Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti 39(1) straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.

Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustoti laivas būtų sustabdytas.

Apie laivo sustabdymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti šio įstatymo 39(1) straipsnyje nurodytus pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.

Tikrindamas laivą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas įvykdė šio įstatymo 39(1) straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.

Laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas sulaiko priimdamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sprendimą sulaikyti laivą.

Sprendimas sulaikyti laivą surašomas trim egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius lieka šį sprendimą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, antrasis įteikiamas laivo kapitonui, trečiasis – jūrų uosto kapitonui.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo vykimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimą sulaikyti laivą vykdo jūrų uosto kapitonas.

Sprendimas sulaikyti laivą per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, kai sprendimas sulaikyti laivą priimtas užtikrinant bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną, arba rajono (miesto) apylinkės teismui, kai sprendimas sulaikyti laivą priimtas užtikrinant administracinio nusižengimo bylos teiseną. Teismas skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą išnagrinėja per penkias dienas nuo skundo priėmimo dienos. Teismo sprendimas dėl skundo dėl sprendimo sulaikyti laivą yra neskundžiamas.

Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas, išskyrus atvejus, kai nepasitvirtinus 391 straipsnyje nurodytiems įtarimams nusprendžiama nutraukti laivo sulaikymą ar pasibaigia laivo sulaikymo galiojimo terminas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos ar sulaikyto laivo kapitonas arba savininkas, arba valdytojas nepateikia garantijų priėmusiam sprendimą sulaikyti laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui arba administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui, ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui ar baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.

Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas priima Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą, jeigu:

Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, priėmęs sprendimą sulaikyti laivą, perduoda bylos medžiagą teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo sulaikymo nutraukimo.

Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas nuo bylos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.

Priimto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukia laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos transporto saugos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.

Jei nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalies numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus fizinio ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.

Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija.

Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:

Jeigu duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, privalomajame nurodyme turi būti nurodytos sąlygos ar priemonės, kurias įgyvendinus galima atnaujinti sustabdytą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, nurodytą privalomajame nurodyme.

Tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu pareikalauja iš atsakingų asmenų atlikti veikas, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta arba kad būtų išvengta tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei ar jis būtų sumažintas. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas (nurodymo turinys, vykdymo tvarka, sąlygos ir terminai) nurodoma dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duoti reikalavimai, nurodyti patikrinimą įforminančiame dokumente, gali būti skundžiami mutatis mutandis šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymo.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali aplinkos ministro nustatyta tvarka laikinai, ne ilgiau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, užplombuoti patalpas, įrenginius ir kitus objektus, jeigu nėra kitos galimybės užtikrinti privalomojo nurodymo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno žodžiu duoto reikalavimo vykdymą. Toks sprendimas pažymimas privalomajame nurodyme ir skundžiamas kartu su privalomuoju nurodymu šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.

Draudžiama sustabdyti veiklą, jeigu toks veiklos sustabdymas galėtų sukelti didesnę žalą visuomenės interesams (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu veiklos tęsimas. Šiame punkte nurodytą žalos visuomenės interesams vertinimą atlieka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sudaryta komisija.

Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti privalomojo nurodymo, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui.

Asmens rašytinis motyvuotas prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms. Tais atvejais, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi būti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų terminų nustatymo siūlymą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nuo prašymo gavimo iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos liko mažiau kaip 5 darbo dienos, – tokiu atveju sprendimą priima aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminų nepratęsimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Prašyme dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas, įtariamų pažeidimų pobūdis.

Prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo išnagrinėja administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.

Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo priėmimo momento.

Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija nesutinka su administracinio teismo teisėjo nutartimi, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos skundą dėl administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:

Privalomojo nurodymo formą ir pildymo reikalavimus, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, tvirtina aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija.

Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas.

Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui.

Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui pateiktas skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, gali panaikinti privalomąjį nurodymą motyvuotu sprendimu ir turi apie tai informuoti asmenį, kuriam buvo duotas privalomasis nurodymas.

Nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinio asmens, kurio veikla sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt.

Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per 3 darbo dienas nuo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įvykdymo termino pabaigos.

Fizinis ar juridinis asmuo, įvykdęs nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui. Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui.

Fizinis ar juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

Skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų ir priima vieną iš šių sprendimų:

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui, sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą.

Kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 6 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos 5 metams ir gali būti pratęsiamos kas 5 metai. Prieš suteikiant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galias, tikrinama, ar asmens žinios, kvalifikacija ir reputacija atitinka neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui keliamus reikalavimus. Asmenų, ketinančių tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, atitikties keliamiems reikalavimams, nustatytiems šiame įstatyme, patikrinimo, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimo ir pratęsimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos ir pratęsiamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo formą tvirtina aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tikrindami, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, privalo:

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami funkcijas, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, visuotinai priimtinų elgesio ir etikos normų, gerbti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, laiku ir tiksliai atlikti patikėtas užduotis, vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nurodymus.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais turi teisę:

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai ar juridinių asmenų, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai, nariai ar darbuotojai, vadovaudamiesi šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi teisę naudojamuose žvejybos ar medžioklės plotuose, vykdant medžioklės ar žvejybos ploto naudotojui įstatymuose nustatytas pareigas, savarankiškai (dalyvaujant ne mažiau kaip 2 neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams) tikrinti asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai funkcijas atlieka koordinuojami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jam nustatytas:

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis  120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pašalpų išmokėjimo atvejus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui galios panaikinamos ir (ar) nepratęsiamos:

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui galios sustabdomos:

Atvejus, kada laikoma, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius vykdė veiklą, nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, diskreditavo neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus vardą, nustato Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios sustabdomos ir panaikinamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, viršiję jiems suteiktas galias ar jomis piktnaudžiavę, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus (neveikimą).

Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Patikrinimą įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas.

Surašius patikrinimą įforminantį dokumentą, jo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui. Kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio  registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).

Kontroliniai pirkimai atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.

Kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nedėvint nustatyto pavyzdžio uniformos, pasitelkiant neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kitus liudininkus, neatliekant veiksmų, nurodytų šio Įstatymo 15 ir 16 straipsniuose, kurie trukdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui atlikti kontrolinį pirkimą.

Baigus kontrolinį pirkimą, ūkio subjektui, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi prisistatyti, parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį.

Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus šiame straipsnyje ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laboratorinių tyrimų ir matavimų vykdymą, nustatyta tvarka atlieka arba valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija valstybiniams laboratoriniams tyrimams atlikti turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis arba įsigyti valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus, kurių rezultatai gaunami matavimo vietoje, turi teisę atlikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Pavedimai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus Vyriausybės įgaliotai institucijai duodami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, kai yra šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai.

Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodytą teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir (ar) paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedime atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą ar objektą, valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus tvarka, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys.

Asmenys, kurių valdomoje, naudojamoje teritorijoje ir (ar) objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojams, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pasitelktiems asmenims, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Į asmens gyvenamąsias patalpas privaloma leisti patekti, kai, be šioje dalyje nurodytų dokumentų, pateikiamas šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas.

Valstybiniai laboratoriniai tyrimai atliekami:

Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų atlikti tyrimus teikimo ir atlikimo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras.

Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių tyrimų išlaidas, jeigu šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą, nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.

Aplinkos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos. Vadovaudamasis metodika, Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainas. Valstybinių laboratorinių tyrimų apmokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos organizuoja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, renka, sistemina ir analizuoja informaciją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos rezultatus, vertina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos efektyvumą ir atitiktį keliamiems reikalavimams, rengia kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra atskaitingi Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija nustato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo ir kvalifikacijos tobulinimo mokymų organizavimo tvarką, veiklos vertinimo kriterijus, elgesio taisykles.