Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas

Naujai įsteigtų LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio, mokamo pirmaisiais kalendoriniais įstaigos veiklos metais, pastoviosios dalies dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų visų to paties Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto lygmens ir tos pačios šio įstatymo 39 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos nomenklatūros (jeigu LNSS viešoji įstaiga nėra priskirta Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytam lygmeniui, vertinamas tik jos priskyrimas šio įstatymo 39 straipsnio 1–3 dalyse nurodytai nomenklatūrai) LNSS viešųjų įstaigų vadovams praėjusiais kalendoriniais metais nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio vidurkį. Duomenis apie visų to paties Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyto lygmens ir (ar) tos pačios šio įstatymo 39 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos nomenklatūros LNSS viešųjų įstaigų vadovų praėjusiais kalendoriniais metais nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio vidurkį naujai įsteigtos LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui teikia Sveikatos apsaugos ministerija.

LNSS viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis nustatomas 10–40 procentų mažesnis už įstaigos vadovui nustatytą mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį.

LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis nustatomas kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d. atsižvelgiant į pasiektas vadovaujantis šio įstatymo 152 straipsniu sveikatos apsaugos ministro patvirtintas LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinas reikšmes. LNSS viešosios įstaigos vadovaujančiajam darbuotojui nuo jo darbo einant atitinkamas LNSS viešosios įstaigos vadovaujančiojo darbuotojo pareigas pradžios, taip pat jam grįžus iš atostogų vaikui prižiūrėti iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d., o jeigu jis pradėjo eiti atitinkamas pareigas arba iš atostogų vaikui prižiūrėti grįžo einamųjų metų spalio 1 d. ar vėliau, iki metų, einančių po kitų kalendorinių metų, balandžio 30 d., mėnesinio darbo užmokesčio kintamoji dalis nustatoma atsižvelgiant į LNSS viešosios įstaigos vadovaujančiojo darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir (arba) numatomą šioje dalyje nurodyto laikotarpio LNSS viešosios įstaigos veiklos ir (ar) jos pokyčių mastą ir sudėtingumą. Visais atvejais mėnesinio darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis negali viršyti 20 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatyto mėnesinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžio.

LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinio darbo užmokesčio maksimalų dydį (pastovioji ir kintamoji darbo užmokesčio dalys kartu) nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas (atsižvelgdami) į tai, kad įstaigos visų darbuotojų ir įstaigos vadovo mėnesinio darbo užmokesčių suma negali viršyti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyto LNSS viešosios įstaigos darbo užmokesčio fondo dydžio.

LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiajam darbuotojui už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų atlikimą paskutinį kalendorinių metų mėnesį iš sutaupytų viešosios įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, gali būti išmokama premija, kuri negali būti didesnė už praėjusių kalendorinių metų jų vadovaujamos įstaigos vieno etato gydytojų ir slaugytojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio svertinį vidurkį.

LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantiesiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti trijų jų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, apskaičiuotų Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sveikatos apsaugos ministras kiekvienais metais iki gegužės 1 d. tvirtina LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (toliau šiame straipsnyje – rodikliai) ir jų siektinas reikšmes, taikomas šio ministro nustatytoms įstaigų grupėms. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos į grupes skirstomos pagal teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų lygį ir pobūdį.

LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, viešai skelbiamose veiklos ataskaitose sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje taikytas priemones, kuriomis buvo siekiama rodiklių siektinų reikšmių.

Pasiektos metinės rodiklių reikšmės nuolat skelbiamos viešai Sveikatos apsaugos ministerijos, LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, interneto svetainėse ir šių įstaigų skelbimų lentose pacientams suprantamu būdu. Skelbiami duomenys turi būti išsamūs, struktūruoti, be registracijos nemokamai prieinami didžiausiai įmanomai vartotojų grupei, teikiami atvira ir nepatentuota forma.

LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pasiektų metinių rodiklių reikšmių palyginimą atlieka Sveikatos apsaugos ministerija.

Tais atvejais, kai LNSS viešosios įstaigos ar LNSS biudžetinės įstaigos ne mažiau kaip 20 procentų rodiklių praėjusių kalendorinių metų reikšmės yra geresnės, negu sveikatos apsaugos ministro patvirtintos siektinos įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, reikšmės, ir ši įstaiga asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, per praėjusius kalendorinius metus suteikė už didesnę sumą, negu numatyta Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartyje, šios įstaigos viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų pirmumo tvarka. Kitų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos, jeigu, apmokėjus šioje dalyje pirmiau nurodytų įstaigų viršytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, lieka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų šių įstaigų viršytoms asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. Šioje dalyje nurodytų LNSS viešųjų ir biudžetinių įstaigų viršytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

LNSS viešųjų įstaigų ir LNSS biudžetinių įstaigų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ataskaitiniu laikotarpiu pasiektos rodiklių reikšmės įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikiamos kiekvienais metais iki kovo 1 dienos. Tuo atveju, kai ne mažiau kaip 30 procentų rodiklių reikšmių nesiekia įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų rodiklių siektinų reikšmių, visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kartu su įstaigos vadovu privalo iki einamųjų metų birželio 15 dienos sudaryti įstaigos veiklos gerinimo priemonių planą, kuris turi būti įgyvendintas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. LNSS viešosios įstaigos ir LNSS biudžetinės įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos gerinimo priemonių planą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Jeigu įgyvendinus įstaigos veiklos gerinimo priemonių plane numatytas priemones bent 60 procentų įstaigos rodiklių reikšmių, dėl kurių buvo sudarytas ir įgyvendinamas įstaigos veiklos gerinimo priemonių planas, ir toliau nesiekia įstaigų grupei, kuriai priskiriama įstaiga, sveikatos apsaugos ministro patvirtintų rodiklių siektinų reikšmių, įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas ar savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo pagal kompetenciją priimti Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priskirtus sprendimus ar Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus sprendimus.

Visos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo visiems pacientams suteikti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui (toliau – apdraustasis pacientas) suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šios dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, skaičiuojamą nuo apdraustojo paciento kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento iki paskirto paslaugos gavimo laiko:

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga apdraustajam pacientui, kuris dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo kreipiasi Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ji yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga, registruodama pacientą, paciento kreipimosi į šią įstaigą momentu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo jį informuoti apie teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugą per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus.

Jeigu kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momentu apdraustasis pacientas pageidauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gautas paciento sutikimas ir padaromas papildomas įrašas registracijos sistemoje.

Jeigu asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti LNSS įstaiga apdraustojo paciento kreipimosi į ją momentu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ji privalo užtikrinti, kad būtų atlikta apdraustojo paciento išankstinė registracija asmens sveikatos priežiūrai gauti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą. Kriterijų, kuriems esant laikoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos negali būti objektyviai suteiktos per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Prieš darant įrašą registracijos sistemoje, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti gaunamas paciento sutikimas gauti norimą asmens sveikatos priežiūros paslaugą pasiūlytoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje.

Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju nėra gaunamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas paciento sutikimas asmens sveikatos priežiūros paslaugą gauti vėliau, negu per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, ir LNSS įstaigai šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju pasiūlius pacientą įregistruoti kitoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje LNSS įstaigoje, kurioje asmens sveikatos priežiūros paslauga būtų suteikta per šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą terminą, nėra gaunamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytas paciento sutikimas tokią paslaugą gauti, paciento registracijos procesas užbaigiamas registracijos sistemoje įrašant, kad pacientas atsisako pasinaudoti teise gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą momento.

Sveikatos apsaugos ministras nustato pacientų registravimo LNSS įstaigose šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytais atvejais tvarką.

Tais atvejais, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka užregistruotas pacientas paskirtu laiku neatvyksta gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugos, šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo paciento pakartotinio kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią LNSS įstaigą momento.

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos fiziniams ir juridiniams asmenims susipažinti.

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, be šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų nuostatų, taip pat turi būti nurodyta medicinos dokumentų nuorašų darymo, išdavimo asmeniui (pacientui) ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka.

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstaigos privalo tvarkyti asmenų (pacientų) apskaitą ir Sveikatos apsaugos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai teikti pacientų sveikatos priežiūros ataskaitas. Turi būti tvarkoma kiekvieno asmens (paciento) sveikatos istorija ar apie jo kreipimąsi turi būti pažymima registracijos žurnale. Šių dokumentų originalai saugomi įstaigoje, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.

Asmenų (pacientų) apskaitos ir asmenų (pacientų) sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos priežiūros įstaigos šio įstatymo ir sveikatos apsaugos ministro pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą tvirtinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų nustatytais atvejais atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gali užtikrinti sudarydamos sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartis su kitomis atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas galinčiomis suteikti sveikatos priežiūros įstaigomis (nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir pavaldumo).

Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartyje turi būti sutarta dėl atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimo (sutarties objekto), šalių įsipareigojimų.

Rekomenduojamą sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutarčių sudarymo tvarką nustato ir pavyzdines formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo sutartis nėra privaloma sveikatos priežiūros įstaigoms sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas.