoms,

tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio dydžiu

mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę

bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per

nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

5.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,

gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

31

straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės

pajamų,

nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,

deklaravimo

ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo

pajamų

mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo

30

straipsnyje, deklaracija

1.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo

30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių

pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti

šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.

2.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos

formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su finansų ministru.

32

straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų

perskaičiavimas

1.

Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų

nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines

bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar

privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio

Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne

individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,

netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių

šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,

turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą

daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų

pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.

2.

Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai

pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas

pagrindžiantys dokumentai.

3.

Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.

4.

Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

VI

SKYRIUS

PAREIGOS,

ATSAKOMYBĖ

33

straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir

gyventojo

pareigos

1.

Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A

klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per

nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti

nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir

sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas

per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio

vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali

išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos

išduodamos per 10 darbo dienų nuo prašymo dienos.

2.

Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio

vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per

nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio

laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie

gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio

vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui

pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka

nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio

administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas

asmuo.

3.

Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo

tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui

pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1660,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)

34

straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

1.

Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei

metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.

2.

Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos

nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų

Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio

Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos

nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas

pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius.

3.

Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą

turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę

pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas

metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį

išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

4.

Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo

pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo

vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą

nuolatinę bazę Lietuvoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

35

straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,

nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą

patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine

tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės

pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.

2.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią

veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka.

Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo

santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi

nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis

Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui

savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio

laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų,

pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio

laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną

nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje,

mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis

turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo

Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas

praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo

gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,

jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

36

straipsnis. Atsakomybė

1.

Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų

reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per

mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.

2.

Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

VII

SKYRIUS

PAJAMŲ

MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS

37

straipsnis. Pajamų mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto

pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus

mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą

mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu su šia valstybe yra sudaryta ir

taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ši valstybė įtraukta į

finansų ministro tvirtinamą sąrašą.

2.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto

pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,

mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra

sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą

įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos

į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas Pelno

mokesčio įstatyme nustatytas taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną

pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo pozityviųjų pajamų.

3.

Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam

tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai

atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma.

4.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų

keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama

atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.

5.

Atskaityti iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta

tvarka leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio

administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį

laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio

arba jam tapataus mokesčio sumą.

VIII SKYRIUS

MOKESČIO

ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ

38

straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas

1.

Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,

biudžetą;

2)

mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,

taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;

3)

jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš

šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo

santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą

pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą

mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje

pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į

tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.

2.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,

biudžetą;

2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir

sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje

nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;

3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo

(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas

pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios

teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1)

nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios

teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –

į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;

2)

mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų

išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)

mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis

gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į

tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba

gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos

savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,

įskaitomi į valstybės biudžetą.

5.

Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė

nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų

sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio

straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę

gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:

1)

savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją

vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma

pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;

2)

atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A

klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,

išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų

mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant

pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo

balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo

mėnesiais;

3)

pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas

nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio

pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo

mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu

mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių

laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių

biudžetus patikslinimai;

4)

2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio

sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio

pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų

mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies

3 punkte, nedaromi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

39

straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai Vyriausybei

1.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto

pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis

mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės

aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo

įsigaliojimo.

4.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:

1)

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,

1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr.

14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr.

34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464,

Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr.

8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr.

66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522,

Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001,

Nr. 39-1329,

Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023; 2002, Nr.

62-2492);

2)

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų

mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);

3)

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų

mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);

4)

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų

papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 1-3) 2 straipsnis;

5)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990,

Nr. 31-743);

6)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos

Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių

asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ pirmojo punkto taikymo“

(Žin., 1991, Nr. 5-141);

7)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos

Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio

įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 6-169);

8)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio

laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-570);

9)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos

Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių

asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punkto pakeitimo“

(Žin., 1991, Nr. 22-571);

10)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl minimalaus gyvenimo

lygio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo“ (Žin.,

1991, Nr. 20-523);

11)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos

įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo

įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-151);

12)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio

laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr.

14-389);

13)

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo

pakeitimo ir papildymo“ taikymo“ (Žin., 1993, Nr. 31-717);

14)

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo

pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.59-1145).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1660,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1252,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO

ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1321,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)

GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo

nuostatos taikomos apmokestinant gyventojo pajamas, gautas po 2003 m. sausio 1

d.

Jeigu

apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios buvo apskaičiuotos už 2003

m. sausio mėnesį, buvo pritaikytas mažesnis NPD, negu nustatytas šiame

Įstatyme, nepritaikyta šiuo Įstatymu nustatyto NPD dalis gali būti pritaikyta

apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios bus apskaičiuotos už 2003 m.

vasario ar vėlesnius mėnesius.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1535,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)

GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1660,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)

GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO,

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1790,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)

GYVENTOJŲ

PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO

ĮSTATYMO 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 24 straipsnio 2

dalis taikoma

deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas

išmokas.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO

ĮSTATYMO 6, 17, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušra Bodin (2003-12-31)

aubodi@lrs.lt