Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 72-3017

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS APSAUGOS

VALSTYBINĖS KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. liepos 1 d. Nr. IX-1005

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų

teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus,

veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

procesą.

Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

kenksminga veikla – fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro

neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos

normatyvus ar standartus.

kenksmingos veiklos sustabdymas – uždraudimas tam tikrą laikotarpį fiziniam

ar juridiniam asmeniui vykdyti konkrečią aplinkai kenksmingą veiklą.

apsaugos valstybinė kontrolė – specialių valstybės įgaliotų institucijų ir

pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos

apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą

ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų

pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų

asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Aplinkos ministerijos sistemos

pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias.

gyvūnų masinis žuvimas – staigus arba laipsniškas augalų ar gyvūnų individų

ar populiacijų skaičiaus sumažėjimas, dėl kurio gali būti pažeista ekologinė

pusiausvyra ar grėsti augalų ar gyvūnų populiacijų visiškas išnykimas,

atsiradęs dėl fizinių ar juridinių asmenų vykdomos aplinkai kenksmingos

veiklos.

nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno

įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar

kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir

gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų

pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti

pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti

aplinkos atkūrimo priemones.

teritorija – fizinių arba privačių juridinių asmenų nuosavybes teise ar

kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus asmens būstą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

3 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės turinys

Siekdamos

užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių

naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir

pareigūnai:

1)

organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir

juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų;

2)

kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir

juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių

vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų

išteklius) bei kitus gamtos išteklius;

3)

kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą atkurti

gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą įvykdo;

4)

kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti

aplinką;

5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys

laikosi nustatytų teršalų išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės

reikalavimų normų;

6)

kontroliuoja, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentų užterštumo, aplinkos komponentų

tyrimų kokybės, gamtos išteklių naudojimo, atliekų apskaita, ar pateikiami

teisingi šios apskaitos duomenys;

7)

kontroliuoja, kaip įgyvendinamos aplinkos apsaugos programos ir priemonės;

8) esant

šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims

privalomuosius nurodymus;

9) taiko

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų

pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones

– nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais

atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų

asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo

aplinkai kenksmingą veiklą, panaikina gamtos išteklių naudojimo leidimus arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimus, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;

10)

nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo;

11 punkto

redakcija iki 2008 m. birželio 1 d.:

11)

kontroliuoja, ar cheminės medžiagos ir preparatai (išskyrus tiekiamas rinkai

chemines medžiagas ir preparatus, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio

poreikiams tenkinti) klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, saugomi, laikomi,

įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus,

teisėtai valdomi, naudojami, jais disponuojama; nepažeidžiami pranešimų apie

naujas chemines medžiagas, duomenų, ataskaitų dėl cheminių medžiagų ir

preparatų teikimo reikalavimai; taip pat pagal kompetenciją kontroliuoja, ar

nepažeidžiami cheminių medžiagų ir preparatų importo (įvežimo) į Lietuvos

Respublikos teritoriją, eksporto (išvežimo) iš Lietuvos Respublikos teritorijos

reikalavimai;

11 punkto

redakcija nuo 2008 m. birželio 1 d.:

11)

kontroliuoja, ar cheminės medžiagos ir preparatai (išskyrus tiekiamas rinkai

chemines medžiagas ir preparatus, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio

poreikiams tenkinti) klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, įtraukiami į

apskaitą ir jų apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus; ar

laikomasi cheminių medžiagų registracijos, pavojingų cheminių medžiagų

autorizacijos reikalavimų ir sąlygų, cheminių medžiagų ar preparatų saugos

duomenų lapų sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines medžiagas

perdavimo jų tiekimo grandinėje, ataskaitų dėl cheminių medžiagų ir preparatų

teikimo, pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, naudojimo,

tiekimo rinkai apribojimų reikalavimų; taip pat pagal kompetenciją

kontroliuoja, ar nepažeidžiami pavojingų cheminių medžiagų, jų turinčių

preparatų ar gaminių importo (įvežimo) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar

eksporto (išvežimo) iš Lietuvos Respublikos teritorijos reikalavimai;

12) kontroliuoja,

ar genetiškai modifikuoti organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką

laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

4 straipsnis. Pagrindiniai aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės principai

Aplinkos

apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama šiais principais:

1)

prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti

išvengti neigiamo poveikio aplinkai;

2) proporcingumo

principas – priemonės, naudojamos tikslui pasiekti, turi atitikti tikslą;

3)

sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už

priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir

asmeniškai už juos atsako;

4)

atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos

apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės

aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku

nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo

sukeltas neigiamas pasekmes;

5)

objektyvumo principas – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir

objektyvūs;

6)

nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų

galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu

įstatymų nustatyta, tikslų;

7)

viešumo principas – visuomenei turi būti prieinama informacija apie atliktus

patikrinimus, jų rezultatus ir aplinkos apsaugą bei gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams taikytas poveikio priemones, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus.

II SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS, VYKDYMAS IR PRIEŽIŪRA

5

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimas

Aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos

ministerija.

6

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas

aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo

srityje, Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs

teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos

departamentai, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir

preparatų tvarkymo srityje Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (toliau – aplinkos apsaugos

valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

7 straipsnis. Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, išskyrus aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo

srityje, atlieka Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, o aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą cheminių medžiagų ir preparatų

tvarkymo srityje atlieka Aplinkos ministerija (toliau – aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos). Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą

atlieka Aplinkos ministerija, ji nevykdo šio Įstatymo 8 straipsnio 2 ir

4 punktuose nurodytų funkcijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

8 straipsnis.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos

pagrindinės funkcijos

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti

institucija:

1) tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir

pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos

apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina,

analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos

efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę;

2) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir

pareigūnų veiklos efektyvumui įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai

asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

3) vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą bei metodiškai

vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms;

4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja

ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ar pareigūnų

priimtų sprendimų;

5)

atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

9 straipsnis. Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

priežiūros institucijų santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių

institucijomis

apsaugos valstybinės kontrolės institucijos bei aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės priežiūrą atliekanti institucija kitų valstybės bei savivaldybių

institucijų prašymu privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją,

būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti.

savivaldybių įmonės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijų prašymu privalo

neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei

kontrolei vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

III SKYRIUS

APLINKOS

APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS PAREIGŪNAI

10 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnai

Aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos

sistemos pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamas galias skirstomi į:

1)

vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

2) vyresniuosius

valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius;

3) valstybinius

aplinkos apsaugos inspektorius.

11 straipsnis.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimas, sustabdymas

ir atėmimas

inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus,

valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams

priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.

Aplinkos ministerijos sistemos valstybės tarnautojams ir valstybiniams miškų

pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios

suteikiamos aplinkos ministro įsakymu.

ministras šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju negali suteikti didesnių

negu vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ir atėmimo atvejus

bei tvarką nustato aplinkos ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

12 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos

1.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir

pareigas:

1)

pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų

įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei

privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius,

patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi

aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir

matavimus, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius

tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat

įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės

ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų

kontrolei atlikti;

2)

tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei

gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose

nurodytus duomenis;

3)

nepažeisdami tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės

nustatyta tvarka stabdyti su Lietuvos valstybės vėliava ar užsienio valstybės

vėliava Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos

teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje

plaukiojančius laivus, vykdyti juose aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę; šio

įstatymo nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo ar kitų

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar

kitų teisės aktų pažeidimų, sulaikyti laivus, nuplukdyti juos į uostą;

vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atviroje jūroje su Lietuvos

Respublikos vėliava plaukiojančiuose laivuose. Šio punkto nuostatos netaikomos

karo laivams, pagalbiniams karo laivyno laivams arba kitiems valstybei

nuosavybės teise priklausantiems ar jos eksploatuojamiems ir tuo metu vien

nekomercine valstybės veikla užsiimantiems laivams;

4) kad

būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos

numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones;

5)

įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti

daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą;

6) šio

Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius

nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims;

7) šio

Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų

vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą;

8)

surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

9)

įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir

skirti administracines nuobaudas;

10)

įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus

į policijos įstaigas asmenybei nustatyti;

11) šio

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį

ginklą bei specialiąsias priemones – antrankius, asmens savigynai skirtas

dujas, tarnybinius šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones;

12)

vykdami į įvykio vietą ar persekiodami transporto priemones, kurias vairuoja

arba kuriose yra asmenys, įtariami padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus,

Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;

13)

gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią

aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti

pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės

veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos

teršimą bei gamtos išteklių naudojimą;

14)

dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą;

15) gavę

pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių

teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas

ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti

kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui

išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;

16)

išaiškinę aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, privalo per 30 dienų pasiūlyti

pažeidėjui gera valia atlyginti žalą. Jei pažeidėjas per aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos neatlygina

arba ją atlygina nevisiškai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio termino pabaigos privalo pareikšti ieškinį

teisme dėl padarytos aplinkai žalos atlyginimo.

