LegalizeLietuvos Respublikos policijos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-23
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 90-2777; Žin. 2000, Nr.101-0, i. k. 1001010ISTAIII-2048
Nauja redakcija nuo 2016-01-01:
Nr. XII-1856, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10818
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJos ĮSTATYMAS
2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 Vilnius
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis. Vidaus reikalų ministro kompetencija policijos veiklos srityse
Vidaus reikalų ministras, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme jam nustatytų įgaliojimų:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1208, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15572
1) nustato pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą;
2) tvirtina policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
3) rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti policijos generalinio komisaro ar policijos generaliniam komisarui pavaldžių įstaigų vadovų priimtus teisės aktus, kurie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) pavedus, tvirtina Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus;
5) leidžia policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrosiose su Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrosiose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
6) teikia Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
7) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
8) vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.
19 straipsnis. Policijos generalinis komisaras ir policijos generalinio komisaro pavaduotojai
Policijos generalinis komisaras:
1) nustato ir tvirtina Policijos departamentui pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą ir policijos įstaigų pareigybių sąrašus;
2) prižiūri, koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklą;
3) organizuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklai būtiną materialinį techninį aprūpinimą;
4) tvirtina jo steigiamų policijos įstaigų nuostatus;
5) įstatymų nustatyta tvarka rengia ir teikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Policijos departamento biudžeto projektą;
6) atsako už policijai nustatytų uždavinių įgyvendinimą;
7) gavęs vidaus reikalų ministro leidimą, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybes nares ir (ar) asocijuotas Šengeno valstybes su prašymu paskirti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrosiose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje, siunčia į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrosiose antiteroristinėse operacijose Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių teritorijose;
8) nustato Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių teisėsaugos pareigūnų dalyvavimo bendrosiose operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką;
9) nustato kursantų ir studentų pasitelkimo šiame įstatyme nustatytoms funkcijos atlikti sąlygas ir tvarką;
10) tvirtina policijos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas;
11) vykdo kitus įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.
Policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi pareigūnams. Policijos generalinis komisaras turi teisę atšaukti pavaldžių pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus, išskyrus sprendimus, priimtus nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ir atliekant ikiteisminį tyrimą.
Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu 5 metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Vyriausybei.
Policijos generaliniu komisaru gali būti asmuo, įgijęs ne žemesnį negu aukštąjį universitetinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą ir turintis ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį einant vadovo pareigas vidaus tarnybos sistemoje.
Laikinai, kol nėra policijos generalinio komisaro, jo funkcijas vidaus reikalų ministro pavedimu atlieka vienas iš policijos generalinio komisaro pavaduotojų.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras policijos generalinio komisaro teikimu. Policijos generalinio komisaro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su policijos generalinio komisaro įgaliojimų trukme. Pasibaigus policijos generalinio komisaro kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, policijos generalinio komisaro pavaduotojai pareigas eina tol, kol Statuto nustatyta tvarka paskiriami policijos generalinio komisaro pavaduotojai.
Policijos generalinis komisaras atleidžiamas iš pareigų:
1) jo paties prašymu;
2) dėl sveikatos būklės, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl negalėjimo tęsti tarnybą;
3) kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą;
4) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą;
5) kai pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu, arba kai yra paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu;
6) kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
7) pasibaigus kadencijai, jeigu nepaskiriamas kitai kadencijai;
8) kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir liga nesusijusi su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybos pareigas;
9) kai jam sukanka Statute nustatytas amžius;
10) kai paaiškėja Statute nustatytų aplinkybių, dėl kurių draudžiama priimti į vidaus tarnybą ir kurios priimant policijos generalinį komisarą į komisaro pareigas nebuvo žinomos;
11) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl policijos generalinio komisaro priėmimo į tarnybą policijoje;
12) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;
13) kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos policijoje;
14) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu.
Policijos generalinis komisaras, kurio kadencija pasibaigė ar kuris atleidžiamas iš pareigų jo paties prašymu, jeigu sutinka, pareigas eina tol, kol paskiriamas kitas policijos generalinis komisaras.
Šio straipsnio 7 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų policijos generaliniam komisarui be atrankos siūloma eiti bet kurias laisvas pareigas bet kurioje policijos įstaigoje. Jeigu jis nesutinka eiti siūlomas pareigas, išmokama Statute nustatyta kompensacija.
Buvęs policijos generalinis komisaras, atleistas iš šių pareigų šio straipsnio 7 dalies 1, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, 5 metus nuo atleidimo dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje.
Policijos generalinio komisaro, policijos generalinio komisaro pavaduotojų ir jų šeimos narių ar jų turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
TEISINIS POLICIJOS PAREIGŪNO STATUSAS IR TARNYBOS POLICIJOJE YPATUMAI
PIRMASIS SKIRSNIS POLICIJOS PAREIGŪNO STATUSO ĮGIJIMAS
15 straipsnis. Policijos veiklos kontrolė
Policijos veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja vidaus reikalų ministras ir tam įgaliotos institucijos.
Pareigūno tarnybos metu gali būti atliekamas neviešas patikrinimas, kurio metu fiksuojami duomenys ir jų pagrindu vertinama, kaip pareigūnas įgyvendina policijos uždavinius (toliau – slaptas policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimas). Slaptas policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimas grindžiamas teisėtumo, viešojo intereso apsaugos, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo principais. Slaptą policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimą atliekantys pareigūnai privalo neatskleisti patikrinimo metu paaiškėjusių pareigūno asmeninio gyvenimo aplinkybių, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.
