Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 34-620

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994 m. balandžio 26

d. Nr. I-446

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. vasario 21 d.:

Nr. IX-1983,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

I SKyRIuS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės

tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.

žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip,

kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų

poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant

gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės,

valdymo ir naudojimo teises.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės

tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.

žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip,

kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų

poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant

gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės,

valdymo ir naudojimo teises.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės

žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio

žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios

priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.

2.

Racionaliai tvarkoma žemės ūkio valda – žemės valda, kurios formos ir

vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir

tausojančiai žemės ūkio veiklai.

– žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatytą

standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.

žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės

nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys

nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties,

žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir

aplinkos apsaugos poreikių.

– Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų

įstatymų nustatyta tvarka

įsteigtas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą.

Respublikos žemės paviršiuje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus

ir teritoriniai vandenys.

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla, kai įgyvendinami

teisės aktų joms suteikti įgaliojimai žemės tvarkymo, naudojimo ir žemės

informacinės sistemos kūrimo, valdymo ir tvarkymo srityje.

– informacijos apie žemę (žemės išteklius) tvarkymo ir teikimo vartotojams

sistema.

konsolidacija – žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam

tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos,

šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos

žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo

infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos

apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai.

žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis

savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.

naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo,

užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas,

kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių

ar kitu teisiniu pagrindu.

paėmimas visuomenės poreikiams – šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais

žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba)

priima sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis

tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės

savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto,

dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro

duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš

bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių

reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš

jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta

veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo

paskirties žemėje.

pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama

vykdyti konkreti veikla.

sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai

vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje

arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta

žemės sklypo plane.

pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų

projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą

ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos

pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo

neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.

sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš

dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo

paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės

naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės

naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir

pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačiuosius ir

viešuosius interesus.

dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės

ūkio augalams auginti.

valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla

susiję keli žemės sklypai.

užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas

įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo

nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar

savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų

nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis žemės

sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams,

konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir

panašiai).

– specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių

žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės.

schema – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės,

regionų ar rajonų lygmeniu įvardijami kaimo vietovių žemės naudmenų naudojimo

ir tvarkymo prioritetai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

3

straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės fondas

Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro

Lietuvos Respublikos žemės fondą.

pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas

skirstomas į:

1) žemės ūkio

paskirties žemę;

2) miškų ūkio

paskirties žemę;

3) vandens ūkio

paskirties žemę;

4) konservacinės

paskirties žemę;

5) kitos

paskirties žemę.

naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą,

negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912, 2010-06-18,

Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos žemės fondas

Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro

Lietuvos Respublikos žemės fondą.

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas

skirstomas į:

1) žemės ūkio

paskirties žemę;

2) miškų ūkio

paskirties žemę;

3) vandens ūkio

paskirties žemę;

4) konservacinės

paskirties žemę;

5) kitos

paskirties žemę.

naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės

žemės fondui.

4 straipsnis. Privati žemė

sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių

asmenų (išskyrus valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn.

naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir

kiti įstatymai.

II

skyrius

Valstybinė žemė

5 straipsnis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise

priklausanti žemė

valstybei nuosavybės teise priklauso:

1) šio Įstatymo

6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise

priklausanti žemė;

2) valstybės

paveldėta žemė;

3) žemė, pagal

sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;

4) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn

savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė;

5) žemė,

įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams;

6) žemė, kuri

kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn;

7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka

konfiskuota už teisės pažeidimus;

8) kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių

ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė.

perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant

neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės

servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai

nenustato kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

6

straipsnis. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė

valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir

Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:

1) valstybinės

reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;

2) pajūrio juostai

(įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus žemės

sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo

įsigaliojimo;

3) valstybiniams

rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4) valstybinės

reikšmės miškams ir parkams;

5) valstybinės

reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;

6) valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

7) teritoriniams

vandenims;

8) Lietuvos

Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai;

9) pasienio

juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).

valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių

ar privačion nuosavybėn negalima.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

7

straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja

patikėjimo teise

žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė

žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę,

kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems

subjektams;

2) savivaldybės

– valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės

nutarimais ir jos nustatyta tvarka;

3) valstybės

turto privatizavimo institucija valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau

– Valstybės turto fondas) – kai valstybinė žemė yra priskirta privatizuotiems

ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinė žemė naudojama

akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise

priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir kai valstybinė žemė

yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių

valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau

– Seimas) arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė

valstybės turto privatizavimo institucijai;

4) valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, nustatytas Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, – kai

valstybinė žemė yra priskirta valstybės nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas

į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir

perduotas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo

teise;

5) valstybės

įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės

žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos

projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės

sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų

nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų,

reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų

struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;

6) šio

straipsnio 3 dalyje nurodyti subjektai;

7) kiti įstatymų

nustatyti subjektai.

žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais

ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:

1) viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo

naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir

vietiniams keliams;

4) komunaliniams

inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5)

gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei

komercinei veiklai.

nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami

patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms

atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami

patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems

priskiriamos valstybinės funkcijos. Nacionalinė žemės tarnyba privalo

prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise

būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms

įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės

sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių

subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo

įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų

patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar

kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,

perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti

ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu

būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės

nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško

žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.

žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo

aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3

mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto

pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,

Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir

nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma

Nacionalinė žemės tarnyba.

patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

8

straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama

laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų

urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,

kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms

religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms

pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra

valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms

Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar

įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti

perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai,

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai

panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos

pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos

sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos

sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis

Vyriausybės nustatyta tvarka.

žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus

reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato

įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka perduoda:

1) savivaldybė –

kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise

savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės

sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės

administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojas;

2) kituose

įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais

atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

3) Nacionalinė

žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai

naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį

sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio

padalinio vadovas.

nuo 2010 m. liepos 1 d.

žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo

turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos

turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti

pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš

terminą.

žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines

religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik

valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis

žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos

gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas,

laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne

pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš

terminą.

kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų

perduoti naudotis kitiems asmenims.

8.

Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti

visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš

terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties

nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo

47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant

ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos

sutartis nutraukiama šio Įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės

poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme

nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. X-950, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

9

straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:

1) savivaldybė –

valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise

savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės

taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos

direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojas;

2) Valstybės

turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai yra priskirti privatizuotiems ir

(ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus,

naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės

teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir valstybinės

žemės sklypus, reikalingus įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams

projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba

Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto

privatizavimo institucijai. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima

Valstybės turto fondo vadovas, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro

Valstybės turto fondo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;

3) kituose

įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais

atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

4) Nacionalinė

žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės

sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės

tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi

būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo

turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi

reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės

žemės nuomos sutartį prieš terminą.

terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99

metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas

negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti

ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių

naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams

ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas

nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo

trukmę. Žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime

išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.

žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono

būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės

išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise

priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus

laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės

priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,

kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar

įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės

sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris

būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto

kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar

kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta

Seimas arba Vyriausybė;

4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra

įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės

žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga

koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;

6) ji reikalinga

valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos

Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais.

kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,

Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti

tokią žemę turi:

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

pasirengimą ūkininkauti;

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių

metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau

kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės

sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš

valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su

pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų

nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas

asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio

paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio

straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems

išnuomojamas aukcione.

šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms

daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be

aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

nustatytai veiklai.

valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo

reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus

atvejus.

mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be

aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės

sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo

veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties,

naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų,

kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne

pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį

ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos

reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės

sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos

valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato

Vyriausybė.

terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal

sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra

keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus

atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės

nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės

naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

15.

Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams,

valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype

esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti

nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį

arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos

valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis

nutraukiama šio Įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės

poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme

nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų

įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

Nr. XI-544,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

6 straipsnis.

Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė

valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir

Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:

1) valstybinės

reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;

2) pajūrio

juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus

žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo

įsigaliojimo;

3) valstybiniams

rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4) valstybinės

reikšmės miškams ir parkams;

5) valstybinės

reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;

6) valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

7) teritoriniams

vandenims;

8) Lietuvos

Respublikos valstybinių jūrų uostų teritorijai;

9) pasienio

juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).

valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių

ar privačion nuosavybėn negalima.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

7

straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja

patikėjimo teise

[Dalies

redakcija iki 2007-01-01]

žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,

valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai

bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra

apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę,

kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei

Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams,

taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą

valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja

valstybės turto privatizavimo institucijos.

[Dalies

redakcija nuo 2007-01-01]

žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,

valstybės turto privatizavimo institucijos, Valstybės ir savivaldybių turto

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, kiti įstatymų nustatyti

subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities

viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis,

išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams

bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems

patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą

valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja

valstybės turto privatizavimo institucijos.

žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais

ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:

1) viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo

naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir

vietiniams keliams;

4) komunaliniams

inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5)

gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei

komercinei veiklai.

nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo

teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.

Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami

patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems

priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo

prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise

būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms

įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės

sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių

subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo

įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų

patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.

straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar

kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,

perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti

ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu

būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės

nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus

miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.

žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo

aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3

mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto

pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,

Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir

nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas

apskrities viršininkas.

patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

7 straipsnis. Žemės

savininkų teisės

Žemės savininkas turi teisę:

1) parduoti, palikti

testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti

laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis

įstatymų nustatytos tvarkos;

2) užsiimti bei leisti

kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti savo žemės

sklype žemės servitutus;

4) įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

5) reikalauti panaikinti

arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai

nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;

6) kreiptis į teismą arba

valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės

teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu

padarytus nuostolius;

7) naudoti privataus žemės

sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,

melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius

ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;

8) naudoti savo ūkio

reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą

nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.

Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti

ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

9) disponuoti savo žemės

sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.

Šios žemės savininkų teisės

gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Valstybinės

žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama

laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų

urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,

kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms

religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms

pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra

valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms

Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar

įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti

perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai,

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai

panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos pagrindais

perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties

terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties

terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės

nustatyta tvarka.

žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus

reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato

įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

perduoti neatlygintinai naudotis valstybine žeme priima:

1) savivaldybės

taryba, kai valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms;

2) kituose įstatymuose nurodyti

valstybinės žemės patikėtiniai šių įstatymų nustatytais atvejais, kai

valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

3) apskrities

viršininkas – visais kitais atvejais.

atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis apskrities

viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo

paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo

turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos

turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo

turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas

turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos

sutartį prieš terminą.

žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines

religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik

valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis

žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba

panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės

sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas

naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos

sutartį prieš terminą.

kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų

perduoti naudotis kitiems asmenims.

perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės

poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą,

žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo

patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio

nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.

Straipsnio

pakeitimas:

Nr. X-950, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

9 straipsnis.

Valstybinės žemės išnuomojimas

išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise

savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities

viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties

termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities

viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas

arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi

būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo

turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi reikalauti

pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos

sutartį prieš terminą.

terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99

metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas

negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti

ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių

naudojimo terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams

ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas

nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo

trukmę.

gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.

žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama

aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės

žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise

priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus

laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės

priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,

kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar

įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės

sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris

būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto

kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar

kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta

Seimas arba Vyriausybė;

4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra

įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga

koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais.

kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,

Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti

tokią žemę turi:

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

pasirengimą ūkininkauti;

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių

metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau

kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės

sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš

valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su

pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų

nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas

asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio

paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio

straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems

išnuomojamas aukcione.

šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,

tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys

sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

nustatytai veiklai.

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos

sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,

kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities

viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės

nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be

aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės

sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo

veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo

ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų

eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta

produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios

turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,

nustato Vyriausybė.

terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal

sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį

arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar

pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka

valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės

žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių

bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės

žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio

nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų

įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

10 straipsnis. Valstybinės

žemės perleidimas

žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka perleidžia:

1) Valstybės

turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo

dokumentus yra priskirti privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams

ir įrenginiams ir kai valstybinės žemės sklypai yra naudojami akcinių ir

uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę

kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti. Valstybinės žemės

pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Valstybės turto fondo vadovas ar jo įgaliotas

darbuotojas;

2) valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, nustatytas Valstybės ir savivaldybių

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, – valstybinės žemės

sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus valstybės

nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo

valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise. Valstybinės žemės

pirkimo–pardavimo sutartį sudaro valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo

organizatoriaus vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas;

3) Vyriausybė –

kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra

perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) Nacionalinė

žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės

sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio

vadovas.

žemės pirkimo-pardavimo

sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo

žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą

Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas vengia įregistruoti nuosavybės

teisės perėjimo faktą, valstybinės žemės pardavėjas turi kreiptis į teismą su

prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo

sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties

neįregistravimo, atlyginimo.

reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės

reformos įstatymo nustatyta tvarka.

žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami

aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią

kainą.

žemės sklypai parduodami be aukciono:

1) jeigu jie

užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais

statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti

laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik

neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės

veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui

arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio

dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal

Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,

taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų

naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti

bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;

3) jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti

miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta

tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;

4) jeigu jie

įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto

dydžio – šių sklypų savininkams;

5) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato

Žemės reformos ir kiti įstatymai.

žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

galios). Nr. XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo

objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės

perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių

asmenų nuosavybėn.

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas

nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr.

X-1797,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)

Nr. XI-301,

2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

11 Straipsnis. Neteko galios nuo 2007 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

12

straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų asmenų nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė

valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė

atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei

įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto

žemės sklypo arba vandens telkinio dalį, pagal įstatymus, reglamentuojančius

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, atkūrus

nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą suformuoto neužstatyto

žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais

atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą

įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis,

kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti

bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

13

straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas

valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko

Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems

perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais

– Valstybės žemės fondas.

valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar

išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,

nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį,

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus

Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka.

naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir

naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,

būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų

rekonstrukcija ir kiti darbai).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912, 2010-06-18,

Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

III skyrius

Savivaldybių žemė

14

straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė

nuosavybės teise priklauso:

1) žemė,

valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių

funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei

šį Įstatymą;

2) žemė, pagal sandorius įgyta

savivaldybių nuosavybėn;

3) pagal

testamentą savivaldybės paveldėta žemė;

4) žemė, kaip

bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.

nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės

taryba.

žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,

perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant

neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės

servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų

fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė

valstybės ir savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų žemės

nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar

valstybei įsigijus iš savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos

žemės sklypo, kito statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens

telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į

žemės sklypą įgyvendina apskrities viršininkas, o jeigu žemės sklypas

Vyriausybės nutarimu perduotas patikėjimo teise savivaldybei – savivaldybės

taryba.

13 straipsnis. Laisvos

valstybinės žemės fondo tvarkymas

valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko

apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais

atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės

nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms.

valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar

išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,

nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą

ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus

įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir

kitų įstatymų nustatyta tvarka.

naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir

naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,

būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas,

melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).

III skyrius

Savivaldybių žemė

14

straipsnis. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė

nuosavybės teise priklauso:

1) žemė,

valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių

funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei

šį Įstatymą;

2) žemė, pagal sandorius įgyta

savivaldybių nuosavybėn;

3) pagal

testamentą savivaldybės paveldėta žemė;

4) žemė, kaip

bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.

nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės

taryba.

žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,

perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, išnuomojant ar perduodant

neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės

servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti

sandoriai dėl savivaldybių žemės negali būti sudaromi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

Nr. XI-660, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623

(2010-02-02)

14 straipsnis.

Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė

nuosavybės teise priklauso:

1) žemė,

valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių

funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei

šį Įstatymą;

2) žemė, pagal sandorius įgyta

savivaldybių nuosavybėn;

3) pagal

testamentą savivaldybės paveldėta žemė;

4) žemė, kaip

bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.

nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės

taryba.

žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,

perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar

perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų

Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl

savivaldybių žemės negali būti sudaromi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

15

straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn

nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:

1) kuriuose yra

statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl

dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;

2) kurie pagal

teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,

reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;

3) jeigu

savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami

nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.

žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės

nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo

perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo

įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).

16

straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja

patikėjimo teise

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais

gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms

savivaldybių funkcijoms atlikti.

institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo

teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise

perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo

perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl

šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.

žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų

parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar

perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines

teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų

asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti

nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.

teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo

perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės

sklypo perdavimo-priėmimo aktas

pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei

disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

17

straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis

šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar

įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti

perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai

naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos

sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti

nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos

panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.

Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas

panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės

panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių

panaudos sutarties terminą.

žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus

tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai

naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas

naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas

arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas

savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis

žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti

panaudos sutartį prieš terminą.

kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų

perduoti naudotis kitiems asmenims.

15 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas

neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn

nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:

1) kuriuose yra

statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl

dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;

2) kurie pagal

teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,

reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;

3) jeigu

savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami

nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.

žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės

nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo

perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.

turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

16 straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas,

naudojimas ir disponavimas ja patikėjimo teise

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais

gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms

savivaldybių funkcijoms atlikti.

administracijos direktorius privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti

žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam

patikėjimo teise perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms

įgyvendinti buvo perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba

priima sprendimą dėl šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.

žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų

parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar

perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines

teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų

asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti

nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.

teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo

perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės

sklypo perdavimo-priėmimo aktas

pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei

disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

17 straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas

neatlygintinai ja naudotis (panauda)

žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis

šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar

įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti

perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai naudotis

priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos sutarties

pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nurodytas

žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos

sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.

Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas

panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės

panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių

panaudos sutarties terminą.

žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus

tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai

naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas

naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas

arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas

savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis

žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti

panaudos sutartį prieš terminą.

kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų

perduoti naudotis kitiems asmenims.

18

straipsnis. Savivaldybės žemės išnuomojimas

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų

nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima

savivaldybės taryba.

išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties

terminas ir jo nustatymo motyvai.

19

straipsnis. Savivaldybių žemės perleidimas

perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims

priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.

Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo

perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą

valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame

sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Žemės sklypai, kuriuose nėra statinių

ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.

perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei:

1) jeigu

remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms

funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys

savivaldybei priklausančiame sklype;

2) jeigu

savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o Vyriausybė – priimti

valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą

valstybės funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.

nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą

(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės

nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei

žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo Vyriausybės

įgaliotas asmuo.

nuo 2010 m. vasario 2 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

18 straipsnis.

Savivaldybės žemės išnuomojimas

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų

nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima

savivaldybės taryba.

išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties

terminas ir jo nustatymo motyvai.

19 straipsnis.

Savivaldybių žemės perleidimas

perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims

priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.

Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo

perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą

valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame

sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje

nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra

statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.

perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei:

1) jeigu

remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms

funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys

savivaldybei priklausančiame sklype;

2) jeigu

savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti

valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą valstybės

funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.

nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą

(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės

nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei

žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities

viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu

gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar

juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant

galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės

sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija

pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.

sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis

daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme

nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti

vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo

ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais

mainų sutartyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

20

straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų

nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė

savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės

nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip

pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų

statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais

atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą

įgyvendina savivaldybės taryba.

IV skyrius

Žemės naudojimo sąlygos

20 straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų

asmenų nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė

savivaldybių ir valstybės arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda

teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip pat savivaldybei

įsigijus iš valstybės arba kitų asmenų statinio ar įrenginio

užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį, taip pat kitais įstatymų

nustatytais atvejais. Šiais atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio

teises į žemės sklypą įgyvendina savivaldybės taryba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

IV skyrius

Žemės naudojimo sąlygos

21

straipsnis. Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

Žemės savininkai

ir kiti naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį,

naudojimo būdą bei pobūdį;

2) laikytis

žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) racionaliai

naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas

eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;

4) įgyvendinti

teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio

apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų

aplinkos ekologinė būklė;

5) laikytis

teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo reikalavimų;

6) vykdydami

statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų

nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir

rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo

naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų

žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų

interesų;

8) leisti

vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims

suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių

kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams

naudojamų įrenginių;

9) leisti

statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos

saugoti;

10) leisti

kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis

pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus

(teritorijas);

11) statyti

statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus

leidimus;

12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

22

straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

1.

Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir

Vyriausybės nutarimai.

nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

1) ariamoji

žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat

žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi

būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai

nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

2) žemės ūkio

naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti

naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;

3) žemės

naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę

turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,

taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti

teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į

kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.

teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi

būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant

suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų

patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų

planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar

jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar

jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo

dokumento ar jo patikslinimo organizatorius per vieną mėnesį nuo teritorijų

planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša

žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui,

nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo

sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro

įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pranešimą, kurio pagrindu jis žemės

sklypo registro įraše padaro atitinkamą žymą apie taikomas ar panaikintas

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Jeigu, formuojant naują žemės sklypą

(teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo

suformuoti žemės sklypai), tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo

sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar)

įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą,

keičiami to žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo kadastro duomenys

keičiami ir jų pakeitimai įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir

Nekilnojamojo turto registrą Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto

kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo, pagal kurį žemės sklypui

turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos

anksčiau taikytos sąlygos, nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka.

specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų

įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti

kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose

valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu kitų įstatymų nenustatyta

kitaip.

patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į

teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba

tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar

kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo

organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus

metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą

gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir

atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar

patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo

susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

10.

Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos

uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

23

straipsnis. Žemės servitutai

servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų

nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba

jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

2.

Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų

teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi:

1) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,

perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti

ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto

priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie

kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų;

4) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus

(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir

antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

5) valstybinės,

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems)

pagal žemės konsolidacijos projektą.

nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo

dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto

savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto

savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą

dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo.

Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai

naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios

žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių,

rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos

ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems

(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir

antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos

aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą

nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti,

savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose

gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose gamtos ir kultūros paveldo

teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra – šiose

teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės

patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti

centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus

(požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų užsakovas.

Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia

valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų

apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra

Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl

servituto nustatymo.

nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi

sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia)

viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams

sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

6.

Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre

registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip

pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos

patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti ar

privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.

savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų

servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų

sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami

viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę

kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas

prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į

valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų

apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir

tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o

tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės

institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir

tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.

Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas

administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės

patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos

vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį

pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo.

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi

administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar

valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

9.

Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais

pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą,

priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės

servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu

aktu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)(papildyta 2 dalies 5 punktu)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

24

straipsnis. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo

ir keitimo tvarka

žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant

naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo

paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų

nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba

specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį

teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu

patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė.

paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė

žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal specialiuosius

teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos projektus).

sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat tais atvejais,

kai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties pagal teritorijų

planavimo dokumentus keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, tokį

sprendimą priėmusi institucija perskaičiuoja žemės sklypo vertę ir žemės

savininko ar valstybinės žemės patikėtinių prašymu patikslinami Nekilnojamojo

turto kadastro duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.

pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami

Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto

registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų

nustatyta tvarka.

naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti

žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos

įgaliotos institucijos.

naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

25

straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė

paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės

plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų

žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais

užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,

tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,

naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip

pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais

sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio

paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) mėgėjų sodo

žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;

2) specializuotų

sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių

žemės sklypus;

3) rekreacinio

naudojimo žemės sklypus;

4) kitus žemės

ūkio paskirties žemės sklypus.

žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus,

tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų

ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų

sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su

tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis

paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas

privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti

nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas

nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali

apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės žemės

naudojimo paskirties.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

21 straipsnis.

Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

Žemės savininkai

ir kiti naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo

paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;

2) laikytis

žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) racionaliai

naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas

eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;

4) įgyvendinti

teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,

dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad

neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;

5) laikytis

teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo reikalavimų;

6) vykdydami

statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų

nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir

rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo

naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų

žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų

interesų;

8) leisti

vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims

suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių

kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams

naudojamų įrenginių;

9) leisti

statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos

saugoti;

10) leisti

kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis

pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus

(teritorijas);

11) statyti

statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus

leidimus;

12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

22 straipsnis.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

1.

Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, kiti įstatymai ir

Vyriausybės nutarimai.

nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

1) ariamoji

žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat

žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi

būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai

nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

2) žemės ūkio

naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti

naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;

3) žemės

naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę

turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,

taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti

teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į

kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.

teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi

būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant

suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų

patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal

teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo

dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės

sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės

naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,

teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10

dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie

tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės

žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo

turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto

kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės

sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.

sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal

kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar

panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų

įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti

kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose

valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato

kitaip.

patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į

teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba

tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar

kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo

organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus

metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą

gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir

atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar

patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo

susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

10.

Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos

uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

23 straipsnis.

Žemės servitutai

servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų

nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta

tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato

servitutus:

1) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,

perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti

ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto

priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie

kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų;

4) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus

(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir

antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų

planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio

daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio

daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas

prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą

nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems

neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir

privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti

prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,

taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros

tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,

jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal

teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių

reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai

rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose

gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose

statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba

valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype

numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros

tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų

užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos

ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo

išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir

objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis

yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl

servituto nustatymo.

viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities

viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia

(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar

patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

6.

Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre

registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip

pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas prieiti

ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.

savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų

servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų

sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami

viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę

kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas

prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į

valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų

apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir

tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o

tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės

institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir

tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.

Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas

administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės

patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos

vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį

pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį

praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi

administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar

valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

9.

Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais

pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą

servitutą.

žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės

servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu

aktu.

24

straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio

nustatymo ir keitimo tvarka

tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma

formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės

patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal

detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant

nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę

žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką

nustato Vyriausybė.

paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal

specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos

projektus).

apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės

sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės

savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko

administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro

duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami

Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto

registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų

nustatyta tvarka.

naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti

žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos

įgaliotos institucijos.

naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

24 straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo ir keitimo tvarka

tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma

formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės

patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal

detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant

nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo

tvarką nustato Vyriausybė.

paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal specialiuosius

teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos projektus).

apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės

sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės

savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko

administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro

duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami

Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo

turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre

Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta

tvarka.

naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti

žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos

įgaliotos institucijos.

naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

25

straipsnis. Žemės ūkio paskirties žemė

paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės

plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų

žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais

užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,

tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,

naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip

pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais

sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio

paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) mėgėjiškų

sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;

2) specializuotų

sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių

žemės sklypus;

3) rekreacinio

naudojimo žemės sklypus;

4) kitus žemės

ūkio paskirties žemės sklypus.

paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės

interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:

tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;

statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,

tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės

ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio

naudmenos.

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas

privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti

nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas

nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali

apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties.

25 straipsnis.

Žemės ūkio paskirties žemė

paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės

plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų

žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais

užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,

tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,

naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip

pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais

sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio

paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) mėgėjiškų

sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;

2) specializuotų

sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių

žemės sklypus;

3) rekreacinio

naudojimo žemės sklypus;

4) kitus žemės

ūkio paskirties žemės sklypus.

paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės

interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:

tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;

statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,

tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės

ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio

naudmenos.

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas

privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti

nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas

nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali

apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties.

26 straipsnis. Miškų ūkio

paskirties žemė

paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami:

1) mišku apaugęs

plotas (medynai);

2) neapaugęs

mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai,

miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;

3) žemė, kurią

užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos

sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio

aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;

4) žemė, kurioje

numatyta įveisti mišką;

5) miško valdose

įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais

nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės

sklypai skirstomi į:

1) ekosistemų

apsaugos miškų sklypus;

2) rekreacinių

miškų sklypus;

3) apsauginių

miškų sklypus;

4) ūkinių miškų

sklypus.

miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir

įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato

Miškų įstatymas.

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas

privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti

nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas

nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

27 straipsnis. Vandens ūkio

paskirties žemė

sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems

fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens

telkiniai.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą vandens ūkio

žemės sklypai skirstomi į:

1) ūkinei

veiklai naudojamus vandens telkinius;

2) rekreacinius

vandens telkinius;

3) ekosistemas

saugančius vandens telkinius;

4) bendrojo naudojimo

vandens telkinius.

telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.

28 straipsnis. Konservacinės

paskirties žemė

priskiriami:

1) rezervatai ir rezervatinės

apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias

valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių

zonų sudėtyje;

2) valstybės ir savivaldybių

saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama ūkinė

veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia priežiūra,

tvarkymu ir apsauga.

paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:

1) gamtinių rezervatų

žemės sklypus;

2) kultūros

paveldo objektų žemės sklypus.

paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių

apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.

29 straipsnis. Kitos

paskirties žemė

paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:

1) gyvenamąsias

teritorijas;

2) visuomeninės

paskirties teritorijas;

3) pramonės ir

sandėliavimo objektų teritorijas;

4) komercinės

paskirties objektų teritorijas;

5) inžinerinės

infrastruktūros teritorijas;

6) rekreacines

teritorijas;

7) bendro

naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo)

teritorijas;

8) naudingųjų

iškasenų teritorijas;

9) teritorijas

krašto apsaugos tikslams;

10) atliekų

saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas;

11) teritorijos

valstybės sienos apsaugos tikslams;

12) atskirųjų

želdynų teritorijas.

paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

Nr. X-1242,

2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)

V skyrius

Žemės SANDORIAI

30 straipsnis.

Reikalavimai žemės sandoriams

Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės

sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –

žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra

neatskiriama žemės sandorio dalis.

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą,

kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant

notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam

asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,

šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant

žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės

sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų

planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį

žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis

suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės

sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,

šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės

sklypų ribos pertvarkomos perdalijimo būdu, kai perleidžiant statinio ar

įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti reikalingą

dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo bendraturtis perleidžia nuosavybės

teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje

nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.

būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems

asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant

notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų perdalijimo.

statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo

nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti,

bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar

įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir

nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą

šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės

sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo

patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių

teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti

žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo

turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės

sklypus ar atliekant jų perdalijimą, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,

sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar perdalijimo,

privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į

pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti

žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti

suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta

tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, statinį

ar įrenginį įgyjantis asmuo, išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali

įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį

įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar

įrenginiui eksploatuoti, pirkimo–pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į

statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės

sklypą sumokėtas įmokas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

31

straipsnis. Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę

turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems

priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems

objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis

sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.

savivaldybė ir kiti asmenys, kurių žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos

projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje teritorijoje esantį

parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis

vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų

varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos

projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir

rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose

saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą

ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi

valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės

sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos

atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo

registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam

statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai

žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, –

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo

vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas

sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30

dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar

Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per

nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali

perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį

parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti

subjektai šios dalies nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės

sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.

teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

VI skyrius

Žemės administravimas

32

straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo

kompetencija reguliuojant žemės santykius

1) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,

žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo

klausimais;

2) nustato

kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo

taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir

taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo

atvejus ir taisykles;

3) nustato

žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.

įgaliotos institucijos:

1) rengia ir

tvirtina žemės tvarkymo ir administravimo, Nekilnojamojo turto kadastro ir

žemės informacinės sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir

įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją

kitas valstybines programas;

3) planuoja

valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės

informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės

apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės

biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas

nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) koordinuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

5) atstovauja

valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,

mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu

sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų,

pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

6) kaupia

informaciją apie žemės tvarkymą, administravimą ir žemės reformą;

7) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina regiono lygmens žemėtvarkos planavimo dokumentus;

8) atlieka kitas

šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

žemės tarnyba:

1) įgyvendina

valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos,

žemėtvarkos planavimo srityje;

2) atlieka žemės

reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas,

skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti,

duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai

tvarkyti;

3) parduoda

valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus

privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės

žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių

valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo

privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės nekilnojamajam

turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą

Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir

žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;

4) perduoda

neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus

žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi

teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės

patikėtiniai;

5) veikia

valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę

valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu

paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės

vardu veikia Valstybės žemės fondas;

6) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos

schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių

su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su

žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

7) tvirtina

rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

8) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja prašymus

paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės

poreikiams;

9) organizuoja

ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

10) atlieka

valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą;

11) šio Įstatymo

nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus;

12) priima

sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus

suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka

teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams

įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės

sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti

valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal

teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės

sklypus;

13) išduoda

kvalifikacijos pažymėjimus žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti;

14) organizuoja

žemės išteklių naudojimo stebėseną;

15) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.

institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) savivaldybės

taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detaliuosius ir specialiuosius planus, išskyrus saugomų

teritorijų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija, taip pat išskyrus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus,

žemės valdos projektus;

2) savivaldybės

taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius organizuoja

savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros

žemėtvarkos projektų rengimą;

3) savivaldybės

taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda

neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais

perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

4) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba

teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams

reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

5) savivaldybės

taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų

nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties

keitimo klausimus;

6) savivaldybės

taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia

siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos

Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų

skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

7) savivaldybės

administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės

sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;

8) atlieka kitų

įstatymų joms nustatytas funkcijas.

žemės fondas:

1) rengia

duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo

stebėseną;

2) tvarko

Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;

3) teisės aktų

nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis

finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias

apleistos žemės plotus;

4) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų

rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;

5) veikia

valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios

žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat

įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės

biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų

gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;

6) vykdo

valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. X-950, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

33

straipsnis. Žemės administravimo tikslai

žemės administravimo tikslai:

1) planuoti

Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių

vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;

2) planuoti ir

įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas

konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės

ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;

3) planuoti ir

įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam

stabilumui užtikrinti.

administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų

statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties

pakeitimas.

34

straipsnis. Žemės informacinė sistema

informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių

duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais

duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos

Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines

savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos

charakteristikas.

informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės

fondas.

informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo,

tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintuose

Žemės informacinės sistemos nuostatuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

35

straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)

žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir

prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl

antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos

gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių

veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei

žemės išteklių būklę.

išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:

1) natūralių ir

antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;

2) žemės ūkio

naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;

3) žemės

naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo

Valstybės žemės fondas.

naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir

geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų

gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos

ir kitų stebėsenų medžiagą.

išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato

Vyriausybė.

36

straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus

organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja

Vyriausybės įgaliota institucija.

naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę

naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią

nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

VII skyrius

Žemėtvarka

37

straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema

dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:

1) žemėtvarkos

schemos;

2) kaimo plėtros

žemėtvarkos projektai;

3) žemės valdos

projektai.

projektai, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi į:

1) žemės

reformos žemėtvarkos projektus;

2) žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

3) žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektus;

4) žemės

konsolidacijos projektus.

schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo

bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,

siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško

sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir

alternatyviosios veiklos subjektų žemės valdas.

reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40

straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre

įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų

perdalijimą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje ir Žemės

paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos

projektus įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.

projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais

atvejais ir tvarka.

poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų

žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio

ministerija.

Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai

rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės

svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

31 straipsnis.

Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę

turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems

priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems

objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis

sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.

kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės

konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje

teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis

parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė

parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką

nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir

rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose

saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą

ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi

valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės

sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos

atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo

registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam

statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai

žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –

apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių

savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar

atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius

pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios

žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.

teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.

VI skyrius

Žemės administravimas

32

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant

žemės santykius

1) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,

žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo

klausimais;

2) nustato

licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;

3) nustato

žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.

įgaliotos institucijos:

1) rengia ir

tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės

sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir

įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją

kitas valstybines programas;

3) planuoja

valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės

informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės

apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja

valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,

skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) organizuoja

šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;

5) koordinuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

6) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei

kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;

7) atstovauja

valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su

valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis

neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,

panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo

negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės

žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar

nutraukimo prieš terminą;

8) metodiškai

vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos

kontroliuoja;

9) metodiškai

vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų

tvarkymo dokumentus;

10) kaupia

informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;

11) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;

12) išduoda

licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.

viršininkas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina

valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

[Punkto

redakcija iki 2007-01-01]

2) parduoda ar

kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,

išskyrus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus ir žemės

sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės

vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei

paveldint žemę;

[Punkto

redakcija nuo 2007-01-01]

2) parduoda ar

kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,

išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris

teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo

valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės

nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus

žemės sklypus ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių

nuosavybėn, veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant

privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu

įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama

valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais;

3) perduoda

neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri

perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir

perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės

patikėtiniai;

4) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant

valstybinės žemės  sklypus bei ūkių žemėvaldas ir

gerinant žemės naudojimą;

5) sprendžia

žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimo klausimus;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) organizuoja

ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

8) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos

žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

9) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą;

10) šio Įstatymo

nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;

11) įstatymų

nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui

valstybinės žemės sklypams įregistruoti;

12) kontroliuoja

planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

13) atlieka kitų

įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės

naudojimo reguliavimo.

institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina

žemėtvarkos planavimo dokumentus;

2) išnuomoja ir

perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės

nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

3) teikia

apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

4) teikia

siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos

Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų

skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

5) organizuoja

valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos

darbus žemės naudojimui gerinti;

6) atlieka kitų

įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. X-950, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų

kompetencija reguliuojant žemės santykius

1) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,

žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo

klausimais;

2) nustato

licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;

3) nustato

žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.

įgaliotos institucijos:

1) rengia ir

tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės

sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir

įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją

kitas valstybines programas;

3) planuoja

valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės

informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės

apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja

valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,

skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) organizuoja

šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;

5) koordinuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

6) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei

kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;

7) atstovauja

valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu,

mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu

sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių dėl

valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo

negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;

8) metodiškai

vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos

kontroliuoja;

9) metodiškai

vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų

tvarkymo dokumentus;

10) kaupia

informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;

11) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;

12) išduoda

licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.

viršininkas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina

valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar

kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,

išskyrus privatizavimo objektams bei valstybės nekilnojamajam turtui, kuris

teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo

valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių

turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo

turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, priskirtus žemės sklypus ir

žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia

valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės

nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę

valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto

atnaujinimo tikslais;

3) perduoda

neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri

perduota patikėjimo teise savivaldybėms arba kurią turi teisę išnuomoti ir

perduoti neatlygintinai naudotis kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės

patikėtiniai;

4) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant

valstybinės žemės  sklypus bei ūkių žemėvaldas ir

gerinant žemės naudojimą;

5) sprendžia

žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimo klausimus;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) organizuoja

ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

8) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos

žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

9) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą;

10) šio Įstatymo

nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;

11) įstatymų

nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui

valstybinės žemės sklypams įregistruoti;

12) kontroliuoja

planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

13) atlieka kitų

įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės

naudojimo reguliavimo.

institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina

žemėtvarkos planavimo dokumentus;

2) išnuomoja ir

perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais

perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

3) teikia

apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

4) teikia

siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos

Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų

skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

5) organizuoja

valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos

darbus žemės naudojimui gerinti;

6) atlieka kitų

įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-773,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

Nr. X-950, 2006-12-05,

Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

33

straipsnis. Žemės administravimo tikslai

žemės administravimo tikslai:

1) planuoti

Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių

vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;

2) planuoti ir

įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas

konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės

ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;

3) planuoti ir

įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam

stabilumui užtikrinti.

administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų

statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties

pakeitimas.

34

straipsnio redakcija iki 2010 m. balandžio 1 d.:

34

straipsnis. Žemės informacinė sistema

Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo

turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų

teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės

reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir

atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų

sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės

naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto

charakteristikas.

informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:

1) žemės naudojimo

būklės tyrimą;

2) žemės

išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;

3) žemės vertės

tyrimą;

4) žemės

gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;

5) žemės

informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės

pagrindu;

6) suvestinių

duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės

fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;

7) informacijos

apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.

informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato

Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės

informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

34

straipsnio redakcija nuo 2010 m. balandžio 1 d.:

34

straipsnis. Žemės informacinė sistema

informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių

duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais

duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos

Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines

savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos

charakteristikas.

informacinės sistemos valdytojas, tvarkytojas, tvarkomų duomenų turinys,

apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Žemės ūkio

ministerijos įgaliotos institucijos patvirtintuose Žemės informacinės sistemos

nuostatuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623

(2010-02-02)

35

straipsnis. Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)

žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir

prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl

antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos

gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių

veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei

žemės išteklių būklę.

išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:

1) natūralių ir

antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;

2) žemės ūkio

naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;

3) žemės

naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

naudojimo stebėseną organizuoja žemės

ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir

geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų

gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos

ir kitų stebėsenų medžiagą.

išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato

Vyriausybė.

36

straipsnis. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus

organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės

įgaliota institucija.

naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę

naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią

nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

VII skyrius

Žemėtvarka

37

straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų sistema

dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:

1) žemėtvarkos

schemos;

2) kaimo plėtros

žemėtvarkos projektai;

3) žemėvaldų

projektai (planai).

projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi

į:

1) žemės

reformos žemėtvarkos projektus;

2) žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

3) žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projektus;

4) žemės

konsolidacijos projektus.

schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo

bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,

siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško

sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir

jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40

straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre

įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų

amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje

nustatytais atvejais ir tvarka.

projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo

taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.

33 straipsnis.

Žemės administravimo tikslai

žemės administravimo tikslai:

1) planuoti

Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių

vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;

2) planuoti ir

įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas

konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės

ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;

3) planuoti ir

įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam

stabilumui užtikrinti.

priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų

statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties

pakeitimas.

34 straipsnis.

Žemės informacinė sistema

Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo

turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų

teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės

reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir

atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų

sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės

naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto

charakteristikas.

informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:

1) žemės

naudojimo būklės tyrimą;

2) žemės

išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;

3) žemės vertės

tyrimą;

4) žemės

gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;

5) žemės

informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės

pagrindu;

6) suvestinių

duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės

fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;

7) informacijos

apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.

informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato

Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės

informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

35 straipsnis.

Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)

žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir

prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl

antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos

gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių

veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei

žemės išteklių būklę.

išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:

1) natūralių ir

antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;

2) žemės ūkio

naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;

3) žemės

naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės

ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir

geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų

gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos

ir kitų stebėsenų medžiagą.

išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato

Vyriausybė.

36 straipsnis.

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus

organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės

įgaliota institucija.

naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę

naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią

nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

VII skyrius

Žemėtvarka

37 straipsnis.

Žemėtvarkos dokumentų sistema

dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:

1) žemėtvarkos

schemos;

2) kaimo plėtros

žemėtvarkos projektai;

3) žemėvaldų

projektai (planai).

projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi

į:

1) žemės

reformos žemėtvarkos projektus;

2) žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

3) žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projektus;

4) žemės

konsolidacijos projektus.

schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo

bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,

siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško

sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir

jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40

straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre

įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų

amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje

nustatytais atvejais ir tvarka.

projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo

taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.

38 straipsnis.

Žemėtvarkos schemos

lygmens žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų

prašymus organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybės teritorijos ar jos

dalies žemėtvarkos schemų – savivaldybės administracijos direktorius. Kai

žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti savivaldybės teritorijos bendrojo

plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės taryba.

schemose gali būti planuojama:

1) (neteko

galios);

2) (neteko

galios);

3) teritorijos

zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės

gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,

nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga

apsodinti mišku;

4) gamtinio

karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;

5) melioracijos

sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;

6) vietinės

reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;

7) ūkių žemės

valdų perspektyvinės ribos.

schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

39

straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos

direktorius, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio

žemės valdos žemės tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba

valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.

žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės

savininkai.

žemėtvarkos projekte numatoma:

1)

kraštovaizdžio formavimo priemonės;

2) žemės ūkio

naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;

3) žemės ūkio

veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;

4) ūkių žemės

valdų ribos;

5) pagrindinių

vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;

6) melioracijos

statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;

7) žemės plotai,

kuriuos tikslinga apsodinti mišku;

8) panašias

savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir

rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemės

valdos teritorijai tvarkyti.

žemėtvarkos projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas

teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka

patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti

institucija.

kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės

turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai

jose numatoma:

1) konkurencingų

ūkių žemės valdų formavimas;

2) žemės ūkio

naudmenų gerinimas;

3) apželdinimas

mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;

4) ekologinis

ūkininkavimas;

5) kaimo

infrastruktūros plėtra;

6) alternatyvi

žemės ūkio veikla.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

39 straipsnis.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o

kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės

tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės

žemės patikėtinis.

žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės

savininkai.

žemėtvarkos projekte numatoma:

1)

kraštovaizdžio formavimo priemonės;

2) žemės ūkio

naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;

3) žemės ūkio

veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;

4) ūkių

žemėvaldų ribos;

5) pagrindinių

vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;

6) melioracijos

statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;

7) žemės plotai,

kuriuos tikslinga apsodinti mišku;

8) panašias

savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir

rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos

teritorijai tvarkyti.

žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai

juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą

atliekanti institucija.

kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės

turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai

jose numatoma:

1) konkurencingų

ūkių žemėvaldų formavimas;

2) žemės ūkio

naudmenų gerinimas;

3) apželdinimas

mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;

4) ekologinis

ūkininkavimas;

5) kaimo

infrastruktūros plėtra;

6) alternatyvi

žemės ūkio veikla.

40 straipsnis.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų

savininkai, Nacionalinė žemės tarnyba, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės

žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų –

savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos

direktorius. Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti

planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui. Šis priima

sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą.

arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:

1) prie

statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas,

reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto

registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams

arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės

sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su

statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės

atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar

įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip

atskiras daiktas;

2) atskiru žemės sklypu

neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti

inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne

didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi

teisės aktų nustatyta tvarka;

3) žemės sklypų perdalijimas

atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės

sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.

formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:

1) parengtam

projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys;

2) projekto

viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka;

3) projektą

tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio

padalinio vadovas po to, kai jį nustatyta tvarka patikrina valstybinę

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.

žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro

įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.

ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant

žemės sklypų pertvarkymo projekto. Atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi

nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemėtvarkos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės

sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų

planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio

padalinio vadovas.

sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės

teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai

Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami

Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo

turto kadastrą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus

rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos

planavimo dokumentus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių

ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė)

piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų

jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje

įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių

narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės

aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemėtvarkos planavimo

dokumentus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus

žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės

narės išduotus kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, įrodančius, kad

jie turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Valstybėse

narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai

gali rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, kai jų specialistas, dirbantis pagal

darbo ar civilinę sutartį

ir rengiantis žemėtvarkos planavimo dokumentus, turi jam nustatyta tvarka

išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą

kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę

rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės

pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam

suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėse narėse įsteigtų

juridinių asmenų ar kitos organizacijos, ar jų padalinių specialistas (toliau

šiame straipsnyje – asmenys) turi kitos valstybės narės kompetentingos

institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį,

kad jis turi teisę rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, reikalavimas tokį

pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.

2.

Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo

visų dokumentų kvalifikacijos pažymėjimui gauti pateikimo dienos. Jeigu į

tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos

pažymėjimą kartu su visais jam išduoti

reikalingais dokumentais neatsakoma per šioje

dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks pažymėjimas

yra išduotas.

3.

Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam

laikui šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, atitinkantiems šiuos

kvalifikacijos reikalavimus:

1) asmenys,

rengiantys žemėtvarkos schemas, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos,

geografijos ar kraštotvarkos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį

žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos

projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę

ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo

tema, išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų

rengimu, patikrinimo testą;

2) asmenys,

rengiantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės sklypų formavimo ir

pertvarkymo projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės

konsolidacijos projektus, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, kraštotvarkos,

geodezijos ar hidrotechnikos išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį

žemėtvarkos schemų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų arba žemės valdos

projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose turi būti išklausę

ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo

tema, išlaikę profesinių žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų

rengimu, patikrinimo testą.

žinių, susijusių su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, patikrinimo testas

organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

kvalifikacijos pažymėjimų ar jų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava

Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.

kvalifikacijos pažymėjimus, kas 3 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją

pagal Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintas

mokymo programas.

7.

Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas gali būti sustabdomas 3 mėnesiams, kai valstybinę

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą vykdanti institucija nustato, kad šio straipsnio 1

dalyje nurodyti asmenys,

rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų,

reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, žemėtvarkos planavimo

dokumentų rengimo reikalavimus.

dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas

kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, pašalinti, kvalifikacijos pažymėjimo

galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo

šių dokumentų pateikimo dienos.

9.

Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus, taip pat kvalifikacijos

pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles

tvirtina Vyriausybė.

10.

Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas panaikinamas, kai:

1) asmenys, rengdami

žemėtvarkos planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės

aktų, reglamentuojančių žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus.

Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių

žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba

galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims;

2) asmenys,

rengdami žemėtvarkos planavimo dokumentus, daugiau kaip 3 kartus per vienus

metus padarė nešiurkščius įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių

žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, reikalavimų pažeidimus. Šiuo atveju

kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, ar

buvo sustabdytas jo galiojimas;

3) sustabdžius

kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, asmuo tęsia veiklą;

4)

kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas po kvalifikacijos galiojimo sustabdymo per

nustatytą terminą nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių kvalifikacijos

pažymėjimas buvo sustabdytas;

5) asmuo per

nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, kurių reikia informacijai

apie jo padarytus pažeidimus ištirti;

6)

kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas netobulino kvalifikacijos šio straipsnio 6

dalyje nustatyta tvarka;

7) paaiškėja,

kad kvalifikacijos turėtojas pateikė melagingus duomenis kvalifikacijos

pažymėjimui gauti;

8) to prašo

kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas;

9)

kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas mirė.

pažymėjimų galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys

dėl naujo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo gali

kreiptis ne anksčiau kaip po 2 metų,

išskyrus šio straipsnio 10 dalies 8 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas

išduoti kvalifikacijos pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų laikotarpiui.

projektus įgyvendina asmenys, turintys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo

nustatyta tvarka išduotus matininko ar matininko eksperto kvalifikacijos

pažymėjimus.

planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:

1) pranešę žemės

savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarant žalos, matuoti,

prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms

rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai, kai to reikia kartografinei

medžiagai ir žemės informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti,

žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos

darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama

raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie

darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo

sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas

nereikalingas;

2) teisės aktų

nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių

institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir

jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro

duomenis, georeferencinius duomenis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-541, 2006-03-30,

Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

42

straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas

schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme

nustatytiems tikslams įgyvendinti.

pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.

Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai Vyriausybės

nustatytais atvejais rengiami asmenų, naudojančių arba pageidaujančių įsigyti

žemės sklypus ar norinčių naudotis šiais žemės sklypais, lėšomis.

visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų

arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,

užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.

konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali

būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.

žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.

Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

42 straipsnis.

Žemėtvarkos darbų finansavimas

schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme

nustatytiems tikslams įgyvendinti.

pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.

visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų

arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,

užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.

konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali

būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.

žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.

Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.

43

straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo

ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų

reikalavimus.

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:

1) žemės sklypų formavimo

ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities

viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas;

2) žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir

žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities

viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos

schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.

44

straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas

ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios

žalos atlyginimas

apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės

tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos

planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti

žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų

rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią

dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos

planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės

institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,

atlygina savivaldybė.

savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar

savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos

planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią

sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti

atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti

žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai

dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.

VIII skyrius

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo

dokumentų priežiūra

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo

ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų

reikalavimus.

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės

tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų

žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas

valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo

klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos

planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti

žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų

rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią

dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos

planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės

institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,

atlygina savivaldybė.

savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar

savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos

planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią

sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti

atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti

žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai

dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

VIII skyrius

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

45

straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai

1

dalies redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:

visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam

tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą

nutraukiamos tik išimties atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo

sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši

žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų

planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga:

1) krašto ir

valstybės sienos apsaugai;

2) valstybiniams

aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) viešojo

naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos

įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems

valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms

skirtiems inžineriniams statiniams;

4) socialinei

infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros,

aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno

kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

5) (neteko

galios nuo 2011 m. balandžio 28 d.);

6) išžvalgytų

naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;

7) komunalinių

atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

8) kapinėms ir

jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;

9) gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams;

10) valstybei

svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo

sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.

1

dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios

žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui

valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik

išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal

valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal

specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:

1) valstybei

svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo

sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti;

2) krašto ir

valstybės sienos apsaugai;

3) tarptautiniams

oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų

įrenginiams;

4) viešosios geležinkelių

infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos

elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės

reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;

5) socialinei

infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir

priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos

užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir

eksploatuoti;

6) išžvalgytų

naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;

7) komunalinių

atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

8) kapinėms ir

jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;

9) gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams.

2

dalies redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:

sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės

poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai

pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis

negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas.

Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti)

konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su

teritorinio planavimo dokumentu.

2

dalies redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos

ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detaliojo ar

specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto

motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo ar specialiojo teritorijų

planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas,

teikiamas kartu su detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

Seimas gali pripažinti tam tikrą energetikos

infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektą

ypatingos valstybinės svarbos projektu. Kai žemės

paėmimas visuomenės poreikiams yra reikalingas tokiam ypatingos

valstybinės svarbos projektui įgyvendinti, vadovaujamasi

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu. Tokiais atvejais šio skyriaus

nuostatos

ir jas įgyvendinantys įstatymų lydimieji teisės aktai netaikomi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

Nr. XI-1314,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

46

straipsnio redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:

45 straipsnis.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai

visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam

tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą

nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal

valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal

specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka, reikalinga:

1) krašto ir

valstybės sienos apsaugai;

2) valstybiniams

aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) viešojo

naudojimo geležinkeliams ir keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos

įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems

valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms

skirtiems inžineriniams statiniams;

4) socialinei

infrastruktūrai plėsti, tai yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise

priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros,

aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno

kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

5) viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui;

6) išžvalgytų

naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;

7) komunalinių

atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

8) kapinėms ir

jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;

9) gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos

reikalams;

10)

valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams

savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.

sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams

tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad

konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti

patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams

reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto

motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo

dokumentu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

46 straipsnis. Žemės paėmimo

visuomenės poreikiams tvarka

institucija ar savivaldybės taryba, pateikdama Nacionalinės žemės tarnybos

teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę

visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo

pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės

poreikiams žemę. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui

išnagrinėjus valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę

visuomenės poreikiams, priimamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo motyvuotas

sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba

prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti.

Apie šį sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu pranešama

žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui,

institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir Nekilnojamojo turto

registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad pradėta

žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nacionalinės žemės

tarnybos vadovo sprendimas gali būti skundžiamas

teismui.

savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir

nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas

privačios ir valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės

poreikiams žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48

straipsnyje nustatyta tvarka, o duomenis apie padalytą žemės sklypą

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinis padalinys, pranešęs apie tai žemės sklypo savininkui ir kitam

naudotojui.

sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūrą

ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi

teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės

sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti

perdalijimą) šį žemės sklypą.

vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal

patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir sutartį dėl

atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės

naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios

institucijos. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo

žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai ir atlyginimo būdas.

Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai,

suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu

pasirašytinai, žemės sklypo savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro

tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas

sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams.

patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės

sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius

privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą

paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje

nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama prie sprendimo paimti

žemę visuomenės poreikiams. Joje nustatytų nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo

ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo

visuomenės poreikiams, taip pat kitų atlyginamų nuostolių dydis negali būti

didesnis negu apskaičiuotas šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka,

išskyrus atvejus, kai privačios žemės savininkas ar kitas žemės naudotojas

pateikia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka pagal šio

Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus parengtą ataskaitą,

kurioje nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų

statinių, dėl žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir

kitų nuostolių dydis viršija žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte

esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą tokių nuostolių dydį. Tokiais atvejais

sutartyje gali būti nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje

vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo

ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydžiai, o atlyginimo būdas turi būti

nurodomas – kompensacija pinigais. Sutartyje taip pat turi būti aptartas

klausimas dėl daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės

sklypą, panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.

būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje

vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo

ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydžiai ir žemės savininko ar kito

naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis

yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis,

žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės

savininko ar kito naudotojo sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų

nuostolių dydį, o žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo

ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą

atlyginamų nuostolių dydį, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos

depozitinę sąskaitą. Tais atvejais, kai žemės savininko ar kito naudotojo

pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis viršija

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytą

atlyginamų nuostolių dydį ne daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu

suinteresuota institucija visą žemės savininko ar kito naudotojo vertinimo

ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais

perveda į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo dalimi,

pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės

savininkas ar kitas naudotojas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams

nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės

paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo

dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija per 3 mėnesius

nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos kreipiasi į

teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, žemės savininko ar kito naudotojo teisė

disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo

įsiteisėjimo dienos. Sąlyga dėl žemės paėmimu suinteresuotos institucijos

teisės kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės

sklypą dydžio nustatymo yra sudėtinė sutarties turinio dalis, nepaisant to, ar

ji yra įtraukta į sutarties tekstą, ar ne.

suinteresuota institucija pagal sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio

nurodytą žemės savininko ar kito naudotojo pateiktą vertinimo ataskaitą

sumokėjusi didesnį nuostolių atlyginimą, negu nurodytas žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę

įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl neteisingu su žemės paėmimu

visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu padarytos žalos atlyginimo.

savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia

institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir

dydžio, sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimamas pagal

patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Jame nustatoma

paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti

šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodomas atlyginimo būdas –

kompensacija pinigais.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.

46

straipsnio redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

46

straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka

institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam

padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės

poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai

egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas

konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma

panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės

poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus

visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti

reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą,

Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas

paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės

rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę

visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui

apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma

panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo

prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės

institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams,

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu:

1) pateiktas

konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas

sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo

principais, ir

2) galioja

specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės

poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės

naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Nacionalinės žemės

tarnybos vadovas gali priimti be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos

prašymo, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymams,

kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje

vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, taip pat

tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra Vyriausybės įgaliota žemės paėmimu suinteresuota institucija. Kai žemės

paėmimas visuomenės poreikiams reikalingas įstatymui, kuriame nustatytas

konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam

tikro ploto žemės sklypas, tiesiogiai įgyvendinti, tame įstatyme turi būti

nurodyta žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. Kai

Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija,

sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priimamas,

jeigu yra tenkinamos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos

sąlygos.

institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams

pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose

nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje

esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo

dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu

priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,

apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, pranešama žemės sklypo,

kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam

naudotojui. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį

numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per

5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės

tarnybos teritorinis padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta

įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie sprendimą

pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama

viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks

leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės

sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito

naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos

interneto tinklalapyje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės žemės

tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą

data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės

poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė,

numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai,

daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės

paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama viename iš

nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad

žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš

nacionalinių laikraščių dieną. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo

dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo

turto registro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre

įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre

žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti

daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti

(atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti

išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o

apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo

– per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra

keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į

vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų

sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis

objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas

konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus

sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus

visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės

paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais.

žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, o jeigu

toks sprendimas buvo apskųstas, – įsiteisėja administracinio teismo sprendimas

netenkinti skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti

žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatytais

atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba

paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio

1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti

žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Į žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją privalomai įtraukiamas

laisvos valstybinės žemės, kuri ribojasi su paimamu privačios žemės sklypu,

plotas, kuriame pagal teisės aktus vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės

sklypo gali būti formuojamas suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Jeigu

reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir (ar) valstybinės žemės

padalijimas suformuojant atskirą žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams.

Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

Duomenis apie po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nekilnojamojo turto

registro tvarkytojui pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys

po to, kai apie tai registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, praneša žemės

sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui, o jeigu registruoto laiško

nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės

poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys

įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar)

kitam naudotojui, arba tuo atveju, kai nežinoma žemės savininko ir (ar)

kito naudotojo gyvenamoji vieta, duomenis apie padalijimo suformuotus žemės

sklypus viešai paskelbia viename iš nacionalinių ir žemės sklypo buvimo vietos

laikraščių (jeigu toks leidžiamas). Jeigu apie paimamo visuomenės poreikiams

žemės sklypo padalijimą viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir viename

iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar)

kitam naudotojui apie sprendimą padalyti paimamą visuomenės poreikiams žemės

sklypą pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių

dieną. Po padalijimo suformuotus žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinis padalinys įregistruoja Nekilnojamojo turto registre padalyto žemės

sklypo savininko vardu. Žyma apie juridinį faktą – pradėtą žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūrą – perkeliama tik į to žemės sklypo, kurį

numatoma paimti visuomenės poreikiams, Nekilnojamojo turto registro duomenis.

šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam

naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma

sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės

poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl

atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios

žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės

poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo

planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės

poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu

susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka,

ir jų atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo

dienos išsiunčiamas žemės sklypo paėmimu suinteresuotai institucijai ir

registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, – žemės sklypo savininkui ir (ar)

kitam naudotojui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o jeigu

registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti

visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas

nuo to, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis

padalinys įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti žemės savininkui

ir (ar) kitam naudotojui, apie

sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš

nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių (jeigu toks

leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma žemės

sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito

naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: Nacionalinės

žemės tarnybos vadovo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams data ir

numeris; žemės sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams,

kadastro numeris, plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo

pertvarkymo suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas

arba kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti

naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą

paimti žemę visuomenės poreikiams viešai paskelbiama viename iš nacionalinių ir

viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad žemės savininkui

ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams

pranešta skelbimo išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną.

paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės

sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės

poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos

teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės

poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje

nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal

priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai

nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1314,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

47

straipsnio redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:

47

straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams

žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai

atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas lygiavertis

žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar

kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių

sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio

produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė, šiame

žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų

lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio

žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų

įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir vietoj jo

suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes, kurioms

apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės sklypo

vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą

ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu

visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar užstatytas žemės

sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės

teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, kuri

apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą

lyginamosios vertės metodą.

suteikti lygiavertį žemės sklypą priimamas kartu su sprendimu paimti

žemę visuomenės poreikiams.

paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos šio Įstatymo

46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu

suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir

institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3

mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi

kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,

atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių

teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir

atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę

visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu

nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo

ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu suinteresuota

institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės

poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės

poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas žemės

savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas

nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių

atlyginimo dydį.

išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo

ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo dėl

atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir

atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo

šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl sprendimo paimti žemę

visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo terminui, gali leisti žemės paėmimu

suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo

pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į

žemės savininko ar kito naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia

sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos

sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro,

banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą

visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu

bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams

nurodytiems tikslams.

nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų

nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už

paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į

paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo

sprendime nurodytomis sąlygomis.

paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su

paimamos žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir

dydžio už žemę, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas

paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto

registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas dėl sprendimo paimti žemę

visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme

(išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo kreipėsi žemės

paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu su žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių

atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje

vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinio padalinio vadovas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą

Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to,

kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo

sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams

žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo

sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti

Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo

dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į

visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo

įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.

poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas

kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai

naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik

tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.

išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma

naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis

nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir

dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams

ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos

ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka

atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.

kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo atlyginta

pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos

praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus

(specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti toms

reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams,

Nacionalinė žemės tarnyba privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio

šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą

už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo

būdo ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs

žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal

žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per šešis mėnesius nuo pasiūlymo

gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka

sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas

atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie

sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę

visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės

sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka,

netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.

47

straipsnio redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

47

straipsnis. Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę

žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui

turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės

savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris

ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės

savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės

poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų

lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir

(ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau

pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės

poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę

žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos

Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams

procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme

nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas

atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių

želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai

ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė

apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą

individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant

į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas

statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau

pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius

statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama

taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto

vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės

nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas,

kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam

naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame

visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis

apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą

individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į

Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo

žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama

į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės

sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo

dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki

turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų

pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto

vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota

institucija.

turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo

žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės

sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu

pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir

atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo

visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės

sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo

terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį. Šiame pasiūlyme taip

pat nurodoma, kur galima susipažinti su visuomenės poreikiams paimamo turto

vertinimo ataskaita. Jeigu registruoto laiško nepavyksta įteikti paimamo

visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui,

per 5 darbo dienas nuo to, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams

suinteresuota institucija įsitikina, kad registruoto laiško nepavyksta įteikti

žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl

žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama

viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių

(jeigu toks leidžiamas). Šis informavimo būdas taip pat taikomas, kai nežinoma

žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar)

kito naudotojo gyvenamoji vieta. Skelbiamoje informacijoje nurodoma: žemės

sklypo, kuris arba kurio dalis paimama visuomenės poreikiams, kadastro numeris,

plotas (jeigu paimama žemės sklypo dalis, – po žemės sklypo pertvarkymo

suformuoto paimamo žemės sklypo plotas); adresas: savivaldybė, miestas arba

kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai), kiti

naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra), taip pat kur galima

susipažinti su sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo

už ją projektu ir visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita. Atlyginimo

būdas – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams

žemės sklypu, suteikimas – žemės savininkui siūlomas tik tuo atveju, jeigu

laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame numatoma formuoti žemės sklypą, yra

įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritoriją. Pasiūlyme,

siunčiamame kitam žemės naudotojui, nurodomas tik vienas atlyginimo būdas –

kompensacija pinigais. Žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas per 30

kalendorinių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo raštu informuoti žemės

paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotą instituciją apie sutikimą arba

nesutikimą sudaryti sutartį. Jeigu apie pasiūlymą sudaryti sutartį dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją viešai paskelbiama viename iš

nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo vietos laikraščių, laikoma, kad

žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokį pasiūlymą pranešta skelbimo

išspausdinimo viename iš nacionalinių laikraščių dieną. Jeigu žemės

savininkas ir (ar) kitas žemės naudotojas sutinka su sutarties sąlygomis, žemės

paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir žemės savininkas ir

(ar) kiti naudotojai (jeigu jų yra) sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas

per nurodytą terminą nepateikia atsakymo dėl pasiūlymo, laikoma, kad jis

nesutinka su sutarties sąlygomis.

visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, jame esantys statiniai ar

įrenginiai yra įkeisti, į sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir

atlyginimo už ją turi būti įtraukti papildomi žemės paėmimo visuomenės

poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus

susitarimai. Tokioje sutartyje ar jos priede, jeigu pateikiamas

rašytinis kreditoriaus sutikimas dėl įkeitimo (hipotekos) panaikinimo, turi

būti aptarta, kokiomis sąlygomis visuomenės poreikiams paimamo turto įkeitimas

(hipoteka) yra panaikinamas. Jeigu kreditorius nesutinka su atlyginimo,

numatyto jo reikalavimui patenkinti, dydžiu ir (ar) atsiskaitymo sąlygomis,

sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją

nesudaroma. Tokiu atveju laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos

institucijos ir kreditoriaus yra ginčas, kuris sprendžiamas šio straipsnio 5–8

dalyse nustatyta tvarka.

savininkas sutinka su vertinimo ataskaitoje nustatytu atlyginimu ir pasirenka

atlyginimo būdą – kito žemės sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės

poreikiams žemės sklypu, suteikimą, – žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekte pagal vertinimo ataskaitoje nustatytą visuomenės poreikiams paimamo

žemės sklypo rinkos vertę formuojamas numatomas suteikti nuosavybėn žemės

sklypas, kuris turi būti lygiavertis paimamam visuomenės poreikiams žemės

sklypui arba mažesnės vertės, negu paimamas visuomenės poreikiams žemės

sklypas. Kai suformuojamas žemės sklypas, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo

visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Jeigu suformuoto žemės sklypo vertė

mažesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą paimamo visuomenės poreikiams žemės

sklypo rinkos vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais.

Maksimalų numatomo suteikti nuosavybėn žemės sklypo dydį, žemės sklypo

formavimo ir suteikimo procedūrą nustato Vyriausybė. Žemės sklypas, kuriuo

numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, formuojamas

valstybinėje žemėje, kurios nenumatoma grąžinti natūra pagal įstatymus,

reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimą. Sprendimą suteikti valstybinės žemės sklypą, kuris ribojasi su

paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas

priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams. Bet kuriuo žemės

sklypo, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, formavimo

etapu žemės savininkui nesutikus su formuojamo žemės sklypo dydžiu ir (ar)

ribomis, žemės sklypo formavimo procedūra nutraukiama. Tokiu atveju, jeigu

žemės savininkas sutinka, kad jam už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą

būtų atlyginama pinigais, sudaroma sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams

ir atlyginimo už ją.

sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją

nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir

žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi

prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo

sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į

teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę

visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo

žyminio mokesčio. Prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota

institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą

atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams

suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet

ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės

savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam

atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo

žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba

termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį

išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams

žemės sklypą ir jame esančius

statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir

pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams

nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės

poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti

sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato

bent vieną iš šių aplinkybių:

1) žemės paėmimu

visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės

poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos;

2) nebuvo

parengta turto vertinimo ataskaita;

3) žemės paėmimu

visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę

visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar

kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams

žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti

žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų

sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija

pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą,

savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.

straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, teismas toliau nagrinėja ginčą iš esmės.

Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo

savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta

sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams

žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

išnuomotą arba perduotą neatlygintinai naudotis valstybinę žemę numatoma

naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis

nutraukiama prieš terminą, o žemės sklype

esančių statinių ir želdinių vertė bei dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams

patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal

šį straipsnį.

paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija atsiskaito su paimamos

žemės savininku ir (ar) kitu naudotoju pagal sutartį dėl žemės paėmimo

visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis

padalinys paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo

turto registre kaip valstybinę žemę, o valstybės nuosavybės teisę į statinius

ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype,

Nekilnojamojo turto registre įregistruoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams

suinteresuota institucija. Jeigu ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekto rengimo ir tvirtinimo ar atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme,

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys paimamą visuomenės poreikiams

žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, o

žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija statinius ir

įrenginius, esančius paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype, gali

įregistruoti tik po to, kai žemės paėmimu suinteresuota institucija teismo

sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams

žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismo

nutartimi leidžiama paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti

Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekto rengimo ir tvirtinimo ar dėl atlyginimo dydžio

už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į paimamą

visuomenės poreikiams žemę, statinius ir įrenginius pereina valstybei nuo žemės

sklypo, statinių ir įrenginių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kaip

valstybės nuosavybės momento. Įregistravus valstybės nuosavybę, žyma apie

juridinį faktą, nurodytą šio Įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje, panaikinama.

visuomenės poreikiams žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas

kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai

naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka

tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės

poreikiams.

sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau

kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai

parengtus arba pakeistus detaliojo ar specialiojo teritorijų planavimo

dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės

sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba privalo

raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas

visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus

individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės

tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti

per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas

įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą

terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo

sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip

10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų

nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 9 dalyje nustatyto apribojimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1314,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

48

straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai

1,

2, 3 ir 4 dalių redakcija iki 2011 m. liepos 1 d.:

visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja

valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės

poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai

paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo

buvimo vietą, o Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinis padalinys išduoda planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos

tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas nebuvo

suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente.

ir savivaldybių institucijos, gavusios Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio

padalinio išduotas planavimo sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projektui rengti, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.

visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame

arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti

žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo

darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:

1) žemės sklypų,

kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,

padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar perdalijimas, šių žemės sklypų

pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;

2) žemės sklypų,

kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas

laisvoje valstybinėje žemėje;

3) naujų kelių

projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,

taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės

savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus

dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės

poreikiams žemę, vietos.

1,

2, 3 ir 4 dalių redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis

organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos.

Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės

žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Kai

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos

teritorinis padalinys išduoda planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos

tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po

žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar

padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliojo ar

specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu

privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame

pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams

žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Tais atvejais, kai

paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies,

reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės

sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame ar specialiajame plane, vietoj

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro

nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų

planai.

visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, gavusi Nacionalinės žemės

tarnybos teritorinio padalinio išduotas planavimo sąlygas žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo

sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo. Tais

atvejais, kai vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengiami

žemės sklypų planai, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota

institucija žemės sklypų planų rengėją parenka Viešųjų pirkimų įstatymo

nustatyta tvarka.

visuomenės poreikiams projekte nustatomos numatomo paimti visuomenės poreikiams

žemės sklypo ribos, atliekamas žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, jeigu

jie arba jų dalis paimama visuomenės poreikiams, padalijimas, atidalijimas,

sujungimas ar perdalijimas, šių žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo

paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio keitimas.

straipsnio 3 dalyje nurodytus žemės tvarkymo darbus, žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte numatomi žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu

visuomenės poreikiams:

1) žemės sklypų,

kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas

laisvoje valstybinėje žemėje;

2) naujų kelių

projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat

siūlomų žemės servitutų projektavimas.

visuomenės poreikiams projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo

įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta

tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti

institucija.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės

sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo

turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

Nr. XI-1314,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

IX skyrius

Žemės sklypų konsolidacija

47 straipsnis. Atlyginimas

už žemę, paimamą visuomenės poreikiams

privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti

teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių susitarimu suteikiamas

lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės

savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams

žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų

žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos

vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus

bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo

lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir

vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes,

kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės

sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį,

naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės

poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar

užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims

nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos

kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo

nustatytą lyginamosios vertės metodą.

suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su

sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.

sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos

šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu

suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir

institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3

mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi

kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,

atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių

teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir

atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais. Kai sprendimas paimti žemę

visuomenės poreikiams priimtas sutarties, kurioje kartu su žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių

atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje

vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis, pagrindu, žemės paėmimu

suinteresuota institucija turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę

visuomenės poreikiams gavimo dienos kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą

visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, jeigu sutartyje nurodytas

žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas

nuostolių atlyginimo dydis daugiau kaip 20 procentų viršija žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą nuostolių

atlyginimo dydį.

išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams

teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo

dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir

atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino

panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities

viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo

terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl

atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės

poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu

atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu

suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo

savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos

depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo

turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime

paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų

nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už

paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į

paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo

sprendime nurodytomis sąlygomis.

žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos

žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio

už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą

įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas

dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio

nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio

nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu

su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu

nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo

pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), apskrities

viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto

registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti

žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis

sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar

kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą

visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre

kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės

poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą

žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto

registre momento.

poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas

kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai

naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka tik

tokioms reikmėms, kokioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.

išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma

naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis

nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir

dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams

ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos

ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka

atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.

atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo

atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo

dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo

dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma

naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės

poreikiams, apskrities viršininkas privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš

kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės

sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl

atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės

sklypą buvęs žemės savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per šešis

mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas

įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą

terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo

sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip

10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų

nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

48 straipsnis.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai

visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja

valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės

poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai

paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo

sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės

sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo

dokumente.

ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo

sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto

rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekto rengimo.

visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame

arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti

žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo

darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:

1) žemės sklypų,

kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,

padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;

2) žemės sklypų,

kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas

laisvoje valstybinėje žemėje;

3) naujų kelių

projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,

taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės

savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus

dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės

poreikiams žemę, vietos.

paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,

kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą atliekanti institucija.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės

sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo

turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

IX skyrius

Žemės sklypų konsolidacija

49 straipsnis. Žemės konsolidacijos

projektų parengiamieji darbai

konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės

konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Valstybės žemės fondas. Žemės konsolidacijos

projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima

patvirtintas savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrasis planas.

žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba,

valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Valstybės žemės fondui. Nustatęs, kad

rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba

keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai,

savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Valstybės žemės fondas

numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato

šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės

patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų

bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į

susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės

patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki

susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie

ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios

žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių

žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:

1) pagrindžiamas

žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;

2) nustatomi

žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos

projektą;

3) nustatomi

asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir

sąlygos;

4) išrenkami

asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus.

žemės fondo numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos

projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo

sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės

sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,

savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime

dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime

turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius

nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas

susirinkime turi vieną balsą.

privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti

numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo

sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo,

numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys,

savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės

žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams

pritaria Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų

patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne

mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo

bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas,

turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir

(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.

konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo

procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės

fondui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės

žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba,

jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti

darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys,

atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo

funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos

direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai.

kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas,

savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir

valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės

sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizatoriui Valstybės žemės fondui pateikia rašytinį sutikimą

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus

konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas

numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo

ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės

konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės

sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip

pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto

atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos

sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo

bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės

konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda numatomų konsoliduoti

jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės

fondas, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas,

nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės

tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas

pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią

teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo

teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo

sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas

priėmimo.

žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės

sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha.

konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti

žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio

su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu.

konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu

numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės

patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės

sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti

tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus

Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į

kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo

turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės

sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus

servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime

papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos

sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą

dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo.

fondas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su

Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintas planavimo sąlygas,

taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės

konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės

žemės fondui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte,

valstybinės žemės sklypai, kuriuos Valstybės žemės fondui perdavė Nacionalinė

žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra Valstybės žemės fondas, taip pat privati

žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte,

bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto

rengimo metu.

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam

priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto

teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo

sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo

sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį)

perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies)

perleidimo apie tai raštu pranešti Valstybės žemės fondui. Jeigu žemės sklypą

perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Valstybės žemės fondui apie

žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti

konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio

straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės

konsolidacijos projekte.

pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės

konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai

priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės

konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas. Žemės sklypų,

priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai,

valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti

šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui sutikimą, nurodytą šio

straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti

papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi

Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybės žemės fondui perduodami šio straipsnio 6

dalyje nustatyta tvarka.

fondo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto

teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba.

fondas per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją

žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro

tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime

patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti,

registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo

teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą.

konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

50

straipsnis. Žemės vertinimas

rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo

dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.

žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės

plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu

apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės

vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklės.

nustatoma taikant visų žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių žemės

savininkų sutarimu pasirinktą vieną iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų

įstatyme nustatytų turto vertinimo būdų, jeigu konsoliduojami tik privačios

žemės sklypai. Kai pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduojami

valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, visi esami ir žemės konsolidacijos

projekte suprojektuoti žemės sklypai įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatyme nustatytus individualų turto vertinimo būdą ir turto

vertinimo metodus. Visais atvejais žemės sklypai turi būti vertinami tuo pačiu

metodu.

vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir

numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas

asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės

patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai

konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais

atvejais turi pritarti Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į

tai, kad Valstybės žemės fondas nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų

patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

50 straipsnis.

Žemės vertinimas

rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo

dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.

žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės

plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu

apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės

vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklės.

vertinimo pagrindų įstatymu.

vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir

numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.

Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.

51 straipsnis.

Žemės konsolidacijos projektų rengimas

žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte

dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų,

savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės

sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami

valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja

susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu

šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės

sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Kai žemės

konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės

žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės

žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti

asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne

Valstybės žemės fondas, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu

konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria

Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti

asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys

ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių

žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos

projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną

balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius

nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas

susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais

žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:

1) dėl žemės

vertinimo;

2) dėl

projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių

išdėstymo;

3) dėl

konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;

4) dėl

kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo

pradžios;

5) dėl bendrų

teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;

6) kitais su

projekto rengimu susijusiais klausimais.

projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma numatant žemės

sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties,

žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą ir pakeitimą, specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių išdėstymą.

konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.

konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka.

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus,

pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės

žemės fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo

svarstymo pabaigos.

konsolidacijos projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo

įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Sprendimas dėl žemės konsolidacijos

projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka

gali būti apskųstas teismui.

pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame

dalyvauti, Valstybės žemės fondo vadovas priima sprendimą pakeisti žemės

konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus,

priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims,

ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio

Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės

konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus,

turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga,

kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos

iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui,

netaikoma. Valstybės žemės fondas per 5 darbo dienas nuo sprendimo

pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti

juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą teritorijai žemės

konsolidacijos projektui rengti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)(papildyta 7 dalimi)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

52 straipsnis.

Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas ir žemės konsolidacijos sutarties

sudarymas

konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje

atliekant kadastrinius matavimus.

konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai

sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei

atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo vadovas ar jo įgaliotas

asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu

pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas,

o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

sutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės, savivaldybės ir

privačios žemės sklypai, įtraukti į žemės konsolidacijos projekto teritoriją,

konsoliduojami – kompleksiškai pertvarkomi (padalijami, atidalijami,

sujungiami, atliekamas jų perdalijimas) į žemės sklypus, suformuotus pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos sutartis

tvirtinama notaro. Prie žemės konsolidacijos sutarties turi būti pridedami

pagal žemės konsolidacijos projektą konsoliduotų žemės sklypų planai, parengti

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:

1) Nekilnojamojo

turto registre įregistruoti privačios, valstybinės ir savivaldybės žemės

sklypai, kuriuos numatoma konsoliduoti, ir jų kadastro duomenys;

2) pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą konsoliduoti žemės sklypai,

perduodami konkrečių žemės savininkų, valstybės, savivaldybės nuosavybėn vietoj

iki konsolidacijos turėtų žemės sklypų, ir konsoliduotų žemės sklypų kadastro

duomenys. Iki konsolidacijos buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų

bei konsoliduotų (pertvarkytų) žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5

procentais;

3)

įsipareigojimai dėl žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo. Iki konsolidacijos

buvusių valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų ir pagal žemės konsolidacijos

projektą konsoliduotų žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas pinigais;

4) sąlyga, kad į

konsoliduojamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių teisių arba kad

sutarties šalys sutinka, kad į konsoliduotus pagal žemės konsolidacijos

projektą ir jų pagal šią sutartį įgytus nuosavybėn žemės sklypus tretieji

asmenys turėtų kitas sutartines teises;

5) informacija,

kad tretieji asmenys, turintys daiktines teises į konsoliduojamus žemės

sklypus, sutinka su žemės sklypų konsolidacija. Kai konsoliduojami įkeisti

žemės sklypai, kreditoriaus sutikime turi būti nurodyta, kad kreditorius

sutinka, jog hipoteka apimtų įkeisto žemės sklypo savininkui pagal žemės

konsolidacijos projektą konsoliduotą ir pagal šią sutartį perduodamą nuosavybėn

žemės sklypą.

konsolidacijos sutarties pavyzdinė forma nustatoma Žemės konsolidacijos

projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.

atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondas priima

sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.

kurie nepagrįstai atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir

(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, atlygina išlaidas, susijusias su jų

turimų žemės sklypų konsolidacija rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos

projektą, taip pat žemės konsolidacijos projekto tikslinimo išlaidas,

patiriamas dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti

žemės konsolidacijos sutartį. Nepagrįstu atsisakymu ar vengimu dalyvauti žemės

konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį laikomas

bet koks asmens, pateikusio šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodytą

sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisakymas ar vengimas

dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kuris rengiamas ir įgyvendinamas šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat atsisakymas ar vengimas

sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią tokiam asmeniui nuosavybėn

perduodami žemės sklypai, konsoliduoti pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka parengtą ir įgyvendintą žemės konsolidacijos projektą,

išskyrus atvejus, kai asmuo atsisako ar vengia dalyvauti žemės konsolidacijos

projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį dėl priežasčių, kurios

Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pripažįstamos svarbiomis. Asmuo dėl

atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti

žemės konsolidacijos sutartį priežasčių pripažinimo svarbiomis gali kreiptis į

teismą įstatymų nustatyta tvarka.

konsolidacijos projekto rengimo ar įgyvendinimo metu žemės sklypai areštuojami,

tampa teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį,

objektu arba tretieji asmenys, turintys į žemės sklypus daiktines teises,

įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, atšaukia duotą sutikimą dėl žemės

sklypų konsolidacijos, asmuo, dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių pripažintas

nepagrįstai atsisakiusiu ar vengusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir

(ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka gali

kreiptis dėl nuostolių atlyginimo.

atlyginamų dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos

projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, nustatymo tvarka

nustatoma Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.

konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir

sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo

nustatyta tvarka pagal žemės konsolidacijos sutartį sudariusių asmenų ar jų

įgaliotų asmenų prašymus vienu metu išregistruojami šių asmenų iki žemės

konsolidacijos sutarties sudarymo turėti žemės sklypai ir teisės į juos, šių

teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, taip pat įregistruojami šių asmenų

pagal žemės konsolidacijos sutartį jiems perduoti pagal žemės konsolidacijos

projektą konsoliduoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių

suvaržymai ir juridiniai faktai.

pagal žemės konsolidacijos projektą įkeistą (įkeistus) žemės sklypą (sklypus),

hipoteka apima žemės savininkui pagal žemės konsolidacijos sutartį perduotą

(perduotus) vietoj turėto įkeisto (įkeistų) žemės sklypo (sklypų) žemės

konsolidacijos projekte konsoliduotą (konsoliduotus) žemės sklypą (sklypus).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas apie įkeisto žemės sklypo

konsolidaciją ir jo naujus kadastro bei unikalius numerius praneša Lietuvos

Respublikos hipotekos registrui per 3 darbo dienas nuo perduoto pagal žemės

konsolidacijos sutartį žemės sklypo, teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir

juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

pagal žemės konsolidacijos projektą žemės sklypą (sklypus), kuriam (kuriems)

buvo nustatytas servitutas, servitutas lieka galioti žemės sklypui (sklypams),

suformuotam (suformuotiems) pagal žemės konsolidacijos projektą buvusio žemės

sklypo (sklypų) ribose, išskyrus atvejus, kai servitutas baigiasi Civilinio kodekso

nustatytais pagrindais. Nauji servitutai konsoliduotam žemės sklypui nustatomi

administraciniu aktu – apskrities viršininko sprendimu šio Įstatymo 23

straipsnio ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

sklypų, priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, savininkai,

pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto

rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2

dalies ir kitų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti

parduodamą žemę.

žemės fondas pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės

žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre

valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio

sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą

įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės

žemės sklypus.

žemės sklypai, kurie yra konsoliduoti pagal žemės konsolidacijos projektą ir

perduoti valstybei pagal žemės konsolidacijos sutartį ir kurių nenumatoma

naudoti visuomenės poreikiams ar kitoms valstybinėms ar savivaldybių funkcijoms

atlikti, gali būti perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn arba perduodami naudotis

įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

Nr.

XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)(papildyta nauja 14 dalimi)

X

skyrius

Baigiamosios nuostatos

53

straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn

pagal įstatymus.

užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų

sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys

privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

54

straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,

28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136, 2002-10-15,

Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1983,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2325, 2004-07-08,

Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-326,

2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-541,

2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-773, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-950,

2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

KLAIPĖDOS

VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-982,

2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1242,

2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1797,

2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-301,

2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-544,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-660,

2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 9, 14, 19,

22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 6 straipsnio 1

dalis, 7, 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-912,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31,

32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2010-07-01.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1313,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 32, 37

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 45 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1314,

2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 45, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja

2011 m. liepos 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-05-03)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

53 straipsnis.

Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn

pagal įstatymus.

užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų

sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys

privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

54 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,

28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1983,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-326,

2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-541,

2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-773, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-950,

2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

KLAIPĖDOS

VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-982, 2006-12-14,

Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-01-04)

autrap@lrs.lt

55 straipsnis. Žemės ginčų

sąvoka

Žemės ginčai - tai ginčai,

kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:

1) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;

2) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl

neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės

teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos

(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba

nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;

4) žemės savininkų bei

valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už

paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;

5) žemės savininkų

bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų;

6) žemės nuomotojų ir šios

žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;

7) žemės bendrasavininkių -

dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

56 straipsnis. Žemės ginčų

nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus nagrinėja

teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių susitarimu žemės bei

kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti

spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS

SUTARTYS

57 straipsnis. Tarptautinės

sutartys

Tais atvejais, kai Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo

taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos

tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO

ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo

1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus Lietuvos

Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos

įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,

28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)

autrap@lrs.lt