2.

Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 punkte

nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių.

aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 punkte

nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės

vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse.

Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, neturi galių, numatytų šio

straipsnio 1 dalies 6 punkte.

4.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos

vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje

zonoje Baltijos jūroje.

5.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda

jų galias patvirtinančius pažymėjimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

Nr. X-1299,

2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)

13 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų socialinės garantijos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų gyvybė ir sveikata valstybės biudžeto

lėšomis privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų

vykdymo metu.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas apdraudžiamas suma, lygia jo

vidutiniam darbo užmokesčiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip

Vyriausybės nustatytos 48 minimaliosios mėnesinės algos.

draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į

sveikatos sutrikimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui žuvus vykdant tarnybines pareigas,

išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio

dydžio kompensacija lygiomis dalimis jo sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams

(įvaikiams), kuriems nėra sukakę 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie

mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų ar aukštesniųjų mokymo įstaigų

dieniniuose skyriuose, jei jiems nėra sukakę 24 metai, žuvusiojo vaikams,

gimusiems po jo mirties, tėvui (motinai) bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo

žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.

laidojamas valstybės lėšomis.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, sužalotam vykdant tarnybines

pareigas, jei dėl šio sužalojimo jis neteko darbingumo ar jo darbingumas

sumažėjo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12

iki 60 mėnesių) vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnai turi teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų veiklą,

kai šie:

1) vykdo veiklą, turinčią ar

galinčią turėti neigiamą poveikį aplinkai;

2) yra gamtos išteklių

naudotojai;

3) yra savininkai, valdytojai ar

naudotojai pastatų, statinių, įrengimų, turinčių ar galinčių turėti neigiamą

poveikį aplinkai;

4) yra aplinkosaugos paskirties

pastatų, statinių, įrengimų savininkai, valdytojai ar naudotojai;

5) yra pagrįstas įtarimas, kad

jie rengiasi daryti, daro ar padarė teisės pažeidimą aplinkos apsaugos ir

gamtos išteklių naudojimo srityje.

16 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos tikrinimas

Tikrindamas

juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

privalo:

1) prisistatyti

juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau –

juridinio asmens atstovui) ir pateikti galias patvirtinantį dokumentą,

paaiškinti patikrinimo tikslą;

2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę

dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir

pasiūlymus;

3) nustatęs

pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens

atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs

patikrinimą – surašyti patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais.

Patikrinimo akte turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, ir pareigos, tarnybos vieta,

patikrinimo data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti

pažeidimai. Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs pareigūnas bei

juridinio asmens atstovas. Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda juridinio

asmens atstovui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja

patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas

patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti

patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte.

Patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui arba pasirašytinai

perduodamas jo atstovui;

5) tikrinamojo juridinio asmens atstovo prašymus,

skundus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti

patikrinimo akte ir pateikti savo tiesioginiam vadovui.

17 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas

privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi

teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų

įgaliotu atstovu.

būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima

arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba

atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią

teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją

patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu

atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte

ir liudytojas šį aktą pasirašo.

20 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta; 2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.2. Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

23 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas1. Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas.

skundžiamas vadovui regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio

kontroliuojamoje teritorijoje juridinis ar fizinis asmuo vykdo veiklą ir

privalomojo nurodymo dėl šios veiklos pagrindu privalo atlikti veiksmus ar nuo

jų susilaikyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

24 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomiJei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

TREČIASIS SKIRSNISAPLINKAI KENKSMINGOS VEIKLOS SUSTABDYMAS

25

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai

Aplinkai

kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:

1) jei fiziniam

ar juridiniam asmeniui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl

to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio

įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, tačiau jis nurodymo

neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos

reikalavimus;

2) jei dėl

fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų

aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;

3) jei fizinis

ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį

pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

28 straipsnis. Atvejai, kai nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai

kenksmingą veiklą terminas

Kai aplinkai

kenksminga veikla sustabdoma šio Įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatytu

atveju, gali būti nustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

terminas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, atsižvelgdamas į

pasekmes, kurias ši veikla gali sukelti jos nesustabdžius nedelsiant, aplinkai

kenksmingos veiklos pobūdį, mastą ir kitas aplinkybes bei sąlygas, nustato ne

ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą pasirengti sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

ir apie tai raštu praneša fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio veikla

sustabdoma.

30 straipsnis.

Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant gamtos išteklių naudojimo

leidimą

Jei aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinis asmuo, kuriam yra

išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas, šią veiklą sustabdyti galima

panaikinant gamtos išteklių naudojimo leidimą. Gamtos išteklių naudojimo

leidimą panaikina regionų aplinkos apsaugos departamentai arba aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija, priimdami

aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

31 straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas

priimant nutarimą

Juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

32

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą turinys

Nutarime

sustabdyti juridinio ar fizinio asmens vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą turi

būti nurodytas šį nutarimą priėmusio pareigūno vardas, pavardė, pareigos,

tarnybos vieta, kokios įmonės, įstaigos, organizacijos, jos cecho, skyriaus ar

kito padalinio ir kokia konkreti aplinkai kenksminga veikla sustabdoma, dėl

kokių priežasčių bei kokio teisės akto pagrindu ji sustabdoma, pasirengimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminai (jei vadovaujantis šio Įstatymo

nuostatomis juos galima nustatyti), taip pat reikalavimai, kuriuos įvykdžius

nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą bus panaikintas, nutarimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimo tvarka.

33 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą priėmimas

nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui

Kai fizinis ar

juridinis asmuo, nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

terminui, savo veikla didina neigiamą poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnas gali priimti nutarimą sustabdyti aplinkai

kenksmingą veiklą nepasibaigus pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą

veiklą terminui.

34

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas

Pasibaigus

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminui, priimamas nutarimas

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą. Šis nutarimas nedelsiant įteikiamas

pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku fiziniam ar juridiniam

asmeniui, kurio veikla sustabdoma.

35

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymas

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdo juridinio asmens, kurio veikla

sustabdoma, vadovas arba fizinis asmuo, dėl kurio jis priimtas.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, jei reikia užtikrinti nutarimo

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymą, gali Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka užplombuoti patalpas, įrenginius ir kt.

36

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinimas

asmuo, įvykdęs nutarime sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nustatytus

reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam pareigūnui.

Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos

privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu

taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti

aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui.

juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla sustabdyta, gali ją pradėti tik aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui panaikinus nutarimą. Sprendimas

panaikinti aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą įrašomas nutarime sustabdyti

aplinkai kenksmingą veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

37

straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą apskundimas

departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas

nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą skundžiamas per 10 dienų nuo jo

priėmimo dienos regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

padavimas nesustabdo nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą vykdymo.

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija skundą dėl

nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą išnagrinėja per 10 darbo dienų

ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) skundą

patenkina ir panaikina nutarimą;

2) skundą

patenkina iš dalies;

3) skundą atmeta

ir palieka galioti nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą.

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas

įsigalioja nuo jo priėmimo dienos ir nedelsiant išsiunčiamas pareigūnui,

sustabdžiusiam įmonės, įstaigos ar organizacijos ūkinę veiklą, bei fiziniam ar

juridiniam asmeniui, kurio kenksminga aplinkai veikla buvo sustabdyta.

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos sprendimas

įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

institucijos pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

38 straipsnis.

Atsakomybė už patirtus nuostolius ir kitas pasekmes, atsiradusias dėl aplinkai

kenksmingos veiklos sustabdymo

juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes, atsiradusius teisėtai

sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės

institucijos ir pareigūnai neatsako.

juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai

kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

institucijos ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Draudimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą

Draudžiama

sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, jei toks veiklos sustabdymas galėtų

sukelti visuomenės interesams didesnę žalą nei veiklos tęsimas.

IV skyrius papildytas ketvirtuoju

skirsniu:

Nr. X-1299,

2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TYRIMAS DĖL

JŪROS APLINKOS TERŠIMO IŠ LAIVO ARBA KITO JŪROS APLINKOS APSAUGĄ IR GAMTOS

IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ AR KITŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMO

39(1) straipsnis. Tyrimo dėl

jūros aplinkos teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos

išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo

iniciatyvos teisė

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pradeda tyrimą dėl jūros aplinkos

teršimo iš laivo arba kito jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo, jeigu:

1) pagrįstai

įtaria, kad laivas, savanoriškai įplaukęs į uostą ar uosto terminalą, Lietuvos

Respublikos vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje

zonoje užteršė jūros aplinką arba šiose teritorijose kitaip pažeidė jūros

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar

kitus teisės aktus;

2) pagrįstai

įtaria, kad Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje esantis laivas ją užteršė

arba joje kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;

3) pagrįstai

įtaręs, kad laivas, esantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar

išskirtinėje ekonominėje zonoje, užteršė jūros aplinką ar kitaip pažeidė jūros

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar

kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl

to buvo padaryta didelė žala jūros aplinkai ar kilo tokios žalos grėsmė, atliko

šio įstatymo 39(2 )straipsnyje nurodytus veiksmus, o pažeidimu

įtariamas laivas nepateikė reikalaujamos informacijos arba laivo pateikta

informacija neatitinka tikrovės;

4) yra gautas

pranešimas iš užsienio kompetentingų institucijų, kad su Lietuvos valstybės

vėliava plaukiojantis laivas įtariamas užteršęs jūros aplinką arba kitaip

pažeidęs užsienio valstybės aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės

teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje;

5) yra gautas

prašymas iš užsienio valstybės kompetentingų institucijų pradėti tyrimą dėl

savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą ar terminalą laivo,

pažeidusio prašančios valstybės vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar

išskirtinėje ekonominėje zonoje jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;

6) yra gautas

pranešimas iš užsienio valstybės kompetentingos institucijos ar tarptautinės

organizacijos, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas užteršė

jūros aplinką atviroje jūroje.

39(2) straipsnis. Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai pagrįstai įtarus, kad laivas,

esantis Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje

zonoje, užteršė jūros aplinką ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir

gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus

Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to buvo padaryta

didelė žala jūros aplinkai ar kilo tokios žalos grėsmė

Jei aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagrįstai įtaria, kad laivas, esantis

Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje,

užteršė jūrą ar kitaip pažeidė jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus Lietuvos

Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir dėl to buvo padaryta didelė žala

jūros aplinkai ar kilo tokios žalos grėsmė, jis privalo nedelsdamas kreiptis į

laivo kapitoną su prašymu pateikti informaciją, susijusią su jūros aplinkos

teršimu ar kitu aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių

įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu.

39(3) straipsnis. Laivų stabdymas

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti 39(1)

straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę Vyriausybės

nustatyta tvarka stabdyti laivą.

nesustoja, kai to reikalauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos

institucijas, įgaliotas prievarta sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo

imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustoti laivas būtų sustabdytas.

sustabdymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nedelsdami

informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos.

39(4) straipsnis. Laivų tikrinimas

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti šio įstatymo 39(1)

straipsnyje nurodytus pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.

laivą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti

laivo kapitonui ar kapitono paskirtam įgulos nariui, pateikti galias

patvirtinantį dokumentą ir paaiškinti patikrinimo priežastis;

2) išaiškinti

laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime,

pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;

3) nustatęs

pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo

esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs

patikrinimą, surašyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos

formos patikrinimo aktą. Jis surašomas dviem egzemplioriais. Patikrinimo akte

turi būti nurodomas patikrinimą atlikusio aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūno vardas, pavardė ir pareigos, tarnybos vieta, patikrinimo

data, patikrinimo priežastys, patikrinimo metu nustatyti pažeidimai.

Patikrinimo aktą pasirašo patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas ir laivo kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys (jei laivo

kapitonas ar jo paskirtas įgulos narys pasirašyti atsisako, apie tai pažymima

patikrinimo akte). Patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių perduoda laivo kapitonui ar jo

paskirtam įgulos nariui, kitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoja

patikrinimų žurnale. Tokiais atvejais, kai laivo kapitonas ar jo paskirtas

įgulos narys patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jų rasti, arba vengia

dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma

patikrinimo akte;

5) tikrinamo

laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti patikrinimo akte.

39(5) straipsnis. Laivo sulaikymas

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų,

leidžiančių manyti, kad laivas įvykdė šio įstatymo 39(1) straipsnio

1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę sulaikyti laivą, kad

galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas sulaiko priimdamas Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytos formos sprendimą sulaikyti laivą.

sulaikyti laivą surašomas trim egzemplioriais. Pirmasis egzempliorius lieka šį

sprendimą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui,

antrasis įteikiamas laivo kapitonui, trečiasis – jūrų uosto kapitonui.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą,

laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos

Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta atplukdyti laivus į uostą. Šios

institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą

laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo vykimą ar priverstinį

laivo plukdymą į uostą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nedelsdamas

informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos.

sulaikyti laivą vykdo jūrų uosto kapitonas.

sulaikyti laivą per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskundžiamas

rajono (miesto) apylinkės teismui.

sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas,

išskyrus tuos atvejus, kai nepasitvirtinus 39(1) straipsnyje

nurodytiems įtarimams nusprendžiama nutraukti laivo sulaikymą ar pasibaigia

laivo sulaikymo galiojimo terminas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš

uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos ar

sulaikyto laivo kapitonas arba savininkas, arba valdytojas nepateikia garantijų

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam

nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų

įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos

medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.

sprendimą sulaikyti laivą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas nedelsdamas

informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas

institucijas, Lietuvos saugios laivybos administraciją, Valstybės sienos

apsaugos tarnybą prie Lietuos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

39(6) straipsnis. Sprendimo sulaikyti

laivą panaikinimas ir galiojimas

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas priima Vyriausybės įgaliotos

institucijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą,

jeigu:

1)

nepasitvirtino 39(1) straipsnyje nurodyti įtarimai; arba

2) atlyginta

žala, padaryta aplinkai teršiant jūros aplinką ar pažeidžiant kitus aplinkos

apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų

teisės aktų reikalavimus ir (arba) įvykdžius visas skirtas nuobaudas ar bausmes,

jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip; arba

3) pateiktos

garantijos, kad sankcijos už jūros aplinkos teršimą iš laivo ar kitą aplinkos

apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų

teisės aktų pažeidimą bus įvykdytos.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui,

įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas

patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo

sulaikymo nutraukimo.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą ikiteisminio

tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas

nuo bylos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus

atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl

laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą

galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino

nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą

sulaikyti laivą ar įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo

bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo

dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo

nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo,

įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino

nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo

kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios

vėliava plaukia laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos saugios

laivybos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.

sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalies numatytais pagrindais,

prokuroras apie

laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio

4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

39(7) straipsnis. Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai įtarus, kad laivai teršia

jūros aplinką arba kitaip pažeidžia jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, jei tyrimo dėl

tokios veikos negalima pradėti šio įstatymo 39(1) straipsnyje

numatytais pagrindais

Jei aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas įtaria su užsienio valstybės vėliava

plaukiojantį laivą, kad jis užteršė jūros aplinką arba kitaip pažeidė jūros

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus

teisės aktus, o dėl tokios veikos tyrimo iniciatyvos teisės nesuteikia šio

įstatymo 39(1) straipsnis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas turimą informaciją apie jūros aplinkos teršimą arba kitą jūros

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar

kitų teisės aktų pažeidimą pateikia artimiausio uosto, į kurį ketina įplaukti

ar įplaukė tokią veiką įvykdęs laivas, valstybei ir paprašo atlikti šios veikos

tyrimą.

39(8) straipsnis. Tarptautinis

bendradarbiavimas

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ir institucijos privalo užsienio

valstybių kompetentingoms institucijoms teikti turimą informaciją, susijusią su

jūros aplinkos teršimu arba kitu jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, taip pat

atlikti kitus veiksmus, kurie padeda ar gali padėti nustatyti jūros aplinką

teršiančius arba kitaip jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidžiančius laivus ir

(ar) su tokia veika susijusias aplinkybes.

V SKYRIUSŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS  40 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę panaudoti fizinę prievartą

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai,

pagal pareigas vykdantys miškų bei jų išteklių, gyvosios gamtos (įskaitant

žuvis), apsaugos ir naudojimo teisėtumo valstybinę kontrolę, atlikdami

tarnybines pareigas, šio bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi

teisę panaudoti fizinę prievartą bei šaunamuosius ginklus.

41 straipsnis.

Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės

pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais,

saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta,

galinti sukelti pavojų sveikatai ar gyvybei, gali būti naudojama tik tiek, kiek

to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos

įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos

panaudojimo ribas pasirenka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas,

atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias

teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias

priemones ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo

ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos

priemones galima naudoti tik esant šio Įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje

išvardytoms sąlygoms.

1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių

imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų priemonių, t. y. ginkluotėje esamų

lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto

priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų aktyvios ir pasyvios

gynybos priemonių panaudojimas.

ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įspėti apie

tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus,

išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar

sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti

situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir

šaunamasis ginklas.

panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio Įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą

įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ar regiono

aplinkos apsaugos departamento vadovas apie tai privalo pranešti prokurorui.

42

straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę

prievartą:

1) gindamas

save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai

kėsinimosi;

2) sulaikydamas

teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) vykstant pasikėsinimui į aplinkos apsaugos

valstybinę kontrolę vykdančių institucijų transporto priemonę, šaunamąjį

ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą

aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių

institucijų turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;

4) esant

tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį.

naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias

moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai

pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys

užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

43

straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi

teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra

neveiksmingos.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti

šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:

1)

gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2)

sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia

sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai

asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą,

kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip šio asmens neįmanoma nuginkluoti;

3)

vykstant pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą.

3.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę panaudoti

psichinę ar fizinę prievartą, jeigu sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando

panaudoti prievartą arba artinasi prie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūno ir neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo arba kėsinasi

atimti iš aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno šaunamąjį ginklą.

Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jų panaudoti

neįmanoma dėl asmens veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno gyvybei, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą.

4.

Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to

gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš

invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba

aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi

pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

5.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį

ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje

gali tekti jį panaudoti.

6.

Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms

vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus

signalą arba išsikviesti pagalbą.

VI SKYRIUS

NEETATINIAI

APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI

44

straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos

inspektoriai.

45

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos pagrindai

Neetatiniai

aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Aplinkos apsaugos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais

norminiais teisės aktais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, su

kuriais dirba, nurodymais.

46

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai

Pagrindinis

neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą

institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

47 straipsnis.

Reikalavimai asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos

inspektoriais

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos

Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją

aplinkos apsaugos srityje, neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius

nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat kuriems per paskutinius

vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už

baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už

teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos,

istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei

šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal

aplinkos ministro nustatytą programą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

48

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimas

1.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos vieneriems

metams. Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarką nustato

aplinkos ministras.

2.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduodami jų galias patvirtinantys

aplinkos ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai.

institucija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.

suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje. Regionų aplinkos apsaugos departamentai

suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

49

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos

fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:

1) nustatę

aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar

kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam

kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo

padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo

kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų,

jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;

2) pranešti

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie

pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo

bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;

3)

išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka

perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų

nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą

fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius,

produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius

įrodymus.

straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos

apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

50

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės

Neetatiniai

aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

1)

tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius

teisę naudoti gamtos išteklius;

2)

aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo

tikslu į policiją;

3)

surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą

fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines

bylas;

4)

įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų

neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius,

kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;

5) kartu

su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų

teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių

naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti

ar pasekmėms likviduoti.

51

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas

Aktyviai

dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro

nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami.

52

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos

1.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą,

jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo

padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis tapo:

1) I

grupės invalidu – 50 MGL dydžio;

2) II

grupės invalidu – 40 MGL dydžio;

3) III

grupės invalidu – 30 MGL dydžio.

2.

Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos

apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui,

nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir

nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną

turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 100 MGL dydžio

vienkartinė pašalpa.

straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pašalpų išmokėjimo atvejus ir tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

53

straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybė

1.

Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai

dalyvaujantiems aplinkos apsaugos kontrolės veikloje, suteiktos galios gali

būti nepratęsiamos.

2.

Inspektoriams, piktnaudžiaujantiems suteiktomis galiomis, vykdantiems veiklą,

nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, suteiktos

galios atšaukiamos.

3.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, viršiję jiems suteiktas galias,

atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54

straipsnis. Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos

juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos

apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų veiksmus

(neveikimą).

visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams

aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

55 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo

pažeidimus

Įstatymo reikalavimus, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta

tvarka.

nesiimantys veiksmų, užtikrinančių aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose

įstatymuose ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi, ar

viršijantys jiems suteiktas galias, traukiami teisinėn atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

aplinkos

apsaugos valstybinės

kontrolės

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357).

sankcijų už pažeidimus įvedimo (OL 2005 L 255, p. 11).

Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir

apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies

keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr.

793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir

Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1).

Įstatymas

papildytas priedu:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1299,

2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ĮSTATYMO 3, 7, 8, 9, 12, 15, 22, 23, 30, 31, 47, 48, 49 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-648, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 12, 18, 20, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR

ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1299,

2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 116-4741 (2007-11-13)

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO, IV SKYRIAUS PAPILDYMO KETVIRTUOJU

SKIRSNIU IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS

KONTROLĖS ĮSTATYMO 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 36, 37 STRAIPSNIŲ IR

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis

įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-05-14)

autrap@lrs.lt

21 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.2. Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu. 3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai privalo pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.  22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. 2. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą

davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą jis privalo nedelsdamas informuoti aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdančią instituciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

26 straipsnis. Aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę sustabdyti aplinkai kenksmingą

veiklą

Aplinkai kenksmingą veiklą sustabdyti turi teisę tik

vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

29 straipsnis.

Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminų pratęsimas

ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau

kaip 10 dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino

pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą

veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą,

tačiau ne ilgiau kaip dar 3 mėnesiams.

dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios

pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus,

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

30

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas panaikinant gamtos

išteklių naudojimo leidimą arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės

leidimą

Jeigu aplinkai kenksmingą veiklą

vykdo juridinis asmuo, kuriam yra išduotas gamtos išteklių naudojimo leidimas

arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, šią veiklą

sustabdyti galima panaikinant gamtos išteklių naudojimo leidimą arba taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Gamtos išteklių naudojimo leidimą

arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą panaikina regionų

aplinkos apsaugos departamentai arba regionų aplinkos apsaugos departamentų

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija Aplinkos

ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr. X-1510, 2008-04-24,

Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

15 straipsnis. Fizinių asmenų veiklos tikrinimo tvarka

Tikrindamas

fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

privalo:

1) prisistatyti

asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą

ir nurodyti patikrinimo priežastį;

2)

asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją,

tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

3)

nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą

nutraukti pažeidimą;

4) jei

reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei atvejais surašyti

protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo

faktą, bei pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį

pasirašyti (tais atvejais, kai tikrindamas fizinio asmens veiklą aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas surašo patikrinimo aktą ir šį

patikrinimo aktą fizinis asmuo atsisako pasirašyti arba šis patikrinimo aktas

surašomas jam nedalyvaujant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas

patikrinimo aktą privalo registruotu laišku išsiųsti fiziniam asmeniui, kurio

veikla tikrinta);

5)

asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo

skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti ir perduoti

savo tiesioginiam vadovui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

ANTRASIS SKIRSNISPRIVALOMIEJI NURODYMAI 18 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai

Privalomieji

nurodymai duodami šiais atvejais:

1) kai

yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą

reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl

fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala

aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją

sumažinti;

2) kai

aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir

išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti;

3) kai

nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimo priežastis;

4) kai

nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų

pažeidimu sukeltas pasekmes;

5) kai

padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų

įgyvendinimo terminai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

19

straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. balandžio 6 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

20

straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys

1.

Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:

1)

aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį

nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;

2)

privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;

3) kam

duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei

privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens

kodas, gyvenamoji vieta;

4)

kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos

apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti,

turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias

aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas

privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;

5)

privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

2.

Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens

atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio

asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame

nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

21

straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai

1.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, nustato

privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes,

yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

2.

Ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio

straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai

privalo pranešti institucijos, kurios

pareigūnas nustatė ilgesnius negu šio straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo

nurodymo įvykdymo terminai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

priežiūrą atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

22 straipsnis. Privalomojo nurodymo terminų pratęsimas

1.

Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl

objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo

terminai gali būti pratęsti.

privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, galima kreiptis ne

vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2

mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą

jis privalo nedelsdamas informuoti institucijos,

kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančią instituciją.

4.

Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus pakartotinai gali

pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas,

apie tai raštu pranešęs institucijos,

kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

23

straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas

1.

Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo

įgaliotas atstovas.

gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios

institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.

apsaugos departamento vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2

dalyje nustatytą terminą skundžiamas regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.

4.

Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas.

5.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs

(išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1)

privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;

2)

privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus

reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;

3) privalomąjį

nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo;

4)

privalomąjį nurodymą panaikina.

7.

Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas

įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas,

privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2075,

2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)

Nr. X-1510, 2008-04-24,

Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)

24

straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei

pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi

Jei

privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės

kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį,

neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos

apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas,

pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti

privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio

nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų

šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai

padarytos žalos atlyginimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-648,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2667 (2006-06-28)

TREČIASIS SKIRSNISAPLINKAI KENKSMINGOS VEIKLOS SUSTABDYMAS

25

straipsnis. Aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo pagrindai

Aplinkai

kenksmingą veiklą sustabdyti galima šiais atvejais:

1) jei fiziniam

ar juridiniam asmeniui buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai dėl

to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio

įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo, tačiau jis nurodymo

neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos

reikalavimus;

2) jei dėl

fizinio ar juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų

aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai ar augalai;

3) jei fizinis

ar juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį

pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei.

27 straipsnis.

Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant

Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3

punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės

pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas

pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša

regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio teritorijoje sustabdoma aplinkai

kenksminga veikla, ir institucijos, kurios pareigūnas sustabdė aplinkai

kenksmingą veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą

atliekančiai institucijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1510,

2008-04-24, Žin., 2008, Nr. 53-1954 (2008-05-10)