Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo operacijų autorizavimą ir vykdymą, autentiškumo patvirtinimą, operacinės ir saugumo rizikos valdymą, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, kai mokėjimo paslaugų teikimas yra verslas, fiziniams mokėjimo paslaugų vartotojams taikomo komisinio atlyginimo už mokėjimo sąskaitas skaidrumo ir palyginamumo taisykles, taip pat mokėjimo sąskaitų perkėlimo taisykles, pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymo ir naudojimo taisykles ir sąlygas, priežiūros institucijos teises ir įgaliojimus vykdant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą ir ne teismo tvarka nagrinėjant vartojimo ginčus.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Atvirojo ryšio sąsaja – viešai prieinama techninė sąsaja ryšiams tarp sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų, mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjų, sąskaitos informacijos paslaugos teikėjų, kitų mokėjimo paslaugų teikėjų, mokėtojų ir gavėjų palaikyti, parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos priimtame deleguotajame teisės akte, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 98 straipsnio 1 dalies d punkte, nustatytus reikalavimus.

Autentiškumo patvirtinimas – procedūra, kuria mokėjimo paslaugų teikėjas tikrina mokėjimo paslaugų vartotojo tapatybę arba mokėjimo priemonės, įskaitant jos personalizuotus saugumo duomenis, naudojimo teisėtumą.

Bendroji mokėjimo paslaugų sutartis (toliau – bendroji sutartis) – sutartis, kuria reglamentuojamas atskirų ir paskesnių mokėjimo operacijų vykdymas ir kurioje gali būti nustatyta pareiga atidaryti mokėjimo sąskaitą ir jos atidarymo sąlygos.

Darbo diena – mokėjimo paslaugų teikėjo nustatyta diena, kurią mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, dalyvaujantis vykdant mokėjimo operaciją, dirba vykdydamas mokėjimo operacijai atlikti būtiną veiklą.

Elektroniniai pinigai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme.

Elektroninių pinigų įstaiga – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžta elektroninių pinigų įstaiga, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, jų filialai arba užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

Elektroninių ryšių paslauga – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.

Elektroninių ryšių tinklas – kaip apibrėžta Elektroninių ryšių įstatyme.

Fizinis mokėjimo paslaugų vartotojas (toliau – vartotojas) – siekiantis sudaryti arba sudaręs mokėjimo paslaugų sutartį fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas tikslų, nesusijusių su savo verslu, prekyba ar profesine veikla.

Gaunamų mokėjimų apdorojimas ‒ mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas pagal susitarimą su gavėju sudaro sąlygas šiam gavėjui priimti mokėjimo operacijas, jas apdoroja ir užtikrina, kad lėšos būtų pervedamos gavėjui.

Gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie mokėjimo nurodyme yra numatyti kaip mokėjimo operacijos lėšų gavėjai.

Įmonių grupė – Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme apibrėžta grupė, taip pat 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL 2014 L 74, p. 8), 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytos įmonės, kurios viena su kita susijusios 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013)10 straipsnio 1 dalyje ar 113 straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytais santykiais.

Informaciją gaunantis mokėjimo paslaugų teikėjas (toliau – gaunantysis mokėjimo paslaugų teikėjas) – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris iš informaciją perduodančio mokėjimo paslaugų teikėjo gauna informaciją, būtiną vartotojo prašymu vykdomam mokėjimo sąskaitos perkėlimui atlikti.

Informaciją perduodantis mokėjimo paslaugų teikėjas (toliau – perduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas) – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris gaunančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui perduoda informaciją, būtiną vartotojo prašymu vykdomam mokėjimo sąskaitos perkėlimui atlikti.

Komisinis atlyginimas – atlyginimas, kurį mokėjimo paslaugų vartotojas turi mokėti mokėjimo paslaugų teikėjui už mokėjimo operaciją ir (arba) su ja susijusias paslaugas, su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas arba kuris yra susijęs su šiomis paslaugomis.

Kredito įstaiga – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta kredito įstaiga, jos filialas arba užsienio valstybės kredito įstaigos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.

Kredito pervedimas – mokėjimo paslauga, kai vadovaudamasis mokėtojo pateiktu mokėjimo nurodymu mokėjimo paslaugų teikėjas, kuriame mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, perveda mokėjimo operacijos arba kelių mokėjimo operacijų lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos į gavėjo mokėjimo sąskaitą.

Lėšos – grynieji pinigai (banknotai ir monetos), pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai.

Lėšų įskaitymo data – data, kurią naudoja mokėjimo paslaugų teikėjas apskaičiuodamas palūkanas už lėšas, įskaitomas į mokėjimo sąskaitą.

Lėšų likučio viršijimas – sąskaitos lėšų pereikvojimas, dėl kurio numanomai sutikta bendrojoje sutartyje, kai mokėjimo paslaugų teikėjas leidžia mokėjimo paslaugų vartotojui disponuoti lėšomis viršijant esamą mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitos likutį arba vartojimo kredito limitą sąskaitoje.

Lėšų nurašymo data – data, kurią naudoja mokėjimo paslaugų teikėjas apskaičiuodamas palūkanas už lėšas, nurašomas iš mokėjimo sąskaitos.

Mokėjimo inicijavimo paslauga – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo nurodymas inicijuojamas iš mokėjimo sąskaitos, atidarytos kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje.

Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris teikia mokėjimo inicijavimo paslaugą.

Mokėjimo įstaiga – Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžta mokėjimo įstaiga, kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga arba jų filialai.

Mokėjimo nurodymas – mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją.

Mokėjimo operacija – mokėtojo, mokėtojo vardu arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimas, pervedimas arba išėmimas neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija.

Mokėjimo paslauga – bet kuri šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta paslauga.

Mokėjimo paslaugų teikėjas – bet kuris šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytas subjektas, kuris teikia šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas.

Mokėjimo paslaugų teikėjo buveinės valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) – valstybė narė, kurioje registruota mokėjimo paslaugų teikėjo buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigtas mokėjimo paslaugų teikėjas pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – valstybė narė, kurioje yra mokėjimo paslaugų teikėjo buveinė.

Mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo susitarimas (toliau – susitarimas) – rašytinis ar kitokios formos šalių susitarimas, nustatytas bendrojoje mokėjimo paslaugų sutartyje, vienkartinio mokėjimo sutartyje, mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytose mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose arba kituose dokumentuose, kuriais įpareigojamas mokėjimo paslaugų teikėjas ir kita susitarianti šalis.

Mokėjimo paslaugų vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie naudojasi mokėjimo paslaugomis kaip mokėtojai ir (arba) gavėjai.

Mokėjimo priemonė – personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti.

Mokėjimo priemonių išleidimas – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas pagal susitarimą su mokėtoju suteikia jam mokėjimo priemonę mokėjimo operacijoms inicijuoti ir vykdyti.

Mokėjimo sąskaita – vieno ar kelių mokėjimo paslaugų vartotojų vardu atidaryta sąskaita, naudojama mokėjimo operacijoms vykdyti.

Mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos grupavimas – mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos sujungimas į grupę, kai sutartis dėl mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomo produkto arba paslaugos, kurie nėra susiję su mokėjimo sąskaita, gali būti sudaroma ir atskirai nuo bendrosios sutarties dėl mokėjimo sąskaitos, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis, negu siūloma tą produktą ar paslaugą sujungus į grupę kartu su mokėjimo sąskaita.

Mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos siejimas – mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos sujungimas į grupę, kai negali būti atskirai sudaroma vien tik sutartis dėl mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomo produkto arba paslaugos, kurie nėra susiję su mokėjimo sąskaita.

Mokėjimo sąskaitos perkėlimas – vartotojo prašymu atliekamas informacijos apie visus arba kai kuriuos periodinio kredito pervedimo nurodymus, periodines tiesioginio debeto operacijas ir periodiškai gaunamus kredito pervedimus mokėjimo sąskaitoje perdavimas iš vieno mokėjimo paslaugų teikėjo kitam mokėjimo paslaugų teikėjui ir (arba) bet kokio teigiamo mokėjimo sąskaitos likučio pervedimas iš vienos mokėjimo sąskaitos į kitą, senąją mokėjimo sąskaitą uždarant arba jos neuždarant.

Mokėjimo schema – kaip apibrėžta 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 260/2012).

Mokėjimo sistema – lėšų pervedimo sistema, kuri tvarkoma pagal bendras tos sistemos taisykles ir kuriai nustatyta standartizuota mokėjimo operacijų apdorojimo, tarpuskaitos ir (arba) atsiskaitymų tvarka.

Mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie turi mokėjimo sąskaitas ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymus iš tų mokėjimo sąskaitų arba, kai nėra mokėjimo sąskaitos, kurie pateikia mokėjimo nurodymus.

Momentinis kredito pervedimas – kredito pervedimas, kuris bet kurią dieną ir bet kuriuo paros metu įvykdomas nedelsiant.

Neskelbtini mokėjimo duomenys – duomenys, įskaitant personalizuotus saugumo duomenis, kurie, jeigu būtų atskleisti, gali būti panaudoti vykdant sukčiavimą ar kitu neteisėtu tikslu.

Nuotolinė mokėjimo operacija – mokėjimo operacija, inicijuojama internetu arba kitokiu nuotoliniu ryšiu.

Nuotolinio ryšio priemonė – priemonė, kurią galima naudoti mokėjimo paslaugų sutarčiai per atstumą sudaryti, kai mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas sudarydami sutartį kartu fiziškai nedalyvauja.

Pagrindinė mokėjimo sąskaita – kredito įstaigoje vieno arba kelių vartotojų vardu atidaryta mokėjimo sąskaita, kurią atidarius vykdomos mokėjimo operacijos ir teikiamos paslaugos, nurodytos šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje, ir kuriai taikomas šio įstatymo 73 straipsnyje nurodytas komisinis atlyginimas.

Pagrindinė palūkanų norma – palūkanų norma, kurią nurodo abiem mokėjimo paslaugų sutarties šalims viešai prieinamas šaltinis ir pagal kurią apskaičiuojama palūkanų suma.

Pagrindinis valiutos keitimo kursas – valiutos keitimo kursas, kurį nurodo mokėjimo paslaugų teikėjas arba skelbia viešai prieinamas šaltinis ir pagal kurį keičiama valiuta.

Patvarioji laikmena – laikmena, kurioje asmeniškai mokėjimo paslaugų vartotojui skirta informacija saugoma taip, kad su ta informacija būtų galima susipažinti informacijos paskirtį atitinkančiu laikotarpiu, ir iš kurios laikoma informacija atgaminama jos nepakeičiant.

Periodinio kredito pervedimo nurodymas (toliau – periodinio pervedimo nurodymas) – mokėjimo nurodymas mokėjimo paslaugų teikėjui, kuriame yra mokėtojo mokėjimo sąskaita, atlikti periodinius kredito pervedimus.

Periodinis kredito pervedimas (toliau – periodinis pervedimas) – reguliariai arba iš anksto nustatytomis dienomis atliekamas kredito pervedimas.

Personalizuoti saugumo duomenys – autentiškumo patvirtinimo tikslais naudojami duomenys, dėl kurių naudojimo susitarė mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas.

Pinigų perlaida – mokėjimo paslauga, kai lėšos gaunamos iš mokėtojo, neatidarant mokėjimo sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu, tam, kad tam tikra suma būtų pervesta gavėjui ar gavėjo vardu veikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, ir (ar) kai tokios lėšos gaunamos gavėjo vardu ir tampa jam prieinamos.

Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris atidarė ir tvarko mokėtojo mokėjimo sąskaitą.

Sąskaitos informacijos paslauga – mokėjimo paslauga, kai internetu pateikiama konsoliduota informacija apie vieną ar kelias mokėjimo paslaugų vartotojo turimas mokėjimo sąskaitas kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje arba kelių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose.

Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris teikia sąskaitos informacijos paslaugą.

Sąskaitos kreditavimo sutartis – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme.

Saugesnis autentiškumo patvirtinimas – autentiškumo patvirtinimas, kai saugiai naudojami bent du į žinojimo (tai, ką žino tik mokėjimo paslaugų vartotojas), turėjimo (tai, ką turi tik mokėjimo paslaugų vartotojas) ir būdingumo (tai, kas būdinga tik mokėjimo paslaugų vartotojui) kategorijas skirstomi elementai, o pažeidus vieną elementą neturi sumažėti kitų elementų patikimumas.

Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma kuriamos ir pateikiamos prekės ar paslaugos, kurių negalima naudoti fiziškai, o tik naudojant techninį prietaisą.

Su mokėjimo sąskaita susijusios paslaugos – visos mokėjimo paslaugų teikėjo vartotojui teikiamos paslaugos, apimančios mokėjimo sąskaitos atidarymą, tvarkymą ir uždarymą, įskaitant mokėjimo paslaugas ir šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodytas mokėjimo operacijas, taip pat pagal sąskaitos kreditavimo sutartį teikiamos paslaugos ir lėšų likučio viršijimo galimybės suteikimas.

Teisėtai valstybėje narėje gyvenantis vartotojas (toliau – teisėtai gyvenantis vartotojas) – fizinis asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba pagal kitos valstybės narės teisės aktus turi teisę gyventi toje valstybėje narėje, įskaitant nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius vartotojus, taip pat vartotojus, kuriems nesuteiktas leidimas laikinai arba nuolat gyventi valstybėje narėje, tačiau kurių išsiųsti iš tos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka neįmanoma, ir asmenis, prašančius prieglobsčio pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, jos 1967 m. sausio 31 d. protokolą ir kitas susijusias tarptautines sutartis.

Tiesioginis debetas – mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis gavėjui, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu mokėtojo sutikimu.

Unikalus identifikatorius – raidžių, skaičių ar simbolių derinys, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita.

Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos ekonominės erdvės valstybė.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.

Vienkartinio mokėjimo sutartis – sutartis, kuria reglamentuojamas vienkartinių mokėjimo operacijų vykdymas. Vienkartinėms mokėjimo operacijoms vykdyti nesudaroma bendroji sutartis.

Šis įstatymas taikomas mokėjimo paslaugoms, teikiamoms Lietuvos Respublikoje.

Šio įstatymo 4 ir 11 straipsniai, III, IV, V ir VI skyriai taikomi mokėjimo operacijoms valstybių narių valiutomis, kai tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba mokėjimo operaciją vykdančio vieno mokėjimo paslaugų teikėjo buveinės vieta yra valstybėje narėje.

Šio įstatymo 4 ir 11 straipsniai, III skyrius, išskyrus 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 16 straipsnio reikalavimą dėl mokėjimo operacijos įvykdymo trukmės nurodymo ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, IV skyrius, V skyrius, išskyrus 45–48 straipsnius, ir VI skyrius taikomi mokėjimo operacijoms, vykdomoms užsienio valiuta, kai tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba mokėjimo operaciją vykdančio vieno mokėjimo paslaugų teikėjo buveinės vieta yra valstybėje narėje, bet tik dėl tų mokėjimo operacijos dalių, kurios vykdomos valstybėse narėse.

Šio įstatymo 4 straipsnis, 11 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, III skyrius, išskyrus 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 16 straipsnio reikalavimą dėl mokėjimo operacijos įvykdymo trukmės nurodymo ir 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, IV skyrius, išskyrus 41 straipsnį, V skyrius, išskyrus 45–48, 51 ir 53 straipsnius, ir VI skyrius taikomi mokėjimo operacijoms, vykdomoms bet kuria valiuta, kai tik mokėtojo arba tik gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjų buveinės vieta yra valstybėje narėje, bet tik dėl tų mokėjimo operacijos dalių, kurios vykdomos valstybėse narėse.

Šis įstatymas netaikomas:

Paslaugų teikėjams, kurie teikia šio straipsnio 5 dalies 11 punkto a ir b papunkčiuose nurodytas paslaugas, taikomos šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalys. Paslaugų teikėjams, kurie teikia šio straipsnio 5 dalies 12 punkte nurodytas paslaugas, taikomos šio įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalys.

Mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo paslaugų vartotojai, išskyrus vartotojus, gali susitarti netaikyti visų ar dalies šio įstatymo III skyriaus nuostatų, šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, 29 straipsnio 3 dalyje, 37, 39, 41, 44, 51 ir 52 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taip pat gali susitarti dėl kito termino, negu nustatytas šio įstatymo 36 straipsnyje.

Šio įstatymo 38 ir 39 straipsniai netaikomi elektroniniams pinigams, jeigu mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas negali įšaldyti mokėjimo sąskaitos ar blokuoti mokėjimo priemonės.

Šio įstatymo III skyrius, išskyrus 13, 20 ir 27 straipsnius (kai taikytina), IV skyrius, išskyrus 32 ir 34 straipsnius, ir V skyrius netaikomi sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams.

Šio įstatymo VII skyriaus nuostatos taikomos visiems mokėjimo paslaugų teikėjams ir vartotojų vardu atidarytoms mokėjimo sąskaitoms, kuriomis naudodamiesi vartotojai gali atlikti bent vieną iš šių veiksmų:

Šio įstatymo VIII skyriaus nuostatos taikomos visiems mokėjimo paslaugų teikėjams ir vartotojų vardu atidarytoms mokėjimo sąskaitoms, kuriomis naudodamiesi vartotojai gali bent vykdyti mokėjimo operacijas tretiesiems asmenims ir gauti trečiųjų asmenų įvykdytų mokėjimo operacijų lėšas, įskaitant kredito pervedimus.

Šio įstatymo IX skyriaus nuostatos taikomos kredito įstaigoms.

Šio įstatymo X skyriaus ir 91 straipsnio nuostatos taikomos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 260/2012 10, 11 ir 12 straipsnių, Reglamento (ES) 2015/751 13 ir 14 straipsnių ir Reglamento (ES) 2021/1230 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatas.

Tais atvejais, kai mokėjimo paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas naudojant nuotolinio ryšio priemones, ir taikomas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, vietoj Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 36 straipsnio 5–9 dalyse, išskyrus 36 straipsnio 7 dalies 3–8 punktus, 8 dalies 1, 4 ir 5 punktus ir 9 dalies 2 punktą, nustatytų informacijos reikalavimų taikomos šio įstatymo 13 ir 20 straipsnių nuostatos.

Šio įstatymo nuostatos, susijusios su vartotojams teikiamais kreditais, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai, reglamentuojantys vartotojams teikiamus kreditus, nenustato kitaip.

Šio įstatymo nuostatos, susijusios su pagrindinės mokėjimo sąskaitos atidarymu ir naudojimu, taikomos tiek, kiek Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nenustatyta kitaip.

Mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę nustatyti palankesnes sąlygas mokėjimo paslaugų vartotojams, negu nustatyta šiame įstatyme.

Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas mokėjimo paslaugas.

Šio įstatymo 6 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjai turi teisę teikti mokėjimo paslaugas be veiklos licencijos, kuria suteikiama teisė teikti mokėjimo paslaugas.

Jeigu paslaugų teikėjo, vykdančio šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkto a ir (arba) b papunkčiuose nurodytą veiklą, per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų mokėjimo operacijų bendra vertė viršija vieną milijoną eurų, paslaugų teikėjas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį, kai viršijama vieno milijono eurų riba, priežiūros institucijai pateikti pranešimą, kuriame turi aprašyti teikiamas paslaugas, nurodydamas, kuria šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte nustatyta išimtimi naudojasi.

Priežiūros institucija, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu, privalo įvertinti gautą informaciją ir priimti motyvuotą sprendimą, ar paslaugų teikėjo veikla atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte nustatytus kriterijus. Priežiūros institucija priima sprendimą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija privalo raštu pranešti pranešimą pateikusiam paslaugų teikėjui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugos teikėjas, kurio veiklos aprašymas, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, yra įtrauktas į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą, privalo raštu pranešti priežiūros institucijai apie šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytos veiklos nutraukimą per 3 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos.

Paslaugų teikėjas, kuris vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte nurodytą veiklą, privalo priežiūros institucijai pateikti pranešimą, kuriame turi aprašyti teikiamas paslaugas, ir kiekvienais metais pateikti finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kuria patvirtinama, kad veikla vykdoma laikantis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte nustatytų apribojimų.

Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas paslaugų teikėjas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai apie šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte nurodytos veiklos nutraukimą per 3 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos.

Paslaugų teikėjo veiklos, apie kurią pranešta pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis, aprašymas įtraukiamas į Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.

Priežiūros institucija informuoja Europos bankininkystės instituciją apie paslaugų teikėjo veiklą, apie kurią pranešta pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis, nurodydama, kuria išimtimi naudojamasi vykdant nurodytą veiklą.

Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytų pranešimų turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.

Mokėjimo sistemų veiklos taisyklėse, reglamentuojančiose veiklos licenciją turinčių mokėjimo paslaugų teikėjų teisę naudotis mokėjimo sistemomis, nustatyti reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminuojantys ir proporcingi. Šiose taisyklėse negali būti nuostatų, varžančių mokėjimo paslaugų teikėjų teisę naudotis mokėjimo sistemomis daugiau, negu būtina apsisaugoti nuo konkrečių rizikų (pavyzdžiui, atsiskaitymo, operacinės, veiklos rizikos) ir užtikrinti mokėjimo sistemos finansinį ir veiklos stabilumą.

Mokėjimo sistemos veiklos taisyklėse mokėjimo paslaugų teikėjams, mokėjimo paslaugų vartotojams ar kitoms mokėjimo sistemoms negali būti nustatyta:

Mokėjimo sistemą valdantis subjektas, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, iki mokėjimo sistemos veiklos taisyklių ar jų pakeitimo įsigaliojimo datos turi gauti priežiūros institucijos nuomonę dėl šių taisyklių atitikties šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams. Jeigu priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo mokėjimo sistemos taisyklių gavimo dienos nepateikia savo nuomonės mokėjimo sistemą valdančiam subjektui, laikoma, kad priežiūros institucija neturi pastabų dėl šių taisyklių atitikties šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams. Jeigu priežiūros institucija nustato mokėjimo sistemos veiklos taisyklių neatitiktis šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams, mokėjimo sistemą valdantis subjektas iki šių taisyklių įsigaliojimo dienos turi ištaisyti nurodytus trūkumus. Jeigu priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų ir (arba) informacijos, kurie būtini nuomonei pateikti, arba jeigu papildomus dokumentus ir (arba) informaciją pateikia mokėjimo sistemą valdantis subjektas, priežiūros institucijos nuomonės pateikimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pateiktų dokumentų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos mokėjimo sistemoms, kuriose dalyvauja tik mokėjimo paslaugų teikėjai, priklausantys įmonių grupei. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo įstatymas) nustatytoms mokėjimo sistemoms.

Tuo atveju, kai Atsiskaitymų baigtinumo įstatyme nustatytos mokėjimo sistemos dalyvis leidžia veiklos licenciją turinčiam mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris nedalyvauja sistemoje, perduoti pervedimo nurodymus per sistemą, tas dalyvis kitų veiklos licenciją turinčių mokėjimo paslaugų teikėjų prašymu, laikydamasis objektyvumo, proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, turi jiems suteikti tokią pačią galimybę. Kai sistemos dalyvis atsisako prašančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui suteikti galimybę perduoti pervedimo nurodymus per sistemą, jis prašančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui turi visiškai atskleisti atsisakymo priežastis.

Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos turi teisę kreiptis į kredito įstaigą dėl mokėjimo sąskaitos atidarymo ir naudotis ja tokiu mastu, kad galėtų netrukdomai ir veiksmingai teikti mokėjimo paslaugas.

Kredito įstaiga, priimdama sprendimą dėl mokėjimo sąskaitos atidarymo ir teikdama mokėjimo sąskaitos tvarkymo paslaugą mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, privalo laikytis objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

Kredito įstaiga, atsisakiusi atidaryti mokėjimo įstaigai ar elektroninių pinigų įstaigai mokėjimo sąskaitą, privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti tokio atsisakymo priežastis.

Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.

Mokėjimo paslaugų teikėjas negali iš mokėjimo paslaugų vartotojo imti komisinio atlyginimo už informacijos pateikimą pagal šio įstatymo III skyrių. Mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas už mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu teikiamą papildomą ar dažnesnį informavimą arba už informacijos perdavimą kitomis ryšio priemonėmis, negu nurodytos bendrojoje sutartyje, gali susitarti dėl komisinio atlyginimo, kuris turi būti pagrįstas ir atitikti mokėjimo paslaugų teikėjo išlaidas.

Mokėjimo paslaugų teikėjas negali iš mokėjimo paslaugų vartotojo imti komisinio atlyginimo už informavimo pareigų vykdymą ar už taisomąsias ir prevencines priemones pagal šio įstatymo IV, V, VI, VII, VIII, X ir XII skyrius. Šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje ir 50 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas gali susitarti dėl komisinio atlyginimo, kuris turi būti pagrįstas ir atitikti mokėjimo paslaugų teikėjo išlaidas.

Vykdant mokėjimo operaciją, kai tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba mokėjimo operaciją vykdančio vieno mokėjimo paslaugų teikėjo buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje, gavėjas moka jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą, o mokėtojas – jo mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytą komisinį atlyginimą. Kai kredito pervedimai ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomi pagal Europos Sąjungoje veikiančios mokėjimo schemos taisykles, mokėjimo paslaugų teikėjai negali diferencijuoti gavėjui taikomo komisinio atlyginimo pagal tai, kurioje mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą.

Mokėjimo paslaugų teikėjas negali gavėjui trukdyti siūlyti nuolaidą mokėtojui ar kitaip skatinti mokėtoją naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Tačiau gavėjui draudžiama reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą.

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas negali imti komisinio atlyginimo už tai, kad kredito pervedimui eurais įvykdyti mokėtojas mokėjimo paslaugų teikėjui pateikia grynuosius pinigus.

Iki bendrosios sutarties sudarymo arba prieš pateikdamas pasiūlymą sudaryti tokią sutartį mokėjimo paslaugų teikėjas mokėjimo paslaugų vartotojui raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną nurodo mokėjimo paslaugų teikimo sąlygas. Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos mokėjimo paslaugų vartotojui turi būti pateikiamos prieš protingą laikotarpį, pakankamą susipažinti su pateikta informacija ir jai įvertinti, iki mokėjimo paslaugų vartotojas taps įpareigotas laikytis mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų. Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos išdėstomos lietuvių kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma arba pateikiamos kita kalba, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas.

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose apie mokėjimo paslaugų teikėją turi būti nurodyta:

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl mokėjimo paslaugų naudojimo turi būti nurodyta:

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl komisinio atlyginimo, palūkanų normos ir valiutos keitimo kurso turi būti nurodyta:

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo bendravimo turi būti nurodyta:

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl apsaugos ir taisomųjų priemonių turi būti nurodyta:

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl bendrosios sutarties pakeitimų ir nutraukimo turi būti nurodyta:

Mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose dėl teisių gynimo turi būti nurodyta:

Jeigu bendroji sutartis mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis mokėjimo paslaugų teikėjui nesudaroma galimybė laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, mokėjimo paslaugų teikėjas įvykdo šias pareigas iš karto po bendrosios sutarties sudarymo.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos taip pat gali būti įvykdytos pateikus bendrosios sutarties projektą, kuriame pateikiama šio straipsnio 2–8 dalyse nurodyta informacija.

Mokėjimo paslaugų teikėjas bendrosios sutarties ir (arba) šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų sąlygų pakeitimus siūlo raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Mokėjimo paslaugų vartotojas anksčiau negu siūlomą pakeitimų įsigaliojimo dieną gali sutikti su šiais pakeitimais arba juos atmesti. Kai taikomas šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 1 punktas, mokėjimo paslaugų teikėjas bendrojoje sutartyje nustatytu būdu praneša mokėjimo paslaugų vartotojui apie tai, kad jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas iki pakeitimų įsigaliojimo dienos mokėjimo paslaugų teikėjui nepraneša, kad su jais nesutinka, laikoma, jog jis su šiais pakeitimais sutinka ir pakeitimai įsigalioja nurodytą įsigaliojimo dieną. Šiuo atveju mokėjimo paslaugų teikėjas nurodo, kad mokėjimo paslaugų vartotojas turi teisę nemokėdamas jokio komisinio atlyginimo nutraukti bendrąją sutartį iki dienos, kurią įsigalioja pakeitimai. Jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas nepasinaudoja teise nutraukti bendrąją sutartį iki pakeitimų įsigaliojimo dienos, laikoma, kad mokėjimo paslaugų vartotojas sutinka su bendrosios sutarties pakeitimais.

Mokėjimo paslaugų teikėjas, keisdamas vartotojams teikiamų su mokėjimo sąskaita susijusių paslaugų komisinių atlyginimų dydžius, vartotojui kartu su pateikiama informacija apie pakeitimus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat turi pateikti informaciją apie galimybę taikomą mokėjimo paslaugų kainodaros būdą pakeisti į kitą mokėjimo paslaugų teikėjo siūlomą būdą, o kai mokėjimo paslaugų teikėjas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje veikianti kredito įstaiga, kuri teikia pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje, papildomai lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma informuoja apie galimybę pasinaudoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga.

Palūkanų normos ar valiutos keitimo kurso pakeitimai taikomi nedelsiant ir be atskiro įspėjimo, jeigu taip numatyta bendrojoje sutartyje ir jeigu pakeitimai yra susiję su sutarta pagrindine palūkanų norma ar pagrindiniu valiutos keitimo kursu. Mokėjimo paslaugų vartotojas informuojamas raštu popieriuje arba naudojant kitą patvariąją laikmeną apie bet kokį palūkanų normos pakeitimą kaip įmanoma greičiau, išskyrus atvejus, kai mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas susitaria dėl konkretaus informacijos pateikimo ar sąlygų su ja susipažinti sudarymo būdo ar dažnumo. Palūkanų normos ar valiutos keitimo kurso pakeitimai, kurie yra palankesni mokėjimo paslaugų vartotojui, gali būti taikomi be įspėjimo.

Mokėjimo operacijoms taikomos palūkanų normos ar valiutos keitimo kurso pakeitimai atliekami ir apskaičiuojami nešališkai, nediskriminuojant mokėjimo paslaugų vartotojų.

Mokėjimo paslaugų vartotojas gali nutraukti bendrąją sutartį bet kuriuo metu, išskyrus atvejus, kai mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas susitaria dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą pateikimo termino. Šis terminas negali būti ilgesnis negu 30 dienų iki bendrosios sutarties nutraukimo dienos.

Mokėjimo paslaugų vartotojas, nutraukdamas bendrąją sutartį, nemoka jokio komisinio atlyginimo, išskyrus atvejus, kai nuo sutarties įsigaliojimo dienos praėjo mažiau negu 6 mėnesiai. Kai taikomas komisinis atlyginimas už sutarties nutraukimą, jis turi būti pagrįstas ir atitikti mokėjimo paslaugų teikėjo išlaidas.

Mokėjimo paslaugų vartotojui nutraukiant bendrąją sutartį, mokėjimo paslaugų teikėjas privalo jam raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną nemokamai pateikti informaciją apie mokėjimo operacijas, įvykdytas mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo sąskaitoje per paskutinius 36 mėnesius, o jeigu nuo bendrosios sutarties įsigaliojimo dienos praėjo mažiau negu 36 mėnesiai, – per visą bendrosios sutarties galiojimo laikotarpį. Šioje dalyje nustatyta pareiga mokėjimo paslaugų teikėjui netaikoma, jeigu mokėjimo paslaugų vartotojas savanoriškai atsisako tokią informaciją gauti, apie tai iki bendrosios sutarties nutraukimo informuodamas mokėjimo paslaugų teikėją raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną.

Jeigu bendrojoje sutartyje yra numatyta, mokėjimo paslaugų teikėjas gali nutraukti neapibrėžtam terminui sudarytą bendrąją sutartį, pateikdamas mokėjimo paslaugų vartotojui pranešimą apie nutraukimą raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki bendrosios sutarties nutraukimo dienos.

Reguliariai už mokėjimo paslaugas imamą komisinį atlyginimą mokėjimo paslaugų vartotojas moka proporcingai iki bendrosios sutarties nutraukimo dienos. Jeigu komisinis atlyginimas buvo sumokėtas iš anksto, jis proporcingai grąžinamas.

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, nurašęs atskiros mokėjimo operacijos sumą iš mokėtojo sąskaitos arba, kai mokėtojas nenaudoja mokėjimo sąskaitos, gavęs mokėjimo nurodymą, nedelsdamas raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikia mokėtojui su jo suteiktomis paslaugomis susijusius duomenis (arba sudaro galimybę bendrojoje sutartyje numatytu, lengvai prieinamu būdu su šiais duomenimis susipažinti):

Bendrojoje sutartyje turi būti nustatyta, kad mokėtojo reikalavimu mokėjimo paslaugų teikėjas turi pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ar sudaryti sąlygas su ja susipažinti reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nemokamai ir sutartu būdu, kad mokėtojas galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją.

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, įvykdęs mokėjimo operaciją, nedelsdamas raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikia gavėjui su jo suteiktomis paslaugomis susijusius duomenis (arba sudaro galimybę bendrojoje sutartyje numatytu, lengvai prieinamu būdu su šiais duomenimis susipažinti):

Bendrojoje sutartyje turi būti nustatyta, kad gavėjo reikalavimu mokėjimo paslaugų teikėjas turi pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba sudaryti sąlygas su ja susipažinti reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nemokamai ir sutartu būdu, kad gavėjas galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją.

Iki vienkartinio mokėjimo sutarties sudarymo arba prieš pateikdamas pasiūlymą sudaryti tokią sutartį mokėjimo paslaugų teikėjas mokėjimo paslaugų vartotojui sudaro galimybę lengvai prieinamu būdu susipažinti su vienkartinių mokėjimo operacijų vykdymo sąlygomis ir, kai taikytina, su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija (toliau šiame straipsnyje – vienkartinių mokėjimo operacijų vykdymo sąlygos). Mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo paslaugų teikėjas vienkartinių mokėjimo operacijų vykdymo sąlygas pateikia raštu popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną lietuvių kalba, lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma. Šios sąlygos gali būti pateikiamos kita kalba, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas.

Vienkartinių mokėjimo operacijų vykdymo sąlygose turi būti nurodyta:

Kai mokėjimo nurodymas inicijuojamas per mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas iki mokėjimo nurodymo inicijavimo mokėtojui taip pat turi pateikti šią aiškią ir išsamią informaciją (arba turi sudaryti sąlygas mokėtojui lengvai prieinamu būdu su ja susipažinti):

Jeigu vienkartinio mokėjimo sutartis mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis mokėjimo paslaugų teikėjui nesudaroma galimybė laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, mokėjimo paslaugų teikėjas įvykdo šias pareigas iš karto, kai įvykdoma vienkartinė mokėjimo operacija.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos taip pat gali būti įvykdytos pateikus vienkartinio mokėjimo sutarties projektą ar mokėjimo nurodymo ruošinį, kuriuose nurodomos vienkartinių mokėjimo operacijų vykdymo sąlygos.

Kai mokėjimo nurodymas inicijuojamas per mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją, be šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytos informacijos, mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas nedelsdamas po mokėjimo nurodymo inicijavimo sudaro galimybę mokėtojui ir, kai taikytina, gavėjui lengvai prieinamu būdu susipažinti su:

Gavėjo ir mokėtojo prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti jiems pateikta mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo naudojamoje patvariojoje laikmenoje.

Gavęs mokėjimo nurodymą, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas sudaro galimybę mokėtojui lengvai prieinamu būdu susipažinti su šiais duomenimis, susijusiais su jo suteiktomis paslaugomis:

Mokėtojo prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija jam turi būti pateikta raštu popieriuje ar naudojant kitą patvariąją laikmeną.

Įvykdęs mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas sudaro galimybę gavėjui lengvai prieinamu būdu susipažinti su šiais duomenimis, susijusiais su jo suteiktomis paslaugomis:

Gavėjo prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija jam turi būti pateikta raštu popieriuje ar naudojant kitą patvariąją laikmeną.

Jeigu už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą gavėjas pasiūlo nuolaidą, jis mokėtoją apie tai turi informuoti iki mokėjimo operacijos pradžios.

Jeigu už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą mokėjimo paslaugų teikėjas arba kita su mokėjimo operacija susijusi šalis pareikalauja komisinio atlyginimo, tas mokėjimo paslaugų teikėjas arba su mokėjimo operacija susijusi šalis apie tai turi informuoti mokėjimo paslaugų vartotoją iki mokėjimo operacijos pradžios.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą komisinį atlyginimą mokėtojas privalo sumokėti tik tada, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas arba kita su operacija susijusi šalis iki mokėjimo operacijos pradžios jį informuoja apie visą mokėtino komisinio atlyginimo sumą.

Mokėjimai atliekami šalių sutarta valiuta.

Jeigu valiutos keitimo paslauga siūloma iki mokėjimo operacijos pradžios ir jeigu ši paslauga siūloma bankomate, pardavimo vietoje arba ją siūlo gavėjas, valiutos keitimo paslaugą siūlanti šalis mokėtojui turi nurodyti komisinį atlyginimą ir valiutos keitimo kursą, kurie taikomi keičiant mokėjimo operacijos valiutą. Valiutos keitimo paslauga šiuo pagrindu teikiama mokėtojo sutikimu.

Priežiūros institucija privalo užtikrinti, kad Europos Komisijos parengtas informacinis dokumentas apie vartotojų teises, kaip numatyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 106 straipsnio 1 dalyje (toliau šiame straipsnyje – informacinis dokumentas), būtų lengvai prieinamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad informacinis dokumentas būtų lengvai prieinamas mokėjimo paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas ją turi, ir popierine forma klientų aptarnavimo vietose, įskaitant jų filialus, tarpininkus ir asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas.

Šiame straipsnyje nurodyta informacija neįgaliesiems turi būti prieinama naudojantis jiems tinkamomis alternatyviomis priemonėmis.

Mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Mokėtojas gali duoti sutikimą įvykdyti vieną arba kelias mokėjimo operacijas. Mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi susitarti dėl sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo formos ir tvarkos. Sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją arba kelias mokėjimo operacijas taip pat gali būti duodamas per gavėją arba mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją. Mokėjimo operacija gali būti autorizuota iki jos įvykdymo arba ją įvykdžius, jeigu taip susitarė mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas.

Jeigu mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją nėra, laikoma, kad mokėjimo operacija yra neautorizuota.

Mokėtojas bet kuriuo metu iki šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyto neatšaukiamumo momento gali panaikinti sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Mokėtojo sutikimas įvykdyti kelias mokėjimo operacijas taip pat gali būti panaikintas, tokiu atveju visos būsimos mokėjimo operacijos laikomos neautorizuotomis.

Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėjimo paslaugų teikėjo, kuris išduoda mokėjimo kortele grindžiamas mokėjimo priemones, užklausą, turi nedelsdamas patvirtinti, ar mokėtojo mokėjimo sąskaitoje yra lėšų suma, reikalinga mokėjimo kortele grindžiamai mokėjimo operacijai įvykdyti, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris išduoda mokėjimo kortele grindžiamas mokėjimo priemones, gali teikti užklausas dėl lėšų mokėtojo mokėjimo sąskaitoje pakankamumo patvirtinimo, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

Lėšų mokėtojo mokėjimo sąskaitoje pakankamumo patvirtinimas privalo būti paprastas atsakymas „taip“ arba „ne“, o ne mokėjimo sąskaitos lėšų likučio nurodymas. Šio atsakymo negalima saugoti arba naudoti kitu tikslu, negu siekiant įvykdyti mokėjimo kortele grindžiamą mokėjimo operaciją.

