Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas

Šis įstatymas nustato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, valstybės valdymo ir vietos savivaldos ypatumus, ginkluotųjų pajėgų statusą ir žmogaus teisių ir laisvių laikinus apribojimus karo padėties metu, piliečių pasirengimo valstybės gynybai pagrindus, taip pat karo padėties metu ir atšaukus karo padėtį taikytinas priemones.

Šiame įstatyme nustatytos specialiosios priemonės, išskyrus nustatytąją šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 28 straipsnio 2 dalyje nustatyti žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai karo padėties metu taikomi visoje valstybėje, o šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji priemonė ir kiti šiame įstatyme nustatyti žmogaus teisių ir laisvių laikini apribojimai – tik toje valstybės dalyje, kurioje įvesta karo padėtis. Specialiosios priemonės ir žmogaus teisių ir laisvių apribojimai gali būti laikinai taikomi tik tiek, kiek tai būtina valstybės gynybos ar kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti, ir jeigu tokie žmogaus teisių ir laisvių apribojimai numatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete ar Lietuvos Respublikos Seimo nutarime dėl karo padėties įvedimo.

Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir, įvedus karo padėtį, kitos institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas) ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje.

Ginkluotųjų pajėgų vadas – Lietuvos kariuomenės vadas, kuris, įvedus karo padėtį, vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.

Karinės jėgos naudojimas – ginklų, sprogmenų, karinės technikos ir kitų priemonių, kurių nedraudžia tarptautinė teisė, naudojimas. Karinės jėgos naudojimui taip pat prilyginamas akivaizdžiai išreikštas ir demonstruojamas ketinimas panaudoti karinę jėgą.

Karo padėtis – ypatinga teisinė padėtis, įvedama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka, prireikus ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus, kurios metu taikomas specialus įstatymuose nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, veiklos, asmens teisių, laisvių ir pareigų reglamentavimas.

Komendanto valanda – paros laikas, kada draudžiama būti viešosiose vietose be karo komendanto ar jo įgalioto asmens išduoto leidimo.

Laikinasis turto paėmimas – atlygintinas privačios nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, priklausančio turto paėmimas valstybės reikmėms, numatant tą turtą grąžinti, jeigu jis išliks, išnykus priežastims, dėl kurių yra paimamas.

Tautos pasipriešinimo vadovybė – dėl agresijos ar okupacijos negalint veikti pagal Konstituciją sudarytoms valstybės valdžios institucijoms ir valstybės gynybos civilinei ir karinei vadovybei bei jos paskirtiems pareigūnams, besipriešinančios Tautos atstovų sudaryta institucija (institucijos), įgaliota vadovauti Tautos pasipriešinimui, remiantis Konstitucijos ir įstatymų nuostatomis, taip pat šios institucijos (institucijų) įgaliota ginkluotųjų pajėgų vadovybė.

Turto rekvizicija – atlygintinas privačios nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, priklausančio turto paėmimas valstybės reikmėms, nenumatant to turto grąžinti.

Uždaroji teritorija – teritorija, kurioje dėl karinės jėgos naudojimo taikomi atvykimo ir išvykimo apribojimai.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme.

Lietuvos Respublikos piliečiai agresijai priešinasi visomis prieinamomis ir visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų neuždraustomis formomis: ginkluota gynyba, partizaniniais veiksmais, civilių piliečių nepaklusnumu ir kitais būdais.

Valstybės ginkluotai gynybai Lietuvos Respublikos piliečiai rengiami šio ir kitų įstatymų, reglamentuojančių nacionalinį saugumą, krašto apsaugos sistemą ir karo tarnybą, nustatyta tvarka ir būdais.

Mobilizacijai piliečiai rengiami Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatyta tvarka ir būdais.

Pilietiniam pasipriešinimui Lietuvos Respublikos piliečiai rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtoje Seimo nutarimu tvirtinamoje Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijoje nustatyta tvarka.

Karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti Seimui artimiausiame posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas priima sprendimą ir Seimo nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Karo padėtis gali būti įvesta visoje valstybėje arba jos dalyje.

Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime dėl karo padėties įvedimo:

Respublikos Prezidento dekrete ar Seimo nutarime dėl karo padėties įvedimo skelbiant mobilizaciją laikomasi Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme nustatytų Respublikos Prezidento dekreto ar Seimo nutarimo dėl mobilizacijos skelbimo turinio reikalavimų.

Respublikos Prezidento dekretas ar Seimo nutarimas dėl karo padėties įvedimo oficialiai skelbiamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Ginkluota valstybės gynyba vykdoma ir kitų valstybių kariniams vienetams atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti panaudotiems kolektyvinės gynybos ar kitos operacijos tikslais, jeigu tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau, leidžiama nedelsiant nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo pasirašymo ar Seimo nutarimo dėl karo padėties įvedimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija apie karo padėties įvedimą nedelsdama informuoja Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, taip pat užsienio valstybių diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas Lietuvos Respublikoje.

Užsienio reikalų ministerija apie karo padėties įvedimą, jo pagrindą ir tikslą, taip pat karo padėties metu laikinai taikytinas šiame įstatyme nustatytas specialiąsias priemones ir žmogaus teisių ir laisvių apribojimus, šių priemonių ir apribojimų taikymo priežastis nedelsdama informuoja Europos Tarybos generalinį sekretorių, Jungtinių Tautų Organizacijos generalinį sekretorių, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (toliau – NATO) generalinį sekretorių, Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Parlamento pirmininką, Europos Komisijos pirmininką, Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretorių, Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir, jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse, – kitas tarptautines organizacijas ar jų institucijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalis ar depozitarus.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla organizuojama šio įstatymo, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vyriausybė – valstybinio administravimo subjektams, o savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybių administravimo subjektams gali pavesti atlikti tokias funkcijas, kurios nėra nurodytos šių administravimo subjektų steigimo dokumentuose ir kurių neatlieka savivaldybių administravimo subjektai ir valstybinio administravimo subjektai, bet kurios yra būtinos siekiant apsaugoti valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, karo padėties metu užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą.

Seimas karo padėties metu gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje (teritorijose) Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.

Jeigu valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos negali atlikti joms teisės aktuose nurodytų funkcijų, jų veiklos atkūrimą, esant poreikiui karo padėties metu užtikrinti negalinčių atlikti funkcijų valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų veiklą, organizuoja Vyriausybė arba savivaldybės administracijos direktorius.

Karo padėties metu pasibaigus į pareigas teisės aktuose nustatytam įgaliojimų laikui skiriamų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų, kitų valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, šaulių, kurie pareigas Lietuvos šaulių sąjungoje eina sudarę darbo sutartis, įgaliojimų laikui, laikoma, kad jų įgaliojimai ir tarnybos ar darbo santykiai pratęsti tol, kol į atitinkamas pareigas bus paskirti kiti asmenys, bet ne ilgiau, negu sueis 3 mėnesiai po karo padėties atšaukimo. Šios dalies nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjams, Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir valstybės kontrolieriui.

Asmenys į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, siekiant užtikrinti karo padėties metu reikalingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijų tinkamą atlikimą, į pareigas priimančio asmens sprendimu laikinai iki karo padėties atšaukimo gali būti priimti nesilaikant jiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmimo procedūrų. Asmuo, priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir būti ne jaunesnis kaip 18 metų. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimamas asmuo, kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas ir kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje ar kuris neatitinka reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu einant šias pareigas būtina dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Karjeros valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo turi įvertinti priimamo asmens gebėjimus, būtinus jam skiriamoms funkcijoms atlikti.

Valstybės gynybai vadovauja Respublikos Prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos įstatymo nustatyta tvarka.

Ginkluotosioms pajėgoms vadovauja ir ginkluotos gynybos planų vykdymą užtikrina ginkluotųjų pajėgų vadas, pavaldus Respublikos Prezidentui.

Respublikos Prezidentas:

Seimas: