Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2013 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ

BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS 2013 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS

2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-65

Vilnius

Preambulė

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“ (Žin., 2010, Nr. 46-2219) (toliau – Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas) nurodytą įstatymų leidėjo pareigą kiekvienais metais, iki taikomas atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, ir pensijų sumažinimas, svarstant ir tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susidariusią ekonominę ir finansinę būklę;

konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikai 2009 metais yra pradėta perviršinio deficito procedūra, kuri šiuo metu dar nėra nutraukta;

atsižvelgdamas į tai, kad perviršinis deficitas privalo ne tik būti panaikintas konkrečiais metais, bet ir neturi kilti jo pasikartojimo vėlesniais metais grėsmė, t. y. perviršinio deficito ištaisymas privalo būti tvarus;

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (toliau – Fiskalinės drausmės įstatymas) nuostatas, pagal kurias vidutiniu laikotarpiu turi būti siekiama perteklinio ar artimo subalansuotam valdžios sektoriaus;

atsižvelgdamas į tai, kad valdžios sektoriaus deficito mažinimo planų neįvykdymas taptų pagrindu finansų rinkoms vėl reikalauti labai didelių palūkanų priedų už ilgalaikius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius;

atsižvelgdamas į tai, kad, apsisprendus nuo 2013 metų grąžinti 2008 metų dydžio valstybines pensijas ir iš valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų atlyginimų koeficientus, priedus, priemokas ir kitas išmokas, viešosios išlaidos padidėtų daugiau negu 0,5 mlrd. litų ir tai neleistų ištaisyti perviršinio deficito, nes valdžios sektoriaus deficitas vėl viršytų nustatytą Mastrichto sutarties kriterijų;

atsižvelgdamas į tai, kad toks išlaidų padidinimas nemažinant kitų išlaidų pažeistų Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimus, o kitų išlaidų mažinimas šia suma siekiant nepažeisti Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų keltų grėsmę esminių valstybės funkcijų atlikimui;

atsižvelgdamas į tai, kad planuojamos 2013 metų nacionalinio biudžeto ir valstybės socialinės apsaugos fondų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų vis dar yra 10,5 procento mažesnės net už 2008 metų pajamų lygį, kai valstybės grynojo turto mažinimo sąskaita buvo išmokėti padidintų dydžių atlyginimai ir pensijos;

atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės biudžetą tvirtindamas įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susidaro itin sunki ekonominė ir finansinė būklė;

konstatuodamas, kad sudėtinga Europos ir pasaulio ekonomikos bei finansų rinkų padėtis ir Lietuvoje sukuria ypatingas aplinkybes, į kurias tinkamai iš anksto nereaguojant valstybės ekonominė ir finansinė būklė gali dar labiau pasunkėti;

konstatuodamas, kad 2013 metais neįmanoma vienu metu įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, tvariai ištaisyti perviršinį deficitą ir nutraukti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų valstybinių pensijų ir atlyginimų sumažinimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintoms valstybinėms pensijoms ir nesumažintiems atlyginimams mokėti, ir dėl to 2013 metų valdžios sektoriaus išlaidos turi būti tvirtinamos laikantis sumažintų valstybinių pensijų ir atlyginimų dydžių,

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžetas – 25 696 036 tūkst. litų pajamų, 26 436 347 tūkst. litų asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (asignavimai viršija pajamas 740 311 tūkst. litų) (1, 2, 3 priedėliai).

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2013 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

1) gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į nacionalinį biudžetą, – 57,34 procento;

2) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 3 131 694 tūkst. litų (4 priedėlis);

3) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams – 194 007 tūkst. litų (5 priedėlis).

3 straipsnis. Mokinio krepšelio dydis ir jam patvirtintų asignavimų perskirstymas

1) perveda atitinkamos savivaldybės viena kitai, kai mokiniai pereina iš vienos savivaldybės finansuojamų mokyklų į kitos savivaldybės finansuojamas mokyklas, ne vėliau kaip iki liepos 1 dienos ir ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos;

2) perskirsto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) atitinkamoms savivaldybėms ir mokykloms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, kai mokiniai pereina iš savivaldybės finansuojamų mokyklų į mokyklas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, ar atvirkščiai.

4 straipsnis. Specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti naudojimas ir atsiskaitymas už specialių tikslinių dotacijų panaudojimą

5 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams pervedimas

6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

1) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

2) valstybinių universitetų ir Švietimo ir mokslo ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

1) kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą;

2) nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kai asmuo pereina iš vienos nevalstybinės aukštosios mokyklos į kitą.

7 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

2013 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 36 procentai užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 762,3 lito už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

8 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

Šiuo įstatymu patvirtinamos 2013 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 1 761 938 tūkst. litų (2 priedėlis).

9 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

2013 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

1) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra šių įsipareigojimų suma negali viršyti 813 000 tūkst. litų. Į šį garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s ir (arba) Standard & Poor’s;

2) dėl Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas). Bendra šių įsipareigojimų suma negali viršyti 800 000 tūkst. litų;

3) dėl tarptautinių finansų institucijų teikiamų paskolų valstybės investicijų projektams finansuoti. Bendra šių įsipareigojimų suma negali viršyti 280 000 tūkst. litų;

4) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nustatytų valstybės remiamų paskolų. Bendra šių įsipareigojimų suma negali viršyti 192 000 tūkst. litų.

10 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

2013 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas – 1 900 000 tūkst. litų, iš jų 800 000 tūkst. litų skirta Finansinio tvarumo įstatyme numatytoms finansinio stabilumo stiprinimo priemonėms įgyvendinti.

11 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų skolinimosi limitas

2013 metų bendras valstybinių aukštųjų mokyklų skolinimosi limitas – 35 000 tūkst. litų.

12 straipsnis. Savivaldybių skolinimosi limitai

1) savivaldybės skola negali viršyti 75 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 120 procentų) patvirtintų 2013 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialių tikslinių dotacijų ir 2012 metais nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų);

2) metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 20 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 35 procentų) patvirtintų 2013 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialių tikslinių dotacijų ir 2012 metais nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų);

3) grąžintina 2013 metais ir vėlesniais metais savivaldybės paskolų ir palūkanų bei su paskolų ėmimu susijusių įmokų suma negali viršyti 15 procentų patvirtintų 2013 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialių tikslinių dotacijų ir 2012 metais nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų);

4) savivaldybės garantijų limitas negali viršyti 10 procentų patvirtintų 2013 metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialių tikslinių dotacijų ir 2012 metais nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų).

13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

1) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių;

2) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2013–2015 metų programoje numatytas 2013 metų kapitalo investicijoms skirtas lėšas;

3) paskirstyti Privatizavimo fondo lėšų dalį Privatizavimo komisijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijoms atlikti, ekspertams už paslaugas mokėti ir objektams parengti privatizuoti pagal programas ir asignavimų valdytojus;

4) paskirstyti savivaldybėms, valstybės institucijoms ir įstaigoms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti;

5) paskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų ir projektų įgyvendinimo užtikrinimo programai skirtus asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2013 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir subsidijų schemoms finansuoti;

6) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir subsidijų schemoms valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgus į programų, projektų ir subsidijų schemų įgyvendinimo duomenis;

7) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių pagal priimtus teisės aktus dėl biudžetinių įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, taip pat tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių;

8) perskirstyti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atliekančios valstybės rezervo koordinatoriaus funkcijas, teikimu, suderinus su valstybės rezervo tvarkytojais, sutaupytus valstybės rezervui skirtus valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės rezervą tvarkančių asignavimų valdytojų;

9) Teisėjų tarybos teikimu ne dažniau kaip kartą per ketvirtį perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 3 priedėlyje, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis.