Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Neoficialus įstatymo

tekstas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2002,  Nr. 73-3085

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ

MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2002 m. liepos  2 d. Nr. IX-1007

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1.

Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką.

2.

Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3.

Šio Įstatymo

nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės

aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2103,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)

12 straipsnis.

Pajamos iš paskirstytojo pelno

Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikoma:

1) dividendai. Dividendais laikomos ir

skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyvio

gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to

turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną;

2) neribotos civilinės atsakomybės vieneto

dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos

Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų

esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę

teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir

požeminius gamtos išteklius.

2.

Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu

Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

4.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

5.

Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę

panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, taip pat

atlyginimas už licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės

nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę,

prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), taip pat kompensacija už

autorių arba gretutinių teisių pažeidimą.

6.

Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame banke,

skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar)

sąskaitos sutartis, išskyrus kitas pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi

reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių

operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų.

7.

Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas

siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1)

savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą,

kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

2)

savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla,

įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;

3)

savarankiška sporto veikla;

4)

savarankiška atlikėjo veikla.

8.

Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę

ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam

tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir

dalyvavimo varžybose veikla.

9.

Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento,

šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba

kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius

gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme

veikla. Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba

rengimosi viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai

atliekant ar viešai pasirodant.

10.

Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir

turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.

11.

Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis

sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su

prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat

finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas),

kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos

kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu

kintamuoju.

12.

Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu

jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per

priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos,

surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat

naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba

laivus.

gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, (toliau

šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos

gyventojas laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis

Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą

atstovą (agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo

apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso

priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

14.

Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių

interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už

atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už

parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta

nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:

1)

dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų

skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios

vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl

pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai

pajų vertei ar daliai;

2)

nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei

atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo

įstatymą;

3)

asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais, gyventojui nemokamai suteiktus naudotis (neperdavus nuosavybės)

darbo drabužius, avalynę, darbo įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones,

jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis

darbo priemonėmis atliekamos darbo funkcijos;

4)

gyventojo, įsiregistravusio pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, apskaičiuotą

pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas

paslaugas;

5)

sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas

nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms

padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant

savanorišką darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;

6)

vieneto reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos metu gyventojų

gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro reklaminio renginio, akcijos ar

reprezentacijos dalyvio gautos individualios naudos. Vieneto renginys ar akcija

laikoma reklaminiu, jeigu jis skirtas informacijai, susijusiai su vieneto

veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma

ir bet kuriomis priemonėmis skleisti, esamiems ar potencialiems pirkėjams informuoti.

Vieneto reprezentacija – vieneto savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems

verslo ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba

gyventojais, išskyrus reprezentaciją organizuojančio vieneto darbuotojus, šio

vieneto dalyvius bei kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar

kontroliuojančius gyventojus;

7)

tarp Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio

įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio

įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo

atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos

akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis,

pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų

kainų skirtumo apmokėjimą pinigais;

8) tarp Pelno mokesčio

įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio

įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo

atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos

akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis,

pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų

kainų skirtumo apmokėjimą pinigais;

9)

gyventojo (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių

interesų grupės pelną ar jo dalį.

mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar

sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn

arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip

pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam

asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine

išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

16.

Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1)

nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų nuolatinių Lietuvos

gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir

iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes;

2)

nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo

pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą,

gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų

per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų

nuolatines bazes;

3)

bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;

4)

pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį

daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)

įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

17.

Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos, išskyrus šio

straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.

18.

Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar

kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo

39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos

gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio

Lietuvos gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į

kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

19.

Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią

ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš

ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:

1)

gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba

2)

gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba

3)

gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto

valdymo organų narys, ir tas vienetas, arba

4)

gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir

su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais

(gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki

antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję

gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo

laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar

sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja

giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo

laipsnio), arba

5)

du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų

tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų)

tame vienete, arba

6)

du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai

ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų)

kartu su kitais gyventojais (sutuoktiniu, sužadėtiniu, sugyventiniu ar šio

sugyventinio giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojais, susijusiais

giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine

giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais

(gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki

antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat

giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės

linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniais ar sugyventiniais ir šių sutuoktinių

ar sugyventinių giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio,

šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba

7)

gyventojas ir jo nuolatinė bazė.

20.

Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba

kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir

ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

21.

Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į

finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš

šioje dalyje nustatytų kriterijų:

1)

šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip

75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto

tarifo;

2)

šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku

mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip

organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3)

šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku

mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4)

kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio

administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5)

šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6)

šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai

aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių

taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

22.

Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta

tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų

mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą.

23.

Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.

24.

Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą,

arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja

prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

25.

Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė,

įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio

vieneto nuolatine buveine.

26.

Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija,

kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu

organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks

užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.

27.

Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu nuolatinio

Lietuvos gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1)

jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną ir

2)

jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtinių teisių jas įsigyti arba

3)

jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip

50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį

arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra

ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į

paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

28.

Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai

ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.

29.

Individualios veiklos turtas – turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo

individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint

verslo liudijimą, individualią sporto, atlikėjų veiklą.

30.

Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi

galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.

31.

Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai

darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma

teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų,

darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties

sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

32.

Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie

atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1)

yra susiję asmenys;

2)

gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių

operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų

siektų sau maksimalios ekonominės naudos.

33.

Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių

administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau –

Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio

kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1973,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)

Nr. IX-2103,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)

Nr. IX-2419,

2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)

Nr. X-260, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)

Nr. X-457, 2005-12-20,

Žin., 2005, Nr. 153-5636 (2005-12-31)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

ir taikymo sritis

1.

Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką.

2.

Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės

aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2103,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)

8 straipsnis. Pajamų pripažinimas

1.

Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

2.

Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių

interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:

1)

kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio

valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma,

neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą

pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba

2)

kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė

išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį

išskaičiuojančiam asmeniui.

3.

Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio

laikotarpio gruodžio 31 diena.

grupės pajamų gavimo momentu laikoma Europos ekonominių interesų grupės

paskutinė finansinio laikotarpio, per kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba)

gavo, diena.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2103,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS

NUOSTATOS NUSTATANT KAI KURIAS PAJAMAS

23 straipsnis.

Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo

tvarka

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė

arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per

nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo

apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų

mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos

neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas

išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių

sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio

mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų

dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio

paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio

mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų

mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.

2.

Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant

apmokestinamąsias pajamas.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba

nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę

bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo

mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo

sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po

atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų

mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

4.

Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka

dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką,

tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį

mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15

dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba

iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to

mėnesio 15 dienos).

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per

mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio

straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį

išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta

paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo

mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį

išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio

laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis

išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.

6.

Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per

mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį

išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį

mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios

pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)

arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to

mėnesio 15 dienos).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

24

straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos

1.

Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo

deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį

pateikdamas deklaracijas.

*2.

Pajamų

mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir

metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą

mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto

pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki

mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje

deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų

apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto

pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį

išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,

išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį

laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

*Pastaba.

2 dalies

nuostatos taikomos

deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas

išmokas.

3.

Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,

deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio

administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės

pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat

tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos

nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,

deklaracijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

25

straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų

deklaravimo,

apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1.

Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės

pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats

nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

2.

Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio

mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas

ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria

verčiamasi

turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo

išdavimo

tvarka

Fiksuoto

dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

27

straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų

apskaičiavimas,

deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir

metinės

pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,

pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to

mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio

Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą

asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už

praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio

laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,

kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio

tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:

2 dalies 1 ir 2 punktų redakcija iki 2006 m. liepos 1

d.:

1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų

pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto

pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus

arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio

turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn

susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), kurioms

pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio

Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16

straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytas sumas, taip pat MNPD ir

(arba) MPNPD dalį, neviršijančią su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų

pajamų mokesčio tarifą;

2)

33 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų

pajamų daliai.

2 dalies 1 ir 2 punktų redakcija nuo 2006 m. liepos 1

d.:

1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD ir (arba) MPNPD dalimi, nepritaikyta pajamoms, apmokestinamoms 2006 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 33 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifus, 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, 2008 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;2) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 33 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (individualios veiklos atveju, jei buvo nuspręsta iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos pajamų atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu, šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir (arba) MPNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį buvo taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;

2 dalis papildoma 3 punktu  nuo 2006 m. liepos 1 d.:

3) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 27 procentų

tarifas taikomas šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. 2007

metų mokestiniu laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte

nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. Nuo

2008 metų mokestinio laikotarpio 24 procentų tarifas taikomas šios dalies 1

punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai.

3.

Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio

deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:

1)

nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir

2)

per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.

4.

Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko

ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės

ūkio veiklą bei pajamų už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje

pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, taip pat gyventojas,

kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo

įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo pateikti

metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų

išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už

kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats

arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų

mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto

deklaracijos pateikimo terminais.

5.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš

veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti

metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

6.

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų

mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat

tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos

metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

7.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė

teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp

metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos

pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)

pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje

nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

8.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų

pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta

informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų

akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir

buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis

Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių

ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.

9.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio

deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta

arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės

pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1535,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

Nr.

IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

Nr. IX-2491,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)

Nr. X-235, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)

28

straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų

mokesčio

nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir

pajamų

mokesčio sumokėjimas

Jeigu

fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už

kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų

mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų

gruodžio 31 dienos.

29

straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio

nuo

pajamų,

gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir

pajamų

mokesčio sumokėjimas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas

privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų

mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą

mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki

išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę

pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta

tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo

pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio

deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį

laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo

dienos.

3.

Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis

apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

30

straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios

veiklos

per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir

sumokėjimo

tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio

nuo

individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija

1.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš

individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,

iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos

privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę

bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį

gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.

2.

Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų

deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per

mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi

būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio

nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos pateikimo

termino pabaigos.

3.

Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna

pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės

pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio

dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per

nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per

nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

5.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,

gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

31

straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės

pajamų,

nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,

deklaravimo

ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo

pajamų

mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo

30

straipsnyje, deklaracija

1.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo

30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių

pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti

šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.

2.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos

formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su finansų ministru.

32

straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų

perskaičiavimas

1.

Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų

nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines

bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar

privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio

Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne

individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,

netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių

šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,

turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą

daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų

pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.

2.

Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai

pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas

pagrindžiantys dokumentai.

3.

Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.

4.

Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

VI

SKYRIUS

PAREIGOS,

ATSAKOMYBĖ

33

straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir

gyventojo

pareigos

1.

Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A

klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per

nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti

nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir

sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas

per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio

vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali

išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos parengiamos

ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo

dienos.

2.

Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio

vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per

nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio

laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie

gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio

vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui

pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka

nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio

administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas

asmuo.

3.

Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo

tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui

pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.

4.

Lietuvos vienetas  ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio

Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda

sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti

dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per

10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1660,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)

Nr. IX-2059,

2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)

34

straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

1.

Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei

metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.

2.

Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos

nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų

Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio

Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos

nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas

pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius.

3.

Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą

turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal

metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos

gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų

mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

4.

Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo

pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo

vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą

nuolatinę bazę Lietuvoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

35

straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,

nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą

patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine

tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės

pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.

2.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią

veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka.

Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo

santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi

nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis

Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui

savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio

laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų,

pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio

laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną

nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje,

mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis

turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo

Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu

mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo

gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,

jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

36

straipsnis. Atsakomybė

1.

Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų

reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per

mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.

2.

Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

VII

SKYRIUS

PAJAMŲ

MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS

*37

straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse,

dvigubo apmokestinimo panaikinimas

kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra

sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio

Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas,

dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos

pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus

mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje

užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė

narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje

valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas

gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio

sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti

įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir

nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų

mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą,

sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje

valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios

dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės

mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą

mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam

tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata netaikoma apskaičiuojant pajamų

mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje, įtrauktoje į finansų ministro

nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto

pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,

mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė

arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo

išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio

vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir

apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles,

dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų

mokestį nuo pozityviųjų pajamų.

4.

Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam

tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai

atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma,

išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.

5.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų

keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama

atskirai nuo kiekvienoje valstybėje  gautų pajamų.

mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl

palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje arba su

šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar teritorijomis

sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų mokesčio suma

grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčio

permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka,  kai nuolatinis Lietuvos gyventojas

pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

*Pastaba. 37 straipsnio nuostatos taikomos

apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2202,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)

Nr. X-235, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)

Nr. X-467, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)

VIII SKYRIUS

MOKESČIO

ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ

38

straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas

1.

Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,

biudžetą;

2)

mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,

taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;

3)

jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš

šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo

santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą

pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą mokestinę

nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje pateiktus

duomenis mokesčio administratorius perveda į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.

2.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,

biudžetą;

2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir

sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje

nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;

3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo

(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas

pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios

teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1)

nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios

teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –

į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;

2)

mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų

išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)

mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis

gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į

tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba

gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos

savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,

įskaitomi į valstybės biudžetą.

5.

Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė

nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų

sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio

straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę

gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:

1)

savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją

vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma

pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;

2)

atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A

klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,

išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų

mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant

pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo

balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo

mėnesiais;

3)

pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas

nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio

pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo

mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu

mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių

laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių

biudžetus patikslinimai;

4)

2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio

sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio

pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų

mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies

3 punkte, nedaromi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1848, 2003-11-25,

Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

39

straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai Vyriausybei

1.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto

pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis

mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus

parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo

įsigaliojimo.

4.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:

1)

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,

1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr.

14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr.

34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464,

Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr.

8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr.

66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522,

Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001,

Nr. 39-1329, Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023;

2002, Nr. 62-2492);

2)

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų

mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);

3)

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų

mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);

4)

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų papildymo“

3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai

Pajamų

mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas

Lietuvos gyventoju laikomas:

1)

fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra

Lietuvoje, arba

2)

fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo

vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba

3)

fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su

pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo

taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija, arba

4)

fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba

daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir

viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su

pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta

kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba

5)

fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios

dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas

pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo

gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba

savivaldybių biudžetų.

2.

Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų

nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra:

1)

užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar

tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba

aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus

asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių,

socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra

Lietuvoje), arba

2)

ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų

esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš

užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba

vietos valdžios, arba

3)

ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą

per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.

3.

Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis

vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų

einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo

mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra

laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo

iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

4.

Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis

vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų

einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę

teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais,

kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks

fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį

laikotarpį bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi

komerciniai interesai yra, kai:

1)

fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir

(arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų)

arba

2)

daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje.

5.

Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio

straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu

Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis

yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo

apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90

procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo

17 straipsnyje nurodytas pajamas.

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1.

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje

nurodytą atvejį.

3.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1)

laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies

3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2)

yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3)

tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško

mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su

kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį

faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas

asmuo.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

1)

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio

valstybėse gautos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo

atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla

per nuolatinę bazę Lietuvoje;

2) ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių

šaltinis yra Lietuvoje.

nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

1) palūkanos;

2) pajamos iš paskirstytojo pelno;

3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį

daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6

dalyje nustatytus atvejus;

5) su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas,

tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos

tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant

pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos

išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo

vardu;

8)

pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį

daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)

įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.

programa, šio straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra

perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra

suteikiamos šios teisės:

1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas,

turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba

paskolinti, arba

2) teisė rengti išvestines kompiuterio

programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio

programą.

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos

gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro

pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir

palūkanoms;

2) (neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto

veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia

veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam

asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo

veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia

veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui,

veikiančiam atlikėjo vardu;

5)

honorarui;

6)

gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas

vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių

pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas

vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių

pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

8)

pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios

veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18

straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;

9)

ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

pajamoms;

*10) pensijų išmokų, gautų

bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme

(toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba

kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms

pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų

fondą, jei pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas. Šio punkto nuostatos netaikomos

pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių teritorijų;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos

papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau –

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) ar

Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Profesinių

pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba kitų užsienio valstybių

įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas,

numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų

asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo dalyvis

pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar

Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas.

Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių

teritorijų;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*11) išmokų,

mokamų pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal gyvybės draudimo

sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo

išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį

įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties

terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas

yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)

ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis

nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.

*11) išmokų, mokamų pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal

gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir

pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms

pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas,

jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką

gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų

kaupimo įstatymo nuostatas arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas

0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra

nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams,

kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*12)

grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį,

sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka

išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus

10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui,

kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo

lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.

*12) grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo

sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo

išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus

10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui,

kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis

(iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą,

įsteigtą pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų

kaupimo nuostatas, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą

pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10

metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos

gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško

pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.

Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į tikslines teritorijas;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą,

įsteigtą pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių

pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus,

reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gyventojui išstojus

iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų

fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo

dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio

amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Šio punkto

nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į tikslines teritorijas;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*14) išmokų, mokamų pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal

gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka

išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį

įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties

terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas

yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas, arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)

ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis

nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.

*14) išmokų, mokamų pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal

gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka

išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį

įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties

terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas

yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas, arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai),

arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės

slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*15)

grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį,

sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės

draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus

draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui,

jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties

sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs

pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis

(iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.

*15)

grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį,

sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės

draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus

draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui,

jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo

dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio

amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui,

kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

16)

vieneto mokamoms draudimo įmokoms darbuotojų naudai už papildomą (savanorišką)

sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros

paslaugų apmokėjimas.

pajamoms nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikomas 27 procentų pajamų mokesčio tarifas, nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 procentų pajamų

mokesčio tarifas.

verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas

fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr. IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

Nr. IX-2202,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)

Nr. X-235, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)

Nr. X-329, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)

Nr. X-450, 2005-12-15,

Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)

Nr. X-746, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)

7 straipsnis. Mokestinis

laikotarpis

sutampa su kalendoriniais metais.

gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra

kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.

II SKYRIUS

PAJAMŲ

PRIPAŽINIMAS

9 straipsnis. Pajamos natūra

Pajamų,

gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos

1.

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos,

įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn.

2.

Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą,

rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo

atveju

1.

Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda

turimas akcijas (dalis, pajus).

2.

Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma

turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji

rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.

13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas

įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos

apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas

pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.

mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis

nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis

laikotarpis yra kalendoriniai metai.

13(1)

straipsnis. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų ir leidžiamų

atskaitymų, priskiriant Europos ekonominių interesų grupės sąnaudas, nustatymas

ir apmokestinimas

1.

Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams,

susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos

ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka

kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1)

straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.

2.

Gyventojas (Europos ekonominių interesų grupės dalyvis) priskiria jam

priklausančią Europos ekonominių interesų grupės pajamų dalį savo pajamoms,

nesvarbu, ar Europos ekonominių interesų grupės pelnas jam išmokėtas, ar ne, ir

apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.

3.

Jeigu gyventojo sprendimu iš individualios veiklos pajamų atimami šio Įstatymo

18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, leidžiamiems atskaitymams,

susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos ekonominių

interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas priskiriamos

leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu.

4.

Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos

išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio

valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2103,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)

14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą

laivo reiso metu, nustatymas

Jūrininkų

už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Sandorių arba ūkinių

operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo

apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba

bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio

arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais

arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio

sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio

sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

2.

Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos

arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos

neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks

pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš

tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to

asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios

dalies įgyvendinimo taisykles.

apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo

apibūdinti pajamas ar išmokas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1973,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)

IV SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ

PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA

16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo

tvarka

1.

Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias

pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:

1)

neapmokestinamosios pajamos;

2)

pajamos, gautos iš veiklos, kuria verstasi turint verslo liudijimą;

3)

leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu, – šio

Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

4)

per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne

individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar

kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje

nustatyta tvarka;

5)

neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis,

apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas,

arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas

neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio

apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje

nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;

6)

nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio

laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta

tvarka.

2.

Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per

nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų

pajamų atimama:

1)

neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos

ir (arba)

2)

leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą

nuolatinę bazę, pajamų gavimu.

3.

Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 ir

(arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo

sprendimas atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų

leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios

veiklos rūšių.

17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1.

Neapmokestinamosios pajamos yra šios:

1)

pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs

darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui

arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias

išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams

(įtėviams);

2)

pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės

(tėvystės) pašalpas;

3)

pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų

iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais

vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos

kituose šios dalies punktuose;

4)

pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės

arba savivaldybių institucijų sprendimais;

5)

Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio

kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau

mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių

arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui,

kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia

ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;

6)

kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba

buvusio politinio persekiojimo;

7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams

ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės

draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų

nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų

ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių

asmenų pajamų mokesčio lengvatos;

8)

išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10

metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias

gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias

gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos

grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio

lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos

pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir

kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis

gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos

įmokos nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal

gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik

įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino pabaiga),

taip pat, nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos;

išmokos, mokamos įvykus draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo

termino pabaiga ar jos nutraukimas nepasibaigus terminui) pagal gyvybės

draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus

draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

*9) iš

sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų

įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis

kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų

kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat, gyventojui

išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, išmokamos sumos

dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne

anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos

arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško

pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*9) iš sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmokų dalis, viršijanti

sumokėtas pensijų įmokas į šį fondą, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra

ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra

įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat, gyventojui išstojus iš pensijų fondo

ir neperėjus į kitą pensijų fondą, išmokamos sumos dalis, viršijanti sumokėtas

pensijų įmokas, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10

metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs

pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*10)

pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų

dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo

sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo

išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne

trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra

sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)

ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis

nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus tokią sutartį, išmokamos

sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas,

jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo

dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra nustatytas

0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.

