LegalizeLietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2002, Nr. 73-3085
Neoficialus įstatymo
tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ
MOKESČIO
ĮSTATYMAS
2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007
Vilnius
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis
1.
Šis Įstatymas nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką.
2.
Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.
Šio Įstatymo
nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės
aktais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2103, 2004-04-08,
Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
12 straipsnis.
Pajamos iš paskirstytojo pelno
Pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomi dividendai.
Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį
kapitalą vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto
turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto
dalyviui dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1.
Lietuvos Respublikos teritorija (toliau – Lietuva) – Lietuvos
Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų
esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę
teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir
požeminius gamtos išteklius.
2.
Gyventojas – nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu
Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
4.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – fizinis asmuo, kuris pagal šio
Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
5.
Honoraras – atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę
panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos
kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis
pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją
apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how).
6.
Indėlis – indėlininko piniginės lėšos, laikomos komerciniame banke,
skyriuje, kredito unijoje arba kitoje kredito įstaigoje pagal indėlio ir (ar)
sąskaitos sutartis, išskyrus kitas pinigines lėšas, į kurias indėlininkas turi
reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių
operacijų su indėliais ar iš teikiamų investicinių paslaugų.
7.
Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas
siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:
1)
savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą,
kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
2)
savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla,
įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
3)
savarankiška sporto veikla;
4)
savarankiška atlikėjo veikla.
8.
Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę
ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam
tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir
dalyvavimo varžybose veikla. Treneris, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos
Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, šio Įstatymo taikymo tikslais
nėra laikomas sportininku.
9.
Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento,
šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba
kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo)
rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla.
Atlikėjais nelaikomi gyventojai, dalyvaujantys kūrinio sukūrime arba rengimosi
viešam pasirodymui procese, tačiau nedalyvaujantys kūrinį viešai atliekant ar
viešai pasirodant.
10.
Kūryba – kūrinių, kurie gali būti autorių teisių objektas, kūrimas ir
turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimas.
11.
Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis
sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su
prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat
finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas),
kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos
kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu
kintamuoju.
12.
Nuolatinė buveinė – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno
mokesčio įstatyme (toliau – Pelno mokesčio įstatymas).
Nuolatinė bazė – nenuolatinio Lietuvos
gyventojo individualios veiklos, išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą, (toliau
šioje dalyje vadinama – veikla) Lietuvoje išraiška. Nenuolatinis Lietuvos
gyventojas laikomas veikiančiu per nuolatinę bazę Lietuvoje, jeigu jis
Lietuvoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per
priklausomą atstovą (agentą). Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos
nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento)
statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
14.
Pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių
interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš
pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus
darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar
kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir
(arba) natūra, išskyrus:
1)
dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui
nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės
padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl
pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai
pajų vertei ar daliai;
2)
nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei
atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo
įstatymą;
3) gyventojo (Europos ekonominių interesų
grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų grupės pelną ar jo dalį;
4)
gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio
sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
5)
sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas
nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms
padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką
darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
funkcijomis arba individualia veikla;
6)
gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos
individualios naudos;
7)
tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų
vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais
reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto
vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas
šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas
(dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais;
8)
tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų
Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar
perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą,
kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas
(dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus
akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais.
Pajamos natūra – neatlygintinai,
mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar
sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn
arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip
pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam
asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine
išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.
16.
Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1)
bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;
2)
pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
3) pajamos,
gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą,
jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma
teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas
Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, gautos pajamos;
4)
kitos šios dalies 1–3 punktuose nenurodytos pajamos, gautos iš nuolatinių
Lietuvos gyventojų, iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines
buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes, išskyrus
nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš veiklos užsienio valstybėse gautas pajamas.
17.
Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvoje, – visos pajamos, išskyrus šio
straipsnio 16 dalyje išvardytas pajamas.
18.
Pozityviosios pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar
kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose Pelno mokesčio įstatymo
39 straipsnio 4 dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos
gyventojo – kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai šio nuolatinio Lietuvos
gyventojo turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo
vieneto pelną skaičiui.
19.
Susiję asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią
ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš
ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:
1)
gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas arba
2)
gyventojas, esantis vieneto valdymo organų nariu, ir tas vienetas, arba
3)
gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo
organų narys, ir tas vienetas, arba
4)
gyventojas ir jo sutuoktinis, sužadėtinis, sugyventinis, taip pat gyventojas ir
su juo giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,
šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais
(gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki
antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) susiję
gyventojai, taip pat gyventojas ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja
giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo
laipsnio), gyventojas ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo
laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar
sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja
giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo
laipsnio), arba
5)
du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas iš jų
tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų)
tame vienete, arba
6)
du gyventojai, kurie yra to paties vieneto dalyviai ir kiekvienas jų tiesiogiai
ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus to vieneto akcijų (dalių, pajų)
kartu su kitais gyventojais (sutuoktiniu, sužadėtiniu, sugyventiniu ar šio
sugyventinio giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio,
šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), gyventojais, susijusiais
giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine
giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais
(gyventojas ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki
antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat
giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės
linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniais ar sugyventiniais ir šių sutuoktinių
ar sugyventinių giminaičiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio,
šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), arba
7)
gyventojas ir jo nuolatinė bazė.
20.
Tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba
kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir
ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
21.
Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į
finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš
šioje dalyje nustatytų kriterijų:
1)
šioje teritorijoje pelno arba jam analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip
75 procentai Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto
tarifo;
2)
šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku
mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra įregistruotas ar kitaip
organizuotas kontroliuojantis asmuo;
3)
šioje teritorijoje taikomos skirtingos apmokestinimo pelno arba jam analogišku
mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje vykdoma veikla;
4)
kontroliuojamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės mokesčio administratoriumi
dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;
5)
šioje teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;
6)
šioje teritorijoje nėra finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai
aiškios pelno arba jam analogiško mokesčio administravimo taisyklės ir šių
taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių
administratoriams.
22.
Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta
tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų
mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą.
23.
Vienetas – Lietuvos vienetas ir užsienio vienetas.
24.
Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą,
arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja
prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.
25.
Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka, taip pat užsienio vieneto filialas arba atstovybė,
įsteigti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir nesantys to užsienio
vieneto nuolatine buveine.
26.
Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija,
kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu
organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks
užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas.
27.
Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu nuolatinio
Lietuvos gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:
1)
jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio
laikotarpio dieną ir
2)
jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50
procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtinių teisių jas įsigyti arba
3)
jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip
50 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį
arba išimtinių teisių jas įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra
ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į
paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
28.
Turtas – kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai
ir išvestinės finansinės priemonės, kitas nematerialus turtas.
29.
Individualios veiklos turtas – turtas (ar jo dalis), kurį (kurią) gyventojas
naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą.
30.
Nuolatinė gyvenamoji vieta – bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi
galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi.
31.
Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai
darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma
teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų,
darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties
sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
32.
Asocijuoti asmenys – asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie
atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1)
yra susiję asmenys;
2)
gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių
operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų
siektų sau maksimalios ekonominės naudos.
33.
Pajamos
iš žemės ūkio veiklos – žemės ūkio veiklos subjektų
pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės
ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, taip pat pajamos, gautos
realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.
*34.
Su
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos,
gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos, taip pat individualios
įmonės savininko iš individualios įmonės ir ūkinės bendrijos tikrojo nario iš
ūkinės bendrijos gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir
mokamos įmonės savininko ar bendrijos tikrojo nario valstybinio socialinio
draudimo įmokos.
*Pastaba. 34 dalies
nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių pajamas.
35.
Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių
administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau –
Civilinis kodeksas), kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio
kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1973, 2004-01-22,
Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
Nr. IX-2103, 2004-04-08,
Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2419, 2004-08-23,
Žin., 2004, Nr. 134-4837 (2004-09-02)
Nr. X-260, 2005-06-21,
Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
Nr. X-457, 2005-12-20,
Žin., 2005, Nr. 153-5636 (2005-12-31)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr.
XI-385, 2009-07-22,
Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04)(papildyta 34 dalimi, buvusi 34 dalis
laikoma 35 dalimi)
skirsnio 1 straipsnis įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
Deklaruojant 2007–2009 metų gyventojų pajamų
mokestį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto
nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu minėtame punkte nurodytas asmeninio
kompiuterio vienetas su programine įranga ir interneto prieigos įrengimas su
šiai prieigai reikalinga įranga buvo įsigyti iš Lietuvos arba užsienio vieneto.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-962, 2006-12-07,
Žin., 2006, Nr. 141-5396 (2006-12-28)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šiuo įstatymu pakeisti
neapmokestinamieji pajamų dydžiai taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1067, 2007-04-03,
Žin., 2007, Nr. 43-1629 (2007-04-19)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1424, 2008-01-18,
Žin., 2008, Nr. 15-510 (2008-02-05)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 6, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2008 m. liepos 1 d.
Konkrečius fiksuoto
pajamų mokesčio, mokamo už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint
verslo liudijimą, dydžius, kurie 2008 metų mokestiniu laikotarpiu bus taikomi
įsigyjant verslo liudijimus nuo liepos 1 dienos, savivaldybių tarybos nustato
iki 2008 m. birželio 1 d., vadovaudamosi šio įstatymo 1 straipsnio nuostatomis
ir taikydamos 2007 m. spalio 1 d. galiojusią minimaliąją mėnesinę algą, 2008 m. sausio 1 d. galiojusį pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį ir 24 procentų pajamų mokesčio
tarifą.
36.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 2, 3 straipsnių, 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos
apskaičiuojant ir deklaruojant 2008 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių
pajamas.
Šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir
deklaruojant 2007 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
37.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1543,
2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2381 (2008-06-03)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas netenka
galios nuo 2009 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-105,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6029 (2008-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23,
27, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant
ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas,
išskyrus šio įstatymo nuostatas, susijusias su pajamų ir leidžiamų atskaitymų
pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą. Šio įstatymo nuostatos,
susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo
apskaitos principą (įskaitant mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimą),
taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių
laikotarpių pajamas. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra
įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai
veiklai priskyrę ir joje naudojantys ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo
apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų
apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti
apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų apmokestinamąsias pajamas,
leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 metų mokestiniu
laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje
nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.
Už per 2009 metų
mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant
verslo liudijimą, mokamas savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio
pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą
iš dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 d., sumos atėmus 3 840 litų ir pritaikius 24 procentų pajamų
mokesčio tarifą. Savivaldybės taryba 2009 metų mokestiniam laikotarpiui turi
teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš
veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės
pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių)
iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo
mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams
(įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį
neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį)
iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo
mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas
(viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių
moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka
įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo
liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos
Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio,
Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių
teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus,
Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir
Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo
liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu,
kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
3.
Pajamoms iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos
ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje, ir ūkininkų
ir jų partnerių gautoms (uždirbtoms) pajamoms, kurios po šio įstatymo
įsigaliojimo bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu,
taip pat po šio įstatymo įsigaliojimo apmokestinamoms apyvartai
proporcingoms išmokoms, mokamoms vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo)
dalyviams (nariams) iš šio vieneto pelno, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo
buvo priskiriamos neapmokestinamosioms gyventojų pajamoms, 2009 metais taikomas
5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 procentų
gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Iš tokiais tarifais apmokestintų pajamų,
apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį 2009 ir 2010 metų mokestiniais
laikotarpiais, negali būti atimamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21
straipsnyje nurodytos išlaidos.
4.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais
laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo
dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno
gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir
rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas
kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis
sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą
kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant
į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų
gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis
Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip
vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo
sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo
būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už
vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto
finansinę nuomą (lizingą).
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2004–2008 metais įsigijęs vieną asmeninio
kompiuterio vienetą su programine įranga pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad
nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nurodytą
kainą, iš pajamų gali atimti pagal tą sutartį 2009 metų ir vėlesniais
mokestiniais laikotarpiais faktiškai sumokėtą kainos dalį (išskyrus palūkanas)
atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje
nustatytą apribojimą, tačiau bendra tokių atimamų išlaidų suma negali viršyti 4
000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos
įrangos įsigijimo išlaidas).
6.
Gyventojo naudai, gautai, kai gyventojas už kreditą arba paskolą gyvenamajam
būstui statyti ar įsigyti, iki 2009 m. sausio 1 d. suteiktą asmens, susijusio
su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, moka
lengvatines palūkanas arba jų nemoka, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo
galiojusios apmokestinimo taisyklės.
7.
Išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios sudarytos po 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne
tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamoms
sumoms, jeigu pagal tas sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo
atimamos iš pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka,
taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės.
Įmokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008–2009 metų
rudens semestrą, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21
straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į
tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjami baigus šias
studijas ir (ar) mokymą.
Šio įstatymo taikymas
pakeistas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-175,
2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-977 (2009-03-05)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13(1), 16, 17, 18, 19,
20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 18(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
39.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-176,
2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-978 (2009-03-05)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių pajamas.
40.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-385,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 2, 9, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant
2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Šio
įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir
deklaruojant 2009 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
Šio
įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant
2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2009-08-05)
aubodi@lrs.lt
8 straipsnis. Pajamų pripažinimas
1.
Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2.
Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių
interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:
1)
kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio
valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma,
neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą
pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba
2)
kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė
išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui.
3.
Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio
laikotarpio gruodžio 31 diena.
Priskiriamų Europos ekonominių interesų
grupės pajamų gavimo momentu laikoma Europos ekonominių interesų grupės
paskutinė finansinio laikotarpio, per kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba)
gavo, diena.
Gyventojo, kuris verčiasi individualia
veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo
individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios
veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo
apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį
individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės
mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia
veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo
pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo
metus pereinančias pirkėjų skolas į pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo,
tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita
prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys
gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos
pabaigos.
Šio straipsnio 5 dalies nuostatos
netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą,
iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2103, 2004-04-08,
Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
III SKYRIUS
SPECIALIOSIOS
NUOSTATOS NUSTATANT KAI KURIAS PAJAMAS
23 straipsnis.
Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo
tvarka
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė
arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per
nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų
mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos
neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas
išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių
sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio
mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų
dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio
paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio
mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų
mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2.
Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba
nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę
bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo
sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po
atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų
mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka
dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį išmoka visą išmoką,
tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį
mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15
dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba
iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta
paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo
mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį
išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio
laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis
išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
6.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį
mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)
arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
24
straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos
1.
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį
pateikdamas deklaracijas.
*2.
Pajamų
mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir
metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą
mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto
pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki
mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje
deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų
apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto
pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį
išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį
laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
*Pastaba.
2 dalies
nuostatos taikomos
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas.
3.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,
deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio
administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės
pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos
nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,
deklaracijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
25
straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo,
apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1.
Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats
nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.
Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio
mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas
ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi
turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo
tvarka
Fiksuoto
dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.
Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
27
straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
apskaičiavimas,
deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir
metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to
mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio
Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą
asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,
kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio
tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:
2 dalies 1 ir 2 punktų redakcija iki 2006 m. liepos 1
d.:
1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų
pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto
pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus
arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio
turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn
susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), kurioms
pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio
Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16
straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytas sumas, taip pat MNPD ir
(arba) MPNPD dalį, neviršijančią su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų
pajamų mokesčio tarifą;
2)
33 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų
pajamų daliai.
2 dalies 1 ir 2 punktų redakcija nuo 2006 m. liepos 1
d.:
1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD ir (arba) MPNPD dalimi, nepritaikyta pajamoms, apmokestinamoms 2006 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 33 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifus, 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, 2008 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;2) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 33 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (individualios veiklos atveju, jei buvo nuspręsta iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos pajamų atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu, šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir (arba) MPNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį buvo taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;
2 dalis papildoma 3 punktu nuo 2006 m. liepos 1 d.:
3) 2006 metų mokestiniu laikotarpiu 27 procentų
tarifas taikomas šios dalies 1 ir 2 punktuose nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. 2007
metų mokestiniu laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte
nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. Nuo
2008 metų mokestinio laikotarpio 24 procentų tarifas taikomas šios dalies 1
punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai.
3.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio
deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.
4.
Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko
ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės
ūkio veiklą bei pajamų už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje
pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, taip pat gyventojas,
kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo
įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų
išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už
kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats
arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų
mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto
deklaracijos pateikimo terminais.
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
6.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų
mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
7.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė
teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos
pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)
pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje
nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
8.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų
pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta
informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų
akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir
buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
9.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta
arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr.
IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2491,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
28
straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio
nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
Jeigu
fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už
kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų
mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų
gruodžio 31 dienos.
29
straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
nuo
pajamų,
gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas
privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų
mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą
mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki
išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę
pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta
tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo
pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį
laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo
dienos.
3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis
apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos
per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir
sumokėjimo
tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio
nuo
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,
iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos
privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę
bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį
gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2.
Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per
mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi
būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio
nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos pateikimo
termino pabaigos.
3.
Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna
pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės
pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio
dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
5.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,
gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
31
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų,
nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo
ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų
mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30
straipsnyje, deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo
30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių
pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti
šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos
formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru.
32
straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1.
Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines
bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio
Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne
individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,
netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių
šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,
turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą
daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų
pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2.
Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai
pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas
pagrindžiantys dokumentai.
3.
Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.
4.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
VI
SKYRIUS
PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33
straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir
gyventojo
pareigos
1.
Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A
klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per
nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti
nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir
sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas
per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio
vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali
išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos parengiamos
ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo
dienos.
2.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per
nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie
gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui
pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka
nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio
administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas
asmuo.
3.
Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo
tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui
pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.
4.
Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio
Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda
sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti
dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per
10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Nr. IX-2059,
2004-03-16, Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
34
straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1.
Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų
Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio
Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas
pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius.
3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą
turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal
metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo
pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo
vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą
nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
35
straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,
nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą
patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine
tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią
veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka.
Nuolatinis
Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi
nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui
savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų,
pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną
nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje,
mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis
turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo
Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo
gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,
jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
36
straipsnis. Atsakomybė
1.
Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų
reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per
mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2.
Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
*37
straipsnis. Pajamų, gautų užsienio valstybėse,
dvigubo apmokestinimo panaikinimas
Užsienio valstybėje,
kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria Lietuvos Respublika yra
sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gautos nuolatinio
Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas,
dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos
pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis arba jam tapatus
mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje
užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė
narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą nuo toje
valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos gyventojas
gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio
sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti
įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir
nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
Nuolatinis
Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų
mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą,
sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje užsienio valstybėje nuo toje
valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios
dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės
mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą
mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata netaikoma apskaičiuojant pajamų
mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje, įtrauktoje į finansų ministro
nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto
pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,
mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė
arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir
apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles,
dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų
mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
4.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai
atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma,
išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
5.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų
keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama
atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų.
Jeigu nuo palūkanų buvo išskaičiuotas pajamų
mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl
palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje arba su
šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar teritorijomis
sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų mokesčio suma
grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčio
permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas
pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
*Pastaba. 37 straipsnio nuostatos taikomos
apmokestinant ir deklaruojant 2005 metų ir vėlesnių metų pajamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2202,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
VIII SKYRIUS
MOKESČIO
ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38
straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1.
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,
taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3)
jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš
šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo
santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą
pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą mokestinę
nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje pateiktus
duomenis mokesčio administratorius perveda į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir
sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo
(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas
pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1)
nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –
į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis
gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba
gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos
savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,
įskaitomi į valstybės biudžetą.
5.
Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė
nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų
sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų
mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę
gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1)
savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma
pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2)
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,
išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų
mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant
pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo
balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo
mėnesiais;
3)
pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas
nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių
laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių
biudžetus patikslinimai;
4)
2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio
sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų
mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies
3 punkte, nedaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39
straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai Vyriausybei
1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto
pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis
mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus
parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo
įsigaliojimo.
4.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,
1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr.
14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr.
34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464,
Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr.
8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr.
66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522,
Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001,
Nr. 39-1329, Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023;
2002, Nr. 62-2492);
2)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų papildymo“
3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai
Pajamų
mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
4 straipsnis. Nuolatinis Lietuvos gyventojas
1.
Nuolatiniu
Lietuvos gyventoju laikomas:
1)
fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra
Lietuvoje, arba
2)
fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo
vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, arba
3)
fizinis asmuo, kuris mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su
pertraukomis 183 arba daugiau dienų. 183 dienų laikotarpio apskaičiavimo
taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija, arba
4)
fizinis asmuo, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba
daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir
viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su
pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei šio straipsnio 3 dalyje nenustatyta
kitaip. 90 ir 280 dienų laikotarpio apskaičiavimo taisykles nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, arba
5)
fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka šios
dalies 3 ir 4 punkto kriterijų, tačiau tokiam fiziniam asmeniui atlyginimas
pagal darbo sutartį arba pagal jų esmę atitinkančias sutartis mokamas arba jo
gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba
savivaldybių biudžetų.
2.
Fizinis asmuo, nors ir atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktų
nuostatas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jei jis yra:
1)
užsienio valstybės diplomatas, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar
tarptautinės organizacijos atstovybės administracinio-techninio arba
aptarnaujančiojo personalo narys – ne Lietuvos Respublikos pilietis (išskyrus
asmenis be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta arba asmeninių,
socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra
Lietuvoje), arba
2)
ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gauna tik su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas už darbą Lietuvoje iš
užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio padalinio arba
vietos valdžios, arba
3)
ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje vykdo tik individualią veiklą
per nuolatinę bazę ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas.
3.
Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis
vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų
einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo
mokestiniu laikotarpiu išbūna Lietuvoje mažiau kaip 183 dienas, jis yra
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki išvykimo dienos. Galutinio išvykimo
iš Lietuvos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
4.
Jei fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis
vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais, iš karto po jų
einančiu mokestiniu laikotarpiu galutinai išvyksta iš Lietuvos į tikslinę
teritoriją, tai jam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos tais atvejais,
kai šį fizinį asmenį su Lietuva sieja reikšmingi komerciniai interesai. Toks
fizinis asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju visą išvykimo mokestinį laikotarpį
bei du po jo einančius mokestinius laikotarpius. Reikšmingi komerciniai
interesai yra, kai:
1)
fizinis asmuo yra individualios (personalinės) įmonės Lietuvoje savininkas ir
(arba) valdo daugiau kaip 25 procentus Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų)
arba
2)
daugiau kaip 30 procentų mokestinio laikotarpio pajamų yra pajamos, kurių
šaltinis yra Lietuvoje.
5.
Fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio
straipsnio 1 dalies nuostatas, gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu pripažinti jį nuolatiniu
Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis
yra Lietuvoje (išskyrus pajamas, kurios tą mokestinį laikotarpį buvo
apmokestintos taikant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartyse nustatytas pajamų mokesčio lengvatas), sudaro ne mažiau kaip 90
procentų visų per mokestinį laikotarpį jo gautų pajamų, išskyrus šio Įstatymo
17 straipsnyje nurodytas pajamas.
5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas
1.
Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.
2.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių
šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje
nurodytą atvejį.
3.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių
šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:
1)
laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir
2)
yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir
3)
tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško
mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su
kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį
faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas
asmuo.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra per nuolatinę bazę
vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba
uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo
atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla
per nuolatinę bazę Lietuvoje, taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos
pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1)
palūkanos;
2)
pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir
stebėtojų tarybos nariams;
3)
pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
4)
honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;
5)
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
6)
sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai
susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar
trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas,
tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos
tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
8)
pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį
daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)
įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
9) kompensacijos už autorių arba gretutinių
teisių pažeidimus.
5.
(Neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 30 d.)
Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio
programa, šio straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos taikomos, jei yra
perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas, o kompiuterio programoje yra
suteikiamos šios teisės:
1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas,
turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba
paskolinti, arba
2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas,
kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba
3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio
programą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Pajamų mokesčio 20 procentų tarifas
taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno.
Už per mokestinį laikotarpį gautas
pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas
savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali
būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą dvylikos minimaliųjų mėnesinių
algų, galiojančių mokestinio
laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamas verslo
liudijimas, spalio 1 dieną, sumai pritaikius šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio
laikotarpio, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, sausio 1 dieną. Savivaldybių
tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas,
gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės
pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių)
iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo
mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams
(įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį
neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį)
iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo
mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas
(viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių
moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka
įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo
liudijimą verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos
Respublikoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio,
Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių
teritorijas, arba konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus,
Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir
Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo
liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo
liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusių pajamų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1708, 2003-07-04,
Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1913, 2003-12-18,
Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2202, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-329, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3293 (2005-07-21)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-1424, 2008-01-18,
Žin., 2008, Nr. 15-510 (2008-02-05)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111, 2008-12-23,
Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
7 straipsnis. Mokestinis
laikotarpis
Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis
sutampa su kalendoriniais metais.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų,
gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis
laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti
įregistruota.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
II SKYRIUS
PAJAMŲ
PRIPAŽINIMAS
9 straipsnis. Pajamos natūra
1
dalies redakcija iki 2010 m. sausio 1 d.:
*1. Pajamomis,
gautomis natūra, pripažįstama:
1) už darbą,
atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, vietoj
piniginio atlygio gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos
paslaugos;
2) gyventojo
nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo
apgyvendinimą ir gyvenamojo ploto išlaikymą, už gyventojui suteiktas įvairias
laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašias paslaugas,
už gydymo paslaugas (išskyrus atvejus, kai to reikalauja teisės aktai), taip
pat suteikus gyventojui (nemokamai ar už lengvatinę kainą) gyvenamąsias
patalpas (naudotis ar nuosavybėn);
3) gyventojo
gautos nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), išskyrus 320 litų vertės
neviršijančius dovanas ir laimėjimus (prizus), gautus iš asmens, nesusijusio su
gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;
4) už šios
dalies 1 punkte nenurodytus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas
teises, parduotą ar kitaip perleistą arba investuotą turtą ar lėšas gyventojo
gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos;
5) gyventojo
nauda, gauta dėl jam nuosavybės teise priklausančių pastato ar patalpų
kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba
naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis;
6)
gyventojo nauda, gauta turto naudotojui turto savininko vardu sumokėjus už su
turto eksploatavimu susijusias paslaugas (atlyginimą už komunalines,
telekomunikacijų ir panašias paslaugas), kai už tai turi būti mokama
neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.
*Pastaba.
1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų mokestinio
laikotarpio pajamas.
1
dalies redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:
*1. Pajamomis,
gautomis natūra, nepripažįstama:
1) gyventojo
gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų
vertė neviršija 320 litų;
2) gyventojo
nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui
suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
3) asmens,
susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais,
gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė,
darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su
gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to
suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais,
avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
4) gyventojo
nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo
mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba)
kvalifikaciją;
5)
kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis,
socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
*Pastaba.
1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir
vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
2.
Pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta
tvarka. Nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto
remonto ar rekonstravimo, pripažįstama gauta, kai tas turtas grąžinamas
gyventojui.
3.
Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
4.
Pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai
pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra
įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats
gyventojas, gavęs pajamų natūra.
5.
Tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį
suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė.
6.
Tais atvejais, kai gyventojas pajamas natūra gauna ne tiesiogiai iš su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, o iš su
tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas šiame Įstatyme ar Pelno
mokesčio įstatyme, tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.
7.
Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusio asmens pajamas natūra gauna ne tiesiogiai gyventojas, o jo
šeimos nariai (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), tokios pajamos natūra
pripažįstamos gyventojo, susijusio su pajamų natūra davėju darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais, su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-385,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04
10 straipsnis. Individualios veiklos pajamos
1.
Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos,
įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio
perleidimo nuosavybėn.
2.
Individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos
įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
11 straipsnis. Pajamos, gautos vieneto likvidavimo
atveju
1.
Vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda
turimas akcijas (dalis, pajus).
2.
Jeigu likviduojant vienetą jo dalyviui perleidžiamas turtas, pajamomis laikoma
turto, kuris vieneto dalyviui perleidžiamas vieneto likvidavimo atveju, tikroji
rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui dieną.
13 straipsnis. Pozityviųjų pajamų nustatymas
Pozityviosios pajamos apskaičiuojamos ir
įtraukiamos į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ta pačia tvarka, kaip jos
apskaičiuojamos ir įtraukiamos į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas
pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Tos pačios kontroliuojamojo užsienio
vieneto pajamos gali būti apmokestintos Lietuvoje tik vieną kartą.
Jei kontroliuojamojo užsienio vieneto
mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba jis
nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis
laikotarpis yra kalendoriniai metai.
13(1) straipsnis.
Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų ir leidžiamų atskaitymų,
priskiriant Europos ekonominių interesų grupės sąnaudas, nustatymas ir
apmokestinimas
1.
Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams,
susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu, priskiriamos Europos
ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka
kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1)
straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.
2.
Gyventojas (Europos ekonominių interesų grupės dalyvis) priskiria jam
priklausančią Europos ekonominių interesų grupės pajamų dalį savo pajamoms,
nesvarbu, ar Europos ekonominių interesų grupės pelnas jam išmokėtas, ar ne, ir
apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.
3.
Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams,
susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos
Europos ekonominių interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo
nuostatas priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios
veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu.
4.
Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos
išreiškiamos litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio
valiutos santykį, nustatytą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. IX-2103, 2004-04-08,
Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
14 straipsnis. Jūrininkų pajamų, gautų už darbą
laivo reiso metu, nustatymas
Jūrininkų
už darbą laivo reiso metu gautos pajamos nustatomos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Sandorių arba ūkinių
operacijų vertės koregavimas ir pajamų ar išmokų apibūdinimas iš naujo
Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba
bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio
arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais
arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio
arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio
arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.
2.
Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos
arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos
neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks
pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš
tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to
asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Finansų ministras nustato šios
dalies įgyvendinimo taisykles.
Gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka turi iš naujo
apibūdinti pajamas ar išmokas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1973, 2004-01-22,
Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
IV SKYRIUS
APMOKESTINAMŲJŲ
PAJAMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKA
16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų
apskaičiavimo tvarka
1.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias
pajamas, iš pajamų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, šio Įstatymo
nustatyta tvarka atimama:
1)
neapmokestinamosios pajamos;
2)
pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą;
3)
leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba
uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4)
per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne
individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar
kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje
nustatyta tvarka;
5)
neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis,
apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas,
arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas
neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;
6)
nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta
tvarka.
2.
Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per
nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba
uždirbtų pajamų atimama:
1)
neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos
ir (arba)
2)
leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą
nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu.
3.
Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 4
punkte nurodytų išlaidų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1.
Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
1) pašalpos,
kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba
vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka
asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams
(įtėviams);
2)
pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės
(tėvystės) pašalpas;
3)
pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų
iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais
vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra
nurodytos kituose šios dalies punktuose;
4)
pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės
arba savivaldybių institucijų sprendimais;
5)
Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio
kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų
lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau
mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba
gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai
nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines
kompensacijas už nepanaudotas atostogas;
6)
kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba
buvusio politinio persekiojimo;
7)
ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš
dalies kompensuoti, taip pat nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį gyventojui
grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis
įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos;
8)
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis
kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus
tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo
dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų
mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta
tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip
10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias
gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės
draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus
tokias gyvybės draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos
fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio
Įstatymo nustatyta tvarka;
9)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka
pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės
draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo
momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal
Profesinių pensijų kaupimo įstatymą arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui
yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos
gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis, taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu
sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir
gyventojas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų
kaupimo įstatymą arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas
0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra
neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
10)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka
pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės
draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo
momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį
mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo
jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų;
11)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos
dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu
sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos;
12)
pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį
sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš
pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo
sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo
gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta
tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio
valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas,
gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo
nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą
pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir
kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
13)
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos
sužalojimo ar ligos atveju;
14)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir
pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde;
15)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde;
16)
iš sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jei pensijų kaupimo sutarties
terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo
dalyvis yra įgijęs teisę į pensijų išmokas pagal Profesinių pensijų
kaupimo įstatymą arba Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą,
taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą
išmokama suma, jei išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams
nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunantis pensijų fondo
dalyvis yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų
kaupimo įstatymą;
17)
pensijos ir rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių
organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų;
18)
iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
19)
palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto
dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su
gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias
paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,
viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne
anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;
20)
palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius
popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes
palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių
vertybinių popierių išleidimo dienos;
21)
palūkanos už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, taip pat Europos
ekonominės erdvės valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių
vertybinius popierius;
22) Europos
ekonominės erdvės valstybėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose kredito
įstaigose laikomus indėlius;
23)
pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu žemės ūkio
valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos
ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo
sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra ne didesnis kaip 14 europinių dydžio
vienetų, nustatomų vadovaujantis 1985 m. birželio 7 d. Europos Komisijos
sprendimu 85/377/EEB, nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 6 tomas, p. 198), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos sprendimu 2003/369/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 38 tomas, p. 564);
24)
gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas,
riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį;
25)
pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
26)
paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos
Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo
būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių,
seserų ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį
laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų;
27)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir
54 punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio
Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 8 000 litų per mokestinį
laikotarpį;
28)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą,
jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma
teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos
ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3
metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, arba šios dalies 53 ir
54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės
erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki
jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
29)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
*30)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų
įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės
vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba
kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir
gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo
parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10
procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip
perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo
atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias
akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais
pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant
akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu
atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų
daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai);
*Pastaba.
30 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir
vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
31)
sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų priteistos
sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su socialine,
medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos
darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
32)
teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
33)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų
studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar
moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento
ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos
mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto
daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba
stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų)
savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 8
000 litų per mokestinį laikotarpį;
34)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų
pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis;
35)
valstybės stipendija ir savivaldybių stipendijos;
36)
premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar
savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos
administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, ir
premijos profesionaliojo meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų
organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų
treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto
departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
37)
sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai
(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos,
asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto
šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos,
dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
38)
loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių
vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo
loterijų apyvartos;
39)
iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 700 litų;
40)
šios dalies 37 ir 38 punktuose nenurodyti 700 litų vertės neviršijantys sporto
varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne
daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;
41)
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu
gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
42)
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus
asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos
kaip išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų
(aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir
aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto,
restauravimo darbus) pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių,
bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui
teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir
atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais;
43)
komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio
produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
*44)
(neteko galios nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d.);
*Pastaba.
44 punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir
vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
45)
jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų
laivų registre, reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14
straipsnyje;
46)
iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo
įstatymo arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogiškas
pensijų kaupimo nuostatas;
47)
iš Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos
Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos,
kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB,
Euratomas);
48)
asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės
institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines
tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio
valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas
civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte –
organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų išlaidoms,
susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, apmokėti ir kurių mokėjimą
reglamentuoja šių organizacijų teisės aktai;
49)
įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą;
50)
vieneto likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio
šaltinis yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos
Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris
laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų)
pardavimo pajamomis;
51)
gyventojų, kurių pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikoma šio straipsnio 1 dalies
23 punkte numatyta lengvata, gaunamos išmokos, mokamos vieneto (kooperatinės
bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) skirstant šio vieneto pelną, jeigu
tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šio vieneto pelnas (ar jo
dalis) apmokestinamas taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį;
52) premijos, kurias inicijuoja pelno nesiekiančios organizacijos,
veikiančios Labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais
tikslais, ir kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir
mokslo srityse, jeigu tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o
premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10
narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar
organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai;
53)
pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės
erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu
jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo
gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
54)
pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje
esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo
gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu
šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus
nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos
kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame
gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą,
įsigijimui.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20,
23, 24, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 36, 39, 40, 42, 44, 46 ir 53 punktų
nustatytos lengvatos, taip pat 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš
kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir
seneliai gautoms pajamoms netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos
gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse
teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje
teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1252, 2002-12-10,
Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
Nr. IX-1535, 2003-04-22,
Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1708, 2003-07-04,
Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-1790, 2003-10-16,
Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
Nr. IX-1913, 2003-12-18,
Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-1973, 2004-01-22,
Žin., 2004, Nr. 25-749 (2004-02-14)
Nr. IX-2103, 2004-04-08,
Žin., 2004, Nr. 60-2118 (2004-04-24)
Nr. IX-2202, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2491, 2004-10-12,
Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. IX-2529, 2004-11-02,
Žin., 2004, Nr. 167-6108 (2004-11-17)
Nr. X-237, 2005-06-09,
Žin., 2005, Nr. 76-2744 (2005-06-18)
Nr. X-260, 2005-06-21,
Žin., 2005, Nr. 81-2943 (2005-06-30)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-543, 2006-03-30,
Žin., 2006, Nr. 41-1462 (2006-04-13)
Nr. X-580, 2006-04-25,
Žin., 2006, Nr. 50-1801 (2006-05-06)
Nr. X-585, 2006-04-27,
Žin., 2006, Nr. 48-1702 (2006-04-29)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-799, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 82-3263 (2006-07-27)
Nr. X-834, 2006-10-03,
Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
Nr. XI-104,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6028 (2008-12-30)
Nr. X-885, 2006-11-09,
Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. X-1543,
2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2381 (2008-06-03)
Nr. XI-105,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6029 (2008-12-30)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-176,
2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-978 (2009-03-05)
Nr. XI-385,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04
18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai,
susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris
verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per
mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio
Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę,
leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai
gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios
nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos,
jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
*2.
Iš gyventojo individualios veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip
50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos
negali viršyti 2 procentų gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį
laikotarpį. Reprezentacinėmis sąnaudomis laikomos gyventojo išlaidos konkrečių
asmenų naudai naujiems verslo ryšiams su kitais gyventojais ar vienetais,
išskyrus su šiuo gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusius asmenis, taip pat sutuoktinius, sugyventinius,
vaikus (įvaikius), tėvus (įtėvius) ir vienetus, kuriuose gyventojas tiesiogiai
ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus akcijų (dalių, pajų), užmegzti
ar esamiems verslo ryšiams pagerinti. Išlaidos, nustatytos Lietuvos
Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, reprezentacinėms
sąnaudoms nepriskiriamos.
*Pastaba.
2 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir
vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
3.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems
atskaitymams nepriskiriamos:
1)
gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
2)
lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto
arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, įsigijimo išlaidos;
3)
kompiuterių programų susikūrimo išlaidos;
4)
kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš
asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip
organizuotų tikslinėse teritorijose, arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji
vieta yra tikslinėje teritorijoje;
5)
į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis ir šio Įstatymo nustatytas pajamų
mokestis;
6)
pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, gyventojo, kuris yra pridėtinės
vertės mokesčio mokėtojas, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;
7)
sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos,
delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
8)
išlaidos paramai ir dovanoms;
*9) neapmokestinamosioms
pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai;
*Pastaba. 9
punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių pajamas.
10)
išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse
teritorijose;
11)
gyventojo padarytos žalos atlyginimas;
12)
išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį,
tačiau jo neišskaičiavo;
13)
išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse
teritorijose, jeigu išmokas mokantis gyventojas centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka vietos mokesčio administratoriui neįrodo,
kad tokios išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio
užsienio vieneto įprastine veikla ir kad išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo
turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, ir jeigu išmoka ir
ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per
nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, išvardytos
šio straipsnio 2 dalyje, įskaitant:
1)
palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę
verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra
tokių palūkanų gavėjas;
2)
honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę
verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų
honorarų gavėjas.
5.
Kitų nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, ir
nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per
nuolatinę bazę, su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių
išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems
atskaitymams ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų
rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu
susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai
pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
Gyventojų, kurie verčiasi individualia
veikla, nurodytų šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, susidarę mokestinio
laikotarpio nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus šio
Įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų gyventojų, kurie
verčiasi individualia veikla, leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą
mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų.
8.
Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose
numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai
atitinkamiems dokumentams nėra būtini.
9.
Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos
gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais,
jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
10.
Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiantis gautos pajamos
apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, nelaikomos leidžiamais atskaitymais
ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
*11.
Nuo individualios veiklos pajamų gyventojo mokėtinos socialinio draudimo ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams
tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo gautos arba uždirbtos individualios veiklos
pajamos, nuo kurių tos įmokos apskaičiuotos.
*Pastaba. 11
dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių pajamas.
*12.
Apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo
pasirinkimu vietoj kitose šio straipsnio dalyse nurodytų patirtų išlaidų
gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais gali
būti pripažįstama suma, lygi 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos
pajamų. Ši nuostata netaikoma, kai individualios veiklos pajamas ar jų dalį
gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusio asmens. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios
veiklos pajamas apskaičiuoti šioje dalyje nustatyta tvarka, neprivalo turėti atskaitomą
sumą pagrindžiančių dokumentų.
*Pastaba. 12
dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių
mokestinių laikotarpių pajamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-385,
2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3977 (2009-08-04) (papildyta naujomis 2,11,12
dalimis, buvusios 2-9 dalys laikomos 3-10 dalimis)
19 straipsnis. Parduoto ar kitaip
perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su tuo
turto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos
1.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš
gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1)
turto įsigijimo kaina;
2)
su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose
nustatyti privalomi mokėjimai.
2.
Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą,
įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus
privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant
tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir
(arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos
įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo,
turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir
(arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų
sugrąžintą dalį).
3.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais
visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės
aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba)
galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais
dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
4.
Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)
įsigijimo kaina yra lygi:
1)
visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio
nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė
yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas
turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį
atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2)
akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,
pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
Kai gyventojas parduoda
ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais gautas mainais į
įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų
nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo
vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai.
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos
turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
20 straipsnis. Neapmokestinamasis
pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
1.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD
(toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali
būti didesnis negu 5 640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP)
neviršija 9 600 litų. Jeigu GMP viršija 9 600 litų, MNPD, jei šio straipsnio 6
dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal
šią formulę:
Gyventojui
taikytinas MNPD = 5 640 – 0,2 x (GMP – 9 600).
2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu
laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1)
gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 470
litų;
2)
gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD
apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Gyventojui
taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800).
3.
Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD
yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
4.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai
jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia
laisvos formos prašymą vienoje pajamų,
susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo
vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi
būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo
užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais.
5.
Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies
taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti
pritaikytas.
6.
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės
pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės
aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio
NPD yra 800 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis,
arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų
nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių
lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo
lygis, taikomas mėnesio NPD yra 600 litų. Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD
dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu
atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje
nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies
nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus
pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį,
proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD
pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.
7.
GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus
išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo
sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21
straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD, ir metinio papildomo
neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD).
8.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus
(įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo
lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas
papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
(toliau – PNPD). Už pirmą vaiką (įvaikį) taikomas 100 litų PNPD, už antrą ir
kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) – 200 litų PNPD.
9.
Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur
taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu
gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD.
10.
Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio
laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio
mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio
laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD.
11.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis
pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė
į jį, mėnesį gautų pajamų.
12.
MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio
nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD.
13.
MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.
14.
Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD
nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3,
6 ir 7 dalių nuostatas.
15.
Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir
MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1321, 2003-01-28,
Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
Nr. X-962, 2006-12-07,
Žin., 2006, Nr. 141-5396 (2006-12-28)
Nr. X-1543,
2008-05-15, Žin., 2008, Nr. 63-2381 (2008-06-03)
Nr. XI-105,
2008-12-22, Žin., 2008, Nr. 149-6029 (2008-12-30)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
Nr. XI-176,
2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-978 (2009-03-05)
21 straipsnis. Iš pajamų atimamos
gyventojo patirtos išlaidos
1.
Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio
Lietuvos gyventojo išlaidos:
1)
savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir
vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės
slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos
pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama
ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui;
2) savo,
sutuoktinio bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių
vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška
negalia), naudai sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų
fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos
ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus;
3)
už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis
išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už
pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos
gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą
ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito
įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį
grąžinta šios paskolos dalis.
2.
Tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris
mokosi ar studijuoja, nėra pajamų mokesčio
mokėtojas arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų
atimti sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytus šio straipsnio 1
dalies 3 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali
iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir
(arba) sutuoktinis.
3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
25 procentų apmokestinamųjų pajamų sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose
nurodytas sumas.
4.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų
apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų
mokesčio deklaraciją.
5.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos
gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar
kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo
mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, – nuolatiniams Lietuvos
gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat
kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas.
6.
Gyvybės draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal
šias sutartis yra vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos
ekonominės erdvės valstybėje.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra
Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotas ar kitaip organizuotas
užsienio vienetas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1708, 2003-07-04,
Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr. IX-2070, 2004-03-23,
Žin., 2004, Nr. 50-1633 (2004-04-06)
Nr. IX-2202, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. IX-2272, 2004-06-15,
Žin., 2004, Nr. 98-3628 (2004-06-24)
Nr. IX-2491, 2004-10-12,
Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-358, 2005-09-29,
Žin., 2005, Nr. 121-4332 (2005-10-11)
Nr. X-450, 2005-12-15,
Žin., 2005, Nr. 153-5634 (2005-12-31)
Nr. X-746, 2006-07-04,
Žin., 2006, Nr. 82-3249 (2006-07-27)
Nr. X-834, 2006-10-03,
Žin., 2006, Nr. 111-4197 (2006-10-19)
Nr. X-885, 2006-11-09,
Žin., 2006, Nr. 127-4821 (2006-11-25)
Nr. X-1067, 2007-04-03,
Žin., 2007, Nr. 43-1629 (2007-04-19)
Nr. XI-111, 2008-12-23,
Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
V
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
22 straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal
mokesčio mokėjimo tvarką
1.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios
pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –
A ir B.
2.
A
klasės pajamoms priskiriamos:
1)
iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus
azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,
ir šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame
punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo
nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę
gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias
gyventojui išmoka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais
susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotą ar
kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba
kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės
aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)
įregistruotas Lietuvoje, bei gyventojų individualios ir ne individualios
veiklos pajamos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką,
apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės
pajamoms, ir
2)
iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos
pajamos, palūkanos ir honorarai.
3.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
23
straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir
sumokėjimo tvarka
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė
arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per
nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų
mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms
pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis,
tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo
bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba
jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo
mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti
apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos
dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su
darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už
atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų
tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą
mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2.
Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui dėl NPD taikymo ir pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas tokiam
gyventojui mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas NPD, tai jam priklausantį
NPD mokestį išskaičiuojantis asmuo atima skaičiuodamas apmokestinamąsias su
darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas šio
Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba
nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę
bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo
sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi
būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio
mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą
iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio
15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis
išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už
atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos
dalis išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo
dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį
mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį
išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba
jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo
mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį
išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio
laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis
išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
6.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį
mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)
arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
24 straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos
1.
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį
pateikdamas deklaracijas.
2.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra
mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui
per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio
laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė
deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų
išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą
mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir
neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma,
pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo
mėnesio 15 dienos.
3.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,
deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio,
išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų
pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio
neviršijus išmokamos sumos nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
25 straipsnis. Nuolatinio Lietuvos
gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo,
apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1.
Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats
nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.
Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio
mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas
ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio
už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi
turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo
tvarka
Fiksuoto
dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.
Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo
mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas,
permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to
mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio
Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą
asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio
deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20
straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1
dalyje nurodytas išlaidas ir
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kuriam
pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta
tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio
deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje
nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija
gali būti neteikiama, sąrašą.
3.
Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar
įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio
deklaraciją net tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo.
Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto
deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo
pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 2 dalyje
nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą
turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių
metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1 dienos privalo
pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę
pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto
deklaracijos pateikimo terminais.
4.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio
administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje
nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų
neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje ar gavus vien jų deklaracija neteikiama.
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė
teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos
pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)
pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje
nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
6.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų
pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta
informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų
akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir
buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
7.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta
arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1535, 2003-04-22,
Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. IX-1913, 2003-12-18,
Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
Nr. IX-2491, 2004-10-12,
Žin., 2004, Nr. 158-5757 (2004-10-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
28 straipsnis. Fizinio asmens, tapusio
nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio
nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
Jeigu
fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už
kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų
mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų
gruodžio 31 dienos.
29 straipsnis. Fizinio asmens, galutinai
išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio nuo pajamų, gautų išvykimo mokestiniu
laikotarpiu, deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas
privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų
mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą
mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti
pajamų mokestį, įskaitant mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54
punkte nurodytų pajamų, jeigu iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte
nustatyta sąlyga. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir
metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo
nustatyta tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo
pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį
laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų
mokestį, įskaitant mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte
nurodytų pajamų, jeigu iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte
nustatyta sąlyga.
3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis
apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
30
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos
per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir
sumokėjimo
tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio
nuo
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs
pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui
pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1
dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį
laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę
bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2.
Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per
mokestinį laikotarpį gautų arba uždirbtų individualios veiklos per nuolatinę
bazę pajamų turi būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto
metinės pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
3.
Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna arba
uždirba pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A
klasės pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų
mokesčio dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius.
5.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,
gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)
31 straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos
gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų,
nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo
ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų
mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30
straipsnyje, deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo
30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių
pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti
šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis
mokesčio administratorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
32 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai
kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1.
Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines
bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio
Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne
individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,
netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių
šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,
turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą
daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų
pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2.
Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai
pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas
pagrindžiantys dokumentai.
3.
Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka.
4.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
VI
SKYRIUS
PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis. Išmokas išmokančio
Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir gyventojo
pareigos
1.
Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A
klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per
nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti
nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir
sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas
per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio
vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali
išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos
parengiamos ir išduodamos nemokamai per 10 darbo dienų nuo
prašymo gavimo dienos.
2.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per
nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie
gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui
pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka
nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio
administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas
asmuo.
3.
Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo
tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui
pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio
administratorius.
4.
Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas, per nuolatinę buveinę gaunantis šio
Įstatymo 21 straipsnyje nurodytas įmokas, nuolatinio gyventojo prašymu išduoda
sumokėjimą patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus. Minėti
dokumentai ar jų nuorašai parengiami, patvirtinami ir išduodami nemokamai per
10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1660, 2003-07-01,
Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Nr. IX-2059, 2004-03-16,
Žin., 2004, Nr. 47-1550 (2004-03-30)
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
34 straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1.
Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų
Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio
Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas
pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius.
3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą
turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal
metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo
pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo
vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą
nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
35 straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,
nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą
patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine
tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies
individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra
susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę,
kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio
dieną. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio
mokestinio laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs
pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį
išskaičiuojančiam asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą
praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą
Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio
paskutinę dieną nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos
Lietuvoje, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę,
kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę
buvimo Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos
gyventojas praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo
gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,
jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
36 straipsnis. Atsakomybė
1.
Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų
reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per
mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2.
Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1485,
2008-04-10, Žin., 2008, Nr. 47-1750 (2008-04-24)
VII
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
37 straipsnis. Pajamų,
gautų užsienio valstybėse, dvigubo apmokestinimo panaikinimas
1.
Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė arba su kuria
Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo
sutartį, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje
valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio Įstatymo nustatyta
tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų
mokestis arba jam tapatus mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka
sumokėtas
toje užsienio valstybėje. Užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos
valstybė narė arba su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartis, sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą
nuo toje valstybėje gautų palūkanų, dividendų ir honorarų nuolatinis Lietuvos
gyventojas gali atskaityti iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų
mokesčio sumos. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra
pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas
pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali
atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą šio straipsnio 1 dalyje nenurodytoje
užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų. Šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra
pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai
apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų
sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą. Šios dalies nuostata
netaikoma apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų, gautų užsienio valstybėje,
įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto
pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,
mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė
arba su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo
išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio
vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir
apmokestintos pagal analogiškas Pelno mokesčio įstatyme nustatytas taisykles,
dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų
mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
4.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai
atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma,
išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus.
5.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų
keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama
atskirai nuo kiekvienoje valstybėje gautų pajamų.
Jeigu nuo palūkanų buvo išskaičiuotas
pajamų mokestis, nustatytas 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB
dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo 11 straipsnio 1 dalyje
arba su šios Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytomis valstybėmis ar
teritorijomis sudarytose ir taikomose sutartyse, tai visa išskaičiuoto pajamų
mokesčio suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta
mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) tvarka, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas
pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2202, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2535 (2004-04-30)
Nr. X-235, 2005-06-07,
Žin., 2005, Nr. 76-2743 (2005-06-18)
Nr. X-467, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-100 (2006-01-12)
VIII
SKYRIUS
MOKESČIO
ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38 straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1.
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tenkantys
savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,
taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3)
jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš
šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo
santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą
pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą
mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje
pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir
sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo
(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas
pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1)
nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –
į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis
gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba
gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos
savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,
įskaitomi į valstybės biudžetą.
Fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas, gautas iš veiklos,
kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, įskaitomas į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje yra išduotas verslo liudijimas, biudžetą.
6.
Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė
nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų
sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų
mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę
gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1)
savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma
pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2)
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,
išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų
mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant
pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo
balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais;
3)
pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas
nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių
laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių
biudžetus patikslinimai;
4)
2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio
sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų
mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies
3 punkte, nedaromi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1848, 2003-11-25,
Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr. X-1424, 2008-01-18,
Žin., 2008, Nr. 15-510 (2008-02-05)
IX
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39 straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai
Vyriausybei
1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto
pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis
mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės
aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo
įsigaliojimo.
4.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,
1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr. 14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr. 34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464, Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr. 8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr. 66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522, Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001, Nr. 39-1329, Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023; 2002, Nr. 62-2492);
2)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų
181 straipsnis. Mokestinio
laikotarpio nuostolių perkėlimas
1.
Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, nurodyti šio Įstatymo 8
straipsnio 5 dalyje, iš mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų
atėmę neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus gauna mokestinio
laikotarpio nuostolius (toliau – mokestiniai nuostoliai), šių mokestinių
nuostolių suma perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį.
2.
Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, gauna mokestinius
nuostolius ilgiau negu vieną mokestinį laikotarpį, pirmiausia perkeliami
ankstesnių laikotarpių mokestiniai nuostoliai. Vėliau patirti mokestiniai
nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių laikotarpių mokestinius
nuostolius.
3.
Mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką, tačiau toks perkėlimas
nutraukiamas, jeigu gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios šie mokestiniai
nuostoliai susidarė.
Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų
rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę
mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios
tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-111,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)