← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2002-10-15

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 34-620

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994 m.

balandžio 26 d. Nr. I-446

Vilnius

I. BENDRIEJI

NUOSTATAI

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas nustato žemės

nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius Lietuvos Respublikoje.

Žemės santykiai reguliuojami

taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų

racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos

išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės,

valdymo ir naudojimo teisės apsaugai.

2 straipsnis.

Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

1) žemė -

svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorijoje

esančius sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis

charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė

priemonė žemės ir miškų ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti,

gyvenamųjų vietovių, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Žemės

santykių reguliavimo objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija,

įskaitant racionaliam žemės naudojimui reikalingus žemės paviršiaus, oro erdvės

sluoksnius, vidaus ir teritorinius vandenis;

2) žemės sklypas

teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

3) žemėnauda -

žemės sklypas arba bendra ūkine veikla susieti du ir daugiau žemės sklypų,

nustatyta tvarka įteisinti naudotis fiziniam arba juridiniam asmeniui;

4) žemės valda

(žemėvalda) - privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės

sklypas arba žemėnauda;

5) žemės

naudmenos - žemės plotai, nuo kitų plotų besiskiriantys jiems būdingomis

gamtinėmis savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais;

6) žemės ūkio naudmenos

žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba

tinkamos naudoti be papildomų gerinimo priemonių žemės ūkio produkcijai

auginti;

7) žemės

naudotojas - neišnuomotos privačios žemės savininkas arba fizinis ar juridinis

asmuo, kuriam nustatyta tvarka išnuomota ar suteikta naudotis valstybinė žemė

arba išnuomota privati žemė;

8) žemės

servitutai - žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų

nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi;

9) žemės

informacinės sistemos duomenys - žinių apie žemės naudmenų kiekybines ir

kokybines savybes bei jos teisinę būklę visuma;

10) valstybinė

žemėtvarka - visuma priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos žemės fondo

valstybiniam valdymui ir žemės santykių reguliavimui, kurios laiduoja: 1)

teisines ir organizacines sąlygas visuomenei naudingai ir bendrai tautos

gerovei reikalingai ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius ir

infrastruktūros objektus bei kitus gamtos išteklius; 2) valstybės ir jos

piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą;

11) žemės

paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka žemės išpirkimas iš

žemės savininkų arba valstybinės žemės naudojimo teisės bei valstybinės žemės

nuomos sutarties nutraukimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba apskričių

viršininkams nustačius, jog ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams;

12) žemės ūkio

įmonė - įmonė, kurios pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio produkcijos

gamyba ir paslaugos žemės ūkiui ir kuri šiai veiklai naudoja žemės ūkio

naudmenas;

13) ūkininkas -

asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio produkcijos gamyba ir naudojantis šiai

veiklai žemės ūkio paskirties žemę;

14) žemės kadastras -

nekilnojamojo turto kadastro dalis, kurioje nustatyti žemės sklypų formavimo

taisyklės ir būdai ir kurią sudaro duomenų apie žemės kiekį, sudėtį, vertę ir

ūkinio naudojimo būklę visuma.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

3 straipsnis. Žemės

nuosavybė

Žemės nuosavybė - tai žemės

savininko teisė valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti.

Įgyvendindamas savo teises, žemės savininkas neturi pažeisti Lietuvos

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, kitų asmenų teisių ir laisvių.

Visa žemė Lietuvos

Respublikoje nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir

valstybei.

Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų

įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio

įstatymo (toliau - Konstitucinis įstatymas) nustatytiems nacionaliniams ir

užsienio subjektams leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės

sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams

statyti bei eksploatuoti. Tokių sklypų įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir

apribojimus nustato Konstitucinis įstatymas ir Savivaldybių funkcijoms vykdyti

reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymas.

Įstatymų nustatyta tvarka ir

sąlygomis žemė gali priklausyti nuosavybės teise užsienio valstybėms - jų

diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

Žemė bendrosios nuosavybės

teise šiame įstatyme numatytais atvejais gali priklausyti keliems piliečiams

arba piliečiams ir valstybei.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

4 straipsnis. Išimtinė

valstybės nuosavybės teisė į tam tikrą žemę

Lietuvos Respublikai

išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka priskirta:

1) valstybinės reikšmės

keliams ir bendrojo naudojimo geležinkeliams;

2) Kuršių nerijos

nacionaliniam parkui;

3) valstybinės reikšmės

miškams;

4) valstybinės reikšmės

istorijos, archeologijos ir kultūros objektams. Tokių objektų sąrašą tvirtina

Lietuvos Respublikos Seimas;

5) valstybinės reikšmės

vidaus vandenims;

6) teritorinės jūros

kontinentiniam šelfui.

Lietuvos Respublikai

išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn

negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

5 straipsnis. Lietuvos

Respublikos žemės fondas

Visa Lietuvos Respublikos

teritorijoje esanti žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.

Lietuvos Respublikos žemės

fondas naudojamas atsižvelgiant į visuomenės interesus bei aplinkos apsaugos

reikalavimus, laikantis:

1) įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų;

2) pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties, veiklos apribojimų, žemės servitutų ir teritorijos

tvarkymo reikalavimų, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka parengti žemėtvarkos projektai bei kiti teritorinio planavimo

dokumentai.

Pagal pagrindinę tikslinę

žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro:

1) žemės ūkio paskirties

žemė;

2) miškų ūkio paskirties

žemė;

3) konservacinės paskirties

žemė;

4) kitos paskirties žemė.

Nesuteikta naudotis ir

neišnuomota valstybinė žemė sudaro laisvos valstybinės žemės fondą.

Žemė, kurią užima

neprivatizuoti vandenys, sudaro valstybinio vandenų fondo žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

6 straipsnis.

Valstybinės žemės valdymo teisė

Įstatymais ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės valdymo

teisė suteikiama valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms,

valstybinių parkų administracijoms. Valstybės institucijos, miškų urėdijos,

valstybinių parkų administracijos turi teisę neviršydamos suteiktų įgaliojimų

naudoti žemę, teikti apskrities viršininkui siūlymus ją išnuomoti kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims.

Kitą valstybinę

žemę, nesuteiktą valdyti pirmojoje dalyje išvardytiems subjektams, apskrities

teritorijoje valdo apskrities viršininkas.

Žemės sklypai

savivaldybėms perduodami valdyti patikėjimo teise šioms reikmėms:

viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo

naudojimo poilsio objektams;

3) miestų,

miestelių bei kitų gyvenamųjų vietovių gatvėms ir vietiniams keliams;

4) bendro

naudojimo inžinerinėms komunikacijoms bei šių komunikacijų eksploatacijai;

5) gyvenamųjų

namų statybai;

6) komercinei-ūkinei

veiklai.

Žemės sklypai

savivaldybėms perduodami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus

teritorijų bendruosius planus per 6 mėnesius nuo savivaldybės paraiškos

pateikimo Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

7 straipsnis. Žemės

savininkų teisės

Žemės savininkas turi teisę:

1) parduoti, palikti

testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti

laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis

įstatymų nustatytos tvarkos;

2) užsiimti bei leisti

kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti savo žemės

sklype žemės servitutus;

4) įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

5) reikalauti panaikinti

arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai

nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;

6) kreiptis į teismą arba

valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės

teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu

padarytus nuostolius;

7) naudoti privataus žemės

sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,

melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius

ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;

8) naudoti savo ūkio

reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą

nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.

Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti

ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

9) disponuoti savo žemės

sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.

Šios žemės savininkų teisės

gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Žemės

naudotojų teisės

Privačios ir valstybinės

žemės nuomininkai ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos suteikė teisę naudotis

žeme, turi teisę:

1) naudoti žemės sklypo

teritoriją savo ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų, žemės servitutų bei žemės nuomos sutartyje arba

valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose nustatytų sąlygų;

2) naudoti savo ūkio

reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), jeigu žemės nuomos sutartyje arba

valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose nėra numatyta kitaip, laikydamiesi

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir

apaugos reikalavimų;

3) disponuoti žemės sklype

išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis, jei žemės

nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

9 straipsnis. Žemės

naudotojų pareigos

Žemės naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal

pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį;

2) laikytis žemės sklypui

nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, teritorinio planavimo

dokumentuose apibrėžtų statybas ir kitą veiklą ribojančių sąlygų, žemės

servitutų, valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose nustatytų arba

žemės nuomos sutartyje numatytų kitų žemės naudojimo sąlygų;

3) racionaliai naudoti ir

tausoti žemės ūkio ir rekreacines naudmenas, mišką, vandenis, leistas

eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos išteklius bei kraštovaizdžio

savybes;

4) įgyvendinti įstatymuose

ir poįstatyminiuose aktuose numatytas priemones žemės, miško ir vandenų

apsaugai nuo užteršimo, žemės ūkio naudmenų dirvožemių apsaugai nuo erozijos ir

nualinimo, aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė;

5) laikytis melioracijos

įrenginių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo, miškų tvarkymo, apsaugos,

naudojimo ir atkūrimo reikalavimų;

6) vykdant statybas ir

eksploatuojant naudingąsias iškasenas, laikytis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis

dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo naudojamuose žemės

sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir

gyventojų interesų;

8) leisti vykdyti žemės ir

jos gelmių tyrimus ir matavimus, šalims suderinus tyrimų trukmę, sklypų ribas,

darbų atlikimo laiką ir nuostolių kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti

užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;

9) leisti statyti

geodezinius, geofizinius ženklus pastatuose, statiniuose ir žemėje bei juos

saugoti;

10) užtikrinti

gyventojų teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos

juostomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

10 straipsnis.

Specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos

Specialiąsias žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygas sudaro

įstatymų nustatyti bendrieji žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo tam

tikrose teritorijose apribojimai, sąlygos ir reikalavimai.

Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas konkrečiam žemės sklypui

pagal teritorijų planavimo dokumentus bei konkrečiam vandens telkiniui nustato

apskrities viršininkas; žemės sklypams, kurių valdymo teisė suteikta vietos

savivaldos institucijoms, - savivaldybės valdyba, o jeigu ji nesudaroma, -

meras. Nustatytos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo

sąlygos konkrečiam žemės, miško sklypui ir vandens telkiniui taikomos nuo

sklypų ir vandens telkinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Žemės sklypai perleidžiami,

išnuomojami ir perduodami naudotis laikantis nustatytų specialiųjų žemės, miško

ir vandens telkinių naudojimo sąlygų.

Žemės savininkai

ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės, miško ir vandens

telkinių naudojimo sąlygų, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka ir

privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei už padarytą žalą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

11 straipsnis. Žemės

servitutai

Žemės servitutai nustatomi:

1) įstatymų;

2) Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės

poreikius;

3) žemės savininkų ir

fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu, sudarant rašytinę sutartį.

Sutartys, kuriomis nustatyta privačios žemės savininko prievolė leisti naudotis

jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi kitiems asmenims,

tvirtinamos notariškai.

Žemės servitutai, išskyrus

nustatytus įstatymų, įregistruojami Nekilnojamojo turto registre.

Žemės savininkams ir kitiems

naudotojams už nuostolius dėl nustatytų servitutų (išskyrus privačios žemės

savininkams dėl servitutų, nustatytų pagal šio straipsnio pirmosios dalies 3

punktą) gali būti atlyginama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

suinteresuotų asmenų ar valstybės lėšomis. Privačios žemės savininkams už

nuostolius dėl žemės savininkų ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu

nustatytų servitutų gali būti atlyginama šalių susitarimu suinteresuotų asmenų

lėšomis.

Šio straipsnio pirmosios

dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta tvarka nustatyti ir įregistruoti žemės

servitutai kartu su žemės sklypo nuosavybės bei naudojimo teisės perleidimu

pereina kitiems asmenims.

Žemės servitutai panaikinami

šia tvarka:

1) nustatyti įstatymų -

įstatymu;

2) nustatyti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimais - šių

institucijų sprendimais;

3) nustatyti žemės savininkų

ir fizinių bei juridinių asmenų tarpusavio susitarimu - šalių susitarimu arba

teismo sprendimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

12 straipsnis.

Žemės sklypų registravimas

Žemės sklypai ir

teisės į juos registruojami Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

II. ŽEMĖS

SANDORIAI

13 straipsnis. Žemės

sandoriai

Žemės sandoriai yra fizinių

ir juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti

žemės nuosavybės, valdymo ar naudojimo teises ir su tuo susijusias prievoles.

Žemės sandoriams taikomos

šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės

normos. Esant įstatymų kolizijai, taikomos šio įstatymo normos.

14 straipsnis. Žemės

sandorių forma

Žemės sandoriai

sudaromi raštu. Privačios žemės sandoriai (išskyrus trumpalaikes žemės nuomos

ir panaudos sutartis) turi būti patvirtinti notariškai. Žemės sandoriams

sudaryti privalo būti parengtas nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo

planas. Jis rengiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka.

Visi žemės sandoriai per

tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta

tvarka.

Piliečiai, nustatyta tvarka

neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

15 straipsnis. Žemės

sandorių objektas ir rūšys

Žemės sandorio objektas yra

nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas arba

tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

Įstatymų nustatyta tvarka

gali būti sudaromi šie žemės sandoriai:

1) valstybinės žemės sklypų

pardavimas privačion nuosavybėn, perleidimas privačion nuosavybėn

neatlygintinai, mainai į privačią žemę, nuoma, panauda, susitarimai dėl

servitutų;

2) privačios žemės sklypų

pirkimas ir pardavimas, dovanojimas, mainai, nuoma, panauda, įkeitimas,

susitarimai dėl servitutų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

16 straipsnis. Žemės

perleidimo sutarties turinys ir sąlygos

Žemės perleidimo sutartyse

turi būti nurodoma:

1) sutarties šalys (vardai,

pavardės, juridinio asmens pavadinimas, adresai, asmens kodai);

2) žemės sandorio objektas

ir pagrindiniai žemės kadastro duomenys, apibūdinantys perleidžiamą žemės

sklypą;

3) įrašai, rodantys žemės

savininko valią perleisti sutartyje nurodytą žemės sklypą;

4) perleidžiamo žemės sklypo

kaina (vertė);

5) parduodant žemę

išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

6) perleidžiamam žemės

sklypui nustatyti žemės servitutai, žemės naudojimo sąlygos ir kiti

apribojimai.