*10) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės

draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal

gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir

pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo

sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu

išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo

įstatymo nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas

0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam

nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams,

kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat,

nutraukus tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį

sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip

praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio

amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui

yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

11) pensijos ir

rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir

užsienio valstybių valstybinių fondų;

12)

iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;

13)

palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto

dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su

gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias

paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,

viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne

anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;

14)

palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju

darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius

popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju

darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes

palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie

vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių

popierių išleidimo dienos;

*15)

palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;

*Pastaba. Šios nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*15)

(neteko

galios nuo 2006 m. gegužės 6 d.);

*Pastaba. Šios nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*16)

palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius

popierius;

*Pastaba. Šios nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*16)

palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių narių vyriausybių, taip pat

Europos ekonominės erdvės valstybių narių politinių ar teritorijos

administracinių padalinių vertybinius popierius;

*Pastaba. Šios nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

*17)

palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito

įstaigose laikomus indėlius;

*Pastaba. Šios nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*17) Europos

ekonominės erdvės valstybėse narėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose

kredito įstaigose laikomus indėlius;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

18)

pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;

19)

paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos

Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo

būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir senelių;

taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų

pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;

20)

ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn

pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23

punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio

Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu

nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per

mokestinį laikotarpį;

*21) ne

individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,

gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai

įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie

įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar

kitokio perleidimo nuosavybėn;

*Pastaba. Šios nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*21) ne

individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,

gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios

rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė

registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos

ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos

ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus

metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

*Pastaba.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

22)

pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,

įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai

popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

23)

pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,

įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami

arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų

įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir

klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami

arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai)

ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai

buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas

daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami

arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata

netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia

nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai

popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;

24)

pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat

užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje,

ir gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus,

uogas, riešutus, vaistažoles);

25)

ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos

Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta

tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą bei pajamos, gautos realizavus kitą žemės

ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją.

Kitos žemės ūkio paskirties žemėje išaugintos ar išaugintos ir perdirbtos

produkcijos sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija;

26)

sumos materialinei žalai atlyginti, teismų priteistos sumos neturtinei

žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine,

medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos

darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;

27)

teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;

28)

mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti

naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų

studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar

moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento

ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos

mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto

daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba

stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų)

savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su

stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,

suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija

24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

29)

mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos

Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų

pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių

vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas

nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio

arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su

stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,

suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis;

30)

valstybės stipendija;

31)

premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar

savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos

administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei

premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų

organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų treneriams,

gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto

departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

32)

sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai

(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos,

asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto

šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos,

dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

33)

loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių

narių vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį

nuo loterijų apyvartos;

34)

iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2

pagrindinių NPD;

35)

šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės

neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties

asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;

36)

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu

gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;

37)

religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)

dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus

asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos

kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų

(aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir

aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto,

restauravimo darbus) pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių,

bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui

teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir

atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais;

38)

komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio

produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

39)

neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto

apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

40) jūrininkų už darbą laivo reiso

metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;

41)

pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai

darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,

sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą

Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytame pensijų fonde;

42)

gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės

draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į

Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytus pensijų fondus;

43)

iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo

įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių

analogiškas pensijų kaupimo nuostatas;

44

punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

44)

iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos

Bendrijų naudai;

44

punkto redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

44)

iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos

Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos,

kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB,

Euratomas);

*45)

pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų

dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo

sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės

erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka

išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne

trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs

pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo

nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)

ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas

specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus tokią sutartį, išmokamos

sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas,

jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo

dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo

savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra nustatytas

0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 ir 2006 m. pajamas.

*45)

pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų

dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis,

sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės erdvės

valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka

išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo

sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne

trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra

sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,

arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės

invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas

specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus tokią sutartį, išmokamos

sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas,

jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo

dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų

kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40

procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės

invalidai);

*Pastaba.

Šios

nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

46)

pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai

darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,

sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybių narių

draudimo įmonėmis;

47)

gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės

draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės

erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis;

48)

asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės

institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines

tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio

valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas

civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte –

organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų išlaidoms,

susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, padengti ir kurių mokėjimą

reglamentuoja šiose organizacijose galiojantys teisės aktai;

49)

įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo

santykiais, pavėluotą mokėjimą;

50)

išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam

įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat

nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis

įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų šio įstatymo

nustatyta tvarka;

51)

vieneto likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio

šaltinis yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos

Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir

kuris laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų)

pardavimo pajamomis;

*52)

apyvartai proporcingos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės bendrovės

(kooperatyvo) dalyviams (nariams) iš šio vieneto pelno, jei mokestinio

laikotarpio, už kurį mokamos tos išmokos, pabaigoje daugiau kaip 70 procentų

šio vieneto narių, įrašytų į jo narių registrą, buvo fiziniai asmenys ir (ar)

kiti vienetai, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis sudarė 50 ir daugiau

procentų visų pajamų, o jų pajų vertė – daugiau kaip 70 procentų visų šio

vieneto narių pajų vertės.

*Pastaba.

Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 27,

29, 31, 34, 35, 37, 39 ir 43 punktų nustatytos lengvatos, taip pat 19 punkte

nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų nei sutuoktinis, vaikai (įvaikiai)

ir tėvai (įtėviai) gautoms pajamoms netaikomos, jei gyventojo atitinkamos

pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų

tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra

tikslinėje teritorijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1252,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)

Nr. IX-1535,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr. IX-1790,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)

Nr. IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

Nr. IX-1973,

2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)

Nr. IX-2103,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)

Nr. IX-2202,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)

Nr. IX-2491,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)

Nr. IX-2529,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)

Nr. X-237, 2005-06-09,

Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)

Nr. X-260, 2005-06-21,

Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)

Nr. X-450, 2005-12-15,

Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)

Nr. X-543, 2006-03-30,

Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)

Nr. X-580, 2006-04-25,

Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)

Nr. X-585, 2006-04-27,

Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)

Nr. X-746, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)

Nr.

X-799, 2006-07-19,

Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)

Nr. X-834, 2006-10-03,

Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)

Nr. X-885, 2006-11-09,

Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)

18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai,

susiję su individualios veiklos pajamų gavimu

1.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais

atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis

individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo

patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu

susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais

laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos

pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai

veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio

Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu

susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję

leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal

kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.

per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.

turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei

kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos

dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė

yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus

reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo

būti nurodyta:

1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo

atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas,

pavardė ir asmens kodas;

2)

prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.

6.

Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos

gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,

jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

7.

Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo

liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais

ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.

19 straipsnis. Parduoto ar kitaip

perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto

įsigijimo

kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu

susijusios

išlaidos

1.

Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš

gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:

1)      turto

įsigijimo kaina;

2)      sumokėtas

komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu

arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2.

Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą,

įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas,

susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis

(įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto

rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties

gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir

rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą

dalį).

3.

Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais

visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės

aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų

blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus

reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais

sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,

jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,

rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais

atitinkamais dokumentais.

4.

Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)

įsigijimo kaina yra lygi:

1)

visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio

nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė

yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas

turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį

atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)

2)

akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,

pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.

ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2

straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į

įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų

nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo

vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant

mainais šias akcijas (dalis, pajus).

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos

turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.

20 straipsnis. Neapmokestinamasis

pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų

dydis

neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 320 litų per

mėnesį.

nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5

punktuose nustatytų kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):

1) asmenims,

kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių

sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas

didelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidams), ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra

nustatytas sunkus neįgalumo lygis, – 475 litai per mėnesį;

2) asmenims,

kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių

sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas

vidutinių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidams), ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka

yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, – 420 litų per mėnesį;

3) asmenims,

auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius,

jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 475 litai per mėnesį,

be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 50 litų;

4) motinai

(įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip

pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina

vienas (viena), – 370 litų per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną

paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 60 litų;

5) žemės ūkio

veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės

ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip

pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 365

litai per mėnesį.

apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias

pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų

apmokestinamąsias pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais

arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš

šaltinio, kuris yra Lietuvoje.

mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą

vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.

Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus

(įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo

lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas

papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD),

kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD. Šios dalies nuostatos netaikomos šio

straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas

NPD, dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.

kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios

pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio

mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios

pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už

kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio

laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.

arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie dydžiai

pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į

juos, mėnesį gautų pajamų.

sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio

laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD.

2007, 2008 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikomas tokia

tvarka:

1)

apskaičiuojant 2006 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas,

pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, apmokestinamų

taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą,

atimama MNPD dalis, atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio laikotarpio

sausio–birželio mėnesiais pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų NPD sumą,

tačiau jeigu gyventojas 2006 metų sausio–birželio mėnesiais gavo su darbo

santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų už daugiau to

mokestinio laikotarpio mėnesių, tai iš pajamų, apmokestinamų taikant 33

procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MNPD dalis, atitinkanti tų mėnesių, už

kuriuos buvo išmokėtos šios išmokos, taikytinų NPD sumą. Likusi MNPD dalis

arba, jei gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD atimami iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų

mokesčio tarifą, tačiau jeigu gyventojas 2006

metų liepos–gruodžio mėnesiais gavo su darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusių pajamų už daugiau to mokestinio laikotarpio

mėnesių, tai iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio

tarifą, atimama MNPD dalis, atitinkanti tų mėnesių, už kuriuos buvo išmokėtos

šios išmokos, taikytinų NPD sumą. Jei pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka arba

gyventojas tokių pajamų negavo, tai neatskaityta MNPD dalis

pirmiausia atimama iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33

procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų

negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų,

kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio

tarifą;

2)

apskaičiuojant 2007 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, MNPD

atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų, kurios

apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio

tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų

mokesčio tarifą;

3)

apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias

pajamas, MNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų,

kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio

tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų

mokesčio tarifą.

papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD)

nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas

mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD.

2007, 2008 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikomas tokia

tvarka:

1)

apskaičiuojant 2006 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas,

pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, apmokestinamų

taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti ne

daugiau kaip to mokestinio laikotarpio sausio–birželio mėnesiais pagal šio

straipsnio nuostatas taikytinų PNPD sumą, tačiau jeigu gyventojas 2006 metų

sausio–birželio mėnesiais gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais

santykiais susijusių pajamų už daugiau to mokestinio laikotarpio mėnesių, tai

iš pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama

MPNPD dalis, atitinkanti tų mėnesių, už kuriuos buvo išmokėtos šios išmokos,

taikytinų PNPD sumą. Likusi MPNPD dalis arba, jei gyventojas tokių pajamų

negavo, MPNPD atimami iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų

mokesčio tarifą, tačiau jeigu gyventojas 2006 metų liepos–gruodžio mėnesiais

gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų

už daugiau to mokestinio laikotarpio mėnesių, tai iš pajamų, apmokestinamų

taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti tų

mėnesių, už kuriuos buvo išmokėtos šios išmokos, taikytinų PNPD sumą. Jei

pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka

arba gyventojas tokių pajamų negavo, tai neatskaityta MPNPD dalis pirmiausia

atimama iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio

tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD

ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15

procentų pajamų mokesčio tarifą;

2)

apskaičiuojant 2007 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas,

MPNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių)

pajamų, kurios apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka

arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo

dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;

3)

apskaičiuojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias

pajamas, MPNPD atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų

(įtėvių) pajamų, kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų

mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka

arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo

dalis atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

(įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.

29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir

MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1321,

2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

Nr. X-235, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)

Nr. X-358, 2005-09-29,

Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)

Nr.

X-962,

2006-12-07, Žin., 2006, Nr. 141-5396 (2006-12-28)

21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos

išlaidos

1.

Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio

Lietuvos gyventojo išlaidos:

1)

savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir

vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės

slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal

gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne

tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo

terminui;

*2) savo,

sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems

nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių

vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška

negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus;

*Pastaba:

Nuostatos

taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2006 m. pajamas.

*2) savo,

sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems

nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių

vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška

negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų

fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos

ekonominės erdvės valstybėje narėje, turimus pensijų fondus;

*Pastaba.

Šios

nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2007 m. ir vėlesnių metų pajamas.

3)

palūkanos už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui

statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba

finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms

finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)

paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, arba palūkanos, sumokėtos

finansų įmonei už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu

nuolatinis Lietuvos gyventojas paima daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam

būstui statyti ar įsigyti arba jeigu sudaro daugiau kaip vieną gyvenamojo būsto

finansinės nuomos (lizingo) sutartį, jis iš pajamų gali atimti palūkanas už

pirmąjį paimtą kreditą arba palūkanas pagal pirmąją sudarytą finansinės nuomos

(lizingo) sutartį;

1 dalies

4 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

4) už studijas (kurias baigus įgyjamas

aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat

doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių

Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis

lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali

būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

1 dalies

4 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

4) už profesinį

mokymą ar studijas (kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar)

suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos)

nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei

už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui

paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per

mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

*5) už

vieną 2004–2009 metais įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine

įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos

įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančios 4 000 Lt. Jeigu kompiuterio

vienetas su programine įranga įsigyjamas pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad

nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nustatytą

kainą, tai iš pajamų gali būti atimama faktiškai apmokėta kainos dalis

(išskyrus palūkanas), tačiau visa atimama suma negali viršyti 4 000 Lt

(įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos

įsigijimo išlaidas) per sutarties galiojimo laikotarpį. Asmeninio kompiuterio

vienetą sudarančių elementų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

*Pastaba. Deklaruojant 2007–2009 metų gyventojų pajamų mokestį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

21 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu

minėtame punkte nurodytas asmeninio kompiuterio vienetas su programine įranga

ir interneto prieigos įrengimas su šiai prieigai reikalinga įranga buvo įsigyti

iš Lietuvos arba užsienio vieneto.

2 dalies

redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

2.

Tais atvejais, kai studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų

mokesčio mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti

sumokėtas už studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas,

šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti tėvai

(įtėviai) arba globėjai, brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis).

2 dalies

redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

2.

Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris

mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio

mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų

atimti sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas šio straipsnio 1

dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali

iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai) arba globėjai, brolis,

sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis).

3.

Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti

25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų

atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

4.

Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų

apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų

mokesčio deklaraciją.

netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio

vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose,

nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, –

nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3

dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal

Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.

6.

Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal

šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos

ekonominės erdvės valstybėje narėje.

7.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra

Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip

organizuotas užsienio vienetas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1708,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)

Nr. IX-2070,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)

Nr. IX-2202,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)

Nr. IX-2272,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)

Nr. IX-2491,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)

Nr. X-358, 2005-09-29,

Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)

Nr. X-450, 2005-12-15,

Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)

Nr. X-746, 2006-07-04,

Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)

Nr. X-834, 2006-10-03,

Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)

Nr. X-885, 2006-11-09,

Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)

Nr.

X-1067,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1629 (2007-04-19)

V

SKYRIUS

PAJAMŲ

MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA

22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal

mokesčio mokėjimo tvarką

1.

Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios

pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –

A ir B.

2.

A

klasės pajamoms priskiriamos:

1)

iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš

nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus

azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės

vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,

bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame

punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar

kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo

nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę

gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos

turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar

kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas

yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį

Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už

parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,

netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir

2)

iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų

veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.

3.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

23

straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir

sumokėjimo tvarka

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė

arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per

nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo

apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų

mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos

neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas

išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių

sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais

susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio

mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų

dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio

paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio

mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų

mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.

2.

Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant

apmokestinamąsias pajamas.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba

nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę

bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo

mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo

sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po

atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų

mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

4.

Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio

mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka

išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į

biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki

to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė

išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už

atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos

dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo

santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo

dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį

mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį

išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba

jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo

mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį

išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio

laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis

išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.

6.

Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio

laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per

mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį

išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį

mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios

pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)

arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to

mėnesio 15 dienos).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A

klasės pajamų, deklaracijos

1.

Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo

deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį

pateikdamas deklaracijas.

2.

Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra

mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui

per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms,

išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio

laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė

deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų

išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,

išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą

mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir

neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma,

pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo

mėnesio 15 dienos.

3.

Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,

deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio

administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės

pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat

tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos

nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,

deklaracijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos

gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų

deklaravimo,

apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka

1.

Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės

pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats

nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.

2.

Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio

mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas

ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio

už pajamas, gautas iš veiklos, kuria

verčiamasi

turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo

išdavimo

tvarka

Fiksuoto

dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.

Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo

mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų

apskaičiavimas,

deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir

metinės

pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal

mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,

pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to

mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio

Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą

asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už

praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio

laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip.

2.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,

kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio

tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:

1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD ir (arba) MPNPD dalimi, nepritaikyta pajamoms, apmokestinamoms 2006 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 33 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifus, 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, 2008 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;2) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 33 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (individualios veiklos atveju, jei buvo nuspręsta iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos pajamų atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu, šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir (arba) MPNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį buvo taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;

3) 2006 metų

mokestiniu laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 ir 2

punktuose nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. 2007 metų mokestiniu laikotarpiu

27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų

pajamų daliai. Nuo 2008 metų mokestinio laikotarpio 24 procentų tarifas

taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai.

3.

Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio

deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:

1)

nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio

Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir

2)

per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.

4.

Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko

ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės

ūkio veiklą bei pajamų už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje

pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, taip pat gyventojas,

kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo

įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo pateikti

metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų

išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už

kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats

arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų

mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto

deklaracijos pateikimo terminais.

5.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš

veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti

metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

6.

Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų

mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat

tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos

nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.

7.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė

teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp

metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos

pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)

pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje

nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

8.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų

pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta

informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų

akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines

teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir buveinės

adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis Lietuvos

gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą

privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.

9.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio

deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta

arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės

pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1535,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

Nr. IX-1913,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)

Nr. IX-2491,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)

Nr. X-235, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)

28 straipsnis. Fizinio asmens, tapusio

nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų

mokesčio

nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir

pajamų

mokesčio sumokėjimas

Jeigu

fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už

kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų

mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų

gruodžio 31 dienos.

29 straipsnis. Fizinio asmens, galutinai

išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio nuo

pajamų,

gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir

pajamų

mokesčio sumokėjimas

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas

privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų

mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą

mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki

išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę

pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta

tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4

straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo

pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio

deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį

laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo

dienos.

3.

Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis

apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

30

straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios

veiklos

per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir

sumokėjimo

tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio

nuo

individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija

1.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš

individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,

iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos

privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę

bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį

gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.

2.

Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų

deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per

mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi

būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų

mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos

pateikimo termino pabaigos.

3.

Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna

pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės

pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio

dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per

nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per

nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką

nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

5.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,

gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.

31 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos

gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės

pajamų,

nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,

deklaravimo

ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo

pajamų

mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo

30

straipsnyje, deklaracija

1.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo

30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių

pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti

šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.

2.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų

deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis

mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.

32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai

kurių turto pardavimo pajamų

perskaičiavimas

1.

Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų

nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines

bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar

privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio

Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne

individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,

netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių

šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,

turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą

daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų

pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.

2.

Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai

pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas

pagrindžiantys dokumentai.

3.

Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.

4.

Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

VI

SKYRIUS

PAREIGOS,

ATSAKOMYBĖ

33 straipsnis. Išmokas išmokančio

Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir gyventojo

pareigos

1.

Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A

klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per

nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti

nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir

sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas

per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio

vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali

išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos

parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo

prašymo gavimo dienos.

2.

Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo

tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio

vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per

nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio,

vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie gyventojams

išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas per

nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui pateikia užsienio

vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos

gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui

pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo.

3.

Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo

tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui

pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio

administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.

4.

Lietuvos vienetas  ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio

Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda

sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti

dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per

10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1660,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)

Nr. IX-2059,

2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)

34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos

1.

Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei

metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.

2.

Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos

nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų

Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio

Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos

nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas

pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius.

3.

Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam

laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą

turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal

metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos

gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų

mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.

4.

Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo

pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo

vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą

nuolatinę bazę Lietuvoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos

1.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,

nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą

patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine

tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės

pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.

2.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies

individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra

susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę,

kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę

atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio

mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs

pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį

išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą

praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą

Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio

paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos

Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę,

kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę

buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos

gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo

gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam

asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,

jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

36 straipsnis. Atsakomybė

1.

Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų

reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per

mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.

2.

Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

VII

SKYRIUS

PAJAMŲ

MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS

37 straipsnis. Pajamų,

gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas

1.

Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria

Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo

sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje

valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta

tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų

mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka

sumokėtas

toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos

valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo

išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą

nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos

gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų

mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra

pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas

pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

2.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali

atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje

užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra

pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai

apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų

sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata

netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje,

įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.

3.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto

pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,

mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė

arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo

išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio

vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir

apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles,

dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų

mokestį nuo pozityviųjų pajamų.

4.

Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam

tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai

atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma,

išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.

5.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų

keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama

atskirai nuo kiekvienoje valstybėje  gautų pajamų.

pajamų mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB

dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje

arba su šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar

teritorijomis sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų

mokesčio suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka,  kai nuolatinis Lietuvos

gyventojas pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2202,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)

Nr. X-235, 2005-06-07,

Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)

Nr. X-467, 2005-12-22,

Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)

VIII

SKYRIUS

MOKESČIO

ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ

38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas

1.

Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,

biudžetą;

2)

mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,

taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;

3)

jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš

šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo

santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą

pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą

mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje

pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į

tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.

2.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės,

kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;

2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir

sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje

nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;

3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo

(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas

pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios

teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.

pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį

Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui

išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys

savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:

1)

nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios

teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –

į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;

2)

mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų

išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota) mokestinė

nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena,

biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į tos

savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena

mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.

4.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta

(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos

savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,

įskaitomi į valstybės biudžetą.

5.

Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus

savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė

nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų sumokėtą

fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio straipsnio

1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę

gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:

1)

savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją

vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma

pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;

2)

atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A

klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,

išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę

atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)

pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų

mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant

pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo

balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo

mėnesiais;

3)

pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas

nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio

pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo

mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu

mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių

laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių

biudžetus patikslinimai;

4)

2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio

sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio pasiskirstymo

pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų mokesčio įskaitymo į

savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies 3 punkte, nedaromi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1848,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)

IX

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

39 straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai

Vyriausybei

1.

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto

pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis

mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės

aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo

įsigaliojimo.

4.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:

1)

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,

1990, Nr. 31-742;

1991, Nr. 6-170,

Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr. 14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr. 34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464, Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr. 8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr. 66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr.

5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522, Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001,

Nr. 39-1329,

Nr. 41-1421,

Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023; 2002,

Nr. 62-2492);

2)

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų

mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);

3)

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų

mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);

4)

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų