Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas

Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę imtis kitų teisėtų priemonių, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir (arba) kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Priežiūros institucija Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda mokėjimo paslaugų teikėjui šiuos privalomus nurodymus:

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo vykdyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

Poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Priežiūros institucija skiria baudas:

Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos arba bendra metinė grynoji apyvarta, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos arba apyvarta, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Jeigu dėl šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

Šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo VII–X skyriuose jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios priežiūros institucijos iniciatyva.

Priežiūros institucija nedelsdama suteikia kitų valstybių narių priežiūros institucijoms informaciją, būtiną siekiant užtikrinti, kad kitų valstybių narių priežiūros institucijos atliktų savo funkcijas.

Priežiūros institucija, atlikdama šio įstatymo VII–X skyriuose jai pavestas funkcijas, keičiasi informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Priežiūros institucija, perduodama informaciją kitų valstybių narių priežiūros institucijoms, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Šis apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

Priežiūros institucija turi teisę iš kitų valstybių narių priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms, fiziniams ar juridiniams asmenims tik turėdama išankstinį kitos priežiūros institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas būtų pateisinamas atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, – tokiu atveju priežiūros institucija nedelsdama informuoja pranešimą pateikusią priežiūros instituciją.

Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti arba teikti pagalbą atliekant patikrinimą ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 86 straipsnyje, tik kai yra šios aplinkybės:

Priežiūros institucija, pasinaudojusi šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai valstybės narės priežiūros institucijai ir nurodo atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

Priežiūros institucija gali pranešti Europos bankininkystės institucijai apie šiuos kitos valstybės narės priežiūros institucijos atmestus arba per pagrįstą terminą neįvykdytus prašymus:

Šio straipsnio nuostatos įgyvendinamos laikantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti mokėjimo paslaugų vartotojų skundus (prašymus), susijusius su teikiamomis mokėjimo paslaugomis (toliau – skundas). Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti rašytinį mokėjimo paslaugų vartotojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio mokėjimo paslaugų vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokėjimo paslaugų teikėjas mokėjimo paslaugų vartotojų skundus nagrinėja neatlygintinai.

Skundai dėl mokėjimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, nagrinėjami lietuvių kalba arba kita kalba, jeigu taip susitaria mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas.

Siekiant apsaugoti mokėjimo sistemų stabilumą ir vientisumą, mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, prašanti dalyvauti ir (arba) dalyvaujanti pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytoje mokėjimo sistemoje, turi turėti:

Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Siekiant įsitikinti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota mokėjimo įstaiga arba Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų, ji mokėjimo sistemos operatoriui, kaip jis suprantamas pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą, (toliau šiame straipsnyje – mokėjimo sistemos operatorius) jo nustatyta tvarka turi pateikti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų laikymosi ataskaitą.

Mokėjimo sistemos operatoriui pareikalavus, Lietuvos Respublikoje licencijuota mokėjimo įstaiga arba Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga mokėjimo sistemos operatoriaus nustatyta tvarka privalo pateikti valstybėje narėje reziduojančios organizacijos, fizinio asmens ar asmenų grupės (toliau kartu šioje dalyje – subjektas), kuris (-i) yra nepriklausomas (-a) ir turi patirties tikrinant mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką ir vidaus kontrolės sistemas dėl jų atitikties teisės aktams, reglamentuojantiems mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų veiklą, išvadą dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų arba dalies jų laikymosi (toliau šioje dalyje – Išvada). Mokėjimo sistemos operatorius turi teisę nustatyti, kokios apimties ir dėl kurių šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų reikalauja Išvados. Subjektas laikomas nepriklausomu, kai su Išvadą užsakiusia Lietuvos Respublikoje licencijuota mokėjimo įstaiga ar Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga jo nesieja santykiai, kurie galėtų pakenkti subjekto objektyvumui ar galimybei nustatyti ir atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų laikymosi pažeidimus ir trūkumus.

Kitoje valstybėje narėje licencijuota mokėjimo įstaiga arba kitoje valstybėje narėje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti tos valstybės narės nustatyta tvarka parengtą patvirtinimą, kad ši įstaiga atitinka Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 35a straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kituose įstatymuose, taikomuose mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų vartotojo sudarytai bendrajai sutarčiai, gali būti numatytas papildomas nuostolių, nenurodytų šio įstatymo 50, 51 ir 52 straipsniuose, atlyginimas.

Mokėjimo paslaugų teikėjas privalo nedelsdamas atlyginti vartotojo patirtus finansinius nuostolius, įskaitant komisinius atlyginimus ir palūkanas, kurie susidarė tiesiogiai dėl to, kad mokėjimo paslaugų teikėjas nesilaikė šio įstatymo 67 straipsnyje jam nustatytų pareigų.

Atsakomybė pagal šio straipsnio 2 dalį netaikoma, kai yra aplinkybių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas, prašantis į jas atsižvelgti, negalėjo kontroliuoti, protingai numatyti ir užkirsti kelio joms ar jų pasekmėms atsirasti, nepaisant visų pastangų šių aplinkybių išvengti, arba kai mokėjimo paslaugų teikėjas turi kitų pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose.

Mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytos netesybos dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo turi būti pagrįstos ir proporcingos.

Įgyvendindami šio įstatymo VII–IX skyrių, 89 straipsnio nuostatas, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie teikiamas mokėjimo, pagrindinės mokėjimo sąskaitos, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir su mokėjimo sąskaitomis susijusias paslaugas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos detalų turinį, formą ir informacijos teikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886.

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis.

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas.

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886.

2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1230 dėl tarptautinių mokėjimų Sąjungoje (kodifikuota redakcija), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886.

2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849.

Priežiūros institucija administruoja mažoms ir labai mažoms įmonėms, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, (toliau – mažos ir labai mažos įmonės) skirtą lyginamąją interneto svetainę, kuria galima naudotis nemokamai ir kurioje skelbiama vieša informacija apie komisinius atlyginimus, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai taiko už mokėjimo paslaugas, aktualias mažoms ir labai mažoms įmonėms, ir kita su mokėjimo paslaugomis susijusi informacija, (toliau šiame straipsnyje – lyginamoji svetainė).

Lyginamojoje svetainėje mokėjimo paslaugų teikėjai neturi būti diskriminuojami dėl paieškos rezultatų ir šioje svetainėje privalo būti:

Mokėjimo paslaugų teikėjai privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją apie taikomus komisinius atlyginimus už savo teikiamas mokėjimo paslaugas, aktualias mažoms ir labai mažoms įmonėms.

Priežiūros institucija nustato mažoms ir labai mažoms įmonėms aktualių mokėjimo paslaugų sąrašą, detalius informacijos skelbimo lyginamojoje svetainėje reikalavimus ir mokėjimo paslaugų teikėjams taikomus detalius reikalavimus dėl informacijos teikimo priežiūros institucijai.