← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-09-24

Neoficialus įstatymo tekstas

Neoficialus įstatymo

tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994

m. balandžio 26 d. Nr.I-446

Vilnius

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo

santykius Lietuvos

Respublikoje.

Žemės

santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos

sąlygos gyventojų

poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam

teritoriniam

išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos

išsaugojimui ir

gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės

nuosavybės, valdymo

ir naudojimo teisės apsaugai.

2 straipsnis.

Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

žemė -

svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti

Lietuvos

Respublikos teritorijoje esančius sausumos, vandens ir

miško

plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis

charakteristikomis.

Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamas

turtas, pagrindinė

priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė

bazė kitoms

ūkio šakoms plėtoti, gyvenamųjų vietovių,

infrastruktūros

sistemos elementams išdėstyti. Žemės santykių

reguliavimo

objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija,

įskaitant

racionaliam žemės naudojimui reikalingus žemės

paviršiaus, oro

erdvės sluoksnius, vidaus ir teritorinius

vandenis;

žemės sklypas

teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas

ir pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

žemėnauda -

žemės sklypas arba bendra ūkine veikla susieti

du ir daugiau

žemės sklypų, nustatyta tvarka įteisinti naudotis

fiziniam arba

juridiniam asmeniui;

žemės valda

(žemėvalda) - privatinės arba valstybinės

nuosavybės teise

valdomas žemės sklypas arba žemėnauda;

žemės

naudmenos - žemės plotai, nuo kitų plotų

besiskiriantys

jiems būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio

naudojimo ypatumais;

žemės ūkio

naudmenos - žemės naudmenos (ariamoji žemė,

sodai, pievos,

ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti be

papildomų gerinimo

priemonių žemės ūkio produkcijai auginti;

žemės

naudotojas - neišnuomotos privačios žemės savininkas

arba fizinis ar

juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka

išnuomota ar

suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota

privati žemė;

žemės

servitutai - žemės savininko ar valstybinės žemės

naudotojo prievolė

įstatymų nustatyta tvarka leisti kitiems

asmenims ribotai

naudotis žemės sklypo dalimi;

valstybinis

žemės kadastras - Lietuvos valstybinio kadastro

dalis, apimanti

visumą žinių apie žemės kiekį, sudėtį, vertę,

ūkinio naudojimo

būklę ir teisinę priklausomybę;

valstybinė

žemėtvarka - visuma priemonių, skirtų Lietuvos

Respublikos žemės

fondo valstybiniam valdymui ir žemės santykių

reguliavimui,

kurios laiduoja: 1) teisines ir organizacines

sąlygas

visuomenei naudingai ir bendrai tautos gerovei

reikalingai

ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius

ūkinius ir

infrastruktūros objektus bei kitus gamtos išteklius;

2) valstybės ir

jos piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo

teisių apsaugą;

žemės

paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta

tvarka žemės

išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės

žemės naudojimo

teisės bei valstybinės žemės nuomos sutarties

nutraukimas, Lietuvos

Respublikos Vyriausybei arba apskričių

valdytojams

nustačius, jog ši žemė yra būtina visuomenės

poreikiams;

žemės ūkio

įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra

prekinės žemės

ūkio produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui

ir kuri šiai veiklai

naudoja žemės ūkio naudmenas;

ūkininkas -

asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio

produkcijos

gamyba ir naudojantis šiai veiklai žemės ūkio

paskirties žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

3 straipsnis.

Žemės nuosavybė

Žemės

nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam

priklausančią žemę,

ja naudotis ir disponuoti. Įgyvendindamas

savo teises,

žemės savininkas neturi pažeisti Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir

laisvių.

Visa žemė

Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklauso

tik Lietuvos

Respublikos piliečiams ir valstybei.

Įstatymų

nustatyta tvarka ir sąlygomis žemė gali priklausyti

nuosavybės teise

užsienio valstybėms - jų diplomatinėms ir

konsulinėms

įstaigoms įkurti.

Žemė

bendrosios nuosavybės teise šiame įstatyme numatytais

atvejais gali

priklausyti keliems piliečiams arba piliečiams ir

valstybei.

4 straipsnis.

Išimtinė valstybės nuosavybės teisė į tam

tikrą žemę

Lietuvos

Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso

žemė, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

priskirta:

valstybinės reikšmės keliams ir bendrojo naudojimo

geležinkeliams;

2) Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) valstybinės

reikšmės miškams;

valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir

kultūros

objektams. Tokių objektų sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos Seimas;

5) valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

6) teritorinės

jūros kontinentiniam šelfui.

Lietuvos

Respublikai išimtinės nuosavybės teise

priklausančios

žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Jos

naudojimo sąlygas

nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos žemės fondas

Visa Lietuvos

Respublikos teritorijoje esanti žemė sudaro

Lietuvos Respublikos

žemės fondą.

Lietuvos

Respublikos žemės fondas naudojamas atsižvelgiant į

visuomenės

interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus,

laikantis:

1) įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų

specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų;

2) pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, veiklos

apribojimų, žemės

servitutų ir teritorijos tvarkymo reikalavimų,

kuriuos nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

parengti žemėtvarkos

projektai bei kiti teritorinio planavimo

dokumentai.

Pagal

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos

Respublikos žemės

fondą sudaro:

1) žemės ūkio

paskirties žemė;

2) miškų ūkio

paskirties žemė;

3) konservacinės

paskirties žemė;

4) kitos

paskirties žemė.

Nesuteikta

naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė sudaro

laisvos valstybinės

žemės fondą.

Žemė,

kurią užima neprivatizuoti vandenys, sudaro

valstybinio vandenų

fondo žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

6 straipsnis.

Valstybinės žemės valdymo teisė

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu valstybinės

žemės valdymo

teisė suteikiama valstybinėms institucijoms,

vietos savivaldos

institucijoms, miškų urėdijoms, nacionalinių

ir regioninių

parkų administracijoms, iš valstybės biudžeto

išlaikomoms

valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms. Kitą

valstybinę žemę

apskrities teritorijoje valdo apskrities

valdytojas.

Valstybinės

žemės valdytojas turi teisę neviršydamas

suteiktų

įgaliojimų naudoti žemę, laikotarpiui iki 3 metų ją

išnuomoti kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat

priimti sprendimus

dėl žemės suteikimo naudotis fiziniams ir

juridiniams

asmenims, jeigu įstatymuose ar teisės aktuose

nenumatyta kitaip.

Žemės naudojimo, jos nuomos arba suteikimo

naudotis

juridiniams ir fiziniams asmenims bendrą tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

7 straipsnis.

Žemės savininkų teisės

Žemės

savininkas turi teisę:

1) parduoti,

palikti testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti,

išnuomoti žemę arba

jos dalį, leisti laikinai ja naudotis kitiems

fiziniams ir

juridiniams asmenims, laikydamasis įstatymų

nustatytos tvarkos;

2) užsiimti

bei leisti kitiems asmenims žemės sklype

užsiimti įstatymų

nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti savo

žemės sklype žemės servitutus;

4) įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka gavęs

leidimą, pakeisti pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

5) reikalauti

panaikinti arba pakeisti žemės naudojimui,

žemės teritoriniam

tvarkymui ar veiklai nustatytas sąlygas ir

apribojimus, žemės

servitutus;

6) kreiptis

į teismą arba valstybinę žemės naudojimo

kontrolę

vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės teisių

pažeidimo, gauti

kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo

pažeidimu padarytus

nuostolius;

7) naudoti

privataus žemės sklypo teritoriją ūkinei ir kitai

veiklai,

nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo

paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos

apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus

ir įrenginius,

melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius

ir mišką, rengti

tvenkinius ir infrastruktūros objektus, tiesti

komunikacijas;

8) naudoti

savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias

naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenį,

naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį,

kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą nustato kiti

įstatymai ir

norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos

reikalavimų. Žemės

savininkas savo sklype esančias naudingąsias

iškasenas gali

eksploatuoti ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam

leidimą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

9) disponuoti

savo žemės sklype išauginta produkcija ir iš

šio žemės sklypo

gautomis pajamomis.

Šios žemės

savininkų teisės gali būti apribotos tik įstatymų

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Žemės naudotojų teisės

Privačios ir

valstybinės žemės nuomininkai ir fiziniai bei

juridiniai asmenys,

kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliotos

institucijos suteikė teisę naudotis žeme, turi

teisę:

1) naudoti

žemės sklypo teritoriją savo ūkinei ir kitai

veiklai,

nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo

paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos

apribojimų, žemės servitutų bei žemės nuomos

sutartyje arba

valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose

nustatytų sąlygų;

2) naudoti

savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias

naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenis,

naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį),

jeigu žemės nuomos sutartyje arba valstybinės

žemės suteikimo

naudotis dokumentuose nėra numatyta kitaip,

laikydamiesi

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų jų

eksploatavimo ir apaugos reikalavimų;

3) disponuoti

žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio

žemės sklypo

gautomis pajamomis, jei žemės nuomos sutartyje

nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

9 straipsnis.

Žemės naudotojų pareigos

Žemės

naudotojai privalo:

1) naudoti

žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo

paskirtį;

2) laikytis

žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir

miško naudojimo

sąlygų, teritorinio planavimo dokumentuose

apibrėžtų statybas

ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, žemės

servitutų,

valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose

nustatytų arba

žemės nuomos sutartyje numatytų kitų žemės

naudojimo sąlygų;

3) racionaliai

naudoti ir tausoti žemės ūkio ir rekreacines

naudmenas, mišką,

vandenis, leistas eksploatuoti naudingąsias

iškasenas ir kitus

gamtos išteklius bei kraštovaizdžio savybes;

įgyvendinti įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose

numatytas

priemones žemės, miško ir vandenų apsaugai nuo

užteršimo, žemės

ūkio naudmenų dirvožemių apsaugai nuo erozijos

ir nualinimo,

aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė;

5) laikytis

melioracijos įrenginių ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo,

miškų tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir atkūrimo

reikalavimų;

6) vykdant

statybas ir eksploatuojant naudingąsias

iškasenas, laikytis

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų

reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio

sluoksnis ir

rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo

naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą

veiklą, nepažeisti

gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų;

8) leisti

vykdyti žemės ir jos gelmių tyrimus ir matavimus,

šalims suderinus

tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo

laiką ir

nuostolių kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti

užkonservuotų

gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;

9) leisti

statyti geodezinius, geofizinius ženklus

pastatuose, statiniuose

ir žemėje bei juos saugoti.

10 straipsnis.

Žemės naudojimo sąlygos ir veiklos

apribojimai

Specialiąsias

žemės ir miško naudojimo sąlygas sudaro

nustatyta tvarka

patvirtinti nuostatai ir reikalavimai:

1) žemės ir

miško naudojimo saugomose teritorijose;

2) krūmų,

pelkių, akmenynų, kitų nenaudojamų žemių,

natūralių pievų bei

ganyklų naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas

žemės naudmenas;

3) rekreacinių

teritorijų ir objektų, gamtos, istorijos,

archeologijos ir

kultūros objektų, jų apsaugos zonų, kitų

vertingų

kraštovaizdžio objektų, paskirų miško sklypų

eksploatavimo ir

apsaugos;

4) valstybinio

geodezinio pagrindo punktų eksploatavimo ir

apsaugos;

5) išsaugoti

požeminio vandens monitoringo stebimuosius

gręžinius,

užkonservuotus naftos gręžinius ir išžvalgytų telkinių

reperius;

6) laikytis

kitų įstatymų nustatytų žemės ir miško naudojimo

sąlygų.

Veiklos

apribojimai žemės sklypams nustatomi pagal

nustatyta tvarka

patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės sklypai

perleidžiami ir išnuomojami nekeičiant jiems

nustatytų žemės

naudojimo sąlygų.

Žemės

naudotojai, nesilaikantys nustatytų žemės naudojimo

sąlygų ir veiklos apribojimų,

traukiami atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka ir

privalo atlyginti turto savininkams už jiems

padarytą žalą bei

kompensuoti už aplinkai ir visuomenei padarytą

žalą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

11 straipsnis.

Žemės servitutai

Žemės

servitutai nustatomi:

1) įstatymų;

2) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo

sprendimu,

atsižvelgiant į visuomenės poreikius;

3) žemės

savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų

tarpusavio

susitarimu, sudarant rašytinę sutartį. Sutartys,

kuriomis nustatyta

privačios žemės savininko prievolė leisti

naudotis jam

nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi

kitiems asmenims,

tvirtinamos notariškai.

Žemės

servitutai, išskyrus nustatytus įstatymų,

įregistruojami

Nekilnojamojo turto registre.

Žemės

savininkams ir kitiems naudotojams už nuostolius dėl

nustatytų

servitutų (išskyrus privačios žemės savininkams dėl

servitutų,

nustatytų pagal šio straipsnio pirmosios dalies 3

punktą) gali būti

atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka

suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis.

Privačios žemės

savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir

fizinių bei

juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų

servitutų gali

būti atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų

asmenų lėšomis.

Šio

straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta

tvarka nustatyti ir

įregistruoti žemės servitutai kartu su žemės

sklypo

nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu pereina

kitiems asmenims.

Žemės

servitutai panaikinami šia tvarka:

1) nustatyti

įstatymų - įstatymu;

nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

apskrities valdytojo

sprendimais - šių institucijų sprendimais;

3) nustatyti

žemės savininkų ir fizinių bei juridinių

asmenų tarpusavio

susitarimu - šalių susitarimu arba teismo

sprendimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

12 straipsnis.

Žemės teisinis registravimas

Žemės

sklypai, juose esantys pastatai, statiniai bei kitas

nekilnojamasis

turtas, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į

nekilnojamąjį

turtą, šių teisių apribojimai, turto savininko

prievolės bei

kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą

registruojami

Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos

nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės teisinio

registravimo įrašai tikslinami:

1) pasikeitus

žemės sklypo savininkui;

2) padidėjus

arba sumažėjus žemės sklypui;

padalijus žemės sklypą bendrasavininkiams arba

atidalijus

bendrasavininkiams jų bendro žemės sklypo dalį;

4) perdalijus

bendrai valdomo žemės sklypo plotą tarp

bendrasavininkių ar

kitaip pasikeitus bendrasavininkių dalims;

5) prijungus

kitą žemės sklypą;

6) išnuomojus

ar kitaip perleidus naudoti žemės sklypą ne

trumpesniam kaip 3

metų laikotarpiui;

7) pasikeitus

specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms ir

veiklos

apribojimams arba kitoms žemės kadastro

charakteristikoms.

Valstybinį

žemės kadastrą tvarkančios įstaigos gali

motyvuotai

atsisakyti registruoti žemę, jeigu teisę į ją

patvirtinantys

dokumentai neatitinka norminių aktų. Ginčai, kilę

dėl žemės

registravimo, sprendžiami teismine tvarka.

Valstybinį

žemės kadastrą tvarkančios įstaigos išduoti

dokumentai apie

žemės sklypo teisinę registraciją yra pagrindinė

oficiali

valstybinė informacija apie žemės nuosavybės bei žemės

naudojimo teisę ir

kitais dokumentais nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

II. ŽEMĖS SANDORIAI

13 straipsnis.

Žemės sandoriai

Žemės

sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai,

kuriais siekiama

sukurti, pakeisti ar panaikinti žemės

nuosavybės, valdymo

ar naudojimo teises ir su tuo susijusias

prievoles.

Žemės

sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso

ir kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų

kolizijai, taikomos

šio įstatymo normos.

14 straipsnis.

Žemės sandorių forma

Žemės

sandoriai sudaromi raštu. Privačios žemės sandoriai

(išskyrus žemės

nuomos ir panaudos) turi būti patvirtinti

notariškai.

Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis - žemės

sklypo (sandorio

objekto) planas, patvirtintas valstybinės

žemėtvarkos

tarnybos.

Visi žemės

sandoriai per tris mėnesius užregistruojami

Nekilnojamojo turto

registre įstatymų nustatyta tvarka.

Piliečiai,

nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės

sklypo, neturi

teisės juo disponuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

15 straipsnis.

Žemės sandorių objektas ir rūšys

Žemės

sandorio objektas yra nustatyta tvarka Nekilnojamojo

turto registre

įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės

sklypo dalis

bendrojoje nuosavybėje.

Įstatymų

nustatyta tvarka gali būti sudaromi šie žemės

sandoriai:

1) valstybinės

žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn,

perleidimas

privačion nuosavybėn neatlygintinai, mainai į

privačią žemę,

nuoma, panauda, susitarimai dėl servitutų;

2) privačios

žemės sklypų pirkimas ir pardavimas,

dovanojimas,

mainai, nuoma, panauda, įkeitimas, susitarimai dėl

servitutų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

16 straipsnis.

Žemės perleidimo sutarties turinys ir

sąlygos

Žemės

perleidimo sutartyse turi būti nurodoma:

1) sutarties

šalys (vardai, pavardės, juridinio asmens

pavadinimas,

adresai, asmens kodai);

2) žemės

sandorio objektas ir pagrindiniai žemės kadastro

duomenys,

apibūdinantys perleidžiamą žemės sklypą;

3) įrašai,

rodantys žemės savininko valią perleisti

sutartyje nurodytą

žemės sklypą;

4) perleidžiamo

žemės sklypo kaina (vertė);

5) parduodant

žemę išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

perleidžiamam žemės sklypui nustatyti žemės servitutai,

žemės naudojimo

sąlygos ir kiti apribojimai.

Žemės

perleidimo sutartyje gali būti nustatytos šios

perleisto žemės

sklypo valdymą ir disponavimą ribojančios

sąlygos:

1) išlaikyti

iki gyvos galvos (sutarties galiojimo metu

negalima perleisti

žemės trečiajam asmeniui);

2) nekeisti

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties

iki žemės perleidėjo

gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 metų;

3) neperleisti

žemės trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo

gyvos galvos, bet

ne ilgiau kaip 10 metų, su žemės perleidėjo

teise per šį laiką

atpirkti žemę už sutartyje fiksuotą kainą.

Tais

atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės

sklypo, prieš

sudarant perleidimo sutartį ši dalis turi būti

atidalyta iš bendro

sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės

sklypas

Nekilnojamojo turto registre. Atidalijamas žemės sklypas

formuojamas

laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

17 straipsnis.

Privačios žemės nuosavybės teisė

Lietuvos

Respublikos piliečiams priklauso žemė:

susigrąžinta arba gauta nuosavybėn neatlygintinai pagal

Lietuvos

Respublikos įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų";

2) įsigyta iš

valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį

įstatymą;

3) įsigyta iš

kitų piliečių įstatymų nustatyta tvarka pagal

žemės perleidimo

sutartis, taip pat paveldėta pagal įstatymą arba

testamentą.

Žemės

savininkų teises saugo ir gina valstybė. Privati žemė

iš savininkų gali

būti paimama tik šio įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka

visuomenės poreikiams (teisingai atlyginant) ir

šio įstatymo 33

straipsnyje numatytais atvejais.

Kartu su

įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina

žemės sklype

esantys vandenys ir miškas, medžių ir krūmų

želdiniai,

daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui

nuosavybės teise

priklausantys melioracijos įrenginiai.

18 straipsnis.

Privačios žemės perleidimo ir padalijimo

sąlygos

Privačios

žemės sklypas gali būti perleistas kitiems

piliečiams, jeigu

jie perima savininkui nustatytas specialiąsias

žemės naudojimo

sąlygas, veiklos apribojimus ir žemės

servitutus.

Jeigu

perleidžiamuose žemės sklypuose savininkas pasilieka

nuosavybe

pastatus, įrenginius ar kitą nekilnojamąjį turtą, jam

nustatomos

servituto teisės perleistuose žemės sklypuose

(privažiuoti prie

nuosavybės teise priklausančių objektų, tiekti

elektrą, vandenį,

tiesti komunikacijas ir kt.).

Privati

žemė perleidžiama abiejų šalių tarpusavio

susitarimu.

Piliečiai

turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta

kaina žemę, kurią

užima nuosavybės teise jiems priklausantys

pastatai ir

įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų

aptarnavimui.

Parduodant

privatine nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose

ir regioniniuose

parkuose, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis

sąlygomis pardavėjo

ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.

Parduodant

privatinės nuosavybės žemę miestuose, miesto

tipo ir kaimo

gyvenvietėse, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis

sąlygomis

pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė

miesto ūkio,

bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai

bei rekreacijai,

jeigu ši žemė pagal teritorinio planavimo

dokumentus numatyta

priskirti šioms reikmėms.

Ūkinei-komercinei veiklai žemę gali įsigyti piliečiai,

turintys įstatymo

nustatyta tvarka įregistruotą leidimą užsiimti

šia veikla.

Bankrutavusio

žemės savininko žemė parduodama ir įsigyjama

įstatymų nustatyta

tvarka rinkos kaina.

Privačios

žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali

būti padalijami

arba atskiriamos jų dalys žemės perleidimui ar

išnuomojimui tik

suderinus su žemėtvarkos projektu arba kitu

nustatyta tvarka

patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu.

Privačios

žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau

sklypų, numatytų

naudoti gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei -

komercinei

statybai, tik jeigu ši statyba nustatyta teritorinio

planavimo

dokumentuose ir išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei

užstatymo tankumas

ir pobūdis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

19 straipsnis.

Privačios žemės paveldėjimas

Privati žemė

paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą

šiame įstatyme

ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Paveldėtos

žemės sklypas per tris mėnesius nuo paveldėjimo

teisės liudijimo

išdavimo dienos turi būti įregistruotas

Nekilnojamojo turto

registre. Jeigu vieną žemės sklypą paveldi

keli asmenys, šis

žemės sklypas registruojamas visų priėmusių

palikimą asmenų

vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu žemę

paveldi ne Lietuvos Respublikos pilietis, o kiti

Lietuvos

Respublikos ar užsienio valstybių fiziniai bei

juridiniai

asmenys, jie įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą

pardavus paveldėtą

žemės sklypą. Šis žemės sklypas Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio prašymu

parduodamas jo

nurodytam pirkėjui - Lietuvos Respublikos

piliečiui arba

aukcione. Išduodamame paveldėjimo teisės

liudijime nurodoma

pinigų suma, gauta pardavus žemę ir

atskaičius pardavimo

arba aukciono organizavimo išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

20 straipsnis.

Privačios žemės įkeitimas

Privati žemė

įkeičiama įstatymų nustatyta tvarka. Įkeičiant

dalį žemės, ji

turi būti įregistruota valstybinį žemės kadastrą

tvarkančioje

įstaigoje kaip atskiras žemės sklypas.

Žemės sklypo

įkeitimo sutartys sudaromos raštu, tvirtinamos

notariškai ir

nustatyta tvarka registruojamos hipotekos

įstaigose.

Įkeista žeme

disponuoja žemės savininkas. Įkaito turėtojui

žemė nuosavybėn

neperduodama.

Dalijant

įkeistą žemės sklypą asmenims, valdantiems ją

bendrosios

nuosavybės teise, ar atsidalijant ją iš bendro žemės

sklypo, kiekvienai

daliai tenka įsipareigojimai pagal įkeitimo

sutartį

proporcingai sklypo vertei, jeigu bendrasavininkiai

nesusitaria kitaip.

Įkeisti

žemės sklypai gali būti sujungiami į vieną,

kreditoriams

susitarus dėl reikalavimų pagal įkeitimo sutartį

tenkinimo eilės.

Sujungus du ar kelis žemės sklypus, kai įkeistas

buvo tik vienas iš

jų, po sujungimo įregistravimo įkeitimas apima

visą žemę.

Įkeista žemė

gali būti perleista tik sutikus piliečiui,

kuriam ši žemė

perleidžiama. Šiuo atveju pilietis perima visus

buvusio žemės

savininko įsipareigojimus pagal įkeitimo sutartis.

Įkeistos

žemės savininkui neįvykdžius skolinio

įsipareigojimo

sutartyje nustatytu terminu ir gavus įstaigos,

kuriai įkeista

žemė, įspėjimą, kad negrąžinus skolos įkeista

žemės bus

parduota iš varžytinių, ši žemė negali būti

perleidžiama kitiems

asmenims, taip pat įkeičiama, išnuomojama ar

apsunkinama

kitokiu žemės disponavimo ir naudojimo teisių

suvaržymu.

Dalinant

įkeistą žemės sklypą į kelis žemės sklypus,

hipotekinis

reikalavimas nedalomas ir apima visus naujai

suformuotus žemės

sklypus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

III. VALSTYBINĖ ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

21 straipsnis.

Valstybinės nuosavybės žemė

Lietuvos

valstybei priklauso: šio įstatymo 4 straipsnyje

nurodyta žemė, valstybei

dovanota ir valstybės paveldėta žemė,

kita žemė, įstatymų

nustatyta tvarka paimta, išpirkta ar kitokiu

būdu įgyta valstybės

nuosavybėn.

Žemę,

grąžintiną pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų", iki

jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė

gali išnuomoti Žemės

nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybine

žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai

asmenys, jeigu šio

įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos

suteikia šią žemę

naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų

sprendimai dėl žemės

suteikimo naudotis priimami arba valstybinės

žemės nuomos

sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio

planavimo

dokumentuose numatomą pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo

paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės

poreikio bei ūkinės

veiklos pagrindimą.

22 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas naudotis ir

nuomojimas

Valstybinė

žemė suteikiama neterminuotai arba terminuotai

naudotis įstaigoms

ir organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto,

nesudarant

valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Valstybinės

žemės suteikimo naudotis Krašto apsaugos

ministerijos

nustatytiems objektams tvarką nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Valstybinės

žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

23 straipsnis.

Institucijos, turinčios teisę suteikti

naudotis ir nuomoti valstybinę žemę

Teisę naudotis

valstybine žeme suteikia:

1) Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

2) apskrities

valdytojas;

3) valstybinės

žemės valdytojai.

Apskrities

valdytojas ar kiti valstybinės žemės valdytojai

suteikia teisę

naudotis žemės sklypais, kurių dydis ir suteikimo

atvejai yra

nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

24 straipsnis.

Valstybinės žemės perleidimas privatinėn

nuosavybėn

Valstybinę

žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn

perleidžia

apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Sudarant valstybinės

žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos

ir panaudos

sutartis, valstybei atstovauja apskrities valdytojas

arba jo

įgaliotas apskrities valdytojo administracijos

žemėtvarkos ir

geodezijos tarnybos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IV. BENDROJI ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

25 straipsnis.

Bendrosios žemės nuosavybės sąvoka ir

rūšys

Žemės sklypas

gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise

dviems ar keliems

Lietuvos Respublikos piliečiams arba valstybei

ir vienam ar keliems

piliečiams.

Galima žemės

sklypo bendroji nuosavybė su nustatytomis

dalimis - dalinė

nuosavybė, o be nustatytų dalių - jungtinė

nuosavybė.

Bendrosios dalinės

nuosavybės teise valdomas žemės sklypas

įregistruojamas

Nekilnojamojo turto registre, nurodant

bendrasavininkius,

bendro žemės sklypo buvimo vietą ir kiekvienam

bendrasavininkiui

priklausančią šio žemės sklypo ploto ir vertės

dalį, o bendrosios

jungtinės nuosavybės teise valdomas žemės

sklypas - nurodant

bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo

vietą bei jo bendrą

plotą ir vertę.

Bendrosios

nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymo

nenustatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

26 straipsnis.

Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra piliečiai

Žemė

bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai

yra du ar keli piliečiai, įgyjama arba įsigyta

žemė sujungiama ir

valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Perkant

žemę bendrosios dalinės nuosavybės teise,

bendrasavininkių

dalys nustatomos jų tarpusavio susitarimu ir

įrašomos žemės

pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį

bei vertę.

Privačios

žemės sklypų savininkams susitarus, du ar keli

žemės sklypai gali

būti sujungti į vieną žemės sklypą, valdomą

bendrosios dalinės

nuosavybės teise. Žemės sklypai sujungiami

sudarant rašytinę

sutartį, kuri patvirtinama notariškai ir per

tris mėnesius

užregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

27 straipsnis.

Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas

ar keli piliečiai

Žemė

bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai

yra valstybė ir vienas ar keli piliečiai,

įsigyjama ir

valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Bendra

dalinė valstybės ir piliečių žemės nuosavybė

atsiranda

piliečiams įsigijus iš valstybės namų valdos žemės

sklypo dalį. Tokį

žemės sklypą valdant, juo naudojantis ir

disponuojant,

susitarimas tarp valstybės ir kitų

bendrasavininkių

reikalingas tik šio įstatymo 29 straipsnyje

nurodytais

atvejais arba kai bendrai valdomas sklypas

perdalijamas tarp

bendrasavininkių, arba kai pakeičiami jų

naudojamos žemės

plotai ir naudojimo sąlygos. Šiais atvejais

valstybei

atstovauja apskrities valdytojas arba jo įgaliotas

administracijos

atstovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

28 straipsnis.

Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

jungtinės

nuosavybės teise

Žemė

bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti

tik Lietuvos

Respublikos piliečiams. Ji įsigyjama ir valdoma

šiame įstatyme,

Lietuvos Respublikos civiliniame bei Santuokos ir

šeimos kodeksuose nustatyta

tvarka.

29 straipsnis.

Žemės valdymo bendrosios dalinės

nuosavybės teise nutraukimas ir žemės

atidalijimas iš bendro žemės sklypo

Žemės sklypo,

valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise,

bendrasavininkiai

turi teisę tarpusavio susitarimu nutraukti

žemės valdymą

bendrosios dalinės nuosavybės teise, o kiekvienas

iš bendrasavininkių

reikalauti atidalyti savo dalį.

Žemės sklypas,

valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise,

gali būti padalytas

tarp bendrasavininkių arba atidalytos žemės

ploto dalys -

vienam ar keliems bendrasavininkiams natūra,

laikantis šio

įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Žemės sklypo,

valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise,

padalijimas ir bendrasavininkio

žemės ploto dalies atidalijimas

iš bendro žemės

sklypo įforminamas rašytine sutartimi, kuri

patvirtinama

notariškai ir per tris mėnesius užregistruojama

Nekilnojamojo turto

registre. Atidalijant žemės sklypą natūra,

prie sutarties

turi būti pridedamas atidalyto žemės sklypo

planas.

Ginčai tarp

bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl

žemės sklypo

padalijimo ar atidalijimo sprendžiami teismine

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

30 straipsnis.

Valstybės kompetencija reguliuojant žemės

santykius

Lietuvos

Respublikos Seimas:

leidžia ir

tikslina įstatymus dėl žemės santykių

reguliavimo.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė:

1) įstatymų

nustatyta tvarka leidžia ir tikslina norminius

aktus žemės

nuosavybės, valdymo, naudojimo ir kitais žemės

santykių reguliavimo

klausimais;

2) rengia

ir įgyvendina žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo ir

žemės gerinimo programas;

3) rengia ir

tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos

tvarkymo generalinį

planą, tvirtina kitus valstybinės reikšmės

teritorinio

planavimo dokumentus;

4) planuoja

ir finansuoja valstybinius žemėtvarkos,

miškotvarkos ir

žemės kadastro darbus;

5) nustato

specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

6) sprendžia

žemės paėmimo ir suteikimo, pagrindinės

tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimo bei kitus žemės

fondo valdymo

klausimus, jeigu jie nėra priskirti apskrities

valdytojo (o kai

žemė suteikiama naudotis - ir vietos savivaldos

institucijų)

kompetencijai;

7) nustato

veiklos apribojimus ir žemės naudojimo sąlygas

suteikiamuose

naudotis žemės plotuose.

Žemės ūkio

ministerija arba specialiai Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

įgaliota institucija valstybiniam žemės fondui

valdyti:

1) vadovauja

įstaigoms ir įmonėms, vykdančioms valstybinio

žemės kadastro ir

valstybinės žemėtvarkos darbus;

2) rengia

medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybei žemės

paėmimo ir

suteikimo visuomenės reikmėms, pagrindinės žemės

naudojimo

tikslinės paskirties keitimo, kitiems žemėtvarkos

klausimams spręsti;

3) organizuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

Apskrities

valdytojas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina

valstybės politiką teritorijos planavimo,

žemės naudojimo ir

apsaugos srityse;

2) parduoda ar

kitaip perleidžia privatinėn nuosavybėn ir

išnuomoja valstybinę

žemę;

3) suteikia

naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę,

išskyrus žemę,

kuri perduota valdyti vietos savivaldos

institucijoms;

4) organizuoja

valstybinio žemės kadastro darbus, atlieka

žemės teisinį

registravimą;

sprendžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams,

pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo

klausimus, jeigu

paimamas žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha

miestuose ir 10 ha

kaimo vietovėje;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) vykdo žemės

naudojimo valstybinę kontrolę;

8) tvirtina ir

įgyvendina žemėtvarkos schemas ir projektus

bei kitus

teritorinio planavimo dokumentus, numatančius žemėnaudų

ir žemės valdų

(žemėvaldų) ribų bei pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties

keitimą ir veiklos apribojimus;

9) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato

žemės servitutus ir

veiklos apribojimus;

10) atlieka

kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės

fondo valstybinio

valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

Vietos

savivaldos institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina

savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį

planą ir jo

pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo

generalines schemas;

2) tvirtina ir

įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus

detalius planus;

3) pagal

suteiktus įgaliojimus tvarko ir naudoja joms

suteiktą valdyti

žemę, kurios plotas negali būti mažesnis negu

yra reikalingas

vietos savivaldos institucijų kompetencijai

įgyvendinti;

4) pagal miestų

detalius planus teikia apskrities valdytojui

pasiūlymus dėl

naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

ilgalaikės nuomos

fiziniams ir juridiniams asmenims kitai

paskirčiai;

5) atlieka

kitas įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės

naudojimo ir

apsaugos srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

31 straipsnis.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties

nustatymo ir keitimo tvarka

Žemės

naudotojai, norintys ją naudoti kitai paskirčiai,

negu buvo

nustatyta žemę įgyjant arba išsinuomojant bei

suteikiant

naudotis, privalo gauti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba

apskrities valdytojo leidimą.

Pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį nustato

teritorinio

planavimo dokumentai: savivaldybių teritorijų

tvarkymo planai,

miestų ir gyvenviečių generaliniai bei

detalieji

planai, specialios paskirties teritorijų planai,

žemėtvarkos ir

miškotvarkos projektai.

Pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma

arba keičiama

pagal teritorinio planavimo dokumentus. Sprendimą

dėl žemės sklypo

pagrindinės tikslinės paskirties nustatymo arba

keitimo priima:

1) apskrities

valdytojas - kai žemės plotas ne didesnis

kaip 1 ha miestuose

bei 10 ha kaimo vietovėje, jeigu šiuos žemės

sklypus suteikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais

atvejais nėra priskirta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kompetencijai,

taip pat ir kai didesni žemės plotai, Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su

suinteresuotomis

ministerijomis;

2) Lietuvos

Respublikos Vyriausybė - kitais atvejais ir

Žemės ūkio

ministerijos teikimu.

Kai keičiama

žemės naudojimo paskirtis, sprendime Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka nurodomos pagrindinės

tikslinės žemės

naudojimo paskirties pakeitimo sąlygos ir dėl

šio pakeitimo

susidariusių žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio

nuostolių

kompensavimas. Sprendimas dėl miško žemės sklypo

tikslinės

paskirties pakeitimo priimamas tik suderinus su Žemės

ūkio ministerija,

Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos

ministerija.

Vadovaujantis

priimtu sprendimu, suinteresuoto asmens

prašymu patikslinami

įrašai Nekilnojamojo turto registre bei kiti

valstybinio žemės

kadastro duomenys.

Pagrindinė

žemės naudojimo tikslinė paskirtis draustinių,

nacionalinių ir

regioninių parkų teritorijose keičiama tik pagal

patvirtintus

saugomų teritorijų tvarkymo projektus arba gavus

Aplinkos apsaugos

ministerijos leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

32 straipsnis.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Žemė

visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų

gali būti paimama

arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo

teisė bei valstybinės

žemės nuomos sutartis prieš terminą

nutraukiama tik

išimties atvejais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba

apskrities valdytojo sprendimu pagal savivaldos

institucijos,

ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą,

kai ši žemė

reikalinga:

1) krašto

apsaugai;

valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir

magistraliniams

vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms

tiesti;

4) svarbioms

valstybinės reikšmės statyboms, miestų,

miestelių ir kaimų

infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų

reikmėms,

visuomeninei statybai bei rekreacijai;

naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis,

eksploatuoti;

6) valstybinių

geodezinių, gravimetrinių ir astronominių

tinklų punktams

įtvirtinti;

7) gamtos,

archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų

apsaugos reikalams;

8) vietos

savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam)

naudojimui, jeigu

tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose

miestų, miestelių

ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos

projektuose.

Institucijos

sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams

skelbiamas

vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo

sprendimą dėl

žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

suinteresuotieji

asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po

jo antrojo

paskelbimo spaudoje.

Savivaldos

institucijų, ministerijų ar kitų valdymo

institucijų prašymų

paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo

ir nagrinėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Paimant

privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės

savininkui atlyginama

reali žemės sklypo vertė pinigais arba

suteikiamas

lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje, taip

pat atlyginami

kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo

paėmimo, įstatymų

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Paimant

visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą

valstybinę žemę,

žemės naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis

nutraukiama prieš

terminą ir dėl to atsiradę nuostoliai žemės

nuomininkams bei

kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius,

atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams,

privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems

privačios ir

valstybinės žemės naudotojams atlygina

suinteresuotas

žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje

nustatytomis

sąlygomis ir terminais.

Ginčus dėl

atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas.

Po to, kai

yra priimtas sprendimas paimti privačią žemę

visuomenės

poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti

ar kitaip

apsunkinti. Žemės nuosavybės teisė pereina valstybei,

kai ji ar

suinteresuotas žemės paėmimu asmuo visiškai atsiskaito

su žemės savininku.

Jeigu žemė ar

jos dalis, paimta visuomenės poreikiams,

nepanaudojama

sprendime nurodytam tikslui ir yra perleidžiama

privačion

nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės

savininkas, iš

kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši

nuostata netaikoma

asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu

žemės sklypu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

33 straipsnis.

Žemės paėmimas į laisvos valstybinės žemės

fondą

Iš žemės

savininkų žemė paimama į laisvos valstybinės žemės

fondą, kai:

1) jie savo

noru atsisako nuosavybės teisės valstybės

naudai;

2) žemės

savininkas miršta ir nėra nei testamentinių, nei

įstatyminių

įpėdinių;

3) žemės

nuosavybės teisė nutraukiama, teismo sprendimu žemę

perdavus valstybei.

Iš valstybinės

žemės naudotojų ir kitų asmenų, sudariusių

valstybinės žemės

nuomos sutartis, žemė paimama į laisvos

valstybinės žemės

fondą:

1) kai savo

noru atsisako naudotis jiems suteikta naudotis

arba išnuomota žeme;

2) kai

pasibaigia terminas, kuriam buvo suteikta naudotis

arba išnuomota žemė,

ir žemės nuomos sutartis nepratęsiama;

3) kai

įstatymų nustatyta tvarka žemės nuomos sutartis arba

žemės naudojimo

teisė nutraukiama prieš terminą.

Žemė paimama į

laisvos valstybinės žemės fondą Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

34 straipsnis.

Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių

apsauga

Valstybė gina

žemės nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat

Lietuvos Respublikos

gyventojų, kuriems gali turėti įtakos žemės

naudotojų veikla,

interesus.

Asmenims,

pažeidusiems vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas

arba dėl savo ūkinės

veiklos naudojamoje žemėje pažeidusiems kitų

privačios žemės

savininkų, valstybės ir gyventojų teisėtus

interesus bei

aplinkos apsaugos reikalavimus, taikomos įstatymų

nustatytos

sankcijos.

Valstybinės

institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai

asmenys, dėl kurių

kaltės žemės savininkai negalėjo naudotis

žeme, ją valdyti

ir ja disponuoti, o žemės naudotojai negalėjo

tinkamai naudoti

žemės, privalo atlyginti dėl to susidariusius

nuostolius žemės

savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, dėl kurių veiklos jų

naudojamoje žemėje

buvo pažeisti kitų žemės naudotojų ar

gyventojų interesai

ir aplinkos apsaugos reikalavimai, privalo

atlyginti dėl šių

pažeidimų padarytą žalą.

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

35 straipsnis.

Žemės ūkio paskirties žemė ir jos

teritorijos tvarkymas

Žemės ūkio

paskirties žemę sudaro žemės ūkio įmonių bei

ūkininkų ūkių

funkcionavimui ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti

naudojami arba

skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio

naudmenos, žemė,

užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų,

kiemai, keliai,

žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis,

ir kitos šiuose

sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.

Žemės ūkio

paskirties žemės teritorija, atsižvelgiant į

žemės savininkų,

naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma

pagal parengtus ir

apskrities valdytojo patvirtintus žemėtvarkos

projektus:

tikslinamos esamų žemėnaudų ribos; formuojamos naujos

žemėnaudos;

statomos ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės

gamybiniai

pastatai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami

tvenkiniai;

sodinamas miškas; paverčiami žemės ūkio naudmenomis

miškai, pelkės ir

krūmai.

Į žemės

ūkio paskirties žemėnaudas įsiterpusių miškų

priskyrimo miškų

ūkio paskirties žemei ir šių miškų naudojimo

tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos projektų

patvirtinimo

maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą,

piliečių įsigyjamą

privatinėn nuosavybėn ūkininko ūkiui plėsti

arba naujam

ūkininko ūkiui steigti, arba (kai piliečiai yra

žemės ūkio įmonių

nariai) bendrai žemės ūkio veiklai (kai

įsigyta žemė bus

išnuomojama šioms žemės ūkio įmonėms), nustato

apskrities

valdytojas pagal nustatyta tvarka parengtą

žemėtvarkos

projektą arba administracinės teritorijos

žemėtvarkos schemą.

Žemės ūkio

paskirties žemės, išsinuomojamos ne trumpesniam

kaip 3 metų

laikotarpiui ūkininko ūkiui plėsti arba žemės ūkio

įmonei, maksimalus

plotas neribojamas, jeigu išsinuomojamų žemės

sklypų ribos

ir jų teritorijos tvarkymas suderintas su

apskrities valdytojo

patvirtintu žemėtvarkos projektu.

Žemės ūkio

paskirties žemės, įsigyjamos arba išsinuomojamos

kitai žemės ūkio

veiklai, maksimalų plotą nustato Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

36 straipsnis.

Žemės ūkio įmonių naudojama žemės ūkio

paskirties žemė

Valstybinės ir

valstybinės akcinės žemės ūkio įmonės naudoja

išsinuomotą

valstybinę arba privačią žemę.

Kitos žemės

ūkio įmonės naudoja išsinuomotą privačią žemę,

joms suteiktą

įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį

turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatyta

tvarka, ir

išnuomotą valstybės reikmėms išperkamą žemę, taip pat

išnuomotą laisvą

valstybinio žemės fondo žemę.

Žemės ūkio

įmonių žemėnaudos tvarkomos ir žemė naudojama

pagal žemėtvarkos

projektus.

37 straipsnis.

Ūkininko ūkio žemė

Ūkininko

ūkio žemei priskiriamos įsigytos privatinėn

nuosavybėn arba

išsinuomotos daugiau kaip 3 metams žemėnaudos,

Žemės ūkio

ministerijos nustatyta tvarka įregistruotos

apskrities valdytojo

administracijoje kaip ūkininko ūkis.

Ūkininko ūkis

registruojamas pagal suinteresuoto asmens ir

valstybinį žemės

kadastrą tvarkančios įstaigos pateiktą

informaciją tokiomis

sąlygomis:

1) jeigu

asmuo, kurio vardu registruojamas ūkis, yra Žemės

ūkio ministerijos

nustatyta tvarka pripažintas pasirengusiu

ūkininkauti.

Pasirengimo ūkininkauti reikalavimas netaikomas

asmeniui, kuris

paveldi ūkininko ūkio žemę, taip pat ūkininko

sutuoktiniui ir

vaikams, kuriems perleidžiama ūkininko ūkio

žemė;

2) jeigu

žemėnaudoje (išskyrus išnuomotą kitiems asmenims

žemę) yra ne

mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų arba, kai jos

naudotojas

specializavosi auginti prekinę augalininkystės

produkciją, - ne

mažiau kaip 0,3 ha žemės ūkio naudmenų;

3) jeigu asmuo,

kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis:

gyvena arba

kuriasi ūkininko ūkio sodyboje;

gyvena ne

toje vietovėje, kur yra ūkininko ūkis, tačiau

turi galimybę

savarankiškai organizuoti žemės ūkio darbus.

Ūkininko

ūkio žemę gali sudaryti šeimos narių -

sutuoktinių, tėvų

(įtėvių) ir vaikų (įvaikių), taip pat kartu

gyvenančių brolių

arba seserų - privati žemė, sujungta valdyti

bendrosios

nuosavybės teise arba perduota naudotis vienam iš šių

asmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

38 straipsnis.

Kita žemės ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio

paskirties žemė, nustatyta tvarka nepriskirta

ūkininko ūkiui arba

neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita

žemės ūkio

paskirties žeme. Jos naudotojai gali būti:

1) asmenys,

naudojantys žemės ūkio produkcijos gamybai

įsigytus privatinėn

nuosavybėn arba išsinuomotus privačius žemės

ūkio paskirties

žemės sklypus;

2) asmenys,

kuriems valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam

ūkiui, tarnybinėms

žemės daloms, sodininkystei ir daržininkystei;

3) mokslo ir

mokymo įstaigos, miškų urėdijos, kitos šio

įstatymo 22

straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos,

kurios joms

suteiktus valstybinės žemės sklypus naudoja žemės

ūkio produkcijos

gamybai;

4) kiti

fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš

laisvos valstybinės

žemės fondo žemės ūkio produkcijos gamybai.

39 straipsnis. Žemės

ūkio paskirties žemės apsauga

Valstybinės

žemės plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos

arba kitos žemės

naudmenos, pagal savo dirvožemių savybes

tinkamos paversti

žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami

naudotis arba

išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

Naudojant

privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę,

žemės ūkio

naudmenos turi būti saugomos nuo dirvožemių alinimo,

vėjo ir vandens

erozijos, apaugimo krūmais ir mišku, supelkėjimo

ar kitokio ūkinių

savybių pablogėjimo. Vykdant statybas ar

eksploatuojant

gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis

neturi būti

sunaikintas, bet panaudotas žemės ūkio naudmenoms

gerinti, o pažeistos

žemės turi būti rekultivuotos.

Žemės ūkio

paskirties žemė gali būti perleidžiama arba

suteikiama naudotis

kitai paskirčiai tik pagal nustatyta tvarka

parengtus

teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės

skyrimo)

projektus, įvertinus žemės perleidimo (suteikimo)

tikslingumą, žemės ūkio

gamybos nuostolius ir fizinių bei

juridinių asmenų

galimus nuostolius dėl žemės naudojimo

pagrindinės

tikslinės paskirties pakeitimo bei numačius šių

nuostolių

kompensaciją.

Lėšos, gautos

už žemės ūkio paskirties žemės pagrindinės

tikslinės

paskirties pakeitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka

naudojamos kitų žemės ūkio paskirties naudmenų

pavertimo žemės

ūkio naudmenomis, žemės ūkio naudmenų vertės

padidinimo ir jų

dirvožemio savybių gerinimo darbams finansuoti

bei kompensacijai už

valstybės išperkamą žemę ir mišką mokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VI.

MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

40 straipsnis.

Miškų ūkio paskirties žemė

Miškų ūkio

paskirties žemę sudaro:

1) mišku

apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus;

2) kita miško

žemė: neatžėlusios biržės, degimai, retmės,

laukymės,

dykynės, kvartalų ir priešgaisrinės linijos,

proskiebiai;

3) žemė, kurią

užima miško keliai, medienos sandėliai ir

kiti miškų ūkio

poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai;

4) žemė, skirta

miškui įveisti;

5) žvėrių

pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos

žemės naudmenos.

Miškų ūkio paskirties

žemėje miškų atkūrimą ir apsaugą

reguliuoja Miškų

įstatymas.

Lėšos, gautos

miško žemės pagrindinei tikslinei paskirčiai

pakeisti,

naudojamos miškams įveisti, jiems atkurti, prižiūrėti

ir saugoti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Miškų ūkio

paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos,

kol nėra naudojamos

pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, turi būti

naudojamos žemės

ūkio produkcijos gamybai.

41 straipsnis.

Miškų ūkio paskirties žemės savininkai ir

naudotojai

Miškų ūkio

paskirties žemės savininkai yra piliečiai,

susigrąžinę

privatinėn nuosavybėn buvusį mišką arba mišku

apaugusią žemę,

taip pat žemės reformos metu gavę neatlygintinai

arba pirkę

miško. Maksimalų vienam asmeniui privatinėn

nuosavybėn

įsigyjamo miško plotą po kompleksinių žemės reformos

žemėtvarkos

projektų patvirtinimo nustato Lietuvos Respublikos

miškų įstatymas.

Valstybinė

miškų ūkio paskirties žemė suteikiama naudotis

ir valdyti miškų

urėdijoms, nacionaliniams ir regioniniams

parkams. Miškų

urėdijos ir nacionaliniai parkai yra valstybės

miškų valdymo

institucijos, kurios įgyvendina miškų atkūrimo,

priežiūros ir

apsaugos priemones.

Ūkininkams ir

žemės ūkio įmonėms, kitiems fiziniams ir

juridiniams

asmenims suteikiami naudotis arba išnuomojami į jų

žemėnaudų

teritoriją įsiterpę valstybinių miškų sklypai, pagal

savo plotą,

dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi

naudoti miškų ūkio veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VII.

KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ

42 straipsnis.

Konservacinės paskirties žemė

Konservacinės

paskirties žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka

suteikta arba

priskirta:

valstybiniams rezervatams;

2) gamtos,

istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų

teritorijoms;

valstybinių nacionalinių ir regioninių parkų bei

monitoringo

teritorijų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4) kitiems

gamtos objektams, kuriuose draudžiama ūkinė

veikla, nesusijusi

su šių objektų ir jų užimtų teritorijų

specialia priežiūra,

tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės

paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą

reglamentuoja

Aplinkos apsaugos įstatymas, kiti įstatymai ir

poįstatyminiai

aktai.

Papildoma

tikslinė konservacinė paskirtis Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nustatoma ir

kitų kategorijų

žemėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

43 straipsnis.

Kitos paskirties žemė

Kitos

paskirties žemę sudaro žemės sklypai, nustatyta tvarka

piliečių įsigyti

privatinėn nuosavybėn, taip pat suteikti

naudotis arba

išnuomoti:

1) privačioms

namų valdoms išdėstyti;

2) įvairios

paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir

pramoniniams

objektams statyti ir eksploatuoti;

3) transporto,

ryšių ir kitoms komunikacijoms;

naudingosioms iškasenoms, durpynams ir požeminiam

vandeniui

eksploatuoti;

5) krašto

apsaugos tikslams;

6) rekreacijai;

7) miestų,

miestelių ir kaimų bendram (viešam) naudojimui

bei kitiems

savivaldybių poreikiams;

8) kitai ne

žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.

Valstybinės

žemės ploto poreikis kitos paskirties žemės

naudotojams

nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

ministerijų bei

valstybinių tarnybų patvirtintus normatyvus.

Įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų

numatytais

atvejais žemė kitai paskirčiai perleidžiama,

suteikiama naudotis

ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus

teritorinio

planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo)

projektus.

Kitos

paskirties žemė tvarkoma nepažeidžiant nustatyta

tvarka patvirtintų

statybos arba suplanavimo projektų.

Kitos

paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos iki jų

panaudojimo pagal

pagrindinę specialią paskirtį turi būti

naudojamos žemės

ūkio produkcijos gamybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IX.

VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44 straipsnis.

Valstybinio vandenų fondo žemė

Valstybinio

vandenų fondo žemę sudaro žemės plotai, kuriuos

užima:

1) teritorinė

jūra;

2) Kuršių

marios;

3) upės su

nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas

ne mažesnis kaip

25 kvadratiniai kilometrai, arba jungiančios

valstybiniam vandenų

fondui priskirtus ežerus;

4) privačion

nuosavybėn nesusigrąžinti ežerai, didesni kaip

5 ha, ir kiti,

jeigu juos jungia valstybiniam vandenų fondui

priskirtos upės

arba jie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka

priskirti valstybiniam vandenų fondui;

5) valstybės

ir savivaldybių biudžeto lėšomis įrengti

neprivatizuoti

vandens telkiniai.

Valstybiniam

vandenų fondui priskirtų vandens telkinių

naudojimą nustato

Vandens įstatymas.

LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

45 straipsnis.

Laisvos valstybinės žemės fondas

Laisvos

valstybinės žemės fondą sudaro valstybinė žemė, kuri

nėra suteikta

naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims,

neišnuomota ir

neperleista privatinėn nuosavybėn.

Laisvos

valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko apskrities

valdytojas,

išskyrus žemę, perduotą valdyti vietos savivaldos

institucijoms.

Laisvos

valstybinės žemės fondo žemė parduodama, suteikiama

naudotis ar

išnuomojama, nustačius atskirų jos sklypų pagrindinę

tikslinę

naudojimo paskirtį ir atlikus būtinus teritorijos

optimizavimo,

tvarkymo ir žemės gerinimo darbus, šio įstatymo ir

(kai žemė nuomojama)

Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

XI. VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

46 straipsnis.

Valstybinės žemėtvarkos paskirtis

Valstybinės

žemėtvarkos paskirtis:

1) rengti

valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas

bei šalies

administracinių teritorijų žemėtvarkos schemas kaip

sudėtinę teritorinio

planavimo (kraštotvarkos) dalį;

2) rengti

žemėtvarkos projektus administracinėms riboms

nustatyti arba

pakeisti, kitus administracinių teritorijų

tvarkymo projektus;

3) rengti

žemėtvarkos projektus žemei paimti visuomenės

poreikiams ir žemei

suteikti vietos savivaldos institucijoms bei

gyventojų bendram

naudojimui, valstybinėms įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms;

4) rengti

žemėtvarkos projektus žemei išpirkti, perleisti

ir žemės mainams,

naujoms žemėnaudoms suformuoti arba esamoms

pertvarkyti,

specialioms žemės naudojimo sąlygoms, veiklos

apribojimams bei

servitutams nustatyti;

5) rengti

žemėtvarkos projektus žemės ūkio įmonių ir pagal

atskirus

užsakymus ūkininkų ūkių bei kitų žemės naudotojų

žemėnaudoms

tvarkyti ir racionaliam žemės naudojimui

organizuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

47 straipsnis.

Valstybinės žemėtvarkos darbų atlikimas

Valstybinės

žemėtvarkos darbai atliekami valstybės, žemės

savininkų ir kitų

žemės naudotojų lėšomis.

Valstybinės

žemėtvarkos darbus organizuoja, jiems

metodiškai vadovauja

Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba

prie Žemės ūkio

ministerijos.

Valstybinės

žemėtvarkos darbus atlieka apskrities valdytojo

administracija,

valstybinės įmonės ir organizacijos bei jų

pasitelktos kitos

įmonės ir organizacijos.

Žemėtvarkos

proceso tvarką, žemėtvarkos projektavimo ir

tyrinėjimo darbų

turinį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė

arba jos įgaliota

institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

48 straipsnis.

Privatūs matininkai

Privačiu

matininku gali būti asmuo, turintis specialųjį

aukštąjį arba

aukštesnįjį išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka

gautą licenciją

atlikti geodezijos, topografijos ir kartografijos

darbus ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs

leidimą dirbti

valstybinės žemėtvarkos darbus.

Privačių

matininkų teises, pareigas, atsakomybę ir leidžiamų

vykdyti darbų rūšis

nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XII.

VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

49 straipsnis.

Valstybinio žemės kadastro paskirtis

Valstybinio

žemės kadastro paskirtis - pagal Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatytą sistemą kaupti ir atnaujinti

informaciją apie

žemės sklypų priklausomybę, jų plotą ir vertę,

žemės naudojimo

sąlygas ir apribojimus, kitas žemės, kaip

nuosavybės ar

naudojimo objekto, ir žemės sklype esančio kito

nekilnojamojo turto

charakteristikas, žemės pasiskirstymą pagal

jos savininkus,

naudotojus ir žemės naudmenas.

Registruojant

žemės sklypus ir žemėnaudas, rengiami ir

tikslinami žemės

kadastro žemėlapiai, kuriuose pažymimi

įregistruoti žemės

sklypai ir kiti nekilnojamojo turto bei gamtos

objektai, turintys

įtakos žemės sklypo vertei ir žemės naudojimo

sąlygoms. Žemės

kadastro žemėlapių turinį nustato valstybinė

žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinio

žemės kadastro duomenys yra oficiali

informacija apie

Lietuvos Respublikos žemės fondą, jo naudojimą

ir priklausomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

50 straipsnis.

Valstybinio žemės kadastro tvarkymas

Valstybinį

žemės kadastrą sudaro ir tvarko apskrities

valdytojo

administracija ir valstybinės įmonės įstatymų bei

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybiniam

žemės kadastrui reikalingus matavimų,

dirvožemių tyrimo,

žemės apskaitos ir vertinimo darbus atlieka

valstybinės įmonės

ir organizacijos arba jų pasitelktos kitos

įmonės,

organizacijos ir privatūs matininkai.

Juridiniai

ir fiziniai asmenys bei valstybinės ir

savivaldos

institucijos žemės kadastrą tvarkančioms įstaigoms

privalo teikti

būtiną informaciją apie jų naudojamą arba jų

dispozicijoje

esančią žemę, taip pat apie žemės sklypuose

esančius statinius

bei įrenginius.

Valstybiniam

žemės kadastrui sudaryti reikalingi darbai

vykdomi

valstybės, savivaldybių, žemės savininkų ir žemės

naudotojų lėšomis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

51 straipsnis.

Valstybinio žemės kadastro duomenų

naudojimas

Valstybinio

žemės kadastro duomenys teikiami valstybinėms

institucijoms,

fiziniams bei juridiniams asmenims ir naudojami:

1) valstybinės

žemės išteklių naudojimo politikai formuoti

ir įgyvendinti;

2) žemės

informacinei sistemai kurti ir eksploatuoti;

valstybiniam žemės gerinimo bei apsaugos priemonių

planavimui;

4) gamtos

išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

5) žemėtvarkos

projektams ir schemoms rengti;

6) žemės sklypo

oficialios rinkos kainai nustatyti;

7) žemės

įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

8) žemės

apmokestinimui ir mokesčių už žemę sistemos

formavimui;

9) žemės

naudojimo valstybinei kontrolei;

10)

informacijai apie žemę statistiniuose ir kituose

oficialiuose

leidiniuose;

11)

Nekilnojamojo turto registro duomenims papildyti ir

atnaujinti.

Už

valstybinio žemės kadastro informaciją suinteresuoti

asmenys apmoka

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

XIII.

ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

52 straipsnis.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės

turinys

Žemės

naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės patvirtintus nuostatus vykdo šio įstatymo

30 straipsnyje

nurodytos institucijos.

Žemės naudojimo

valstybinės kontrolės metu:

1) atliekamas

programų, projektų, schemų, kitų teritorinio

planavimo

dokumentų, susijusių su pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo

paskirties, žemės sklypų ribų ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimais,

derinimas bei ekspertizė;

2) sistemingai

tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo

veikla nepažeidė

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytos žemės

naudojimo tvarkos.

53 straipsnis.

Atsakomybė už žemės įstatymų pažeidimus

Fiziniai ir

juridiniai asmenys traukiami drausminėn,

administracinėn,

materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn pagal

Lietuvos Respublikos

įstatymus, jeigu:

1) savavališkai

užėmė žemės sklypus;

2) pažeidė

arba sunaikino riboženklius, geodezinius ženklus

ir punktus bei

užkonservuotus gręžinius;

3) žemę naudojo

ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

4) nesilaikė

nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų ir veiklos

apribojimų;

5) nevykdė

pareigų sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama

naudoti pagal

paskirtį;

6) nevykdė

privalomų priemonių žemės ūkio naudmenų

dirvožemiams gerinti

ir apsaugoti;

7) pažeidė kitų

žemės naudotojų ir gyventojų interesus;

8) nesilaikė

kitų žemės suteikimo metu ar žemės nuomos

sutartyje nustatytų

sąlygų;

9) trukdė žemės

naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį;

10) padarė

kitokių žemės naudojimo santykius reguliuojančių

įstatymų pažeidimų.

Savavališkai

užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant

neteisėto

naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypai

savavališkai

užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių

lėšomis turi būti

taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal

paskirtį.

54 straipsnis.

Neteisėta veika padarytos žalos

atlyginimas

Fiziniai ir

juridiniai asmenys, pažeidę nustatytas žemės

naudojimo sąlygas,

įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti

kitiems fiziniams ir

juridiniams asmenims bei valstybei padarytus

nuostolius.

XIV. ŽEMĖS GINČAI

55 straipsnis.

Žemės ginčų sąvoka

Žemės ginčai

- tai ginčai, kylantys dėl žemės teisinių

santykių tarp:

1) žemės

savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl

žemės sklypo ribų

pažeidimo;

2) žemės

savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų ir kitų

asmenų, įmonių,

įstaigų, organizacijų - dėl neteisėto žemės

sklypo užėmimo ar

trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės

teise arba naudojamo

kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės

savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl

nutraukimo

kaimyniniame žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos),

kuria daroma

žala nuosavybės teise priklausančiai arba

nuomojamai ar kitu

pagrindu naudojamai žemei;

4) žemės

savininkų bei valstybinės žemės naudotojų ir

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo dėl

žemės sklypo

paėmimo, atlyginimo būdo ir dydžio;

5) žemės

savininkų bei žemės nuomininkų ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės ar apskrities valdytojo - dėl

pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ar (ir)

specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų bei veiklos apribojimų

nustatymo;

6) žemės

nuomotojų ir šios žemės nuomininkų - dėl nuomos

sutarčių;

7) žemės

bendrasavininkių - dėl žemės sklypo, esančio

bendra nuosavybe,

valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-939, 95.06.13,

Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

56 straipsnis.

Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus

nagrinėja teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių

susitarimu žemės bei kiti ginčai, kylantys dėl

civilinių teisinių

santykių, gali būti perduoti spręsti trečiųjų

teismui, kurio

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

57 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Tais

atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse yra

nustatytos kitokios žemės naudojimo taisyklės, negu

numato Lietuvos

Respublikos įstatymai, yra taikomos tarptautinės

sutarties

taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos

Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus

Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka

galios Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 11 straipsnio

10 dalis.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS