Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 47-1342

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1697

Vilnius

1 straipsnis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti

Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (pridedamas).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos

2000 m. gegužės 23 d.

įstatymu

Nr.VIII-1697

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS

S T A T U T A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Statuto paskirtis

Specialiųjų

tyrimų tarnybos statutas (toliau - Statutas) nustato pagrindinius tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, paskatinimus,

atsakomybę, prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką bei socialines garantijas.

2

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinio statuso

reglamentavimas

Specialiųjų

tyrimų tarnybos pareigūnų statusą reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos

įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai kituose

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinį statusą reglamentuojančiuose

įstatymuose yra nustatoma kitokia šios tarnybos pareigūno teisinė padėtis, nei

numato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ar šis statutas, yra taikomos

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ar šio statuto normos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

TARNYBOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE ORGANIZAVIMAS

3

straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems į Specialiųjų tyrimų tarnybą

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais gali būti skiriami

nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 20 metų Lietuvos Respublikos

piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka           atlikę

privalomąją pradinę karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo

jos, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms

pagal išsilavinimą, intelekto ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį

pasirengimą bei sveikatos būklę.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami

tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį teisinį

išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinių vadovais, tardytojais ir kvotėjais gali

būti skiriami tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

tyrimų tarnybos pareigūnais negali būti skiriami asmenys, nurodyti Valstybės

tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.

skiriami į Specialiųjų tyrimų tarnybą pareigūnais, privalo pasitikrinti

sveikatos būklę ir pateikti išvadą dėl tinkamumo tarnybai. Sveikatos tikrinimo

tvarką bei medicininius reikalavimus skiriamiesiems nustato Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktorius suderinęs su Sveikatos apsaugos ministru.

4

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas

tyrimų tarnybos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, paskirtas į

tam tikras pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir turintis administracinius

įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems asmenims.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal

pavaldumą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno įsakymus ar nurodymus. Apie

gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį įstatymui, jis turi nedelsdamas

pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktoriaus duotą įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį

įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.

tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje asmeniui gali būti nustatomas iki 6

mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu pareiginės algos priedai ir

priemokos nemokami. Jeigu bandomuoju laikotarpiu asmuo neatleidžiamas iš

pareigų, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai. Respublikos Prezidento

skiriamiems pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

5

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareiginiai laipsniai, pareigybės ir

kvalifikacinės

kategorijos

tyrimų tarnybos pareigūnams suteikiami šie pareiginiai laipsniai:

1) ypatingasis

specialusis agentas;

2) vyriausiasis

specialusis agentas;

3) vyresnysis

specialusis agentas;

4) specialusis

agentas;

5) specialusis

agentas patarėjas;

6) vyresnysis

agentas;

7) agentas;

8) jaunesnysis

agentas.

2.

Pareiginis laipsnis gali atitikti pareigybę.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktorius.

į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų profesinio pasirengimo lygį,

specialybę, tarnybos stažą bei tarnybinės veiklos rezultatus, jiems suteikiamos

šios kvalifikacinės kategorijos: 3-ioji, 2-oji ir 1-oji. Reikalavimus

kvalifikacinėms kategorijoms gauti ir šių kategorijų suteikimo tvarką nustato

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5.

Ypatingojo specialiojo agento laipsnis ir 1-oji kvalifikacinė kategorija

suteikiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, skiriant jį į šias

pareigas.

6.

Vyriausiojo specialiojo agento laipsnis suteikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus pavaduotojams, skiriant juos į šias pareigas.

7.

Padalinių vadovams suteikiami vyresniojo specialiojo agento, o jų pavaduotojams

ir poskyrių vadovams - specialiojo agento laipsniai.

6

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaika

paskirtas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas,

prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (-ė),

prisiekiu

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų

įstatymų, kovoti su korupcija, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

pasižadu būti

teisingu ir sąžiningu pareigūnu, tinkamai atlikti man pavestas pareigas.

Tepadeda man

Dievas.“

galima ir be paskutiniojo sakinio.

tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos

Prezidentas, o kitų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų - Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktorius.

lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų tarnybos bylose.

asmuo negali dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje pareigūnu.

7

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinis pažymėjimas,

tarnybinis

ženklas ir specialioji apranga

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį

ženklą ir gali turėti specialiąją aprangą. Tarnybinio pažymėjimo, tarnybinio

ženklo ir specialiosios aprangos pavyzdžius tvirtina Vyriausybė.

apranga išduodama ir dėvima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus

patvirtinta tvarka.

8

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skyrimas į tarnybą

Specialiųjų

tyrimų

tarnyboje, atleidimas iš jos bei personalo rezervas

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento,

skiria į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje bei atleidžia iš jos Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktorius.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais

pagrindais:

1) savo noru;

2) įsiteisėjus

apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą

nusikalstamą veiką;

3) netekęs

Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) atestavimo

komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;

5) sulaužęs

priesaiką;

6) dėl sveikatos

būklės, esant atitinkamai medicinos komisijos išvadai;

7) šalių

susitarimu;

8) išrinkus ar

paskyrus į kitas pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 56 straipsnio

1 dalies 4 punkte;

9)

nepatenkinamai įvertinus tarnybą bandomuoju laikotarpiu;

10) paaiškėjus

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ar Valstybės tarnybos

įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei;

11) paskyrus

tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos;

12) paaiškėjus,

kad priimant į tarnybą buvo suklastoti dokumentai;

13) paaiškėjus,

kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės

duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą.

pareigūnai gali būti atleidžiami iš tarnybos šiais pagrindais:

1) sulaukę šio

statuto 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ar ištarnavę įstatymų

nustatytą laikotarpį vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės

saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinei pensijai

gauti;

2) dėl laikinojo

nedarbingumo neatvykę į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės

arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir

jeigu neatvykimas nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu

sveikatos sutrikimu, atsiradusiu vykdant tarnybines pareigas;

3) mažinant

pareiginių etatų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų;

4) įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžus pirmiau dirbusiam pareigūnui.

4.

Atleidimo iš tarnybos tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5.

Ginčai dėl pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas personalo rezervas. Jo

nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

9

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos

kėlimas

gali būti rengiami, taip pat gali kelti kvalifikaciją Lietuvos ir užsienio

valstybių mokslo, mokymo bei kitose įstaigose.

2.

Kvalifikacijos kėlimo laikotarpiu pareigūnams taikomos socialinės garantijos,

numatytos šiame statute.

3.

Pareigūnų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktorius.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ PASKATINIMAI, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI, NUOBAUDOS IR

ATSAKOMYBĖ

10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

paskatinimai ir apdovanojimai

tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali paskatinti:

1) pareikšdamas

padėką;

2) suteikdamas

piniginę premiją;

3) įteikdamas

Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės ženklą;

4) įteikdamas

vardinę dovaną;

5) įteikdamas

vardinį ginklą.

ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės

apdovanojimui.

paskatinimai ir apdovanojimai įrašomi į jų tarnybos bylas ir valstybės

tarnautojų registrą.

tyrimų tarnybos garbės ženklo nuostatus tvirtina Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktorius.

11

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1.

Šio statuto nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus Specialiųjų tyrimų

tarnybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1)      įspėjimas

žodžiu;

2)      pastaba;

3)      papeikimas;

4)      griežtas

papeikimas;

5)      pareiginio

laipsnio pažeminimas;

6)      perkėlimas į

žemesnes pareigas;

7)      pareiginės algos

sumažinimas nuo 1 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

8)      atleidimas iš

tarnybos.

nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

3.

Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui paskirtas nuobaudas, išskyrus pareikštas

žodžiu, įrašomi į tarnybos bylą ir valstybės tarnautojų registrą.

12

straipsnis. Sunkūs nusižengimai

nusižengimais laikomos Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnyje numatytos

veikos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams

tarnybinio šaunamojo ginklo praradimas yra sunkus nusižengimas.

nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes, kilusias

pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių

tarnybinių nuobaudų:

1) griežtas

papeikimas;

2) pareiginio

laipsnio pažeminimas;

3) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

4) pareiginės

algos sumažinimas nuo 2 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

5) atleidimas iš

tarnybos.

13

straipsnis. Vidutiniai nusižengimai

1.

Vidutiniais nusižengimais laikomos Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje

numatytos veikos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tarnybinio ženklo ar

tarnybinio pažymėjimo praradimas yra vidutinis nusižengimas.

2.

Už šiame straipsnyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo

priežastis, aplinkybes, sukeltas pasekmes ir baustino pareigūno

charakteristiką, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) papeikimas;

2) griežtas

papeikimas;

3) pareiginio

laipsnio pažeminimas;

4) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

5) pareiginės

algos sumažinimas nuo 1 iki 2 mėnesių, bet ne daugiau kaip 20 procentų.

14

straipsnis. Lengvi nusižengimai

1.

Lengvi nusižengimai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno veiksmai ar

elgesys, kuriais nežymiai pažeidžiama nustatyta tarnybos tvarka.

2.

Už lengvus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes,

sukeltas pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių

tarnybinių nuobaudų:

1) įspėjimas

žodžiu;

2) pastaba;

3) papeikimas;

4) pareiginės

algos sumažinimas 1 mėnesį, bet ne daugiau kaip 10 procentų.

15 straipsnis. Pareigūnų tarnybinių nusižengimų

tyrimo subjektai ir nuobaudų

skyrimo

tvarka

tarnybinių nusižengimų tyrimą atlikti turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktorius, jo įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija. Pripažinti

pareigūną sulaužiusiu priesaiką gali tik Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus sudaryta komisija. Komisijos sprendimą tvirtina Respublikos

Prezidentas.

tyrimo, nuobaudų skyrimo bei jų išnykimo tvarką nustato Valstybės tarnybos

įstatymas.

16 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno

nušalinimas nuo pareigų

tyrimų tarnybos pareigūnas, įtariamas padaręs sunkų tarnybinį nusižengimą, gali

būti nušalintas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas

atitinkamas sprendimas.

tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę nušalinti pareigūną

nuo pareigų. Direktorių ir jo pavaduotojus nušalinti nuo pareigų turi teisę

Respublikos Prezidentas Seimo sudarytos komisijos teikimu.

užmokestis nušalinimo metu nemokamas.

Pripažinus, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas nepadarė tarnybinio

nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas darbo

užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo

pareigų.