Atliekant slaptą policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimą, pareigūno tarnybos vietoje gali būti daromi vaizdo ar garso įrašai. Leidimą atlikti šį patikrinimą ir daryti vaizdo ar garso įrašus duoda policijos generalinis komisaras ar jo įgaliotas pareigūnas.
Atliekant slaptą policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimą, tikrinamam pareigūnui gali būti pateikiama tikrovės neatitinkanti situacija ar dokumentai ir (arba) gali būti pasitelkiami policijoje nedirbantys asmenys (šių sutikimu), ir (arba) sudaroma situacija, kuriai išspręsti tikrinamas pareigūnas turi imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų ir (ar) priemonių.
Slapto policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimo metu gauti duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai sprendžiant tikrinto pareigūno atsakomybės klausimą. Šie duomenys naudojami atliekant pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą.
Slapto policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimo metu nustačius, kad tikrinamo pareigūno veiksmai turi kito, su šio atliekamo patikrinimo apimtimi ir tikslu nesusijusio, teisės pažeidimo požymių, inicijuojamas tyrimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Apie atliktą slaptą policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimą tikrintam pareigūnui ir jo tiesioginiam vadovui turi būti pranešta per 3 mėnesius nuo šio patikrinimo pabaigos.
Policijos įstaigų vidaus kontrolės ir slapto policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimo tvarką nustato policijos generalinis komisaras.
II SKYRIUS POLICIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
26 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14168
9 straipsnis. Duomenų tvarkymas policijoje
Policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Tvarkydama duomenis, policija turi teisę juos rinkti naudodama technines priemones.
Policija būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti asmens duomenis, įskaitant asmens kodą, tvarko be duomenų subjekto sutikimo.
Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka policija tvarkomus duomenis teikia užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, Europos Sąjungos institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms nusikalstamų veikų atskleidimo, tyrimo ir prevencijos, viešosios tvarkos užtikrinimo tikslais, taip pat neatidėliotinos pagalbos teikimo asmenims, kuriems ši pagalba būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo ir kurie nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, tikslais.
Asmens prašymu įstatymų nustatyta tvarka policija privalo pateikti savo tvarkomuose žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose ir duomenų rinkmenose turimus duomenis apie šį asmenį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims policijos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Draudžiama iš policijos tvarkomų žinybinių registrų, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
21 straipsnis. Pareigūnų įgaliojimai
Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Teisė gauti informaciją
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės privalo policijos prašymu arba pagal atskiras duomenų teikimo sutartis policijai neatlygintinai teikti jos uždaviniams įgyvendinti būtinus šių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis.
Kiti juridiniai asmenys, organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys jų tvarkomus duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, neatlygintinai teikia policijai, jeigu tai yra nustatyta kituose įstatymuose.
20 straipsnis. Policijos pareigūno statusas
Policijos pareigūno statusą įgyja asmuo, Statuto nustatyta tvarka priimtas į pareigūno pareigas.
Policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, tarnybinė uniforma arba pareigūno tarnybinis ženklas. Kursanto, studento statusą įrodo kursanto ar studento pažymėjimas.
Kursanto pažymėjimo pavyzdį tvirtina policijos generalinis komisaras.
Asmenys už neteisėtą pareigūno tarnybinio pažymėjimo, tarnybinės uniformos ir jos skiriamųjų ženklų ar pareigūno tarnybinio ženklo, kursanto pažymėjimo naudojimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS PAREIGŪNŲ ĮGALIOJIMAI, TEISĖS IR PAREIGOS
11 straipsnis. Policijos bendradarbiavimas su kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis ir visuomene
Policija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis.
Policija bendradarbiauja su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis, įgyvendindama nusikalstamų veikų kontrolės, prevencijos, kitas programas ir kitaip įtraukdama juos į šią veiklą. Policija ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visuomene, siekdama, kad būtų teikiama abipusė pagalba ir visuomenės nariai dalyvautų užtikrinant viešąją tvarką, asmens ir visuomenės saugumą.
Policija įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais. Policija gali pati rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose teikiama informacija apie nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijos priemonių, policijos uždavinių įgyvendinimą ir skelbiama kita su policijos veikla susijusi informacija.
Policija remia ir inicijuoja įvairias prevencines ir teisinio švietimo programas, propaguoja teisines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse.
14 straipsnis. Policijos vardas, štandartas ir ženklas
Steigiami juridiniai asmenys (išskyrus policijos įstaigas) savo ar savo atstovybės (ar filialo) pavadinime vartoti žodį „policija“ gali tik turėdami policijos generalinio komisaro sutikimą.
TAR pastaba. 14 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos juridinių asmenų, jų atstovybių (filialų), kurie buvo įsteigti ar kurių įsteigimo procedūros buvo pradėtos iki įstatymo Nr. XII-1856 įsigaliojimo(2016-01-01), pavadinimams.
Policija turi štandartą ir ženklą. Policijos štandartą ir ženklą tvirtina policijos generalinis komisaras.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
⋯
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.