← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2004-03-23

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 72-3017

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS

VALSTYBINĖS KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. liepos 1 d. Nr. IX-1005

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų

teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus,

veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

procesą.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

Aplinkai

kenksminga veikla – fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro

neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos

normatyvus ar standartus.

Aplinkai

kenksmingos veiklos sustabdymas – uždraudimas tam tikrą laikotarpį fiziniam

ar juridiniam asmeniui vykdyti konkrečią aplinkai kenksmingą veiklą.

Aplinkos apsaugos

valstybinė kontrolė – specialių valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų

veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir

gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos

išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų

prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų

nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Aplinkos ministerijos sistemos

pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias.

Augalų ar

gyvūnų masinis žuvimas – staigus arba laipsniškas augalų ar gyvūnų individų

ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė

pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas,

atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos aplinkai kenksmingos

veiklos.

Privalomasis

nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno

įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar

kitų teisės aktų reikalavimus arba įpareigojimas imtis priemonių, kad aplinkos

apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų

būtų išvengta, arba įpareigojimas likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos

apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės

aktų pažeidimu.

Privati

teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar

kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus asmens būstą.

3 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys

Siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai: 1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų;2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius;3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo;4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką;

5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytų

teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų;

6) kontroliuoja, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentų užterštumo, aplinkos komponentų tyrimų kokybės, gamtos išteklių naudojimo, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys; 7) kontroliuoja, kaip įgyvendinamos aplinkos apsaugos programos ir priemonės; 8) esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus;9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) bei ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, atšaukia gamtos išteklių naudojimo leidimus, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones; 10) nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

4 straipsnis. Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

principai

Aplinkos

apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama šiais principais:

1) prevencijos

principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti

neigiamo poveikio aplinkai;

2) proporcingumo principas – priemonės, naudojamos

tikslui pasiekti, turi atitikti tikslą;

3) sprendimų

priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus

sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir

asmeniškai už juos atsako;

4) atsakomybės

neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos

ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir

gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą,

būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai

atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas

pasekmes;

5) objektyvumo

principas – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

6) nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;

7) viešumo

principas – visuomenei turi būti prieinama informacija apie atliktus

patikrinimus, jų rezultatus ir aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams taikytas poveikio priemones, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus.

II SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS, VYKDYMAS IR PRIEŽIŪRA

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimas

Aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos

ministerija.

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos

Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio

administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Regionų aplinkos apsaugos departamentų nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas ministras.

7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

priežiūra

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos

ministerija arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

8 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

priežiūrą atliekančios institucijos pagrindinės funkcijos

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti

institucija:

1) tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir

pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos

apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina,

analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos

efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę;

2) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir

pareigūnų veiklos efektyvumui įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai

asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

3) vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą bei metodiškai

vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms;

4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja

ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ar pareigūnų

priimtų sprendimų;

atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

9 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijų

santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis

Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės institucijos bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą

atliekanti institucija kitų valstybės bei savivaldybių institucijų prašymu

privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją, būtiną šių institucijų

funkcijoms atlikti.

Kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, valstybės, savivaldybių įmonės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijų prašymu privalo neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

III SKYRIUS

APLINKOS

APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PAREIGŪNAI

10 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai

Aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos

sistemos pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamas galias skirstomi į:

vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

2) vyresniuosius

valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

3) valstybinius

aplinkos apsaugos inspektorius.

11 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų galių suteikimas, sustabdymas ir atėmimas

Vyriausiojo

valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos

apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios

suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios

institucijos bei regionų aplinkos apsaugos departamentų valstybės tarnautojams

priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.

Kitiems

Aplinkos ministerijos sistemos valstybės tarnautojams ir valstybiniams miškų

pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios

suteikiamos aplinkos ministro įsakymu.

Aplinkos

ministras šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju negali suteikti didesnių

negu vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ir atėmimo atvejus

bei tvarką nustato aplinkos ministras.

12 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnų teisės ir pareigos

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas:1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus privačios ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą bei atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus bei matavimus;2) tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis;3) laikydamiesi tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių laivus, kitas vandens transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje – vykdyti juose aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taip pat vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse esančiuose Lietuvos Respublikos laivuose su Lietuvos valstybės vėliava bei pagal tarptautinius įsipareigojimus – tarptautiniuose vandenyse esančiuose užsienio laivuose;4) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones;5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą;6) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomuosius nurodymus dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos veiklos, kuria pažeidžiami ar gali būti pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, dėl šių pažeidimų pašalinimo, taip pat siekiant užkirsti kelią šiems pažeidimams;7) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą;8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;9) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;10) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos įstaigas asmenybei nustatyti;11) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones – antrankius, asmens savigynai skirtas dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones;12) vykdami į įvykio vietą ar persekiodami transporto priemones, kurias vairuoja arba kuriose yra asmenys, įtariami padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;13) gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą; 14) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą; 15) gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;16) išaiškinę aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, privalo per 30 dienų pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą. Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių.

Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi

šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų galių ir teisės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę tarptautiniuose vandenyse. Valstybiniai aplinkos apsaugos

inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka, neturi galių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

13 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų socialinės garantijos

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų gyvybė ir sveikata valstybės biudžeto

lėšomis privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų

vykdymo metu.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas apdraudžiamas suma, lygia jo

vidutiniam darbo užmokesčiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip

Vyriausybės nustatytos 48 minimaliosios mėnesinės algos.

Pripažinimo

draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į

sveikatos sutrikimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žuvus vykdant tarnybines pareigas,

išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio

dydžio kompensacija lygiomis dalimis jo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams

(įvaikiams), kuriems nėra sukakę 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie

mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų ar aukštesniųjų mokymo įstaigų

dieniniuose skyriuose, jei jiems nėra sukakę 24 metai, žuvusiojo vaikams,

gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo

žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.

Žuvusysis

laidojamas valstybės lėšomis.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, sužalotam vykdant tarnybines

pareigas, jei dėl šio sužalojimo jis neteko darbingumo ar jo darbingumas

sumažėjo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12

iki 60 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Kompensacijos dydį, atsižvelgiant į darbingumo sumažėjimą, ir kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. IV SKYRIUSAPLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PROCESAS PIRMASIS SKIRSNISFIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ VEIKLOS TIKRINIMAS 14 straipsnis. Teisės tikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklą atsiradimo pagrindaiAplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kai šie:1) vykdo veiklą, turinčią ar galinčią turėti neigiamą poveikį aplinkai;2) yra gamtos išteklių naudotojai;3) yra savininkai, valdytojai ar naudotojai pastatų, statinių, įrengimų, turinčių ar galinčių turėti neigiamą poveikį aplinkai;4) yra aplinkosaugos paskirties pastatų, statinių, įrengimų savininkai, valdytojai ar naudotojai; 5) yra pagrįstas įtarimas, kad jie rengiasi daryti, daro ar padarė teisės pažeidimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. 15 straipsnis. Fizinių asmenų veiklos tikrinimo tvarka

Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla

tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą ir nurodyti patikrinimo

priežastį;

2) asmens, kurio

veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią

su patikrinimu;

3) nustatęs

pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti

pažeidimą;

4) jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio veikla tikrinta);

5) asmens, kurio

veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo skundus,

pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti savo

tiesioginiam vadovui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

16 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos tikrinimas

Tikrindamas

juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

privalo:

1) prisistatyti

juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau –

juridinio asmens atstovui) ir pateikti galias patvirtinantį dokumentą,

paaiškinti patikrinimo tikslą;

2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę

dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir

pasiūlymus;

3) nustatęs

pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens

atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs

patikrinimą – surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais.

Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta,

patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti

pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei juridinio

asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio asmens

atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja patikrinimų

žurnale. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas patikrinime

nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime,

turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Patikrinimo

aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai perduodamas jo

atstovui;

5) tikrinamojo juridinio asmens atstovo prašymus,

skundus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti

patikrinimo akte ir pateikti savo tiesioginiam vadovui.

17 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas1. Į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. 2. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo. ANTRASIS SKIRSNISPRIVALOMIEJI NURODYMAI 18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejaiPrivalomieji nurodymai duodami šiais atvejais:1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, siekiant tokių pažeidimų išvengti;2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti;3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis;4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes.

straipsnis. Neteko

galios nuo 2004 m. balandžio 6 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.2. Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku. 21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.2. Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai privalo pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. 2. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo

terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą

davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą jis privalo nedelsdamas informuoti

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančią instituciją.

Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus pakartotinai gali pratęsti regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas, apie tai raštu pranešęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

23 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas1. Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas.

Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti

skundžiamas vadovui regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio

kontroliuojamoje teritorijoje juridinis ar fizinis asmuo vykdo veiklą ir

privalomojo nurodymo dėl šios veiklos pagrindu privalo atlikti veiksmus ar nuo

jų susilaikyti.

Jei privalomąjį nurodymą davė regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.4. Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas.5. Regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija) išnagrinėjęs skundą priima vieną iš šių sprendimų:1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo;4) privalomąjį nurodymą panaikina.6. Priimtas sprendimas turi būti motyvuotas.7. Regiono aplinkos apsaugos departamento vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

24 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomiJei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo skirti įstatymų nustatytas nuobaudas asmenims, neįvykdžiusiems privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus, taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis. TREČIASIS SKIRSNISAPLINKAI KENKSMINGOS VEIKLOS SUSTABDYMAS

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai

Aplinkai

kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:

1) jei fiziniam

ar juridiniam asmeniui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl

to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio

įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, tačiau jis nurodymo

neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos

reikalavimus;

2) jei dėl

fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų

aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;

3) jei fizinis

ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį

pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik

vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant

Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose

nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono

aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai

kenksminga veikla, bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą

atliekančiai institucijai.

28 straipsnis.

Atvejai, kai nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

terminas

Kai aplinkai

kenksminga veikla sustabdoma šio Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatytu

atveju, gali būti nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

terminas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į

pasekmes, kurias ši veikla gali sukelti jos nesustabdžius nedelsiant, aplinkai

kenksmingos veiklos pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes bei sąlygas, nustato ne

ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą pasirengti sustabdyti aplinkai kenksmingą

veiklą ir apie tai raštu praneša fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla

sustabdoma.

straipsnis. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminų

pratęsimas

Pasirengimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus fizinio ar juridinio asmens

motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 dienų iki

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti

gali regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio kontroliuojamoje

teritorijoje buvo vykdoma aplinkai kenksminga veikla, vadovas, įvertinęs

prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar 3 mėnesiams.

Pasibaigus

šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija.

30 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas

panaikinant gamtos išteklių naudojimo leidimą

Jei aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinis asmuo, kuriam yra

išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas, šią veiklą sustabdyti galima

panaikinant gamtos išteklių naudojimo leidimą. Gamtos išteklių naudojimo

leidimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija, priimdami

aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

31 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas

priimant nutarimą

Juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys

Nutarime

sustabdyti juridinio ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą turi

būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos,

tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar

kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl

kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio Įstatymo

nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius

nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka.

33 straipsnis.

Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą priėmimas nepasibaigus

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui

Kai fizinis ar

juridinis asmuo, nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

terminui, savo veikla didina neigiamą poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnas gali priimti nutarimą sustabdyti aplinkai

kenksmingą veiklą nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą

veiklą terminui.

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas

Pasibaigus

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, priimamas nutarimas

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Šis nutarimas nedelsiant įteikiamas

pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku fiziniam ar juridiniam

asmeniui, kurio veikla sustabdoma.

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas

Nutarimą

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinio asmens, kurio veikla

sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti nutarimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt.

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas

Fizinis ar juridinis asmuo, įvykdęs

nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie

tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui. Pastarasis ne ilgiau kaip

per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime

nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jei taip – jį panaikinti bei apie tai

pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento vadovui.

Fizinis ar

juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas

panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti

aplinkai kenksmingą veiklą.

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas

Nutarimas

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą skundžiamas per 10 dienų nuo jo priėmimo

dienos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai

institucijai.

Skundo

padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl

nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų

ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) skundą

patenkina ir panaikina nutarimą;

2) skundą

patenkina iš dalies;

3) skundą atmeta

ir palieka galioti nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas

įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui,

sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar

juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas

įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

38 straipsnis. Atsakomybė už patirtus nuostolius

ir kitas pasekmes, atsiradusias dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo

Už fizinio ar

juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes, atsiradusius teisėtai

sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės

institucijos ir pareigūnai neatsako.

Už fizinio ar

juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai

kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Draudimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

Draudžiama

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų

sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei veiklos tęsimas.

V SKYRIUSŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS 40 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę panaudoti fizinę prievartą

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai,

pagal pareigas vykdantys miškų bei jų išteklių, gyvosios gamtos (įskaitant

žuvis), apsaugos ir naudojimo teisėtumo valstybinę kontrolę, atlikdami

tarnybines pareigas, šio bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi

teisę panaudoti fizinę prievartą bei šaunamuosius ginklus.

41 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo

sąlygos

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės

pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais,

saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta,

galinti sukelti pavojų sveikatai ar gyvybei, gali būti naudojama tik tiek, kiek

to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos

įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos

panaudojimo ribas pasirenka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas,

atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias

teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Psichinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip

įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias

priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo

ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos

priemones galima naudoti tik esant šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje

išvardytoms sąlygoms.

Fizinė prievarta šiame Įstatyme suprantama kaip:

1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių

imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų priemonių, t. y. ginkluotėje esamų

lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto

priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų aktyvios ir pasyvios

gynybos priemonių panaudojimas.

Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį

ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įspėti apie

tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus,

išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar

sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai

turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti

situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir

šaunamasis ginklas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas,

panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio Įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą

įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

Jei dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą,

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ar

regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas apie tai privalo pranešti

prokurorui.

straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę

prievartą:

1) gindamas

save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai

kėsinimosi;

2) sulaikydamas

teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) vykstant pasikėsinimui į aplinkos apsaugos

valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemonę, šaunamąjį

ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą

aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių

institucijų turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;

4) esant

tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.

Draudžiama

naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias

moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai

pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys

užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę

panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš asmenį šiais atvejais:

1) gindamas

save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar

sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas

nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu

kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako

įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti

žmogų, jeigu kitaip šio asmens neįmanoma nuginkluoti;

3) vykstant

pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno ir neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo arba kėsinasi atimti iš aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jų panaudoti neįmanoma dėl asmens veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno gyvybei, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą.

Draudžiama

naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti

pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus,

nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai

matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu

gyvybei ar sveikatai būdu.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš

dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti

jį panaudoti.

Aplinkos

apsaugos kontrolės pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms

vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus

signalą arba išsikviesti pagalbą.

VI SKYRIUS

NEETATINIAI

APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI

straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos

inspektoriai.

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos pagrindai

Neetatiniai

aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Aplinkos apsaugos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais

norminiais teisės aktais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, su

kuriais dirba, nurodymais.

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai

Pagrindinis

neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą

institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę.

47 straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti

neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos

Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją

aplinkos apsaugos srityje, neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius

nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat kuriems per paskutinius

vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už

baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už

teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos

ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei šalies

gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal aplinkos

ministro nustatytą programą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimas

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos vieneriems

metams. Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarką nustato

aplinkos ministras.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduodami jų galias patvirtinantys

aplinkos ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai.

Pažymėjimus išduoda Aplinkos ministerija arba jos įgaliota

institucija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija

suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje. Regionų aplinkos apsaugos departamentai

suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kontroliuodami, ar

fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:

1) nustatę

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar

kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti

jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo

padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo

kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų,

jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;

2) pranešti

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie

pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos

naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių

likvidavimą;

išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka

perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų

nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą

fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius,

produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius

įrodymus.

Šio

straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos

apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės

Neetatiniai

aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius

teisę naudoti gamtos išteklius;

aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo

tikslu į policiją;

3) surašyti

administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą

fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas

administracines bylas;

įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų

neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius,

kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų

nuorašus;

5) kartu

su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų

teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti

ar pasekmėms likviduoti.

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas

Aktyviai

dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro

nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami.

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis tapo:1) I grupės invalidu – 50 MGL dydžio;2) II grupės invalidu – 40 MGL dydžio;3) III grupės invalidu – 30 MGL dydžio.2. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 100 MGL dydžio vienkartinė pašalpa. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pašalpų išmokėjimo atvejus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybė

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai

dalyvaujantiems aplinkos apsaugos kontrolės veikloje, suteiktos galios gali

būti nepratęsiamos.

Inspektoriams, piktnaudžiaujantiems suteiktomis galiomis, vykdantiems veiklą,

nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, suteiktos

galios atšaukiamos.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, viršiję jiems suteiktas galias,

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos

Fiziniai ir

juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų veiksmus

(neveikimą).

Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti

visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams

aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

55 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šio

Įstatymo reikalavimus, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai,

nesiimantys veiksmų, užtikrinančių aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose

įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, ar

viršijantys jiems suteiktas galias, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ĮSTATYMO 3, 7, 8, 9, 12, 15, 22, 23, 30, 31, 47, 48, 49 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2004-04-07)

autrap@lrs.lt

21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.2. Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai privalo pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai. 22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. 2. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo

terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą

davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą jis privalo nedelsdamas informuoti

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančią instituciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

26 straipsnis. Aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę sustabdyti aplinkai kenksmingą

veiklą

Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik

vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant

Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose

nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša regiono

aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai

kenksminga veikla, bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą

atliekančiai institucijai.

29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti

aplinkai kenksmingą veiklą terminų pratęsimas

Pasirengimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus fizinio ar juridinio asmens

motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 dienų iki

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti

gali regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio kontroliuojamoje

teritorijoje buvo vykdoma aplinkai kenksminga veikla, vadovas, įvertinęs

prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar 3 mėnesiams.

Pasibaigus

šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija.

15 straipsnis. Fizinių asmenų veiklos tikrinimo tvarka

Tikrindamas

fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

privalo:

1) prisistatyti

asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą

ir nurodyti patikrinimo priežastį;

asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją,

tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą

nutraukti pažeidimą;

4) jei

reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti

protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo

faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį

pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį

patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas

surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio

veikla tikrinta);

asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo

skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti

savo tiesioginiam vadovui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

ANTRASIS SKIRSNISPRIVALOMIEJI NURODYMAI 18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai

Privalomieji

nurodymai duodami šiais atvejais:

1) kai

yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl

fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala

aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją

sumažinti;

2) kai

aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir

išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti;

3) kai

nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimo priežastis;

4) kai

nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimu sukeltas pasekmes;

5) kai

padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų

įgyvendinimo terminai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. balandžio 6 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys

Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį

nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;

privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;

3) kam

duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei

privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens

kodas, gyvenamoji vieta;

kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos

apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti,

turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias

aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas

privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;

privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens

atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio

asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame

nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato

privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes,

yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio

straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai

privalo pranešti institucijos, kurios

pareigūnas nustatė ilgesnius negu šio straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo

nurodymo įvykdymo terminai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

priežiūrą atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas

Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl

objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo

terminai gali būti pratęsti.

Kad

privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne

vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Sprendimą

pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2

mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą

jis privalo nedelsdamas informuoti institucijos,

kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančią instituciją.

Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus pakartotinai gali

pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas,

apie tai raštu pranešęs institucijos,

kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas

Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo

įgaliotas atstovas.

Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo

gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios

institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.

Jeigu privalomąjį nurodymą davė regiono aplinkos

apsaugos departamento vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2

dalyje nustatytą terminą skundžiamas regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs

(išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;

privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus

reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;

3) privalomąjį

nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo;

privalomąjį nurodymą panaikina.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas

įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Jeigu privalomąjį nurodymą davė šio Įstatymo 6

straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas,

privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr. X-1510, 2008-04-24,

Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei

pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi

Jei

privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį,

neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos

apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas,

pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti

privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio

nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų

šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai

padarytos žalos atlyginimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

TREČIASIS SKIRSNISAPLINKAI KENKSMINGOS VEIKLOS SUSTABDYMAS

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai

Aplinkai

kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:

1) jei fiziniam

ar juridiniam asmeniui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl

to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio

įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, tačiau jis nurodymo

neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos

reikalavimus;

2) jei dėl

fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų

aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;

3) jei fizinis

ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį

pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

27 straipsnis.

Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant

Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3

punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša

regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai

kenksminga veikla, ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai

kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą

atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas

Aplinkos apsaugos

valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos

tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra,

Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai

prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos,

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau

– aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę

vykdančios institucijos).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

Nr. XI-1463,

2011-06-20, Žin., 2011, Nr. 85-4124 (2011-07-13)

Nr. XII-884,

2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008

121 straipsnis. Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas

išdavimo tvarka

Jeigu

aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą

atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir

nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui

teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias

patalpas išdavimo.

Prašyme dėl

teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti

nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas,

įtariamų pažeidimų pobūdis.

Prašymą dėl

teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo

išnagrinėja administracinio teismo

teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.

Prašymas dėl

teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo

turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo

prašymo priėmimo momento.

Jeigu

aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija nesutinka su administracinio teismo

teisėjo nutartimi, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties

priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę vykdančios institucijos skundą dėl administracinio teismo teisėjo

nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo priėmimo

dienos.

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Papildyta straipsniu“

Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008

5 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimas

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija.

19 straipsnis. Neteko galios nuo 2004-04-06.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

25 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai

Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:

1) jei fiziniam ar juridiniam asmeniui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, tačiau jis nurodymo neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus;

Redakcija nuo 2014-11-01:

1) jei fizinis ar juridinis asmuo neįvykdė pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo;

2) jei dėl fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;

3) jei fizinis ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008

32 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys

Nutarime sustabdyti juridinio ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą turi būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka.

34 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas

Pasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, priimamas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Šis nutarimas nedelsiant įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla sustabdoma.

35 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas

Nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinio asmens, kurio veikla sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt.

36 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas

Fizinis ar juridinis asmuo, įvykdęs nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui. Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui.

Fizinis ar juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

37 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas

Regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą skundžiamas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

Skundo padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) skundą patenkina ir panaikina nutarimą;

2) skundą patenkina iš dalies;

3) skundą atmeta ir palieka galioti nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui, sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510, 2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

42 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) vykstant pasikėsinimui į aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių institucijų turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;

4) esant tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.

Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš neįgaliuosius ar nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1151, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13602

43 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip šio asmens neįmanoma nuginkluoti;

3) vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą.

Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš neįgaliuosius, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1151, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13602

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.

VI SKYRIUS

NEETATINIAI APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI

44 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

45 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos pagrindai

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aplinkos apsaugos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, su kuriais dirba, nurodymais.

46 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai

Pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

48 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimas

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos vieneriems metams. Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarką nustato aplinkos ministras.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduodami jų galias patvirtinantys aplinkos ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai.

Pažymėjimus išduoda Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Regionų aplinkos apsaugos departamentai suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

49 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kontroliuodami, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:

1) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;

2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;

3) išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;

2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją;

3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas;

4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;

5) kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti.

51 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas

Aktyviai dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami.

52 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos

1) I grupės invalidu – 50 MGL dydžio;

2) II grupės invalidu – 40 MGL dydžio;

3) III grupės invalidu – 30 MGL dydžio.

Redakcija nuo 2014-11-01:

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo jam nustatytas:

1) 0–25 procentų darbingumo lygis, – 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) 30–40 procentų darbingumo lygis, – 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;

3) 45–55 procentų darbingumo lygis, – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 100 MGL dydžio vienkartinė pašalpa.

Redakcija nuo 2014-11-01:

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pašalpų išmokėjimo atvejus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-884, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k. 2014-06008

53 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybė

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkos apsaugos kontrolės veikloje, suteiktos galios gali būti nepratęsiamos.

Inspektoriams, piktnaudžiaujantiems suteiktomis galiomis, vykdantiems veiklą, nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, suteiktos galios atšaukiamos.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, viršiję jiems suteiktas galias, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos

Fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų veiksmus (neveikimą).

Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

161 straipsnis. Patikrinimą įforminančio dokumento surašymas ir įteikimas

Patikrinimą įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras. Patikrinimą įforminantį dokumentą privalo pasirašyti patikrinimą atlikęs pareigūnas.

Surašius patikrinimą įforminantį dokumentą, jo antrasis egzempliorius pasirašytinai įteikiamas patikrintam fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba patikrinto juridinio asmens atstovui. Kai patikrinimą įforminantis dokumentas surašomas ne tikrinamo fizinio asmens ar juridinio asmens veiklos vietoje, kai nėra galimybės fiziniam asmeniui ar jo atstovui arba juridinio asmens atstovui pasirašytinai įteikti surašyto patikrinimą įforminančio dokumento arba kai šie asmenys atsisako jį pasirašyti, patikrinimą įforminančio dokumento antrasis egzempliorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo išsiunčiamas šiems asmenims registruotu laišku (fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ar kitu jo nurodytu dokumentų įteikimo adresu, jeigu fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ar kitas dokumentų įteikimo adresas nežinomas, – darbdavio registruotos buveinės adresu, Juridinių asmenų registre nurodytos juridinio asmens buveinės adresu).

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1322, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11316

141 straipsnis. Kontrolinių pirkimų atlikimas

Kontroliniai pirkimai atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.

Kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nedėvint nustatyto pavyzdžio uniformos, pasitelkiant neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kitus liudininkus, neatliekant veiksmų, nurodytų šio Įstatymo 15 ir 16 straipsniuose, kurie trukdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui atlikti kontrolinį pirkimą.

Baigus kontrolinį pirkimą, ūkio subjektui, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi prisistatyti, parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1685, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20185

61 straipsnis. Valstybinių laboratorinių tyrimų ir kitų aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingų tyrimų ir matavimų organizavimas ir vykdymas

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos agentūra. Pavedimai vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus duodami šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, kai yra šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai. Aplinkos apsaugos agentūra valstybinius laboratorinius tyrimus atlieka pati arba organizuoja jų atlikimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, pateikę darbuotojo pažymėjimą ir nustatytos formos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimą vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus, be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu turi teisę, laikydamiesi teisės aktuose nustatytų sąlygų, patekti į pavedime nurodytą teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti pavedime nurodytus matavimus ir (ar) paimti ėminius. Įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas galima tik turint šio Įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę pasitelkti kitus nešališkus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) patirties, ir (ar) reikiamą įrangą asmenis matavimams atlikti ir (ar) ėminiams paimti.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedime vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus nurodomas asmuo, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, ir (arba) kiti duomenys, aiškiai identifikuojantys tyrimų atlikimo vietą ar objektą, jų atlikimo pagrindas, tikslas, veiksmai, matavimai, kuriuos įgaliotas atlikti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas, asmens, kurio valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte turi būti atlikti valstybiniai laboratoriniai tyrimai, informavimo apie valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatus tvarka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų veiksmų ir valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų apskundimo tvarka, kiti duomenys.

Asmenys, kurių nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomoje, naudojamoje teritorijoje, objekte (statinyje, įrenginyje, patalpose ir kt.) yra taršos šaltinis ir (ar) užteršta aplinka, ir (ar) atliekos, privalo bet kuriuo metu leisti Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojams ir kitiems Aplinkos apsaugos agentūros pasitelktiems asmenims, pateikusiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, patekti į teritoriją ir (ar) objektą, sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų.

Valstybiniai laboratoriniai tyrimai atliekami:

1) vykdant aplinkos ministro nustatyta tvarka sudarytus metinius valstybinių laboratorinių tyrimų planus. Valstybinių laboratorinių tyrimų metiniai planai sudaromi remiantis kontroliuotinų subjektų rizikos vertinimo rezultatais;

2) turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.

Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarką nustato, pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formą tvirtina aplinkos ministras.

Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys (teršėjai) apmoka valstybinių laboratorinių tyrimų, kuriuos atlieka Aplinkos apsaugos agentūra, išlaidas, jeigu šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinama, kad šiais tyrimais nustatyta leistinas normas viršijanti arba neleistina tarša ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos.

Aplinkos ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainų nustatymo metodiką (toliau – metodika), pagal kurią apskaičiuojamos šio straipsnio 8 dalyje nurodytų tyrimų išlaidos. Vadovaudamasis metodika Aplinkos apsaugos agentūros vadovas tvirtina valstybinių laboratorinių tyrimų kainas. Valstybinių laboratorinių tyrimų apmokėjimo tvarką tvirtina aplinkos ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2794, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02845

398 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai privalo užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms teikti turimą informaciją, susijusią su jūros aplinkos teršimu arba kitu jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie padeda ar gali padėti nustatyti jūros aplinką teršiančius arba kitaip jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidžiančius laivus ir (ar) su tokia veika susijusias aplinkybes.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3195, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15388

V SKYRIUS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR PSICHINĖS PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-2374, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-27, i. k. 2016-14182

481 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos organizavimas ir vertinimas

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos organizuoja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, renka, sistemina ir analizuoja informaciją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos rezultatus, vertina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos efektyvumą ir atitiktį keliamiems reikalavimams, rengia kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai yra atskaitingi Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija nustato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo ir kvalifikacijos tobulinimo mokymų organizavimo tvarką, veiklos vertinimo kriterijus, elgesio taisykles.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-621, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23539