Žemės perleidimo sutartyje

gali būti nustatytos šios perleisto žemės sklypo valdymą ir disponavimą

ribojančios sąlygos:

1) išlaikyti iki gyvos

galvos (sutarties galiojimo metu negalima perleisti žemės trečiajam asmeniui);

2) nekeisti pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne

ilgiau kaip 10 metų;

3) neperleisti žemės

trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10

metų, su žemės perleidėjo teise per šį laiką atpirkti žemę už sutartyje

fiksuotą kainą.

Tais atvejais, kai žemės

savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį ši

dalis turi būti atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės

sklypas Nekilnojamojo turto registre. Atidalijamas žemės sklypas formuojamas

laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

17 straipsnis. Privačios

žemės nuosavybės teisė

Lietuvos Respublikos

piliečiams priklauso žemė:

1) susigrąžinta

arba gauta nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei kitus įstatymus;

2) įsigyta iš valstybės

pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą;

3) įsigyta iš kitų piliečių

įstatymų nustatyta tvarka pagal žemės perleidimo sutartis, taip pat paveldėta

pagal įstatymą arba testamentą.

Žemės savininkų teises saugo

ir gina valstybė. Privati žemė iš savininkų gali būti paimama tik šio įstatymo

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams (teisingai atlyginant)

ir šio įstatymo 33 straipsnyje numatytais atvejais.

Kartu su įsigyjama žeme

piliečiams nuosavybės teise pereina žemės sklype esantys vandenys ir miškas,

medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui

nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

18 straipsnis. Privačios

žemės perleidimo ir padalijimo sąlygos

Privačios žemės sklypas gali

būti perleistas kitiems piliečiams, jeigu jie perima savininkui nustatytas

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, veiklos apribojimus ir žemės servitutus.

Jeigu perleidžiamuose žemės

sklypuose savininkas pasilieka nuosavybe pastatus, įrenginius ar kitą

nekilnojamąjį turtą, jam nustatomos servituto teisės perleistuose žemės

sklypuose (privažiuoti prie nuosavybės teise priklausančių objektų, tiekti

elektrą, vandenį, tiesti komunikacijas ir kt.).

Privati žemė

perleidžiama šalių tarpusavio susitarimu. Perleidžiant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, valstybei atstovauja apskrities viršininkas.

Piliečiai turi pirmumo teisę

pirkti pardavėjo nustatyta kaina žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems

priklausantys pastatai ir įrenginiai, taip pat žemę, reikalingą šių objektų

aptarnavimui.

Parduodant privatine

nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, pirmumą ją

pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi

valstybė.

Parduodant privatinės

nuosavybės žemę miestuose, miesto tipo ir kaimo gyvenvietėse, pirmumą ją pirkti

tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė

miesto ūkio, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei

rekreacijai, jeigu ši žemė pagal teritorinio planavimo dokumentus numatyta

priskirti šioms reikmėms.

Ūkinei-komercinei veiklai

žemę gali įsigyti piliečiai, turintys įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą

leidimą užsiimti šia veikla.

Bankrutavusio žemės

savininko žemė parduodama ir įsigyjama įstatymų nustatyta tvarka rinkos kaina.

Privačios žemės ūkio

paskirties žemės ir miško sklypai gali būti padalijami arba atskiriamos jų

dalys žemės perleidimui ar išnuomojimui tik suderinus su žemėtvarkos projektu

arba kitu nustatyta tvarka patvirtintu teritorinio planavimo dokumentu.

Privačios žemės sklypas gali

būti skaidomas į du ar daugiau sklypų, numatytų naudoti gyvenamajai,

visuomeninei ir ūkinei - komercinei statybai, tik jeigu ši statyba nustatyta

teritorinio planavimo dokumentuose ir išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei

užstatymo tankumas ir pobūdis.

Valstybiniuose

draustiniuose, valstybiniuose parkuose nuosavybės teise turimo sklypo

neleidžiama dalyti, dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus

atvejus, kai keičiamos savininkų gretimų valdų ribos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

Nr.

IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

19 straipsnis. Privačios

žemės paveldėjimas

Privati žemė paveldima pagal

įstatymą ir pagal testamentą šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame

kodekse nustatyta tvarka.

Paveldėtos žemės sklypas per

tris mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos turi būti

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Jeigu vieną žemės sklypą paveldi

keli asmenys, šis žemės sklypas registruojamas visų priėmusių palikimą asmenų

vardu, nurodant jų dalis bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu žemę paveldi ne

Lietuvos Respublikos pilietis, o kiti Lietuvos Respublikos ar užsienio

valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, jie įgyja teisę tik į pinigų sumą,

gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą. Šis žemės sklypas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio prašymu parduodamas jo nurodytam pirkėjui

Lietuvos Respublikos piliečiui arba aukcione. Išduodamame paveldėjimo teisės

liudijime nurodoma pinigų suma, gauta pardavus žemę ir atskaičius pardavimo

arba aukciono organizavimo išlaidas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

20 straipsnis.

Žemės įkeitimas

Žemė įkeičiama

Hipotekos įstatymo nustatyta tvarka. Įkeičiant dalį žemės, ši dalis turi būti

atidalyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės

sklypas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

III. VALSTYBINĖ

ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

21 straipsnis. Valstybinės

nuosavybės žemė

Lietuvos valstybei

priklauso: šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta žemė, valstybei dovanota ir

valstybės paveldėta žemė, kita žemė, įstatymų nustatyta tvarka paimta, išpirkta

ar kitokiu būdu įgyta valstybės nuosavybėn.

Žemę, grąžintiną

pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo privačion nuosavybėn

valstybė gali išnuomoti Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybine žeme gali naudotis

fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos

institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų

sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės žemės nuomos

sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio planavimo dokumentuose numatomą

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą

žemės poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

22 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas naudotis ir nuomojimas

Valstybinė žemė

perduodama neterminuotai arba terminuotai naudotis iš valstybės ar savivaldybių

biudžetų išlaikomoms įstaigoms ar organizacijoms, valstybės įmonėms,

tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitoms įstatymų nustatytoms

įstaigoms, organizacijoms ar įmonėms, sudarant valstybinės žemės panaudos

sutartis. Valstybinė žemė perduodama naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės suteikimo

naudotis Krašto apsaugos ministerijos nustatytiems objektams tvarką nustato

įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinės žemės nuomojimo

tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

23 straipsnis.

Institucijos, turinčios teisę perduoti naudotis valstybinę žemę

Valstybinę žemę

perduoda naudotis:

1) savivaldybės

taryba - žemės sklypus, nustatyta tvarka perduotus valdyti patikėjimo teise

savivaldybėms;

2) apskrities

viršininkas - kitus valstybinės žemės sklypus, esančius apskrities

teritorijoje.

Žemės perdavimo

naudotis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

24 straipsnis.

Valstybinės žemės perleidimas privatinėn nuosavybėn

Valstybinę žemę,

išskyrus žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, parduoda ar

kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų,

priskirtų privatizuojamiems objektams, pardavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Sudarant

valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės

žemės perleidimo privatinėn nuosavybėn sutartis, valstybei

atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko

administracijos atstovas. Parduodant ar kitaip privatinėn nuosavybėn

perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams,

valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

IV. BENDROJI

ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

25 straipsnis. Bendrosios

žemės nuosavybės sąvoka ir rūšys

Žemės sklypas gali

priklausyti bendrosios nuosavybės teise dviems ar keliems Lietuvos Respublikos

piliečiams arba valstybei ir vienam ar keliems piliečiams.

Galima žemės sklypo bendroji

nuosavybė su nustatytomis dalimis - dalinė nuosavybė, o be nustatytų dalių -

jungtinė nuosavybė.

Bendrosios dalinės

nuosavybės teise valdomas žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto

registre, nurodant bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo vietą ir

kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią šio žemės sklypo ploto ir vertės

dalį, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas - nurodant

bendrasavininkius, bendro žemės sklypo buvimo vietą bei jo bendrą plotą ir

vertę.

Bendrosios nuosavybės teisė

laikoma daline, jeigu įstatymo nenustatyta kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

26 straipsnis. Žemės

įsigijimas ir valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai

yra piliečiai

Žemė bendrosios dalinės

nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra du ar keli piliečiai, įgyjama arba

įsigyta žemė sujungiama ir valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse nustatyta tvarka.

Perkant žemę bendrosios

dalinės nuosavybės teise, bendrasavininkių dalys nustatomos jų tarpusavio

susitarimu ir įrašomos žemės pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį

bei vertę.

Privačios žemės sklypų

savininkams susitarus, du ar keli žemės sklypai gali būti sujungti į vieną

žemės sklypą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypai

sujungiami sudarant rašytinę sutartį, kuri patvirtinama notariškai ir per tris

mėnesius užregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

27 straipsnis. Žemės

įsigijimas ir valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai

yra valstybė ir vienas ar keli piliečiai

Žemė bendrosios dalinės

nuosavybės teise, kai bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas ar keli piliečiai,

įsigyjama ir valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Bendra dalinė

valstybės ir piliečių žemės nuosavybė atsiranda piliečiams įsigijus iš

valstybės namų valdos žemės sklypo dalį. Tokį žemės sklypą valdant, juo

naudojantis ir disponuojant, susitarimas tarp valstybės ir kitų

bendrasavininkių reikalingas tik šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytais

atvejais arba kai bendrai valdomas sklypas perdalijamas tarp bendrasavininkių,

arba kai pakeičiami jų naudojamos žemės plotai ir naudojimo sąlygos. Šiais

atvejais valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas

administracijos atstovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

28 straipsnis.

Žemės valdymas bendrosios jungtinės nuosavybės teise

Žemė, sutuoktinių

įsigyta privatinėn nuosavybėn, yra valdoma bendrosios jungtinės nuosavybės

teise. Sutuoktinių turtines teises nustato Lietuvos Respublikos santuokos ir

šeimos įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

29 straipsnis. Žemės valdymo

bendrosios dalinės nuosavybės teise nutraukimas ir žemės

atidalijimas iš

bendro žemės sklypo

Žemės sklypo, valdomo

bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrasavininkiai turi teisę tarpusavio

susitarimu nutraukti žemės valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o

kiekvienas iš bendrasavininkių - reikalauti atidalyti savo dalį.

Žemės sklypas, valdomas

bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali būti padalytas tarp bendrasavininkių

arba atidalytos žemės ploto dalys - vienam ar keliems bendrasavininkiams

natūra, laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Žemės sklypo, valdomo

bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas ir bendrasavininkio žemės

ploto dalies atidalijimas iš bendro žemės sklypo įforminamas rašytine

sutartimi, kuri patvirtinama notariškai ir per tris mėnesius užregistruojama

Nekilnojamojo turto registre. Atidalijant žemės sklypą natūra, prie sutarties

turi būti pridedamas atidalyto žemės sklypo planas.

Ginčai tarp bendrosios

dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl žemės sklypo padalijimo ar atidalijimo

sprendžiami teismine tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

30 straipsnis. Valstybės

kompetencija reguliuojant žemės santykius

Lietuvos Respublikos Seimas:

leidžia ir tikslina

įstatymus dėl žemės santykių reguliavimo.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1) įstatymų

nustatyta tvarka leidžia ir tikslina teisės norminius aktus žemės nuosavybės,

valdymo, naudojimo ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;

2) rengia ir

įgyvendina žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo ir žemės gerinimo programas;

3) teikia

Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti bendrąjį Lietuvos Respublikos teritorijos

planą, tvirtina kitus Teritorijų planavimo įstatyme nurodytus teritorijų

planavimo dokumentus;

4) planuoja ir finansuoja

valstybinius žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės kadastro darbus;

5) teikia

Lietuvos Respublikos Seimui siūlymus dėl bendrųjų žemės ir miško naudojimo tam

tikrose teritorijose apribojimų, sąlygų ir reikalavimų;

6) sprendžia

žemės paėmimo ir suteikimo bei kitus žemės fondo valdymo klausimus, jeigu

jie nėra priskirti apskrities viršininko (kai žemė perduodama naudotis, - ir

vietos savivaldos institucijų) kompetencijai.

Žemės ūkio ministerija arba

specialiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija valstybiniam

žemės fondui valdyti:

1) vadovauja įstaigoms ir

įmonėms, vykdančioms valstybinio žemės kadastro ir valstybinės žemėtvarkos

darbus;

2) rengia medžiagą Lietuvos

Respublikos Vyriausybei valstybinės žemėtvarkos klausimams spręsti;

3) organizuoja valstybinę

žemės naudojimo kontrolę.

Apskrities

viršininkas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina

valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar kitaip perleidžia

privatinėn nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo

turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei perleidžiant

privačią žemę valstybės nuosavybėn bei valstybei paveldint žemę pagal įstatymą

ar testamentą;

3) suteikia

naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti

vietos savivaldos institucijoms;

4) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja valstybinės žemės sklypų formavimo darbus;

5) sprendžia

žemės paėmimo visuomenės poreikiams, jeigu paimamas žemės plotas ne didesnis

kaip 5 ha miestuose ir 25 ha kaimo vietovėje, ir pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimo klausimus;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) vykdo žemės

naudojimo valstybinę kontrolę;

8) tvirtina ir

įgyvendina žemėtvarkos schemas ir projektus bei kitus teritorinio planavimo

dokumentus, numatančius žemėnaudų ir žemės valdų (žemėvaldų) ribų bei

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą ir veiklos

apribojimus;

9) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato žemės servitutus ir veiklos

apribojimus;

10) atlieka kitų

įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės

naudojimo reguliavimo.

Vietos savivaldos

institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina savivaldybės

teritorijos plėtojimo generalinį planą ir jo pakeitimus, miestų ir miestelių plėtimo

ir kūrimo generalines schemas;

2) tvirtina ir įgyvendina

savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detalius planus;

3) pagal suteiktus

įgaliojimus tvarko ir naudoja joms suteiktą valdyti žemę, kurios plotas negali

būti mažesnis negu yra reikalingas vietos savivaldos institucijų kompetencijai

įgyvendinti;

4) pagal detaliuosius planus

išnuomoja bei perduoda naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus valdyti

patikėjimo tise savivaldybei, taip pat teikia Vyriausybei ir apskrities

viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir visuomenės

poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) atlieka kitas įstatymų

joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.58-1706

(00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir

keitimo

tvarka

Pagrindinė tikslinė žemės

naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama suinteresuotų asmenų prašymu,

atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės naudotojai naudoti žemę

kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, išnuomojant ar

gavus naudotis, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą leisti

pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų leisti pakeisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų

priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vadovaujantis

apskrities viršininko sprendimu leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir suinteresuoto asmens

ar apskrities viršininko, ar jo įgalioto administracijos atstovo prašymu

patikslinami nekilnojamojo turto kadastro duomenys bei įrašai Nekilnojamojo

turto registre.

Pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų

teritorijose keičiama tik pagal patvirtintus saugomų teritorijų tvarkymo

projektus arba gavus Aplinkos ministerijos sutikimą.

[31 straipsnio redakcija nuo

2003 m. sausio 1 d.:

Pagrindinė tikslinė žemės

naudojimo paskirtis nustatoma arba keičiama suinteresuotų asmenų prašymu,

atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės naudotojai naudoti žemę

kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant nuosavybėn, išnuomojant ar

gavus naudotis, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą leisti

pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų leisti pakeisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų

priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vyriausybės

nustatytais atvejais, įveisiant mišką nenašioje, nepatogaus naudojimo ir

nenaudojamoje žemės ūkio paskirties žemėje, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis nekeičiama arba keičiama supaprastinta Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vadovaujantis

apskrities viršininko sprendimu leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir suinteresuoto asmens

ar apskrities viršininko, ar jo įgalioto administracijos atstovo prašymu

patikslinami nekilnojamojo turto kadastro duomenys bei įrašai Nekilnojamojo

turto registre.

Pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų

teritorijose keičiama tik pagal patvirtintus saugomų teritorijų tvarkymo

projektus arba gavus Aplinkos ministerijos sutikimą.]

Sraipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

Nr.

IX-1136,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25), įsigalioja nuo 2003-01-01

31 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo

paskirties nustatymo ir

keitimo tvarka

Žemės naudotojai, norintys ją naudoti kitai

paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įgyjant arba išsinuomojant bei suteikiant

naudotis, privalo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities

viršininko leidimą.

Pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį nustato teritorinio planavimo dokumentai:

savivaldybių teritorijų tvarkymo planai, miestų

ir gyvenviečių generaliniai bei detalieji planai,

specialios paskirties teritorijų planai, žemėtvarkos

ir miškotvarkos projektai.

Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo

paskirtis nustatoma arba keičiama pagal

teritorinio planavimo dokumentus. Sprendimą dėl žemės sklypo

pagrindinės tikslinės paskirties nustatymo arba keitimo priima:

1) apskrities

viršininkas - kai žemės plotas ne didesnis kaip 1 ha miestuose bei 10 ha kaimo

vietovėje, jeigu šiuos žemės sklypus suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytais atvejais nėra priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kompetencijai, taip pat ir kai didesni žemės plotai, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka suderinusi su suinteresuotomis ministerijomis;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė

kitais atvejais ir Žemės ūkio ministerijos teikimu.

Kai keičiama žemės naudojimo

paskirtis, sprendime Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka nurodomos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties pakeitimo sąlygos ir dėl šio pakeitimo susidariusių

žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolių kompensavimas.

Sprendimas dėl miško žemės sklypo tikslinės

paskirties pakeitimo priimamas tik suderinus su Žemės ūkio

ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Aplinkos

apsaugos ministerija.

Vadovaujantis priimtu sprendimu,

suinteresuoto asmens prašymu patikslinami įrašai

Nekilnojamojo turto registre bei kiti valstybinio žemės kadastro duomenys.

Pagrindinė žemės naudojimo tikslinė

paskirtis draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų

teritorijose keičiama tik pagal patvirtintus saugomų teritorijų

tvarkymo projektus arba gavus Aplinkos apsaugos ministerijos

leidimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin.,

1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

32 straipsnis. Žemės

paėmimas visuomenės poreikiams

Žemė visuomenės

poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui

valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš

terminą nutraukiama tik išimties atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

apskrities viršininko sprendimu pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar

kitos valdymo institucijos prašymą, kai ši žemė reikalinga:

1) krašto

apsaugai;

2) valstybiniams

aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) valstybiniams

geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos

įtampos elektros linijoms tiesti;

4) svarbioms

valstybinės reikšmės statyboms, miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai

plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5) naudingosioms

iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;

6) valstybinių

geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;

7) gamtos,

archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

8) vietos

savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta

nustatyta tvarka patvirtintuose miestų, miestelių ir kaimų detaliuose planuose

arba žemėtvarkos projektuose;

9) įgyvendinti

valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo

sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.

Institucijos

sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams skelbiamas vietinėje spaudoje du

kartus su 15 dienų pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities

viršininko sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

suinteresuotieji asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo

paskelbimo spaudoje.

Savivaldos institucijų,

ministerijų ar kitų valdymo institucijų prašymų paimti žemę visuomenės

poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Paimant

privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti

teisingai atlyginama sumokant realią žemės sklypo kainą pinigais arba

suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat vietovėje, taip pat atlyginami kiti

nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paimant visuomenės

poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo

teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę

nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams,

privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems privačios ir valstybinės

žemės naudotojams atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio

sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pradinė paimamo žemės sklypo

vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai skaičiuojami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodomi sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos institucija ar kita

valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Ginčus dėl

atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar kito

teisėto privačios ir valstybinės žemės naudotojo netenkina atlyginimo dydis

arba būdas, nustatytas sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ir jis su

žemės paėmimu suinteresuotu asmeniu nesusitaria dėl atlyginimo būdo ar dydžio

per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas

asmuo per dešimt dienų privalo kreiptis į teismą dėl atlyginimo būdo ir dydžio

nustatymo. Nepaisant to, kad dėl atlyginimo būdo ar dydžio nesusitarta, per du

mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo

paskelbimo spaudoje žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamo žemės sklypo

savininko, nuomininko ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia

sąskaita žemės paėmimu suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti

kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu,

į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą privalo sumokėti atlyginimo

dydžio sumą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko

sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jei teismas nustato kitą dėl

sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito

su buvusiu žemės sklypo savininku teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Po to, kai yra

priimtas sprendimas paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės

savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti. Sudarius sutartį dėl

atlyginimo būdo ir dydžio už žemę, paimamą visuomenės poreikiams, žemės

nuosavybės teisė pereina valstybei, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams

suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimto žemės sklypo savininku sutartyje

numatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai paimamo žemės sklypo savininkas ir

žemės paėmimu suinteresuotas asmuo nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio

per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

antrojo paskelbimo spaudoje, žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą

dieną, kada žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo šio

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka sumoka atlyginimo dydžio sumą, nurodytą

apskrities viršininko ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendime paimti žemės sklypą visuomenės

reikmėms gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės teisės perėjimo valstybei

data.

Jeigu žemė ar jos dalis,

paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra

perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės

savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši nuostata

netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu žemės sklypu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

33 straipsnis. Žemės

paėmimas į laisvos valstybinės žemės fondą

Iš žemės savininkų žemė

paimama į laisvos valstybinės žemės fondą, kai:

1) jie savo noru atsisako

nuosavybės teisės valstybės naudai;

2) žemės savininkas miršta

ir nėra nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių;

3) žemės nuosavybės teisė

nutraukiama, teismo sprendimu žemę perdavus valstybei.

Iš valstybinės žemės

naudotojų ir kitų asmenų, sudariusių valstybinės žemės nuomos sutartis, žemė

paimama į laisvos valstybinės žemės fondą:

1) kai savo noru atsisako

naudotis jiems suteikta naudotis arba išnuomota žeme;

2) kai pasibaigia terminas,

kuriam buvo suteikta naudotis arba išnuomota žemė, ir žemės nuomos sutartis

nepratęsiama;

3) kai įstatymų nustatyta

tvarka žemės nuomos sutartis arba žemės naudojimo teisė nutraukiama prieš

terminą.

Žemė paimama į laisvos

valstybinės žemės fondą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Žemės

nuosavybės ir naudojimo teisių apsauga

Valstybė gina žemės

nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat Lietuvos Respublikos gyventojų,

kuriems gali turėti įtakos žemės naudotojų veikla, interesus.

Asmenims, pažeidusiems

vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas arba dėl savo ūkinės veiklos naudojamoje

žemėje pažeidusiems kitų privačios žemės savininkų, valstybės ir gyventojų

teisėtus interesus bei aplinkos apsaugos reikalavimus, taikomos įstatymų

nustatytos sankcijos.

Valstybinės institucijos,

kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės žemės savininkai negalėjo

naudotis žeme, ją valdyti ir ja disponuoti, o žemės naudotojai negalėjo

tinkamai naudoti žemės, privalo atlyginti dėl to susidariusius nuostolius žemės

savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai ir juridiniai

asmenys, dėl kurių veiklos jų naudojamoje žemėje buvo pažeisti kitų žemės

naudotojų ar gyventojų interesai ir aplinkos apsaugos reikalavimai, privalo

atlyginti dėl šių pažeidimų padarytą žalą.

V. ŽEMĖS ŪKIO

PASKIRTIES ŽEMĖ

35 straipsnis. Žemės ūkio

paskirties žemė ir jos teritorijos tvarkymas

Žemės ūkio paskirties žemę

sudaro žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių funkcionavimui ir kiti žemės ūkio

veiklai plėtoti naudojami arba skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės

ūkio naudmenos, žemė, užimta gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų, kiemai, keliai,

žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir kitos šiuose sklypuose

įsiterpusios žemės naudmenos.

Žemės ūkio

paskirties žemės teritorija, atsižvelgiant į žemės savininkų, naudotojų ir

visuomenės interesus, tvarkoma pagal parengtus ir apskrities viršininko

patvirtintus žemėtvarkos projektus: tikslinamos esamų žemėnaudų ribos;

formuojamos naujos žemėnaudos; statomos ūkininkų sodybos ir ūkinės reikšmės

gamybiniai pastatai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai;

sodinamas miškas; paverčiami žemės ūkio naudmenomis miškai, pelkės ir krūmai.

Žemės ūkio

paskirties žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu,

bet ne trumpiau kaip 5 metams.

Valstybinė žemės

ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama

ne aukciono būdu:

1) fiziniams

asmenims, įregistravusiems ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka

arba turintiems Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą kvalifikacinį

pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą;

2) juridiniams

asmenims – žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių metinės įplaukos iš

prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų

gaunamų pajamų.

Į žemės ūkio paskirties

žemėnaudas įsiterpusių miškų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei ir šių

miškų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Žemės reformos

metu maksimalų žemės ūkio paskirties žemės plotą, kurį piliečiai gali įsigyti

privatinėn nuosavybėn, nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.

Žemės ūkio paskirties žemės,

įsigyjamos arba išsinuomojamos kitai žemės ūkio veiklai, maksimalų plotą

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

Nr.

IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

36 straipsnis.

Žemės ūkio įmonių naudojama žemė

Žemės ūkio

įmonės naudoja išsinuomotą valstybinę arba privačią žemę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

37 straipsnis.

Ūkininko ūkio žemė

Ūkininko ūkio

žemės naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio

įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

38 straipsnis. Kita žemės

ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio paskirties žemė,

nustatyta tvarka nepriskirta ūkininko ūkiui arba neišnuomota žemės ūkio

įmonėms, laikoma kita žemės ūkio paskirties žeme. Jos naudotojai gali būti:

1) asmenys, naudojantys

žemės ūkio produkcijos gamybai įsigytus privatinėn nuosavybėn arba išsinuomotus

privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmenys, kuriems

valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, tarnybinėms žemės daloms,

sodininkystei ir daržininkystei;

3) mokslo ir mokymo

įstaigos, miškų urėdijos, kitos šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytos įstaigos

ir organizacijos, kurios joms suteiktus valstybinės žemės sklypus naudoja žemės

ūkio produkcijos gamybai;

4) kiti fiziniai ir

juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės

ūkio produkcijos gamybai.

39 straipsnis. Žemės ūkio

paskirties žemės apsauga

Valstybinės žemės plotai,

kuriuose yra žemės ūkio naudmenos arba kitos žemės naudmenos, pagal savo

dirvožemių savybes tinkamos paversti žemės ūkio naudmenomis, parduodami,

suteikiami naudotis arba išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

Naudojant privačią ir valstybinę

žemės ūkio paskirties žemę, žemės ūkio naudmenos turi būti saugomos nuo

dirvožemių alinimo, vėjo ir vandens erozijos, apaugimo krūmais ir mišku,

supelkėjimo ar kitokio ūkinių savybių pablogėjimo. Vykdant statybas ar

eksploatuojant gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis neturi būti

sunaikintas, bet panaudotas žemės ūkio naudmenoms gerinti, o pažeistos žemės

turi būti rekultivuotos.

Valstybinė žemės

ūkio paskirties žemė gali būti perleidžiama arba perduodama naudoti

kitai paskirčiai tik pagal nustatyta tvarka parengtus žemėtvarkos projektus ar

kitus Teritorijų planavimo įstatymo nustatytus teritorijų planavimo

dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

VI. MIŠKŲ ŪKIO

PASKIRTIES ŽEMĖ

40 straipsnis. Miškų ūkio

paskirties žemė

Miškų ūkio paskirties žemę

sudaro:

1) mišku apaugusi žemė,

išskyrus rezervatų miškus;

2) kita miško žemė:

neatžėlusios biržės, degimai, retmės, laukymės, dykynės, kvartalų ir

priešgaisrinės linijos, proskiebiai;

3) žemė, kurią užima miško

keliai, medienos sandėliai ir kiti miškų ūkio poreikiams naudojami pastatai bei

įrenginiai;

4) žemė, skirta miškui

įveisti;

5) žvėrių pašarų aikštelės,

miškuose įsiterpusios kitos žemės naudmenos.

Miškų ūkio paskirties žemėje

miškų atkūrimą ir apsaugą reguliuoja Miškų įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės savininkai, valdytojai ir kiti naudotojai

Miškų ūkio

paskirties žemės savininkai yra valstybė ar piliečiai, privatinėn nuosavybėn

susigrąžinę turėtą mišką ar mišku apaugusią žemę arba žemės reformos metu gavę

mišką nuosavybėn neatlygintinai, arba pirkę mišką ar miško žemę, taip pat įsigiję

nuosavybėn mišką kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Valstybinės

miškų ūkio paskirties žemės valdytojai yra miškų urėdijos ir valstybiniai

parkai. Krašto apsaugai ir valstybės sienos apsaugai reikalingos valstybinės

miškų ūkio paskirties žemės valdymo teisė taip pat gali būti suteikiama Krašto

apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms.

Miškų urėdijos

ir valstybiniai parkai valdo ir naudoja valstybinių miškų išteklius, įskaitant

ir miškų išteklius Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms suteiktoje

valdyti miškų ūkio paskirties žemėje, įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo,

priežiūros ir apsaugos priemones.

Miškų ūkio

paskirties žemėje miškų atkūrimą ir apsaugą nustato Miškų įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

VII. KONSERVACINĖS

PASKIRTIES ŽEMĖ

41 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemės

savininkai ir naudotojai

Miškų ūkio paskirties žemės

savininkai yra piliečiai, susigrąžinę privatinėn

nuosavybėn buvusį mišką arba mišku apaugusią

žemę, taip pat žemės reformos metu gavę neatlygintinai arba pirkę

miško. Maksimalų vienam asmeniui privatinėn

nuosavybėn įsigyjamo miško plotą po kompleksinių žemės

reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo nustato

Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.

Valstybinė miškų ūkio paskirties

žemė suteikiama naudotis ir valdyti miškų urėdijoms,

nacionaliniams ir regioniniams parkams. Miškų

urėdijos ir nacionaliniai parkai yra valstybės miškų

valdymo institucijos, kurios įgyvendina miškų

atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

Ūkininkams ir žemės ūkio

įmonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims

suteikiami naudotis arba išnuomojami į jų žemėnaudų teritoriją

įsiterpę valstybinių miškų sklypai, pagal savo plotą,

dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi

naudoti miškų ūkio veiklai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995,

Nr. 53-1294 (95.06.28)

VII. KONSERVACINĖS

PASKIRTIES ŽEMĖ

42 straipsnis. Konservacinės

paskirties žemė

Konservacinės paskirties

žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka suteikta arba priskirta:

1) valstybiniams

rezervatams;

2) gamtos, istorijos,

archeologijos ir kultūros paminklų teritorijoms;

3) valstybinių nacionalinių

ir regioninių parkų bei monitoringo teritorijų rezervatams ir rezervatinėms

apyrubėms;

4) kitiems gamtos objektams,

kuriuose draudžiama ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų

teritorijų specialia priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės paskirties

žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas,

kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

Papildoma tikslinė

konservacinė paskirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali

būti nustatoma ir kitų kategorijų žemėse.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

VIII. KITOS

PASKIRTIES ŽEMĖ

43 straipsnis. Kitos paskirties

žemė

Kitos paskirties žemę sudaro

žemės sklypai, nustatyta tvarka piliečių įsigyti privatinėn nuosavybėn, taip

pat suteikti naudotis arba išnuomoti:

1) privačioms namų valdoms

išdėstyti;

2) įvairios paskirties

gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti;

3) transporto, ryšių ir

kitoms komunikacijoms;

4) naudingosioms iškasenoms,

durpynams ir požeminiam vandeniui eksploatuoti;

5) krašto apsaugos tikslams;

6) rekreacijai;

7) miestų, miestelių ir

kaimų bendram (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių poreikiams;

8) kitai ne žemės ūkio ir ne

miškų ūkio veiklai.

Valstybinės žemės ploto

poreikis kitos paskirties žemės naudotojams nustatomas pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir ministerijų bei valstybinių tarnybų patvirtintus

normatyvus.

Įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais žemė kitai paskirčiai

perleidžiama, suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus

teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus.

Kitos paskirties žemė

tvarkoma nepažeidžiant nustatyta tvarka patvirtintų statybos arba suplanavimo

projektų.

Kitos paskirties žemėje

esančios žemės ūkio naudmenos iki jų panaudojimo pagal pagrindinę specialią

paskirtį turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IX. VALSTYBINIO

VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44 straipsnis. Valstybinio

vandenų fondo žemė

Valstybinio

vandenų fondo žemę sudaro žemė, kurioje yra:

1) teritoriniai vandenys, kurių

ribos nustatytos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo;

2) Kuršių

marios;

3) valstybinės

reikšmės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4) valstybinės

reikšmės vidaus vandens telkiniams nepriskirtos upės su nuolatiniu vandens

nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia

valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus;

5) valstybinės reikšmės vidaus

vandens telkiniams nepriskirti ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vandenų

fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui;

6) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha

arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m;

7) kiti

neprivatūs vandens telkiniai.

Valstybiniam vandenų fondui

priskirtų vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

X. LAISVOS

VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

45 straipsnis. Laisvos

valstybinės žemės fondas

Laisvos valstybinės žemės

fondą sudaro valstybinė žemė, kuri nėra suteikta naudotis fiziniams ir

juridiniams asmenims, neišnuomota ir neperleista privatinėn nuosavybėn.

Laisvos valstybinės žemės

fondą šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko

apskrities viršininkas, išskyrus žemę, perduotą valdyti vietos savivaldos

institucijoms.

Laisvos valstybinės žemės

fondo žemė parduodama, suteikiama naudotis ar išnuomojama, nustačius atskirų

jos sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir atlikus būtinus

teritorijos optimizavimo, tvarkymo ir žemės gerinimo darbus, šio įstatymo ir

(kai žemė nuomojama) Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

XI. VALSTYBINĖ

ŽEMĖTVARKA

46 straipsnis. Valstybinės

žemėtvarkos paskirtis

Valstybinės žemėtvarkos

paskirtis:

1) rengti valstybinės žemės

naudojimo ir apsaugos programas bei šalies administracinių teritorijų

žemėtvarkos schemas kaip sudėtinę teritorinio planavimo (kraštotvarkos) dalį;

2) rengti žemėtvarkos

projektus administracinėms riboms nustatyti arba pakeisti, kitus

administracinių teritorijų tvarkymo projektus;

3) rengti žemėtvarkos

projektus žemei paimti visuomenės poreikiams ir žemei suteikti vietos

savivaldos institucijoms bei gyventojų bendram naudojimui, valstybinėms

įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

4) rengti žemėtvarkos

projektus žemei išpirkti, perleisti ir žemės mainams, naujoms žemėnaudoms

suformuoti arba esamoms pertvarkyti, specialioms žemės naudojimo sąlygoms,

veiklos apribojimams bei servitutams nustatyti;

5) rengti žemėtvarkos

projektus žemės ūkio įmonių ir pagal atskirus užsakymus ūkininkų ūkių bei kitų

žemės naudotojų žemėnaudoms tvarkyti ir racionaliam žemės naudojimui

organizuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

47 straipsnis. Valstybinės

žemėtvarkos darbų atlikimas

Valstybinės žemėtvarkos

darbai atliekami valstybės, žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų lėšomis.

Valstybinės

žemėtvarkos darbams metodiškai vadovauja Žemėtvarkos ir teisės departamentas

prie Žemės ūkio ministerijos.

Valstybinės žemėtvarkos

darbus atlieka apskrities viršininko administracija, valstybinės įmonės ir

organizacijos bei jų pasitelktos kitos įmonės ir organizacijos.

Žemėtvarkos proceso tvarką,

žemėtvarkos projektavimo ir tyrinėjimo darbų turinį nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

48 straipsnis. Privatūs

matininkai

Privačiu matininku gali būti

asmuo, turintis specialųjį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, įstatymų

nustatyta tvarka gautą licenciją atlikti geodezijos, topografijos ir

kartografijos darbus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs

leidimą dirbti valstybinės žemėtvarkos darbus.

Privačių matininkų teises,

pareigas, atsakomybę ir leidžiamų vykdyti darbų rūšis nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

XII. ŽEMĖS

INFORMACINĖ SISTEMA

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

49 straipsnis.

Žemės informacinės sistemos paskirtis

Žemės

informacinės sistemos paskirtis - naudojantis nekilnojamojo turto kadastro,

Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, teritorijų planavimo,

aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės reformos, dirvožemio tyrimų ir kitais

duomenimis apie žemę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti

ir atnaujinti informaciją apie žemės naudmenų plotą ir vertę, žemės naudojimo

sąlygas ir apribojimus, kitas žemės sklype esančio nekilnojamojo turto

charakteristikas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

50 straipsnis.

Žemės informacinės sistemos ir žemės kadastro tvarkymas

Žemės

informacinė sistema tvarkoma įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Žemės kadastras

tvarkomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Žemės įstatymo, kitų įstatymų

bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tvarkant žemės

kadastrą, rengiami ir tikslinami nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiai,

kuriuose pažymimi suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės

sklypai bei juose esantys kiti nekilnojamojo turto ir gamtos objektai, turintys

įtakos žemės sklypo vertei ir žemės naudojimo sąlygoms. Nekilnojamojo turto

kadastro žemėlapių turinys turi atitikti Nekilnojamojo turto registro įstatymo

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių nekilnojamojo

turto kadastro tvarkymą, reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

straipsnis. Žemės informacinės sistemos ir žemės kadastro duomenų naudojimas

Žemės

informacinės sistemos ir žemės kadastro duomenys teikiami valstybinėms

institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir naudojami:

1) valstybinės

žemės išteklių naudojimo politikai formuoti ir įgyvendinti;

2) valstybiniam

žemės gerinimo bei apsaugos priemonių planavimui;

3) gamtos

išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

4) žemėtvarkos

projektams ir schemoms rengti;

5) žemės

įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

6) žemės

apmokestinimui ir mokesčių už žemę sistemos formavimui;

7) žemės

naudojimo valstybinei kontrolei;

8) informacijai

apie žemę statistiniuose ir kituose oficialiuose leidiniuose;

9) nekilnojamojo

turto kadastro ir registro duomenims papildyti ir atnaujinti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

XIII. ŽEMĖS

NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

51 straipsnis. Valstybinio

žemės kadastro duomenų naudojimas

Valstybinio žemės kadastro

duomenys teikiami valstybinėms institucijoms, fiziniams bei juridiniams

asmenims ir naudojami:

1) valstybinės žemės

išteklių naudojimo politikai formuoti ir įgyvendinti;

2) žemės informacinei

sistemai kurti ir eksploatuoti;

3) valstybiniam žemės

gerinimo bei apsaugos priemonių planavimui;

4) gamtos išteklių naudojimo

ir teritoriniam planavimui;

5) žemėtvarkos projektams ir

schemoms rengti;

6) žemės sklypo oficialios

rinkos kainai nustatyti;

7) žemės įkeitimui ir žemės

rinkos formavimui;

8) žemės apmokestinimui ir

mokesčių už žemę sistemos formavimui;

9) žemės naudojimo

valstybinei kontrolei;

10) informacijai apie žemę

statistiniuose ir kituose oficialiuose leidiniuose;

11) Nekilnojamojo turto

registro duomenims papildyti ir atnaujinti.

Už valstybinio žemės

kadastro informaciją suinteresuoti asmenys apmoka Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

[Straipsnio redakcija nuo 2001 m. sausio

1 d.:

straipsnis. Žemės informacinės sistemos ir žemės kadastro duomenų naudojimas

Žemės

informacinės sistemos ir žemės kadastro duomenys teikiami valstybinėms

institucijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir naudojami:

1) valstybinės

žemės išteklių naudojimo politikai formuoti ir įgyvendinti;

2) valstybiniam

žemės gerinimo bei apsaugos priemonių planavimui;

3) gamtos

išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

4) žemėtvarkos

projektams ir schemoms rengti;

5) žemės

įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

6) žemės

apmokestinimui ir mokesčių už žemę sistemos formavimui;

7) žemės naudojimo

valstybinei kontrolei;

8) informacijai

apie žemę statistiniuose ir kituose oficialiuose leidiniuose;

9) nekilnojamojo

turto kadastro ir registro duomenims papildyti ir atnaujinti.]

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

XIII. ŽEMĖS

NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

52 straipsnis. Žemės

naudojimo valstybinės kontrolės turinys

Žemės naudojimo valstybinę

kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus vykdo

šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytos institucijos.

Žemės naudojimo valstybinės

kontrolės metu:

1) atliekamas programų,

projektų, schemų, kitų teritorinio planavimo dokumentų, susijusių su

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų ribų ir žemės

naudojimo sąlygų pakeitimais, derinimas bei ekspertizė;

2) sistemingai tikrinama, ar

žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatytos žemės naudojimo tvarkos.

53 straipsnis. Atsakomybė už

žemės įstatymų pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai

asmenys traukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ir baudžiamojon

atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu:

1) savavališkai užėmė žemės

sklypus;

2) pažeidė arba sunaikino

riboženklius, geodezinius ženklus ir punktus bei užkonservuotus gręžinius;

3) žemę naudojo ne pagal

nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

4) nesilaikė nustatytų

specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ir veiklos apribojimų;

5) nevykdė pareigų

sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį;

6) nevykdė privalomų

priemonių žemės ūkio naudmenų dirvožemiams gerinti ir apsaugoti;

7) pažeidė kitų žemės

naudotojų ir gyventojų interesus;

8) nesilaikė kitų žemės

suteikimo metu ar žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų;

9) trukdė žemės naudotojui

naudoti žemę pagal paskirtį;

10) padarė kitokių žemės

naudojimo santykius reguliuojančių įstatymų pažeidimų.

Savavališkai užimti žemės

sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės

sklypai savavališkai užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių lėšomis

turi būti taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal paskirtį.

54 straipsnis. Neteisėta

veika padarytos žalos atlyginimas

Fiziniai ir juridiniai

asmenys, pažeidę nustatytas žemės naudojimo sąlygas, įstatymų nustatyta tvarka

privalo atlyginti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei

padarytus nuostolius.

XIV. ŽEMĖS

GINČAI

55 straipsnis. Žemės ginčų

sąvoka

Žemės ginčai - tai ginčai,

kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:

1) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;

2) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl

neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės

teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos

(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba

nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;

4) žemės savininkų bei

valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už

paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;

5) žemės savininkų

bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų;

6) žemės nuomotojų ir šios

žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;

7) žemės bendrasavininkių -

dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

56 straipsnis. Žemės ginčų

nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus nagrinėja

teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių susitarimu žemės bei

kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti

spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS

SUTARTYS

57 straipsnis. Tarptautinės

sutartys

Tais atvejais, kai Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo

taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos

tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO

ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo

1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus Lietuvos

Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos

įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,

28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)

autrap@lrs.lt