Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 6(1), 6(2), 15(1), 22(1), 27(1) straipsniais ir 58, 63, 64 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61, 62, 151, 221, 271 STRAIPSNIAIS IR 58, 63, 64 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

Į S T A T Y M A S

2003 m. sausio 23 d. Nr. IX-1311

Vilnius

(Žin., 1992, Nr. 28-810; 1994, Nr. 78-1463; 1998, Nr. 49-1329;

1999, Nr. 19-509, Nr. 57-1831; 2001, Nr. 55-1943; 2002, Nr. 31-1126)

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Notaras

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnai).”

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas

Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

3) ne mažiau kaip vienerius metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) yra ne vyresnis kaip 65 metų;

6) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Sveikatos tikrinimas, einant notaro pareigas, taip pat privalomas kas penkeri metai. Notarų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Notaru negali būti asmuo, buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu jis:

1) teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;

2) pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, notaro atstovo, teismo antstolio ar antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už nusikaltimą valstybės tarnybai, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų.“

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką.

Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių pareigas toje pačioje savivaldybėje, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą.

Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 61 straipsniu

Papildyti Įstatymą 61straipsniu:

„61 straipsnis. Notaro skyrimas, perkėlimas, notaro pareigų atlikimo pradžia

Asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso eiti notaro pareigas pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro pareigų atlikimo pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje.

Notaras gali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu perkeliamas iš vienos savivaldybės į kitą, jei jis laimėjo šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą viešą konkursą eiti notaro pareigas. Atvejus ir tvarką, kai notaras perkeliamas ne konkurso tvarka, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Notaras perkeliamas eiti notaro pareigas iš vienos savivaldybės į kitą, kai yra užtikrinamas notaro paslaugų teikimas toje savivaldybėje, iš kurios notaras perkeliamas.

Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru.

Atlikti notarinius veiksmus gali tik notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas notaras. Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo antspaudo ir parašo pavyzdžius. Pasikeitus notaro antspaudui ar parašui, notaras nedelsdamas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 62 straipsniu

Papildyti Įstatymą 62 straipsniu:

„62 straipsnis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami, sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui. Draudikui draudiminio įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.

Notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Notarų rūmai privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.

Draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą vykdyti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Notarų rūmais, jiems pateikus prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokias sutartis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.“

6 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas

7 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti“, „tarnybinė“ ir „tarnybinę“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.“

7 straipsnis. 9 straipsnio papildymas ir pakeitimas

„5) suvienodinti notarinę praktiką;

6) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą;

8) užtikrinti notaro praktikos atlikimą;“.

8 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas

„5) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;“.

„7) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

8) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

9) kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus;

10) organizuoja notaro praktikos atlikimą;“.

9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas ir papildymas

„Notarų rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos metinę ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas ir kryptis einamiesiems metams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę reikalauti, kad Notarų rūmai pateiktų notariato veiklos perspektyvas ir kryptis trejiems arba daugiau metų.“

„Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.“

10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.“

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas yra Lietuvos archyvų fondo dalis.

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas saugomas notaro biuro patalpose, jeigu jis nėra perduotas šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytam archyvui. Notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai.

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas gali būti saugomas Notarų rūmų archyve.

Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.“

12 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.“

13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Notaro antspaudas

Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės pavadinimu ir herbu, savo pavarde. Notaro antspaudo saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimai

Notaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 221 straipsnio nustatyta tvarka.

Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.“

15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali eiti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo eiti savo pareigų.

Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą.

Notaro atstovo skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienerių metų terminui.

Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų.

Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.

Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nenurodytais atvejais;

3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.