Lėšų pakankamumo patvirtinimo pateikimas nesuteikia teisės sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui užblokuoti lėšas mokėtojo mokėjimo sąskaitoje.

Mokėtojas gali prašyti, kad sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas nurodytų jam mokėjimo paslaugų teikėjo, kuris teikė užklausą dėl lėšų mokėtojo mokėjimo sąskaitoje pakankamumo patvirtinimo, tapatybę ir pateiktą atsakymą.

Šis straipsnis netaikomas mokėjimo operacijoms, inicijuotoms mokėjimo kortele grindžiamomis mokėjimo priemonėmis, kuriose laikomi elektroniniai pinigai.

Kai mokėtojas, pasitelkdamas mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją, duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją, kaip nurodyta šio įstatymo 29 straipsnyje, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, užtikrindamas mokėtojo teisę pasinaudoti mokėjimo inicijavimo paslauga, privalo:

Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas, teikdamas mokėjimo inicijavimo paslaugą, privalo:

Teisė pasinaudoti mokėjimo inicijavimo paslauga mokėtojui nesuteikiama, kai mokėjimo sąskaita nėra pasiekiama internetu.

Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas ir sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas privalo vadovautis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais reikalavimais ir tuo atveju, jeigu jie nėra susieti sutartiniais santykiais.

Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas turi teisę saugoti mokėjimo paslaugų vartotojo asmens duomenis 3 metus, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Kai mokėjimo paslaugų vartotojas pageidauja gauti informaciją apie savo mokėjimo sąskaitas, pasitelkdamas sąskaitos informacijos paslaugos teikėją, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas privalo:

Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjas privalo:

Teisė pasinaudoti sąskaitos informacijos paslauga mokėjimo paslaugų vartotojui nesuteikiama, kai mokėjimo sąskaita nėra pasiekiama internetu.

Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjas ir sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas privalo vadovautis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais reikalavimais ir tuo atveju, jeigu jie nėra susieti sutartiniais santykiais.

Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjas turi teisę saugoti mokėjimo paslaugų vartotojo asmens duomenis 3 metus, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Mokėtojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas gali susitarti dėl išlaidų limito mokėjimo operacijoms, jeigu sutikimas įvykdyti tas mokėjimo operacijas duodamas naudojant mokėjimo priemonę, kuriai galima nustatyti išlaidų limitą.

Mokėjimo paslaugų teikėjas pasilieka teisę blokuoti mokėjimo priemonę, jeigu dėl to yra susitarta bendrojoje sutartyje. Tokiu atveju mokėjimo priemonė gali būti blokuojama dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, susijusių su mokėjimo priemonės saugumu, įtariamu neautorizuotu ar nesąžiningu mokėjimo priemonės naudojimu, arba jeigu naudojama mokėjimo priemonė su kredito linija ir labai padidėja rizika, kad mokėtojas gali neįvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimo.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas sutartu būdu turi informuoti mokėtoją apie mokėjimo priemonės blokavimą ir blokavimo priežastis, jeigu įmanoma, iki blokuodamas mokėjimo priemonę ir ne vėliau kaip tuoj pat ją užblokavęs, išskyrus atvejus, kai tokia informacija susilpnintų saugumo priemones ar būtų draudžiama pagal kitus teisės aktus.

Mokėjimo paslaugų teikėjas turi panaikinti mokėjimo priemonės blokavimą ar ją pakeisti nauja mokėjimo priemone, kai nebelieka mokėjimo priemonės blokavimo priežasčių.

Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas gali sąskaitos informacijos paslaugos teikėjui arba mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjui nesuteikti prieigos prie mokėjimo sąskaitos dėl objektyvių ir tinkamai pagrįstų priežasčių, susijusių su to sąskaitos informacijos paslaugos teikėjo arba to mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo neautorizuota ar nesąžininga prieiga prie mokėjimo sąskaitos, įskaitant neautorizuotą ar nesąžiningą mokėjimo operacijos inicijavimą. Tokiais atvejais sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas sutartu būdu turi informuoti mokėtoją, kad prieiga prie mokėjimo sąskaitos nesuteikta, ir nurodyti tokio veiksmo priežastis. Tokia informacija, jeigu įmanoma, pateikiama mokėtojui prieš atsisakant suteikti prieigą ir ne vėliau kaip tuoj pat atsisakius ją suteikti, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos suteikimas susilpnintų saugumo priemones ar būtų draudžiamas pagal kitus teisės aktus.

Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas turi panaikinti sąskaitos informacijos paslaugos teikėjo ir (arba) mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo prieigos prie mokėjimo sąskaitos ribojimą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, kai nebelieka priežasčių nesuteikti prieigos prie mokėjimo sąskaitos.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas turi iš karto pranešti priežiūros institucijai apie incidentą, susijusį su sąskaitos informacijos paslaugos teikėju arba mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėju. Pranešime turi būti pateikiami su tuo atveju susiję duomenys ir nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo suteikta prieiga prie mokėjimo sąskaitos. Priežiūros institucija, įvertinusi tą atvejį, turi teisę, jeigu būtina, imtis reikiamų priemonių.

Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.

Mokėjimo paslaugų vartotojo, turinčio teisę naudotis mokėjimo priemone, pareigos:

Mokėjimo paslaugų vartotojas, gavęs mokėjimo priemonę, privalo imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti personalizuoti saugumo duomenys.

Mokėjimo paslaugų teikėjo, išduodančio mokėjimo priemonę, pareigos: