Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1999-07-08

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1999.08.09)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr.34-620

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324, 99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994 m. balandžio 26 d. Nr.I-446

Vilnius

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos

Respublikoje.

Žemės

santykiai  reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių

tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui  ir

plėtojimui,  gamtinės  aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės

naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

2

straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame

įstatyme:

žemė

-  svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančius sausumos, vandens ir miško   plotus,   apibūdinama

gamtinėmis  ir  ūkinėmis charakteristikomis.  Žmogaus  veikloje žemė yra

nekilnojamas turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė

bazė  kitoms  ūkio  šakoms  plėtoti,  gyvenamųjų  vietovių, infrastruktūros

sistemos elementams išdėstyti. Žemės santykių reguliavimo objektas yra visa

Lietuvos Respublikos teritorija, įskaitant  racionaliam  žemės  naudojimui

reikalingus žemės paviršiaus,  oro  erdvės sluoksnius, vidaus ir teritorinius

vandenis;

žemės

sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę

žemės naudojimo paskirtį;

žemėnauda

nustatyta tvarka įteisinti naudotis fiziniam arba juridiniam asmeniui;

žemės

valda (žemėvalda) - privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės

sklypas arba žemėnauda;

žemės

naudmenos  -  žemės  plotai,  nuo  kitų  plotų besiskiriantys jiems būdingomis

gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais;

žemės

ūkio naudmenos - žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos),

naudojamos arba tinkamos naudoti be papildomų gerinimo priemonių žemės ūkio

produkcijai auginti;

žemės

naudotojas - neišnuomotos privačios žemės savininkas arba  fizinis  ar

juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis

valstybinė žemė arba išnuomota privati žemė;

žemės

servitutai - žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų

nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi;

valstybinis

žemės kadastras - Lietuvos valstybinio kadastro dalis, apimanti visumą žinių

apie žemės kiekį, sudėtį, vertę, ūkinio naudojimo būklę ir teisinę

priklausomybę;

valstybinė

žemėtvarka - visuma priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos žemės fondo

valstybiniam valdymui ir žemės santykių reguliavimui, kurios laiduoja: 1)

teisines ir organizacines sąlygas  visuomenei  naudingai  ir  bendrai  tautos

gerovei reikalingai  ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius ir

infrastruktūros objektus bei kitus gamtos išteklius; 2) valstybės ir jos

piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą;

žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka

žemės išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės žemės naudojimo teisės bei

valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, Lietuvos Respublikos

Vyriausybei arba apskričių viršininkams nustačius, jog ši žemė yra būtina

visuomenės poreikiams;

žemės

ūkio įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio

produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui ir kuri šiai veiklai naudoja žemės

ūkio naudmenas;

ūkininkas

-  asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio produkcijos  gamyba ir naudojantis

šiai veiklai žemės ūkio paskirties žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

3

straipsnis. Žemės nuosavybė

Žemės

nuosavybė - tai žemės savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja

naudotis ir disponuoti. Įgyvendindamas savo teises,  žemės  savininkas  neturi

pažeisti  Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir

laisvių.

Visa

žemė Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikos

piliečiams ir valstybei.

Įstatymų

nustatyta tvarka ir sąlygomis žemė gali priklausyti nuosavybės teise užsienio

valstybėms - jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

Žemė

bendrosios nuosavybės teise šiame įstatyme numatytais atvejais gali priklausyti

keliems piliečiams arba piliečiams ir valstybei.

4

straipsnis. Išimtinė valstybės nuosavybės teisė į tam tikrą žemę

Lietuvos

Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė,  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės  nustatyta  tvarka priskirta:

1)

valstybinės reikšmės keliams ir bendrojo naudojimo geležinkeliams;

2)

Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

3)

valstybinės reikšmės miškams;

4)

valstybinės  reikšmės  istorijos,  archeologijos ir kultūros  objektams. Tokių

objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas;

5)

valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

6)

teritorinės jūros kontinentiniam šelfui.

Lietuvos

Respublikai  išimtinės  nuosavybės  teise priklausančios žemės įsigyti

privatinėn nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir

poįstatyminiai aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

5

straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas

Visa

Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės

fondą.

Lietuvos

Respublikos žemės fondas naudojamas atsižvelgiant į visuomenės interesus  bei

aplinkos  apsaugos  reikalavimus, laikantis:

1)

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų;

2)

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, veiklos apribojimų, žemės

servitutų ir teritorijos tvarkymo reikalavimų, kuriuos nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengti žemėtvarkos projektai bei

kiti teritorinio planavimo dokumentai.

Pagal

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondą

sudaro:

1)

žemės ūkio paskirties žemė;

2)

miškų ūkio paskirties žemė;

3)

konservacinės paskirties žemė;

4)

kitos paskirties žemė.

Nesuteikta

naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė sudaro laisvos valstybinės žemės fondą.

Žemė,

kurią  užima  neprivatizuoti  vandenys,  sudaro valstybinio vandenų fondo žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

6

straipsnis. Valstybinės žemės valdymo teisė

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama

valstybinėms institucijoms, vietos savivaldos institucijoms, miškų urėdijoms,

nacionalinių ir regioninių parkų administracijoms, iš valstybės biudžeto

išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms. Kitą valstybinę

žemę apskrities teritorijoje valdo apskrities viršininkas.

Valstybinės

žemės  valdytojas  turi teisę neviršydamas suteiktų įgaliojimų naudoti žemę,

laikotarpiui iki 3 metų ją išnuomoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims,

taip pat priimti sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis fiziniams ir

juridiniams  asmenims,  jeigu įstatymuose ar teisės aktuose nenumatyta kitaip.

Žemės naudojimo, jos nuomos arba suteikimo naudotis juridiniams ir fiziniams

asmenims bendrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

7

straipsnis. Žemės savininkų teisės

Žemės

savininkas turi teisę:

1)

parduoti, palikti testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba

jos dalį, leisti laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir  juridiniams

asmenims,  laikydamasis  įstatymų nustatytos tvarkos;

2)

užsiimti  bei leisti kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų

nedraudžiama ūkine veikla;

3)

nustatyti savo žemės sklype žemės servitutus;

4)

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs  leidimą,

pakeisti  pagrindinę tikslinę  žemės naudojimo paskirtį;

5)

reikalauti panaikinti arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam

tvarkymui ar veiklai nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;

6)

kreiptis  į teismą arba valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią

instituciją dėl žemės nuosavybės teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo

veiklai ar turtui šiuo pažeidimu padarytus nuostolius;

7)

naudoti privataus žemės sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai,

nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties,

specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės

servitutų: statyti pastatus ir įrenginius, melioruoti žemę, tiesti kelius,

sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius ir infrastruktūros objektus,

tiesti komunikacijas;

8)

naudoti savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias

žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas

(išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir

nuomą nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos

reikalavimų. Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali

eksploatuoti ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

9)

disponuoti savo žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo

gautomis pajamomis.

Šios

žemės savininkų teisės gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Žemės naudotojų teisės

Privačios

ir valstybinės žemės nuomininkai ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos suteikė teisę

naudotis žeme, turi teisę:

1)

naudoti žemės sklypo teritoriją savo ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdami

nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties,  specialiųjų žemės

ir miško naudojimo sąlygų, veiklos apribojimų, žemės servitutų bei žemės nuomos

sutartyje arba valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose nustatytų

sąlygų;

2)

naudoti savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias

žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas

(išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), jeigu žemės nuomos sutartyje

arba valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose nėra numatyta kitaip,

laikydamiesi įstatymų  ir Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės nustatytų jų

eksploatavimo ir apaugos reikalavimų;

3)

disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis

pajamomis, jei žemės nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

9

straipsnis. Žemės naudotojų pareigos

Žemės

naudotojai privalo:

1)

naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį;

2)

laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo  sąlygų,

teritorinio  planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitą veiklą

ribojančių sąlygų, žemės servitutų, valstybinės žemės suteikimo naudotis

dokumentuose nustatytų arba  žemės nuomos sutartyje numatytų kitų žemės

naudojimo sąlygų;

3)

racionaliai naudoti ir tausoti žemės ūkio ir rekreacines naudmenas, mišką,

vandenis, leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos išteklius

bei kraštovaizdžio savybes;

4)

įgyvendinti  įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose numatytas priemones

žemės, miško  ir vandenų apsaugai nuo užteršimo, žemės ūkio naudmenų dirvožemių

apsaugai nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė

būklė;

5)

laikytis melioracijos įrenginių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo, miškų

tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir atkūrimo reikalavimų;

6)

vykdant  statybas  ir  eksploatuojant  naudingąsias iškasenas, laikytis

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kad būtų

išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės;

7)

savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti

gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų;

8)

leisti vykdyti žemės ir jos gelmių tyrimus ir matavimus, šalims suderinus

tyrimų trukmę, sklypų ribas, darbų atlikimo laiką ir  nuostolių kompensaciją,

nenaikinti  ir  nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų

įrenginių;

9)

leisti  statyti  geodezinius,  geofizinius  ženklus pastatuose, statiniuose ir

žemėje bei juos saugoti.

10

straipsnis. Žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai

Specialiąsias

žemės  ir miško naudojimo sąlygas sudaro nustatyta tvarka patvirtinti nuostatai

ir reikalavimai:

1)

žemės ir miško naudojimo saugomose teritorijose;

2)

krūmų,  pelkių, akmenynų,  kitų nenaudojamų  žemių, natūralių pievų bei ganyklų

naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas žemės naudmenas;

3)

rekreacinių teritorijų ir objektų, gamtos, istorijos, archeologijos ir

kultūros objektų, jų apsaugos zonų, kitų vertingų  kraštovaizdžio  objektų,

paskirų  miško  sklypų eksploatavimo ir apsaugos;

4)

valstybinio geodezinio pagrindo punktų eksploatavimo ir apsaugos;

5)

išsaugoti požeminio vandens monitoringo stebimuosius gręžinius, užkonservuotus

naftos gręžinius ir išžvalgytų telkinių reperius;

6)

laikytis kitų įstatymų nustatytų žemės ir miško naudojimo sąlygų.

Veiklos

apribojimai  žemės  sklypams  nustatomi  pagal nustatyta tvarka patvirtintus

teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės

sklypai perleidžiami ir išnuomojami nekeičiant jiems nustatytų žemės naudojimo

sąlygų.

Žemės

naudotojai, nesilaikantys nustatytų žemės naudojimo sąlygų ir veiklos

apribojimų, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka ir privalo

atlyginti turto savininkams už jiems padarytą žalą bei kompensuoti už aplinkai

ir visuomenei padarytą žalą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

11

straipsnis. Žemės servitutai

Žemės

servitutai nustatomi:

1)

įstatymų;

2)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant

į visuomenės poreikius;

3)

žemės  savininkų  ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio  susitarimu,

sudarant rašytinę sutartį. Sutartys, kuriomis nustatyta privačios žemės

savininko prievolė leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės

sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai.

Žemės

servitutai,  išskyrus  nustatytus  įstatymų, įregistruojami Nekilnojamojo turto

registre.

Žemės

savininkams ir kitiems naudotojams už nuostolius dėl nustatytų servitutų

(išskyrus privačios žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų pagal šio

straipsnio pirmosios dalies 3 punktą) gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis.

Privačios žemės savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir fizinių bei

juridinių asmenų tarpusavio susitarimu nustatytų servitutų gali būti atlyginama

šalių susitarimu suinteresuotų asmenų lėšomis.

Šio

straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti ir

įregistruoti žemės servitutai kartu su žemės sklypo  nuosavybės  bei naudojimo

teisės perleidimu pereina kitiems asmenims.

Žemės

servitutai panaikinami šia tvarka:

1)

nustatyti įstatymų - įstatymu;

2)

nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko

sprendimais - šių institucijų sprendimais;

3)

nustatyti žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

12

straipsnis. Žemės teisinis registravimas

Žemės

sklypai, juose esantys pastatai, statiniai bei kitas nekilnojamasis turtas,

nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių

apribojimai, turto savininko prievolės bei  kitų asmenų  teisės į

nekilnojamąjį  turtą registruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos

Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės

teisinio registravimo įrašai tikslinami:

1)

pasikeitus žemės sklypo savininkui;

2)

padidėjus arba sumažėjus žemės sklypui;

3)

padalijus  žemės  sklypą  bendrasavininkiams  arba atidalijus bendrasavininkiams

jų bendro žemės sklypo dalį;

4)

perdalijus bendrai valdomo žemės sklypo plotą tarp bendrasavininkių ar kitaip

pasikeitus bendrasavininkių dalims;

5)

prijungus kitą žemės sklypą;

6)

išnuomojus ar kitaip perleidus naudoti žemės sklypą ne trumpesniam kaip 3 metų

laikotarpiui;

7)

pasikeitus specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms ir veiklos   apribojimams

arba   kitoms  žemės  kadastro charakteristikoms.

Valstybinį

žemės  kadastrą  tvarkančios  įstaigos gali motyvuotai  atsisakyti  registruoti

žemę, jeigu teisę į ją patvirtinantys dokumentai neatitinka norminių aktų.

Ginčai, kilę dėl žemės registravimo, sprendžiami teismine tvarka.

Valstybinį

žemės kadastrą tvarkančios įstaigos išduoti dokumentai apie žemės sklypo

teisinę registraciją yra pagrindinė oficiali valstybinė informacija apie žemės

nuosavybės bei žemės naudojimo teisę ir kitais dokumentais nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

II. ŽEMĖS SANDORIAI

13

straipsnis. Žemės sandoriai

Žemės

sandoriai yra fizinių ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama  sukurti,

pakeisti  ar  panaikinti  žemės nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises ir su

tuo susijusias prievoles.

Žemės

sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir

kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų kolizijai, taikomos šio įstatymo

normos.

14

straipsnis. Žemės sandorių forma

Žemės

sandoriai sudaromi raštu. Privačios žemės sandoriai (išskyrus žemės  nuomos ir

panaudos) turi būti patvirtinti notariškai. Privaloma bet kurio žemės sandorio

dalis - žemės sklypo (sandorio  objekto) planas,  patvirtintas valstybinės

žemėtvarkos tarnybos.

Visi

žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre

įstatymų nustatyta tvarka.

Piliečiai,

nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo

disponuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

15

straipsnis. Žemės sandorių objektas ir rūšys

Žemės

sandorio objektas yra nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre

įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje

nuosavybėje.

Įstatymų

nustatyta tvarka gali būti sudaromi šie žemės sandoriai:

1)

valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn, perleidimas

privačion  nuosavybėn neatlygintinai,  mainai  į privačią žemę, nuoma, panauda,

susitarimai dėl servitutų;

2)

privačios  žemės  sklypų  pirkimas  ir  pardavimas, dovanojimas, mainai, nuoma,

panauda, įkeitimas, susitarimai dėl servitutų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

16

straipsnis. Žemės perleidimo sutarties turinys ir sąlygos

Žemės

perleidimo sutartyse turi būti nurodoma:

1)

sutarties šalys (vardai, pavardės, juridinio asmens pavadinimas, adresai,

asmens kodai);

2)

žemės sandorio objektas ir pagrindiniai žemės kadastro duomenys, apibūdinantys

perleidžiamą žemės sklypą;

3)

įrašai,  rodantys žemės  savininko valią  perleisti sutartyje nurodytą žemės

sklypą;

4)

perleidžiamo žemės sklypo kaina (vertė);

5)

parduodant žemę išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

6)

perleidžiamam žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, žemės naudojimo sąlygos

ir kiti apribojimai.

Žemės

perleidimo  sutartyje gali  būti nustatytos šios perleisto žemės  sklypo

valdymą  ir disponavimą ribojančios sąlygos:

1)

išlaikyti iki gyvos galvos (sutarties galiojimo metu negalima perleisti žemės

trečiajam asmeniui);

2)

nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties iki žemės perleidėjo

gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 metų;

3)

neperleisti žemės trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne

ilgiau kaip 10 metų, su žemės perleidėjo teise per šį laiką atpirkti žemę už

sutartyje fiksuotą kainą.

Tais

atvejais, kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo

sutartį ši dalis turi būti atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip

atskiras žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre. Atidalijamas žemės sklypas

formuojamas laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

17

straipsnis. Privačios žemės nuosavybės teisė

Lietuvos

Respublikos piliečiams priklauso žemė:

1)

susigrąžinta arba gauta nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos

įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos ir sąlygų";

2)

įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą;

3)

įsigyta iš kitų piliečių įstatymų nustatyta tvarka pagal žemės perleidimo sutartis,

taip pat paveldėta pagal įstatymą arba testamentą.

Žemės

savininkų teises saugo ir gina valstybė. Privati žemė iš savininkų gali būti

paimama tik šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka visuomenės

poreikiams (teisingai atlyginant) ir šio įstatymo 33 straipsnyje numatytais

atvejais.

Kartu

su įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina žemės sklype  esantys

vandenys ir miškas, medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, privačios

žemės savininkui nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.

18

straipsnis. Privačios žemės perleidimo ir padalijimo sąlygos

Privačios

žemės  sklypas gali būti perleistas kitiems piliečiams, jeigu jie perima

savininkui nustatytas specialiąsias žemės  naudojimo  sąlygas,  veiklos

apribojimus  ir  žemės servitutus.

Jeigu

perleidžiamuose žemės sklypuose savininkas pasilieka nuosavybe pastatus,

įrenginius ar kitą nekilnojamąjį turtą, jam nustatomos  servituto  teisės

perleistuose  žemės sklypuose (privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančių

objektų, tiekti elektrą, vandenį, tiesti komunikacijas ir kt.).

Privati

žemė  perleidžiama  abiejų  šalių  tarpusavio susitarimu.

Piliečiai

turi pirmumo teisę pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, kurią užima

nuosavybės teise jiems priklausantys pastatai ir įrenginiai, taip pat žemę,

reikalingą šių objektų aptarnavimui.

Parduodant

privatine nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose,

pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina

turi valstybė.

Parduodant

privatinės nuosavybės žemę miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse,

pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina

turi valstybė miesto ūkio, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai

bei rekreacijai, jeigu ši žemė pagal teritorinio planavimo dokumentus numatyta

priskirti šioms reikmėms.

Ūkinei-komercinei

veiklai žemę gali įsigyti piliečiai, turintys įstatymo nustatyta tvarka

įregistruotą leidimą užsiimti šia veikla.

Bankrutavusio

žemės savininko žemė parduodama ir įsigyjama įstatymų nustatyta tvarka rinkos

kaina.

Privačios

žemės ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali būti padalijami arba

atskiriamos jų dalys žemės perleidimui ar išnuomojimui tik suderinus su

žemėtvarkos projektu arba kitu nustatyta tvarka patvirtintu teritorinio

planavimo dokumentu.

Privačios

žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau sklypų, numatytų naudoti

gyvenamajai, visuomeninei ir ūkinei - komercinei statybai, tik jeigu ši statyba

nustatyta teritorinio planavimo dokumentuose ir išlaikomas nustatytas sklypo

dydis bei užstatymo tankumas ir pobūdis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

19

straipsnis. Privačios žemės paveldėjimas

Privati

žemė paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą šiame  įstatyme ir Lietuvos

Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Paveldėtos

žemės sklypas per tris mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo  išdavimo

dienos  turi būti  įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu vieną

žemės sklypą paveldi keli asmenys, šis žemės sklypas registruojamas visų

priėmusių palikimą asmenų vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu

žemę paveldi ne Lietuvos Respublikos pilietis, o kiti Lietuvos  Respublikos

ar  užsienio  valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, jie įgyja teisę tik į

pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą. Šis žemės sklypas Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka įpėdinio prašymu parduodamas  jo

nurodytam  pirkėjui - Lietuvos Respublikos piliečiui  arba  aukcione.

Išduodamame  paveldėjimo  teisės liudijime  nurodoma  pinigų  suma,  gauta

pardavus žemę ir atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

20

straipsnis. Privačios žemės įkeitimas

Privati

žemė įkeičiama įstatymų nustatyta tvarka. Įkeičiant dalį žemės, ji turi būti

įregistruota valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje kaip atskiras

žemės sklypas.

Žemės

sklypo įkeitimo sutartys sudaromos raštu, tvirtinamos notariškai  ir

nustatyta  tvarka  registruojamos  hipotekos įstaigose.

Įkeista

žeme disponuoja žemės savininkas. Įkaito turėtojui žemė nuosavybėn

neperduodama.

Dalijant

įkeistą žemės sklypą asmenims, valdantiems ją bendrosios nuosavybės teise, ar

atsidalijant ją iš bendro žemės sklypo, kiekvienai daliai tenka įsipareigojimai

pagal įkeitimo sutartį proporcingai  sklypo vertei, jeigu bendrasavininkiai

nesusitaria kitaip.

Įkeisti

žemės  sklypai gali  būti sujungiami į vieną, kreditoriams susitarus dėl

reikalavimų pagal įkeitimo sutartį tenkinimo eilės. Sujungus du ar kelis žemės sklypus,

kai įkeistas buvo tik vienas iš jų, po sujungimo įregistravimo įkeitimas apima

visą žemę.

Įkeista

žemė gali būti perleista tik sutikus piliečiui, kuriam ši žemė perleidžiama.

Šiuo atveju pilietis perima visus buvusio žemės savininko įsipareigojimus pagal

įkeitimo sutartis.

Įkeistos

žemės   savininkui  neįvykdžius   skolinio įsipareigojimo sutartyje nustatytu

terminu ir gavus įstaigos, kuriai įkeista žemė, įspėjimą, kad negrąžinus skolos

įkeista žemės bus  parduota iš  varžytinių, ši  žemė negali  būti perleidžiama

kitiems asmenims, taip pat įkeičiama, išnuomojama ar apsunkinama kitokiu  žemės

disponavimo  ir naudojimo teisių suvaržymu.

Dalinant

įkeistą žemės sklypą į kelis žemės sklypus, hipotekinis reikalavimas  nedalomas

ir  apima visus  naujai suformuotus žemės sklypus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

III. VALSTYBINĖ ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

21

straipsnis. Valstybinės nuosavybės žemė

Lietuvos

valstybei priklauso: šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta žemė, valstybei

dovanota ir valstybės paveldėta žemė, kita žemė, įstatymų nustatyta tvarka

paimta, išpirkta ar kitokiu būdu įgyta valstybės nuosavybėn.

Žemę,

grąžintiną pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", iki jos sugrąžinimo

natūra privačion nuosavybėn valstybė gali išnuomoti Žemės nuomos įstatymo

nustatyta tvarka.

Valstybine

žeme  gali naudotis  fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23

straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja.

Šių institucijų sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba

valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio

planavimo dokumentuose  numatomą pagrindinę  tikslinę  žemės naudojimo

paskirtį,  turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės poreikio bei ūkinės veiklos

pagrindimą.

22

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudotis ir nuomojimas

Valstybinė

žemė suteikiama neterminuotai arba terminuotai naudotis įstaigoms ir

organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto, nesudarant valstybinės žemės nuomos

sutarčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės

žemės  suteikimo naudotis  Krašto  apsaugos ministerijos nustatytiems objektams

tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinės

žemės nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

23

straipsnis. Institucijos, turinčios teisę suteikti

naudotis ir nuomoti valstybinę žemę

Teisę

naudotis valstybine žeme suteikia:

1)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2)

apskrities viršininkas;

3)

valstybinės žemės valdytojai.

Apskrities

viršininkas ar kiti valstybinės žemės valdytojai suteikia teisę naudotis žemės

sklypais, kurių dydis ir suteikimo atvejai yra nustatyti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

24

straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas privatinėn nuosavybėn

Valstybinę

žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos ir panaudos

sutartis, valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas

apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos

vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

IV. BENDROJI ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

25

straipsnis. Bendrosios žemės nuosavybės sąvoka ir rūšys

Žemės

sklypas gali priklausyti bendrosios nuosavybės teise dviems ar keliems Lietuvos

Respublikos piliečiams arba valstybei ir vienam ar keliems piliečiams.

Galima

žemės sklypo bendroji nuosavybė su nustatytomis dalimis - dalinė nuosavybė, o

be nustatytų dalių - jungtinė nuosavybė.

Bendrosios

dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas įregistruojamas  Nekilnojamojo

turto  registre,  nurodant bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo vietą

ir kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią šio žemės sklypo ploto ir vertės

dalį, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas - nurodant

bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo vietą bei jo bendrą plotą ir

vertę.

Bendrosios

nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymo nenustatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

26

straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios dalinės

nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra piliečiai

Žemė

bendrosios  dalinės  nuosavybės  teise,  kai bendrasavininkiai yra du ar keli

piliečiai, įgyjama arba įsigyta žemė sujungiama ir valdoma šiame įstatyme ir

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Perkant

žemę  bendrosios  dalinės  nuosavybės  teise, bendrasavininkių dalys nustatomos

jų tarpusavio susitarimu ir įrašomos žemės pirkimo ir pardavimo sutartyje

nurodant dalių dydį bei vertę.

Privačios

žemės sklypų savininkams susitarus, du ar keli žemės sklypai gali būti sujungti

į vieną žemės sklypą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės

sklypai sujungiami sudarant rašytinę sutartį, kuri patvirtinama notariškai ir

per tris mėnesius užregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

27

straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios dalinės

nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra valstybė

ir vienas ar keli piliečiai

Žemė

bendrosios  dalinės  nuosavybės  teise,  kai bendrasavininkiai yra valstybė ir

vienas ar keli piliečiai, įsigyjama ir valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos

Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Bendra dalinė valstybės ir piliečių žemės nuosavybė atsiranda piliečiams

įsigijus iš valstybės namų valdos žemės sklypo dalį. Tokį žemės sklypą valdant,

juo naudojantis ir disponuojant, susitarimas tarp valstybės ir kitų

bendrasavininkių reikalingas tik šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytais

atvejais arba kai bendrai valdomas sklypas perdalijamas tarp bendrasavininkių,

arba kai pakeičiami jų naudojamos žemės plotai ir naudojimo sąlygos. Šiais

atvejais valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas

administracijos atstovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

28

straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios jungtinės

nuosavybės teise

Žemė

bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos

piliečiams. Ji įsigyjama ir valdoma šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos

civiliniame bei Santuokos ir šeimos kodeksuose nustatyta tvarka.

29

straipsnis. Žemės valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise

nutraukimas ir žemės atidalijimas iš bendro žemės sklypo

Žemės

sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrasavininkiai turi

teisę tarpusavio susitarimu nutraukti žemės valdymą bendrosios dalinės

nuosavybės teise, o kiekvienas iš bendrasavininkių - reikalauti atidalyti savo

dalį.

Žemės

sklypas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali būti padalytas tarp

bendrasavininkių arba atidalytos žemės ploto dalys - vienam ar keliems

bendrasavininkiams natūra, laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Žemės

sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas ir

bendrasavininkio žemės ploto dalies atidalijimas iš bendro žemės sklypo

įforminamas rašytine sutartimi, kuri patvirtinama notariškai ir per tris mėnesius

užregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Atidalijant žemės sklypą natūra,

prie sutarties turi būti pridedamas atidalyto žemės sklypo planas.

Ginčai

tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl žemės sklypo padalijimo

ar atidalijimo sprendžiami teismine tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

30

straipsnis. Valstybės kompetencija reguliuojant žemės santykius

Lietuvos

Respublikos Seimas:

leidžia

ir  tikslina  įstatymus  dėl  žemės  santykių reguliavimo.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1)

įstatymų nustatyta tvarka leidžia ir tikslina norminius aktus žemės nuosavybės,

valdymo, naudojimo ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;

2)

rengia  ir įgyvendina  žemės naudojimo,  teritorijų optimizavimo ir žemės

gerinimo programas;

3)

rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo generalinį planą,

tvirtina kitus valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentus;

4)

planuoja  ir  finansuoja  valstybinius  žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės

kadastro darbus;

5)

nustato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

6)

sprendžia žemės paėmimo ir suteikimo, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimo bei kitus žemės fondo valdymo klausimus, jeigu jie nėra

priskirti apskrities viršininko (o kai žemė suteikiama naudotis - ir vietos

savivaldos institucijų) kompetencijai;

7)

nustato veiklos apribojimus ir žemės naudojimo sąlygas suteikiamuose naudotis

žemės plotuose.

Žemės

ūkio ministerija arba specialiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota

institucija valstybiniam  žemės fondui valdyti:

1)

vadovauja įstaigoms ir įmonėms, vykdančioms valstybinio žemės kadastro ir

valstybinės žemėtvarkos darbus;

2)

rengia medžiagą Lietuvos Respublikos Vyriausybei žemės paėmimo ir suteikimo

visuomenės reikmėms, pagrindinės žemės naudojimo tikslinės  paskirties keitimo,

kitiems žemėtvarkos klausimams spręsti;

3)

organizuoja valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

Apskrities viršininkas apskrities

teritorijoje:

1) įgyvendina valstybės politiką teritorijos

planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn

nuosavybėn ir išnuomoja valstybinę žemę;

3) suteikia naudotis arba išnuomoja valstybinę

žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti vietos savivaldos institucijoms;

4) organizuoja valstybinio žemės kadastro

darbus, atlieka žemės teisinį registravimą;

5) sprendžia žemės paėmimo visuomenės

poreikiams, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus,

jeigu paimamas žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha miestuose ir 10 ha kaimo

vietovėje;

6) įgyvendina žemės reformą;

7) vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

8) tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas

ir projektus bei kitus teritorinio planavimo dokumentus, numatančius žemėnaudų

ir žemės valdų (žemėvaldų) ribų bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimą ir veiklos apribojimus;

9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka nustato žemės servitutus ir veiklos apribojimus;

10) atlieka kitų įstatymų nustatytas

funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

Vietos

savivaldos institucijos savivaldybės teritorijoje:

1)

tvirtina savivaldybės teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus,

miestų ir miestelių plėtimo ir kūrimo generalines schemas;

2)

tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus

detalius planus;

3)

pagal suteiktus įgaliojimus tvarko ir naudoja joms suteiktą valdyti žemę,

kurios plotas negali būti mažesnis negu yra reikalingas  vietos savivaldos

institucijų kompetencijai įgyvendinti;

4) pagal miestų detalius planus teikia apskrities viršininkui pasiūlymus dėl

naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir ilgalaikės nuomos fiziniams ir

juridiniams asmenims kitai paskirčiai;

5)

atlieka kitas įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos

srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

31

straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties nustatymo ir keitimo tvarka

Žemės

naudotojai, norintys ją naudoti kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įgyjant

arba išsinuomojant bei suteikiant naudotis, privalo gauti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės arba apskrities viršininko leidimą.

Pagrindinę

tikslinę  žemės  naudojimo paskirtį nustato teritorinio  planavimo

dokumentai:  savivaldybių  teritorijų tvarkymo  planai,  miestų  ir

gyvenviečių generaliniai bei detalieji  planai,  specialios paskirties

teritorijų planai, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai.

Pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama pagal teritorinio planavimo

dokumentus. Sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties

nustatymo arba keitimo priima:

1) apskrities viršininkas - kai žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha

miestuose bei 10 ha kaimo vietovėje, jeigu šiuos žemės sklypus suteikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais nėra priskirta Lietuvos

Respublikos Vyriausybės kompetencijai, taip pat ir kai didesni žemės plotai,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su

suinteresuotomis ministerijomis;

2)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė - kitais atvejais ir Žemės ūkio ministerijos

teikimu.

Kai

keičiama žemės naudojimo paskirtis, sprendime Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka nurodomos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo

sąlygos ir dėl šio pakeitimo susidariusių žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio

nuostolių  kompensavimas. Sprendimas dėl miško žemės sklypo tikslinės

paskirties pakeitimo priimamas tik suderinus su Žemės ūkio ministerija, Miškų

ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija.

Vadovaujantis

priimtu  sprendimu, suinteresuoto  asmens prašymu patikslinami įrašai

Nekilnojamojo turto registre bei kiti valstybinio žemės kadastro duomenys.

Pagrindinė

žemės naudojimo tikslinė paskirtis draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų

teritorijose keičiama tik pagal patvirtintus saugomų teritorijų tvarkymo

projektus arba gavus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

32

straipsnis. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės

savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė

bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama tik išimties

atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu

pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos

prašymą, kai ši žemė reikalinga:

1) krašto apsaugai;

2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų

įrenginiams;

3) valstybiniams geležinkeliams,

valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros

linijoms tiesti;

4) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms,

miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms,

visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms

valstybės lėšomis, eksploatuoti;

6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir

astronominių tinklų punktams įtvirtinti;

7) gamtos, archeologijos ir istorijos

kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

8) vietos savivaldybių poreikiams ir bendram

(viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose miestų,

miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos projektuose;

9) įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius

projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba

Vyriausybė.

Institucijos sprendimas paimti žemę

visuomenės poreikiams skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų

pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimą

dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotieji asmenys gali

skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.

Savivaldos

institucijų,  ministerijų  ar  kitų  valdymo institucijų prašymų paimti žemę

visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Paimant privačios žemės sklypą visuomenės

poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama sumokant realią

žemės sklypo kainą pinigais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat

vietovėje, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo

paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paimant

visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės

naudojimo teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to

atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams, privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems privačios ir

valstybinės žemės naudotojams atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo

tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pradinė paimamo žemės

sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai skaičiuojami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodomi sprendime dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos

institucija ar kita valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę

visuomenės poreikiams.

Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio

sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar kito teisėto privačios ir

valstybinės žemės naudotojo netenkina atlyginimo dydis arba būdas, nustatytas

sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ir jis su žemės paėmimu

suinteresuotu asmeniu nesusitaria dėl atlyginimo būdo ar dydžio per du mėnesius

po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo

spaudoje, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo per dešimt

dienų privalo kreiptis į teismą dėl atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo. Nepaisant

to, kad dėl atlyginimo būdo ar dydžio nesusitarta, per du mėnesius po sprendimo

dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje

žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko

ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita žemės paėmimu

suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti kitos sąskaitos

paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu, į teismo

antstolių kontoros depozitinę sąskaitą privalo sumokėti atlyginimo dydžio sumą,

nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendime

dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jei teismas nustato kitą dėl sklypo

paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo

atsiskaito su buvusiu žemės sklypo savininku teismo sprendime nurodytomis

sąlygomis.

Po to, kai yra priimtas sprendimas paimti

privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti

ar kitaip apsunkinti. Sudarius sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę,

paimamą visuomenės poreikiams, žemės nuosavybės teisė pereina valstybei, kai

žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimto

žemės sklypo savininku sutartyje numatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai

paimamo žemės sklypo savininkas ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo

nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl

žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės

sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą dieną, kada žemės paėmimu visuomenės

poreikiams suinteresuotas asmuo šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka sumoka

atlyginimo dydžio sumą, nurodytą apskrities viršininko ar Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendime paimti

žemės sklypą visuomenės reikmėms gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės

teisės perėjimo valstybei data.

Jeigu

žemė ar jos dalis, paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime

nurodytam tikslui ir yra perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją

išpirkti turi buvęs žemės savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės

poreikiams. Ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu

žemės sklypu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr.

VIII-1324, 99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

33

straipsnis. Žemės paėmimas į laisvos valstybinės žemės fondą

Iš

žemės savininkų žemė paimama į laisvos valstybinės žemės fondą, kai:

1)

jie savo noru atsisako nuosavybės teisės valstybės naudai;

2)

žemės savininkas miršta ir nėra nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių;

3)

žemės nuosavybės teisė nutraukiama, teismo sprendimu žemę perdavus valstybei.

Iš

valstybinės žemės naudotojų ir kitų asmenų, sudariusių valstybinės žemės

nuomos sutartis, žemė paimama į laisvos valstybinės žemės fondą:

1)

kai savo noru atsisako naudotis jiems suteikta naudotis arba išnuomota žeme;

2)

kai pasibaigia terminas, kuriam buvo suteikta naudotis arba išnuomota žemė, ir

žemės nuomos sutartis nepratęsiama;

3)

kai įstatymų nustatyta tvarka žemės nuomos sutartis arba žemės naudojimo teisė

nutraukiama prieš terminą.

Žemė

paimama į laisvos valstybinės žemės fondą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsauga

Valstybė

gina žemės nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat Lietuvos Respublikos

gyventojų, kuriems gali turėti įtakos žemės naudotojų veikla, interesus.

Asmenims,

pažeidusiems vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas arba dėl savo ūkinės veiklos

naudojamoje žemėje pažeidusiems kitų privačios žemės  savininkų, valstybės ir

gyventojų teisėtus interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus, taikomos

įstatymų nustatytos sankcijos.

Valstybinės

institucijos,  kiti fiziniai  ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės žemės

savininkai negalėjo naudotis žeme, ją valdyti ir ja disponuoti, o žemės naudotojai

negalėjo tinkamai naudoti žemės, privalo atlyginti dėl to susidariusius

nuostolius žemės savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai

ir  juridiniai asmenys, dėl kurių veiklos jų naudojamoje žemėje  buvo pažeisti

kitų žemės naudotojų ar gyventojų interesai ir aplinkos apsaugos reikalavimai,

privalo atlyginti dėl šių pažeidimų padarytą žalą.

V. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

35

straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė ir jos teritorijos tvarkymas

Žemės

ūkio paskirties žemę sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui

ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti naudojami arba skirti naudotis žemės

sklypai, tarp jų žemės ūkio naudmenos, žemė, užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių

pastatų, kiemai, keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir

kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.

Žemės

ūkio paskirties žemės teritorija, atsižvelgiant į žemės savininkų, naudotojų ir

visuomenės interesus, tvarkoma pagal parengtus ir apskrities viršininko patvirtintus

žemėtvarkos projektus: tikslinamos esamų žemėnaudų ribos; formuojamos naujos

žemėnaudos; statomos ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės gamybiniai pastatai,

tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas;

paverčiami žemės ūkio naudmenomis miškai, pelkės ir krūmai.

Į

žemės  ūkio paskirties žemėnaudas įsiterpusių miškų priskyrimo miškų ūkio

paskirties žemei ir šių miškų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Po kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų patvirtinimo maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą, piliečių

įsigyjamą privatinėn nuosavybėn ūkininko ūkiui plėsti arba naujam ūkininko

ūkiui steigti, arba (kai piliečiai yra žemės ūkio įmonių nariai) bendrai žemės

ūkio veiklai (kai įsigyta žemė bus išnuomojama šioms žemės ūkio įmonėms),

nustato apskrities viršininkas pagal nustatyta tvarka parengtą žemėtvarkos

projektą arba administracinės teritorijos žemėtvarkos schemą.

Žemės ūkio paskirties žemės, išsinuomojamos

ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ūkininko ūkiui plėsti arba žemės ūkio

įmonei, maksimalus plotas neribojamas, jeigu išsinuomojamų žemės sklypų ribos

ir jų teritorijos tvarkymas suderintas su apskrities viršininko patvirtintu

žemėtvarkos projektu.

Žemės

ūkio paskirties žemės, įsigyjamos arba išsinuomojamos kitai žemės ūkio veiklai,

maksimalų plotą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

36

straipsnis. Žemės ūkio įmonių naudojama žemės ūkio

paskirties žemė

Valstybinės

ir valstybinės akcinės žemės ūkio įmonės naudoja išsinuomotą valstybinę arba

privačią žemę.

Kitos

žemės ūkio įmonės naudoja išsinuomotą privačią žemę, joms suteiktą įstatymo

"Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą  atstatymo

tvarkos ir sąlygų" nustatyta tvarka, ir išnuomotą valstybės reikmėms

išperkamą žemę, taip pat išnuomotą laisvą valstybinio žemės fondo žemę.

Žemės

ūkio įmonių žemėnaudos tvarkomos ir žemė naudojama pagal žemėtvarkos projektus.

37

straipsnis. Ūkininko ūkio žemė

Ūkininko

ūkio žemei priskiriamos įsigytos privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotos

daugiau kaip 3 metams žemėnaudos, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka

įregistruotos apskrities viršininko administracijoje kaip ūkininko ūkis.

Ūkininko

ūkis registruojamas pagal suinteresuoto asmens ir valstybinį  žemės  kadastrą

tvarkančios  įstaigos  pateiktą informaciją tokiomis sąlygomis:

1)

jeigu asmuo, kurio vardu registruojamas ūkis, yra Žemės ūkio  ministerijos

nustatyta tvarka pripažintas pasirengusiu ūkininkauti.  Pasirengimo ūkininkauti

reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris paveldi ūkininko ūkio žemę, taip pat

ūkininko sutuoktiniui ir vaikams, kuriems perleidžiama ūkininko ūkio žemė;

2)

jeigu žemėnaudoje (išskyrus išnuomotą kitiems asmenims žemę) yra ne mažiau kaip

3 ha žemės ūkio naudmenų arba, kai jos naudotojas  specializavosi  auginti

prekinę  augalininkystės produkciją, - ne mažiau kaip 0,3 ha žemės ūkio

naudmenų;

3)

jeigu asmuo, kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis:

gyvena

arba kuriasi ūkininko ūkio sodyboje;

gyvena

ne toje vietovėje, kur yra ūkininko ūkis, tačiau turi galimybę savarankiškai

organizuoti žemės ūkio darbus.

Ūkininko

ūkio  žemę  gali  sudaryti  šeimos  narių - sutuoktinių, tėvų (įtėvių) ir vaikų

(įvaikių), taip pat kartu gyvenančių brolių arba seserų - privati žemė,

sujungta valdyti bendrosios nuosavybės teise arba perduota naudotis vienam iš

šių asmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

38

straipsnis. Kita žemės ūkio paskirties žemė

Žemės

ūkio paskirties žemė, nustatyta tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba

neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme. Jos

naudotojai gali būti:

1)

asmenys, naudojantys žemės ūkio produkcijos gamybai įsigytus privatinėn

nuosavybėn arba išsinuomotus privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2)

asmenys, kuriems valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, tarnybinėms

žemės daloms, sodininkystei ir daržininkystei;

3)

mokslo ir mokymo įstaigos, miškų urėdijos, kitos šio įstatymo 22 straipsnyje

nurodytos įstaigos ir organizacijos, kurios joms suteiktus valstybinės žemės

sklypus naudoja žemės ūkio produkcijos gamybai;

4)

kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš laisvos valstybinės

žemės fondo žemės ūkio produkcijos gamybai.

39

straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės apsauga

Valstybinės

žemės plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos arba kitos  žemės naudmenos,

pagal savo dirvožemių savybes tinkamos paversti žemės ūkio naudmenomis,

parduodami, suteikiami naudotis arba išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

Naudojant

privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, žemės ūkio naudmenos turi

būti saugomos nuo dirvožemių alinimo, vėjo ir vandens erozijos, apaugimo

krūmais ir mišku, supelkėjimo ar kitokio ūkinių savybių pablogėjimo. Vykdant

statybas ar eksploatuojant gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis

neturi būti sunaikintas, bet panaudotas žemės ūkio naudmenoms gerinti, o

pažeistos žemės turi būti rekultivuotos.

Žemės

ūkio paskirties žemė gali būti perleidžiama arba suteikiama naudotis kitai

paskirčiai tik pagal nustatyta tvarka parengtus teritorinio planavimo

dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus,  įvertinus žemės

perleidimo (suteikimo) tikslingumą, žemės  ūkio gamybos nuostolius ir fizinių

bei juridinių asmenų  galimus nuostolius  dėl  žemės  naudojimo pagrindinės

tikslinės paskirties pakeitimo bei numačius šių nuostolių kompensaciją.

Lėšos,

gautos už žemės ūkio paskirties žemės pagrindinės tikslinės paskirties

pakeitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos kitų

žemės ūkio paskirties naudmenų pavertimo žemės ūkio naudmenomis, žemės ūkio

naudmenų vertės padidinimo ir jų dirvožemio savybių gerinimo darbams finansuoti

bei kompensacijai už valstybės išperkamą žemę ir mišką mokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VI. MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

40

straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

Miškų

ūkio paskirties žemę sudaro:

1)

mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus;

2)

kita miško žemė: neatžėlusios biržės, degimai, retmės, laukymės,  dykynės,

kvartalų  ir  priešgaisrinės  linijos, proskiebiai;

3)

žemė, kurią užima miško keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio

poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai;

4)

žemė, skirta miškui įveisti;

5)

žvėrių pašarų aikštelės, miškuose įsiterpusios kitos žemės naudmenos.

Miškų

ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą ir apsaugą reguliuoja Miškų įstatymas.

Lėšos,

gautos miško žemės pagrindinei tikslinei paskirčiai pakeisti, naudojamos

miškams įveisti, jiems atkurti, prižiūrėti ir saugoti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Miškų

ūkio paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos, kol nėra naudojamos pagal

pagrindinę tikslinę paskirtį, turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos

gamybai.

41

straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės savininkai ir naudotojai

Miškų

ūkio paskirties žemės savininkai yra piliečiai, susigrąžinę  privatinėn

nuosavybėn buvusį mišką arba mišku apaugusią žemę, taip pat žemės reformos metu

gavę neatlygintinai arba  pirkę  miško.  Maksimalų  vienam  asmeniui privatinėn

nuosavybėn įsigyjamo miško plotą po kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų patvirtinimo nustato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.

Valstybinė

miškų ūkio paskirties žemė suteikiama naudotis ir  valdyti miškų urėdijoms,

nacionaliniams ir regioniniams parkams. Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai

yra valstybės miškų valdymo institucijos, kurios įgyvendina miškų atkūrimo,

priežiūros ir apsaugos priemones.

Ūkininkams

ir žemės ūkio įmonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiami

naudotis arba išnuomojami į jų žemėnaudų teritoriją įsiterpę valstybinių miškų

sklypai, pagal savo  plotą,  dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi

naudoti miškų ūkio veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VII. KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ

42

straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

Konservacinės

paskirties žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka suteikta arba priskirta:

1)

valstybiniams rezervatams;

2)

gamtos, istorijos, archeologijos ir kultūros paminklų teritorijoms;

3)

valstybinių  nacionalinių ir  regioninių parkų bei monitoringo teritorijų

rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4)

kitiems gamtos objektams, kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių

objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės

paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos

įstatymas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Papildoma

tikslinė  konservacinė  paskirtis  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka gali būti nustatoma ir kitų kategorijų žemėse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

43

straipsnis. Kitos paskirties žemė

Kitos

paskirties žemę sudaro žemės sklypai, nustatyta tvarka piliečių įsigyti

privatinėn nuosavybėn,  taip pat suteikti naudotis arba išnuomoti:

1)

privačioms namų valdoms išdėstyti;

2)

įvairios  paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams

statyti ir eksploatuoti;

3)

transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms;

4)

naudingosioms  iškasenoms, durpynams  ir  požeminiam vandeniui eksploatuoti;

5)

krašto apsaugos tikslams;

6)

rekreacijai;

7)

miestų, miestelių ir kaimų bendram (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių

poreikiams;

8)

kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.

Valstybinės

žemės ploto poreikis kitos paskirties žemės naudotojams nustatomas pagal

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų bei valstybinių tarnybų

patvirtintus normatyvus.

Įstatymų

ir  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nutarimų numatytais  atvejais  žemė

kitai  paskirčiai  perleidžiama, suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal

susitarimą tik parengus teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės

skyrimo) projektus.

Kitos

paskirties  žemė tvarkoma nepažeidžiant nustatyta tvarka patvirtintų statybos

arba suplanavimo projektų.

Kitos

paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos iki jų panaudojimo pagal

pagrindinę specialią  paskirtį turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos

gamybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IX. VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44

straipsnis. Valstybinio vandenų fondo žemė

Valstybinio

vandenų fondo žemę sudaro žemės plotai, kuriuos užima:

1)

teritorinė jūra;

2)

Kuršių marios;

3)

upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25

kvadratiniai kilometrai, arba jungiančios valstybiniam vandenų fondui

priskirtus ežerus;

4)

privačion nuosavybėn nesusigrąžinti ežerai, didesni kaip 5 ha, ir kiti, jeigu

juos jungia valstybiniam vandenų fondui priskirtos upės  arba jie  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirti valstybiniam vandenų fondui;

5)

valstybės  ir savivaldybių biudžeto lėšomis įrengti neprivatizuoti vandens

telkiniai.

Valstybiniam

vandenų  fondui priskirtų vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas.

X. LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

45

straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondas

Laisvos

valstybinės žemės fondą sudaro valstybinė žemė, kuri nėra suteikta  naudotis

fiziniams  ir juridiniams asmenims, neišnuomota ir neperleista privatinėn

nuosavybėn.

Laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko apskrities viršininkas, išskyrus žemę,

perduotą valdyti vietos savivaldos institucijoms.

Laisvos

valstybinės žemės fondo žemė parduodama, suteikiama naudotis ar išnuomojama,

nustačius atskirų jos sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo  paskirtį ir atlikus

būtinus teritorijos optimizavimo, tvarkymo ir žemės gerinimo darbus, šio

įstatymo ir (kai žemė nuomojama) Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

XI. VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

46

straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos paskirtis

Valstybinės

žemėtvarkos paskirtis:

1)

rengti valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas bei šalies

administracinių teritorijų žemėtvarkos schemas kaip sudėtinę teritorinio

planavimo (kraštotvarkos) dalį;

2)

rengti žemėtvarkos projektus administracinėms riboms nustatyti  arba

pakeisti,  kitus administracinių teritorijų tvarkymo projektus;

3)

rengti žemėtvarkos projektus žemei paimti visuomenės poreikiams ir žemei

suteikti vietos savivaldos institucijoms bei gyventojų bendram naudojimui,

valstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

4)

rengti žemėtvarkos projektus žemei išpirkti, perleisti ir žemės mainams,

naujoms žemėnaudoms suformuoti arba esamoms pertvarkyti,  specialioms  žemės

naudojimo sąlygoms, veiklos apribojimams bei servitutams nustatyti;

5)

rengti žemėtvarkos projektus žemės ūkio įmonių ir pagal atskirus  užsakymus

ūkininkų ūkių bei kitų žemės naudotojų žemėnaudoms  tvarkyti  ir  racionaliam

žemės  naudojimui organizuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

47

straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos darbų atlikimas

Valstybinės

žemėtvarkos darbai atliekami valstybės, žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų

lėšomis.

Valstybinės

žemėtvarkos  darbus  organizuoja,  jiems metodiškai vadovauja Valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinės

žemėtvarkos darbus atlieka apskrities viršininko administracija, valstybinės

įmonės ir organizacijos bei jų pasitelktos kitos įmonės ir organizacijos.

Žemėtvarkos

proceso tvarką, žemėtvarkos projektavimo ir tyrinėjimo darbų turinį nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

48

straipsnis. Privatūs matininkai

Privačiu

matininku gali būti asmuo, turintis specialųjį aukštąjį arba aukštesnįjį

išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka gautą licenciją atlikti geodezijos,

topografijos ir kartografijos darbus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka gavęs leidimą dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus.

Privačių

matininkų teises, pareigas, atsakomybę ir leidžiamų vykdyti darbų rūšis nustato

įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

XII. VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

49

straipsnis. Valstybinio žemės kadastro paskirtis

Valstybinio

žemės kadastro paskirtis - pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą

sistemą kaupti ir atnaujinti informaciją apie žemės sklypų priklausomybę, jų

plotą ir vertę, žemės naudojimo  sąlygas ir apribojimus, kitas žemės, kaip

nuosavybės ar naudojimo objekto, ir žemės sklype esančio kito nekilnojamojo

turto charakteristikas, žemės pasiskirstymą pagal jos savininkus, naudotojus ir

žemės naudmenas.

Registruojant

žemės sklypus ir žemėnaudas, rengiami ir tikslinami  žemės  kadastro

žemėlapiai,  kuriuose  pažymimi įregistruoti žemės sklypai ir kiti nekilnojamojo

turto bei gamtos objektai, turintys įtakos žemės sklypo vertei ir žemės

naudojimo sąlygoms. Žemės  kadastro  žemėlapių turinį nustato valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinio

žemės  kadastro  duomenys  yra  oficiali informacija apie Lietuvos Respublikos

žemės fondą, jo naudojimą ir priklausomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

50

straipsnis. Valstybinio žemės kadastro tvarkymas

Valstybinį

žemės kadastrą sudaro ir tvarko apskrities viršininko administracija ir

valstybinės įmonės įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Valstybiniam

žemės  kadastrui  reikalingus  matavimų, dirvožemių tyrimo, žemės apskaitos ir

vertinimo darbus atlieka valstybinės įmonės ir organizacijos arba jų

pasitelktos kitos įmonės, organizacijos ir privatūs matininkai.

Juridiniai

ir  fiziniai  asmenys  bei  valstybinės ir savivaldos institucijos žemės

kadastrą tvarkančioms įstaigoms privalo teikti būtiną informaciją apie jų

naudojamą arba jų dispozicijoje  esančią žemę, taip pat apie žemės sklypuose

esančius statinius bei įrenginius.

Valstybiniam

žemės kadastrui sudaryti reikalingi darbai vykdomi  valstybės,  savivaldybių,

žemės savininkų ir žemės naudotojų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

51

straipsnis. Valstybinio žemės kadastro duomenų naudojimas

Valstybinio

žemės kadastro duomenys teikiami valstybinėms institucijoms, fiziniams bei

juridiniams asmenims ir naudojami:

1)

valstybinės žemės išteklių naudojimo politikai formuoti ir įgyvendinti;

2)

žemės informacinei sistemai kurti ir eksploatuoti;

3)

valstybiniam  žemės gerinimo bei apsaugos priemonių planavimui;

4)

gamtos išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

5)

žemėtvarkos projektams ir schemoms rengti;

6)

žemės sklypo oficialios rinkos kainai nustatyti;

7)

žemės įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

8)

žemės  apmokestinimui ir mokesčių už žemę sistemos formavimui;

9)

žemės naudojimo valstybinei kontrolei;

10)

informacijai  apie žemę  statistiniuose ir kituose oficialiuose leidiniuose;

11)

Nekilnojamojo turto registro duomenims papildyti ir atnaujinti.

Už

valstybinio žemės kadastro informaciją suinteresuoti asmenys apmoka Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

XIII. ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

52

straipsnis. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės turinys

Žemės

naudojimo  valstybinę  kontrolę  pagal  Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintus nuostatus vykdo šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytos

institucijos.

Žemės

naudojimo valstybinės kontrolės metu:

1)

atliekamas programų, projektų, schemų, kitų teritorinio planavimo dokumentų,

susijusių su pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų

ribų ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimais, derinimas bei ekspertizė;

2)

sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos žemės naudojimo

tvarkos.

53

straipsnis. Atsakomybė už žemės įstatymų pažeidimus

Fiziniai

ir  juridiniai asmenys  traukiami  drausminėn, administracinėn, materialinėn ir

baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu:

1)

savavališkai užėmė žemės sklypus;

2)

pažeidė arba sunaikino riboženklius, geodezinius ženklus ir punktus bei

užkonservuotus gręžinius;

3)

žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

4)

nesilaikė nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir veiklos

apribojimų;

5)

nevykdė pareigų sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal

paskirtį;

6)

nevykdė  privalomų priemonių  žemės  ūkio  naudmenų dirvožemiams gerinti ir

apsaugoti;

7)

pažeidė kitų žemės naudotojų ir gyventojų interesus;

8)

nesilaikė kitų žemės suteikimo metu ar žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų;

9)

trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį;

10)

padarė kitokių žemės naudojimo santykius reguliuojančių įstatymų pažeidimų.

Savavališkai

užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto  naudojimo  metu  įdėtų

sąnaudų.  Žemės  sklypai savavališkai užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir

piliečių lėšomis turi būti taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal

paskirtį.

54

straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas

Fiziniai

ir juridiniai asmenys, pažeidę nustatytas žemės naudojimo sąlygas, įstatymų

nustatyta tvarka privalo atlyginti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims

bei valstybei padarytus nuostolius.

XIV. ŽEMĖS GINČAI

55

straipsnis. Žemės ginčų sąvoka

Žemės

ginčai - tai ginčai, kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:

1)

žemės savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų

pažeidimo;

2)

žemės savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių,

įstaigų, organizacijų - dėl neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis

priklausančio nuosavybės teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

3)

žemės savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame

žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos), kuria  daroma  žala  nuosavybės

teise  priklausančiai arba nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;

4)

žemės savininkų bei valstybinės žemės naudotojų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar apskrities viršininko - dėl žemės sklypo paėmimo, atlyginimo

būdo ir dydžio;

5) žemės savininkų bei žemės nuomininkų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties

keitimo ar (ir) specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei veiklos apribojimų

nustatymo;

6)

žemės nuomotojų ir šios žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;

7)

žemės bendrasavininkių - dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo,

naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

56

straipsnis. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės

ginčus nagrinėja teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių

susitarimu  žemės bei kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių,

gali būti perduoti spręsti trečiųjų teismui,  kurio  nuostatus  tvirtina

Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

57

straipsnis. Tarptautinės sutartys

Tais

atvejais,  kai Lietuvos  Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos

kitokios žemės naudojimo taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai,

yra taikomos tarptautinės sutarties  taisyklės,  jeigu  jos  neprieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

58

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus

Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                               ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato žemės nuosavybės,

valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje.

Žemės santykiai  reguliuojami

taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų

poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui

ir  plėtojimui,  gamtinės  aplinkos išsaugojimui

ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės,

valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

žemė  -  svarbiausia gamtinės

aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančius sausumos, vandens ir miško   plotus,

apibūdinama  gamtinėmis  ir  ūkinėmis charakteristikomis.

Žmogaus  veikloje žemė yra nekilnojamas turtas,

pagrindinė priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė

kitoms  ūkio  šakoms  plėtoti,  gyvenamųjų  vietovių,

infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Žemės

santykių reguliavimo objektas yra visa Lietuvos

Respublikos teritorija, įskaitant  racionaliam  žemės  naudojimui

reikalingus žemės paviršiaus,  oro  erdvės sluoksnius,

vidaus ir teritorinius vandenis;

žemės sklypas - teritorijos dalis,

turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį;

žemėnauda - žemės sklypas arba

bendra ūkine veikla susieti du ir daugiau žemės sklypų,

nustatyta tvarka įteisinti naudotis fiziniam arba juridiniam asmeniui;

žemės  valda (žemėvalda) -

privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas

žemės sklypas arba žemėnauda;

žemės  naudmenos  -  žemės

plotai,  nuo  kitų  plotų besiskiriantys jiems

būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais;

žemės ūkio naudmenos -

žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos,

ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti be papildomų

gerinimo priemonių žemės ūkio produkcijai auginti;

žemės naudotojas - neišnuomotos

privačios žemės savininkas arba  fizinis  ar juridinis

asmuo, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar

suteikta naudotis valstybinė žemė arba išnuomota privati

žemė;

žemės servitutai - žemės

savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų

nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims

ribotai naudotis žemės sklypo dalimi;

valstybinis žemės kadastras - Lietuvos

valstybinio kadastro dalis, apimanti visumą žinių

apie žemės kiekį, sudėtį, vertę, ūkinio naudojimo būklę ir teisinę

priklausomybę;

valstybinė žemėtvarka - visuma

priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos žemės fondo

valstybiniam valdymui ir žemės santykių reguliavimui, kurios laiduoja:

1) teisines ir organizacines sąlygas  visuomenei

naudingai  ir  bendrai  tautos gerovei reikalingai

ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius

ūkinius ir infrastruktūros objektus bei kitus gamtos

išteklius; 2) valstybės ir jos piliečių žemės

nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą;

žemės paėmimas

visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka žemės išpirkimas iš

žemės savininkų arba valstybinės žemės naudojimo teisės bei valstybinės žemės

nuomos sutarties nutraukimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba apskričių

viršininkams nustačius, jog ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams;

žemės ūkio įmonė - įmonė,

kurios pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio

produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui ir kuri šiai veiklai naudoja

žemės ūkio naudmenas;

ūkininkas  -  asmuo, besiverčiantis

prekine žemės ūkio produkcijos  gamyba ir

naudojantis šiai veiklai žemės ūkio paskirties

žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

3 straipsnis. Žemės nuosavybė

Žemės nuosavybė - tai žemės

savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja

naudotis ir disponuoti. Įgyvendindamas savo teises,

žemės  savininkas  neturi  pažeisti  Lietuvos

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių

ir laisvių.

Visa žemė Lietuvos Respublikoje nuosavybės

teise priklauso tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis žemė

gali priklausyti nuosavybės teise užsienio valstybėms

įkurti.

Žemė bendrosios nuosavybės teise šiame

įstatyme numatytais atvejais gali priklausyti keliems piliečiams

arba piliečiams ir valstybei.

4 straipsnis. Išimtinė valstybės nuosavybės

teisė į tam tikrą žemę

Lietuvos Respublikai išimtinės

nuosavybės teise priklauso žemė,  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės  nustatyta  tvarka priskirta:

1)  valstybinės reikšmės keliams

ir bendrojo naudojimo geležinkeliams;

2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

3) valstybinės reikšmės miškams;

4)  valstybinės  reikšmės  istorijos,

archeologijos ir kultūros  objektams. Tokių

objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos

Seimas;

5) valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

6) teritorinės jūros kontinentiniam šelfui.

Lietuvos   Respublikai  išimtinės

nuosavybės  teise priklausančios žemės įsigyti

privatinėn nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai

ir poįstatyminiai aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės

fondas

Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje

esanti žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.

Lietuvos Respublikos žemės fondas naudojamas

atsižvelgiant į visuomenės interesus  bei  aplinkos

apsaugos  reikalavimus, laikantis:

1) įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų;

2) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties, veiklos apribojimų, žemės servitutų ir teritorijos

tvarkymo reikalavimų, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka parengti žemėtvarkos projektai bei kiti

teritorinio planavimo dokumentai.

Pagal pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro:

1) žemės ūkio paskirties žemė;

2) miškų ūkio paskirties žemė;

3) konservacinės paskirties žemė;

4) kitos paskirties žemė.

Nesuteikta naudotis ir neišnuomota valstybinė

žemė sudaro laisvos valstybinės žemės fondą.

Žemė,  kurią  užima  neprivatizuoti

vandenys,  sudaro valstybinio vandenų fondo žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

6 straipsnis. Valstybinės žemės valdymo teisė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu

valstybinės žemės valdymo teisė suteikiama valstybinėms institucijoms, vietos

savivaldos institucijoms, miškų urėdijoms, nacionalinių ir regioninių parkų

administracijoms, iš valstybės biudžeto išlaikomoms valstybinėms įstaigoms ir

valstybinėms įmonėms. Kitą valstybinę žemę apskrities teritorijoje valdo

apskrities viršininkas.

Valstybinės  žemės  valdytojas

turi teisę neviršydamas suteiktų įgaliojimų

naudoti žemę, laikotarpiui iki 3 metų ją išnuomoti

kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat

priimti sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis

fiziniams ir juridiniams  asmenims,  jeigu įstatymuose

ar teisės aktuose nenumatyta kitaip. Žemės

naudojimo, jos nuomos arba suteikimo naudotis juridiniams

ir fiziniams asmenims bendrą tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

7 straipsnis. Žemės savininkų teisės

Žemės savininkas turi teisę:

1) parduoti, palikti testamentu, dovanoti,

įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti laikinai ja

naudotis kitiems fiziniams ir  juridiniams  asmenims,

laikydamasis  įstatymų nustatytos tvarkos;

2) užsiimti  bei leisti

kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų

nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti savo žemės sklype žemės

servitutus;

4) įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs  leidimą, pakeisti

pagrindinę tikslinę  žemės naudojimo paskirtį;

5) reikalauti panaikinti arba pakeisti

žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai

nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;

6) kreiptis  į teismą

arba valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią

instituciją dėl žemės nuosavybės teisių pažeidimo,

gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui

šiuo pažeidimu padarytus nuostolius;

7) naudoti privataus žemės sklypo teritoriją

ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties,  specialiųjų

žemės ir miško naudojimo sąlygų, veiklos apribojimų

ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius, melioruoti

žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti

tvenkinius ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;

8) naudoti savo ūkio reikalams (ne

pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes,

požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą

ir nuomą nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo

ir apsaugos reikalavimų. Žemės savininkas savo sklype

esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti ne savo ūkio

reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

9) disponuoti savo žemės sklype

išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.

Šios žemės savininkų teisės gali būti

apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Žemės naudotojų teisės

Privačios ir valstybinės žemės nuomininkai

ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos suteikė teisę

naudotis žeme, turi teisę:

1) naudoti žemės sklypo teritoriją

savo ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdami

nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties,  specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų, žemės servitutų bei žemės

nuomos sutartyje arba valstybinės žemės suteikimo naudotis

dokumentuose nustatytų sąlygų;

2) naudoti savo ūkio reikalams (ne

pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes,

požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), jeigu žemės nuomos

sutartyje arba valstybinės žemės suteikimo naudotis

dokumentuose nėra numatyta kitaip, laikydamiesi

įstatymų  ir Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatytų jų eksploatavimo ir apaugos reikalavimų;

3) disponuoti žemės sklype išauginta

produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis,

jei žemės nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

9 straipsnis. Žemės naudotojų pareigos

Žemės naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal pagrindinę

tikslinę jos naudojimo paskirtį;

2) laikytis žemės sklypui nustatytų

specialiųjų žemės ir miško naudojimo  sąlygų,

teritorinio  planavimo dokumentuose apibrėžtų statybas

ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, žemės

servitutų, valstybinės žemės suteikimo naudotis

dokumentuose nustatytų arba  žemės nuomos sutartyje

numatytų kitų žemės naudojimo sąlygų;

3) racionaliai naudoti ir tausoti

žemės ūkio ir rekreacines naudmenas, mišką, vandenis, leistas

eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos išteklius

bei kraštovaizdžio savybes;

4) įgyvendinti  įstatymuose ir

poįstatyminiuose aktuose numatytas priemones  žemės,

miško  ir vandenų apsaugai nuo užteršimo,

žemės ūkio naudmenų dirvožemių apsaugai nuo erozijos ir

nualinimo, aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė;

5) laikytis melioracijos įrenginių ir

kelių priežiūros bei eksploatavimo, miškų tvarkymo, apsaugos, naudojimo

ir atkūrimo reikalavimų;

6)  vykdant  statybas  ir

eksploatuojant  naudingąsias iškasenas, laikytis įstatymų

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kad būtų

išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos

žemės;

7) savo naudojamuose žemės sklypuose

vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir

gyventojų interesų;

8) leisti vykdyti žemės ir jos gelmių

tyrimus ir matavimus, šalims suderinus tyrimų trukmę, sklypų

ribas, darbų atlikimo laiką ir  nuostolių

kompensaciją,  nenaikinti  ir  nežaloti užkonservuotų

gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;

9)  leisti  statyti  geodezinius,

geofizinius  ženklus pastatuose, statiniuose ir žemėje bei

juos saugoti.

10 straipsnis. Žemės naudojimo sąlygos ir

veiklos apribojimai

Specialiąsias žemės  ir miško

naudojimo sąlygas sudaro nustatyta tvarka patvirtinti

nuostatai ir reikalavimai:

1) žemės ir miško naudojimo saugomose

teritorijose;

2) krūmų,  pelkių, akmenynų,

kitų nenaudojamų  žemių, natūralių pievų bei ganyklų

naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas žemės naudmenas;

3) rekreacinių teritorijų ir objektų,

gamtos, istorijos, archeologijos ir  kultūros

objektų, jų apsaugos zonų, kitų vertingų

kraštovaizdžio  objektų,  paskirų  miško  sklypų

eksploatavimo ir apsaugos;

4) valstybinio geodezinio pagrindo punktų

eksploatavimo ir apsaugos;

5) išsaugoti požeminio vandens

monitoringo stebimuosius gręžinius, užkonservuotus naftos

gręžinius ir išžvalgytų telkinių reperius;

6) laikytis kitų įstatymų nustatytų žemės ir

miško naudojimo sąlygų.

Veiklos  apribojimai  žemės  sklypams

nustatomi  pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijų

planavimo dokumentus.

Žemės sklypai perleidžiami ir išnuomojami

nekeičiant jiems nustatytų žemės naudojimo sąlygų.

Žemės naudotojai, nesilaikantys

nustatytų žemės naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų,

traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka ir

privalo atlyginti turto savininkams už jiems padarytą žalą bei

kompensuoti už aplinkai ir visuomenei padarytą žalą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

11 straipsnis. Žemės servitutai

Žemės servitutai nustatomi:

1) įstatymų;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius;

3)  žemės  savininkų  ir

fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio  susitarimu,

sudarant rašytinę sutartį. Sutartys, kuriomis

nustatyta privačios žemės savininko prievolė

leisti naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės

sklypo dalimi kitiems asmenims, tvirtinamos notariškai.

Žemės   servitutai,  išskyrus

nustatytus  įstatymų, įregistruojami Nekilnojamojo turto

registre.

Žemės savininkams ir kitiems

naudotojams už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus

privačios žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų

pagal šio straipsnio pirmosios dalies 3 punktą)

gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka suinteresuotų asmenų ar valstybės

lėšomis. Privačios žemės savininkams už nuostolius dėl žemės

savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio

susitarimu nustatytų servitutų gali būti atlyginama

šalių susitarimu suinteresuotų asmenų lėšomis.

Šio straipsnio pirmosios dalies

1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti ir įregistruoti žemės

servitutai kartu su žemės sklypo  nuosavybės  bei naudojimo

teisės perleidimu pereina kitiems asmenims.

Žemės servitutai panaikinami šia tvarka:

1) nustatyti įstatymų - įstatymu;

2) nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

arba apskrities viršininko sprendimais - šių institucijų sprendimais;

3) nustatyti žemės savininkų

ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio

susitarimu - šalių susitarimu arba teismo sprendimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

12 straipsnis. Žemės teisinis registravimas

Žemės sklypai, juose esantys

pastatai, statiniai bei kitas nekilnojamasis turtas, nuosavybės

ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą,

šių teisių apribojimai, turto savininko prievolės

bei  kitų asmenų  teisės į  nekilnojamąjį

turtą registruojami Nekilnojamojo turto registre Lietuvos

Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės teisinio registravimo įrašai

tikslinami:

1) pasikeitus žemės sklypo savininkui;

2) padidėjus arba sumažėjus žemės sklypui;

3)  padalijus  žemės  sklypą

bendrasavininkiams  arba atidalijus bendrasavininkiams jų

bendro žemės sklypo dalį;

4) perdalijus bendrai valdomo

žemės sklypo plotą tarp bendrasavininkių ar

kitaip pasikeitus bendrasavininkių dalims;

5) prijungus kitą žemės sklypą;

6) išnuomojus ar kitaip

perleidus naudoti žemės sklypą ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui;

7) pasikeitus specialiosioms

žemės naudojimo sąlygoms ir veiklos   apribojimams

arba   kitoms  žemės  kadastro charakteristikoms.

Valstybinį  žemės  kadastrą  tvarkančios

įstaigos gali motyvuotai  atsisakyti  registruoti

žemę, jeigu teisę į ją patvirtinantys

dokumentai neatitinka norminių aktų. Ginčai, kilę dėl žemės

registravimo, sprendžiami teismine tvarka.

Valstybinį  žemės kadastrą tvarkančios

įstaigos išduoti dokumentai apie žemės sklypo teisinę

registraciją yra pagrindinė oficiali valstybinė informacija

apie žemės nuosavybės bei žemės naudojimo teisę ir kitais dokumentais

nekeičiama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

II. ŽEMĖS SANDORIAI

13 straipsnis. Žemės sandoriai

Žemės sandoriai yra fizinių ir

juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama  sukurti,

pakeisti  ar  panaikinti  žemės nuosavybės,

valdymo ar naudojimo teises ir su tuo susijusias

prievoles.

Žemės sandoriams taikomos šio įstatymo,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės

normos. Esant įstatymų kolizijai, taikomos šio įstatymo normos.

14 straipsnis. Žemės sandorių forma

Žemės sandoriai sudaromi raštu. Privačios

žemės sandoriai (išskyrus žemės  nuomos ir

panaudos) turi būti patvirtinti notariškai.

Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis - žemės

sklypo (sandorio  objekto) planas,  patvirtintas

valstybinės žemėtvarkos tarnybos.

Visi žemės sandoriai per

tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto

registre įstatymų nustatyta tvarka.

Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę

įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

15 straipsnis. Žemės sandorių objektas ir

rūšys

Žemės sandorio objektas yra

nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės

sklypas arba tokio žemės sklypo dalis

bendrojoje nuosavybėje.

Įstatymų nustatyta tvarka gali

būti sudaromi šie žemės sandoriai:

1) valstybinės žemės sklypų pardavimas

privačion nuosavybėn, perleidimas privačion  nuosavybėn

neatlygintinai,  mainai  į privačią žemę, nuoma,

panauda, susitarimai dėl servitutų;

2) privačios  žemės  sklypų

pirkimas  ir  pardavimas, dovanojimas, mainai, nuoma,

panauda, įkeitimas, susitarimai dėl servitutų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

16 straipsnis. Žemės perleidimo sutarties

turinys ir sąlygos

Žemės perleidimo sutartyse turi būti

nurodoma:

1) sutarties šalys (vardai,

pavardės, juridinio asmens pavadinimas, adresai,

asmens kodai);

2) žemės sandorio objektas ir

pagrindiniai žemės kadastro duomenys, apibūdinantys perleidžiamą

žemės sklypą;

3) įrašai,  rodantys žemės

savininko valią  perleisti sutartyje nurodytą žemės

sklypą;

4) perleidžiamo žemės sklypo kaina (vertė);

5) parduodant žemę išsimokėtinai - mokėjimo

terminai;

6) perleidžiamam žemės sklypui nustatyti

žemės servitutai, žemės naudojimo sąlygos ir kiti apribojimai.

Žemės perleidimo  sutartyje gali

būti nustatytos šios perleisto žemės  sklypo

valdymą  ir disponavimą ribojančios sąlygos:

1) išlaikyti iki gyvos galvos

(sutarties galiojimo metu negalima perleisti žemės

trečiajam asmeniui);

2) nekeisti pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne ilgiau

kaip 10 metų;

3) neperleisti žemės trečiajam asmeniui iki

žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10

metų, su žemės perleidėjo teise per šį laiką atpirkti žemę už

sutartyje fiksuotą kainą.

Tais atvejais, kai žemės savininkas

perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį

ši dalis turi būti atidalyta iš bendro

sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės sklypas

Nekilnojamojo turto registre. Atidalijamas žemės sklypas formuojamas

laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

17 straipsnis. Privačios žemės nuosavybės

teisė

Lietuvos Respublikos piliečiams priklauso

žemė:

1) susigrąžinta arba gauta nuosavybėn

neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų";

2) įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos

įstatymą bei šį įstatymą;

3) įsigyta iš kitų piliečių įstatymų

nustatyta tvarka pagal žemės perleidimo sutartis, taip pat paveldėta

pagal įstatymą arba testamentą.

Žemės savininkų teises saugo ir gina

valstybė. Privati žemė iš savininkų gali būti paimama tik šio

įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams

(teisingai atlyginant) ir šio įstatymo 33 straipsnyje numatytais

atvejais.

Kartu su įsigyjama žeme piliečiams

nuosavybės teise pereina žemės sklype  esantys vandenys

ir miškas, medžių ir krūmų želdiniai,

daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui

nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.

18 straipsnis. Privačios žemės perleidimo ir

padalijimo sąlygos

Privačios  žemės  sklypas gali

būti perleistas kitiems piliečiams, jeigu jie

perima savininkui nustatytas specialiąsias žemės  naudojimo  sąlygas,

veiklos  apribojimus  ir  žemės servitutus.

Jeigu perleidžiamuose žemės

sklypuose savininkas pasilieka nuosavybe pastatus, įrenginius

ar kitą nekilnojamąjį turtą, jam nustatomos  servituto  teisės

perleistuose  žemės sklypuose (privažiuoti prie

nuosavybės teise priklausančių objektų, tiekti elektrą, vandenį, tiesti

komunikacijas ir kt.).

Privati  žemė  perleidžiama  abiejų

šalių  tarpusavio susitarimu.

Piliečiai turi pirmumo teisę

pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, kurią

užima nuosavybės teise jiems priklausantys pastatai

ir įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų

aptarnavimui.

Parduodant privatine nuosavybe esančią

žemę nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, pirmumą

ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir

pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.

Parduodant privatinės nuosavybės

žemę miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse,

pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo

ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė

miesto ūkio, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei

statybai bei rekreacijai, jeigu ši žemė pagal

teritorinio planavimo dokumentus numatyta priskirti šioms

reikmėms.

Ūkinei-komercinei  veiklai žemę

gali įsigyti piliečiai, turintys įstatymo

nustatyta tvarka įregistruotą leidimą užsiimti šia veikla.

Bankrutavusio žemės savininko

žemė parduodama ir įsigyjama įstatymų nustatyta tvarka rinkos kaina.

Privačios žemės ūkio paskirties žemės

ir miško sklypai gali būti padalijami arba atskiriamos

jų dalys žemės perleidimui ar išnuomojimui tik suderinus

su žemėtvarkos projektu arba kitu nustatyta tvarka

patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu.

Privačios žemės sklypas gali būti

skaidomas į du ar daugiau sklypų, numatytų naudoti gyvenamajai,

visuomeninei ir ūkinei - komercinei statybai, tik jeigu ši

statyba nustatyta teritorinio planavimo dokumentuose ir

išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei užstatymo tankumas ir pobūdis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

19 straipsnis. Privačios žemės paveldėjimas

Privati žemė paveldima pagal

įstatymą ir pagal testamentą šiame  įstatyme ir Lietuvos

Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Paveldėtos žemės sklypas per

tris mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo  išdavimo

dienos  turi būti  įregistruotas Nekilnojamojo

turto registre. Jeigu vieną žemės sklypą paveldi keli

asmenys, šis žemės sklypas registruojamas visų priėmusių

palikimą asmenų vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu žemę paveldi ne Lietuvos

Respublikos pilietis, o kiti Lietuvos  Respublikos  ar  užsienio

valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, jie

įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą

žemės sklypą. Šis žemės sklypas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės  nustatyta  tvarka įpėdinio prašymu

parduodamas  jo  nurodytam  pirkėjui - Lietuvos

Respublikos piliečiui  arba  aukcione.  Išduodamame

paveldėjimo  teisės liudijime  nurodoma  pinigų

suma,  gauta pardavus žemę ir atskaičius

pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

20 straipsnis. Privačios žemės įkeitimas

Privati žemė įkeičiama įstatymų

nustatyta tvarka. Įkeičiant dalį žemės, ji turi būti

įregistruota valstybinį žemės kadastrą tvarkančioje įstaigoje kaip

atskiras žemės sklypas.

Žemės sklypo įkeitimo sutartys

sudaromos raštu, tvirtinamos notariškai  ir  nustatyta  tvarka

registruojamos  hipotekos įstaigose.

Įkeista žeme disponuoja žemės savininkas.

Įkaito turėtojui žemė nuosavybėn neperduodama.

Dalijant įkeistą žemės sklypą

asmenims, valdantiems ją bendrosios nuosavybės teise,

ar atsidalijant ją iš bendro žemės sklypo, kiekvienai daliai

tenka įsipareigojimai pagal įkeitimo sutartį proporcingai

sklypo vertei, jeigu bendrasavininkiai nesusitaria

kitaip.

Įkeisti žemės  sklypai gali

būti sujungiami į vieną, kreditoriams

susitarus dėl reikalavimų pagal įkeitimo sutartį

tenkinimo eilės. Sujungus du ar kelis žemės sklypus, kai įkeistas buvo

tik vienas iš jų, po sujungimo įregistravimo įkeitimas apima visą žemę.

Įkeista žemė gali būti perleista

tik sutikus piliečiui, kuriam ši žemė

perleidžiama. Šiuo atveju pilietis perima visus buvusio

žemės savininko įsipareigojimus pagal įkeitimo sutartis.

Įkeistos  žemės   savininkui

neįvykdžius   skolinio įsipareigojimo sutartyje nustatytu

terminu ir gavus įstaigos, kuriai įkeista žemė,

įspėjimą, kad negrąžinus skolos įkeista žemės

bus  parduota iš  varžytinių, ši  žemė

negali  būti perleidžiama kitiems asmenims, taip pat

įkeičiama, išnuomojama ar apsunkinama kitokiu  žemės disponavimo

ir naudojimo teisių suvaržymu.

Dalinant  įkeistą žemės sklypą

į kelis žemės sklypus, hipotekinis reikalavimas

nedalomas ir  apima visus  naujai suformuotus

žemės sklypus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

III. VALSTYBINĖ ŽEMĖS

NUOSAVYBĖ

21 straipsnis. Valstybinės nuosavybės žemė

Lietuvos valstybei priklauso: šio įstatymo

4 straipsnyje nurodyta žemė, valstybei dovanota ir

valstybės paveldėta žemė, kita žemė, įstatymų nustatyta

tvarka paimta, išpirkta ar kitokiu būdu įgyta valstybės nuosavybėn.

Žemę, grąžintiną pagal įstatymą "Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų", iki

jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė gali išnuomoti

Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybine žeme  gali naudotis

fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23

straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis

arba išnuomoja. Šių institucijų sprendimai dėl

žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės žemės nuomos

sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio

planavimo dokumentuose  numatomą pagrindinę  tikslinę

žemės naudojimo paskirtį,  turimos žemės kiekį

ir pateiktą žemės poreikio bei ūkinės veiklos

pagrindimą.

22 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas

naudotis ir nuomojimas

Valstybinė žemė suteikiama

neterminuotai arba terminuotai naudotis įstaigoms ir

organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto, nesudarant

valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės  suteikimo

naudotis  Krašto  apsaugos ministerijos nustatytiems

objektams tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Valstybinės žemės nuomojimo tvarką

nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

23 straipsnis. Institucijos, turinčios teisę

suteikti

naudotis ir nuomoti

valstybinę žemę

Teisę naudotis valstybine žeme suteikia:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2) apskrities viršininkas;

3) valstybinės žemės valdytojai.

Apskrities viršininkas ar kiti

valstybinės žemės valdytojai suteikia teisę naudotis žemės

sklypais, kurių dydis ir suteikimo atvejai yra nustatyti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

24 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas

privatinėn nuosavybėn

Valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn

nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos ir panaudos

sutartis, valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas

apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos

vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

IV. BENDROJI ŽEMĖS

NUOSAVYBĖ

25 straipsnis. Bendrosios žemės nuosavybės

sąvoka ir rūšys

Žemės sklypas gali priklausyti bendrosios

nuosavybės teise dviems ar keliems Lietuvos Respublikos

piliečiams arba valstybei ir vienam ar keliems piliečiams.

Galima žemės sklypo bendroji

nuosavybė su nustatytomis dalimis - dalinė

nuosavybė, o be nustatytų dalių - jungtinė

nuosavybė.

Bendrosios dalinės nuosavybės

teise valdomas žemės sklypas įregistruojamas  Nekilnojamojo  turto

registre,  nurodant bendrasavininkius, bendro žemės sklypo

buvimo vietą ir kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią šio

žemės sklypo ploto ir vertės dalį, o bendrosios jungtinės nuosavybės

teise valdomas žemės sklypas - nurodant

bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo vietą bei jo bendrą plotą

ir vertę.

Bendrosios nuosavybės teisė laikoma

daline, jeigu įstatymo nenustatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

26 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas

bendrosios dalinės

nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra piliečiai

Žemė  bendrosios  dalinės  nuosavybės

teise,  kai bendrasavininkiai yra du ar keli

piliečiai, įgyjama arba įsigyta žemė sujungiama ir valdoma šiame

įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Perkant  žemę  bendrosios  dalinės

nuosavybės  teise, bendrasavininkių dalys nustatomos

jų tarpusavio susitarimu ir įrašomos žemės pirkimo

ir pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį bei vertę.

Privačios žemės sklypų

savininkams susitarus, du ar keli žemės sklypai gali

būti sujungti į vieną žemės sklypą, valdomą bendrosios

dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypai sujungiami

sudarant rašytinę sutartį, kuri patvirtinama notariškai ir

per tris mėnesius užregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

27 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas

bendrosios dalinės

nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra valstybė

ir vienas ar keli piliečiai

Žemė  bendrosios  dalinės  nuosavybės

teise,  kai bendrasavininkiai yra valstybė ir

vienas ar keli piliečiai, įsigyjama ir valdoma

šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame

kodekse nustatyta tvarka.

Bendra dalinė valstybės ir

piliečių žemės nuosavybė atsiranda piliečiams įsigijus iš valstybės namų valdos

žemės sklypo dalį. Tokį žemės sklypą valdant, juo naudojantis ir disponuojant,

susitarimas tarp valstybės ir kitų bendrasavininkių reikalingas tik šio

įstatymo 29 straipsnyje nurodytais atvejais arba kai bendrai valdomas sklypas

perdalijamas tarp bendrasavininkių, arba kai pakeičiami jų naudojamos žemės

plotai ir naudojimo sąlygos. Šiais atvejais valstybei atstovauja apskrities

viršininkas arba jo įgaliotas administracijos atstovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

28 straipsnis. Žemės įsigijimas ir valdymas

bendrosios jungtinės

nuosavybės teise

Žemė bendrosios jungtinės nuosavybės

teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Ji

įsigyjama ir valdoma šiame įstatyme, Lietuvos

Respublikos civiliniame bei Santuokos ir šeimos kodeksuose nustatyta

tvarka.

29 straipsnis. Žemės valdymo bendrosios

dalinės nuosavybės teise

nutraukimas ir žemės atidalijimas iš bendro žemės sklypo

Žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės

nuosavybės teise, bendrasavininkiai turi teisę tarpusavio

susitarimu nutraukti žemės valdymą bendrosios dalinės

nuosavybės teise, o kiekvienas iš bendrasavininkių - reikalauti

atidalyti savo dalį.

Žemės sklypas, valdomas bendrosios dalinės

nuosavybės teise, gali būti padalytas tarp bendrasavininkių

arba atidalytos žemės ploto dalys - vienam ar

keliems bendrasavininkiams natūra, laikantis šio

įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Žemės sklypo, valdomo

bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas ir bendrasavininkio

žemės ploto dalies atidalijimas iš bendro žemės sklypo

įforminamas rašytine sutartimi, kuri patvirtinama

notariškai ir per tris mėnesius užregistruojama

Nekilnojamojo turto registre. Atidalijant žemės sklypą natūra,

prie sutarties turi būti pridedamas atidalyto

žemės sklypo planas.

Ginčai tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės

dalyvių dėl žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo

sprendžiami teismine tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

30 straipsnis. Valstybės kompetencija

reguliuojant žemės santykius

Lietuvos Respublikos Seimas:

leidžia  ir  tikslina  įstatymus

dėl  žemės  santykių reguliavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) įstatymų nustatyta tvarka leidžia

ir tikslina norminius aktus žemės nuosavybės, valdymo,

naudojimo ir kitais žemės santykių reguliavimo

klausimais;

2) rengia  ir įgyvendina

žemės naudojimo,  teritorijų optimizavimo ir žemės

gerinimo programas;

3) rengia ir tvirtina

Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkymo generalinį

planą, tvirtina kitus valstybinės reikšmės teritorinio

planavimo dokumentus;

4) planuoja  ir  finansuoja

valstybinius  žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės kadastro

darbus;

5) nustato specialiąsias žemės ir miško

naudojimo sąlygas;

6) sprendžia žemės paėmimo ir suteikimo,

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo bei kitus žemės fondo

valdymo klausimus, jeigu jie nėra priskirti apskrities viršininko (o kai žemė

suteikiama naudotis - ir vietos savivaldos institucijų) kompetencijai;

7) nustato veiklos apribojimus ir

žemės naudojimo sąlygas suteikiamuose naudotis žemės plotuose.

Žemės ūkio ministerija arba specialiai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota  institucija valstybiniam

žemės fondui valdyti:

1) vadovauja įstaigoms ir įmonėms,

vykdančioms valstybinio žemės kadastro ir valstybinės žemėtvarkos

darbus;

2) rengia medžiagą Lietuvos Respublikos

Vyriausybei žemės paėmimo ir suteikimo visuomenės

reikmėms, pagrindinės žemės naudojimo tikslinės

paskirties keitimo, kitiems žemėtvarkos klausimams

spręsti;

3) organizuoja valstybinę žemės naudojimo

kontrolę.

Apskrities viršininkas apskrities

teritorijoje:

1) įgyvendina valstybės politiką teritorijos

planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar kitaip perleidžia privatinėn

nuosavybėn ir išnuomoja valstybinę žemę;

3) suteikia naudotis arba išnuomoja

valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti vietos savivaldos

institucijoms;

4) organizuoja valstybinio žemės kadastro

darbus, atlieka žemės teisinį registravimą;

5) sprendžia žemės paėmimo visuomenės

poreikiams, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus,

jeigu paimamas žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha miestuose ir 10 ha kaimo

vietovėje;

6) įgyvendina žemės reformą;

7) vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę;

8) tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas

ir projektus bei kitus teritorinio planavimo dokumentus, numatančius žemėnaudų

ir žemės valdų (žemėvaldų) ribų bei pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimą ir veiklos apribojimus;

9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka nustato žemės servitutus ir veiklos apribojimus;

10) atlieka kitų įstatymų nustatytas

funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

Vietos savivaldos institucijos savivaldybės

teritorijoje:

1) tvirtina savivaldybės teritorijos

plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų

ir miestelių plėtimo ir kūrimo generalines schemas;

2) tvirtina ir įgyvendina savivaldybės

teritorijai arba jos daliai rengiamus detalius planus;

3) pagal suteiktus įgaliojimus

tvarko ir naudoja joms suteiktą valdyti žemę,

kurios plotas negali būti mažesnis negu yra reikalingas

vietos savivaldos institucijų kompetencijai įgyvendinti;

4) pagal miestų detalius planus teikia apskrities viršininkui pasiūlymus dėl

naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir ilgalaikės nuomos fiziniams ir

juridiniams asmenims kitai paskirčiai;

5) atlieka kitas įstatymų joms

nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

31 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo

paskirties nustatymo ir

keitimo tvarka

Žemės naudotojai, norintys ją naudoti kitai

paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įgyjant arba išsinuomojant bei suteikiant

naudotis, privalo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities

viršininko leidimą.

Pagrindinę  tikslinę  žemės  naudojimo

paskirtį nustato teritorinio  planavimo  dokumentai:

savivaldybių  teritorijų tvarkymo  planai,  miestų

ir  gyvenviečių generaliniai bei detalieji  planai,

specialios paskirties teritorijų planai, žemėtvarkos

ir miškotvarkos projektai.

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis nustatoma arba keičiama pagal

teritorinio planavimo dokumentus. Sprendimą dėl žemės sklypo

pagrindinės tikslinės paskirties nustatymo arba keitimo priima:

1) apskrities

viršininkas - kai žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha miestuose bei 10 ha kaimo

vietovėje, jeigu šiuos žemės sklypus suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytais atvejais nėra priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kompetencijai, taip pat ir kai didesni žemės plotai, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su suinteresuotomis ministerijomis;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kai keičiama žemės naudojimo

paskirtis, sprendime Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka nurodomos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties pakeitimo sąlygos ir dėl šio pakeitimo susidariusių

žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolių  kompensavimas.

Sprendimas dėl miško žemės sklypo tikslinės

paskirties pakeitimo priimamas tik suderinus su Žemės ūkio

ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos

apsaugos ministerija.

Vadovaujantis  priimtu  sprendimu,

suinteresuoto  asmens prašymu patikslinami įrašai

Nekilnojamojo turto registre bei kiti valstybinio žemės kadastro duomenys.

Pagrindinė žemės naudojimo tikslinė

paskirtis draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų

teritorijose keičiama tik pagal patvirtintus saugomų teritorijų

tvarkymo projektus arba gavus Aplinkos apsaugos ministerijos

leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

32 straipsnis. Žemės paėmimas visuomenės

poreikiams

Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės

savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė

bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama tik išimties

atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimu

pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos

prašymą, kai ši žemė reikalinga:

1) krašto apsaugai;

2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų

įrenginiams;

3) valstybiniams geležinkeliams,

valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros

linijoms tiesti;

4) svarbioms valstybinės reikšmės statyboms,

miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms,

visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms

valstybės lėšomis, eksploatuoti;

6) valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir

astronominių tinklų punktams įtvirtinti;

7) gamtos, archeologijos ir istorijos

kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

8) vietos savivaldybių poreikiams ir bendram

(viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta nustatyta tvarka patvirtintuose miestų,

miestelių ir kaimų detaliuose planuose arba žemėtvarkos projektuose.

Institucijos sprendimas paimti žemę

visuomenės poreikiams skelbiamas vietinėje spaudoje du kartus su 15 dienų

pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimą

dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotieji asmenys gali

skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.

Savivaldos institucijų,  ministerijų

ar  kitų  valdymo institucijų prašymų paimti

žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Paimant privačios žemės sklypą

visuomenės poreikiams, žemės savininkui atlyginama reali žemės

sklypo vertė pinigais arba suteikiamas

lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje, taip pat

atlyginami  kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės

sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paimant visuomenės poreikiams suteiktą

naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo teisė

ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl

to atsiradę nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems

naudotojams atlyginami įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius, atsiradusius  dėl

žemės  paėmimo visuomenės poreikiams, privačios žemės

savininkams bei kitiems teisėtiems privačios  ir

valstybinės  žemės  naudotojams  atlygina suinteresuotas

žemės  paėmimu  asmuo  tarpusavio  sutartyje

nustatytomis sąlygomis ir terminais.

Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio

sprendžia teismas.

Po to, kai yra priimtas

sprendimas paimti privačią žemę visuomenės

poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti.

Žemės nuosavybės teisė pereina valstybei, kai ji ar

suinteresuotas žemės paėmimu asmuo visiškai atsiskaito su žemės

savininku.

Jeigu žemė ar jos dalis,

paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime

nurodytam tikslui ir yra perleidžiama privačion

nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės savininkas,

iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši nuostata

netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu žemės

sklypu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

33 straipsnis. Žemės paėmimas į laisvos

valstybinės žemės fondą

Iš žemės savininkų žemė paimama į

laisvos valstybinės žemės fondą, kai:

1) jie savo noru atsisako

nuosavybės teisės valstybės naudai;

2) žemės savininkas miršta ir

nėra nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių;

3) žemės nuosavybės teisė nutraukiama, teismo

sprendimu žemę perdavus valstybei.

Iš valstybinės žemės naudotojų ir

kitų asmenų, sudariusių valstybinės žemės  nuomos

sutartis, žemė paimama į laisvos valstybinės

žemės fondą:

1) kai savo noru atsisako

naudotis jiems suteikta naudotis arba išnuomota žeme;

2) kai pasibaigia terminas, kuriam

buvo suteikta naudotis arba išnuomota žemė, ir žemės nuomos

sutartis nepratęsiama;

3) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės

nuomos sutartis arba žemės naudojimo teisė nutraukiama prieš terminą.

Žemė paimama į laisvos valstybinės

žemės fondą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

34 straipsnis. Žemės nuosavybės ir naudojimo

teisių apsauga

Valstybė gina žemės nuosavybės ir naudojimo

teises, taip pat Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems gali

turėti įtakos žemės naudotojų veikla, interesus.

Asmenims, pažeidusiems vietovėje

nustatytas žemėnaudų ribas arba dėl savo ūkinės veiklos naudojamoje

žemėje pažeidusiems kitų privačios žemės  savininkų, valstybės

ir gyventojų teisėtus interesus bei aplinkos

apsaugos reikalavimus, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

Valstybinės institucijos,  kiti

fiziniai  ir juridiniai asmenys, dėl kurių

kaltės žemės savininkai negalėjo naudotis žeme,

ją valdyti ir ja disponuoti, o žemės naudotojai negalėjo

tinkamai naudoti žemės, privalo atlyginti dėl to

susidariusius nuostolius žemės savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai ir  juridiniai asmenys,

dėl kurių veiklos jų naudojamoje žemėje

buvo pažeisti  kitų žemės naudotojų ar

gyventojų interesai ir aplinkos apsaugos reikalavimai, privalo

atlyginti dėl šių pažeidimų padarytą žalą.

V. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES

ŽEMĖ

35 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė ir

jos teritorijos tvarkymas

Žemės ūkio paskirties žemę

sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui

ir kiti žemės ūkio veiklai plėtoti naudojami arba skirti naudotis

žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio naudmenos, žemė, užimta

gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų, kiemai,

keliai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir

kitos šiuose sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.

Žemės ūkio paskirties žemės teritorija,

atsižvelgiant į žemės savininkų, naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma

pagal parengtus ir apskrities viršininko patvirtintus žemėtvarkos projektus:

tikslinamos esamų žemėnaudų ribos; formuojamos naujos žemėnaudos; statomos

ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės gamybiniai pastatai, tiesiami keliai su

tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; paverčiami žemės ūkio

naudmenomis miškai, pelkės ir krūmai.

Į  žemės  ūkio paskirties

žemėnaudas įsiterpusių miškų priskyrimo miškų

ūkio paskirties žemei ir šių miškų naudojimo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Po kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų patvirtinimo maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą, piliečių

įsigyjamą privatinėn nuosavybėn ūkininko ūkiui plėsti arba naujam ūkininko

ūkiui steigti, arba (kai piliečiai yra žemės ūkio įmonių nariai) bendrai žemės

ūkio veiklai (kai įsigyta žemė bus išnuomojama šioms žemės ūkio įmonėms),

nustato apskrities viršininkas pagal nustatyta tvarka parengtą žemėtvarkos

projektą arba administracinės teritorijos žemėtvarkos schemą.

Žemės ūkio paskirties žemės, išsinuomojamos

ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ūkininko ūkiui plėsti arba žemės ūkio

įmonei, maksimalus plotas neribojamas, jeigu išsinuomojamų žemės sklypų ribos

ir jų teritorijos tvarkymas suderintas su apskrities viršininko patvirtintu

žemėtvarkos projektu.

Žemės ūkio paskirties žemės,

įsigyjamos arba išsinuomojamos kitai žemės ūkio veiklai,

maksimalų plotą nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

36 straipsnis. Žemės ūkio įmonių naudojama

žemės ūkio

paskirties žemė

Valstybinės ir valstybinės akcinės žemės ūkio

įmonės naudoja išsinuomotą valstybinę arba privačią žemę.

Kitos žemės ūkio įmonės naudoja

išsinuomotą privačią žemę, joms suteiktą įstatymo "Dėl piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą  atstatymo

tvarkos ir sąlygų" nustatyta tvarka, ir

išnuomotą valstybės reikmėms išperkamą žemę, taip pat išnuomotą

laisvą valstybinio žemės fondo žemę.

Žemės ūkio įmonių žemėnaudos tvarkomos

ir žemė naudojama pagal žemėtvarkos projektus.

37 straipsnis. Ūkininko ūkio žemė

Ūkininko ūkio žemei priskiriamos įsigytos

privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotos daugiau kaip 3 metams žemėnaudos, Žemės

ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruotos apskrities viršininko

administracijoje kaip ūkininko ūkis.

Ūkininko ūkis registruojamas pagal

suinteresuoto asmens ir valstybinį  žemės  kadastrą  tvarkančios

įstaigos  pateiktą informaciją tokiomis sąlygomis:

1) jeigu asmuo, kurio vardu

registruojamas ūkis, yra Žemės ūkio  ministerijos nustatyta

tvarka pripažintas pasirengusiu ūkininkauti.  Pasirengimo

ūkininkauti reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris

paveldi ūkininko ūkio žemę, taip pat ūkininko sutuoktiniui

ir vaikams, kuriems perleidžiama ūkininko ūkio

žemė;

2) jeigu žemėnaudoje (išskyrus

išnuomotą kitiems asmenims žemę) yra ne mažiau kaip 3 ha

žemės ūkio naudmenų arba, kai jos naudotojas  specializavosi  auginti

prekinę  augalininkystės produkciją, - ne mažiau kaip 0,3 ha

žemės ūkio naudmenų;

3) jeigu asmuo, kurio vardu registruojamas

ūkininko ūkis:

gyvena arba kuriasi ūkininko ūkio sodyboje;

gyvena ne toje vietovėje,

kur yra ūkininko ūkis, tačiau turi galimybę savarankiškai

organizuoti žemės ūkio darbus.

Ūkininko  ūkio  žemę  gali

sudaryti  šeimos  narių - sutuoktinių, tėvų

(įtėvių) ir vaikų (įvaikių), taip pat kartu gyvenančių

brolių arba seserų - privati žemė, sujungta valdyti bendrosios

nuosavybės teise arba perduota naudotis vienam iš šių asmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

38 straipsnis. Kita žemės ūkio paskirties

žemė

Žemės ūkio paskirties žemė, nustatyta

tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba neišnuomota

žemės ūkio įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme. Jos

naudotojai gali būti:

1) asmenys, naudojantys žemės

ūkio produkcijos gamybai įsigytus privatinėn nuosavybėn

arba išsinuomotus privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmenys, kuriems valstybinė žemė buvo

suteikta asmeniniam ūkiui, tarnybinėms žemės daloms, sodininkystei ir

daržininkystei;

3) mokslo ir mokymo įstaigos,

miškų urėdijos, kitos šio įstatymo 22 straipsnyje

nurodytos įstaigos ir organizacijos, kurios

joms suteiktus valstybinės žemės sklypus naudoja žemės

ūkio produkcijos gamybai;

4) kiti fiziniai ir juridiniai

asmenys, išsinuomoję žemę iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės ūkio

produkcijos gamybai.

39 straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemės

apsauga

Valstybinės žemės plotai, kuriuose yra

žemės ūkio naudmenos arba kitos  žemės naudmenos,

pagal savo dirvožemių savybes tinkamos paversti

žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami naudotis arba

išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

Naudojant privačią ir valstybinę žemės ūkio

paskirties žemę, žemės ūkio naudmenos turi būti saugomos

nuo dirvožemių alinimo, vėjo ir vandens erozijos, apaugimo

krūmais ir mišku, supelkėjimo ar kitokio ūkinių savybių

pablogėjimo. Vykdant statybas ar eksploatuojant

gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis neturi būti sunaikintas,

bet panaudotas žemės ūkio naudmenoms gerinti, o

pažeistos žemės turi būti rekultivuotos.

Žemės ūkio paskirties žemė gali

būti perleidžiama arba suteikiama naudotis kitai

paskirčiai tik pagal nustatyta tvarka parengtus teritorinio planavimo

dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus,  įvertinus

žemės  perleidimo (suteikimo) tikslingumą, žemės

ūkio gamybos nuostolius ir fizinių bei

juridinių asmenų  galimus nuostolius  dėl  žemės

naudojimo pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimo

bei numačius šių nuostolių kompensaciją.

Lėšos, gautos už žemės ūkio

paskirties žemės pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimą,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos kitų

žemės ūkio paskirties naudmenų pavertimo žemės ūkio naudmenomis,

žemės ūkio naudmenų vertės padidinimo ir jų

dirvožemio savybių gerinimo darbams finansuoti bei kompensacijai

už valstybės išperkamą žemę ir mišką mokėti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

VI. MIŠKŲ ŪKIO

PASKIRTIES ŽEMĖ

40 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

Miškų ūkio paskirties žemę sudaro:

1) mišku apaugusi žemė, išskyrus rezervatų

miškus;

2) kita miško žemė: neatžėlusios

biržės, degimai, retmės, laukymės,  dykynės,  kvartalų

ir  priešgaisrinės  linijos, proskiebiai;

3) žemė, kurią užima miško

keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio poreikiams

naudojami pastatai bei įrenginiai;

4) žemė, skirta miškui įveisti;

5) žvėrių pašarų aikštelės, miškuose

įsiterpusios kitos žemės naudmenos.

Miškų ūkio paskirties žemėje

miškų atkūrimą ir apsaugą reguliuoja Miškų

įstatymas.

Lėšos, gautos miško žemės pagrindinei

tikslinei paskirčiai pakeisti, naudojamos miškams įveisti, jiems

atkurti, prižiūrėti ir saugoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Miškų ūkio paskirties žemėje esančios

žemės ūkio naudmenos, kol nėra naudojamos pagal pagrindinę tikslinę

paskirtį, turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

41 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės

savininkai ir naudotojai

Miškų  ūkio paskirties žemės

savininkai yra piliečiai, susigrąžinę  privatinėn

nuosavybėn buvusį mišką arba mišku apaugusią

žemę, taip pat žemės reformos metu gavę neatlygintinai arba  pirkę

miško.  Maksimalų  vienam  asmeniui privatinėn

nuosavybėn įsigyjamo miško plotą po kompleksinių žemės

reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo nustato

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.

Valstybinė miškų ūkio paskirties

žemė suteikiama naudotis ir  valdyti miškų urėdijoms,

nacionaliniams ir regioniniams parkams. Miškų

urėdijos ir nacionaliniai parkai yra valstybės miškų

valdymo institucijos, kurios įgyvendina miškų

atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

Ūkininkams ir žemės ūkio

įmonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims

suteikiami naudotis arba išnuomojami į jų žemėnaudų teritoriją

įsiterpę valstybinių miškų sklypai, pagal savo  plotą,

dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi

naudoti miškų ūkio veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

VII. KONSERVACINĖS

PASKIRTIES ŽEMĖ

42 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

Konservacinės paskirties žemę sudaro

žemė, nustatyta tvarka suteikta arba priskirta:

1) valstybiniams rezervatams;

2) gamtos, istorijos, archeologijos

ir kultūros paminklų teritorijoms;

3)  valstybinių  nacionalinių

ir  regioninių parkų bei monitoringo teritorijų

rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4) kitiems gamtos objektams,

kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi

su šių objektų ir jų užimtų teritorijų

specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės paskirties žemės

naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos

įstatymas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai

aktai.

Papildoma  tikslinė  konservacinė

paskirtis  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka gali būti nustatoma ir kitų kategorijų žemėse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

43 straipsnis. Kitos paskirties žemė

Kitos paskirties žemę sudaro žemės sklypai,

nustatyta tvarka piliečių įsigyti  privatinėn nuosavybėn,

taip pat suteikti naudotis arba išnuomoti:

1) privačioms namų valdoms išdėstyti;

2) įvairios  paskirties gyvenamiesiems,

socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir

eksploatuoti;

3) transporto, ryšių ir kitoms

komunikacijoms;

4) naudingosioms  iškasenoms,

durpynams  ir  požeminiam vandeniui eksploatuoti;

5) krašto apsaugos tikslams;

6) rekreacijai;

7) miestų, miestelių ir kaimų

bendram (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių poreikiams;

8) kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio

veiklai.

Valstybinės žemės ploto poreikis

kitos paskirties žemės naudotojams nustatomas pagal

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų bei valstybinių tarnybų

patvirtintus normatyvus.

Įstatymų ir  Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimų numatytais  atvejais  žemė

kitai  paskirčiai  perleidžiama, suteikiama naudotis

ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus teritorinio planavimo

dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus.

Kitos paskirties  žemė tvarkoma

nepažeidžiant nustatyta tvarka patvirtintų statybos arba

suplanavimo projektų.

Kitos paskirties žemėje esančios žemės ūkio

naudmenos iki jų panaudojimo pagal  pagrindinę specialią

paskirtį turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos

gamybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

IX.

VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44 straipsnis. Valstybinio vandenų fondo žemė

Valstybinio vandenų fondo žemę sudaro

žemės plotai, kuriuos užima:

1) teritorinė jūra;

2) Kuršių marios;

3) upės su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių

baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kvadratiniai

kilometrai, arba jungiančios valstybiniam vandenų fondui

priskirtus ežerus;

4) privačion nuosavybėn nesusigrąžinti

ežerai, didesni kaip 5 ha, ir kiti, jeigu juos jungia

valstybiniam vandenų fondui priskirtos upės  arba

jie  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka priskirti valstybiniam vandenų fondui;

5) valstybės  ir savivaldybių

biudžeto lėšomis įrengti neprivatizuoti vandens

telkiniai.

Valstybiniam vandenų  fondui

priskirtų vandens telkinių naudojimą nustato Vandens

įstatymas.

X. LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS

FONDAS

45 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės

fondas

Laisvos valstybinės žemės fondą sudaro

valstybinė žemė, kuri nėra suteikta  naudotis fiziniams

ir juridiniams asmenims, neišnuomota ir neperleista

privatinėn nuosavybėn.

Laisvos valstybinės žemės

fondą šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko

apskrities viršininkas, išskyrus žemę, perduotą valdyti vietos savivaldos

institucijoms.

Laisvos valstybinės žemės fondo žemė

parduodama, suteikiama naudotis ar išnuomojama, nustačius atskirų

jos sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo  paskirtį ir

atlikus būtinus teritorijos optimizavimo, tvarkymo ir

žemės gerinimo darbus, šio įstatymo ir (kai žemė nuomojama) Žemės nuomos

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

XI. VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

46 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos

paskirtis

Valstybinės žemėtvarkos paskirtis:

1) rengti valstybinės žemės naudojimo

ir apsaugos programas bei šalies administracinių teritorijų

žemėtvarkos schemas kaip sudėtinę teritorinio planavimo (kraštotvarkos)

dalį;

2) rengti žemėtvarkos projektus

administracinėms riboms nustatyti  arba  pakeisti,

kitus administracinių teritorijų tvarkymo projektus;

3) rengti žemėtvarkos projektus

žemei paimti visuomenės poreikiams ir žemei suteikti

vietos savivaldos institucijoms bei gyventojų bendram naudojimui,

valstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

4) rengti žemėtvarkos projektus

žemei išpirkti, perleisti ir žemės mainams, naujoms

žemėnaudoms suformuoti arba esamoms pertvarkyti,  specialioms

žemės naudojimo sąlygoms, veiklos apribojimams

bei servitutams nustatyti;

5) rengti žemėtvarkos projektus

žemės ūkio įmonių ir pagal atskirus  užsakymus ūkininkų

ūkių bei kitų žemės naudotojų žemėnaudoms

tvarkyti  ir  racionaliam  žemės  naudojimui

organizuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

47 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos darbų

atlikimas

Valstybinės žemėtvarkos darbai

atliekami valstybės, žemės savininkų ir kitų žemės

naudotojų lėšomis.

Valstybinės  žemėtvarkos  darbus

organizuoja,  jiems metodiškai vadovauja Valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinės žemėtvarkos darbus atlieka

apskrities viršininko administracija, valstybinės įmonės ir organizacijos bei

jų pasitelktos kitos įmonės ir organizacijos.

Žemėtvarkos proceso tvarką, žemėtvarkos

projektavimo ir tyrinėjimo darbų turinį nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

48 straipsnis. Privatūs matininkai

Privačiu matininku gali būti

asmuo, turintis specialųjį aukštąjį arba aukštesnįjį

išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka gautą licenciją atlikti

geodezijos, topografijos ir kartografijos darbus ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą dirbti valstybinės

žemėtvarkos darbus.

Privačių matininkų teises, pareigas,

atsakomybę ir leidžiamų vykdyti darbų rūšis nustato įstatymai

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

XII. VALSTYBINIS

ŽEMĖS KADASTRAS

49 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro

paskirtis

Valstybinio  žemės kadastro paskirtis

sistemą kaupti ir atnaujinti informaciją apie žemės

sklypų priklausomybę, jų plotą ir vertę, žemės naudojimo

sąlygas ir apribojimus, kitas žemės, kaip

nuosavybės ar naudojimo objekto, ir žemės sklype

esančio kito nekilnojamojo turto charakteristikas, žemės

pasiskirstymą pagal jos savininkus, naudotojus ir žemės naudmenas.

Registruojant žemės sklypus ir

žemėnaudas, rengiami ir tikslinami  žemės  kadastro

žemėlapiai,  kuriuose  pažymimi įregistruoti žemės

sklypai ir kiti nekilnojamojo turto bei gamtos objektai, turintys

įtakos žemės sklypo vertei ir žemės naudojimo sąlygoms. Žemės  kadastro

žemėlapių turinį nustato valstybinė žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinio  žemės  kadastro

duomenys  yra  oficiali informacija apie Lietuvos

Respublikos žemės fondą, jo naudojimą ir priklausomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

50 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro

tvarkymas

Valstybinį žemės kadastrą sudaro ir tvarko

apskrities viršininko administracija ir valstybinės įmonės įstatymų bei

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybiniam  žemės  kadastrui

reikalingus  matavimų, dirvožemių tyrimo, žemės

apskaitos ir vertinimo darbus atlieka valstybinės įmonės ir

organizacijos arba jų pasitelktos kitos įmonės, organizacijos

ir privatūs matininkai.

Juridiniai  ir  fiziniai  asmenys

bei  valstybinės ir savivaldos institucijos

žemės kadastrą tvarkančioms įstaigoms privalo teikti

būtiną informaciją apie jų naudojamą arba jų

dispozicijoje  esančią žemę, taip pat apie

žemės sklypuose esančius statinius bei įrenginius.

Valstybiniam žemės kadastrui

sudaryti reikalingi darbai vykdomi  valstybės,

savivaldybių, žemės savininkų ir žemės naudotojų

lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

51 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro

duomenų naudojimas

Valstybinio žemės kadastro duomenys

teikiami valstybinėms institucijoms, fiziniams bei

juridiniams asmenims ir naudojami:

1) valstybinės žemės išteklių naudojimo

politikai formuoti ir įgyvendinti;

2) žemės informacinei sistemai kurti ir

eksploatuoti;

3) valstybiniam  žemės gerinimo

bei apsaugos priemonių planavimui;

4) gamtos išteklių naudojimo ir teritoriniam

planavimui;

5) žemėtvarkos projektams ir schemoms rengti;

6) žemės sklypo oficialios rinkos kainai

nustatyti;

7) žemės įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

8) žemės  apmokestinimui ir

mokesčių už žemę sistemos formavimui;

9) žemės naudojimo valstybinei kontrolei;

10) informacijai  apie žemę

statistiniuose ir kituose oficialiuose leidiniuose;

11) Nekilnojamojo turto

registro duomenims papildyti ir atnaujinti.

Už valstybinio žemės kadastro

informaciją suinteresuoti asmenys apmoka Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

XIII. ŽEMĖS NAUDOJIMO

VALSTYBINĖ KONTROLĖ

52 straipsnis. Žemės naudojimo valstybinės

kontrolės turinys

Žemės  naudojimo  valstybinę

kontrolę  pagal  Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintus nuostatus vykdo šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytos

institucijos.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu:

1) atliekamas programų, projektų, schemų,

kitų teritorinio planavimo dokumentų, susijusių su pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų ribų ir

žemės naudojimo sąlygų pakeitimais, derinimas bei ekspertizė;

2) sistemingai tikrinama, ar žemę

naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytos žemės naudojimo tvarkos.

53 straipsnis. Atsakomybė už žemės įstatymų

pažeidimus

Fiziniai ir  juridiniai asmenys

traukiami  drausminėn, administracinėn, materialinėn ir

baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,

jeigu:

1) savavališkai užėmė žemės sklypus;

2) pažeidė arba sunaikino riboženklius,

geodezinius ženklus ir punktus bei užkonservuotus gręžinius;

3) žemę naudojo ne pagal nustatytą pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

4) nesilaikė nustatytų specialiųjų

žemės ir miško naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų;

5) nevykdė pareigų sutvarkyti žemę taip, kad

ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį;

6) nevykdė  privalomų priemonių

žemės  ūkio  naudmenų dirvožemiams gerinti ir

apsaugoti;

7) pažeidė kitų žemės naudotojų ir gyventojų

interesus;

8) nesilaikė kitų žemės suteikimo

metu ar žemės nuomos sutartyje nustatytų

sąlygų;

9) trukdė žemės naudotojui naudoti žemę pagal

paskirtį;

10) padarė kitokių žemės naudojimo

santykius reguliuojančių įstatymų pažeidimų.

Savavališkai užimti žemės sklypai

grąžinami neatlyginant neteisėto  naudojimo  metu

įdėtų  sąnaudų.  Žemės  sklypai savavališkai

užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių lėšomis

turi būti taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal paskirtį.

54 straipsnis. Neteisėta veika padarytos

žalos atlyginimas

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę

nustatytas žemės naudojimo sąlygas, įstatymų nustatyta

tvarka privalo atlyginti kitiems fiziniams ir juridiniams

asmenims bei valstybei padarytus nuostolius.

XIV.

ŽEMĖS GINČAI

55 straipsnis. Žemės ginčų sąvoka

Žemės ginčai - tai ginčai,

kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:

1) žemės savininkų bei

kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;

2) žemės savininkų bei kitų teisėtų

žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų

trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės teise arba

naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės savininkų bei

kitų teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės

sklype veiklos (nors ir teisėtos), kuria  daroma  žala  nuosavybės

teise  priklausančiai arba nuomojamai ar kitu

pagrindu naudojamai žemei;

4) žemės savininkų bei valstybinės žemės

naudotojų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko - dėl

žemės sklypo paėmimo, atlyginimo būdo ir dydžio;

5) žemės savininkų bei žemės nuomininkų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties

keitimo ar (ir) specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei veiklos apribojimų

nustatymo;

6) žemės nuomotojų ir

šios žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;

7) žemės bendrasavininkių -

dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe,

valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

56 straipsnis. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus nagrinėja teismai civilinio

proceso tvarka.

Šalių susitarimu  žemės bei

kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių

santykių, gali būti perduoti spręsti trečiųjų teismui,  kurio

nuostatus  tvirtina  Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS

SUTARTYS

57 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Tais atvejais,  kai Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios

žemės naudojimo taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos

įstatymai, yra taikomos tarptautinės sutarties  taisyklės,  jeigu

jos  neprieštarauja  Lietuvos Respublikos

Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1

dienos.

Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės

įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos

įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                               ALGIRDAS BRAZAUSKAS